Civilinė byla Nr. e2S-1311-555/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00093-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.12;

3.3.2.1; 3.3.2.6.1

             (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dantora“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9449-971/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Traktorių nuoma“ patikslintą ieškinį atsakovėms likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „HIDROSTATYBA“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Baklis“, uždarajai akcinei bendrovei „Dantora“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Line Map“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Traktorių nuoma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) tarp LUAB „HIDROSTATYBA“ ir UAB „Dantora“ sudarytą 2025 m. sausio 6 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įrašą viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2) iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) uždrausti vykdyti karjero įrengimo ir naudingųjų iškasenų gavybos darbus.

3.       Ieškovė nurodė, kad žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nelaukiant 2024 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų apskundimo termino, UAB „Dantora“ ir LUAB „HIDROSTATYBA“ elgiantis neteisėtai, nesąžiningai ir neinformuojant LUAB „HIDROSTATYBA“ kreditorių apie derybas dėl žemės sklypų pardavimo kainos ir UAB „Dantora“ tapimą žemės sklypų savininku. Toks UAB „Dantora“ elgesys rodo, kad egzistuoja reali grėsmė, kad dėl rizikos sandorio panaikinimui UAB „Dantora“ gali imtis veiksmų dėl žemės sklypų tolesnio perleidimo tretiesiems asmenims. Pareikštu ieškiniu yra siekiama rezultato, kad žemės sklypai būtų grąžinti LUAB „Hidrostatyba“ nuosavybėn ir tokios būklės, kokios buvo, bei nebūtų perleisti tretiesiems asmenims. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio išnagrinėjimo, žemės sklypai gali būti perleisti tretiesiems asmenims ir tuomet restitucijos taikymas būtų negalimas arba apsunkintas. Be to, žemės sklypai visų pirma yra vertingi dėl to, kad juose yra naudingųjų išteklių (smėlio). UAB „Dantora“ veikla yra karjerų eksploatacija ir kasyba. UAB „Dantora“ ar kitiems su ja susijusiems asmenims neuždraudus naudotis žemės sklypais ir jų eksploatuoti (vykdyti karjero įrengimo ir naudingųjų iškasenų gavybos darbus), naudingųjų išteklių žemės sklypuose neliks arba ženkliai sumažės ir žemės sklypų vertė taps ženkliai mažesnė.

4.       Ieškovė UAB „Traktorių nuoma“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) tarp LUAB „HIDROSTATYBA“ ir UAB „Dantora“ sudarytą 2025 m. sausio 6 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) tarp UAB „Dantora“ ir UAB „Line Map“ sudarytą 2025 m. sausio 10 d. sutartinės hipotekos (maksimaliosios hipotekos) sutartį, identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino: ieškovės UAB „Traktorių nuoma“ ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – padarė įrašą viešame registre dėl žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise registruotų atsakovės UAB „Dantora“ vardu, nuosavybės teisės perleidimo draudimo; uždraudė atsakovei UAB „Dantora“ žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) vykdyti karjero įrengimo ir naudingųjų iškasenų gavybos darbus iki bus išnagrinėta ši civilinė byla ir įsiteisės procesinis sprendimas byloje.

6.       Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, todėl pripažinta, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

7.       Laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (liet. esamą padėtį), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Ieškovė prašo teismo pripažinti negaliojančia 2025 m. sausio 6 d. žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė UAB „Dantora“, kurios vardu yra registruotas ginčo nekilnojamasis turtas, turėtų teisę šiuo turtu laisvai disponuoti (parduoti, išnuomoti ir pan.). Atsižvelgiant į ieškinio turinį bei reiškiamus reikalavimus iš esmės svarbu, kad ginčo turtas bylos nagrinėjimo metu išliktų dabartinio valdytojo (atsakovės UAB „Dantora“) nuosavybėje, t. y. bylos nagrinėjimo metu išliktų ta pati padėtis, kuri buvo ieškovės kreipimosi į teismą metu. Taigi teismas, spręsdamas dėl antrosios sąlygos egzistavimo, sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas, nes, nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, išliktų galimybė ginčo turtą perleisti kitiems asmenims, todėl ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas arba pasidarytų neįmanomas.

8.       Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat padarė išvadą, jog siekiant užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (liet. esamą padėtį) išsaugojimą, taip pat užkirsti kelią galimam ginčo žemės sklypų nuvertėjimui dėl to, jog juose būtų vykdomi karjero įrengimo ir naudingųjų iškasenų gavybos darbai, sprendė, jog yra pagrindas taikyti ir ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovei taikytinas draudimas ginčo žemės sklypuose vykdyti karjero įrengimo ir naudingųjų iškasenų gavybos darbus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

9.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Dantora“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Ieškovei nepateikus jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių bent tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo taikyti. Teismas nepagrįstai nutarė padaryti įrašą viešame registre dėl ginčo žemės sklypų nuosavybės teise registruotų atsakovės vardu nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Nei ieškovės prašyme, nei skundžiamoje nutartyje nėra jokių argumentų, kokios neigiamos pasekmės gali atsirasti ieškovei, kokių ieškovės teisių gynimas teisme netektų prasmės. Ieškovė net neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo. Ieškinio patenkinimo atveju nuosavybė į ginčo žemės sklypus būtų sugrąžinta LUAB „HIDROSTATYBA“ ir ieškinio patenkinimas nesukeltų ieškovei jokių teisinių pasekmių.

9.2.                      Atsakovė, ketindama įsigyti LUAB „HIDROSTATYBA“ priklausančius žemės sklypus, pateikė jos nemokumo administratorei pasiūlymus parduoti ginčo žemės sklypus. Žemės sklypų įsigijimui atsakovė gavo Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą sklypų įgijimui ir pateikė jį LUAB „HIDROSTATYBA“ nemokumo administratorei. 2025 m. sausio 6 d. už sutartą kainą atsakovė nupirko ginčo žemės sklypus, už bendrą 67 000 Eur sumą ir pirkinį apmokėjo. Atsakovė sąžiningai atliko savo, kaip pirkėjo prievoles, apmokėdama už įgytą turtą ir įregistruodama nuosavybę Nekilnojamojo turto registre. Nuo 2025 m. sausio 6 d. atsakovė laisvai disponavo šiais žemės sklypais ir turėdama tokių ketinimų galėjo juos perleisti, tačiau to nepadarė. Tai patvirtina, kad atsakovė žemės sklypus įsigijo naudojimui savo reikmėms, o ne perpardavimui.

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas nutarė uždrausti atsakovei ginčo žemės sklypuose vykdyti karjero įrengimo ir naudingųjų iškasenų gavybos darbus iki bus išnagrinėta ši civilinė byla ir įsiteisės procesinis sprendimas byloje. Tačiau draudimas ginčo žemės sklypuose vykdyti karjero įrengimo ir naudingųjų iškasenų gavybos darbus iš viso niekaip nėra susijęs su ieškovės ieškinio reikalavimais ir negali įtakoti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Ieškinio patenkinimo atveju nuosavybė į žemės sklypą būtų sugrąžinta LUAB „HIDROSTATYBA“ ir ieškinio patenkinimui neturi įtakos, ar žemės sklype bus, ar nebus vykdomi karjero įrengimo ir naudingųjų iškasenų gavybos darbai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, Lietuvos Respublikos žemėje esantys naudingieji ištekliai priklauso valstybei. Naudingieji ištekliai nepriklauso nei LUAB „HIDROSTATYBA“, nei dabartinei žemės sklypų savininkei-atsakovei, todėl žemės sklypų gelmėse esantys ištekliai kartu su žemės sklypu negali būti ir nėra perleidžiami.

9.4.                      Naudingųjų žemės išteklių naudojimo tvarką nustato Žemės gelmių įstatymas 1995 m. liepos 5 d. Nr.I-1034, todėl ieškovės teiginiai dėl tariamo žemės sklypų vertės praradimo nėra pagrįsti ir teisiškai nereikšmingi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė pranašumą ieškovei ir visiškai neatsižvelgė į atsakovių teisėtų interesų apsaugojimą, tokiu būdu, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, neteisėtai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones be jokio teisinio pagrindo.

