Civilinė byla Nr. e2A-756-259/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13221-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.10.; 2.4.2.13.; 3.1.3.1.; 3.2.4.11.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvima“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. G., A. G., D. B. ir A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arvima“ dėl žemės sklypų ribos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracija, S. K., D. A., J. A., L. K., S. M., D. M., D. Z., E. K., R. P. ir M. H., R. L., A. L., J. L., G. Ž. ir G. Ž..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. G., A. G., D. B. ir A. B. teisme pareiškė patikslintą ieškinį, kuriame suformulavo reikalavimus: 1) nustatyti kad ieškovams V. G., A. G., D. B., A. B., priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajone riba su atsakovei UAB „Arvima“ priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagal UAB „Konceta“ atliktą 2012-06-07 kadastrinių matavimų planą tarp nurodytų posūkio taškų 1, kurio koordinatės LKS-94 sistemoje yra X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini), bei taško 2, kurio koordinatės LKS-94 sistemoje yra X (duomenys neskelbtini) ir Y ir (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti neterminuotą ir neatlygintinį 15 kvadratinių metrų ploto servitutą žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, pagal UAB „Žemetra“ parengtą 2020-07-02 pasiūlymo schemą, kuriuo atsakovei UAB „Arvima“ suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi tikslu prižiūrėti ir remontuoti pastatus - parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinierinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - esančius (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, kurį ieškovai įsigijo 2003 m. gruodžio 1 d. turto pardavimo be varžytinių akto Nr. 0114/03/04065 pagrindu. Atsakovei UAB „Arvima“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovų ir atsakovės žemės sklypai buvo suformuoti padalinant V. K. priklausiusį 2677 kv. m žemės sklypą į tris sklypus, remiantis padalinimo projektu ir Kauno apskrities viršininko 1997-08-18 įsakymu. Padalinimo projekte matyti, kad ieškovams šiuo metu priklausantis sklypas, projekte pažymėtas raide „A“, o atsakovei priklauso žemės sklypas, projekte pažymėtas raide „C“. Iš padalinimo projekto matyti, kad žemės sklype esantis pastatas yra prie pat atidalinamo sklypo „C“ ribos. Ieškovų žemės sklypą nuo kitų gretimų žemės sklypų sklypo dešinėje (rytinėje) pusėje, bei kairės (vakarinės) pusės apatinėje dalyje visą laiką skyrė tvoros, kurios yra išlikę iki šios dienos ir kurios žymėjo sklypų ribas. Ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų plane, sudarytame A. D. firmos 2002 m. gruodžio 2 d., ir pagal kurį žemės sklypo ribos buvo įregistruotos kadastro žemėlapyje sutapo su jau esančiomis tvoromis. 2010 metais ieškovai inicijavo jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kadastrinius matavimus atliko tas pats matininkas V. B., kuris rengė žemės sklypo padalinimo projektą. Kadastrinių matavimų atlikimo metu paaiškėjo, kad žemės sklypų planuose, t.y. padalinimo projekte, atidalintų sklypų kadastrinių matavimų planuose yra padarytos klaidos, dėl ko sklypas plane per vieną metrą pasislinko į rytus. Taip planuose yra pasislinkę viso kvartalo ribos, nors faktinės ribos yra aiškios, jas su kitais sklypais skiria tvoros. Iš naujo atliekant matavimus sklypo ribų, kurios sutapo su aptvertomis tvoromis matavimus, koordinatės buvo nustatomos GPS prietaisu. Sklypo ribos buvo derinamos 2010-05-17 ir 2012-06-06. Derinant žemės sklypo ribas, su jomis sutiko visų gretimų sklypų savininkai, išskyrus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas – atsakovė, nes atsakovė nori, kad sklypo riba būtų nustatoma pagal klaidingas sklypų koordinates, nustatytas 1994 metais, kai sklypo riba būtų per vieną metrą nuo pastato – parduotuvės - sienos, tačiau tokiu būdu sumažėtų ieškovams priklausantis sklypo plotas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT) Kauno rajono skyrius 2012-10-23 raštu Nr. 75D-(14.7.104)2104 nurodė, kad nusprendė nederinti ieškovų iniciatyva atliktų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, matavimų, kol nebus išspręstas ginčas dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos, nes abu sklypai yra valdomi privačios nuosavybės teise ir NŽT Kauno rajono skyrius negali vienašališkai nustatyti sklypo bendros ribos administracinio aktu. Nepavykus su atsakove rasti sprendimo dėl bendros sklypo ribos, minėta riba nustatytina teismo sprendimu. Nustačius žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrą ribą pagal ieškovų ieškinį, ieškovai sutinka su tuo, kad atsakovė turi teisę aptarnauti jai priklausantį pastatą ir šulinius ir sutinka su tuo, kad tokiam aptarnavimui būtų nustatytas neatlygintinis servitutas - teisė naudotis ieškovams priklausančiu 15 kv. m žemės sklypo dalimi neterminuotai pagal UAB „Žemetra“ 2020-07-02 parengtą servitutų nustatymo schemą.
2. Atsakovė UAB „Arvima“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 1997 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 01-2445 buvo patvirtintas V. K. 1994 m. paruoštas namų valdos (duomenys neskelbtini), padalijimo projektas, kuriuo 2677 kv. m. žemės sklypas buvo padalintas į tris atskirus sklypus: į sklypą „A“ – 2000 kv. m. (šiuo metu – priklauso ieškovams), sklypą „B“ – 41 kv. m., ir sklypą „C“ – 636 kv. m. (kuris priklausė AB SEB bankui, šiuo metu priklauso atsakovei pagal 2017 m. gruodžio 11 d. Nuosavybės teisių perleidimo sutartį Nr. 1-9865). Kauno apskrities viršininko administracijos 1997 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo 4 punktu Kauno rajono žemėtvarkos ir geodezijos skyrius buvo įpareigotas įregistruoti atidalintus žemės sklypus valstybiniame žemės kadastro duomenų registre. Ieškovams priklausantis žemės sklypas suformuotas pagal atliktus kadastrinius matavimus ir vadovaujantis minėtu įsakymu įregistruotas registro įmonėje 1997 m. rugpjūčio 18 d. Atsakovei priklausantis žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ir taip pat įregistruotas registro įmonėje 1997 m. rugpjūčio 18 d. 2010 m. gegužės 5 d. ieškovų užsakymu matininkas V. B. pateikė kvietimą, kuriuo kreipėsi į AB „SEB lizingas“, nurodydamas, kad 2010 m. gegužės 17 d. bus atliekami ieškovams priklausančio žemės sklypo nauji kadastriniai matavimai ir iš naujo derinamos sklypų ribos. Buvo prašoma atsiųsti įgaliotą asmenį, tai ir buvo padaryta. Tačiau jokie žemės sklypų pakeitimai ieškovų nebuvo iki galo atlikti ir ribų keitimo procedūra buvo nutraukta. 2012 m. birželio 13 d. AB „SEB lizingas“ gavo naują V. B. pranešimą, kuriame jis nurodė, kad reikėjo atsiųsti 2012 m. birželio 6 d. atstovą adresu (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypų ribos derinimo su sklypu (duomenys neskelbtini), tačiau atstovas nebuvo atvykęs, ir matininkas pateikė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją bei žemės sklypo plano ištrauką su riboženklių koordinatėmis. Tuometinė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė AB „SEB lizingas“ nesutiko su 2012 m. birželio 11 d. matininko V. B. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planu, ir jos įgaliotas asmuo A. P. pateikė rašytinį atsakymą, kuriame nurodė, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra suformuoti ir įregistruoti viešame registre, vadovaujantis Kauno apskrities viršininko administracijos 1997 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu, nurodyta, kad iš naujo paruošto plano žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riboženklių koordinatės taškuose 1-2-3 turėtų būti susietos su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) koordinatėmis. UAB „Konceta“ matininkas V. B. neteisingai nurodė savo pranešime, kad sklypų ribos nebus pakeistos, o 1994 m. žemės sklypų formavimo ir kadastrinių matavimų metu per klaidą Y koordinatėms buvo pridėtas 1 m, todėl plane žemės sklypas per vieną metrą pasislinko į rytus. 