Civilinė byla Nr. 3K-3-169-690/2015
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00355-2012-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 44.6; 52.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Donato Šerno,
sekretoriaujant Eglei Berželionytei, Nijolei Radevič,
dalyvaujant ieškovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui V. J., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos apdaila“ atstovams: administracijos vadovui M. Š. ir advokatui P. K.,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos apdaila“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos apdaila“ dėl įpareigojimo ir pinigų grąžinimo už atliktus darbus, tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos sutarties šalies pažeistų teisių gynybos būdus, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pareikštu atsakovui UAB „Klaipėdos apdaila“ ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos išorines sienas į padėtį, buvusią iki rekonstravimo papildomų darbų pradžios; priteisti iš atsakovo 183 051,36 Lt (53 015,34 Eur), sumokėtus už atliktus darbus, 14 985, 85 Lt (4340,20 Eur), sumokėtus už ekspertizių atlikimą, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir Agentūra) ir ieškovas 2009 m. balandžio 28 d. sudarė projekto „Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos pastatų rekonstravimas“, projekto kodas Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-01-018, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-018/AS-250 su vėlesniais pakeitimais. Įgyvendindamas šią sutartį ieškovas su atsakovu 2010 m. rugsėjo 20 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. AS-655, ja atsakovas įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos pastato rekonstravimo papildomus darbus, parengti techninį darbo projektą, atlikti viso pastato kadastrinius matavimus, viešinimą, parengti techninį energetinį pasą ir perduoti darbų rezultatą ieškovui, o ieškovas įsipareigojo sumokėti už minėtus tinkamai ir laiku atliktus darbus. Bendra sutarties kaina – 926 225,43 Lt (268 253,43 Eur). Sutartyje nurodyta darbų pabaiga, t. y. 2010 m. gruodžio 30 d., 2010 m. gruodžio 29 d. susitarimu Nr. l buvo pratęsta iki 2011 m. gegužės 1d. Be kitų rangos darbų, atsakovas sutartimi įsipareigojo atlikti išorės sienų renovacijos užbaigimą (su nuogrindos įrengimu), 2011 m. gegužės 1 d. darbų jis buvo atlikęs už 303 107,61 Lt (87 786,03 Eur) (sienų apšiltinimas – 1600 kv. m, langų angokraščių apšiltinimas – 336 kv. m, cokolio apšiltinimas – 160 kv. m, sienos ploto apklijavimas tik akmens vata, – 155 kv. m, sienos ploto apklijavimas vata su armuotojo tinko sluoksniu, – 60 kv. m). Ieškovas už atliktus darbus sumokėjo 183 051,36 Lt (53 015,34 Eur), nesumokėjo – 120 056,25 Lt (34 770,69 Eur). Tarp šalių kilus ginčui dėl atliktų darbų kiekių, apmokėjimo ir kokybės, ieškovas nusprendė pirkti statinio ekspertizės atlikimo paslaugą, todėl jis ir UAB „Darbasta“ 2011 m. birželio 13 d. sudarė statinio kokybės ekspertizės rangos sutartį Nr. AS-491. UAB „Darbasta“ statinio ekspertizės aktu Nr. SE 11/2 nustatė, kad vykdant renovacijos darbus padaryta daug pažeidimų, darbai atlikti nekokybiškai ir kad vykdant fasado šiltinimo darbus nesilaikyta sistemos (ETICS) ir darbo projekto SN-10-100-DP reikalavimų. Agentūra 2012 m. gegužės 2 d. raštu Nr. R4-7239(l3.3.33-97) informavo ieškovą, kad nepritaria darbų, kurie būtų atliekami ne pagal atitinkamą šiltinimo sistemos atitikties deklaraciją, finansavimui projekto lėšomis, taip pat pažymėjo, kad UAB „Kreisel Vilnius“ 2012 m. vasario 20 d. raštas dėl objekte panaudotų smeigių stiprio pakankamumo negali būti prilyginamas šiltinimo sistemos atitikties deklaracijai, be to, smeigės EJOT TID-T8/60 nėra šiltinimo sistemos dalis ir yra nesertifikuotos – neturi CE ženklinimo. Ieškovas pažymėjo, kad išnaudojo visas CK ir šalių sudarytos statybos rangos sutartyje Nr. AS-655 (sutarties 12.1.1–12.1.5 punktuose) nustatytas galimybes išspręsti susidariusią situaciją geranoriškai, tačiau atsakovas nerodo jokių pastangų pašalinti nustatytus rangos darbų trūkumus. Buvo skelbti viešojo pirkimo konkursai užbaigti išorės sienų renovaciją (2011 m. rugpjūčio 23 d. ir 2011 m. rugsėjo 13 d.), tačiau pasiūlymų nepateikė nė vienas potencialus rangovas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu atmetė ieškinį.