10.       Ieškovė UAB „Traktorių nuoma“ pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1.                      Preliminariai įvertinęs ieškovės išdėstytas faktines aplinkybes, jas pagrindžiančius įrodymus, ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, jog ieškovė pasirinko neleistiną ir aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą ar, jog procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai. Tokių aplinkybių buvimo atsakovė atskiruoju skundu neįrodinėja.

10.2.                      Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl atsakovės atskirajame skunde nurodyti su ginčo esme susiję argumentai vertintini pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Taigi, ieškovės reikalavimus ir atsakovės atsikirtimus teismas iš esmės išnagrinės vėlesnėje bylos stadijoje.

10.3.                      Atsakovė teikia nuorodas į Lietuvos teismų praktiką, pagal kurią ieškovas, prašantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėtų pateikti konkrečius duomenis (argumentus) apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus, turint tikslą išvengti besikreipiančio į teismą asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau tokie nurodomi išaiškinimai yra pateikti civilinėse bylose, kuriose buvo pareikšti piniginiai reikalavimai (dėl skolos priteisimo, nuostolių atlyginimo ir pan.) ir kuriose buvo prašoma arešto ir kitų apribojimų atsakovo neapibrėžtam turtui taikymo. Todėl vien dėl to tokie išaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju.

10.4.                      Ieškovė ieškiniu atsakovėms pareiškė ne piniginį reikalavimą ir nereikalauja taikyti apribojimus bet kokiam atsakovės turtui. Ieškovės ieškinio reikalavimas yra susijęs su konkrečiu turtu – žemės sklypais. Ieškovė prašė laikinųjų apsaugos priemonių ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su žemės sklypais. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad tenkinus ieškovės ieškinį nepablogėję (nenuvertėję) žemės sklypai būtų grąžinti atsakovės LUAB „HIDROSTATYBA“ nuosavybėn tam, kad būtų užtikrintas imperatyvias teisės normas, atsakovės LUAB „HIDROSTATYBA“ ir jos kreditorių interesus atitinkantis žemės sklypų pardavimas.

10.5.                      Atsakovė neabejotinai sąmoningai ignoruoja nagrinėjamu atveju iš tikrųjų aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, susijusią su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, kai vyksta ginčas dėl sandorio nuginčijimo ir konkretaus turto grąžinimo. Tokia Lietuvos apeliacinio teismo praktika patvirtina, jog net nesant konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, nukreiptą į ieškovui palankaus teismo sprendimo nevykdymą, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones taikė pagrįstai ir teisėtai. Šiuo atveju atsakovei nustatytas draudimas perleisti žemės sklypus atitinka Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką. Dėl to atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad jos nesąžiningas elgesys nebuvo nurodytas, neturi teisinės reikšmės, nes ši aplinkybė neeliminuoja poreikio užtikrinti (užfiksuoti) esamą padėtį, iki ieškovės ir atsakovių ginčas, susijęs su žemės sklypais, bus išspręstas iš esmės.

10.6.                      Įrašą viešame registre lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovei pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė pripažįstama prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių faktinės (teisinės) padėties išsaugojimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turėtų teisę ginčo turtu (žemės sklypais) laisvai disponuoti ir, jog, atsižvelgiant į ieškovės ieškinio turinį ir reiškiamus reikalavimus, iš esmės svarbu, kad ginčo turtas bylos nagrinėjimo metu išliktų atsakovės nuosavybėje, t. y. bylos nagrinėjimo metu išliktų ta pati padėtis, kuri buvo ieškovės kreipimosi į teismą metu.

10.7.                      Skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas dėl draudimo perleisti žemės sklypų nuosavybės teises – tiesiogiai orientuota į galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, t. y. laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama užtikrinti galimos restitucijos natūra taikymą. Atsižvelgiant į šį tikslą, restitucijos natūra taikymo galimybė, sudarius pakartotinį žemės sklypų perleidimo sandorį, būtų apsunkinta, kadangi tokiu atveju turtą įgiję tretieji asmenys galėtų būti traktuojami kaip sąžiningi įgijėjai. Pirmosios instancijos teismas šios bylos aplinkybių ir ieškovės reikalavimų kontekste pagrįstai nutarė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, siekiant išsaugoti žemės sklypus, t. y. užtikrinant ginčo šalių status quo (liet. esamą padėtį) išsaugojimą.

10.8.                      Žemės sklypus pardavus kaip naudingųjų iškasenų sklypus būtų gauta kur kas daugiau pinigų, nei už žemės sklypus sumokėjo atsakovė dėl neteisėtų susitarimų su atsakovės LUAB „HIDROSTATYBA“ nemokumo administratore, turėjusi išskirtines sąlygas nesąžiningai ir neskaidriai įsigyti žemės sklypus. Tai, kad Žemės sklypų pardavimas atsakovei buvo neteisėtas patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-452-524/2025 ir kuria buvo patenkintas ieškovės skundas dėl atsakovės LUAB „HIDROSTATYBA“ 2024 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo sprendimo žemės sklypus parduoti atsakovei. Pastarąja nutartimi žemės sklypų pardavimo klausimą atsakovės LUAB „HIDROSTATYBA“ kreditorių susirinkimui buvo pavesta spręsti iš naujo. Žemės sklypų pardavimas už didesnę kainą atitiktų ieškovės kaip atsakovės LUAB „HIDROSTATYBA“ kreditorės interesus, nes leistų patenkinti didesnę ieškovės turimo reikalavimo dalį. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrina tiek ieškovės, tiek atsakovės LUAB „HIDROSTATYBA“ kreditorių, tiek ir jos pačios interesus.

10.9.                      Atskirajame skunde atsakovė neneigia, jog ji užsiima karjerų eksploatacija ir naudingųjų iškasenų kasyba, jog žemės sklypų įsigijimu buvo suinteresuota dėl juose esančių naudingųjų iškasenų ar, jog žemės sklypų vertei įtakos turi juose esantys naudingųjų iškasenų klodai. Draudimas žemės sklypuose įrengti karjerą ir kasti esančias naudingąsias iškasenas užtikrina, kad žemės sklypuose esančios naudingosios iškasenos liks ten, kur yra iki ieškovės ieškinio išnagrinėjimo. Atsakovė iš esmės neginčija, jog naudingųjų iškasenų buvimas yra reikšminga aplinkybė, lemianti žemės sklypo, kuriame jos yra, kainą. Iš to logiškai seka, kad naudingųjų iškasenų, esančių žemės sklype, iškasimas turi tiesioginę įtaką žemės sklypo kainai, t. y. lemia žemės sklypo nuvertėjimą.

10.10.                      Atsakovės aiškinimai, kad žemės sklypų gelmėse esančios naudingosios iškasenos priklauso Lietuvos Respublikai ar kad jos perleidžiant žemės sklypus nėra perleidžiamos, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Priešingai, nei bando aiškinti atsakovė, ieškovės argumentai dėl žemės sklypų nuvertėjimo iškasus naudingąsias iškasenas yra pagrįsti ir sudarantys pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Vien tai, kad atsakovė ginčija nutartį, liudija atsakovės siekį kuo greičiau pradėti kasti žemės sklypuose esančias naudingąsias iškasenas ir iš to gauti pelną. Atsakovė, būdama verslininke, puikiai supranta, kad žemės sklypo, kurio ribose yra naudingųjų išteklių telkinys, vertei esminę reikšmę turi būtent tokie naudingieji ištekliai, nes juos iškasus ir pardavus galima gauti pajamų. Atsakovė neteigia, kad naudingųjų iškasenų telkinys po žemės sklypais yra absoliučiai nereikšmingas dalykas ir, kad toks faktas neturi visiškai jokios įtakos žemės sklypų vertei.

10.11.                      Atsakovės elgesys savaime patvirtina, jog vien aplinkybė, kad žemės sklypuose esančios naudingosios iškasenos priklauso valstybei, nėra kliūtis siūlyti dideles pinigų sumas už žemės sklypų savininko statuso įgijimą žinant, jog, tapus žemės sklypų savininku, atsiras prielaidos imtis veiksmų, susijusių su naudingųjų iškasenų, esančių žemės sklypuose, kasyba. Taigi, atsakovės elgesys, įsigyjant žemės sklypus, paneigia jos atskirajame skunde dėstomus pasisakymus apie koreliacijos tarp žemės sklypų vertės ir juose esančių naudingųjų iškasenų nebuvimą.