2016 m. siekiant išvengti ginčų tarp šalių, jų abiejų žemės sklypuose buvo pastatyta segmentinė tvora, kurią nupirko atsakovė, o šią tvorą pastatė patys ieškovai A. B. ir A. G.. Tvora pastatyta į atsakovės žemės sklypo pusę šiaurinėje dalyje 0,60 m, pietinėje dalyje – 0,40 m nuo įregistruotos registrų centre žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Iš šalių pateiktų dokumentų akivaizdu, kad ginčo sklypų ribos yra aiškios, o tai, kad ieškovai nesutinka su įregistruotomis sklypų ribomis, nenurodydami jokių esminių argumentų, nesudaro pagrindo jas keisti. Pagal registre įregistruotus šalims priklausančius žemės sklypus atsakovei priklausantis pastatas – parduotuvė, kurią ji įsigijo 2017 m. gruodžio 11 d., pastatytas 1,41 m šiaurinėje dalyje ir pietinėje dalyje 1,39 m atstumu nuo ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos. Ieškovai siekia sumažinti šiuos atstumus atitinkamai iki 0,66 m ir iki 0,45 m. Tačiau tai pažeistų atsakovės teises, nes atsakovės žemės sklypo dalyje prie tvoros įrengtas šulinys, įregistruotas kaip pastato priklausinys, prie ginčijamos žemės sklypo ribos yra kiemo aikštelė, įregistruota atsakovės vardu. Patenkinus ieškinį, šie atsakovei priklausantys statiniai atsidurtų ieškovų žemės sklypo pusėje, o tai reiškia, kad reikėtų spręsti klausimą dėl servituto nustatymo, tai sudarytų sąlygas kilti naujiems konfliktams. Patenkinus ieškinį, būtų sumažintas atsakovės žemės sklypo plotas. Žemės sklypo riba negali būti keičiama ir dėl to, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype tarp pastato-parduotuvės ir ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos pagal 2000 m. paruoštą elektros energijos tiekimo planą į minėtą parduotuvę nutiesti komercinės galios elektros kabeliai. Pagal ieškovų pateiktą 2012 m. birželio 17 d. planą neaišku, kiek sumažės ir kokio dydžio liks atsakovei priklausantis žemės sklypas. Atsakovė įsigijo konkretų 0,0636 ha žemės sklypą, tačiau iš ieškovų pateikto plano neaišku, kaip šis dydis pasikeis, ar bus pažeisti trečiųjų asmenų teisės, jei taip – kokiu būdu. Atsakovė nesutinka su ieškovų siūlomu nustatyti servitutu, nes atsakovė negalės tinkamai naudotis savo nuosavybe, nustačius minėtą ieškinio patikslinime servitutą. Nustačius tokį servitutą dalis ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto ir jo priklausinių bus už ieškovų siūlomos nustatyti servituto ribos. Nesuteikiamas tinkamas žemės sklypo plotas – 1 m atstumu prieiti prie atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto nuo (duomenys neskelbtini) (ieškovų žemės sklypo pusės). Prie (duomenys neskelbtini) pusės esančio atsakovei priklausančio šulinio dalis įeina į prašomo nustatyti žemės sklype servituto dalį, kita dalis lieka ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje, t. y. už ieškovų prašomo nustatyti servituto ribos, ir atsakovė negalės tinkamai prižiūrėti ir naudoti šį šulinį. Antras šulinys (esantis atsakovės žemės sklypo pietinėje dalyje) patenka į prašomo nustatyti servituto dalį, tačiau apeiti jo iš rytinės pusės atsakovė neturės jokios galimybės, nes servituto linija baigiasi ties šulinio kraštu. Atsakovei priklausanti ir viešame registre įregistruoto švieslangio kieto betono sienelė (apie 8 cm) patenka už ieškovų nurodytos servituto ribos ir būtų ieškovų žemės sklypo teritorijoje. Šiam švieslangiui (kuris naudojamas kaip avarinis išėjimas iš atsakovei priklausančio pastato) tinkamai prižiūrėti ir remontuoti būtinas 1 m atstumas apeiti iš visų pusių. Atsakovė neturės galimybės tinkamai naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, nes servituto planas paruoštas netinkamai, pažeidžiant atsakovės teises. Atsakovė sutiktų su ieškovų pirmuoju reikalavimu dėl žemės sklypų ribos nustatymo pagal jų pateiktą planą tik tuo atveju, jei ieškovai sutiktų su atsakovės į bylą kartu su atsiliepimu pateikiamu UAB „Geomastas“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. planu dėl servituto nustatymo, pagal kurį atsakovė visu pirmiau nurodytu pastatu, kieme aikštele, švieslangiu, 2 šuliniais galės naudotis tinkamai.
3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tiek ieškovams, tiek atsakovei priklausantys žemės sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus. Nagrinėjamoje byloje pateiktas planas iš kurio nėra aišku, ar ieškinio tenkinimo atveju ieškovų nuosavybės teisė nepadidės, o atsakovės nuosavybės teise įgytas žemės plotas nesumažės. Ši aplinkybė remiantis teismų praktika yra esminė sprendžiant ginčus dėl žemės sklypų ribų nustatymo, tačiau vertinti ar tokiu būdu nustačius žemės sklypo ribą bus išlaikyta sklypų savininkų interesų pusiausvyra, NŽT palieka spręsti teismui. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos pakartotinai. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K- 3-701/2015).
4. Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad (duomenys neskelbtini) išorinė riba sutampa su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarine riba. Gatvės plane matyti, jog ribos sutampa su besiribojančių žemės sklypų ribomis; gatvės dalyje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra su šio žemės sklypo riba besiribojantis šaligatvis, pažymėtas indeksu „c“. Vadovaujantis šia informacija, nebūtų galimybės valstybinės žemės dalies, patenkančios į (duomenys neskelbtini) ribas, prijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), jeigu šio žemės sklypo savininkas pateiktų prašymą dėl žemės prijungimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu tenkino ieškovų V. G., A. G., D. B. ir A. B. ieškinį atsakovei UAB „Arvima“ dėl žemės sklypų ribos ir servituto nustatymo, nustatė, kad ieškovams V. G., A. G., D. B. ir A. B. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), riba su atsakovei UAB „Arvima“ priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagal UAB „Konceta“ atliktą 2012 m. birželio 7 d. kadastrinių matavimų planą tarp nurodytų posūkio taškų 1, kurio koordinatės LKS-94 sistemoje yra X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini), bei taško 2, kurio koordinatės LKS-94 sistemoje yra X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini), nustatė neterminuotą ir neatlygintinį 15 kv. m. ploto servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Žemetra“ parengtą 2020 m. liepos 2 d. pasiūlymo schemą, kuriuo atsakovei UAB „Arvima“ suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi, turint tikslą prižiūrėti ir remontuoti pastatus: parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovės UAB „Arvima“ ieškovui A. G. 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei 153,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad ieškovai įsigijo 2000 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2003 m. gruodžio 1 d. Turto pardavimo be varžytynių aktą (b. t. 1, l. 76, 77). Kauno apskrities viršininko administracijos 1997 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 01-2445 „Dėl namų valdos žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo ir leidimo pakeisti sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (Kauno r.)“ (toliau – Įsakymas) patvirtintas V. K. privatizuotos namų valdos padalijimo projektas ir leista sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padalyti į sklypus „A“ (2000 kv. m.), „B“ (41 kv. m.) ir „C“ (636 kv. m.); Kauno rajono Žemėtvarkos ir geodezijos skyrius įpareigotas įregistruoti žemės sklypus valstybiniame žemės kadastro duomenų registre. Iš Įsakymu patvirtinto V. K. žemės sklypo padalinimo projekto nustatyta, kad V. K. priklausęs 2677 kv. m. žemės sklypas buvo išsidėstęs tarp taškų, pažymėtų vietinėje koordinačių sistemoje. Projekte nurodyta, kad žemės sklypą „A“ ir „C“ skiria riba, einanti per taškus, pažymėtus vietinėje koordinačių sistemoje: 2 (X(duomenys neskelbtini); Y(duomenys neskelbtini)), 3 (X(duomenys neskelbtini); Y(duomenys neskelbtini)), 24s (X(duomenys neskelbtini); Y(duomenys neskelbtini)). Sklypo „C“ riba, atitinkanti padalinimo projekte taškus 2, 3, 24s, nurodyta atsakovei priklausančio sklypo plane ir pažymėta taškais 2-3-4 Kauno miesto koordinačių sistemoje: 2 (X(duomenys neskelbtini);Y(duomenys neskelbtini)), 3 (X(duomenys neskelbtini); Y(duomenys neskelbtini)), 4 (X(duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) (b. t. 1, l. 8, 9).
