Baudžiamoji byla Nr. 1A-210-348/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58503-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8;

(S)

2.4.6.1

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Evelinai Dzenytei,

dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,

nuteistajam A. K., jo gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bauda su mažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalis 1 punktu, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams.

Transporto priemonę – traktorių „Kirovec K-701“, saugomą pas N. D., nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti Kėdainių rajono Krakių žemės ūkio bendrovei.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 9 d. apie 06.00 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. - draudžiama vairuoti transporto priemonę /.../ neblaiviems /.../, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), priklausantį traktorių „Kirovec K-701“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 ‰ (promilės) etilo alkoholio, kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,66 ‰ (promilės) etilo alkoholio.
2. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendyje, įvertinęs A. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymo aplinkybes, jį charakterizuojančius duomenis, sprendė, kad transporto priemonės konfiskavimas nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties, būtų neproporcingas, todėl šiuo atveju konfiskavimo netaikė.
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto — traktoriaus „Kirovec K-701“, likutinę vertę atitinkančią pinigų sumą – 2970 Eur.
1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįsta netaikė BK 72 straipsnio nuostatų bei pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Apelianto teigimu, transporto priemonė, kuria A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, laikyta nusikaltimo padarymo priemone, nes be jos neįmanoma padaryti minėtos veikos. Vien vairavimo transporto priemonės apsvaigus pakanka tą transporto priemonę pripažinti nusikaltimo padarymo priemone. 
2. Apelianto teigimu, šiuo metu suformuota teismų praktika leidžia daryti kategorišką išvadą, kad pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai visais atvejais arba konfiskuodavo transporto priemonę arba jos vertę. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį vadovavosi sena teismų praktika. Apie tokias aplinkybes kaip neproporcingumą būtų galima spręsti tik tuomet, kai tretiesiems asmenims priklausančio turto vertė siektų šimtus tūkstančių eurų. Tačiau šiuo atveju A. K. yra dirbantis, todėl 2970 Eur likutinė traktoriaus vertė nėra aiškiai neproporcinga.
3. Taip pat skunde nurodo, kad teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl sprendimo, susijusio su turto konfiskavimu, todėl liko neaišku kodėl teismas netaikė, nors to prašė prokuroras. Apeliantas pažymi, kad A. K. dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, todėl šiuo atveju yra reali galimybė ir būtinybė jam taikyti turtinio pobūdžio sankcijas ir įgyvendinti pagrindinį valstybės siekį – mažinti asmenų, vairuojančių transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, skaičių. Skunde prokuroras pažymi ir tai, kad A. K. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad dėl alkoholio vartojimo, bendrovės vadovų jis nekartą buvo kviestas pokalbiui, svarstytas. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį ir į teismų priimtus procesinius sprendimus panašaus pobūdžio bylose.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis A. K. prašė bent leisti konfiskuotino turto vertę sumokėti dalimis. Jo gynėja advokatė R. G. Balturšaitienė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, todėl byla patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.
7. Teisėjų kolegija įvertinus apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas surašydamas skundžiamą nuosprendį pažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą, nes teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje sprendimai dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, nurodomi tik tuomet, kai tam yra pagrindas. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas sprendė, jog šiuo atveju A. K. nėra pagrindo skirti turto konfiskavimą, todėl pagrįstai nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apie tai nepasisakė. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendžio aprašomoje dalyje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir suprantamai išdėstė argumentus susijusius su turto konfiskavimo netaikymu.
8. Turto konfiskavimas pagal BK 72 straipsnį yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pripažįstama, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonė – traktorius „Kirovec K701“, kurį vairavo neblaivus A. K., kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kas užtraukė jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuojama.
1. Prokuroras apeliaciniame skunde pateikė visą eilę Lietuvos teismų priimtų procesinių sprendimų panašaus pobūdžio bylose, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieną kartą sprendžiant turto konfiskavimo klausimą būtina atsižvelgti ir į proporcingumo principą bei įvertinti ar skiriama baudžiamojo poveikio priemonė nėra neproporcingai griežta. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015).
2. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi šioje byloje surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs BK 72 straipsnio nuostatų taikymo tikslingumą šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, pagrįstai BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės A. K. neskyrė. A. K. savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo pripažino visiškai, savo pozicijos dėl kaltės nekeitė viso proceso metu, faktinių nusikaltimo aplinkybių neginčijo, davė paaiškinimus apie savo atliktus veiksmus, jis anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas. Turi šeimą, mažametį vaiką, gaunamas darbo užmokesti nėra didelis. Prokuroras apeliaciniame skunde pažymėjo, kad A. K. jau ne pirmą kartą turi problemų dėl alkoholio vartojimo darbe, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir liudytoju apklaustas N. D., kuris yra Krakių ŽŪB vadovas. Šios aplinkybės rodo, kad A. K. nėra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimų, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neigiamai asmenį charakterizuojančių duomenų bylos medžiagoje nėra. Visos šios aplinkybės rodo mažesnį A. K. asmenybės pavojingumą.
3. Esant paminėtų aplinkybių visumai kolegija sprendžia, kad A. K. atžvilgiu taikant BK 72 straipsnio nuostatas ir išieškant iš jo konfiskuotino turto – traktoriaus – likutinę vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri šiuo atveju yra 2970 Eur, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo principai. Pažymima, kad turto konfiskavimo klausimas visose bylose negali būti sprendžiamas vienodai, o turi būti sprendžiamas individualiai pagal kiekvienoje byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis. Kiekvieną kartą sprendžiant turto konfiskavimo klausimą būtina atsižvelgti į proporcingumo principą bei įvertinti, ar skiriama baudžiamojo poveikio priemonė nėra neproporcingai griežta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paminėtų reikalavimų laikėsi ir pagrįstai A. K. neskyrė BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokuroras, nors ir nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo, vis tik nenurodė objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, kodėl A. K. nepaskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės bausmės tikslai jo atžvilgiu nebus pasiekti ir nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
4. Taip pat teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai nusikalstamos veikos padarymo priemonė – transporto priemonė priklauso pačiam pažeidėjui, ir tose – kai ši priemonė priklauso kitam asmeniui, nes turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės kaltininkui tikslas, kuris suvokiamas kaip galimybės kaltininkui atėmimas ir toliau naudojant šią priemonę daryti naujas nusikalstamas veikas, o ne jo nubaudimas. Nagrinėjamu atveju A. K. jau yra nubaustas, jam paskirta 40 MGL dydžio bauda, kuri, įvertinus nuteistojo A. K. asmenybę ir padaryto nusikaltimo pobūdį, yra laikoma proporcinga.
9. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas netaikyti A. K. BK 72 straipsnio nuostatų ir neišieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, nurodė iš esmės išsamius argumentus kodėl mano, kad BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nuteistojo atžvilgiu būtų neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam teisės pažeidimui. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti remiantis prokuroro apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.  

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso       326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Svetlana Jurgaitienė

                                                                      Viktoras Preikšas

                                                                      Valdas Vitunskas