         Apeliacinės instancijos teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises bei draudimas imtis tam tikrų veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Traktorių nuoma“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) tarp LUAB „HIDROSTATYBA“ ir UAB „Dantora“ sudarytą 2025 m. sausio 6 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) tarp UAB „Dantora“ ir UAB „Line Map“ sudarytą 2025 m. sausio 10 d. sutartinės hipotekos (maksimaliosios hipotekos) sutartį, identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įrašą viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas) 2) iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) uždrausti vykdyti karjero įrengimo ir naudingųjų iškasenų gavybos darbus (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

15.       Skundžiama nutartimi, nustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino visiškai. Su šia nutartimi nesutikdama atsakovė (apeliantė) UAB „Dantora“, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį iš esmės tuo, kad byloje nėra įrodymų apie jos nesąžiningumą bei ketinimą perleisti ginčo žemės sklypus, todėl laikinosios apsaugos priemonės byloje negalėjo būti taikomos. Atsakovė, žemės sklypus įsigijo savo reikmėms ir sąžiningai atliko savo, kaip pirkėjo prievoles, ir neketina jų perleisti. Atsakovė taip pat vertina, kad draudimas ginčo žemės sklypuose vykdyti karjero įrengimo ir naudingųjų iškasenų gavybos darbus nėra susijęs su ieškovės ieškinio reikalavimais ir negali įtakoti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Ieškinio patenkinimo atveju nuosavybė į žemės sklypus būtų sugrąžinta atsakovei LUAB „HIDROSTATYBA“, ko pasėkoje tai nesukeltų jokių teisinių pasekmių ieškovei ir taip pat neturėtų įtakos, ar ginčo žemės sklypuose bus, ar nebus vykdomi karjero įrengimo ir naudingųjų iškasenų gavybos darbai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atskirojo skundo argumentai stokoja pagrįstumo.

16.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti turi būti nustatytos dvi sąlygos – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Šios dvi sąlygos yra kumuliatyvios – nenustačius bent vienos iš jų, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022).

17.       Kartu apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, spręsdamas klausimą, ar ieškinys preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie  (liet. preliminarus) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; kt.). Teismo atliekamas prima facie (liet. preliminarus) ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; kt.).

18.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį procesine prasme – pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Iš atsakovės atskirojo skundo argumentų spręstina, kad ji iš esmės nekvestionuoja skundžiamos nutarties motyvų, susijusių su ieškovės pareikštų reikalavimų preliminariu pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės išdėstytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, šioje proceso stadijoje taip pat neturi pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir / ar ieškovė pasirinko neleistiną ir aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl yra pagrindas sutikti, kad šiuo atveju egzistuoja pirmoji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumas. 

19.       Sprendžiant dėl antrosios laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui, pažymėtina tai, kad CPK neįtvirtinta pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus konkrečios situacijos faktines aplinkybes.

20.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turėtų galimybę laisvai disponuoti ginčo nekilnojamuoju turtu – žemės sklypais, t. y. juos parduoti, išnuomoti, vykdyti juose esančių naudingųjų iškasenų gavybos darbus ir pan., todėl, siekdamas užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą, taip pat užkirsti kelią galimam ginčo žemės sklypų nuvertėjimui dėl to, jog juose būtų vykdomi karjero įrengimo ir naudingųjų iškasenų gavybos darbai, sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, esant nustatytai ir antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai – ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei. Apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju neturi pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais.

21.       Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei išspręstos bylos galios. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra laikinai sureguliuoti santykius nagrinėjamos bylos laikotarpiu.

22.       Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, esamos padėties išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1-10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1043-236/2019).

23.       Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).