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl darbų trūkumų panaudojant netinkamas medžiagas, įvertino eksperto teismo posėdžio metu duotus parodymus, kurie patvirtino, kad smeigės EJOT TID-T8/60 nėra šiltinimo sistemos „KREISEL Wärmedämm-system MW-SO“ dalis ir yra nesertifikuotos – neturi CE ženklinimo; Europos techniniame liudijime ETA 07/0188 yra nurodyti konkretūs armavimo tinklelių ir smeigių tipai, kurie turi būti naudojami išorinėje kompozicinėje tinkuojamoje sistemoje „KREISEL Wärmedämm-system MW-SO“; nesant patvirtinimo iš Prahos technikos ir bandymų instituto, neįmanoma nustatyti, ar praėjus tam tikram laiko tarpui naudotos smeigės išlaikys gamintojo nurodomas technines savybes bei kitas charakteristikas (inkaravimo stipris su pagrindu, medžiagos atsparumas), t. y. ar panaudotos smeigės, sąveikaudamos su kitomis šiltinimo sistemos dalimis, nepraras projekte reikalaujamų savybių. Teismas taip pat įvertino ir tą aplinkybę, kad vykdant pastato šiltinimo darbus atsakovo panaudotos smeigės atitinka keliamus „KREISEL Wärmedämm-system MW-SO“ sistemai techninius reikalavimus kaip atskirai medžiagai – detalei, t. y. smeigių EJOT TID-T8/60 inkaravimo stipris su pagrindu yra pakankamas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas rangos sutartimi įsipareigojo vykdyti ne tik užsakovo funkcijas, bet ir darbų techninę priežiūrą, pažymėjo, jog darbų, kurių rezultatą dabar reikalaujama išardyti (nugriauti), priežiūrą atliko ieškovo atstovai – savivaldybės darbuotojai. Vykdant 2010 m. rugsėjo 20 d. statybos rangos sutartį Nr. AS-655 ieškovas klausimų ir pretenzijų atsakovui dėl darbų kokybės bei pasirinktų medžiagų atitikties projekto reikalavimams nereiškė. Šią aplinkybę, teismo vertinimu, patvirtina pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų aktai ir kitos pažymos, kurios yra šalių pasirašytos (2010 m. lapkričio 30 d., 2010-09-30, 2010-10-29 pažymos ir atliktų darbų aktai yra pasirašyti ne tik ieškovo atstovės – projekto administratorės, bet ir techninės priežiūros inžinieriaus), taip pat faktas, kad ieškovas už atliktų darbų dalį atsakovui sumokėjo. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad ieškovas, priimdamas atliktus darbus, jų kokybės neginčijo.
Teismas, įvertinęs šalių sudarytos rangos sutarties, CK 6.665 ir 6.334 straipsnių nuostatas, padarė išvadą, kad nei sutartis, nei įstatymas nenustato teisės reikalauti grąžinti atliktus darbus į padėtį, buvusią iki jų pradžios. Be to, teismo nuomone, ieškovo reikalavimas grąžinti dabartinę ginčo objekto padėtį į buvusią iki rekonstrukcijos darbų pradžios taip pat neatitinka įstatyme įtvirtinto ekonomiškumo principo (CK 6.38 straipsnis, CK 6.200 straipsnis). Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo pasirinktas gynybos būdas, neįtvirtintas ne tik sutartyje, bet ir įstatymo normose, reglamentuojančiose šį ginčą, pažeidžia ekonomiškumo principą ir pagrįstas tik ieškovo abejonėmis, todėl, nenustačius žalos fakto ir realaus jos dydžio dėl kitokių smeigių panaudojimo, negali būti tenkinamas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo ieškovui 183 051,36 Lt (53 015,34 Eur) ir 14 985,88 Lt (4340,20 Eur) išlaidų, turėtų sumokant už ekspertizę; įpareigojo atsakovą per du mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos nuo Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos pastato nuardyti 1600 kv. m sienų apšiltinimo, 336 kv. m langų angokraščių apšiltinimo, 155 kv. m akmens vatos, 620 kv. m akmens vatos su armuotojo tinko sluoksniu; priteisė iš atsakovo valstybei 4761 Lt (1378,88 Eur) žyminio mokesčio.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, 2010 m. rugsėjo 20 d. statybos rangos sutartį, konkurso sąlygas ir atsakovo pateiktą pasiūlymą, nustatė, kad mokyklos pastato išorinės sienos, pamatai ir angokraščiai turėjo būti apšiltinti vadovaujantis techniniame projekte parengtomis techninėmis specifikacijomis TS04-S07; šilumos izoliacinės plokštės ant sienų turėjo būti tvirtinamos klijais ir mechaniniais inkarais (fiksavimo smeigės), kurie turėjo atitikti naudojamos šiltinimo sistemos specifikaciją; atsakovas mokyklos pastato sienų šiltinimo darbus atliko naudodamas šiltinimo sistemą ,,KREISEL Wärmedämm-System MW-SO“, todėl šiltinimo plokštės ant sienų turėjo būti tvirtinamos šiltinimo sistemos ,,KREISEL Wärmedämm-System MW-SO“ fiksavimo smeigėmis, tačiau jo panaudotos fiksavimo smeigės EJOT TID-T nėra minėtos šiltinimo sistemos dalis, jos taip pat nėra sertifikuotos. Teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.663 straipsnio 2 dalimi, 6.687 straipsnio 1 dalimi, 6.706 straipsniu, padarė išvadą, kad atsakovas, panaudodamas smeiges, neatitinkančias šiltinimo sistemos specifikacijų, pažeidė techninio projekto sąlygas. Atsakovo panaudotų smeigių EJOT TID-T atitikties Europos techniniame liudijime ETA-O-7/0188 nurodytai termoizoliacinei kompozicinei tinkuojamai sistemai ,,KREISEL Wärmedämm-System MW-SO“ patvirtinimą galėtų pateikti notifikuota įstaiga Prahos technikos ir bandymų institutas, tačiau atsakovas įrodymų, patvirtinančių smeigių EJOT TID-T atitiktį Europos techniniame liudijime ETA-07/0188 nurodytai sistemai ,,KREISEL Wärmedämm-System MW-SO“, nepateikė, jis taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad nuo ginčo pradžios iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme būtų bandęs gauti atitiktį patvirtinantį dokumentą. Be to, atsakovas pripažino žinojęs faktą, kad naudoja nesertifikuotas smeiges.