Civilinė byla Nr. e2A-532-253/2020
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01458-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3; 1.1.1.4.6; 1.3.5.1; 1.3.5.3.15.1; 1.3.9.2.2;
1.3.9.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aurimo Brazdeikio, Irmos Čuchraj ir Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. J. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams A. B. ir D. J. dėl darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimai) ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas A. B. kreipėsi į Komisiją, prašydamas išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) 2 607,00 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), atsakovas D. J. – 3 055,00 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius). Atsakovai taip pat prašė priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybas už delsimą atsiskaityti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai pareiškė papildomus reikalavimus dėl kelionės laiko į komandiruotės vietą ir iš jos įskaitymo į darbo ir komandiruotės laiką bei jo apmokėjimo, kelionės išlaidų atlyginimo priteisimo. Reikalavimus dėl darbo užmokesčio priteisimo atsakovai grindė aplinkybe, kad šalys žodžiu buvo sutarusios dėl kitokio darbo užmokesčio, nei nurodytas darbo sutartyse: su A. B. – dėl 11,00 Eur už valandą darbo užmokesčio, su D. J. – dėl 13,00 Eur. Komisija pripažino buvus tokį šalių žodinį susitarimą ir priteisė atsakovams jų reikalautas darbo užmokesčio sumas. Be to, Komisija priteisė A. B. 156,01 Eur, D. J. – 226,01 Eur kelionės išlaidų atlyginimo, po 94,08 Eur darbo užmokesčio už kelionėje sugaištą laiką ir po 106,00 Eur dienpinigių. Atsakovų reikalavimo dėl kompensacijų už nepanaudotas atostogas priteisimo Komisija netenkino, o bylų dalį dėl netesybų priteisimo nutraukė, atsakovams atsisakius šio reikalavimo. Ieškovės įsitikinimu, pagal 2017 m. gegužės 5 d. darbo sutarčių sąlygas ji yra visiškai ir tinkamai atsiskaičiusi su atsakovais. Komisija vien atsakovų paaiškinimų pagrindu nustatė buvus šalių žodinį susitarimą dėl didesnio darbo užmokesčio; nepagrįstai rėmėsi ieškovės ir Suomijos bendrovės (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties nuostatomis. Ši sutartis nereguliuoja ieškovės santykių su atsakovais, kitaip ieškovės veikla netektų prasmės, nes visos jos gaunamos pajamos turėtų būti išmokėtos kaip darbo užmokestis darbuotojams. Darbo sutartimis ieškovė su atsakovais sutarė dėl visų būtinų darbo sąlygų, įskaitant ir darbo užmokestį, todėl sutartis privaloma jos šalims. Komisija tenkino atsakovų reikalavimą vienašališkai pakeisti darbo sutarčių nuostatas dėl darbo užmokesčio dydžio. Komisijos Sprendimai nenuoseklūs, Komisija nusprendė, kad šalys susitarė dėl didesnio darbo užmokesčio, o reikalavimų dėl kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo netenkino, nes laikė, kad atsakovams priklausančios kompensacijos pagal ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus buvo apskaičiuotos ir išmokėtos tinkamai. Komisija nepagrįstai vadovavosi atsakovų pildytomis darbo laiko lentelėmis, jose nurodytos per ilgos darbo valandos, tokiu režimu ieškovė nurodymo dirbti nedavė, be to, jos pažeidžia Suomijos Respublikos darbo teisės aktus. Tarp šalių ginčo dėl kelionės išlaidų nebuvo, todėl Komisija neturėjo pagrindo šio klausimo nagrinėti. Nepagrįstai atsakovams priteistas darbo užmokestis už kelionėse sugaištą laiką ir dienpinigiai. Atsakovai turėjo išvykti ir pradėti dirbti tik 2017 m. gegužės 10 d., todėl neaišku, kokiu pagrindu Komisija pripažino, jog atsakovai išvyko jau 2017 m. gegužės 9 d. Nepagrįstai darbo diena pripažinta 2017 m. rugpjūčio 26 d., nes darbuotojai jau buvo (turėjo būti) grįžę į Lietuvą 2017 m. rugpjūčio 25 d. Nors atsakovų paskutinė darbo diena buvo 2017 m. rugpjūčio 23 d., darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovė jiems kaip darbo dienas pažymėjo 2017 m. rugpjūčio 24–25 d. ir už jas sumokėjo darbo užmokestį bei dienpinigius. Remdamasi išdėstytais motyvais prašė panaikinti Komisijos sprendimus kaip nepagrįstus, nes atsakovai Komisijai nagrinėjant bylą neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Minėtu sprendimu nusprendė atmesti atsakovo D. J. prašymą, pateiktą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijai; išieškoti atsakovo A. B. naudai iš ieškovės 437,00 Eur (darbo užmokesčio nepriemoką (neatskaičius mokesčių); priteisti iš atsakovo D. J. 972,50 bylinėjimosi išlaidų ieškovei; priteisti iš atsakovo A. B. 503,45 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei; priteisti iš atsakovo D. J. valstybei 9,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidas); priteisti iš atsakovo A. B. 8,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidas); priteisti iš ieškovės valstybei 1,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidas); darbo užmokesčio nepriemokos 437,00 Eur išieškojimą vykdyti skubiai; pripažinti, kad, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios.
4. Teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl sutarto darbo užmokesčio dydžio, neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir kelionės išlaidų atlyginimo.
5. Teismas nustatė, kad: 1) ieškovė (darbdavė) yra Europos Sąjungos valstybėje narėje (Lietuvoje) įsteigta įmonė; 2) darbuotojai (atsakovai) buvo komandiruoti į kitos valstybės narės – Suomijos – teritoriją; 3) darbuotojus ir darbdavę komandiravimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 4) tarp ieškovės ir Suomijos įmonės (duomenys neskelbtini) egzistavo sutartiniai teisiniai santykiai; 5) atsakovai buvo komandiruoti ieškovės lėšomis, vykdė jos nurodymus, kad įgyvendintų darbdavės sutartimi prisiimtus įsipareigojimus Suomijos įmonei. Nurodė, jog nustatytos faktinės aplinkybės atitinka Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir darbas statybų sektoriuje, įskaitant faktinius statybos darbus, surenkamų elementų surinkimą, įrengimą arba instaliavimą patenka į Direktyvos 96/71/EB taikymo sritį.
6. Teismas nusprendė, jog UAB (duomenys neskelbtini) ir Suomijos įmonės (duomenys neskelbtini) sutartis laikytina rangos sutartimi, nes atsakovai komandiruotės metu atliko rangos darbus, t. y. buvo komandiruoti dirbti kitoje valstybėje pagal darbdavio sudarytą rangos sutartį.
7. Teismas nurodė, kad atsakovai nedirbo lauko sąlygomis, o dirbo normaliomis darbo sąlygomis, todėl teismas nevertina statybininkų-apdailininkų darbo laivo viduje kaip atliekamo sunkiomis sąlygomis. Pažymėjo, jog sertifikatų ar pažymėjimų, patvirtinančių jų kvalifikaciją ar specialių žinių įgijimą, atsakovai nepateikė.
8. Teismas nustatė, jog bendrojoje rangos sutartyje įmonės susitarė, jog darbų kaina ir atsiskaitymo tvarka nurodoma užsakyme, kuris pateikiamas atskirai kiekvienam projektui. Jei reikalingi papildomi darbai, nepatenkantys į užsakymą / projekto sutartį, kiekvienos papildomo darbo valandos kaina bus 22,00 Eur už valandą (Sutarties 2.1 punktas).
9. Teismas pažymėjo, jog įrodymų apie tai, kokios Projekto sutartys buvo sudarytos tarp ieškovės ir UAB (duomenys neskelbtini) birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais ir kokia buvo šių projekto sutarčių kaina, nė viena iš šalių teismui neteikė.
10. Teismas nurodė, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos iš esmės atitinka D. J. pildytuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytų darbo valandų ir 22,00 Eur vienos darbo valandos įkainio sandaugą, tačiau, teismo vertinimu, tai patvirtina tik tai, kad susitarimas dėl tokios darbų kainos buvo tarp ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir (duomenys neskelbtini) susitarimui kaip civilinei sutarčiai galioja sutarties uždarumo principas.
11. Teismas nusprendė, jog dviejų įmonių susitarimas dėl atliekamų darbų ir jų kainos neturi jokios įtakos ieškovės ir atsakovų tarpusavio santykiams, t. y. jų susitarimui dėl darbo užmokesčio. Pabrėžė, kad kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai taip pat nepatvirtina tarp šalių buvus susitarimą dėl valandinio darbo užmokesčio. Teismo vertinimu, atsakovai neįrodė, jog tarp šalių buvo kitoks susitarimas dėl darbo užmokesčio ar papildomo darbų apmokėjimo, nei numatytas su ieškove sudarytose darbo sutartyse.
12. Teismas nurodė, kad atsakovui D. J. už visą darbo ieškovės bendrovėje laiką buvo priskaičiuota 6 732,08 Eur ir atskaičius mokesčius išmokėta 6 389,50 Eur. Apskaičiuotos ir išmokėtos darbo užmokesčio bei dienpinigių sumos atitinka šalių sudarytos darbo sutarties nuostatas bei Suomijos Respublikoje laivų statybos ir remonto sektoriuje pagal kolektyvinę darbo sutartį nustatytą minimalų darbo užmokestį pagal I darbuotojų kategoriją, atsižvelgiant į darbuotojo darbo patirtį (stažą) ir profesinę kvalifikaciją, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė nėra tinkamai su atsakovu atsiskaičiusi, ir priteisti atsakovo prašomą darbo užmokesčio sumą – 3 055 Eur. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovo D. J. prašymas, pateiktas darbo ginčų komisijai, pagal kurį buvo priimtas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), atmestinas.
13. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovui A. B. už visą darbo ieškovės bendrovėje laiką buvo priskaičiuota 1 997,76 Eur ir atskaičius mokesčius išmokėta 1 809,50 Eur. Jam už 263 darbo valandas priskaičiuota 1 057,50 Eur darbo užmokesčio ir 825,15 dienpinigių, iš viso 1 882,65 Eur. Apskaičiuotos ir išmokėtos darbo užmokesčio bei dienpinigių sumos atitinka šalių sudarytos darbo sutarties nuostatas, tačiau neatitinka Suomijos Respublikoje laivų statybos ir remonto sektoriuje pagal kolektyvinę darbo sutartį nustatyto minimalaus darbo užmokesčio I-ai darbuotojų kategorijai, todėl nustatytina, kad ieškovė nėra tinkamai atsiskaičiusi su atsakovu A. B.. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad A. B. prašymas, pateiktas darbo ginčų komisijai, pagal jį priimtas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), tenkintinas iš dalies ir atsakovui A. B. iš ieškovės priteistina 437,00 Eur (neatskaičius mokesčių) nepriemoka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovai D. J. ir A. B. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovams visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė faktines aplinkybes, remdamasis tik ieškovės kartu su pirminiu ieškiniu pateiktais rašytiniais įrodymais. Dėl šių priežasčių tinkamai neįvertinęs ir netyręs visumos byloje esančių įrodymų, teismas nenustatė, jog ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (ieškovės direktorės vienašališkai pasirašyti įsakymai dėl atsakovų komandiravimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir kt. įrodymai) prieštarauja kitų byloje esančių rašytinių įrodymų visumai.
14.2. Teismo argumentas, jog labiau tikėtina, kad komandiruoti į Suomiją atsakovai, patys susitarę dėl darbo Suomijoje su užsakovu (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos.
14.3. Teismas nepagrįstai nelaikė įrodymu atsakovų parengtą lentelę, motyvuodamas tuo, jog šio dokumento nepasirašė ir nepatvirtino ieškovė. Šis rašytinis įrodymas yra viso atsakovų darbo laiko Suomijoje suvestinis dokumentas, parengtas pagal ieškovės ir užsakovo (duomenys neskelbtini) pasirašytus (suderintus) kiekvienos atsakovų išdirbtos savaitės darbo valandų tabelius, kurių pagrindu ieškovė apskaičiuodavo pateikiamų apmokėti sąskaitų faktūrų sumas padaugindama atsakovų darbo valandas iš 22,00 Eur valandinio įkainio ir pagal šį principą pateiktos apmokėti sąskaitos buvo akceptuotos ir apmokėtos užsakovo (duomenys neskelbtini).
14.4. Ieškovė neturėjo galimybės kontroliuoti atsakovų pildytose lentelėse nurodomo valandų skaičiaus atitikimo tikrovei, atsakovų darbo tabelius tikrindavo su ieškove tęstinę rangos sutartį sudariusios Suomijos įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius N. L., kuris pasirašydamas atsakovų darbo valandų tabelius patvirtindavo atsakovų išdirbtą laiką. Išsamiai patikrinti ir tinkamai užfiksuoti atsakovų darbo laiką atliekant rangos darbus (duomenys neskelbtini) direktorius N. L. buvo suinteresuotas, kadangi atsakovų išdirbtų valandų skaičius proporcingai lėmė rangos darbų kainą. Šiomis ieškovės ginčijamomis lentelėmis vadovavosi ir pati ieškovė apskaičiuodama atsakovų faktiškai atliktų rangos darbų kainą, kurią apmokėdavo užsakovė (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) vadovo pasirašytu patvirtinimu bei darbo laiko apskaitos lentelėmis darbo ginčų komisija teisingai nustatė, jog atsakovas D. J., kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir atskaitingas asmuo, komandiruočių laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d. su pertraukomis iš viso atidirbo 726,50 val., o atsakovas A. B. atitinkamai 401,50 val., todėl remiantis šalių pasiektu susitarimu dėl mokamo valandinio darbo užmokesčio, atsakovui D. J. ieškovė iš viso privalėjo sumokėti 9 444,50 Eur (726,50 val. × 13,00 Eur = 9 444,50 Eur) atlyginimo atskaičius mokesčius, o atsakovui A. B. atitinkamai 4 416,50 Eur (401,50 val. × 11,00 Eur = 4 416,50 Eur).
14.5. Faktinių aplinkybių visuma patvirtina tarp šalių egzistavusį realų susitarimą dėl didesnio nei darbo sutartyse nurodyto valandinio darbo užmokesčio taikymo. Šio susitarimo ieškovė laikėsi 2017 m. gegužės–birželio mėnesiais mokėdama darbo užmokestį atsakovams bei buvusiam darbuotojui G. B., vadovaudamasi sutartu valandiniu darbo užmokesčiu, ieškovė elektroniniu paštu siuntė atsakovams darbo užmokesčio skaičiavimus.
14.6. Siekdama suklaidinti teismą ieškovė 2017 m. gruodžio 4 d. pateiktame paaiškinime nurodė, jog dalį kiekvieno atsakovams įvykdyto mokėjimo sumos neva sudarė avansas už kitą mėnesį. Ginčo šalys darbo sutartimis nebuvo sutarusios dėl avansų mokėjimo, atsakovai neprašė ieškovės mokėti darbo užmokesčio avansu.
14.7. Teismas neteisingai konstatavo, jog darbo pas ieškovę metu atsakovas D. J. iš viso išdirbo tik 621,50 val., o A. B. atitinkamai 263 darbo valandas, nors iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog D. J. išdirbo 726,50 val., o A. B. 401,50 val. Teismas klaidingai nustatė, jog atsakovams mokėtinas darbo užmokestis iš esmės atitiko tiek tikrąjį šalių susitarimą, tiek Suomijos Respublikoje laivų statybos ir remonto sektoriuje pagal kolektyvinę darbo sutartį nustatytą minimalų darbo užmokestį I-ai darbuotojų kategorijai.
14.8. Darbo ginčų komisija teisingai apskaičiavo ir pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovui D. J. 226,01 Eur, o A. B. atitinkamai 156,00 Eur kelionės išlaidų. Ieškovė 2018 m. sausio 22 d. pervedė atsakovui D. J. 95,00 Eur kelionės išlaidų, o atsakovui A. B. – 75,00 Eur. Iš ieškovės atsakovams turėtų būti priteistas nesumokėtų kelionės išlaidų skirtumas – atsakovui D. J. 131,01 Eur, o A. B. – 81,00 Eur.
14.9. Skundžiamo sprendimo motyvai dėl atsakovams priteistino atlyginimo ir dienpinigių už kelionės laiką nepagrįsti. Nors atsakovų paskutinė darbo diena Suomijoje faktiškai buvo 2017 m. rugpjūčio 23 d., kitas dvi darbo dienas atsakovai taip pat vyko į objektą ir perdavė anksčiau atliktus darbus bei pateikė pasirašyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius (duomenys neskelbtini) vadovui. Išvykti anksčiau atsakovai negalėjo, nes nebuvo gavę užsakovo leidimo ir patvirtinimo, jog darbai yra priimti ir už juos bus atsiskaityta.
15. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Atsakovai apeliaciniame skunde nepagrįstai kelia klausimus dėl kelionės išlaidų priteisimo bei dėl kelionės laiko į / iš komandiruotės vietos. Šie klausimai išnagrinėti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ir ta šių procesinių sprendimų dalis nebuvo pakeista, panaikinta ar grąžinta nagrinėti iš naujo, jie yra priimti ir įsiteisėję, todėl negali būti šios apeliacijos dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino pirmosios instancijos teismui pakartotinai nagrinėti bylos dalį dėl atsakovams mokėtino darbo užmokesčio.
15.2. Atsakovai apeliaciniame skunde nepateikia naujų argumentų, kurie leistų abejoti teismų nuosekliai darytų išvadų pagrįstumu. Atsakovai nesutikdami su teismo atliktais vertinimais tik pakartoja savo nesutikimo motyvus.
15.3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. B. bei liudytojas D. B. nurodė, kad apie kitokį, nei nurodytas darbo sutartyje, darbo užmokestį jie kalbėjosi ir tarėsi tik su atsakovu D. J.. Todėl nėra pagrindo įpareigoti ieškovę atsakovams mokėti kitokį, nei nurodyta darbo sutartyse, darbo užmokestį.
15.4. Atsakovų nurodytas ir jų realiai dirbtų valandų skaičius nesutampa. Atsakovų argumentai ir atliekami skaičiavimai yra netikslūs, vietomis tikslingai nurodoma klaidinga informacija, kad sutaptų su atsakovų teikiama versija apie žodinį susitarimą, atsakovų teiginiai grindžiami jų pačių sukurtais įrodymais – lentelėmis, kuriose esantys duomenys neatitinka kitų byloje esančių įrodymų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl atsakovų paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Faktinės bylos aplinkybės
19. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 5 d. tarp ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. B. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 10–11), tarp ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. J. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 23–24) (toliau – darbo sutartys), pagal kurias atsakovai buvo priimti dirbti ieškovės bendrovėje apdailininkais. Darbo sutarčių 3 punktu ieškovė įsipareigojo atsakovams mokėti 495,00 Eur darbo užmokestį, vykstant į komandiruotę, mokėti dienpinigius, dienpinigių dydį nustatant darbdaviui, bet ne mažiau kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos paros normos. 2017 m. gegužės 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. komandiruotas į Suomiją darbų vykdymui pagal projektą (t. 1, e. b. l. 12). 2017 m. liepos 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu A. B. nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. komandiruotas į Suomiją darbų vykdymui pagal projektą (t.1, e. b. l. 13). 2017 m. gegužės 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. J. nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. komandiruotas į Suomiją darbų vykdymui pagal projektą (t.1, e. b. l. 25).
20. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 3 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir Suomijos įmonės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta rangos sutartis, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) paskyrė UAB (duomenys neskelbtini) vykdyti darbus ir teikti paslaugas klientams, kurie parūpina didelio galingumo įrenginius ir medžiagas. Užsakovas (duomenys neskelbtini) įsipareigojo patvirtinti visus darbus ir mokėjimus, kurie įvykdo / tenkina tarp šalių sudarytoje sutartyje ir galimuose jos prieduose sąlygas. Bendrojoje rangos sutartyje įmonės susitarė, jog darbų kaina ir atsiskaitymo tvarka nurodoma užsakyme, kuris pateikiamas atskirai kiekvienam projektui. Jei reikalingi papildomi darbai, nepatenkantys į užsakymą / projekto sutartį, kiekvienos papildomo darbo valandos kaina bus 22,00 Eur už valandą (Sutarties 2.1 punktas) (t. 2, e. b. l. 77–80; e. b. l. 81–84 (vertimas iš anglų kalbos)).
21. Tarp šalių kilo ginčas dėl sutarto darbo užmokesčio dydžio, neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir kelionės išlaidų atlyginimo, todėl atsakovai A. B. ir D. J. kreipėsi į darbo ginčų komisiją. 2017 m. rugsėjo 26 d. Komisijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. B. prašymas patenkintas iš dalies, priteisiant jam iš UAB (duomenys neskelbtini) 2 607,00 Eur darbo užmokesčio, 156,01 Eur kelionės išlaidų, 94,08 Eur darbo užmokesčio už kelionės laiką, 106,00 Eur dienpinigių, atmetant reikalavimą dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo (t.1, e. b. l. 64–68). 2017 m. rugsėjo 26 d. Komisijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo D. J. prašymas patenkintas iš dalies, priteisiant jam iš UAB (duomenys neskelbtini) 3 055,00 Eur darbo užmokesčio, 226,01 Eur kelionės išlaidų, 94,08 Eur darbo užmokesčio už kelionės laiką, 106,00 Eur dienpinigių, atmetant reikalavimą dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo (t.1, e. b. l. 69–73).
22. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) nesutikdama su Komisijos sprendimais, kreipėsi į teismą dėl šių sprendimų panaikinimo. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovų po 822,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei; sprendimui įsiteisėjus, panaikintos laikinosios apsaugos priemonės – Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikytas areštas ieškovės turtui. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atmetė atsakovų apeliacinį skundą ir Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų kasacinį skundą, 2019 m. vasario 27 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį dėl atsakovams A. B. ir D. J. mokėtino darbo užmokesčio ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista ši sprendimo dalis, panaikino ir šią bylos dalį perdavė Plungės apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nurodė, kad į šios kasacinės bylos nagrinėjimo ribas patenka Direktyvos 96/71/EB ir Suomijos Respublikos teisės (ne)taikymo klausimai ir atitinkamai ieškovės atsakovams mokėtino darbo užmokesčio klausimas, įskaitant atsakovų darbo užmokesčio dydį, (ne)išmokėtą darbo užmokestį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismai nepagrįstai šalių ginčui išspręsti netaikė Direktyvos 96/71/EB nuostatų, nevykdė pareigos susižinoti užsienio teisės turinį ir bylos duomenis vertino bei dėl atsakovų argumentų (dėl jiems mokėtino darbo užmokesčio) ir reikalavimų pagrįstumo sprendė netaikydami Suomijos Respublikos teisės.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartyje šioje civilinėje byloje (Nr. e3K-3-73-248/2019) išaiškino, jog kasaciniame skunde atsakovai nepateikia teisinių argumentų dėl teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis išspręsta (atmesti reikalavimai) dėl kelionės laiko į komandiruotės vietą ir iš jos įskaitymo į darbo laiką bei jo apmokėjimo, kelionės išlaidų atlyginimo priteisimo, todėl šie klausimai nepatenka į kasacinės bylos nagrinėjimo ribas (nutarties 25 punktas).
25. 2019 m. balandžio 17 d. pirmosios instancijos teismas, vykdydamas kasacinio teismo nurodymus, kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyrių dėl tarpininkavimo renkant duomenis (t. 3, e. b. l. 114). Suomijos darbo inspekcija, atsakydama į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos paklausimą, informavo, kad Suomijos Respublikoje minimalusis darbo užmokestis yra diferencijuojamas atsižvelgiant į darbuotojo darbo patirtį (stažą) ir profesinę kvalifikaciją. Pagal Suomijos darbo inspekcijos pateiktą informaciją 2017 m. minimalusis darbo užmokestis statybų sektoriuje buvo diferencijuojamas priklausomai nuo darbuotojo patirties ir kvalifikacijos, t. y. nuo 9,93 Eur / val. (nepatyrusiems nekvalifikuotiems darbuotojams), 11,28 Eur / val. (darbuotojams su darbo patirtimi), 12,44 Eur / val. (kvalifikuotiems darbuotojams be patirties), 13,78 Eur / val. (kvalifikuotiems darbuotojams), 15,06 Eur / val. (kvalifikuotiems darbuotojams su profesine patirtimi) iki 16,17 Eur / val. (aukštos kvalifikacijos patyrusiems darbuotojams). Suomijos darbo inspekcijos duomenimis, Laivų statybos ir remonto sektoriuje 2016 m. lapkričio – 2017 m. spalio mėn. laikotarpiu galiojo Pramonės ir technologijų sektoriaus kolektyvinė sutartis. Pagal ją, minimalusis darbo užmokestis už 40 val. darbo savaitę skirstomas pagal darbuotojų kategorijas: I kategorijos darbuotojams – 8,82 Eur / val. arba 1 537 Eur / mėn.; II kategorijos darbuotojams – 10,21 Eur / val. arba 1 779 Eur / mėn; III kategorijos darbuotojams – 11,82Eur / val. arba 2 060 Eur / mėn. Minimaliojo darbo užmokesčio normos nustatomos visuotinai taikomose kolektyvinėse sutartyse. Suomijos darbo inspekcija nurodė, kad I kategorijos darbuotojams priskiriami darbuotojai su nedidele patirtimi, įprastu atsakomybės lygiu dirbantys normaliomis darbo sąlygomis. II kategorijos darbuotojams priskiriami darbuotojai su nedidele patirtimi, vidutiniu atsakomybės lygiu, tačiau dirbantys sunkiomis darbo sąlygomis. III kategorijos darbuotojams priskiriami aukšto atsakomybės lygio patyrę darbuotojai, dirbantys sunkiomis darbo sąlygomis (t. 3, e. b. l. 123–124).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartyje šioje civilinėje byloje (Nr. e3K-3-73-248/2019) nurodė, jog atsakovai į Darbo ginčų komisiją kreipėsi 2017 m. rugsėjo 8 d., todėl darbo ginčas turi būti nagrinėjamas pagal 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas.
Dėl darbo užmokesčio dydžio ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo
27. Byloje ginčas vyksta dėl darbo užmokesčio dydžio ir (ne)išmokėto darbo užmokesčio, atsakovams mokėtino komandiruočių Suomijoje metu.
28. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, motyvuodamas tuo, jog dviejų įmonių susitarimas dėl atliekamų darbų ir jų kainos neturi jokios įtakos ieškovės ir atsakovų tarpusavio santykiams, t. y. jų susitarimui dėl darbo užmokesčio. Įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai taip pat nepatvirtina tarp šalių buvus susitarimą dėl valandinio darbo užmokesčio. Teismo vertinimu, atsakovai neįrodė, jog tarp šalių buvo kitoks susitarimas dėl darbo užmokesčio ar papildomo darbų apmokėjimo, nei numatytas su ieškove sudarytose darbo sutartyse.
29. Teikdami apeliacinį skundą, apeliantai nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas bei neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė klaidingas išvadas dėl ginčo šalis siejusio susitarimo dėl darbo užmokesčio ir atsakovų faktiškai išdirbto laiko.
30. Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).
31. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis).
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad: 1) ieškovė (darbdavė) yra Europos Sąjungos valstybėje narėje (Lietuvoje) įsteigta įmonė; 2) darbuotojai ieškovės lėšomis komandiruoti į Europos Sąjungos valstybės narės (Suomijos) teritoriją; 3) darbuotojus ir darbdavę komandiravimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 4) tarp ieškovės ir Suomijos įmonės egzistavo sutartiniai teisiniai santykiai; 5) atsakovai vykdė ieškovės nurodymus, kad įgyvendintų darbdavės sutartimi prisiimtus įsipareigojimus Suomijos įmonei.
33. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai atliko įvairius rangos darbus užsakovės naudai. Pažymėtina, kad visi darbai, susiję su statyba, patenka į Direktyvos 96/71/EB taikymo sritį. Direktyvos 96/71/EB priede nurodyta, kad Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 1 dalies antrojoje įtraukoje nurodyta veikla apima visus darbus, susijusius su statyba, remontu, priežiūra, pastatų rekonstravimu ar griovimu, visų pirma: faktinius statybos darbus (3 punktas), surenkamųjų elementų surinkimą ir išmontavimą (4 punktas), įrengimą arba instaliavimą (5 punktas), remontą (8 punktas). Taigi darbas statybų sektoriuje, įskaitant faktinius statybos darbus, patenka į Direktyvos 96/71/EB taikymo sritį. Tokia išvada atitinka ir Teisingumo Teismo formuojamą praktiką (pvz., 2007 m. gruodžio 18 d. Didžiosios kolegijos sprendimas Laval un Partneri Ltd prieš Svenska Byggnadsarbetareförbundet ir kt., C-341/05, EU:C:2007:809).
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai darbuotojas komandiruojamas į ES valstybę narę atlikti paslaugų, darbuotojui galioja imperatyvusis ES teisės aktų nustatytas minimalus komandiruoto darbuotojo apsaugos standartas, įtvirtintas Direktyvoje 96/71/EB. Direktyvos 96/71/EB tikslas – nustatyti pagrindines minimalią apsaugą darbuotojams užtikrinančias teisės normas, kurių privalo laikytis darbdaviai, kai darbuotojas į kitą valstybę narę siunčiamas teikti toje valstybėje narėje paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016, 39 punktas).
35. Kaip jau minėta, Suomijos darbo inspekcijos duomenimis, laivų statybos ir remonto sektoriuje 2016 m. lapkričio – 2017 m. spalio mėn. laikotarpiu galiojo Pramonės ir technologijų sektoriaus kolektyvinė sutartis. Pagal ją, minimalusis darbo užmokestis už 40 val. darbo savaitę skirstomas pagal darbuotojų kategorijas: I kategorijos darbuotojams – 8,82 Eur / val. arba 1 537 Eur / mėn.; II kategorijos darbuotojams – 10,21 Eur / val. arba 1 779 Eur / mėn; III kategorijos darbuotojams – 11,82 Eur / val. arba 2 060 Eur / mėn. Minimaliojo darbo užmokesčio normos nustatomos visuotinai taikomose kolektyvinėse sutartyse. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kadangi Suomijoje yra išskirtas laivų statybos ir remonto sektorius ir jame galiojanti kolektyvinė sutartis, atsakovų apdailininkų darbas laivuose atitinkamai priskirtinas pastarajai sričiai.
36. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog atsakovai UAB (duomenys neskelbtini) direktorės J. G. įsakymais laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. su pertraukomis buvo komandiruoti į Suomiją rangos darbų atlikimui pas užsakovą (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad D. J. už visą darbo ieškovės bendrovėje laiką buvo apskaičiuota ir išmokėta 6 389,50 Eur, A. B. – 1 809,50 Eur. Atsakovai nesutinka su ieškovės apskaičiuotu ir išmokėtu darbo užmokesčiu, teigia, kad šalys žodžiu buvo sutarusios dėl kitokio darbo užmokesčio, nei nurodytas darbo sutartyse: su A. B. – dėl 11,00 Eur už valandą darbo užmokesčio, su D. J. – dėl 13,00 Eur už valandą.
37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog bendrosios sutarties pagrindu tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pasirašomos Projekto sutartys. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktos dvi tokios Projekto sutartys, t. y. 2017 m. gegužės 19 d. Projekto sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl grindų instaliavimo pagal brėžinių numerius, pagal kurią atliekamų darbų kaina 704,00 Eur (darbų apimtis: akustinės grindų dangos instaliavimas pagal įmonės (duomenys neskelbtini) standartus, papildomi darbai / valandinis tarifas 22,00 Eur; per dvi savaites atliktų darbų kiekis NB-514 (valandinis darbas) 32 vnt.) (t. 2, e. b. l. 33–34, vertimas iš anglų kalbos)) ir 2017 m. gegužės 22 d. Projekto sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl grindų instaliavimo pagal brėžinių numerius sutartis, pagal kurią atliekamų darbų kaina 2 860,00 Eur (darbų apimtis: akustinės grindų dangos instaliavimas pagal įmonės (duomenys neskelbtini) standartus, papildomi darbai / valandinis tarifas 22,00 Eur; per dvi savaites atliktų darbų kiekis NB-512, NB-513 (valandinis darbas) 130 vnt.) (t. 2, e. b. l. 31–32, vertimas iš anglų kalbos)). Iš pateikto 2017 m. gegužės 22 d. darbų perdavimo akto (prie Projekto sutarčių (duomenys neskelbtini) (NB 514), (duomenys neskelbtini) (NB 513), (duomenys neskelbtini) (NB 512), (duomenys neskelbtini) (NB 512)) matyti, kad pagal gegužės mėnesio Projekto sutartis laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. gegužės 22 d. buvo atlikta grindų instaliavimo darbų už 2 705,00 Eur (t. 2, e. b. l. 73–74, vertimas iš anglų kalbos)). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įrodymų apie tai, kokios Projekto sutartys buvo sudarytos tarp ieškovės ir UAB (duomenys neskelbtini) vėlesniais, t. y., birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais, ir kokia buvo šių projekto sutarčių kaina nė viena iš šalių teismui neteikė.
38. Teisėjų kolegija pažymi, jog darbo teisėje darbdaviui kyla didesnė įrodinėjimo pareiga, tačiau tai nereiškia, jog darbuotojas visiškai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos. Darbdavys turi didesnę įrodinėjimo pareigą vien todėl, jog tam tikrais atvejais būtent jis disponuoja tam tikras aplinkybes įrodančiais rašytiniais dokumentais. Nagrinėjamu atveju atsakovai (darbuotojai) jokiais specifiniais įrodymais, kurie paneigtų ieškovės poziciją, nedisponuoja, todėl ieškovė privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013).
40. Atsakovų teigimu, atliktų darbų vertė buvo apskaičiuojama taikant 22,00 Eur už valandą tarifą ir tai patvirtina D. J. elektroninių laiškų su ieškovės direktore turinys, D. J. pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, sutiko, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos iš esmės atitinka D. J. pildytuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytų darbo valandų ir 22,00 Eur vienos darbo valandos įkainio sandaugą, nurodė, jog tai patvirtina tik tai, kad susitarimas dėl tokios darbų kainos buvo tarp ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Skundžiamu sprendimu teismas nusprendė, jog dviejų įmonių susitarimas dėl atliekamų darbų ir jų kainos neturi jokios įtakos ieškovės ir atsakovų tarpusavio santykiams, t. y. jų susitarimui dėl darbo užmokesčio. Pažymėjo, kad kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai taip pat nepatvirtina tarp šalių buvus susitarimą dėl valandinio darbo užmokesčio.
41. Iš ieškovės direktorės, atsakovų ir liudytojo D. B. paaiškinimų, matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) specifika – metalo konstrukcijų ir elektros instaliavimo darbai. Ieškovė atsakovus įdarbino jų pačių prašymu laikinai, kol atsakovas D. J. įsteigs savo įmonę Suomijoje, tai buvo abiem pusėms naudingas sandoris, kadangi iš sudarytos rangos sutarties su (duomenys neskelbtini) ieškovė gavo pelno. Atsakovas D. J. paskirtas atskaitingu asmeniu, įsipareigojo vesti savo bei kitų savo kolegų darbo laiko apskaitą, pateikti tvirtinti užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius užsakovo (duomenys neskelbtini) vadovui N. L. bei šią informaciją perduoti ieškovės direktorei. Ieškovės vadovė, gavusi darbo laiko tabelius, suskaičiuodavo visų darbuotojų faktiškai išdirbtą laiką per dviejų savaičių ataskaitinį laikotarpį ir darbo valandų sumą padauginusi iš 22,00 Eur valandinio įkainio kas dvi savaites pateikdavo apmokėti užsakovui sąskaitą už atsakovų faktiškai atliktus darbus.
42. Remiantis 2017 m. rugsėjo 20 d. ieškovės pažymomis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, nustatyta: atsakovui D. J. už 2017 m. gegužės –rugpjūčio mėnesius už 621 darbo valandas buvo priskaičiuota 1 800,00 Eur darbo užmokesčio ir 4 813,97 Eur dienpinigių, iš viso priskaičiuota suma sudaro 6 732,08 Eur, atskaičius mokesčius išmokėta 6 389,50 Eur (birželio mėnesį – 2 476,50 Eur; liepos mėnesį – 2 418,00 Eur; rugpjūčio mėnesį –1 495,00 Eur); atsakovui A. B. už 2017 m. gegužės–rugpjūčio mėnesius už 263 darbo valandas buvo priskaičiuota 1 057,50 Eur darbo užmokesčio ir 825,15 dienpinigių, iš viso priskaičiuota suma sudaro 1 997,76 Eur, atskaičius mokesčius išmokėta 1 809,50 Eur (birželio mėnesį – 544,50 Eur; rugpjūčio mėnesį – 1 265,00 Eur) (t. 1, e. b. l. 14, 26).
43. Atkreiptinas dėmesys, jog iš ieškovės su atsakovais sudarytų darbo sutarčių turinio matyti, jog šalys nebuvo susitarusios dėl avansų mokėjimo, nagrinėjamoje byloje kitų duomenų, kad ginčo šalys būtų susitarusios dėl avanso mokėjimo, taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. gruodžio 4 d. ieškovės į bylą pateiktas paaiškinimas (t. 2, e. b. l. 1), jog dalį kiekvieno atsakovams įvykdyto mokėjimo sumos sudarė avansas už kitą mėnesį, atmestinas kaip nepagrįstas.
44. Iš atsakovų į bylą pateiktų 19–22 savaičių (2017 m.) darbo laiko apskaitos tabelių (t. 2, e. b. l. 45–50, 65) matyti, jog atsakovai bei jų kolega D. B. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. birželio 4 d. būdami komandiruotėje išdirbo 460,5 darbo val. (19 sav. – 76,5 val. (D. J. – 26,5 val.; D. B. – 23,5 val.; A. B. – 26,5 val.); 20 sav. – 132 val. (D. J. – 55 val.; D. B. – 54 val.; A. B. – 23 val.); 21 sav. – 144 val. (D. J. – 72 val.; D. B. – 72 val.; A. B. – 0 val.); 22 sav. – 108 val. (D. J. – 54 val.; D. B. – 54 val.; A. B. – 0 val.). Iš viso nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. išdirbta – 426,50 val., iš jų D. J. – 190,50 val.; D. B. – 186,50 val.; A. B. – 49,50 val.
45. Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. birželio 7 d. pateikė užsakovui (duomenys neskelbtini) apmokėti tris sąskaitas faktūras bendros 10 131,00 Eur sumos (460,5 val. x 22,00 Eur): 2017 m. gegužės 22 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 3 651,00 Eur sumos (t. 1, e. b. l. 115); 2017 m. birželio 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 3 168,00 Eur sumos (t. 1, e. b. l. 120); 2017 m. birželio 7 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 3 312,00 Eur sumos (t. 1, e. b. l. 124). Iš atsakovo D. J. UAB (duomenys neskelbtini) direktorei elektroniniu paštu siųsto laiško (t. 1, e. b. l. 114) matyti, kad sutartas valandinio darbo užmokestis (el. laiške įvardytas įkainiu): D. J. – 13,00 Eur; A. B. – 11,00 Eur; D. B. – 10,00 Eur. Iš byloje esančių banko sąskaitos išrašų matyti, jog ieškovė atsakovui D. J. dviem bankiniais mokėjimo nurodymais sumokėjo 2 476,50 Eur (2017 m. birželio 8 d. – 1 059,50 Eur; 2017 m. birželio 23 d. – 1 417,00 Eur) (t. 1, e. b. l. 33–34, 129–130). Ieškovė atsakovui A. B. 2017 m. birželio 9 d. bankiniu mokėjimo nurodymu sumokėjo 544,50 Eur (t. 1, e. b. l. 21, 127). Atsakovų kolegai D. B. ieškovė dviem bankiniais mokėjimo nurodymais sumokėjo 1 865,00 Eur (2017 m. birželio 8 d. – 775,00 Eur; 2017 m. birželio 23 d. – 1 090,00 Eur) (t. 1, e. b. l. 128).
46. Iš į bylą pateiktų 23–25 savaičių (2017 m. birželio mėn.) darbo laiko apskaitos tabelių matyti, kad atsakovas A. B. birželio mėnesį nedirbo. Remiantis į bylą pateiktų minėtų darbo laiko apskaitos tabelių (t. 1, e. b. l. 112, 134–136; t. 2, e. b. l. 51–56) duomenimis, atsakovas D. J. bei jo kolega D. B. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 25 d. išdirbo 372 darbo valandas, t. y. kiekvienas po 186 darbo valandas: 22 sav. – 34 val. (2017 m. birželio mėn. 1 d., 2 d.: D. J. – 17 val. (54–37); D. B. – 17 val. (54–37)); 23 sav. – 128 val. (D. J. – 64 val.; D. B. – 64 val.); 24 sav. – 130 val. (D. J. – 65 val.; D. B. – 65 val.); 25 sav. – 80 val. (D. J. – 40 val.; D. B. – 40 val.). 2017 m. liepos 9 d. „Swedbank“ banko išrašų duomenimis, ieškovė atsakovui D. J. sumokėjo 2 418,00 (t.1, e. b. l. 36, 132); D. B. – 1 860,00 Eur (t. 1, e. b. l. 128).
47. Remiantis į bylą pateiktų 27–28 savaičių (2017 m. liepos mėn.) darbo laiko apskaitos tabelių duomenimis, abu atsakovai laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. liepos 16 d. būdami komandiruotėje išdirbo 230 darbo valandas (27 sav. – 112 val. (D. J. – 56 val.; A. B. – 56 val.)); 28 sav. – 118 val. (D. J. – 59 val.; A. B. – 59 val.) (t. 1, e. b. l. 55–56; 137–138). 2017 m. liepos 14 d. ieškovė užsakovui pateikė apmokėti sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 5 060,00 Eur sumos (už 27–28 savaitę) (t. 1, e. b. l. 139). 2017 m. rugpjūčio 3 d. bankų išrašų duomenimis, ieškovė atsakovui D. J. sumokėjo 1 495,00 Eur (t. 1, e. b. l. 37, 133); A. B. – 1 265 Eur (t. 1, e. b. l. 22, 127).
48. Iš į bylą pateiktų 29–30 savaičių (2017 m. liepos mėn.) darbo laiko apskaitos tabelių matyti, jog abu atsakovai laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 17 iki 2017 liepos 30 d. būdami komandiruotėje išdirbo 148 darbo valandų (29 sav. – 52 val. (D. J. – 26 val.; A. B. – 26 val.)); 30 sav. – 96 val. (D. J. – 48 val.; A. B. – 48 val.) (t. 1, e. b. l. 57–58; 140–141). 2017 m. liepos 31 d. ieškovė užsakovui pateikė apmokėti sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 3 256,00 Eur sumos (už 29–30 savaitę) (t. 1, e. b. l. 142, 143).
49. Remiantis į bylą pateiktų 31–32 savaičių (2017 m. liepos / rugpjūčio mėn.) darbo laiko apskaitos tabelių duomenimis, abu atsakovai laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 13 d. būdami komandiruotėje išdirbo 204 darbo valandas (31 sav. – 124 val. (D. J. – 61 val.; A. B. – 63 val.)); 32 sav. – 80 val. (D. J. – 40 val.; A. B. – 40 val.) (t. 1, e. b. l. 59–60; 144–145). 2017 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė užsakovui pateikė apmokėti sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 4 488,00 Eur sumos (už 31, 32 savaitę) (t.1, e. b. l. 146).
50. Iš į bylą pateiktų 33–34 savaičių (2017 m. rugpjūčio mėn.) darbo laiko apskaitos tabelių duomenų, abu atsakovai laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d. komandiruotėje išdirbo 120 darbo valandų (33 sav. – 68 val. (D. J. – 34 val.; A. B. – 34 val.)); (34 sav. – 52 val. (D. J. – 26 val.; A. B. – 26 val.) (t. 1, e. b. l. 61–62; 147–148). 2017 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė užsakovui pateikė apmokėti sąskaitą faktūrą Nr. VR (duomenys neskelbtini), 2 642,00 Eur sumos (už 33, 34 savaitę) (t. 1, e. b. l. 149). Taigi UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išrašytų sąskaitų faktūrų suma laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d. – 15 446,00 Eur (už 27–34 savaites): 2017 m. liepos 14 d. serija (duomenys neskelbtini), 5 060,00 Eur; 2017 m. liepos 31 d. serija (duomenys neskelbtini), 3 256,00 Eur; 2017 m. rugpjūčio 14 d. serija (duomenys neskelbtini), 4 488,00 Eur sumos, 2017 m. rugpjūčio 26 d. serija VR Nr. (duomenys neskelbtini), 2 642,00 Eur.
51. Užsakovo (duomenys neskelbtini) vadovo N. L. Patvirtinime (t.1, e. b. l. 107) nurodyta, jog D. J., D. B., A. B. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir buvo komandiruoti į Suomiją. Komandiruotės laikas ir darbo laikas pagal laiko grafikus, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d., komandiruotėje išdirbtas darbo laikas: D. J. – 726,50 val.; D. B. – 372,50 val.; A. B. – 401,50 val. Pažymėtina, jog nors ieškovė ir neturėjo galimybės kontroliuoti atsakovų pildytose lentelėse nurodomo valandų skaičiaus, tačiau įvertinus byloje esančių duomenų visumą, pritartina atsakovų apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad tinkamai užfiksuoti atsakovų darbo laiką atliekant rangos darbus (duomenys neskelbtini) direktorius N. L. buvo suinteresuotas, kadangi atsakovų išdirbtų valandų skaičius proporcingai lėmė rangos darbų kainą.
52. Kaip matyti iš byloje esančių bei anksčiau aptartų duomenų, atsakovų lentelių (tabelių) duomenimis vadovavosi ir pati ieškovė, apskaičiuodama atsakovų faktiškai atliktų rangos darbų kainą, kurią pagal sąskaitas faktūras apmokėjimui pateikdavo užsakovei (duomenys neskelbtini). Taigi darytina išvada, jog atsakovai UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai komandiruočių laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d. su pertraukomis išdirbo: D. J. – 726,50 val., o A. B. – 401,50 val. Kolegija sutinka su atsakovų argumentais, kad Suomijos įmonė nebūtų sutikusi su 23,57 Eur įkainiu už darbo dieną (495,00 Eur : 21 d. d.), tokia kaina dempinguotų Suomijos darbo jėgą.
53. Remiantis anksčiau aptartais byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog už 2017 m. gegužės mėnesį, birželio mėnesį bei už liepos mėnesio dvi savaites ieškovė su atsakovais ir D. B. atsiskaitė vadovaudamasi ne darbo sutartyse nurodytu mėnesiniu darbo užmokesčiu, o pagal faktiškai išdirbtų darbo valandų kiekį, kurį padaugindavo iš sutarto valandinio darbo užmokesčio, t. y., D. J. – 13,00 Eur / val.; D. B. – 10,00 Eur / val.; A. B. – 11,00 Eur / val.
54. Kompleksiškai įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija mano, jog, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovai įrodė, jog tarp šalių buvo kitoks susitarimas dėl darbo užmokesčio, nei numatytas su ieškove sudarytose darbo sutartyse. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktiniai bylos duomenys, šalių elgesys, atliktų veiksmų pobūdis ir kt. teikia pagrindo išvadai, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas dėl kitokio nei darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio.
55. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė su atsakovais nėra atsiskaičiusi už 2017 m. liepos mėnesio dvi savaites ir už rugpjūčio mėnesį, t. y., nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d. (29–34 savaites).
56. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, konstatuotina, jog ieškovė per visą darbo santykių laikotarpį (nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d.) turėjo sumokėti darbuotojui D. J. 9 444,50 Eur (726,50 val. x 13,00 Eur) darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neatskaičius mokesčių, taip pat nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu darbuotojui buvo priskaičiuota 6 732,08 Eur, atskaičius mokesčius sumokėta 6 389,50 Eur suma. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė liko skolinga darbuotojui D. J. 2 712,42 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (9 444,50 Eur – 6732,08 Eur). Ieškovė (nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d.) darbuotojui A. B. turėjo sumokėti 4 416,50 Eur (401,50 x 11,00 Eur) darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neatskaičius mokesčių, taip pat nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu darbuotojui buvo priskaičiuota 1 997,76 Eur, atskaičius mokesčius sumokėta 1 809,50 Eur suma. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė liko skolinga darbuotojui A. B. 2 418,74 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (4 416,50 Eur – 1 997,76 Eur). Pažymėtina, kad Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad į minimalų darbo užmokesčio dydį yra įskaičiuojami ir komandiruotpinigiai, kurie atsakovams yra priskaičiuoti ir išmokėti. Pažymėtina, jog anksčiau apskaičiuotos sumos atitinka Suomijos Respublikoje laivų statybos ir remonto sektoriuje pagal kolektyvinę darbo sutartį nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tokiu atveju atsakovų apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, priteisiant iš ieškovės atsakovui D. J. 2 712,42 Eur darbo užmokesčio nepriemoką (neatskaičius mokesčių), atsakovui A. B. 2 418,74 Eur darbo užmokesčio nepriemoką (neatskaičius mokesčių) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
57. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo D. J. prašymą, pateiktą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijai, ir pripažino, kad šios komisijos 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios. Šią išvadą teisėjų kolegija daro dėl tokių toliau nurodomų priežasčių. DK 229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. DK 231 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o 7 dalyje įtvirtinta, kad, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Dėl to nereikia teismui sprendimo rezoliucinėje dalyje papildomai nurodyti ir / ar panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimo, nes įstatyme nustatytas momentas, nuo kurio nustoja galioti darbo ginčų komisijos sprendimas. Taigi naikintina sprendimo rezoliucinės dalies dalis, kuria teismas atmetė atsakovo D. J. prašymą, pateiktą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijai ir pripažino, kad šios komisijos 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
58. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pritartina atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, kad atsakovai apeliaciniame skunde nepagrįstai kelia klausimus dėl kelionės išlaidų priteisimo bei dėl kelionės laiko į / iš komandiruotės vietos. Šie klausimai yra išnagrinėti ir dėl tos dalies sprendimai priimti ir įsiteisėję.
Dėl bylos procesinės baigties
59. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus ir jais grįsdamas savo išvadą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, jų pakankamumą, todėl nusprendęs, jog atsakovai neįrodė, jog tarp šalių buvo kitoks susitarimas dėl darbo užmokesčio ar papildomo darbų apmokėjimo, nei numatytas su ieškove sudarytose darbo sutartyse, nepagrįstai ieškinį tenkino iš dalies jų atžvilgiu. Dėl to pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
60. Pakeitus skundžiamą sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
61. Ginčo suma byloje yra 6 444,18 Eur, iš kurios A. B. reikalavimų suma sudaro 2 963,09 Eur, D. J. – 3 481,09 Eur.
62. Nagrinėjant bylą ieškovė iš viso patyrė 1 945,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y., ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 145,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat 300,00 Eur atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme.
63. Atsakovai už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 2 925,00 Eur. Atsakovai už pirmąjį apeliacinį skundą sumokėjo 145,00 žyminį mokestį, iš jo 67,00 Eur sumokėjo A. B. ir 78,00 Eur D. J., už antrąjį apeliacinį skundą 135 Eur žyminį mokestį sumokėjo atsakovas D. J., bei už advokato teisines paslaugas sumokėjo 1050,00 Eur. Už kasacinį skundą atsakovų sumokėtą 145,00 žyminį mokestį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi grąžino. Advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atsakovas D. J. patyrė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš viso atsakovai bendrai patyrė 5 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš viso D. J. patyrė 2 965,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas A. B. patyrė 2 154,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
64. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinį patenkino iš dalies (85 proc. ieškinio reikalavimų), bei įskaitydamas šalių priešpriešinius reikalavimus, skundžiamu sprendimu ieškovei iš atsakovo A. B. priteisė 503,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei iš atsakovo D. J. priteisė 972,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
65. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikytina, kad buvo patenkinta 20 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų (1 313,02 Eur (6 444,18 – 5 131,16) x 100 / 6 444,18 Eur), todėl ieškovei iš atsakovų iš viso priteistina 389,00 Eur (1 945 Eur x 20 proc.).
66. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovui D. J. priteistina 2 712,42 Eur darbo užmokesčio nepriemoka, todėl laikytina, jog patenkinta 22 procentai ieškovės ieškinio reikalavimų (768,67 Eur (3 481,09 – 2 712,42) x 100 / 3481,09 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo D. J. priteistina 214,00 Eur (972,50 Eur x 22 proc.), o atsakovui D. J. iš ieškovės priteistina 2 313,09 Eur (2 965,50 Eur x 78 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio įskaitymą, atsakovui D. J. iš ieškovės priteistina 2 099,09 Eur (2 313,09 Eur – 214,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
67. Atsakovui A. B. priteistina 2 418,74 Eur darbo užmokesčio nepriemoka, todėl laikytina, jog patenkinta 18 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų (544,35 Eur (2 963,09 – 2 418,74) x 100 / 2 963,09 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo A. B. priteistina 175,00 Eur (972,50 Eur x 18 proc.), o atsakovui A. B. iš ieškovės priteistina 1 766,69 Eur (2 154,50 Eur x 82 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio įskaitymą, atsakovui A. B. iš ieškovės priteistina 1 591,69 Eur (1 766,69 Eur – 175,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
68. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,20 Eur. Iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) priteistinos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (80 proc.) – 15,36 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Iš atsakovų minėtos išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (20 proc.), iš atsakovo D. J. 2,11 Eur, o iš atsakovo A. B. – 1,73 Eur. Kadangi išlaidos kiekvienam atsakovui sudaro mažiau nei 5,00 Eur, o tai yra mažesnė suma nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija), todėl nurodytas procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybei iš atsakovų nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
69. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones D. J. sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį. Kadangi pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi šį prašymą tenkinto, 38 Eur suma priteistina D. J. iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini)
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
70. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovas D. J. patyrė 960,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (135,00 Eur žyminio mokesčio ir 825,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti), kurių atlyginimą prašė priteisti atsakovams.
71. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.
72. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas patenkino 85 procentus atsakovų (apeliantų) apeliacinio skundo reikalavimų (5 131,16 Eur x 100 / 6 007,18 Eur), bei tai, kad prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, apeliantui D. J. iš atsakovės priteistina 701,25 Eur (825,00 Eur x 85 proc.) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti.
72. Kadangi apeliacinis skundas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą neapmokestinamas, tai atsakovų už apeliacinį skundą sumokėtas 145 Eur (už pirmąjį apeliacinį skundą) ir 135,00 Eur (už antrąjį apeliacinį skundą) žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus tai, jog apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, žyminis mokestis priteisiamas iš ieškovės valstybės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y., 114,75 Eur (135 x 85 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atsakovų D. J. ir A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: pakeisti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovui A. B. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2 418,74 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų aštuoniolikos eurų, 74 ct) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio nepriemoką.
Priteisti atsakovui D. J. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2 712,42 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų dvylikos eurų, 42 ct) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio nepriemoką.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2 099,09 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt devynis eurus, 09 ct) advokato pagalbos išlaidų ir 38 Eur sumokėto žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui D. J..
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 1 591,69 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą, 69 ct) advokato pagalbos išlaidų atsakovui A. B..
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 15,36 Eur (penkiolika eurų, 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atsakovui D. J. 701,25,00 Eur (septynis šimtus vieną eurų, 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) priteisti 114,75 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų, 75 ct) žyminį mokestį valstybei, jį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Grąžinti atsakovui D. J. 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų, 00 ct) jo sumokėto žyminio mokesčio.
Teisėjai Aurimas Brazdeikis
Irma Čuchraj
Albina Pupeikienė