7. Teismas nustatė, kad 2012 m. birželio 5 d. aiškinamajame rašte matininkas V. B. nurodė, kad padalinimo projektui atlikti buvo panaudotas 1994 m. žemės sklypo planas, kuriame Y koordinatės yra su klaida, nes atliekant kadastrinius matavimus teodolitiniu ėjimu buvo prisirišta prie (duomenys neskelbtini) vietinės sistemos poligonometrijos punktų. Koordinačių skaičiavimo metu per klaidą Y koordinatėms buvo pridėtas vienas metras, todėl plane sistemiškai visas sklypas per vieną metrą pasislinko į rytus. Iš naujo atliekant matavimus sklypo (duomenys neskelbtini), ribų, kurios sutampa su aptvertomis tvoromis, koordinatės nustatytos GPS prietaisu, prisirišant prie LitPOS GPS stočių. Matininko V. B. aiškinamajame rašte nurodytas aplinkybes patvirtina 2010 m. gegužės 17 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktas, UAB „Konceta“ pranešimai apie sklypo kadastrinius matavimus, 2012 m. birželio 6 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktas, 2012 m. liepos 4 d. UAB „Arvima“ raštas UAB „Konceta“.
8. Teismas pažymėjo, kad pirminius sklypų kadastrinius matavimus atlikusio V. B. rašytiniais paaiškinimais, šioje byloje liudytojais apklaustų matininkų M. G. ir A. Ž. paaiškinimais, tokia ginčo sklypų ribos koordinačių neatitiktis atsirado dėl to, kad V. K. priklausiusio žemės sklypo padalinimo projektui atlikti buvo panaudotas 1994 m. žemės sklypo planas, kuriame Y koordinatės yra nurodytos vietinėje koordinačių sistemoje su klaida: koordinačių skaičiavimo metu per klaidą Y koordinatėms buvo pridėtas vienas metras, todėl plane visas sklypas per vieną metrą pasislinko į rytus. Bylos nagrinėjimo metu abu matininkai liudytojai M. G. ir A. Ž. nurodė, kad ši klaida nulėmė ir tai, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), LKS-94 sistemos kadastriniai duomenys, įregistruoti VĮ Registrų centras, yra klaidingi, bei tai, kad viso kvartalo sklypų ribų koordinatės planuose yra klaidingos; tam, kad duomenys VĮ Registrų centre atitiktų tikrovę, viso kvartalo žemės sklypų ribos plane turi pasislinkti į vakarus apie 1 m. Kauno rajono savivaldybės į bylą pateikti (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys buvo surinkti irgi atlikus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje (2020-10-22 atsiliepimo priedas). Todėl labiau tikėtina, kad ir (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys turi klaidų (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Trečiųjų asmenų paaiškinimai patvirtino, kad kvartalo žemės sklypų ribomis laikomos faktinės žemės sklypų ribos pagal esamas tvoras.
9. Vietos apžiūros metu, iš į bylą pateiktų planų ir šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad 2016 m. ieškovai pastatė atsakovės įgytą segmentinę tvorą, siekdami bendru sutarimu atriboti savo žemės sklypą nuo atsakovei priklausančio žemės sklypo. Tvoros ties ginčo sklypų riba koordinačių taškai yra X(duomenys neskelbtini); Y(duomenys neskelbtini) ir X(duomenys neskelbtini); Y(duomenys neskelbtini), ribos ilgis – 33,83 m. Vietos apžiūros metu taip pat buvo nustatyta, kad patenkinus ieškovų ieškinį, ginčo sklypų riba eitų per atsakovės betoninę dangą (aikštelę, esančią aplink parduotuvės pastatą), įėjimą į rūsį, kirstų du atsakovės šulinius. Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu atlikus vietos apžiūrą, dalyvaujant abiems liudytojams M. G. ir A. Ž., atsakovės atstovai iš esmės pripažino tą aplinkybę, kad VĮ Registrų centras įregistruoti kadastriniai matavimai yra netikslūs.
10. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribos (33,48 m ilgio). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę (sklypo ribų neaiškumą) gali įrodyti tai, kad esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ribos ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-195/2010).
11. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ginčo sklypų riba yra aiški, kadangi pačios šalys nustatė tą ribą, pastatydamos segmentinę tvorą bei ilgą laiką (t. y. nuo 2016 m.) faktiškai naudojosi žemės sklypais pagal pastatytą tvorą. Teismui nustačius, kad faktinė ginčo žemės sklypų riba neatitinka teisinės VĮ Registrų centre įregistruotos ribos, kad ieškovų, atsakovės ir trečiųjų asmenų žemės sklypai planuose persidengia, VĮ Registrų centre įregistruotos ribos negali būti laikomos pagrindu teigti, jog ginčo žemės sklypų riba yra aiški. Ieškovams priklausantis žemės sklypas yra įregistruotas netinkamai, jis persidengia su gretimais žemės sklypais (priklausančiais S. K., E. K., L. K.), o kitų žemės sklypų (D. Z., A. ir UAB „Arvima“) ribų faktiškai nesiekia. Todėl teismas sprendė, kad šio žemės sklypo plano duomenys privalo būti koreguojami ir negali būti vertinami kaip objektyvūs bei patikimi sprendžiant dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo ribų tinkamumo, taigi ir dėl tokių ribų gynybos teismine tvarka. Teismo vertinimu aplinkybė, kad patys ieškovai pastatė atsakovės įsigytą segmentinę tvorą ir naudojosi savo žemės sklypu, 2016 m. atribotu nuo atsakovės sklypo minėta tvora, taip pat negali būti pagrindu teigti, jog ginčo žemės sklypų riba yra aiški ir nusistovėjusi. Tokia išvada daroma, turint byloje įrodymų, kad pagal ieškovų sklype esančias tvoras jie naudojasi mažesniu žemės sklypu (1974 kv. m.) nei įsigijo (2000 kv. m.). Tai, kad ieškovai nereiškė atsakovei pretenzijų iki pat 2019 m. rugpjūčio, negali būti laikoma aplinkybe, leidžiančia daryti išvadą, jog ieškovų ir atsakovės žemės sklypų riba nusistovėjo, todėl yra aiški, esant byloje duomenims, kad dėl tokio faktinio naudojimo ieškovų faktiškai naudojamas sklypas sumažėjo 26 kv. m.
12. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu abiejų šalių pakviesti liudyti matininkai, atlikę ieškovų ir atsakovės žemės sklypų kontrolinius matavimus, pripažino, jog matuojant ginčo žemės sklypų 33,83 m ilgio ribos koordinates nuo vietinio geodezinio pagrindo, jos koordinatės iš esmės yra tokios, kurios nurodytos ieškinyje (su leistinomis paklaidomis po kablelio): X(duomenys neskelbtini); Y(duomenys neskelbtini) ir X(duomenys neskelbtini); Y(duomenys neskelbtini). Ieškovai pateikė į bylą įrodymą (žemės sklypų, esančių Kauno r., (duomenys neskelbtini) situacijos brėžinį), iš kurio matyti, kad dėl pirmiau paminėtos klaidos ieškovų žemės sklypas plane užima virš 1 m pločio tretiesiems asmenims (S. K., E. K., L. K.) priklausančių žemės sklypų dalį. Tačiau ieškovai faktiškai nesinaudoja minėtų trečiųjų asmenų žemės sklypų dalimi, o naudojasi mažesniu sklypu, nei įsigijo bei nurodyta VĮ Registrų centre, t. y. 1974 kv. m. Iš to paties situacijos brėžinio matyti, kad atsakovės žemės sklypas plane užima (dengia) 1,04 m pločio ieškovams priklausančio žemės sklypo dalį per visą ribos ilgį (33,83 m). Tarp plane pažymėtos atsakovės sklypo vakarinės ribos ir trečiajam asmeniui D. Z. priklausančio žemės sklypo rytinės ribos (tvoros) yra 0,89 m atstumas šiaurinėje ribos dalyje, 1,03 m atstumas – pietinėje ribos dalyje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimi iki pat trečiojo asmens tvoros bei 0,5 m ieškovams priklausančio žemės sklypo iki jų pastatytos segmentinės tvoros. Nors atsakovė teigia, kad ji nesinaudoja sklypo dalimi, esančia prie D. Z. žemės sklypo tvoros, tačiau pačios atsakovės pateiktos nuotraukos paneigia šias aplinkybes. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovė naudoja žemės sklypo dalį prie D. Z. žemės sklypo įvažiavimui į savo žemės sklypą. Todėl teismas sprendė, kad, esant žemės sklypų persidengimui plane, atsakovė faktiškai naudojasi didesniu nei įsigijo žemės sklypu (t. y. didesniu nei 636 kv. m. sklypu), o ieškovai – mažesniu nei įsigijo žemės sklypu (vietoje 2000 kv. m. naudojasi – 1974 kv. m.). To nepaneigia ir po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pateiktos atsakovės situacijos schemos duomenys (2020-10-12 prašymo priedas Nr. 2). Šioje situacijos schemoje užfiksuota, kad ieškovai faktiškai naudojasi 1979 kv. m. (t. y. 21 kv. m. mažiau ne priklauso) žemės sklypu, atsakovė – 658 kv. m. (t. y. 22 kv. m. daugiau nei priklauso) žemės sklypu, D. Z. – 2138 kv. m. Taigi, ieškovų žemės sklypas (kuris naudojamas pagal tvoras) dėl pastatytos tarp ginčo sklypų tvoros sumažėja neleistina paklaida – 26 kv. m. (2000 kv. m. – 1974 kv. m.), pagal VĮ Registrų centre įregistruotą sklypų ribą – apie 33-34 kv. m. (33,82 m×1,04 m), kai įmanoma paklaida 2 kv. m. (2000 kv. m./1000).
13. Aplinkybę, kad, nustačius ginčo sklypų ribos koordinates pagal ieškinio reikalavimus, nepasikeis atsakovės žemės sklypo plotas, patvirtina ir atsakovės pasamdyto matininko A. Ž. 2020 m. sausio 20 d. pastatų ir žemės sklypų ribų posūkio taškų sąryšio schemos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje duomenys (2020-01-22 prašymo priedas). Šios schemos duomenimis, nustačius šalių žemės sklypų ginčo ribą pagal ieškinio reikalavimus, atsakovės žemės sklypo ilgiai nesikeičia (šiaurinės ribos ilgis lieka 19,20 m, rytinės – 36,25 m, pietinės – 15,77 m, vakarinės – 36,25 m), žemės sklypo forma lieka ta pati, t. y. nesikeičia kampai tarp sklypo kraštinių. Teismas atkreipė dėmesį, kad vietos apžiūros metu liudytojas matininkas A. Ž., atlikęs matavimus UAB „Arvima“ prašymu, iš esmės pripažino, jog atliko kadastrinius matavimus, nustatydamas ribas tik nuo pastatų kampų iki riboženklių, bet ne nuo vietinio poligonometrijos punkto, nuo kurio buvo atliekami pradiniai kadastriniai matavimai, kaip tai padarė ieškovų pasamdytas matininkas M. G.. M. G. paaiškino, kad nagrinėjamu atveju sklypo ribų koordinačių nustatymas, matuojant atstumus nuo pastatų iki sklypų riboženklių nėra tinkamas, nes ir pastatų koordinatės yra klaidingos.
14. Teismas, nustatęs, kad ieškovų žemės sklypas dėl matininko V. B. klaidos pagal VĮ Registrų centre įregistruotas ribų koordinates plane sumažėjo 33-34 kv. m., pagal faktiškai naudojamas sklypų ribas – 26 kv. m., sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą, todėl ieškovams priklausančio žemės sklypo 33,82 m ilgio ribą su atsakovei priklausančiu žemės sklypu nustatė pagal UAB „Konceta“ atliktą 2012 m. birželio 7 d. kadastrinių matavimų planą tarp nurodytų posūkio taškų 1, kurio koordinatės LKS-94 sistemoje yra X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini), bei taško 2, kurio koordinatės LKS-94 sistemoje yra X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini) (CK 4.45 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad tokiu būdu dėl žemės sklypų persidengimų atsiradusi neatitiktis bus ištaisyta, užtikrinant ieškovų nuosavybės teisę į jų įsigyto ploto žemės sklypą, kadangi kilus ieškovų ir atsakovės ginčui dėl ribos negali būti keičiami (didėti ar mažėti) jų žemės sklypų dydžiai. Teismas, tenkindamas ieškinį visiškai, taip pat pažymėjo, kad tai, jog žemės sklypų riba eina per atsakovės statinius nereiškia, kad ieškovai turi netekti dalies jiems priklausančio žemės sklypo, kadangi laikytina, jog statybos metu nebuvo aiškios sklypų ribos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2018 63 punktą)
15. Teismas, tenkindamas ieškinį dėl žemės sklypų nustatymo sprendė ir dėl ieškovų prašomo servituto nustatymo, nes žemės sklypo riba kerta atsakovei priklausančią aikštelę, du šulinius bei avarinio įėjimo dalį. Spręsdamas dėl šio ieškinio reikalavimo, teismas įvertino tai, kad nuo 2016 m. (t. y. 3 metus) atsakovė faktiškai naudojosi 0,5 m pločio, 33,83 m ilgio ieškovams priklausančiu žemės sklypu iki ieškovų pastatytos segmentinės tvoros. Iki ieškovų kreipimosi į teismą atsakovė nekėlė klausimo dėl to, jog jai reikia didesnio nei 1 metro pločio žemės sklypo nuo parduotuvės pastato, kad ji galėtų tinkamai naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kuris buvo sklypuose dar tuo metu, kai ieškovai įsigijo savo žemės sklypą. Atsakovė nekėlė klausimo dėl didesnės apimties servituto, nei siūlo ieškovai, nustatymo iki pat ieškinio patikslinimo 2020 m. liepos 3 d. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nereiškė priešieškinio dėl kitos apimties, nei siūlo ieškovai, servituto nustatymo. Iki ginčo kilimo teisme atsakovė neturėjo sunkumų valdydama savo nekilnojamąjį turtą, esant ieškovų pastatytai segmentinei tvorai, nutolusiai nuo pastato 1 m. Todėl teismas darė išvadą, kad patenkinus ieškinį visiškai, t. y. nustačius ir neatlygintinį ieškinyje nurodytą servitutą, bus užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra.
16. Tenkinus ieškinį iš atsakovės CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ieškovei buvo priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o pagal CPK 92 straipsnį valstybei – procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Arvima“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, kurias sudaro 150 Eur žyminio mokesčio ir 800 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai pripažino, kad atsakovei priklausančio sklypo plotas planuose sumažės, tačiau nevertino to kaip atsakovės teisių galimo pažeidimo ir tokį sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovė faktiškai naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, nei jai priklauso, t. y. naudojasi trečiajam asmeniui D. Z. priklausančia sklypo dalimi (apie 36-37 kv. m.). Taigi, iš esmės teismas nustatė, kad ir riba tarp atsakovei ir trečiajam asmeniui D. Z. priklausančių sklypų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kauno r.) taip pat nėra aiški, t.y. teisinė riba ir faktinio naudojimosi žemės sklypais riba neatitinka, atsakovės ir trečiojo asmens D. Z. sklypai planuose persidengia apie 1 metrą. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai nėra pakankami, kad būtų užtikrintos apeliantės teisės į visą įsigyto žemės sklypo plotą, nes sprendimu akivaizdžiai sumažinamas atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas pagal viešajame registre įregistruotas koordinates, o siekdama apginti savo teises atsakovė iš esmės turi imtis teisinių veiksmų prieš trečiąjį asmenį D. Z., kad sklypų ribos tarp jiems priklausančių žemės sklypų būtų atstatytos. Pirmosios instancijos teismas negali spręsti dėl galimos kito teisinio ginčo baigties ir remtis jo numanomu rezultatu, vertinant, ar atsakovės teisės bus pažeistos ar ne (ar atsakovės teisės bus apgintos kitame teismo procese).
17.2. Kaip yra nurodęs kasacinės instancijos teismas, aiškindamas CK 4.45 straipsnio aiškinimą ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016, 30 punktas; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019, 52 punktas). Taigi, faktinis naudojimasis kaimyninio sklypo dalimi, jokiu būdu neužtikrina atsakovės teisių į tą sklypo dalį, ir atsakovės vertinimu ieškovai byloje neįrodė, kad ieškinio tenkinimo atveju nebus pažeistos kitų asmenų subjektinės teisės.
17.3. Iš pirmosios instancijos teismo veiksmų akivaizdu, kad teismas vertino teisinį ginčą ne tik kaip ginčą tarp ieškovų ir atsakovės, bet daug platesniu mastu, t.y., teismas turėjo įvertinti, ar nebus pažeistos visų į vakarų pusę nuo ginčo ribos esančių žemės sklypų savininkų teisės. Dėl šios priežasties, teismas sprendė, kad trečiaisiais asmenimis į bylą privalo būti įtraukti ne tik su ieškovų ir atsakovės žemės sklypais besiribojančių sklypų savininkai, bet taip pat ir visų į vakarus nuo nustatomos sklypų ribos esančių sklypų savininkai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini); taip pat trečiuoju asmeniu teismo iniciatyva buvo įtraukta Kauno rajono savivaldybė, nes (duomenys neskelbtini) žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve (šaligatviu). Dėl šių priežasčių Kauno rajono savivaldybės į bylą pateikti (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys, kurie buvo surinkti atlikus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, irgi tikėtina, kad turi klaidų. Atsižvelgiant į tai, kad visų čia nurodytų sklypų matavimai yra daryti skirtingu laiku ir skirtingose koordinačių sistemose, taip pat įvertinant tai, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų bei gretimų žemės sklypų persidengimų, taip pat ir nesusijusių su matininko V. B. 1994 metais padaryta skaičiavimo klaida, iš bylos medžiagos yra neaišku, ar nebus pažeistos atsakovės ir trečiųjų asmenų teisės.
17.4. Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad (duomenys neskelbtini) išorinė riba sutampa su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarine riba ir todėl, nebūtų galimybės valstybinės žemės dalies, patenkančios į (duomenys neskelbtini) ribas, prijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), jeigu paaiškėtų, kad (duomenys neskelbtini) sklypo koordinatės turėtų pasislinkti į vakarus ir persidengtų su (duomenys neskelbtini) gatve. Tai reiškia, kad tik apskaičiavus visų žemės sklypų nuo (duomenys neskelbtini) iki pat (duomenys neskelbtini) gatvės plotus pagal atstatytas koordinates su 1 metro poslinkiu į vakarus, būtų galima spręsti, ar nėra pažeidžiamos žemės sklypų savininkų (atsakovės ir trečiųjų asmenų viso kvartalo apimtimi) teisės. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tikėtina, kad visų nurodytų žemės sklypų koordinatės yra klaidingos ir tikėtina, kad nebus pažeistos kitų asmenų teisės, yra teisiškai nepagrįsta dar ir todėl, kad nagrinėjamu atveju dėl bylos specifikos yra galimybė pateikti tikslius skaičiavus, kurių pagrindu teismas galėtų tikrai įsitikinti ir padaryti motyvuotas išvadas. Iš kitos pusės, nors pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė, kad visų sklypų koordinatės kvartale iki (duomenys neskelbtini) gatvės, taip pat ir pačios (duomenys neskelbtini) gatvės koordinatės tikėtina yra klaidingos, tokių konkrečių įrodymų byloje nėra. Nesant byloje faktinių įrodymų, kaip Y koordinatei slenkant į vakarus per 1 m. keisis (ar nesikeis) žemės sklypų plotai, teismas negalėjo spręsti, kad nebus pažeistos kitų žemės sklypų savininkų teisės, nes tokiam teiginiui pagrįsti teismas iš esmės neturėjo įrodymų.
17.5. Tretieji asmenys iš byloje esančių dokumentų negalėjo pasakyti, ar jų teisės, tenkinus ieškinį bus pažeistos, ar ne. Pavyzdžiui, byloje yra nustatyta, kad trečiasis asmuo D. Z. negalėjo tiksliai pasakyti, kur yra jos ir atsakovės žemės sklypų riba, taip pat negalėjo pasakyti, ar patenkinus ieškinį, jos žemės sklypas sumažės, o trečiasis asmuo A. L. nurodė, kad matininkų klaidos turi būti ištaisytos, tačiau faktinės sklypų ribos neturi būti keičiamos. Tačiau nesant viso kvartalo (įskaitant ir (duomenys neskelbtini) gatvės) matavimų vienoje koordinačių sistemoje, negalima pagrįstai spręsti, kad faktinės sklypų ribos tikrai nepasikeis. Ieškovams nepateikus į bylą jokių patikimų įrodymų, iš kurių pirmosios instancijos teismas galėtų spręsti, kad atsakovės ir trečiųjų asmenų teisės, tenkinus ieškovų ieškinį nebus pažeistos, nebuvo ištirtos visos išsamiam ir teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, nebuvo pateikti neabejotini įrodymai, kad tenkinus ieškinį atsakovės ir trečiųjų asmenų teisės nebus pažeistos. Pirmosios instancijos teismas, sprendime konstatavęs, kad atsakovė neįrodė galimo trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, iš esmės nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei, nes pareigą, kad tenkinus ieškinį, nebus pažeistos kitų asmenų teisės neabejotinai turi ieškovai.
18. Ieškovai V. G., A. G., D. B. ir A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 800 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad žemės sklypo ribos tarp ieškovų ir atsakovės žemės sklypų nėra aiškios, dėl ko kilo būtinybė jas nustatyti teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju byloje buvo pagrįstai nustatyta, kad nesutampa teisinės ir faktinės ieškovų ir atsakovės žemės sklypų ribos, kaip ir buvo nustatyta, kad teisinės ir faktinės žemės sklypų ribos nesutampa visame kvartale. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino net ir atsakovės iniciatyva iškviestas ir apklaustas liudytoju matininkas A. Ž., kuris 2020-03-05 posėdžio metu nurodė, kad buvo atlikti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), kontroliniai matavimai ir visų sklypų koordinačių skaičiai nėra teisingi, o juose atsiradusi 1 metro paklaida. Šios aplinkybės buvo nustatytos ir 2020-05-26 atliekant vietos apžiūrą, kurios metu nustatyta, kad ieškovų žemės sklypo ir trečiųjų asmenų (S. K., E. K., D. Z., M. H., D. M., L. K., J. A.) žemės sklypų ribos yra aiškios, nustatytos nuo seno, pažymėtos tvoromis daugiau nei 20 metų. Įtraukus į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis savininkus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), jų rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad ir minėtų sklypų ribos nesikeitė daugiau kaip 30 metų.