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad mokyklos pastato šiltinimo darbai buvo atliekami iš atsakovo (rangovo) medžiagos, todėl už medžiagų kokybę jis atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.665 straipsnio 5 dalis); laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotas kitos rūšies, negu numatyta sutartyje, daiktas (CK 6.333 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas panaudojo kitos rūšies smeiges, negu buvo nustatyta sutartyje, o ieškovas už apšiltinimo darbus su atsakovu iš dalies atsiskaitė, teisėjų kolegija sprendė, kad, remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieškovas turi teisę susigrąžinti sumokėtą sumą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal rangos sutarties, sudarytos konkurso tvarka, sąlygas reikalavimas naudoti tos pačios šiltinimo sistemos specifikacijoje nurodytas tvirtinimo smeiges atsakovui, kaip verslininkui, sudariusiam rangos sutartį konkurso tvarka, privalomas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama, ar pagal sutarties esmę griežtos prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarčių, sudarytų vykdant viešuosius pirkimus pagrindu, sąlygų nesilaikymas turi esminės reikšmės. Šiuo atveju atsakovas pagal viešųjų pirkimų sąlygas turėjo laikytis atitinkamos pastato apšiltinimo darbų technologijos, tačiau, panaudodamas nesertifikuotas tvirtinimo EJOT tipo smeiges, šią sąlygą pažeidė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovui buvo žinoma, jog jo panaudotos smeigės nėra sertifikuotos ir nėra jo panaudotos šiltinimo sistemos dalis, šiuos jo veiksmus pripažino tyčiniais, nes jis šias smeiges sąmoningai įsigijo ir naudojo bei šį faktą nuslėpė nuo ieškovo pasiteisindamas tuo, kad Lietuvoje tuo metu nebuvo reikiamų smeigių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atsakovo įvykdytą sutarties pažeidimą pripažino esminiu (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o ieškovo reikalavimą grąžinti už šiltinimo darbus sumokėtą sumą – pagrįstu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynybos būdą – atkurti buvusią iki pažeidimo padėtį, atsižvelgdama į tai, kad, norint pašalinti nustatytą trūkumą ir atlikti darbus taip, jog tvirtinimo smeigės atitiktų šiltinimo sistemos specifikaciją, būtų sertifikuotos, reikia nuardyti tinką, priklijuotą armavimo tinklelį, ištraukti smeiges, padarė išvadą, kad minėtą trūkumą galima pašalinti atkuriant buvusią iki šiltinimo darbų pradžios padėtį, todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą nuardyti pastato apšiltinimo medžiagas pagrįstas ir tenkintinas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius šio įpareigojimo, ieškovas turi teisę atlikti šiuos darbus ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas lėšas (CPK 273 straipsnio 1 dalis, 771 straipsnis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad darbų trūkumai buvo nustatyti 2011 m. rugpjūčio 3 d., o ieškovas ieškinį pareiškė 2012 m. birželio 8 d., atmetė atsakovo prašymą taikyti vienerių metų ieškinio senatį (CK 6.667 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Klaipėdos apdaila“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl netinkamai identifikuoto apeliacijos objekto ir neatskleistos bylos esmės. CPK 301 straipsnis įtvirtina ribotos apeliacijos modelį, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas, todėl apeliacinėje instancijoje byla nėra nagrinėjama pakartotinai, o tik patikrinamas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusį ginčą kvalifikavo kaip ginčą, kylantį iš sutartinės civilinės atsakomybės teisinio santykio, ir sprendė, kad ieškovas, ieškinio reikalavimą iš esmės grįsdamas techniniame projekte nenurodytų šiltinimo medžiagos tvirtinimo smeigių panaudojimu, nepagrindė žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, fakto ir realaus jos dydžio ir dėl šios priežasties ieškinį atmetė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tarp šalių kilusį ginčą kvalifikavo kaip ginčą dėl statybos rangos sutarties pagrindu atliktų darbų kokybės, bet tokio kvalifikavimo nemotyvavo nei faktinėmis bylos aplinkybėmis, nei teisės normomis, taip pat nėra aišku, kodėl teismas nagrinėjo ir taikė teisės normas, kurios reglamentuoja sutarties nutraukimą esant esminiam sutarties pažeidimui. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės turėjo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė žalos fakto ir realaus jos dydžio, tačiau jis apskritai nenustatinėjo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Taigi teismas nagrinėjo ne pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis), o tarp šalių kilusį ginčą iš esmės kaip pirmoji instancija.
2. Dėl šalis siejančių santykių tinkamo kvalifikavimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir visiškai skirtingai interpretavo ieškovo reiškiamų reikalavimų pobūdį bei jų teisinį pagrindą. Pirmosios instancijos teismas ginčui taikė sutartinės civilinės atsakomybės taisykles (su kuo atsakovas iš esmės sutinka), o apeliacinės instancijos teismas iš esmės taikė esminio sutarties pažeidimo ir restitucijos institutų teisės normas, kas nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas (pagal ieškovo suformuotus reikalavimus ir bylos fabula). Teismai teisingai nustatė, kad šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis (CK 6.681 straipsnis), todėl šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju itin svarbu teisingai kvalifikuoti tarp šalių kilusį ginčą, t. y. nustatyti, ar ginčas iš esmės yra kildinamas iš sutartinės civilinės atsakomybės ar dėl daikto (produkto) kokybės, nes už nekokybiškai atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį rangovui kyla sutartinė civilinė atsakomybė taikant mutatis mutandis CK 6.665 straipsnio taisykles, o esant ginčui dėl daikto kokybės, ieškovo pasirinkimu gali būti taikomi CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo (užsakovo) pažeistos teisės gynimo būdai, kurie nėra laikytini civiline atsakomybe. Iš ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų matyti, kad jis iš esmės prašo atlyginti jo patirtus nuostolius, tačiau kartu siekia pasinaudoti ir CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pažeistos teisės gynybos būdu. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ginčas kyla iš statybos rangos sutarties, privalėjo vertinti, ar šiuo atveju yra apskritai įmanoma abiejų ieškovo pasirinktų pažeistų teisių gynimo būdų sintezė, tačiau tokios analizės nepagrįstai neatliko, nes ieškovo reikalavimams taikė CK 6.334 straipsnio taisykles, nors šis apskritai tokio reikalavimo nereiškė.
3. Dėl galimybės reikšti alternatyvius reikalavimus pagal statybos rangos sutartį. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas ir rangovas rangos sutartyje gali susitarti dėl konkrečių gynybos būdų, todėl šalys sutartyje susitarė dėl baigtinio sąrašo pažeistų teisių gynybos būdų (statybos rangos sutarties 12.1. punktas). Šalys sutartyje nebuvo sutarusios dėl tokio užsakovo (ieškovo) pažeistų teisių gynimo būdo, kurio jis prašė ieškinyje ir kurį sprendimu patvirtino apeliacinės instancijos teismas, t. y. reikalavimo atkurti esamą padėtį į status quo pagal CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kasacinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nuolat akcentuojamas tinkamo užsakovo pažeistų teisių gynimo būdo parinkimas, t. y. ieškovas (užsakovas) vieno sutarties pažeidimo atveju (jeigu jis būtų pagrįstas) negali pasinaudoti dviem savo pažeistų civilinių teisių gynybos būdais, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimu ir kainos sumažinimu, kadangi jie yra alternatyvūs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-106/2012; 2011 m. liepos 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Metalmeta“ v. Nemėžio totorių bendruomenė, bylos Nr. 3K-3-321/2011). Tai reiškia, kad ieškovas (užsakovas), įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu alternatyviu savo pažeistų teisių gynimo būdu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas reikalavimo kumuliatyvumo klausimo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė, nors iš esmės tai ir buvo pats svarbiausias šios bylos teisės taikymo ir aiškinimo klausimas. Ieškovo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo ir padėties atkūrimo į status quo pagal CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra alternatyvūs arba prieštaraujantys tarpusavyje, todėl negalimi taikyti kartu.
4. Dėl CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas turi teisę naudotis CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pažeistų teisių gynimo būdu, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes šioje byloje yra sprendžiamas atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės taikymas, o ne kiti pažeistų civilinių teisių gynybos būdai. CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikomas tik tais atvejais, kai yra pareiškiamas vindikacinis ieškinys arba ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu su prašymu taikyti restituciją. Be to, reikalavimas atkurti esamą padėtį į status quo, kai ginčas kyla dėl individualiais požymiais apibrėžtų daiktų, iš esmės yra prašymas taikyti restituciją in genere ir toks pažeistų teisių gynybos būdas yra itin komplikuotas, nes kyla proporcingumo, daiktų vertės sumažėjimo, kompensacijos už naudojimąsi daiktu, iki įvykdomas teismo sprendimas, klausimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vindikacija yra daiktinis teisinis reikalavimas, kuris šiai nagrinėjamai bylai nėra aktualus. Be pagrindo įgyto turto išsireikalavimas taip pat nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Restitucija – tai savarankiškas prievolinės teisės reikalavimas, taikomas asmenims, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai, jį labiausiai atitinka minėtas ieškovo reikalavimas. Tačiau šis savarankiškas pažeistų teisių gynybos būdas, t. y. CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas, individualiai apibrėžtiems daiktams, neatskiriamai inkorporuotiems į statybos objektą, reikštų darbų rezultato ardymą ir naujų atlikimą, kas būtų susiję su didelėmis ir neprotingomis išlaidomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo neteisingai ir netinkamai pritaikytas CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas nagrinėjamu atveju sukelia daugiau klausimų, nei teisinio stabilumo – nėra aišku, ką reikės daryti su nuardytomis medžiagomis, nėra pasisakyta, kas į jas įgijo nuosavybės teisę, nėra aišku, ar nuardytas detales bus galima perparduoti ir taip kompensuoti bent dalį patirtų nuostolių. Be to, teismas neįvertino, kad ieškovas iš esmės ilgą laiką naudojasi atsakovo sukurtu rezultatu, t. y. pastato pagerinimu. Tai reiškia, kad tam tikros detalės nebėra naujos, yra praradusios dalį savo vertės. Dėl apšiltintų pastato sienų ardymo atsakovas patirtų papildomų išlaidų, kas pažeistų šalių interesų pusiausvyros ir teisinių sankcijų proporcingumo principus.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, atskleidė bylos esmę ir paneigė pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, kurių pagrindu šis teismas ieškinį atmetė, t.y. paneigė teismo išvadą, kad vykdant pastato šiltinimo darbus atsakovo panaudotos smeigės atitiko „KREISEL Wärmedämm-System MW-SO“ sistemai keliamus techninius reikalavimus, taip pat išvadą, kad sutartis nenustato ieškovui teisės reikalauti grąžinti atliktus darbus į padėtį, buvusią iki jų pradžios (net jeigu būtų nustatyta ir įrodyta atsakovo sutartinė civilinė atsakomybė) (CK CK 6.334, 6.665 straipsniai), taip pat išvadą, kad reikalavimas grąžinti dabartinę ginčo objekto padėtį į buvusią iki rekonstrukcijos darbų pradžios neatitinka ir įstatyme nustatyto ekonomiškumo principo (CK 6.38, 6.200 straipsniai). Būtent šito ir buvo prašoma ieškovo apeliaciniu skundu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog negali pasinaudoti sutarties 12.1 punkte ir CK 6,334, 6.665 straipsniuose įtvirtintais gynybos būdais, nes juos visus išnaudojo, todėl atsakovo argumentai dėl netinkamo pažeistų teisių gynybos būdo, t. y. kad šalys rangos sutartyje nebuvo susitarusios dėl pažeistų teisių gynybos būdų, kurie nurodyti ieškinyje, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, argumentus, kurių pagrindu ieškovas pasirinko CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynybos būdą, tinkamai pritaikė šią teisės normą ir pagrįstai tenkino reikalavimą nuardyti pastato apšiltinimo medžiagas.
Tretieji asmenys atsiliepimų į atsakovo kasacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Palangos projektas“ v. BUAB „Miravista“, bylos Nr. 3K-3-484/2013). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-19/2006; teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „AVG Statyba“ v. UAB „Medtec“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-320/2014). Įstatymas įtvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, negali peržengti CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog apeliacinio skundo ribos peržengiamos tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės peržengti apeliacinio skundo ribas tuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „AVG Statyba“ v. UAB „Medtec“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-320/2014).Tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantas (ieškovas) būtent apeliaciniame skunde ir nurodė faktinius argumentus, kad vykdant pastato šiltinimo darbus buvo panaudotos smeigės, kurios neatitiko „KREISEL Wärmedämm-System MW-SO“ sistemai keliamų techninių reikalavimų ir dėl to buvo nesilaikyta šalių sudarytos statybos rangos sutarties reikalavimų. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šiuo argumentus vertino ir dėl jų pasisakė bei, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, nurodė, kad apeliantas (ieškovas) negali pasinaudoti sutarties sąlyga – reikalauti atlyginti atliktų darbų trūkumų šalinimą. Teismas taip pat nurodė teisinius argumentus, susijusius su CK 6.334 ir 6.665 straipsnių taikymu ir aiškinimu šioje konkrečioje faktinėje situacijoje, ir pasisakė dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, vykdant statybos rangos sutartį, sudarytą viešojo pirkimo būdu, taip pat tyrė ir vertino šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines bylos aplinkybes, susijusias su rangos sutarties vykdymu. Dėl to negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas bei neatskleidė ginčo esmės (CPK 320 straipsnio 1 dalis) ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
Dėl teisinių santykių tinkamo kvalifikavimo
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamos faktinės aplinkybės yra susijusios su šalių veiksmais vykdant Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros ir Klaipėdos rajono savivaldybės projektą „Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos pastatų rekonstravimas“ pagal finansavimo ir administravimo sutartį, kurio finansavimas buvo vykdomas iš ES (Europos regioninio plėtros fondo arba Sanglaudos fondo) ir savivaldybės lėšų. Šiai sutarčiai įgyvendinti, remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos organizuoto atviro supaprastinto konkurso būdu rezultatais, ieškovas ir atsakovas (kasatorius) sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos pastato rekonstravimo papildomus darbus, parengti techninį darbo projektą, atlikti viso pastato kadastrinius matavimus, viešinimą, parengti techninį energetinį pasą ir perduoti darbų rezultatą ieškovui, o ieškovas įsipareigojo sumokėti už minėtus tinkamai ir laiku atliktus darbus. Statybos rangos sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad visus ginčus, klausimus ar nesutarimus dėl šios sutarties sąlygų, kurie gali atsirasti vykdant sutartį, taip pat kas neaptarta sutartyje, šalys sutarė spręsti ir sutartį aiškinti vadovaudamosi CK, Viešųjų pirkimų įstatymu, kitais teisės aktais, pirkimo dokumentais ir pirkimo sąlygomis su visais šių dokumentų priedais. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad statybos rangos sutartį ginčo šalys sudarė įgyvendindamos viešojo pirkimo konkurso rezultatus, todėl šios sutarties sąlygos, jos vykdymas turi būti nustatomi pagal paskelbto viešo konkurso sąlygas ir turi būti atsižvelgiama į konkurso metu pateiktus kasatoriaus, laimėjusio konkursą, pasiūlymus – į projekto technines specifikacijas dėl izoliacinės medžiagos tvirtinimo bei fiksavimo smeigių panaudojimo reikalavimų.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad mokyklos pastato išorinės sienos, pamatai ir angokraščiai turėjo būti apšiltinti vadovaujantis techniniame projekte parengtomis techninėmis specifikacijomis TS04-S07, t. y. šilumos izoliacinės plokštės ant sienų turėjo būti tvirtinamos klijais ir mechaniniais inkarais (fiksavimo smeigės), kurie turėjo atitikti naudojamos šiltinimo sistemos specifikaciją. Kasatorius mokyklos pastato sienų šiltinimo darbus atliko naudodamas šiltinimo sistemą ,,KREISEL Wärmedämm-System MW-SO“, todėl šiltinimo plokštės ant sienų turėjo būti tvirtinamos šios šiltinimo sistemos fiksavimo smeigėmis, tačiau šiltinimo sistemai tvirtinti buvo panaudotos fiksavimo smeigės EJOT TID-T, kurios nėra minėtos šiltinimo sistemos dalis, jos taip pat nėra sertifikuotos nustatyta tvarka. Būtent toks reikalavimas buvo nustatytas paskelbto viešo konkurso sąlygose, kad šiltinimo plokštės prie pastato sienų turėjo būti tvirtinamos smeigėmis, kurios atitiktų šiltinimo sistemos specifikaciją. Tai kasatoriui buvo žinoma, nes pagal viešo konkurso sąlygas jis pasirašė statybos rangos sutartį ir prisiėmė pareigą atlikti rangos darbus kokybiškai, nepažeisdamas statinio projekto ir sutartyje nustatytų sąlygų bei laikydamasis statybos dokumentų ir kitų norminių aktų. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176–185 straipsniai), aiškinosi kasatoriaus panaudotų smeigių atitiktį viešo konkurso techninės specifikacijos sąlygoms ir nustatė, kad smeigių EJOT TID-T atitikties Europos techniniame liudijime ETA-O-7/0188 nurodytai termoizoliacinei kompozicinei tinkuojamai sistemai ,,KREISEL Wärmedämm-System MW-SO“ patvirtinimą galėtų pateikti notifikuota įstaiga Prahos technikos ir bandymų institutas, tačiau kasatorius įrodymų, patvirtinančių smeigių EJOT TID-T atitiktį Europos techniniame liudijime ETA-07/0188 nurodytai sistemai ,,KREISEL Wärmedämm-System MW-SO“, nepateikė, jis taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog būtų bandęs gauti atitiktį patvirtinantį dokumentą, be to, jam buvo žinoma, kad vykdydamas rangos sutartį naudoja nesertifikuotas smeiges ir taip prisiima riziką dėl atliktų darbų kokybės. Tuo kasatorius, vykdydamas statybos rangos sutartį, nesilaikė statybos rangos sutartyje ir CK 6.684 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos vykdyti darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus.
Kasatoriaus teigimu, už nekokybiškai atliktus pagal statybos rangos sutartį darbus rangovui kyla sutartinė civilinė atsakomybė taikant CK 6.665 straipsnio taisykles, o esant ginčui dėl daikto kokybės, ieškovo pasirinkimu gali būti taikomi CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo (užsakovo) pažeistos teisės gynimo būdai, kurie, jo nuomone, nėra laikytini civiline atsakomybe, be to, ieškovas, nors ir prašydamas nuostolių priteisimo, siekia buvusios padėties atkūrimo (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat apeliacinės instancijos teismas ieškovo reikalavimams nepagrįstai taikė CK 6.334 straipsnį, nors ieškovas tokio reikalavimo nereiškė. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad teismas neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir netinkamai taikė pažeistos teisės gynimo būdus.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad proceso įstatyme nustatomas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias reiškiamą reikalavimą, ir šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Ieškovas ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jų nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui. Tačiau, minėta, teisinė ieškinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovo nurodytas teisinis ieškinio kvalifikavimas teismui neprivalomas ir šio nesaisto. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai ar neteisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas galutinai išsiaiškina ginčo esmę, šalių suformuluotus reikalavimus, o išnagrinėjęs ginčą sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas ir koks neturėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2014).
Būtent ieškovas šioje byloje nurodė faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) dėl netinkamai įvykdytos statybos rangos sutarties panaudojant smeiges, neatitinkančias konkurso sąlygose nustatytų techninių reikalavimų, ir dėl to atsiradusius padarinius, nes savivaldybė neteko galimybės baigti projektą visą apimtimi ir gauti finansavimą iš ES fondų; remiantis faktiniu pagrindu nurodė savarankiškus materialaus pobūdžio reikalavimus (ieškinio pagrindus) – priteisti iš atsakovo (kasatoriaus) 183 051,36 Lt (53 015,34 Eur), sumokėtus už atliktus darbus, ir įpareigoti jį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos išorines sienas į padėtį, buvusią iki rekonstravimo papildomų darbų pradžios, t. y. aiškiai ir tiksliai įvardijo savo ginamą teisę ir įstatymo saugomą interesą.
Byloje nustatyta, kad šalių sudarytos statybos rangos sutarties 12.1 punkte buvo nustatytos rangovo atsakomybės sąlygos už netinkamos kokybės darbą, t. y. tais atvejais, kai rangovas atliko statybos darbus pažeisdamas statinio projekte ar sutartyje nustatytas sąlygas, nesilaikydamas normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, tai užsakovas turi teisę reikalauti, kad rangovas nedelsdamas sustabdytų ir (ar) nutrauktų darbų atlikimą (12.1.1 punktas) arba neatlygintinai pakeistų nekokybiškas medžiagas, gaminius, dirbinius, įrangą (12.1.2 punktas), arba neatlygintinai pagerintų atliekamų darbų kokybę (12.1.3 punktas), arba neatlygintinai ištaisytų netinkamai atliktus darbus (12.1.4 punktas), arba atlygintų užsakovui darbų trūkumų šalinimo išlaidas (12.1.5 punktas), šios sutarties nuostatos atitinka CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyje įtvirtintus rangovo teisių gynimo būdus. Tačiau ieškovas būtent ir įrodinėjo, kad negali pasinaudoti šiais sutartyje ir įstatyme nustatytais gynimo būdais dėl to, jog juos išnaudojo, nes byloje nustatyta, kad ieškovas ne kartą ragino kasatorių ištaisyti trūkumus, gauti dokumentus, patvirtinančius smeigių atitiktį. Ieškovas, gavęs naudotų smeigių gamintojo protokolus ir projektuotojų skaičiavimus dėl sumontuotų smeigių inkaravimo stiprio pakankamumo, kreipėsi į Verslo paramos agentūrą su prašymu finansuoti šiltinimo darbus paminėto projekto lėšomis, tačiau Verslo paramos agentūra atsisakė tai padaryti, nes atliekant rangos darbus buvo panaudotos smeigės, kurios nėra šiltinimo sistemos ,,KREISEL Wärmedämm-System MW-SO“ dalis, ir nepripažino kasatoriaus atliktų šiltinimo darbų tinkamais finansuoti iš projekto lėšų, todėl ieškovas buvo priverstas kasatoriui iš ES fondų lėšų sumokėtus 170 711,20 Lt (49 441,38 Eur) grąžinti Ūkio ministerijai. Be to, buvo skelbiami konkursai atlikti šiuos darbus, tačiau neatsirado norinčiųjų juose dalyvauti. Nustatyta, kad kasatorius pažeidė statybos rangos sutartį, nes panaudojo fiksavimo smeiges, kurios neatitiko naudojamos šiltinimo sistemos specifikacijos. Mokyklos šiltinimo darbai buvo atliekami iš rangovo (kasatoriaus) medžiagos, todėl jis atsako už medžiagų kokybę kaip pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.665 straipsnio 5 dalis), t. y. įstatymas šiuo atveju nustato galimybę apginti užsakovui (ieškovui) savo teises pasinaudojant vienu iš pirkėjo teisių gynimo būdų (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad kasatorius, atlikdamas šiltinimo darbus, panaudojo kitos rūšies smeiges, nei buvo nustatyta statybos rangos sutartyje ir konkurso sąlygose, todėl laikytina, jog daiktas (smeigės) neatitiko sutarties reikalavimų (CK 6.334 straipsnio 4 dalis) ir ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti sumą, kurią jis yra sumokėjęs už šiltinimo darbus, ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Byloje nustatyti faktai leidžia konstatuoti, kad netinkamų smeigių pardavimas ir jų panaudojimas atliekant šiltinimo darbus vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sutarčių, sudarytų vykdant viešuosius pirkimus, sąlygų dėl darbų kokybės pažeidimas yra vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovui už šiltinimo darbus sumokėtą sumą. Kasatorius, kaip verslininkas, panaudodamas šiltinimo darbams netinkamos kokybės daiktus, prisiėmė riziką dėl atliktų darbų rezultato ir jam turi būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis), nes jis netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal statybos rangos sutartį, sudarytą viešojo pirkimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant sutarčių, sudarytų viešojo pirkimo būdu, vykdymo, tokių sutarčių sąlygų keitimo galimybes, yra nurodyta, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų (nagrinėjamu atveju tai būtų sąlygų dėl šiltinimo sistemos fiksavimo smeigių atitikimo naudojamai šiltinimo sistemai) keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, t. y. VPĮ. Jei būtų priešingai, ir VPĮ 15 straipsnio 3 dalies nuostata – sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos – būtų aiškintina tik kaip reiškianti perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimą tik viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip būtų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Dėl šių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kauno vandenys“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo byloje „WTE Wassertechnik GmbH“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos valdymo agentūra ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2011).
Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kad išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir tinkamai kvalifikavo materialinius teisinius santykius.
Dėl alternatyvių reikalavimų
Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. B. N., bylos Nr. 3K-3-37/2014). Minėta, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai ar neteisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas galutinai išsiaiškina ginčo esmę, šalių suformuluotus reikalavimus, o išnagrinėjęs ginčą sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas ir koks neturėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2014).
Ieškinyje gali būti nurodyti daugiau negu vienas susijusių reikalavimų (ieškinio dalykas), be to, ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateiktame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus. Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Sprendžiant, kuris iš ieškinyje alternatyviai pareikštų reikalavimų yra tenkintinas, būtina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimą.
Kaip jau buvo minėta, ieškovas kreipdamasis teisminės gynybos nurodė savarankiškus materialinius teisinius reikalavimus (ieškinio pagrindus) – priteisti iš atsakovo 183 051,36 Lt (53 015,34 Eur), sumokėtus už atliktus darbus, ir įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos išorines sienas į padėtį, buvusią iki rekonstravimo papildomų darbų pradžios.
Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti ieškinio pagrindai negali būti laikomi alternatyviais. Ieškovo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo ir padėties grąžinimo į buvusią, iki vykdant ginčo statybos rangos sutartį, nėra alternatyvūs arba prieštaraujantys tarpusavyje, jie gali būti taikomi kartu, nes priteisus nuostolius dėl kasatoriaus nekokybiškai atliktų mokyklos apšiltinimo darbų ieškovui dėl neteisėtai atliktų kasatoriaus veiksmų liko darbų rezultatas – nekokybiškai apšiltintas pastatas – ir šie padariniai gali būti pašalinti ne tik grąžinus kasatoriui sumokėtas lėšas, bet ir pašalinus netinkamos kokybės darbo rezultatus. Byloje nustatyta, kad tik tokiu atveju ieškovui atsiranda galimybė užbaigti projektą visa apimtimi ir gauti finansavimą iš ES fondų. Taigi esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir dėl kasatoriaus neteisėtų veiksmų susidarius išskirtinei situacijai ieškovas turėjo teisę naudotis CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pažeistų teisių gynimo būdu ir prašyti atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Byloje nustatytų aplinkybių kontekste šis pažeistų teisių gynimo būdas gali būti įvardytas kaip papildomas teisių gynimo būdas, taikomas kartu su civiline atsakomybe.
Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas minėtus ieškovo reikalavimus, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje
Kasaciniame teisme patirta 14,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasacinį skundą padavusio atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Klaipėdos apdaila“ (j. a. k. 240535710) valstybei 14,36 Eur (keturiolika Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Egidijus Laužikas
Donatas Šernas