Civilinė byla Nr. 2-28774-566/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22097-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.1.10; 2.5.10.2.4.2.; 3.2.6.1.; 3.2.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,
sekretoriaujant Laurai Aleknaitei,
dalyvaujant ieškovei J. O.,
ieškovės atstovei advokatei A. V.,
atsakovo 236-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovei advokatei S. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. O. ieškinį atsakovui 236-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais,
n u s t a t ė :
Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, nurodydama, kad ji yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buto savininkė ir 236-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – Bendrija) narė. Nurodo, jog Bendrijos pirmininkė, pažeisdama Bendrijos įstatuose bei įstatyme nustatytą tvarką, pranešė, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. šaukia Bendrijos narių visuotinį susirinkimą. Ieškovės teigimu, pranešimai apie susirinkimą buvo išsiųsti paštu ne visiems Bendrijos nariams, be to, raštu nebuvo pateikti nutarimų projektai. Nurodo, jog 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkime dalyvavusiems bendrijos nariams buvo pranešta, kad susirinkimas neįvyko. Anot ieškovės, kadangi susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti Bendrijos valdymo organų rinkimo ir bendro naudojimo objektų metinio ir ilgalaikio plano tvirtinimo klausimus, apie visuotinį susirinkimą turėjo būti pranešta visiems butų savininkams, o Bendrijos nariai turėjo būti informuojami pasirašytinai supažindinant su susirinkimo sušaukimo data, vieta ir darbotvarke. Ieškinyje nurodoma, jog 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkime nebuvo renkamas susirinkimo pirmininkas, sekretorius, paskelbta darbotvarkė, nebuvo rašomas susirinkimo protokolas, kuriame būtų nutarta šaukti pakartotinį susirinkimą. Ieškovės teigimu, skelbtas 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkimas negali būti laikomas įvykusiu, nes buvo pažeista susirinkimo sušaukimo ir pravedimo tvarka, šis susirinkimas nesukūrė prielaidų šaukti pakartotinį susirinkimą, todėl 2015 m. spalio 14 d. visuotinis narių susirinkimas nelaikytinas pakartotiniu ir jame priimti nutarimai pripažinti negaliojančiais. Taip pat pažymi, jog 2015 m. spalio 14 d. susirinkime priimti nutarimai laikytini neteisėtais dar ir dėl to, kad susirinkime nebuvo kvorumo, o susirinkime priimti nutarimai bei protokolas prieštarauja Bendrovės įstatams bei įstatymams. Nurodo, jog naujai išrinkta Bendrijos pirmininkė ir valdyba neapgynė ieškovės interesų, susijusių su bendrijos veikla (ieškovė buvo apkaltinta, jog Bendrijai nesumoka mokesčių, pirmininkė atsisakė pasirašyti ieškovės pateiktą deklaraciją apie statybos užbaigimą ir nepagrįstai reikalavo, kad ieškovė atlaisvintų rūsį, taip pat nereagavo į ieškovės prašymus, nepriėmė korespondencijos), ir tokiu būdu pažeisdama ieškovės teisėtus interesus, sukėlė jai nepatogumų, bejėgiškumą, pažeminimą ir skriaudą, todėl ieškovei priteistina 1000 Eur dydžio neturtinė žala. Ieškovė prašo teismo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą; pripažinti neįvykusiu ir neteisėtu 2015 m. rugsėjo 29 d. Bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir sprendimą organizuoti pakartotinį susirinkimą; pripažinti negaliojančiais 2015 m. spalio 14 d. Bendrijos narių pakartotinio susirinkimo nutarimus; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 2-7).
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Laikėsi pozicijos, kad 2015 m. spalio 14 d. susirinkimas negali būti laikomas pakartotiniu, nes pirmajame susirinkime 2015 m. rugsėjo 29 d. nebuvo laikomasi susirinkimo vedimo, protokolavimo tvarkos. Ieškovės teigimu, apie susirinkimą turėjo būti pranešta ne tik bendrijos nariams, bet visiems būtų savininkams ir jie turėjo dalyvauti susirinkimuose. Ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad skundžiamų visuotinių narių susirinkimų neteisėtumą lemia padaryti procedūriniai pažeidimai – neinformavimas visų bendrijos narių, o pirmasis susirinkimas nevyko taip, kaip jo vedimą reglamentuoja įstatymas, todėl 2015 m. spalio 14 d. vykęs susirinkimas laikytinas pirmuoju.
