Baudžiamoji byla Nr. 1-1141-1057/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45892-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1.
(S)
V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje G. O. (G. O.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, reklamos gamintoju, administracine tvarka baustas, teistas:
1. 1999 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 271 straipsnio 2 dalį paskiriant 2 metų laisvės atėmimą su turto konfiskavimu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
2. 2002 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį, 118 straipsnio 3 dalį paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę. 2003 m. spalio 24 d. teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 284 straipsnio l dalį, iš 1961 m. BK 118 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 149 straipsnio 2 dalį, skirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
3. 2012 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį. Paskirta subendrinta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
4. 2019 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintą 30 parų arešto bausmę, jos atlikimą nustatant poilsio dienomis;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
G. O. mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, t. y. 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 12.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjęs prie buto, adresu (duomenys neskelbtini), durų, kurias atidarė nukentėjusysis S. G. (S. G.), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajam S. G. į veidą, ko pasėkoje nukentėjusysis nugriuvo savo bute ant grindų, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką ir užėjęs į buto vidų, jis gulinčiam nukentėjusiajam S. G. kumščiais sudavė ne mačiau 10 kartų į veidą ir krūtinę.
2018 m. rugsėjo 23 d. apklaustas G. O. parodė, kad kartu su savo motina gyvena jiems priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name, (duomenys neskelbtini) bute, jau apie pusę metų, nuomojamame bute, gyvena kaimynas S. G., kuris pastoviai, tiek dienos metu, tiek nakties metu garsiai leidžia muziką, kuri jam ir, kiek žino, kitiems kaimynams trukdo ilsėtis. Jau daug kartų kaimynai bandė šnekėti su pastaruoju, kad jis neleistų garsiai muzikos, tačiau S. G. į tai nekreipia dėmesio. 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 12.00 val. jis buvo savo bute nurodytu adresu, buvo išgėręs 200 gramų degtinės. Tuo metu išgirdo kaip kaimynas iš to pačio namo (duomenys neskelbtini) buto vėl pradėjo garsiai leisti muziką, kuri jam trukdė ilsėtis. Dėl ko jis iš savo buto, esančio 4 aukšte, išėjo į laiptinę, pakilo į 5 aukštą bei pradėjo belstis į (duomenys neskelbtini) buto duris, iš kurio sklido garsi muzika. Tačiau nurodyto buto durų niekas neatidarė. Todėl jis 5 namo aukšte, laiptinėje, elektros skydinėje išjungė elektrą (duomenys neskelbtini) butui bei nuėjo pas save į butą. Netrukus, būdamas pas save bute, išgirdo, kad laiptinėje, 5 aukšte, kažkas atidarė elektros skydinę, todėl jis greitai vėl nuėjo į laiptinės 5 aukštą. 5 namo aukšte, laiptinėje, prie elektros skydinės pamatė kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto S. G. Pastarajam pasakė, kad jis neleistų garsiai muzikos, kadangi tiek jam ir, kiek žino, kitiems jo kaimynams, jo muzika trukdo ilsėtis. S. G. jam pasakė, kad jis muziką ir toliau garsiai leis. Todėl jis supyko, tarp jo ir S. G. kilo žodinis ginčas, jie tarpusavyje apsižodžiavo bei jis 5 namo aukšte, laiptinėje, konflikto metu sudavė pastarajam kumščiu porą kartų į veidą dėl ko S. G. iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir jis užėjo į savo buto koridorių, tačiau durų neuždarė. (Duomenys neskelbtini) buto koridoriuje S. G. vėl pradėjo sakyti, kad kaip leido garsiai muziką taip ir leis, todėl jis užėjo pro atidarytas (duomenys neskelbtini) buto duris į nurodytą butą ir buto koridoriuje S. G. dar porą kartų kumščiu sudavė į krūtinę. Po ko iškarto nuėjo į savo butą. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi, norėtų kaimyno S. G. atsiprašyti, daugiau taip nesielgs (b. l. 76-77).
2019 m. vasario 22 d. papildomai apklaustas G. O. parodė, kad pasilieka prie ankstesnių savo parodymų, tik dar papildomai nori nurodyti, jog 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 12.00 val., laiptinėje įvykusio konflikto metu kartą sudavė S. G. į veidą, ko pasėkoje jam iš nosies ėmė bėgti kraujas. Kaimynas į jo pastabas dėl jo garsiai klausomos muzikos nereagavo, atsikalbinėjo, sakė, jog ir toliau muziką garsiai klausysis, kas jam sukėlė dar didesnį pyktį. Todėl jis užėjo į buto koridorių, kur jau stovėjo S. G., ten sudavė kumščiu jam į veido ir krūtinės sritį. Jis tikrai pamena kelis smūgius, bet neatmeta galimybės, kad jų galėjo būti ir daugiau. Kiek tiksliai kartų jis S. G. sudavė, nurodyti negali, nes pastarasis nuo jo smūgių dengėsi rankomis. Grįžus į namus, po kurio laiko į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai. Vienas iš policijos pareigūnų jo paklausė, ar jis sumušė S. G.. Jis tai patvirtino. Toliau nori nurodyti, jog po įvykio praėjus daugiau nei savaitei, jis atsitiktinai daugiabučio, kuriame gyvena, laiptinėje sutiko S. G. Jiedu pasikalbėjo, jis kaimyno atsiprašė už savo elgesį, jis jo už savo, po ko susitaikė ir S. G. nuo tada neturi jam jokių pretenzijų. Kaimynas nuo įvykio dienos daugiau garsiai muzikos nesiklauso, viešosios rimties nepažeidinėja, todėl mano, kad daugiau konfliktų neturėtų kilti. Prašo jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes 2018 m. rugsėjo 22 d. konflikto metu neturėjo tikslo S. G. sužaloti ar sukelti jam fizinį skausmą, tik norėjo jį sudrausminti. Ikiteisminio tyrimo metu vyresnioji tyrėja L. S. supažindino jį su Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019 m. sausio 31 d. ieškiniu dėl žalos atlyginimo Nr. 23400, kuriame nurodyta, jog S. G. sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ir suteiktų gydymo paslaugų kaina – 35,34 euro. Jis sutiko sumokėti minėtą sumą ir prideda tai patvirtinančio dokumento kopiją (1 lapas) (b. l. 84-85).
2019 m. vasario 25 d. apklaustas G. O. parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Pasilieka prie ankstesnių savo parodymų, nieko papildyti nenori. Sutinka ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės jam nurodyta bausmės rūšimi ir dydžiu, tik norėtų paprašyti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo, kad leistų jam 40 parų arešto bausmę atlikti savaitgaliais, kadangi dirba ir nenorėtų prarasti darbo, kuris yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis (b. l. 93).
2018 m. rugsėjo 22 d. liudytojas S. G. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 22 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Bute klausėsi muzikos. Į butą kažkas pasibeldė, jam atidarius duris, prie durų pamatė kaimyną iš žemesnio aukšto. Jis ėmė priekaištauti, kad jis per garsiai klauso muziką ir kumščiu jam sudavė smūgį į veidą, dėl ko jis nugriuvo savo bute ant grindų. Tada kaimynas užėjo pas jį į butą ir pradėjo jam kumščiais smūgiuoti į veidą, į krutinę, sudavė ne mažiau 10 smūgių, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Jį sumušęs vyras (jam virš 30 metų) išėjo į ketvirto aukšto butą. Tik tada jis suprato, kad jis ten gyvena. Matė, kad tas vyras yra neblaivus. Jis iškvietė policiją. Dėl šio įvykio jis patyrė fizinį skausmą. Tas vyras, kuris jį sumušė, mano, kad jį primušė dėl to, kad jis klausėsi muzikos savo bute, nors kiti kaimynai neišsakė jam niekada pretenzijų dėl muzikos. Atvykus policijos pareigūnams jie tą kaimyną sulaikė (b. l. 1-3).
2019 m. sausio 30 d. apklaustas papildomai S. G. parodė, kad pasilieka prie duotų parodymų, tik dar norėtų detalizuoti tam tikras įvykio aplinkybes. Kaip nurodė ankstesnėje apklausoje, 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 12.10 val. į jo buto duris, adresu (duomenys neskelbtini), kažkas pasibeldė. Jam atsidarius duris, už jų stovėjo apie 30 metų amžiaus neblaivus vyras, kuris tiek lietuvių, tiek rusų kalba reiškė jam pretenzijas dėl neva tai per garsiai klausomos muzikos. Jis jam paaiškino, kad šiuo metu yra 12 val. dienos ir jis įstatymo nepažeidinėja. Mano, kad vyrui toks pasiaiškinimas nepatiko, po ko jis jam tyčia vieną kartą kumščiu, kurios rankos nurodyti negali, nes neįsidėmėjo, sudavė į veidą, ko pasėkoje jis bute nugriuvo ant grindų. Kai atsistojo, minėtas vyras užėjo į buto vidų ir ten tyčia kumščiu, kurios rankos taip pat neįsidėmėjo, sudavė jam apie 10 smūgių į veido bei krūtinės sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Jis, gindamasis rankomis dengė veidą, kol vyras liovėsi smurtavęs jo atžvilgiu. Tuomet jis, nieko jam nesakęs, išėjo iš jo buto ir laiptais nulipo iki 4 aukšto, kur matė, kad užėjo į vieną iš ten esančių butų. Iš to suprato, kad tai yra toje pačioje laiptinėje gyvenantis asmuo. Dėl įvykio jis iškvietė policiją, o atvykusiems policijos pareigūnams nurodė butą, į kurį po smurto jo atžvilgiu užėjo jį sumušęs vyras. Jis su policijos pareigūnais nuėjo iki minėto buto durų, kokiu numeriu jos pažymėtos jis tuo metu neįsidėmėjo. Jas atidarė tas pats vyras, kuris policijos pareigūnams neneigė smurtavęs jo atžvilgiu, teigė jiems, kad jis garsiai klausėsi muzikos, o jam tai trukdė. Jis pamatęs jį, norėjo pulti jo atžvilgiu ir vėl smurtauti, tačiau to nepadarė, nes buvo pargriautas ir sulaikytas policijos pareigūnų. Kadangi ant jo veido buvo mėlynių bei kraujosruvų, į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri nuvežė jį į Lazdynų ligoninę, kur jis buvo apžiūrėtas, jam buvo suteikta būtinoji pagalba ir toliau gydytis liudytojas buvo išleistas į namus. Po kurio laiko sužalojimai sugijo, jis dėl jų daugiau į jokius medikus nesikreipė. Taip pat su tądien jį užpuolusiu ir sumušusiu vyru buvo susitikęs jo daugiabučio laiptinėje, jiedu pasikalbėjo, vyras dėl jam sukelto fizinio skausmo atsiprašė ir jis jam atleido, pretenzijų neturi (b. l. 16-17).
2019 m. sausio 29 d. apklaustas liudytojas A. S. (A. S.) parodė, kad 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 12.20 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas vykti į (duomenys neskelbtini), kur kaimynas sumušė pranešėją. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko S. G., kuris jiems paaiškino, kad jį sumušė kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, kuris, pasak pranešėjo, sumušė jį dėl to, kad jis bute garsiai klausėsi muzikos. Ant S. G. veido matėsi akivaizdūs smurto požymiai, t. y. buvo mėlynės ir kraujosruvos. Kartu su pranešėju nuėjus prie (duomenys neskelbtini) buto durų ir į jas paskambinus, duris atidarė, kaip vėliau nustatyta G. O. Pranešėjas jiems nurodė, jog tai tikrai tas asmuo, kuris jį sumušė. G. O. bendraujant apie įvykio aplinkybes jiems neneigė, jog sumušė S. G. Pokalbio metu G. O. elgėsi agresyviai, kalbėdamas vartojo necenzūrinius žodžius, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, o pamatęs už jų stovintį S. G. norėjo suduoti jam juos stumdamas nuo durų ir būdamas užsimojęs ranka, sugniaužęs kumščius. Norėdami G. O. sutramdyti, jie panaudojo fizinę jėgą, pargriovė bute G. O. ant grindų ir uždėjo jam antrankius, sulaikė. Dėl sužalojimų S. G. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri pranešėją išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. G. O. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 22).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Pats kaltinamasis patvirtino, jog kilusio žodinio konflikto metu jis nukentėjusiajam S. G. sudavė į veidą, po ko užėjęs į jo butą nukentėjusiajam dar sudavė į veido ir krūtinės sritį (b. l. 76-77, 84-85, 93). Šias aplinkybes iš esmės patvirtina nukentėjusiojo parodymai, iš kurių matyti, jog po pirmojo smūgio nukentėjusysis nukrito, o vėliau į veido ir krūtinės sritį jam buvo suduota nemažiau 10 smūgių, jis juto fizinį skausmą (b. l. 1-3, 16-17). Svarbu pažymėti, jog nustatydamas G. O. kaltę teismas remiasi ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo, bet ir liudytojo A. S. parodymais. Nors liudytojas A. S. pats įvykio nematė, tačiau jam kaip policijos pareigūnui atvykus į įvykio vietą, liudytojas A. S. matė ant nukentėjusiojo veido akivaizdžius smurto požymius, be to, nukentėjusysis būtent G. O. nurodė jam kaip smurtą naudojusį asmenį, o G. O. liudytojui pripažino padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 22).
Pažymėtina, jog kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika gali būti padaroma ir netiesiogine tyčia. BK 15 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Šiuo atveju kaltinamasis neturėjo tikslo sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą, tačiau kaip matyti iš bylos aplinkybių, buvo abejingas padarinių atžvilgiu, kaltinamajam nerūpėjo, kad gali sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam. Todėl laikytina, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia.
Taigi, aukščiau aptarti duomenys leidžia teigti, jog G. O. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis tam pritarė, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko, prašė leisti arešto bausmę atlikti savaitgaliais (b. l. 95-96).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad yra administracine tvarka baustas, baudų nemoka (b. l. 46-52), teistas (b. l. 53-61), turi mažametę dukrą (b. l. 62). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, o sunkina tai, kad nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Pažymėtina, jog su nukentėjusiuoju kaltinamasis susitaikė, žalą Valstybinei ligonių kasai atlygino (b. l. 88).
BK 55 straipsnyje numatyta, jog pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Vis tik teismas pažymi, jog kai kurie ankstesni kaltinamojo padaryti nusikaltimai buvo smurtinio pobūdžio, kaltinamasis yra teistas ir už sunkaus smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 149 straipsnio 2 dalis). Nors visi ankstesni teistumai yra išnykę, vis tik tai, jog kaltinamasis konfliktą sprendė ne taikiais būdais, o jėga ir padarė dar vieną smurtinio pobūdžio nusikaltimą, parodo, jog šiuo atveju reikalinga skirti su kaltinamojo izoliavimu nuo visuomenės susijusią bausmę. Todėl teismas nustato 60 parų arešto bausmę.
Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 641 straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama 40 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. 13.22 val. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. 12.55 val. (b. l. 73, 82) išbūtas laikas (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama viena arešto parai.
Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą ir vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi teismas nustato arešto bausmės atlikimą savaitgaliais.
Kiti procesiniai klausimai
Proceso išlaidų byloje nėra.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį 35,34 eurų turtinei žalai atlyginti (b. l. 27), tačiau kaltinamasis savanoriškai atlygino žalą (b. l. 88), todėl procesas dėl civilinio ieškinio yra nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).
Diskas su BPC garso įrašais (b. l. 43) paliekamas saugoti prie bylos.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus vykdyti bausmę panaikinama.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pripažinti G. O. (G. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi leisti atlikti bausmę poilsio dienomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. 13.22 val. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. 12.55 val. išbūtą laiką (vieną parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama viena arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Diską su BPC garso įrašais palikti saugoti prie bylos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Išaiškinti G. O., kad:
1. Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.
2. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu.
3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.
4. Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Išaiškinti G. O., kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą kaltinamojo prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Evelina Petraitienė
Nuorašas tikras: