Civilinė byla Nr. e2-3654-592/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25253-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 2.6.2.2; 3.2.6.1

(S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 25 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,

sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,

dalyvaujant atsakovei G. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „FinoMark“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „R2L“ ir G. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Oakas“.

 

Teismas 

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovių 12 829,30 Eur negrąžintos paskolos, 342,50 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki paskolos sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 8 d.), 1 560,62 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų), paskaičiuotų už laikotarpį nuo paskolos sutarties nutraukimo dienos iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 25 d.), 7,21 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 26 d. iki paskolos sutarties nutraukimo dienos, 109,50 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki paskolos sutarties nutraukimo dienos, 1 240,50 Eur negautų pajamų (nesumokėto administravimo mokesčio), paskaičiuotų už laikotarpį nuo paskolos sutarties nutraukimo dienos iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 25 d.), 1 211,53 Eur baudą, metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (iš atsakovės UAB „R2L“ – 8 proc., iš atsakovės G. V. – 5 proc.) bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp jos ir atsakovės UAB „R2L“ 2022 m. kovo 18 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. FM-5VGRZ7TV, pagal kurią atsakovei buvo suteikta 15 000 Eur paskola 36 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą, sumokėti 2 678,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 450 Eur sutarties sudarymo mokesčio bei 1 620 Eur sutarties administravimo mokesčio. Tarp ieškovės ir atsakovės G. V. 2022 m. kovo 18 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. FMA- 59b5069e9a, kuria G. V. įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei, jeigu UAB „R2L“ neįvykdys visos ar dalies savo piniginės prievolės pagal paskolos sutartį. Atsakovei UAB „R2L“ tinkamai nevykdant prievolių pagal paskolos sutartį, ieškovė 2022 m. gruodžio 8 d. paskolos sutartį nutraukė. Ieškovės teigimu, atsakovės iki šiol su ieškove neatsiskaitė.

3.       Atsakovė G. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinio netenkinti visiškai, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. kovo 18 d. laidavimo sutartis yra negaliojanti, kadangi neatitinka atsakingo skolinimo nuostatų. Atsakovei įsipareigojus ta pačia apimtimi, kaip ir pagrindinė skolininkė, ieškovė privalėjo įsitikinti, ar atsakovė, kuri yra fizinis asmuo, yra finansiškai pajėgi tokį įsipareigojimą prisiimti. Tokią ieškovės pareigą numato paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 3.4.8 punktas, pagal kurį paskola išmokama tik tuomet, kai ieškovei yra pateikiami dokumentai apie laiduotojo (atsakovės) pajamas bei jų šaltinius. Patikrinus tokius atsakovės duomenis, ieškovė turėjo ir galėjo nustatyti, kad atsakovė objektyviai neturi galimybės būti UAB „R2L“ laiduotoja. Paskolos ir laidavimo sutarties sudarymo metu (2022 m. kovo 18 d.) atsakovės vidutinės mėnesio pajamos sudarė 1 789,02 Eur. Atsakovė turėjo 820,12 Eur finansinių įsipareigojimų, tuo tarpu jos skoliniai įsipareigojimai per mėnesį negalėjo sudaryti daugiau nei 715,08 Eur (pagal Atsakingo skolinimo nuostatus asmens finansiniai įsipareigojimai per mėnesį gali sudaryti 40 proc. jo pajamų). Todėl ieškovė, kaip profesionali finansų rinkos dalyvė, negalėjo leisti atsakovei prisiimti papildomo finansinių įsipareigojimo pagal laidavimo sutartį.

4.       Atsakovės teigimu, laidavimo sutartis buvo sudaryta ieškovei piktnaudžiaujant dominuojančia ekonomine padėtimi, naudojantis kontrahento neatidėliotinais poreikiais bei laikinais finansiniais poreikiais. Atsižvelgiant į tai, atsakovė, kuri buvo tokio ekonominio spaudimo auka, turi teisę atsisakyti laidavimo sutarties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228 straipsnio 1 dalis).