24.       Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas, be kita ko, dėl pirkimo–pardavimo sutarties, kuria atsakovė LUAB „HIDROSTATYBA“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsakovei UAB „Dantora“ atlygintinai perleido du ginčo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia. Ieškovė pareikštu ieškiniu įrodinėja, kad atsakovių sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir yra niekinis bei negaliojantis sandoris. Taigi ieškinio patenkinimo atveju, ką nurodo ir pati atsakovė atskirtajame skunde, ieškovei įrodžius aplinkybes dėl ginčijamos sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nuosavybė į ginčo žemės sklypus būtų sugrąžinta atsakovei LUAB „HIDROSTATYBA“, kurios kreditorė yra ieškovė UAB „Traktorių nuoma“. Taigi, ginčo turto grąžinimo atsakovei LUAB „HIDROSTATYBA“ atveju, būtent pastarosios bankroto proceso metu iš naujo būtų sprendžiami šio turto pardavimo klausimai, iš kurio pardavimo gautų pajamų būtų dengiami ir atsakovės LUAB „HIDROSTATYBA“ kreditorių, be kita ko ir ieškovės, reikalavimai. Vadinasi, iki kol bus priimtas šioje byloje procesinis sprendimas, yra aktualu užtikrinti tiek esamą ginčo žemės sklypų nuosavybę, tiek išlaikyti nepakitusią jų vertę.

25.       Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad šiuo atveju byloje nėra įrodymų apie jos nesąžiningumą bei ketinimą perleisti ginčo žemės sklypus. Tačiau, kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ir ieškovė, būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atitinkamus ribojimus konkrečiam turtui, šiuo konkrečiu atveju lemia ne konkretus asmens (ne)sąžiningumas, bet poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Atsakovė, akcentuodama savo elgesį sąžiningumo aspektu, taip pat atskirajame skunde cituoja įvairią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje vienu iš kriterijų taikyti laikinus suvaržymus buvo asmens nesąžiningumas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis atsakovės nurodyta teismų praktika, kadangi jų ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti (liet. argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) nesutampa. Kaip matyti, atsakovės cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinimai dėl asmens (ne)sąžiningumo buvo padaryti bylose, pareiškus piniginio pobūdžio reikalavimus (dėl skolos priteisimo, nuostolių atlyginimo ir pan.) ir kuriose buvo prašoma arešto ir kitų apribojimų atsakovo neapibrėžtam turtui taikymo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl sandorio nuginčijimo ir konkretaus turto grąžinimo.

26.       Pažymėtina, kad tais atvejais, kai prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl tokiais atvejais grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1398-178/2017). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre, kuriuo uždraudžiama disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017, ir kt.), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esamai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas, kaip minėta, apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

27.       Atsakovė taip pat teigia, kad draudimas ginčo žemės sklypuose vykdyti karjero įrengimo bei naudingųjų iškasenų gavybos darbus nėra susijęs su pareikštais reikalavimais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais atsakovės atskirojo skundo argumentais. Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ji užsiima karjerų eksploatacija ir naudingųjų iškasenų kasyba ir, kad ginčo žemės sklypai yra vertingi dėl juose esančių naudingųjų iškasenų. Taigi naudingųjų iškasenų buvimas ginčo žemės sklypuose turi tiesioginės įtakos jų vertei. Atsakovė, kaip minėta, šių aplinkybių neneigia, kaip ir neneigia aplinkybės, kad ginčo žemės sklypų įsigijimu buvo suinteresuota būtent dėl juose esančių naudingųjų iškasenų. Vadinasi, atsakovei vykdant ginčo žemės sklypuose esančių naudingųjų iškasenų gavybos darbus, tai turėtų įtakos jų vertei ir neužtikrintų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, kadangi ieškinio patenkinimo atveju, atsakovei LUAB „HIDROSTATYBA“ sugrįžtų ne tokios vertės žemės sklypas, kokį ji yra perleidusi. Tuo tarpu atsakovė, ginčydama pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, nepateikė teismui duomenų apie tai, kad pritaikyto laikino pobūdžio suvaržymai yra neproporcingi siekiamam interesui užtikrinti ir pernelyg varžo jos teises (CPK 178 straipsnis). 

28.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑52/2011).

29.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės UAB „Dantora“ atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas