Administracinė byla Nr. eAS-292-492/2022

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1; 43.5.1.2

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) pripažinti neteisėtais atsakovo, buvusios Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, Komisija) pirmininkės L. M., veiksmus atimant iš pareiškėjo 2020 m. rinkimų stebėtojo pažymėjimą; 2) įpareigoti VRK paneigti tikrovės neatitinkančius, pareiškėjo garbę ir orumą žeminančius teiginius, kad „Tiesioginės transliacijos metu jūs kėlėte ir triukšmą, ir, na, tas triukšmas buvo ir po to“, taip pat, kad dėl pareiškėjo „Buvo trukdomas rinkimų organizavimo procesas“ bei dėl pareiškėjo „Įstaigos darbas buvo trikdomas“ tokiu pat būdu kaip jie buvo paskleisti; 3) įpareigoti VRK grąžinti pareiškėjui rinkimų stebėtojo pažymėjimą; 4) įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolieriaus įstaiga, Seimo kontrolierius) įstaigą atlikti pareigą (surašyti pažymą) ir visapusiškai, kaip numato Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 21 straipsnis (dabartinė redakcija), pateikti VRK ir jos pareigūnų veikos (neveikimo) juridinius įvertinimus; 5) įpareigoti atsakovus – VRK ir jos pirmininkę J. P. – supažindinti visuomenę (rinkėjus) su įvykusiais Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais ir galimu 2020 m. Seimo rinkimų klastojimu, taip pat nustačius klastojimo atvejus – informuoti ikiteisminio tyrimo institucijas (prokurorą) apie nusikalstamos veikos požymius; 6) priteisti po 1 Eur neturtinę žalą iš kiekvieno atsakovo, iš viso 5 eurus; 7) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi priėmė pareiškėjo V. N. skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kitus pareiškėjo skundo reikalavimus (dėl reikalavimų pripažinti neteisėtais buvusios VRK pirmininkės L. M. veiksmus, atimant iš pareiškėjo 2020 m. rinkimų stebėtojo pažymėjimą; įpareigoti VRK paneigti tikrovės neatitinkančius, pareiškėjo garbę ir orumą žeminančius teiginius; grąžinti pareiškėjui rinkimų stebėtojo pažymėjimą; įpareigoti Seimo kontrolieriaus įstaigą visapusiškai, kaip numato Seimo kontrolierių įstatymo 21 straipsnis, pateikti VRK ir jos pareigūnų veikos (neveikimo) juridinius įvertinimus; įpareigoti VRK ir jos pirmininkę J. P. supažindinti visuomenę (rinkėjus) su įvykusiais Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais ir galimu 2020 m. Seimo rinkimų klastojimu, o nustačius klastojimo atvejus – informuoti ikiteisminio tyrimo institucijas (prokurorą) apie nusikalstamos veikos požymius) teismas atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir jame keliamus reikalavimus, kuriais prašoma pripažinti neteisėtais buvusios VRK pirmininkės L. M. veiksmus, atimant iš pareiškėjo 2020 m. rinkimų stebėtojo pažymėjimą, taip pat įpareigoti VRK ir jos pirmininkę J. P. supažindinti visuomenę (rinkėjus) su įvykusiais Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais ir galimu 2020 m. Seimo rinkimų klastojimu, o nustačius klastojimo atvejus – informuoti ikiteisminio tyrimo institucijas (prokurorą) apie nusikalstamos veikos požymius, pažymėjo, kad tokio pobūdžio reikalavimai pagal teismų praktiką negali būti nagrinėjami kaip savarankiški reikalavimai, kadangi savaime jokio konkretaus poveikio pareiškėjo atžvilgiu materialiniams teisiniams santykiams negalėtų padaryti.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjo prašymas grąžinti jam rinkimų stebėtojo pažymėjimą buvo teiktas VRK dar 2020 m., o atsakymą į jį VRK pateikė 2020 m. spalio 14 d., tačiau pareiškėjas šio atsakymo teismui neskundė (tokių duomenų byloje nėra). Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas dar 2020 m. žinojo, jog jam nebus grąžinamas pažymėjimas, teismas padarė išvadą, kad jau tada pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą ir ginti savo teises, tačiau to nepadarė, ir dėl šių priežasčių teismas tokį skundo reikalavimą atsisakė priimti.

Vertindamas pareiškėjo prašymą įpareigoti VRK paneigti tikrovės neatitinkančius, pareiškėjo garbę ir orumą žeminančius teiginius, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje įtvirtintos normos dėl garbės ir orumo gynimo, kai apie asmenį yra paskleidžiami duomenys, žeminantys jo garbę ir orumą ir neatitinkantys tikrovės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismams priskirtini nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Todėl pareiškėjas dėl šių reikalavimų turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Seimo kontrolieriaus įstaigą atlikti pareigą ir visapusiškai, kaip numato Seimo kontrolierių įstatymo 21 straipsnis, pateikti VRK ir jos pareigūnų veikos (neveikimo) juridinius įvertinimus, teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierių su skundu, tačiau jo skundas jau išnagrinėtas ir 2021 m. liepos 22 d. priimtas sprendimas. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Seimo kontrolierių pateikti jam juridinius įvertinimus dėl nurodytų atitinkamų klausimų, būtina vertinti ir šio sprendimo pagrįstumą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus sprendimų. Dėl nurodytų priežasčių teismas atsisakė priimti minėtą pareiškėjo skundo reikalavimą.

Teismas vertino, kad aptarti pareiškėjo skundo reikalavimai kyla ne iš administracinių teisinių santykių, todėl nenagrinėtini administraciniuose teismuose pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. skundas šioje dalyje nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas skundžiama nutartimi priėmė pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Išaiškino pareiškėjui, kad pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Patikslino bylos proceso šalis, nurodydamas, kad atsakovu byloje laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos.

III.

Pareiškėjas V. N. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties dalį, kuria nepriimti nagrinėti jo skundo reikalavimai, ir priimti nagrinėti visą skundą. 

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad reikalavimas pripažinti neteisėtais VRK pirmininkės L. M. veiksmus nedaro poveikio jo materialiniams santykiams. Pareiškėjas mano, kad šis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu grąžinti 2020 m. Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Pažymi, kad pareiškime nurodyta, jog 2020 m. Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimas atimtas savavališkai ir nesilaikant privalomų procedūrų, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad abu reikalavimai turi būti nagrinėjami kartu. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad VRK atsakymą pateikė 2020 m. spalio 14 d., tačiau pareiškėjas šio atsakymo teismui neskundė (tokių duomenų byloje nėra), negali būti pagrindas atsisakyti priimti tokį reikalavimą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti reikalavimą įpareigoti VRK paneigti tikrovės neatitinkančius, pareiškėjo garbę ir orumą žeminančius teiginius. Teigia, kad pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatas byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Be to, jeigu reikalavimai yra susiję su administraciniu ginčo objektu ir dalis reikalavimo yra nagrinėjama administraciniame teisme, visą bylą visa apimtimi privalo nagrinėti administracinis teismas.

Pareiškėjas mano, kad teismas taip pat nepagrįstai atsisakė priimti reikalavimą įpareigoti VRK ir jos pirmininkę J. P. supažindinti visuomenę (rinkėjus) su įvykusiais Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais ir galimu 2020 m. Seimo rinkimų klastojimu, o nustačius klastojimo atvejus – informuoti ikiteisminio tyrimo institucijas (prokurorą) apie nusikalstamos veikos požymius. Pareiškėjas teigia, kad buvo (yra) specialioji proceso šalis, t. y. rinkimų stebėtojas, tačiau jam nebuvo suteikta teisė pasinaudoti visomis įstatymų nurodytomis galimybėmis tinkamai apginti viešąjį interesą, nebuvo sudaryta galimybių stebėti ir patikrinti, ar kas nors nesinaudoja saviizoliacijoje privalėjusių būti rinkėjų balsavimo teise. Pažymi, kad negavęs atsakymo į 2020 m. spalio 14 d. skundą, 2020 m. spalio 18 d. kreipėsi į VRK dėl numatomų galutinių rezultatų paskelbimo, tačiau VRK į pareiškėjo skundą pateikė biurokratinio pobūdžio laišką, o ne skundo nagrinėjimo protokolą.

Pareiškėjas dėl reikalavimo įpareigoti Seimo kontrolieriaus įstaigą atlikti Seimo kontrolierių įstatymo 21 straipsnyje nustatytus veiksmus nurodo, kad pagal Seimo kontrolieriaus įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, baigus nagrinėti skundą, surašoma pažyma, kurioje nurodoma tyrimo metu išaiškintos aplinkybės, surinkti įrodymai bei pareigūno veikos juridinis įvertinimas. Pareiškėjo teigimu, šios įstatyme numatytos pareigos Seimo kontrolierius neįvykdė, todėl teismas turėjo nagrinėti minėtą skundo reikalavimą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VRK atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

VRK nurodo, kad sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytais argumentais, kuriais vadovaudamasis teismas nusprendė atsisakyti priimti ginčijamus skundo reikalavimus. Pažymi, kad ne tik pareiškėjo skunde, bet ir atskirajame skunde nėra pateikta jokių argumentų ir (ar) įrodymų, kurie galėtų paneigti teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo reikalavimai, kuriuos teismas atsisakė priimti, turėtų įtakos jo teisėms ir pareigoms ir, atitinkamai, kad tokie reikalavimai galėtų (turėtų) būti nagrinėjami administraciniame teisme.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Seimo kontrolieriaus įstaiga atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Kontrolieriaus įstaiga kartu su atsiliepimu pateikia įrodymus: Seimo kontrolieriaus 2021 m. liepos 23 d. rašto Nr. 4D-2021/1-400/3D-1815 kopiją; Seimo kontrolieriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. 4D-2021/1-400/3D-1979 kopiją.

Kontrolieriaus įstaiga nurodo, kad pareiškėjas žalą kildina iš Seimo kontrolieriaus priimto ir 2021 m. liepos 22 d. pažymoje Nr. 4D-2021/1-400 (toliau vadinama – Pažyma) pateikto sprendimo dėl VRK pareigūnų veiksmų (neveikimo) įvertinimo. Šį sprendimą, nurodytą Pažymoje, Seimo kontrolierius priėmė įvertinęs pareiškėjo skundą, kuriame jis skundėsi dėl netinkamų buvusios VRK pirmininkės L. M. veiksmų (neveikimo), ir apie priimtą sprendimą informavo pareiškėją 2021 m. liepos 23 d. raštu Nr. 4D-2021/1-400/3D-1815.

Kontrolieriaus įstaiga teigia, kad pareiškėjo teiginys, jog Seimo kontrolierių įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, baigus nagrinėti skundą, surašoma pažyma, ir jog Seimo kontrolierius šios pareigos neįvykdė, neatitinka tikrovės. Pažymi, kad įvykdė Seimo kontrolierių įstatymo 21 straipsnyje nustatytą pareigą ištirti skunde nurodytas aplinkybes ir surašyti pažymą, kurioje nurodomos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai ir pareigūno veiklos juridinis įvertinimas. Mano, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti Kontrolieriaus įstaigą atlikti pakartotinį patikrinimą ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis (įrodymus) dėl VRK ir jos pareigūnų veiksmų (neveikimo), neturi teisinio pagrindo, nes pakartotinai paduotas skundas netiriamas, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų; jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja teise kreiptis į Seimo kontrolierių, Seimo kontrolieriaus sprendimu susirašinėjimas su tokiu pareiškėju gali būti nutrauktas.

Kontrolieriaus įstaiga pabrėžia, kad Seimo kontrolierius 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 4D-2021/1-400/3D-1979 nutraukė susirašinėjimą su pareiškėju dėl VRK buvusios vadovės L. M. veiklos. Pareiškėjas, siekdamas, kad Seimo kontrolierius iš naujo nagrinėtų jo skundą, iš esmės kvestionuoja patį Seimo kontrolieriaus tyrimą, priimtą sprendimą ir surašytą Pažymą, o tokie ginčai nenagrinėti administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinis teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjo V. N. skundo reikalavimų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VRK grąžinti rinkimų stebėtojo pažymėjimą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad VRK pareiškėjo keliamu klausimu jau yra priėmusi sprendimą – 2020 m. spalio 14 d. raštą Nr. 2-1553(2.5) ,,Dėl atsisakymo registruoti rinkimų stebėtoju“, kuriuo atsisakyta registruoti pareiškėją rinkimų stebėtoju 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pakartotiniame balsavime. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu VRK sprendimu, vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dali, galėjo su skundu kreiptis į teismą ir ginti galimai savo pažeistas teises, tačiau to nepadarė.

Pareiškėjas skunde prašė pripažinti neteisėtais atsakovo, buvusios VRK pirmininkės L. M., veiksmus atimant iš pareiškėjo 2020 m. rinkimų stebėtojo pažymėjimą, įpareigoti atsakovus – VRK ir jos pirmininkę J. P. – supažindinti visuomenę (rinkėjus) su įvykusiais Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais ir galimu 2020 m. Seimo rinkimų klastojimu, taip pat nustačius klastojimo atvejus – informuoti ikiteisminio tyrimo institucijas (prokurorą) apie nusikalstamos veikos požymius. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas, kuriuo siekiama ne išspręsti administracinį ginčą, kuriame priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas, o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Teiginiai dėl tam tikrų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, bet ne kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011, 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017). Taigi, pirmosios instancijos teismas minėto prašymo pagrįstai nelaikė tinkamu materialiuoju skundo reikalavimu, tačiau viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumo vertinimas byloje išlieka nagrinėjimo dalyku sprendžiant pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti VRK paneigti tikrovės neatitinkančius, pareiškėjo garbę ir orumą žeminančius teiginius pažymėtina, kad Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje yra įtvirtintos normos dėl garbės ir orumo gynimo, kai apie asmenį yra paskleidžiami duomenys, žeminantys jo garbę ir orumą ir neatitinkantys tikrovės. Pagal Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalį teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, kad garbės ir orumo gynimas reglamentuojamas Civiliniame kodekse, ginčai dėl garbės ir orumo bei dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio, todėl jie nagrinėtini vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2311-1062/2018 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino pareiškėjui, kad dėl minėto reikalavimo turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas dėl skundo reikalavimo įpareigoti VRK paneigti tikrovės neatitinkančius, pareiškėjo garbę ir orumą žeminančius teiginius turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, bylą turėjo perduoti pagal rūšinio teismingumo taisykles. Tačiau teisėjų kolegija, nesutikdama su minėtais pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, pažymi, kad pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui; šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Nagrinėjamu atveju byla nebuvo nutraukta arba skundas paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiškėjo skundo dalį nuo pat pradžių atsisakyta priimti. Nei ABTĮ, nei Civiliniame proceso kodekse nėra numatyta, kad teismas skundą (ieškinį) jo priėmimo stadijoje galėtų perduoti kitam teismui. Teismas nutartimi bylą kitam teismui gali perduoti tik tuo atveju, jeigu byla jau buvo priimta atitinkamo teismo žinion (ABTĮ 69 str. 1 d. 2 p., Civilinio proceso kodekso 34 str. 2 d. 4 p.).

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Seimo kontrolieriaus įstaigą atlikti pareigą (surašyti pažymą) ir visapusiškai, kaip numato Seimo kontrolierių įstatymo 21 straipsnis (dabartinė redakcija), pateikti VRK ir jos pareigūnų veikos (neveikimo) juridinius įvertinimus nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, sprendžiant minėtą pareiškėjo reikalavimą, būtų vertinamas ir Seimo kontrolieriaus 2020 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 4D-2021/1-400, tačiau pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Seimo kontrolieriaus sprendimų (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-579-415/2020; 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-501-756/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad reikalavimas priteisti žalą, kildinamą iš neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti konkretų tokio viešojo administravimo subjekto sprendimą (neveikimą), dėl kurio galbūt ir kilo žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-23-520/2015). Skundo reikalavimas dėl žalos (turtinės ar neturtinės) yra savarankiškas skundo reikalavimas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo kitų skundo reikalavimų, nors ir yra su jais susijęs. 

Taigi, nors Vilniaus apygardos administracinis teismas dalį pareiškėjo skundo reikalavimų atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), tačiau, įvertinęs tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą atitinka ABTĮ 24-25 straipsnių reikalavimus, jį priėmė nagrinėti. 

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Dainius Raižys

Jolantas Malijauskienė

Virginija Volskienė