Teikimas Nr. TS-6-806/2019
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. sausio 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 89-47, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
G. U. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 258 straipsnio 2 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje; vadovaujantis BK 63 straipsni 1, 2, 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 20 MGL bauda, BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu įskaitant į bausmę pagal 2013 m. birželio 13 d. ir 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžius faktiškai atliktą bausmę; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu bei Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams ir 20 MGL dydžio bauda.; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, ir G. U. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 nuosprendžiu paskirtą dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę; nutartis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 27 d.; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje ir paskirta 72 parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 48 parų arešto bausmė; nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 4 d.; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi ištaisytas netikslumas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstant ją taip: „Panaikinti nuteistajam G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi paskirtą dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose“; nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 8 d.; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, G. U. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 5 d. nutartimi, kuria subendrintos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nuosprendį bei Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendį (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi ištaisyta klaida dėl atliktinos bausmės trukmės) ir skirta galutinė subendrinta 2 metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 20 MGL dydžio (753,20 euro) bauda; nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 19 d.
Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. kovo 26 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. gruodžio 03 d. 1/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis faktiškai atliko 2017 m. gruodžio 16 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. gruodžio 5 d. (Komisijos posėdis) – 11 mėnesių 28 dienos.
Komisija 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 89-47 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. U.. Nutarime nurodyta, jog Komisija remiasi posėdžio, įvykusio 2018 m. gruodžio 4 d. protokolu Nr. 137-53, vadovaujasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, įvertina socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, ir nutaria netaikyti G. U. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį.
G. U., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriame nurodo, kad Komisija nevertino jo noro pasitaisyti, dabartinio elgesio, neigiamo požiūrio į nusikalstamą praeitį, jo pastangų įrodyti, jog linkęs pasitaisyti ir gali bausmės dalį atlikti prižiūrimas probacijos tarnybos. Nuteistasis teigia, jog įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 104 taškų iki 90. Be to, 1/3 dalį bausmės atliko dar 2017 m. gruodžio 16 d., šiuo metu atliko jau daugiau nei pusę bausmės. Komisija neatsižvelgė į jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes – jis įgijo specialybę, yra paskatintas, atlygino virš 800 eurų ieškinį, savanoriškai siunčia antstolei pinigus, dirba sandėlio darbininku. Po paleidimo turi garantuotą darbo vietą, be to, jo nepriekaištingą elgesį užtikrins intensyvi priežiūra. Prašo panaikinti komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Prokuroras atsiliepimo nepateikė.
Nuteistojo G. U. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų ir nuteistieji, faktiškai atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Taigi, minėtuose BVK straipsniuose gana aiškiai suformuluoti kriterijai, kuriuos nustačius, nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, būtina atsižvelgti ne tik į formalius įstatymų leidėjo nurodytus pagrindus, bet įvertinti ir tai, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, likusį atlikti bausmės laiką, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, ir kitas reikšmingas aplinkybes, nes turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.
G. U. Komisijai pristatomas antrą kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kelis teismo nuosprendžius, paprastosios grupės sąlygomis. Paskutinį nusikaltimą nuteistasis įvykdė vienas. Kaltę pripažįsta, gailisi.
Susipažinus su nuteistojo G. U. asmens byla, matyti, kad jis jau yra atlikęs daugiau kaip trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistasis atlieka subendrintą bausmę pagal kelis teismo nuosprendžius). G. U. šiuo metu teistas jau šešis kartus, atkreiptinas dėmesys, kad teismas praeityje nuteistajam jau yra parodęs pasitikėjimą ir suteikęs galimybę taisytis neizoliuotam nuo visuomenės – G. U. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Vis tik G. U. teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, suteiktos galimybės pasitaisyti neįvertino, tolesnių pastangų keisti elgesį neparodė, pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, padarė naują nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog G. U. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, paskirtos bausmės ir kitos teisinės elgesio korekcijos priemonės jo asmenybei neturėjo teigiamos įtakos, jis veikiau linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms, visuotinai pripažįstamoms normoms, išreiškė neigiamas nuostatas į priežiūrą ar apribojimus.
Taip pat teismas asmens bylos duomenimis nustatė, kad G. U. užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje, įvykdė ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, integracijos į visuomenę programos paskaitose, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje, bendruose nuteistųjų susirinkimuose, dalyvavo „Psichoterapinės programos: emocinės paramos terapinės grupės“ užsiėmimuose, dailės terapijos programoje „R.A.K.T.A.S.“, elgesio pataisos programoje „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“. 2018 m. spalio 29 d. G. U. turėjo 4409,75 euro neatlygintų ieškinių, iš jo darbo užmokesčio išskaičiuota 809,08 euro, savanoriškai jis nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. pradėjo antstolei siųsti po 5 eurus, jau išsiuntė 10 eurų. Visas šias aplinkybes teismas vertina neabejotinai teigiamai ir G. U. palankiai.
Tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog G. U. nusikaltimams būdingas vagysčių modelis, nusikaltimai nesunkėja. Bausmės vykdymo atidėjimo metu G. U. nevykdė paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ir įpareigojimų, buvo nubaustas administracinėmis nuobaudomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat 2 kartus baustas, 1 kartą skatintas: 2018 m. liepos 17 d. pareikšta padėka už stropų ir gerą darbą, tačiau 2018 m. spalio 31 d. jam skirta nuobauda – už daiktų perdavimą jis 5 paroms perkeltas į kamerų tipo patalpas, be to, tą pačią dieną jis nubaustas už jam nepriklausančio laikrodžio nešiojimą, jam uždrausta iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.
Iš paskutiniojo nuosprendžio matyti, jog nuteistojo nusikalstamą elgesį įtakojo alkoholio vartojimas, taip pat jis neneigia laisvėje vartojęs „žolę“, 2014 m. birželio 30 d. buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo apžiūros kabinetą apsvaigęs nuo kanabinoidų. Nuteistasis, kaip teigiama socialinio tyrimo išvadoje, nesupranta, kad jo veikla, kurioje linkęs dalyvauti, yra susijusi su jo nusikalstamumu – jis dėl savo bėdų kaltina netinkamai pasirinktas kompanijas, gali būti lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje. Konstatuojama, kad nuteistasis turi didelių skolų, kurios yra prastų įgūdžių paskirstyti lėšas rezultatas. Nuteistajam dalyvaujant elgesio pataisos programose pastebima, kad jis nevengia analizuoti savo elgesį, įvardina praeities problemas, stengiasi jas keisti, tačiau pastebima, kad jis ne visuomet pasirinkdavo konstruktyvius problemų sprendimo būdus, neapgalvodavo savo veiksmų pasekmių. Daroma išvada, kad nuteistojo impulsyvumas, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, elgesio pasekmių įvertinimo stoka yra susiję su jo nusikalstamu elgesiu.
Taip pat atsižvelgtina, jog nuteistasis savo šeimos neturi, yra vienišas, socialinius ryšius palaiko su tėvais, broliais ir seserimis. Nuteistojo darbiniai laikotarpiai laisvėje nebuvo stabilūs, jis yra teistas ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus, kas teismui kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje įsitvirtinti legalioje darbo rinkoje ir atsisakyti lengvesnių, tame tarpe ir neteisėtų pragyvenimo šaltinių. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad G. U. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką sudaro net 90 balų, ji yra vidutinė, taigi ir šiuo aspektu G. U. neatitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įstatyme suformuluotų pagrindų. Toks rizikos įvertinimas nesudaro pagrindo išvadai, jog tikėtina, kad išėjęs į laisvę G. U. pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo išreikštas noras keistis, kaltės pripažinimas, pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, nenutrūkę ir puoselėjami socialiniai ryšiai, kitos, jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios matyti tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek skundžiamame nutarime (nuteistasis šiuo atveju nepagrįstai skunde teigė, jog komisijai vertino vien jo praeitus teistumus), bendroje visumoje neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių ir manytina, kad G. U. dar nepakankamai pasiruošęs grįžti į visuomenę, juolab, kad jis dar ne visiškai atitinka ir formaliuosius (būtinuosius) kriterijus.
Be to, teismo požiūriu, G. U. dar neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra palyginti didelė, nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko net ir su intensyvia priežiūra, šiuo konkrečiu atveju, dar neatitiktų teisingumo principo bei visuomenės intereso, kartu sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Dėl išdėstytų aplinkybių visumos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam G. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
atmesti G. U. skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 89-47, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė