Civilinė byla Nr. e2A-413-390/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03199-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1(S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties sudarymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti ieškovą A. A. mirusiosios A. A. šeimos nariu ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su A. A. gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

2.       Nurodė, kad  2018 m. rugsėjo 25 d. A. A. (ieškovo motina) suteiktas socialinis būstas adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su A. A. gyveno jos sutuoktinis R. A. (miręs 2020 m. spalio 16 d.) ir ieškovas. Ieškovo 2021 m. gegužės 6 d. prašymu socialinio būsto nuomos sutartis pratęsta. 2021 m. lapkričio 2 d. pagrindinė būsto nuomininkė mirė. Ieškovas toliau mokėjo visus privalomus mokėjimus bei mokesčius už komunalinius patarnavimus, taip pat ir nuomos mokestį. Ieškovas atitinka šeimos nariui keliamus reikalavimus, ieškovas su mama vedė bendrą ūkį, atliko ir atlieka visas nuomininkui priskirtas pareigas, tačiau atsakovė 2021 m. gruodžio 27 d. raštu nurodė, jog nėra teisinio pagrindo socialinio būsto nuomos sutarties pakeisti A. A. vardu.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4.       Nurodė, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas buvo A. A. šeimos narys, gyveno kartu su ja socialiniame būste ir bendrai tvarkė namų ūkį, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovą nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Ieškovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitu adresu nei ginčo socialinio būsto. Pagrindinei nuomininkei A. A. pateikiant prašymus įtraukti į sąrašus ir sudarant nuomos sutartį ieškovas nebuvo nurodytas esantis jos šeimos nariu. A. A. turto deklaracijose yra deklaruotos tik jos ir jos sutuoktinio pajamos. Be to, 2022 m. vasario 15 d. savivaldybės būsto perdavimo ir priėmimo aktu M. A. (A. A. dukra) pridavė socialinį būstą Kauno miesto savivaldybei. Kadangi ginčo butas buvo laisvas ir negyvenamas, buvo priimtas sprendimas, kuriuo vadovaujantis ginčo bute buvo apgyvendinti ukrainiečiai, kurie dėl karo veiksmų pasitraukė iš Ukrainos. Ši aplinkybė paneigia ieškovo teiginius, kad su juo yra faktiškai nusistovėję nuomos santykiai ir nebuvo nutrūkę, kad jis moka buto nuomos ir komunalinius mokesčius.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo nurodytas aplinkybes, jog jis kartu su motina vedė bendrą ūkį, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti šią aplinkybę. Priešingai byloje esantys duomenys patvirtina, jog pati A. A. nurodė esanti vieniša, artimųjų neturinti. Todėl tai paneigia liudytojos V. B. parodymus, kad ieškovas gyveno kartu su motina.

7.       Teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovo ir jo motinos A. A. nesiejo nuolatinis gyvenimas kartu ir bendro ūkio vedimas iki jos mirties, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovą buvusios nuomininkės A. A. šeimos nariu ir ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą atmetė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnis).

8.       Atsižvelgęs į aplinkybę, jog ginčo bute apgyvendinti Ukrainos piliečiai, ieškovas tikslino ieškinio reikalavimą, siekdamas, jog su juo būtų sudaryta bet kokios gyvenamosios patalpos, esančios Kaune, nuomos sutartis. Teismas, atsižvelgdamas, jog nėra pagrindo ieškovo pripažinti nuomininko šeimos nariu, tokį reikalavimą vertino, kaip siekį apeiti socialinių būstų laukiančių žmonių eilę, t. y. nepagrįstą.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes. Teismo išvadą, jog ieškovas negyveno su savo mama, paneigia aplinkybe, jog ieškovas buvo priverstinai atsakovės iškeldintas iš ginčo buto, ieškovui priklausantys daiktai buvo išvežti ir saugomi būtų ūkyje, o ieškovas informuotas, iš kur privalo daiktus pasiimti. Taip pat teismas be pagrindo nesivadovavo ir liudytojos B. B. parodymais. Be to, savivaldybės darbuotojams lankantis bute ir tikrinant situaciją pagal faktą, buvo gerai žinoma, jog kartu su A. A. gyvena ir ieškovas. Todėl ieškinio reikalavimas nėra nepagrįstas.

9.2.                      Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė varžo ieškovo laisvę sudaryti nuomos sandorį su Kauno miesto savivaldybe, nors CK 6.589 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama tokia teisė (fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai).

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 11 punkte aiškiai apibrėžta, kas yra laikoma šeima ir kokie šeimos nariai įeina į šeimos sudėtį. Ieškovas pagal šią normą, nebuvo mirusios A. A. šeimos nariu. Kadangi ieškovas nebuvo šeimos narys ir niekuomet negyveno ir negyvena socialiniame būste, remiantis CK 6.602 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovo patikslintas ieškinys šioje byloje pirmosios instancijos teismo pagristai buvo atmestas.

10.2.                      Apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės, kuriomis ieškovas nesirėmė pirmosios instancijos teisme - jo asmeniniai daiktai buvo iškraustyti iš socialinio būsto ir tokiu būdu jis pats buvo neteisėtai iškraustytas iš socialinio būsto.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priimti įrodymą – UAB Kauno butų ūkio 2022 m. vasario 15 d. gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) apžiūros aktą Nr. KA-4897, kuriame nurodyta, kad butą pridavė dukra M. A., prieš štai pasiėmusi iš socialinio būsto visus reikalingus daiktus. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis neva buvo iškraustytas. Apeliantas šių aplinkybių nenurodė nei patikslintame ieškinyje, nei teismo posėdyje, todėl atsakovei iškilo būtinybė šį įrodymą pateikti vėliau.

12.       C P K 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti C P K 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma C P K 314 straipsnio pažeidimu.

13.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia įrodymą patvirtinantį iš ginčo patalpos ieškovo dukros išsikėlimo ir buto pridavimo faktą, teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis CPK 314 straipsniu yra pagrindas priimti atsakovės pateiktą įrodymą – UAB Kauno butų ūkio 2022 m. vasario 15 d. gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) apžiūros aktą Nr. KA-4897.

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

15.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti jį mirusiosios A. A. šeimos nariu ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį.

16.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus nustatė, kad ieškovas neįrodė, jog su gyvenamųjų patalpų nuomininke savo motina A. A. gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį ir ieškovo ieškinio netenkino.

17.       Apeliantas apeliacinius skundu ginčija priimtą teismo sprendimą nurodydamas, kad teismas priimdamas sprendimą neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai nepripažino, kad ieškovas nevedė su nuomininke bendro ūkio ir negyveno kartu. Teigia, kad priimant sprendimą be pagrindo nesivadovauta liudytojos B. B. parodymais. Taip pat argumentuoja, kad savivaldybės darbuotojams lankantis bute buvo gerai žinomos apelianto ir jo motinos gyvenimo kartu aplinkybės. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto apeliacinio skundo argumentacija.

18.       Pažymėtina, kad pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 6.599–6.603 straipsniuose nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų nustatytas CK 6.602 straipsnyje – sutarties pakeitimas dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Ši norma koreliuoja (lot. correlatio - santykiavimas) su CK 6.589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, reiškiančia, be kita ko, kad buto nuomininkui mirus, jo šeimos nariai nepraranda teisės į gyvenamąjį būstą.

19.       Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 6.588 str. 2 d.). Artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (CK 6.588 str. 4d.).

20.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-367-611/2018).

21.       Sprendžiant dėl asmens faktinės gyvenamosios vietos, gyvenimo joje trukmės bei bendro ūkio tvarkymo, įrodinėjimo našta tenka šia aplinkybe suinteresuotam asmeniui, t. y. asmeniui, teigiančiam, kad jo gyvenamoji vieta buvo konkrečioje vietoje ir kad jis su gyvenamosios patalpos nuomininku tvarkė bendrą ūkį (CPK 12 str., 178 str.).

22.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

23.       Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas vertindamas tiek rašytinius įrodymus, tiek ir liudytojos B. B. parodymus bei visą bylos medžiagą konstatavo, kad tokie įrodymai nepagrindžia mirusiosios pagrindinės nuomininkės ir ieškovo bendro gyvenimo kartu fakto ir bendro ūkio tvarkymo, daugiau kaip vienerius metus. Teismas atkreipė dėmesį ir pažymėjo, kad ir pati mirusioji A. A. pateikdama 2009 m. rugpjūčio 21 d. prašymą dėl jos įrašymo į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus, tiek ir siekiant pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį ieškovo nenurodė kaip savo šeimos nariu, ji nurodė, kad yra vieniša ir artimųjų neturi. Be to, ir pats ieškovas duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nepateikė patikimų duomenų patvirtinančių nepertraukiamą gyvenimo ginčo bute faktą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį sprendžia, kad teismas nustatydamas faktus teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės normose, reglamentuojančiose asmens pripažinimą nuomininko šeimos nariu, nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar kartu gyvenantys asmenys bendrai tvarkė ūkį. Tačiau paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, sprendžiant dėl pripažinimo šeimos nariu svarbu prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo nuomininkų socialinės padėties, interesų ir kita. Įvertinus tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neginčijamų duomenų patvirtinančių aptartas aplinkybes nėra nustatyta.

24.       Teisėjų kolegija remdamasi išdėstytais argumentais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendimo motyvuojamoje dalyje detaliai atskleidė ieškovo paaiškinimus, ieškovo liudytojos B. B. parodymus ir įvertino rašytinius įrodymus bei padarė bylos įrodymų visuma pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog kartu su savo motina iki jos mirties gyveno ginčo bute ir vedė bendrą ūkį, todėl pagrįstai ieškovo ieškinio netenkino ( CK 6. 602 straipsnio 2 dalis).

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad savivaldybės darbuotojams lankantis bute buvo žinomos ieškovo ir jos motinos gyvenimo kartu aplinkybės yra tik ieškovo teiginiai. Be to, tokie teiginiai bylos aplinkybėmis nustatyti ir ieškovo pareikštam ieškiniui kvalifikuoti nėra esminiai reikšmingi, todėl plačiau neanalizuojami. 

26.       Apibendrinus kas išdėstyta spręstina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27.       Šalys bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepatyrė.

      Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriau teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

            Kauno apylinkės teismo 2022m. lapkričio 15d. sprendimą palikti nepakeistą.

       Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                      Gintautas Koriaginas

Algimantas Kukalis

                                                Albina Rimdeikaitė