18.2. Aplinkybė, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotos žemės sklypų ribos per vieną metrą yra pasislinkę į rytus, buvo patvirtinta ne tik faktiniu sklypų naudojimu. Šias aplinkybes patvirtina ir sklypų planai, kuriuose sklypų ribos sutapo su tvoromis, o pagal įregistruotas nekilnojamojo turto registre ribas, ribos su tvoromis nebesutampa vienu metru. Tiek 2002 metų padalinimo projekte, tiek ir 2002 metų ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų plane yra pažymėtos namo ir ūkinių pastatų kampų koordinatės. Tiek matininkas M. G., tiek ir A. Ž. atliko matavimus tikslu nustatyti žemės sklypų ribas pagal esamus pastatus ir tvoras (kurios, kaip minėta, žemės sklypų formavimo dokumentuose sutapo su žemės sklypo ribomis). Atlikus žemės sklypo ribų nustatymą pagal tvoras ir pastatus, buvo gauti tie patys duomenys: žemės sklypai nekilnojamojo turto registro duomenyse yra pasislinkę per vieną metrą į rytų pusę. Be to, pagal 2020-01-07 UAB „Žemetra“ atliktą žemės sklypų situacijos brėžinį, kuris buvo sudarytas vertinant kadastro žemėlapyje įregistruotas ribas ir žemės sklypo ribas, nustatytas panaudojant vietinių geodezinių tinklų punktus, nustatyta, kad neteisingai yra įregistruotos ne tik žemės sklypo ribos, t.y. neteisingai nurodyta jų koordinatė Y, bet ir pastatų koordinatės- padarant tą pačią 1 metro klaidą Y koordinatėje. Pirmosios instancijos teismas laikė teisingas žemės sklypų ribas, kurios buvo nustatytos panaudojant vietinių geodezinių tinklų punktus.
18.3. Šias išvadas atitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 30 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad atstatant sunaikintus anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotų žemės sklypų riboženklius, pradiniais punktais turi būti naudojami tos pačios koordinačių sistemos pagrindo punktai, kaip ir atliekant ankstesnius kadastrinius matavimus. Taip atstačius žemės sklypo riboženklius, valstybinėje koordinačių sistemoje turi būti atlikti kontroliniai kadastriniai matavimai nuo valstybinio geodezinio pagrindo globalinės padėties nustatymo sistemos (toliau – GPS) 1, 2 ir 3 klasių tinklų punktų ar nuo Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (toliau – LitPOS). Analogiški reikalavimai nustatyti Kadastro nuostatų 21(1) punkte, kuriame nurodyta, kad kai žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nuo valstybinio geodezinio pagrindo globalinės padėties nustatymo sistemos (toliau vadinama – GPS) 1, 2 ir 3 klasių tinklų punktų ar Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (toliau vadinama – LitPOS) arba nuo su valstybiniu geodeziniu pagrindu susietų kitų globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo, žemės sklypo plotas negali skirtis nuo anksčiau geodeziniais prietaisais sąlyginėse ir vietinėse koordinačių sistemose nustatyto žemės sklypo ploto daugiau nei kadastriniams matavimams leidžiama ploto santykine paklaida 1/1000.
18.4. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu matininkas M. G. parodė teismui vietinį geodezinių tinklų punktą, nuo kurio matavo žemės sklypų ribas. Matuojant žemės sklypų ribas tiek panaudojant geodezinių tinklų punktus, tiek ir kaip atskaitos tašką imant pastatus bei tvoras, žemės sklypo ribos iš esmės gaunasi toje pačioje vietoje – pagal UAB „Žemetra“ atliktus brėžinius koordinatės sutampa visiškai, o pagal UAB „Geomastas“ atliktą pastatų ir žemės sklypų ribų posūkio taškų sąryšio schemą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2020-01-20) skiriasi taškų 1 ir 2 Y koordinatės tik po kablelio. Taigi, žemės sklypų ribas buvo galima nustatyti ne tik pagal faktinį naudojimą, bet ir jas atstatant nuo valstybinio geodezinio pagrindo bei imant už pagrindą tvoras bei pastatus ir visais atvejais buvo gaunama ta pati žemės sklypo riba, kurią buvo prašoma nustatyti ieškiniu. Taigi, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad faktinis naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, kadangi teismas ribą nustatė ne tik pagal faktinį naudojimą, o remiantis šalių pateiktomis schemomis, kurios iš esmės sutapo, nustatant ribas panaudojant vietinių geodezinių tinklų punktus.
18.5. Sprendžiant, ar atsakovės žemės sklypas nustačius ieškovų prašomą ribą nesumažėtų, buvo svarbu nustatyti žemės sklypo ribų neatitikimo priežastį. Ta linkme yra formuojama ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežasties, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015 ir joje nurodytą teismų praktiką). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sklypų ribų neatitikimo priežastis yra ta, kad viso kvartalo sklypų ribų koordinatės kadastro žemėlapyje įregistruotos neteisingai nurodant neteisingas sklypų Y koordinates, dėl ko sklypai pagal jas turėtų pasislinkti per vieną metrą į rytus. Tačiau visa planinė medžiaga yra teisinga (teisingai nurodyti sklypų plotai, sklypų ribos sutampa su natūroje esančiomis tvoromis) - neteisingai nurodytas tik koordinatės Y skaičius. Taigi, pakeitus sklypų Y koordinates per vieną metrą, sklypų plotai negali sumažėti, nes keistųsi tik sklypų Y koordinatės, o pačios sklypų ribos, jų kraštinių ilgiai nesikeistų, nes jie yra nurodyti žemės sklypų formavimo dokumentuose, kurie yra teisingi.
18.6. Ieškovė nėra įgaliota atlikti atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nėra įgaliota nustatyti žemės sklypo ribą su (duomenys neskelbtini) gatve, nes tą padaryti gali tik pati atsakovė. Tai ne kartą akcentavo ieškovės atstovė posėdžių metu, bei nurodė liudytoju apklaustas matininkas M. G.. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu naudojosi net dviejų matininkų paslaugomis: UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. ir UAB „Ramlina“ matininko R. G.. Taigi, atsakovė turėjo visas galimybes atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu būtų nustatyta riba su (duomenys neskelbtini) gatve ir kurių metu būtų galima nustatyti tikslų žemės sklypo plotą, tačiau sąmoningai to nedarė, nes visais būdais bandė klaidinti teismą, kad jokio persidengimo nėra, kad turi būti paliktos žemės sklypų ribos su neteisinga Y koordinate. Atsakovė teikė įrodymus ne apie tai, kad sumažėtų jos sklypo plotas, o neva, kad sumažėtų trečiojo asmens D. Z. žemės sklypo plotas, kas vėlgi patvirtina faktą, kad atsakovės plotas nesumažėtų, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti jos teisių pažeidimo ir tenkinti apeliacinį skundą. Liudytoju apklaustas atsakovės matininkas A. Ž. taip pat nenurodė fakto, kad atsakovės žemės sklypas po ribos su ieškovų žemės sklypu nustatymo neleistinai sumažėtų. Atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei, tačiau atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad tik atsakovė gali atlikti jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nusistatyti ribą ties (duomenys neskelbtini) gatve, būtent jai teko pareiga pateikti tokį įrodymą.
18.7. Apeliantė teigia, kad nesant faktinių įrodymų byloje, ar nesikeis viso kvartalo žemės sklypų plotai, teismas negalėjo spręsti, ar nebus pažeistos kitų asmenų teisės, tačiau teismas įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis visus žemės sklypų savininkus iki pat (duomenys neskelbtini) gatvės. Šie tretieji asmenys apeliacinių skundų nepateikė, o atsakovė nėra įgalinta ginti trečiųjų asmenų teisių. Teismas pagal ieškinio reikalavimus negali spręsti dėl kitų nei ieškovų ir atsakovės žemės sklypų plotų ar ribų, nes tai reikštų išėjimą iš ieškinio ribų. Ieškovai taip pat negali atlikti viso kvartalo žemės sklypų kadastrinių matavimų, nes tam jie neturi teisės, be to, atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus gali tik pats žemės sklypo savininkas.
18.8. Tai, kad dėl ieškinio patenkinimo turės būti tikslinami ir kitų trečiųjų asmenų žemės sklypų kadastrinių matavimų planai nereiškia, nei atsakovės, nei trečiųjų asmenų teisių pažeidimų, nes byloje buvo nustatyta, kad planuose padarytos koordinačių klaidos ir visų asmenų sklypų ribos natūroje neatitinka klaidingai sudarytų planų, dėl ko ištaisyti tas klaidas yra kiekvieno žemės sklypo savininko interesas, tokia pareiga negali būti perkeliama ieškovei, kuri nėra įgalinta atlikti kitiems asmenims priklausančių sklypų kadastrinių matavimų, o kaip minėta, nustačius, kad viso kvartalo ribos yra pasislinkę vienu metru į rytų pusę, ištaisius klaidą neteisingai nurodytose sklypų Y koordinatėse, sklypų plotai negalėtų sumažėti neleistinai, nes, kaip minėta, visų sklypų ribos sutampa su tvoromis, kurios nesikeičia, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad trečių asmenų teisės nebus pažeistos.
19. Kauno apygardos teisme 2021 m. kovo 12 d. gautas ieškovų prašymas prijungti prie bylos UAB „Žemetra“ 2021-03-03 schemą ir priteisti iš apeliantės 80 Eur už šios schemos parengimą. Nurodė, kad siekdami patvirtinti, jog teismo tikėtina išvada dėl visų kvartalo žemės sklypų koordinačių klaidingumo yra visiškai pagrįsta, ieškovai kreipėsi į matininką tikslu nustatyti, ar žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), Kauno r. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), koordinatės registrų centre yra nurodytos teisingai. UAB „Žemetra“ 2021-03-03 parengta schema patvirtina, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, ribos kadastro žemėlapyje taip pat yra įregistruotos neteisingai su ta pačia apie 1 metro paklaida. Prie (duomenys neskelbtini) gatvės yra 0,99 metro skirtumas nuo žemės sklypo tvoros. Iš to seka, kad iki pat (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra nurodytos neteisingai, su apie 1 metro paklaida, dėl ko visi sklypai turėtų pasislinkti į rytus. Taigi, pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinį ir nustačius žemės sklypo ribas su teisingomis koordinatėmis, visiems sklypams iki pat (duomenys neskelbtini) gatvės pakaks ploto, nes yra pagal kadastro žemėlapį pasislinkę į rytus visų sklypų ribos, o natūroje, visi sklypai yra 1 metru į vakarus. Todėl, nors sklypas (duomenys neskelbtini) ir ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, realiai jo ribos kadastro žemėlapyje įregistruotos su ta pačia paklaida, dėl ko pagal kadastro duomenis tarp žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės susidaro 1 metro tarpas, nors realiai tokio tarpo nėra, nes sklypą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės skiria tvora ir atstačius teisingas sklypo koordinates, sklypas ribotųsi su (duomenys neskelbtini) gatve. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nori patvirtinti pirmosios instancijos teismo tikėtinos išvados pagrįstumą, o būtinybė teikti įrodymą iškilo gavus apeliacinį skundą, kuriuo teismo išvada yra ginčijama, yra pagrindas šį įrodymą priimti apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
21. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl besiribojančių žemės sklypų ribos nustatymo, asmenų nuosavybės teise turimų ir faktiškai naudojamų žemės sklypų plotų, servituto į dalį žemės sklypo nustatymo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
22. Po bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme, ieškovai Kauno apygardos teismui 2021 m. kovo 12 d. pateikė rašytinį įrodymą – UAB „Žemetra“ 2021 m. kovo 3 d. schemą, prašyme jį prijungti prie bylos nurodė, kad ieškovai kreipėsi į matininką tikslu nustatyti, ar žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), Kauno r. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), koordinatės registrų centre yra nurodytos teisingai. Parengta schema patvirtina, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, ribos kadastro žemėlapyje taip pat yra įregistruotos neteisingai, su ta pačia apie 1 metro paklaida, o prie (duomenys neskelbtini) gatvės yra 0,99 metro skirtumas nuo žemės sklypo tvoros. Teigia, kad schemoje nustatytos aplinkybės patvirtina teismo tikėtiną išvada dėl visų kvartalo žemės sklypų koordinačių klaidingumo.
23. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Perfrazavus šią taisyklę, darytina išvada, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę.
24. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Kita vertus, šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad šių juridinių faktų egzistavimas pats savaime nėra pakankamas naujiems įrodymams priimti. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Be to, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, be pirmiau įvardytų kriterijų, taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus.
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl dviejų besiribojančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno rajone ir (duomenys neskelbtini), Kauno rajone bendros ribos nustatymo. Ieškovės parengta schema žymi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribas, t. y. kito žemės sklypo, nei byloje ieškovų ir atsakovės turimų žemės sklypų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašomas prijungti rašytinis įrodymas neturi jokio ryšio su byloje nagrinėjamu ieškinio faktiniu pagrindu ir dalyku, todėl atsisako priimti prašomą prijungti rašytinį įrodymą (CPK 178, 314 straipsniai).
Dėl ginčo esmės
26. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, jog Kauno apskrities viršininko administracijos 1997 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 01-2445 „Dėl namų valdos žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo ir leidimo pakeisti sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (Kauno r.)“ patvirtintas V. K. privatizuotos namų valdos padalijimo projektas ir leista sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padalyti į sklypus „A“ (2000 kv. m.), „B“ (41 kv. m.) ir „C“ (636 kv. m.); leista V. K. pakeisti sklypų „B“ ir „C“ pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti; Kauno rajono Žemėtvarkos ir geodezijos skyrius įpareigotas įregistruoti žemės sklypus valstybiniame žemės kadastro duomenų registre (b. t. 1, l. 36, 37). Projekte nurodyta, kad žemės sklypą „A“ ir „C“ skiria riba, einanti per taškus, pažymėtus vietinėje koordinačių sistemoje: 2 (X(duomenys neskelbtini); Y(duomenys neskelbtini)), 3 (X(duomenys neskelbtini); Y(duomenys neskelbtini)), 24s (X(duomenys neskelbtini); Y(duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kauno raj. (2677 kv. m. ploto kadastriniai matavimai buvo atlikti 1994 m. Teodolitiniu ėjimu, buvo prisirišta prie (duomenys neskelbtini) m. vietinės sistemos poligonometrijos punktų. Ieškovams nuo 2003 metų nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, kurį ieškovai įsigijo 2003 m. gruodžio 1 d. turto pardavimo be varžytinių akto Nr. 0114/03/04065 pagrindu, plane pažymėtas „A“, o atsakovei UAB „Arvima“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pažymėtas „C“, kurį bendrovė įgijo iš UAB „SEB lizingas“.
27. Nustatyta, kad 2010 metais ieškovai inicijavo jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos atliko matininkas V. B., rengęs žemės sklypo padalinimo projektą. Kadastrinių matavimų atlikimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypų planuose (padalinimo projekte, atidalintų sklypų kadastrinių matavimų planuose) yra padarytos klaidos, dėl to ieškovų sklypas plane per vieną metrą pasislinko į rytus, dėl ko sumažėjo naudojamas ieškovų žemės sklypo plotas nuo įgyto 2000 kv. m iki 1974 kv. m. Ieškovai pateikė teismui UAB „Konceta“ atliktą 2012-06-07 kadastrinių matavimų planą, pagal kurį ieškovų ir atsakovės turimus žemės sklypus skirianti riba būtų nustatoma tarp posūkio taškų 1, kurio koordinatės LKS-94 sistemoje yra X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini), bei taško 2, kurio koordinatės LKS-94 sistemoje yra X (duomenys neskelbtini) ir Y ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko, dėl ko šalių ginčas buvo sprendžiamas teisme ginčo teisenos tvarka, CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė savo parengtų pasiūlymų dėl žemės sklypo ribų nustatymo teismui nepateikė.
28. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu tenkino ieškovų V. G., A. G., D. B. ir A. B. ieškinį atsakovei UAB „Arvima“ dėl žemės sklypų ribos ir servituto nustatymo, nustatė, kad ieškovams V. G., A. G., D. B. ir A. B. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), riba su atsakovei UAB „Arvima“ priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagal UAB „Konceta“ atliktą 2012 m. birželio 7 d. kadastrinių matavimų planą tarp nurodytų posūkio taškų 1, kurio koordinatės LKS-94 sistemoje yra X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini), bei taško 2, kurio koordinatės LKS-94 sistemoje yra X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini), nustatė neterminuotą ir neatlygintinį 15 kv. m. ploto servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Žemetra“ parengtą 2020 m. liepos 2 d. pasiūlymo schemą, kuriuo atsakovei UAB „Arvima“ suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi, turint tikslą prižiūrėti ir remontuoti pastatus: parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, skundas grindžiamas tais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai pripažino, kad atsakovei priklausančio sklypo plotas planuose sumažės, tačiau nevertino to kaip atsakovės teisių galimo pažeidimo, nors sprendimu akivaizdžiai sumažinamas atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas pagal viešajame registre įregistruotas koordinates; teismas vertino teisinį ginčą ne tik kaip ginčą tarp ieškovų ir atsakovės, bet daug platesniu mastu, t.y., teismas turėjo įvertinti, ar nebus pažeistos visų į vakarų pusę nuo ginčo ribos esančių žemės sklypų savininkų teisės; pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tikėtina, kad visų gretimų žemės sklypų koordinatės yra klaidingos ir tikėtina, kad nebus pažeistos kitų asmenų teisės, yra teisiškai nepagrįsta dar ir todėl, kad nagrinėjamu atveju dėl bylos specifikos yra galimybė pateikti tikslius skaičiavus, kurių pagrindu teismas galėtų tikrai įsitikinti ir padaryti motyvuotas išvadas; tretieji asmenys iš byloje esančių dokumentų negalėjo pasakyti, ar jų teisės, tenkinus ieškinį bus pažeistos, ar ne, todėl teismas, sprendime konstatavęs, kad atsakovė neįrodė galimo trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, iš esmės nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei, nes pareigą, kad tenkinus ieškinį, nebus pažeistos kitų asmenų teisės neabejotinai turi ieškovai.
Dėl CK 4.45 straipsnio taikymo sąlygų
29. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Vadinasi, CK 4.45 straipsnio 1 dalies reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo praktiką pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Taigi, sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 47 punktą; kt.).
30. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius, jog ieškovams ir atsakovei priklausančių ir besiribojančių žemės sklypų ribos yra aiškios, nusistovėję, dėl ko teismas be pagrindo taikė CK 4.45 straipsnyje numatytas procedūras ir teismo sprendimu nustatė ginčo žemės sklypų ribas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog nesutampa matininko nustatyta ir faktiškai naudojama ieškovų ir atsakovės besiribojančių žemės sklypų riba, o dėl tokios neatitikties ieškovai turi galimybę naudotis mažesniu, nei įsigijo, žemės sklypu (pagal šiuo metu esančias tvoras ieškovų sklypų plotas yra 1974 kv. m., o ne 2000 kv. m.).
Dėl žemės sklypo ribų nustatymo
31. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje paminėti įrodymai, kuriuos turi įvertinti teismas, nustatydamas žemės sklypo ribą: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos bei kiti įrodymai, ir nurodyta, kaip šis klausimas turi būti sprendžiamas, kai ribų nustatyti neįmanoma: prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Taigi, pagal šią teisės normą pirmiausia turi būti siekiama nustatyti anksčiau egzistavusią, formuojant žemės sklypus nustatytą žemės sklypų ribą, ir tik tokios galimybės nesant riba nustatoma, ginčytiną plotą po lygiai priskiriant kiekvienam žemės sklypui. Tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos konstatuojama, kad dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto, pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 52 punktą).
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 22 punktą; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 48 punktą; 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-916/2019 33 punktą).
33. Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai pateikė į bylą įrodymą (žemės sklypų, esančių Kauno r., (duomenys neskelbtini) situacijos brėžinį, 2020-02-13 prašymo priedas), iš kurio matyti, kad ieškovų žemės sklypas plane užima virš 1 m pločio tretiesiems asmenims (S. K., E. K., L. K.) priklausančių žemės sklypų dalį. Tačiau ieškovai faktiškai nesinaudoja minėtų trečiųjų asmenų žemės sklypų dalimi, o naudojasi mažesniu sklypu, nei įsigijo bei nurodyta VĮ Registrų centre, t. y. 1974 kv. m. (žr. sprendimo 28 punktą). Iš to paties situacijos brėžinio (2020-02-13 prašymo priedas) matyti, kad atsakovės žemės sklypas plane užima (dengia) 1,04 m pločio ieškovams priklausančio žemės sklypo dalį per visą ribos ilgį (33,83 m). Tarp plane pažymėtos atsakovės sklypo vakarinės ribos ir trečiajam asmeniui D. Z. priklausančio žemės sklypo rytinės ribos (tvoros) yra 0,89 m atstumas šiaurinėje ribos dalyje, 1,03 m atstumas – pietinėje ribos dalyje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimi iki pat trečiojo asmens tvoros bei 0,5 m ieškovams priklausančio žemės sklypo iki jų pastatytos segmentinės tvoros. Nors atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde teigia, kad ji nesinaudoja sklypo dalimi, esančia prie D. Z. žemės sklypo tvoros, tačiau pačios atsakovės pateiktos nuotraukos paneigia šias aplinkybes. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų (2020-10-12 prašymo priedai) matyti, kad atsakovė naudoja žemės sklypo dalį prie D. Z. žemės sklypo įvažiavimui į savo žemės sklypą. Taigi akivaizdu, kad, esant žemės sklypų persidengimui plane, atsakovė faktiškai naudojasi didesniu nei įsigijo žemės sklypu (t. y. didesniu nei 636 kv. m. sklypu), o ieškovai – mažesniu nei įsigijo žemės sklypu (vietoje 2000 kv. m. naudojasi – 1974 kv. m.). To nepaneigia ir po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pateiktos atsakovės situacijos schemos duomenys (2020-10-12 prašymo priedas Nr. 2). Šioje situacijos schemoje užfiksuota, kad ieškovai faktiškai naudojasi 1979 kv. m. (t. y. 21 kv. m. mažiau ne priklauso) žemės sklypu, atsakovė – 658 kv. m. (t. y. 22 kv. m. daugiau nei priklauso) žemės sklypu, D. Z. – 2138 kv. m. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo argumentus, jog teismo sprendimu akivaizdžiai sumažinamas atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas pagal viešajame registre įregistruotas koordinates. Kaip jau minėta pirmiau šioje teisėjų kolegijos nutartyje viešajame registre įregistruotos ginčo žemės sklypų koordinatės su faktiškai naudojamų žemės sklypų dalimis.
34. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovų žemės sklypas dėl matininko V. B. klaidos pagal VĮ Registrų centre įregistruotas ribų koordinates plane sumažėjo 33-34 kv. m., pagal faktiškai naudojamas sklypų ribas – 26 kv. m., pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą ir nustatyti ieškovams priklausančio žemės sklypo 33,82 m ilgio ribą su atsakovei priklausančiu žemės sklypu pagal UAB „Konceta“ atliktą 2012 m. birželio 7 d. kadastrinių matavimų planą tarp nurodytų posūkio taškų 1, kurio koordinatės LKS-94 sistemoje yra X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini), bei taško 2, kurio koordinatės LKS-94 sistemoje yra X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini) (CK 4.45 straipsnio 1 dalis).
Dėl servituto nustatymo
35. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovų ir atsakovės sklypų ribą pagal ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimą, nustatė ši nustatoma žemės sklypų riba kerta atsakovei priklausančią aikštelę, du šulinius bei turimo pastato avarinio įėjimo dalį. Teismas pagrįstai sprendė, kad nenustačius ieškovei priklausančiame žemės sklype servituto, atsakovei būtų apsunkinta galimybė naudotis jai priklausančio nekilnojamojo turto dalimi. savo žemės sklypą. Ieškovai pareikšdami ieškinį prašė teismo nustatyti neterminuotą ir neatlygintinį 15 kvadratinių metrų ploto servitutą žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, pagal UAB „Žemetra“ parengtą 2020-07-02 pasiūlymo schemą, kuriuo atsakovei UAB „Arvima“ suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi tikslu prižiūrėti ir remontuoti pastatus - parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinierinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė pirmosios instancijos teisme ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė įrodymų, kad ieškovų siūlomas servitutas ir jo apimtis neužtikrins galimybės naudotis turimu nekilnojamuoju turtu žemės sklype.
36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
37. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas A. G. sumokėjo 800 Eur atstovei advokatei už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos ieškovui priteisiamos iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš uždarosios akcinės bendrovės „Arvima“ (juridinio asmens kodas 135492975) 800 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Raimondas Buzelis
Izolda Nėnienė
Arvydas Žibas