5.       Atsakovė taip pat pažymėjo, kad laidavimo sutartys, kai juridinio asmens vadovai laiduoja už vadovaujamų juridinių asmenų prievoles, praktikoje dažniausiai būna išimtinai formalaus pobūdžio. Susidarius situacijai, kuomet juridinis asmuo nebepajėgia įgyvendinti sutartinės prievolės, kreditorius įprastai teisminį procesą bei priverstinį skolos išieškojimą inicijuoja būtent pagrindinio skolininko (juridinio asmens) atžvilgiu jau vien dėl to, kad juridinis asmuo yra kur kas finansiškai pajėgesnis subjektas. Šiuo atveju atsakovė suklydo dėl laidavimo sutarties sudarymo tikslo ir toks atsakovės suklydimas buvo esminis.

6.       Atsakovė paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 3 d. UAB „R2L“ akcijos buvo parduotos naujam savininkui UAB „Oakas“. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta notarine tvarka, kai UAB „Oakas“ sumokės už akcijas. Atsakovės teigimu, ieškovės reikalavimo nukreipimą į atsakovę lėmė naujojo akcijų savininko neteisėti veiksmai. UAB „Oakas“, sudarydama akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtino, kad jai skoliniai įsipareigojimai yra žinomi, tačiau sąmoningai jų nevykdė, prisidengdama laidavimo sutartimi. Būtent neteisėti UAB „Oakas“ veiksmai lėmė tai, kad ieškovė buvo priversta panaudoti išimtinai formalaus pobūdžio laidavimo sutartį, kurios realus vykdymas niekuomet nebuvo planuotas. Leidimas ieškovei nukreipti savo reikalavimo teisę į atsakovę, kai atsakovė UAB „R2L“ naujųjų akcininkų sprendimu sąmoningai vengia savo prievolės vykdymo, yra negalimas. 

7.       Anot atsakovės, paskolos sutarties vykdymą perkėlus atsakovei (fiziniam asmeniui), pelno palūkanų norma mažintina iki protingos, sąžiningą verslo praktiką atitinkančios metinės palūkanų normos, sudarančios 5,31 proc.

8.       Atsakovės teigimu, net ir tinkamai vykdydama paskolos sutartį atsakovė turėjo teisę anksčiau numatyto termino grąžinti visą paskolą, tokiu atveju sumokėdama tik dalį pelno palūkanų. Taigi, tikimybė, jog net ir tinkamo paskolos sutarties vykdymo atveju ieškovei būtų sumokėtos visos paskolos sutarties grafike nurodytos palūkanos (iki pat 2025 m. kovo 25 d.), yra hipotetinė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovė įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti hipotetinio pobūdžio negautas pajamas, todėl tokios negautos pajamos negali būti priteisiamos. Teismui nusprendus priteisti ieškovei negautų pajamų (kaip negautų pelno palūkanų), tokios negautos pajamos turėtų būti paskaičiuotos pagal sumažintą palūkanų normą.

9.       Atsakovės vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (paskaičiuotas už neva negautą administravimo mokestį) yra netenkintinas kaip neįrodytas. Atsakovė turėjo teisę anksčiau laiko nutraukti paskolos sutartį. Anksčiau laiko nutraukusi paskolos sutartį, atsakovė būtų turėjusi sumokėti tik dalį mokėtino administravimo mokesčio. Negautos pajamos priteisiamos tik tuomet, kai jos yra realios bei neišvengiamos. Tuo tarpu ieškovės prašomas priteisti administravimo mokestis yra hipotetinio pobūdžio – jis paskaičiuotas maksimaliam terminui net nežinant, kokį terminą paskola būtų buvę naudojamasi, ir kokį terminą ji būtų buvusi administruojama.

10.       Atsakovės teigimu, nėra jokio pagrindo ieškovei priteisti baudą. Ieškovės prašoma bauda yra skirta ne atlyginti ieškovės patirtus nuostolius paskolos sutarties netinkamo vykdymo atveju, o nepagrįstai ir neteisėtai pasipelnyti paskolos gavėjo sąskaita. Ieškovei gali būti priteisiamos nebent kompensuojamosios palūkanos. Kompensuojamosios palūkanos turi būti mažintinos iki protingo dydžio – 5 proc. Tiek kompensuojamosios palūkanos, tiek bauda, kuri laikytina netesybomis, įskaitytina į ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius).

11.       Atsakovė UAB „R2L“ ir trečiasis asmuo UAB „Oakas“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

12.       Teismo posėdyje atsakovė G. V. palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Ieškinys tenkinamas iš dalies

 

13.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „FinoMark“ ir atsakovė UAB „R2L“ 2022 m. kovo 18 d. sudarė paskolos sutartį Nr. FM-5VGRZ7TV (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovei UAB „R2L“  buvo suteikta 15 000 Eur paskola 36 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą, mokėti 11 proc. metines palūkanas, 450 Eur sutarties sudarymo mokestį ir kas mėnesį 45 Eur administravimo mokestį. Atsakovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė Sutartį 2022 m. gruodžio 8 d. nutraukė.

 

Dėl laiduotojo atsakomybės

 

14.       Byloje taip pat nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „FinoMark“ ir atsakovės G. V. 2022 m. kovo 18 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. FMA-59b5069e9a (toliau – ir Laidavimo sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei, jeigu UAB „R2L“ neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal Sutartį.

15.       Laidavimo sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius paskolos sutartyje nustatytų prievolių, laiduotojas atsako kreditoriui ta pačia apimtimi kaip ir paskolos gavėjas, t. y. už paskolos grąžinimą, palūkanų, netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų sumų sumokėjimą, kaip nustatyta paskolos sutartyje. Laidavimo sutarties 2.2 punkte numatyta, kad laiduotojas atsisako teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į paskolos gavėjo turtą. Atsižvelgdamas į šias nuostatas, teismas konstatuoja, kad atsakovė G. V. atsako solidariai su paskolos gavėja UAB „R2L“ (CK 6.81 straipsnis).

16.       Atsakovės teigimu, 2022 m. kovo 18 d. laidavimo sutartis yra negaliojanti, nes neatitinka Lietuvos banko valdybos 2017 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 03-22 patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų. Kadangi atsakovė įsipareigojo ta pačia apimtimi, kaip ir pagrindinė skolininkė, ieškovė privalėjo įsitikinti, kad atsakovė, kuri yra fizinis asmuo, yra finansiškai pajėgi tokį įsipareigojimą prisiimti. Teismas neturi pagrindo pritarti šiems atsakovės argumentams.

17.       Atsakingojo skolinimo nuostatų tikslas – detalizuoti su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimus, skatinti atsakingą kredito davėjų vykdomos skolinimo veiklos praktiką, rinkos drausmę ir veiklos skaidrumą, kad būtų sumažinta kredito davėjų keliama sisteminė rizika, užkirstas kelias pernelyg sparčiam kredito augimui, netvariems nekilnojamojo turto kainų pokyčiams ir per dideliam kredito gavėjų įsiskolinimui (Atsakingojo skolinimo nuostatų 1 punktas). Atsakingojo skolinimo nuostatų 7 punktas nustato, kad atsakinguoju skolinimu laikoma tokia kredito davėjų skolinimo veikla, kai kredito davėjas tinkamai atlieka išsamų kredito gavėjo kreditingumo vertinimą, neprisiima pernelyg didelės kredito rizikos, nesudaro galimybės kredito gavėjui prisiimti pernelyg didelių finansinių įsipareigojimų ir neprisideda prie sisteminės rizikos susidarymo galimybės. Taigi, vadovaujantis Atsakingojo skolinimo nuostatais, kredito davėjams nustatytos pareigos tik kredito gavėjų atžvilgiu, t. y. kredito davėjai privalo atlikti tik kredito gavėjų, o ne už juos laiduojančių asmenų kreditingumo vertinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės argumentai, kad ieškovė tinkamai neįvertino jos kreditingumo, laikytini teisiškai nereikšmingais.

18.       Atsakovė taip pat nurodo, kad Laidavimo sutartis buvo sudaryta ieškovei piktnaudžiaujant dominuojančia ekonomine padėtimi, pasinaudojant kitos sutarties šalies neatidėliotinais poreikiais ir laikinais finansiniais poreikiais. Šiuo atveju atsakovė suklydo dėl Laidavimo sutarties sudarymo tikslo, manė, kad tai yra tik formalumas.

19.       Pastebėtina, kad laidavimo sutartis – tai viena iš dažniausiai taikomų ir versle itin įprastų sutarčių, kurių esmei suprasti nereikia specialiųjų finansinių, investavimo ar panašių žinių. Nagrinėjamu atveju atsakovė laidavimo sutartį pasirašė kaip UAB „R2L“ direktorė, t. y. kaip ūkine komercine veikla besiverčiančio subjekto atstovė, todėl ji turėjo ir galėjo suprasti, kokią riziką prisiima pasirašydama Laidavimo sutartį. Atsakovė Laidavimo sutarties 4.1.4 punkte pareiškė, kad jai iki laidavimo sutarties pasirašymo buvo įteikta laidavimo sutarties ir paskolos sutarties kopija, ir ji yra išsamiai susipažinusi ir jai yra suprantamos visos paskolos sutarties ir laidavimo sutarties sąlygos bei paskolos sutarties neįvykdymo pasekmės ir laidavimo sutarties sudarymas neprieštarauja / nepažeidžia laidotojo teisių ir interesų. Taigi šiuo atveju atsakovė neabejotinai galėjo numatyti, kokias pasekmes gali sukelti Laidavimo sutarties pasirašymas. Tuo atveju, jeigu Laidavimo sutarties sąlygos atsakovei būtų buvusios nepriimtinos ar nesuprantamos, ji turėjo visas galimybes tokios sutarties nepasirašyti ar imtis aktyvių veiksmų, siekdama išsiaiškinti nesuprantamas / nepriimtinas sutarties nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad iki Laidavimo sutarties atsakovė būtų atlikusi tokius veiksmus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad po Laidavimo sutarties sudarymo atsakovė būtų siekusi pripažinti Laidavimo sutartį negaliojančią. Toks reikalavimas nebuvo reiškiamas ir nagrinėjamoje byloje. Taigi Laidavimo sutarčiai nesant nuginčytai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti Laidavimo sutarties nuostatomis, nustatančiomis atsakovės civilinę atsakomybę.

 

Dėl negrąžintos paskolos, pelno palūkanų ir administravimo mokesčio, paskaičiuotų iki Paskolos sutarties nutraukimo

 

20.       Vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Nagrinėjamu atveju šalys Sutartimi susitarė dėl 11 proc. dydžio metinės palūkanų normos. Teismo vertinimu, šalių sutarta palūkanų norma yra protingo dydžio, atitinka sąžiningą verslo praktiką, todėl nėra jokio pagrindo palūkanas mažinti iki atsakovės pageidaujamo 5,31 proc. dydžio.

21.       CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovės, nevykdydamos savo sutartinių įsipareigojimų, pažeidė sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovės su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1–2 dalimis, ieškovės naudai solidariai iš atsakovių priteistina 12 829,30 Eur negrąžintos paskolos, 342,50 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 8 d.), ir 109,50 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 8 d.).

 

Dėl negautų pajamų (nesumokėto administravimo mokesčio po Sutarties nutraukimo)

 

22.       Ieškovė taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovių 1 240,50 Eur negautų pajamų (nesumokėto administravimo mokesčio), paskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 8 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 25 d.).

23.       Sutarties bendrųjų sąlygų 1.1.7 punkte numatyta, kad mėnesinis administravimo mokestis – tai operatoriaus gaunamas atlygis iš paskolos gavėjo už paskolos sutarties administravimą. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 4.8 punktą tais atvejais, kai operatoriaus iniciatyva sutartis nutraukiama prieš terminą dėl paskolos gavėjo kaltės, paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti visas pagal sutartį priklausančias mokėti palūkanas bei mėnesinį administravimo mokestį, t. y. operatorius įgyja teisę reikalauti ir tų palūkanų bei mėnesinio administravimo mokesčio, kurie būtų sumokėti, jeigu paskolos gavėjas paskolą būtų grąžinęs pagal paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo grafiką.

24.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji yra sutelktinio finansavimo operatorė. Ieškovės teigimu, ji administruoja platformą, administruoja mokėjimus, skolas, paskolos sutarčių vykdymo užtikrinimo priemones ir paskolos davėjų naudai vykdo išieškojimą iš jų. Ieškovės teigimu, nepriklausomai nuo to, ar paskolos sutartis yra galiojanti ar nutraukta, platformos operatorius privalo vykdyti aktyvią sutarties / skolos priežiūrą, paskirstyti ikiteisminėje, teisminėje ar vykdymo stadijoje iš paskolos gavėjo gaunamas lėšas paskolų davėjams bei teikti nuolatinę informaciją paskolų davėjams apie jų investuojamų piniginių lėšų būklę, veiksmų, kurių buvo imtasi dėl šių lėšų atgavimo.

25.       Pažymėtina, kad ieškovė, prašydama priteisti administravimo mokestį po Sutarties nutraukimo kaip patiriamas paskolos administravimo išlaidas (nuostolius), nepateikė jokių įrodymų, kokias konkrečias operacijas ji turi atlikti, kokių ir kiek konkrečių išlaidų (kaštų) patiria administruodama atsakovės Sutartį bei siekdama atgauti iš atsakovės skolą būtent po Sutarties nutraukimo dienos (CPK 179 straipsnis).

26.       Taigi, nepaisant to, kad šalys susitarė, jog Sutartį nutraukus prieš terminą dėl paskolos gavėjo kaltės, paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti mėnesinį administravimo mokestį, Sutarčiai esant nutrauktai, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas. Administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir negali būti laikomas ieškovės nuostoliais negautų pajamų forma. Akcentuotina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 20 punktą; 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020 63 punktą).

27.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovių 1 240,50 Eur negautų pajamų (administravimo mokesčio, paskaičiuoto po Sutarties nutraukimo) atmetamas.

 

Dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų po Sutarties nutraukimo)

 

28.       Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovių 1 560,62 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų), paskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 8 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 25 d.).

29.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, nes pastaroji pažeidė Sutartį, laiku ir tinkamai nemokėjo Sutartyje nustatytų įmokų.

30.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

31.       Šalys Sutartyje susitarė, kad atsakovė ieškovei iš viso sumokės 2 678,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskola, kiekvieną mėnesį mokėdama sutarties grafike nustatytas įmokas iki 2025 m. kovo 25 d. Atsakovė ieškovei iš viso yra sumokėjusi 775,79 Eur palūkanų. Šiuo teismo sprendimu ieškovei iš atsakovių yra priteista dar 342,50 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos. Ieškovė už sutartą mokestį suteikusi atsakovei paskolą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį, neatgavo sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo Sutarties vykdymo atveju. Tuo atveju, jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus, laikotarpiu nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. kovo 25 d.) atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei 1 560,62 Eur palūkanų (2 678,91 Eur – 775,79 Eur – 342,50 Eur = 1 560,62 Eur). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad ieškovė įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą ir dydį. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovių negautas pajamas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

32.       Kita vertus, pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 4.11 punktą paskolos gavėjas turi teisę grąžinti paskolą anksčiau nustatymo termino; grąžinant paskolą anksčiau nustatyto termino, paskolos gavėjas privalo sumokėti palūkanas, skaičiuojamas iki artimiausios įmokos pagal mokėjimo grafiką. Todėl atsakovei tinkamai vykdant Sutartį (mokant palūkanas pagal grafiką), ieškovė ne iš karto gautų palūkanas, bet dalimis per visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Sutarties tinkamo įvykdymo atveju, paskolos likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Pelno palūkanos – tai atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma, todėl jos negali būti skaičiuojamos paskolos grąžinimo atveju. Atsakovei grąžinus paskolą anksčiau sutarties termino, ieškovė negalėtų tikėtis gauti pelno palūkanas už būsimą laikotarpį. Todėl sprendžiant ieškovės reikalavimo dėl nuostolių priteisimo pagrįstumo klausimą, būtina atsižvelgti į aptartas aplinkybes.

33.       Ieškovė prašo priteisti fiksuotą negautų pajamų (nuostolių) sumą iki Sutarties termino pabaigos. Toks palūkanų negautų pajamų forma priteisimas iškart fiksuota suma iki Sutarties termino pabaigos, negalimas, kadangi palūkanų dydis yra tiesiogiai priklausomas nuo likusios negrąžintos paskolos sumos. Pažymėtina, kad Sutarties tinkamo įvykdymo atveju, paskolos likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovių priteisiant visas fiksuota suma išreikštas negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovių sąskaita. Todėl ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) priteistinos nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Akcentuotina, kad tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020; 2021 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; 2021 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-891-854/2021 ir kt.).

34.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir joje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 8 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 25 d.) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 11 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos paskolos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas paskolos likutis (nuo 2022 m. gruodžio 8 d. – 12 455,82 Eur; 2022 m. gruodžio 25 d. – 12 078,92 Eur; 2023 m. sausio 25 d. – 11 698,56 Eur; nuo 2023 m. vasario 25 d. – 11 314,72 Eur; nuo 2023 m. kovo 25 d. – 10 927,35 Eur; nuo 2023 m. balandžio 25 d. – 10 536,44 Eur; nuo 2023 m. gegužės 25 d. – 10 141,94 Eur; nuo 2023 m. birželio 25 d. – 9 743,83 Eur; nuo 2023 m. liepos 25 d. – 9 342,07 Eur; nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. – 8 936,62 Eur; nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. – 8 527,46 Eur; nuo 2023 m. spalio 25 d. – 18 114,55 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 25 d. – 7 697,85 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 25 d. – 7 277,34 Eur; nuo 2024 m. sausio 25 d. – 6 852,96 Eur; nuo 2024 m. vasario 25 d. – 6 424,70 Eur; nuo 2024 m. kovo 25 d. – 5 992,51 Eur; nuo 2024 m. balandžio 25 d. – 5 556,37 Eur; nuo 2024 m. gegužės 25 d. – 5 116,22 Eur; nuo 2024 m. birželio 25 d. – 4 672,04 Eur; nuo 2024 m. liepos 25 d. – 4 223,78 Eur; nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. – 3 771,42 Eur; nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. – 3 314,91 Eur; nuo 2024 m. spalio 25 d. – 2 854,22 Eur; nuo 2024 m. lapkričio 25 d. – 2 389,30 Eur; nuo 2024 m. gruodžio 25 d. – 1 920,12 Eur; nuo 2025 m. sausio 25 d. – 1 446,64 Eur; nuo 2025 m. vasario 25 d. – 968,82 Eur; nuo 2025 m. kovo 25 d. – 486,62 Eur) ir kurios bendrai, pasibaigus Sutarties terminui (2025 m. kovo 25 d.), negali viršyti 1 560,62 Eur sumos (2 678,91 Eur – 775,79 Eur – 342,50 Eur = 1 560,62 Eur).

35.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei solidariai iš atsakovių priteistinos 11 proc. dydžio metinės negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 25 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šio sprendimo 30 pastraipoje, nurodant, kad pasibaigus sutarties terminui – 2025 m. kovo 25 d., procentine išraiška priteistos negautos pajamos negali viršyti 1 560,62 Eur sumos.

 

Dėl kompensuojamų palūkanų

 

36.       Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovių 7,21 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 26 d. iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 8 d.).

37.       Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

38.       Atsakovės sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovei solidariai iš atsakovių priteistina 7,21 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 26 d. iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 8 d.). Nagrinėjamu atveju kompensuojamos palūkanos ir negautos pajamos yra paskaičiuotos už skirtingus laikotarpius, todėl viena suma į kitą nėra įskaitoma.

 

Dėl baudos

 

39.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovių 1 211,53 Eur baudą.

40.       Reikalavimas dėl baudos priteisimo grindžiamas Sutarties sudėtine dalimi esančių Sutelktinio finansavimo platformos teikiamų paslaugų įkainių 5 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad jeigu paskolos gavėjas vėluoja sumokėti mokėjimus pagal paskolos sutartį, yra taikoma bauda operatoriui, jeigu projekto savininkas vėluoja sumokėti mokėjimus pagal paskolos sutartį (finansavimo sandorį), laikoma minimaliais operatoriaus nuostoliais (apimančiais, be kita ko, nuostolius dėl skolos išieškojimo), kurių operatorius neprivalo įrodyti. Tokios baudos dydis pagal minėtus paslaugų įkainius skaičiuojamas nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną įsiskolinimo mėnesį. Nagrinėjamu atveju minėta bauda yra sutartinės netesybos, taikomos paskolos gavėjui už Sutarties pažeidimą. Kai yra pareiškiamas reikalavimas taikyti sutartines netesybas ir priteisti realius nuostolius, tokios netesybos, remiantis CK 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi būti įskaitomos į nuostolius. Nagrinėjamu atveju ieškovei priteistų nuostolių suma didesnė negu prašoma priteisti bauda, todėl 1 211,53 Eur bauda įskaitoma į nuostolių atlyginimą ir nepriteistina.

 

Dėl kitų šalių nurodytų argumentų

 

41.       Kiti šalių nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

 

Dėl procesinių palūkanų

 

42.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės UAB R2L“ priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, o iš atsakovės G. V. – 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (13 288,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

43.       Ieškovė byloje patyrė 1 296,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (389 Eur žyminis mokestis ir 907,50 Eur išlaidos už advokato pagalbą. Ieškinį patenkinus iš dalies (85,83 proc.), ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 1 296,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 648,25 Eur iš kiekvienos atsakovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė G. V. įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

44.       Byloje patirta 59,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 51,29 Eur išlaidų, o iš ieškovės – 8,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Mokėjimo dokumentus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

  

n u s p r e n d ž i a :

 

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „FinoMark“ (juridinio asmens kodas 305538582) solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „R2L“ (juridinio asmens kodas 302248321) ir G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 829,30 Eur (dvylika tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt devynis eurus ir 30 ct) negrąžintos paskolos, 342,50 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus ir 50 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 7,21 Eur (septynis eurus ir 21 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 109,50 Eur (vieną šimtą devynis eurus ir 50 ct) sutarties administravimo mokesčio, 11 proc. dydžio metines negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 25 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos likučio: nuo 2022 m. gruodžio 8 d. – 12 455,82 Eur; 2022 m. gruodžio 25 d. – 12 078,92 Eur; 2023 m. sausio 25 d. – 11 698,56 Eur; nuo 2023 m. vasario 25 d. – 11 314,72 Eur; nuo 2023 m. kovo 25 d. – 10 927,35 Eur; nuo 2023 m. balandžio 25 d. – 10 536,44 Eur; nuo 2023 m. gegužės 25 d. – 10 141,94 Eur; nuo 2023 m. birželio 25 d. – 9 743,83 Eur; nuo 2023 m. liepos 25 d. – 9 342,07 Eur; nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. – 8 936,62 Eur; nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. – 8 527,46 Eur; nuo 2023 m. spalio 25 d. – 18 114,55 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 25 d. – 7 697,85 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 25 d. – 7 277,34 Eur; nuo 2024 m. sausio 25 d. – 6 852,96 Eur; nuo 2024 m. vasario 25 d. – 6 424,70 Eur; nuo 2024 m. kovo 25 d. – 5 992,51 Eur; nuo 2024 m. balandžio 25 d. – 5 556,37 Eur; nuo 2024 m. gegužės 25 d. – 5 116,22 Eur; nuo 2024 m. birželio 25 d. – 4 672,04 Eur; nuo 2024 m. liepos 25 d. – 4 223,78 Eur; nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. – 3 771,42 Eur; nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. – 3 314,91 Eur; nuo 2024 m. spalio 25 d. – 2 854,22 Eur; nuo 2024 m. lapkričio 25 d. – 2 389,30 Eur; nuo 2024 m. gruodžio 25 d. – 1 920,12 Eur; nuo 2025 m. sausio 25 d. – 1 446,64 Eur; nuo 2025 m. vasario 25 d. – 968,82 Eur; nuo 2025 m. kovo 25 d. – 486,62 Eur. Pasibaigus Sutarties terminui – 2025 m. kovo 25 d., procentine išraiška priteistos negautos pajamos negali viršyti 1 560,62 Eur sumos.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „FinoMark“ (juridinio asmens kodas 305538582) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „R2L“ (juridinio asmens kodas 302248321) 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (13 288,51 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 648,25 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „FinoMark“ (juridinio asmens kodas 305538582) iš atsakovės G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (13 288,51 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 648,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „FinoMark“ (juridinio asmens kodas 305538582) 8,47 Eur (aštuonis eurus ir 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „R2L“ (juridinio asmens kodas 302248321) 25,65 Eur (dvidešimt penkis eurus ir 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,64 Eur (dvidešimt penkis eurus ir 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                Igoris Kasimovas