Ieškovės skaičiavimu, 2015 m. rugsėjo mėnesį Bendrijai priklausė 97 nariai, iš kurių 30 nebuvo informuoti apie vyksiantį visuotinį susirinkimą. Ieškovės atstovė pabrėžė, jog bendrijos įstatai nenumatė galimybės apie pirmąjį ir pakartotinį visuotinį narių susirinkimą pranešti tuo pačiu pranešimu, todėl neįvykus pirmajam visuotiniam narių susirinkimui apie pakartotinį susirinkimą visus bendrijos narius reikėjo informuoti raštu iš naujo. Ieškovės atstovės teigimu, pirmajame susirinkime turėjo būti priimtas sprendimas skelbti pakartotinį susirinkimą, tačiau 2015 m. rugsėjo 29 d. visuotiniame narių susirinkime toks sprendimas priimtas nebuvo.
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 108 nekilnojamojo turto vienetai, o 2015 m. rugsėjo – spalio mėnesį Bendrijoje buvo 66 nariai (patikslintame Bendrijos narių sąraše nurodė 68 narius). Pažymėjo, jog Bendrijos nariai apie 2015 m. rugsėjo 29 d. įvyksiantį bendrijos narių susirinkimą bei apie galimai įvyksiantį 2015 m. spalio 14 d. pakartotinį susirinkimą buvo informuojami keliais būdais, t. y. 2015 m. rugsėjo 11 d. pakabinant skelbimą su priedais (įstatų projektu, bendro naudojimo objektų priežiūros metinio ir ilgalaikio plano projektais) bendrijos skelbimų lentoje; supažindinant bendrijos narius su skelbimu apie organizuojamo susirinkimo datą, vietą ir dienotvarke pasirašytinai; tiems, kurie atsisakė pasirašyti supažindinimo su informacija apie organizuojamą susirinkimą lape, arba, su kuriais apskritai nepavyko susisiekti, buvo išsiųsti registruoti pranešimai apie organizuojamą susirinkimą. Nurodė, jog Bendrijos įstatų projektas bei bendro naudojimo objektų priežiūros metinio ir ilgalaikio plano projektai buvo pakabinti bendrijos skelbimų lentoje, todėl Bendrijos nariai ir gyvenamojo namo patalpų savininkai su jais galėjo susipažinti. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju visi daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai neturėjo būti informuojami apie ginčo susirinkimą, nes jame buvo svarstytas klausimas dėl bendro naudojimo objektų metinio ir ilgalaikio plano tvirtinimas yra susijęs su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, o įstatymas numato pareigą įtraukti pastato butų ir patalpų savininkus tik į priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, svarstymą. Nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkime, į kurį atvyko 13 Bendrijos narių, susirinkimo pirmininkas ir sekretorė išrinkti nebuvo, o susirinkimo protokolą surašė pati Bendrijos pirmininkė E. E. B.. Atsakovo vertinimu, net ir pripažinus, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkimas nebuvo vedamas įstatymo nustatyta tvarka, toks susirinkimo vedimo tvarkos pažeidimas laikytinas formaliu ir nežymiu, nesukėlusiu jokių neigiamų pasekmių nei Bendrijos nariams, nei ieškovei. Nurodė, jog apie pakartotinį susirinkimą Bendrijos nariams buvo pranešta raštu, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl 2015 m. spalio 14 d. susirinkimas laikytinas pakartotiniu, o jame priimti sprendimai išreiškė daugumos susirinkimo dalyvių valią ir yra teisėti. Atsakovo teigimu, 2015 m. spalio 14 d. susirinkime dalyvavo 37 bendrijos nariai iš 66 (vėliau jų sumažėjo iki 30), todėl susirinkimas turėjo kvorumą, o atskiri sprendimai priimti susirinkimo dalyvių balsų dauguma. Pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tuo tarpu įstatymas nenumato neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtai priimtų juridinių asmenų sprendimų, atlyginimo. Atsiliepime prašė ieškinį atmesti, taip pat taikyti ieškinio senatį (1 t., b.l. 53-58).
Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė su ieškinio reikalavimais nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais. Nurodė, kad su susirinkime svarstytinais klausimais susijusiais dokumentais, įskaitant ir naujų įstatų projektu, bendrijos nariai galėjo susipažinti, nes minėti dokumentai buvo pakabinti bendrijos skelbimų lentoje. Nurodė, jog, į Bendrijos narių sąrašą per klaidą buvo neįtrauktas buto Nr. 7 savininkas A. T., todėl 2015 m. rugsėjo mėnesį bendrijai priklausė ne 68 nariai, kaip nurodoma patikslintame sąraše, o - 69, tačiau pažymėjo, kad minėtas buto Nr. 7 savininkas apie vyksiantį visuotinį narių susirinkimą informuotas pasirašytinai. Pripažino, jog organizuojant visuotinius narių susirinkimus nebuvo informuoti 5 bendrijos nariai, tačiau, pabrėžė, jog apie susirinkimą neinformuoti ir jame nedalyvavę asmenys bendrijai pretenzijų nereiškė, o padaryti pažeidimai buvo formalūs ir nežymūs, nesukėlė neigiamų pasekmių nei bendrijos nariams, nei ieškove, be to, tai neturėjo įtakos susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui. Nurodė, kad bendrijos narių registravimo knyga turi trūkumų, nes jis vesta neteisingai, joje iš pradžių buvo registruojami visi butų savininkai, atskiroje grafoje įrašant kada buto savininkas įstojo į bendriją. Teigė, jog ieškovė nepagrįstai visus butų savininkus, užregistruotus šioje knygoje, vertina kaip bendrijos narius.
Ieškinys atmestinas.
Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad 236-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – Bendrija) įregistruota 1994 m. birželio 16 d. (1 t., b.l. 59-61). Bendrijos įstatai buvo pakeisti 2000 m. gegužės 26 d. (įregistruoti – 2000 m. liepos 1 d.), bei 2015 m. spalio 14 d. (įregistruoti – 2015 m. lapkričio 9 d.) (1 t., b.l. 59-61, 2 t., b.l. 2-17). Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) iš viso yra 108 butai (2 t., b.l. 19-28). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė ir Bendrijos narė (1 t., b.l. 19, 2 t., 136).
Byloje pateiktas 2015 m. rugsėjo 11 d. pranešimas apie planuojamą Bendrijos narių susirinkimą su jame numatyta dienotvarke (Bendrijos metinės ataskaitos už 2014 m., namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo metinio ir ilgalaikio plano tvirtinimas, naujos įstatų redakcijos tvirtinimas, naujo pirmininko rinkimas, valdybos rinkimas) bei numatoma visuotinio susirinkimo data 2015 m. rugsėjo 29 d., 19 val. ir vieta, taip pat nurodoma, jog esant reikalui, pakartotinis susirinkimas įvyks ten pat 2015 m. spalio 14 d., 19 val. (1 t., b.l. 82). Susipažinimą su minėtu pranešimu savo parašu patvirtino 46 asmenys (R. S. kaip dviejų būtų savininkas pasirašė du kartus) (2 t., b.l. 83-85). Remiantis patikslintu Bendrijos narių sąrašu, 2015 m. rugsėjo 21 d. Bendrijai priklausė 68 nariai (1 t., b.l. 136-137), tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė paaiškino, kad į sąrašą liko neįtrauktas buto Nr. 7 savininkas A. T., todėl Bendrija iš viso turi 69 narius. Bylos duomenimis, nors minėtas buto Nr. 7 savininkas A. T. į Bendrijos narių sąrašą nebuvo įtrauktas, apie įvyksiantį visuotinį narių susirinkimą informuotas pasirašytinai (1 t., b.l. 84). Byloje taip pat pateikta Bendrijos narių registravimo knyga, kurioje įrašyti butų gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, įstojimo / išstojimo į / iš Bendrijos data (bylos priedas Nr. 1). Byloje taip pat pateikti 34 asmenų prašymai priimti juos į Bendriją (2 t., b.l. 29-62). Nustatyta, kad visi iš prašymus pateikusiųjų asmenų buvo įtraukti į Bendrijos pirmininkės parengtą 2015 m. rugsėjo 29 d. narių sąrašą, išskyrus du – kurių vienas miręs, kitas pardavęs butą (2 t., b.l. 30, 33). Palyginus minėtą Bendrijos narių sąrašą su sąrašu asmenų, kurie parašu patvirtino, jog susipažino su pranešimu apie planuojamą narių susirinkimą, nustatyta, kad apie visuotinį narių susirinkimą pasirašytinai pranešta 43 Bendrijos nariams, o kiti pasirašę asmenys neįtraukti į Bendrijos narių sąrašą, todėl jų parašai nagrinėjamu atveju neskaičiuotini (už buto Nr. 48 savininkę V. M. pasirašė A. P., veikusi įgaliojimo, kuris yra pateiktas byloje, pagrindu; 2 t., b.l. 83). Byloje taip pat pateiktas AB Lietuvos pašto siuntos sąrašas iš kurio matyti, jog iš viso pranešimai buvo siųsti 21 asmeniui, tačiau sugretinus šį sąrašą su Bendrijos narių sąrašu, nustatyta, kad registruotąja pašto siunta apie visuotinį narių susirinkimą buvo informuota 18 Bendrijos narių (1 t., b.l. 86-87). Taigi byloje nustatyta, kad apie visuotinį narių susirinkimą buvo informuota 61 Bendrijos narys pagal Bendrijos pirmininko parengtą Bendrijos narių sąrašą 2015 m. rugsėjo 21 d. datai (43 – pasirašytinai, 18 – registruotąja pašto siunta). Byloje taip pat pateiktas ieškovės, remiantis Bendrijos narių registravimo knyga, sudarytas Bendrijos narių sąrašas, kuriame nurodomi 96 Bendrijos nariai (2 t., b.l. 90-92).
Byloje esančiame 2015 m. rugsėjo 29 d. narių susirinkimo protokole nurodoma, kad susirinkime dalyvavo 13 Bendrijos narių, susirinkimo pirmininkas ir sekretorė neišrinkti, taip pat konstatuota, kad nėra kvorumo ir susirinkimas įvykti negali (1 t., b.l. 90). Susirinkimo dalyvių sąraše pasirašė 13 dalyvių (1 t., b.l. 91-95).
Remiantis antstolio A. N. 2015 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, 2015 m. rugsėjo 29 d. 18.50 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pirmame namo aukšte skelbimų lentoje be kitos informacijos buvo paskelbtas pranešimas apie bendrijos narių susirinkimą, namo ilgalaikės priežiūros planas ir nepasirašytų Bendrijos įstatų tekstas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat nurodoma, kad 19.08 val. pradėjus susirinkimo fiksavimą, atvykę asmenys pasirašė dalyvių sąraše (iš viso 12 dalyvių), 19.14 val. vedančioji susirinkimą nurodė, jog susirinkimas baigtas ir dalyviai išsiskirstė. Antstolis taip pat pažymėjo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu nebuvo surašinėjamas susirinkimo protokolas (1 t., b.l. 143-151).
Remiantis 2016 m. spalio 14 d. visuotinio pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolu, susirinkime (jo pradžioje) dalyvavo 37 Bendrijos nariai, o nuo 20.23 val. – liko 30 dalyvių (1 t., b.l. 122-125, 128-129). Dalis Bendrijos narių savo balsavimo teisę 2015 m. spalio 3 d. Balsavimo teisės perleidimo sutartimis buvo perleidę advokatei S. K. (1 t., b.l. 65-79). 37 Bendrijos narių (arba jų atstovo) dalyvavimo susirinkime faktą patvirtina Bendrijos pakartotinio susirinkimo dalyvių sąrašas, kuriame pasirašė bendrijos dalyvis arba jo atstovas (1 t., b.l. 16-17). Iš minėto susirinkimo protokolo matyti, kad jame buvo svarstyta ir nuspręsta šiais klausimais: patvirtinta Bendrijos pirmininkės metinė ataskaita už 2014 m. (balsavo „už“ – 29); patvirtintas namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo metinis planas, įtraukiant į jį J. O. (ieškovės) pasiūlymą įrengti išorinių lauko durų uždarymo sulėtintojo alkūnę (balsavo „už“ – 27); patvirtintas namo priežiūros ilgalaikis planas, įtraukiant į jį J. O. (ieškovės) pasiūlymą įrengti kiekvieno aukšto laiptinėje elektros lemputes, įsijungiančias nuo judesio (balsavo „už“ – 25); patvirtinti naujos redakcijos įstatai (balsavo „už“ – 26); Bendrijos pirmininke naujai kadencijai išrinkta E. E. B. (balsavo „už“ – 25); išrinkta Bendrijos valdyba, kurią sudaro E. E. B. (kaip Bendrijos pirmininkė), S. L. (balsavo „už“ – 25), G. C. (balsavo „už“ – 26).
Remiantis bylos medžiaga, ieškovė 2015 m. lapkričio 12 d. registruotais laiškais, adresuotais Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Bendrijos pirmininkei E. B., išsiuntė prašymą įpareigoti Bendrijos pirmininkę pateikti 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. spalio 14 d. Bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolų, finansinės bei veiklos metines ataskaitas už 2014 m. (1 t., b.l. 20). Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius 2015 m. gruodžio 16 d. raštu dėl 236-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos pirmininkės veiklos Nr. A51-119165/15(3.3.10.2-EM4) įpareigojo Bendrijos pirmininkę supažindinti ieškovę su Bendrijos 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. spalio 14 d. visuotinių susirinkimų protokolais bei Bendrijos finansinės ir metinės veiklos už 2014 m. ataskaitomis ir užtikrinti, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų prašymai būtų priimami, registruojami ir atsakymai pateikiami teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., b.l. 23-24). 2015 m. lapkričio 30 d. ieškovė raštu kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu pateikti registrui pateiktų bei saugomų įregistruotų dokumentų kopijas (1 t., b.l. 25). Bylos duomenimis, Bendrijos pirmininkė atsisakydavo priimti kai kuriuos ieškovės jai adresuotus laiškus (1 t., b.l. 21-22, 35, 47), todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius 2016 m. gegužės 24 d. raštu Nr. A51-40666/16(3.3.10.2-EM4) įpareigojo Bendrijos pirmininkę pateikti Skyriui atsakymą ieškovei į jos prašymą bei užtikrinti, kad Bendrijos pašto dėžutė atitiktų įstatymo reikalavimus (1 t., b.l. 42-43). Tuo tarpu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriui adresuotais raštais informuodavo, jog ieškovės prašoma su Bendrija susijusi informacija yra skelbiama Bendrijos skelbimų lentoje, taip pat nurodant laiką ir vietą, kada ir kur galima gauti dominančią informacija pas Bendrijos valdybos narius (1 t., b.l. 96-97, 100-101).
Liudytoja G. C. nurodė, kad yra gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventoja. Paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. Bendrijos skelbimų lentoje buvo pakabintas skelbimas apie įvyksiantį visuotinį narių susirinkimą, nurodant jo vietą, laiką, darbotvarkę, taip pat pakartotinio susirinkimo vietą ir laiką, jei jo prireiktų. Pažymėjo, kad dar iki susirinkimo skelbimų lentoje kalbėjo ir naujai parengtų bendrijos įstatų projektas, planuojamų atlikti darbų planas, buhalteriniai dokumentai apie narių įsiskolinimus, mokėtinas sumas ir kt., su kuriais kiekvienas galėjo susipažinti. Anot liudytojos, skelbimus ir kitus dokumentai nuo skelbimų lentos nuolat kažkas nuplėšdavo (1 t., b.l. 156, 160-161).
Liudytoja J. N. nurodė, kad yra Bendrijos narė. Paaiškino, kad Bendrijos pirmininkė buvo pas ją atėjusi asmeniškai, informavo apie vyksiantį narių susirinkimą ir paprašė pasirašyti, tačiau liudytoja ginčijamuose susirinkimuose nedalyvavo (1 t., b.l. 155, 160-161).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Taigi daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
Vienas iš ieškovės reikalavimų yra pripažinti neįvykusiu ir neteisėtu 2015 m. rugsėjo 29 d. Bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir sprendimą organizuoti pakartotinį susirinkimą, nes apie visuotinį narių susirinkimą nebuvo pranešta visiems gyvenamojo namo savininkams, o susirinkimas buvo vedamas nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos (neišrinktas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, nesilaikyta susirinkimo protokolavimo tvarkos).
Remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalimi, visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus, apie visuotinį susirinkimą raštu pranešama visiems to pastato (tų pastatų), kuriame (kuriuose) įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams. 2015 m. rugsėjo mėnesį galiojusios Bendrijos įstatų redakcijos 22 punktas numatė, kad apie įvyksiantį susirinkimą nariai informuojami raštu ir paskelbiama susirinkimo darbotvarkė.
Remiantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Byloje nustatyta, kad pagal numatytą darbotvarkę visuotiniame narių susirinkime buvo numatytas Bendrijos metinės ataskaitos, namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo metinio plano ir namo priežiūros ilgalaikio plano tvirtinimas bei naujo pirmininko ir valdybos rinkimas. Pažymėtina, kad įstatymas reikalavimą apie visuotinį susirinkimą raštu pranešti visiems to pastato, kuriame įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams sieja tik su sprendimais dėl daugiabučio namo, kuriame yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų bendrų interesų, tokių kaip karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo ir kt., tenkinimo, taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu bei dėl pastato atnaujinimo. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 11 punktą privalomųjų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (11.1. punktas) ir reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda ir būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2. punktas), o privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra, racionaliu pastato energetinio ūkio valdymu, suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą ir kt. (13 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad visuotiniame narių susirinkime būtų buvę numatyta spręsti klausimus, nurodytus Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje. Objektyvių įrodymų, pagrindžiančių priešingą išvadą, byloje pateikta nėra (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog apie susirinkimą turėjo būti pranešta tik Bendrijos nariams, bet ne visiems gyvenamajame name esančių patalpų savininkams (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad apie susirinkimą Bendrijos nariai buvo informuoti Bendrijos skelbimų lentoje paskelbiant pranešimą apie vyksiančio susirinkimo vietą ir laiką, numatomą darbotvarkę, pakartotinio susirinkimo vietą ir laiką, jo prireikus, taip pat parengtą Bendrijos įstatų projektą, namo ilgalaikės priežiūros planą. Remiantis bylos medžiaga, dalis Bendrijos narių apie susirinkimą informuoti pasirašytinai (43), dalis – registruotąja pašto siunta (18). Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. į visuotinį narių susirinkimą atvyko 13 dalyvių. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 5 dalį visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Bendrijos įstatų 23 punkte. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog 2015 m. rugsėjo 29 d. narių susirinkimas laikytinas neįvykusiu atsakovas neginčija. 2015 m. rugsėjo 29 d. narių susirinkimo protokole, be kita ko, nurodyta, jog susirinkime nėra kvorumo ir susirinkimas įvykti negali.
Ieškovės teigimu, 2015 m. rugsėjo 29 d. narių susirinkimas nebuvo vedamas ir protokoluojamas įstatyme nustatyta tvarka. Tuo tarpu atsakovas nurodo, jog Įstatymas nereguliuoja neįvykusio susirinkimo vedimo bei protokolavimo tvarkos.
Remiantis Įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, kiekviename visuotiniame susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. To paties Įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nuostata, kad visuotiniai susirinkimai turi būti protokoluojami; visuotinio susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Visuotinio susirinkimo protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos; prie visuotinio susirinkimo protokolo pridedamas šio susirinkimo dalyvių sąrašas, įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys teisę balsuoti bendrijos narių vardu visuotiniame susirinkime, taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad bendrijos nariams buvo pranešta apie šaukiamą visuotinį susirinkimą (Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis). Nors Įstatymas atskirai ir nenustato tvarkos, kaip turėtų būti vedamas susirinkimas, kuriame nėra kvorumo, tačiau teismo vertinimu, tai nereiškia, kad neturėtų būti laikomasi bendros Įstatyme nustatytos susirinkimo vedimo, įskaitant ir protokolavimo, tvarkos. Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkimo protokolas bei susirinkime dalyvavusių narių sąrašas. Minėtas protokolas nėra pasirašytas, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė paaiškino, jog jį surašė Bendrijos pirmininkė E.F E. B.. Pačiame protokole nurodoma, jog susirinkimo pirmininkas ir sekretorė neišrinkti. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog buvo nesilaikyta Įstatymo 11 straipsnio 3 ir 10 dalyje nustatytos tvarkos. Taigi įvertinus byloje esančius įrodymus bei teisinį reglamentavimą, sutiktina su ieškovės argumentais, jog 2015 m. rugsėjo 29 d. narių susirinkimas vyko pažeidžiant Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias susirinkimo vedimo tvarką.
Anot ieškovės, minėti 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkimo vedimo tvarkos pažeidimai lemia tai, kad šis susirinkimas nesukūrė prielaidų šaukti pakartotinį susirinkimą, todėl nėra pagrindo 2015 m. spalio 14 d. įvykusį narių susirinkimą laikyti pakartotiniu. Teismo vertinimu, tokia ieškovės pozicija neatitinka teisinio reglamentavimo. Įstatymo 11 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Minėta įstatymo nuostata yra imperatyvi ir ji pakartotiniam susirinkimui nekelia papildomų sąlygų, išskyrus tai, kad pakartotinis susirinkimas negali būti šaukiamas anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo neįvykusio susirinkimo dienos. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmajame susirinkime turėjo būti priimtas sprendimas skelbti pakartotinį susirinkimą, tačiau teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo su šiuo teiginiu sutikti. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 5 dalį visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus tik esant kvorumui, tuo tarpu nagrinėjamu atveju 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkime kvorumo nebuvo ir ši aplinkybė byloje nėra ginčija. Net jeigu 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkime ir būtų buvę priimti sprendimai, įskaitant ir dėl pakartotinio susirinkimo sušaukimo, tokie sprendimai būtų neteisėti kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (Įstatymo 11 straipsnio 5 ir 6 dalys). Taigi nors byloje ir konstatuota, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkimas buvo vedamas pažeidžiant Įstatyme nustatytą tvarką, minėti pažeidimai nepripažintini teisiškai reikšmingais vertinant pakartotinio susirinkimo teisėtumą.
Kaip minėta, neįvykus pirmajam visuotiniam susirinkimui, pakartotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas ne anksčiau kaip po dviejų savaičių. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkimui neįvykus, pakartotinis susirinkimas buvo sušauktas ir vyko 2015 m. spalio 14 d., taigi pirmąjį ir pakartotinį narių susirinkimą skyrė 15 dienų laikotarpis, todėl nagrinėjamu atveju buvo laikytasi Įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyto ne trumpesnio kaip dviejų savaičių laikotarpio, suėjus kuriam rio gali būti sušaukiamas pakartotinis narių susirinkimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrijos narius informuojant apie 2015 m. rugsėjo 29 d. vyksiantį narių susirinkimą, pranešime taip pat buvo nurodoma, jog esant reikalui, pakartotinis susirinkimas įvyks ten pat 2015 m. spalio 14 d., 19 val. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į numatytų svarstyti klausimų pobūdį (bendrijos pirmininko ir valdybos rinkimas, įstatų keitimas), apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams turėjo būti pranešama raštu (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad įstatyme nėra draudimo iš anksto nustatyti ir bendrijos nariams pranešti pakartotinio susirinkimo datą tuo atveju, jei pirmasis susirinkimas neįvyktų. Įstatyme įtvirtinta Bendrijos pirmininko pareiga pranešti Bendrijos nariams apie šaukiamą visuotinį susirinkimą nustatyta tam, kad Bendrijos narys svarbiausiais bendrosios nuosavybės įgyvendinimo ir Bendrijos valdymo klausimais galėtų išreikšti savo valią, tuo tarpu įstatymas nekelia reikalavimo apie pakartotinį susirinkimą Bendrijos narius informuoti atskiru pranešimu. Teismo vertinimu, šiuo atveju teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne tai, ar Bendrijos nariams apie pakartotinį susirinkimą buvo pranešta iš naujo, bet ar jie faktiškai žinojo (galėjo žinoti) apie pakartotinio narių susirinkimo vietą ir laiką, taip pat ar buvo laikomasi Įstatymo nustatytos pranešimo formos, t. y. pranešimo raštu. Minėta, jog apie susirinkimą Bendrijos nariai buvo informuoti Bendrijos skelbimų lentoje paskelbtu pranešimu, taip pat pasirašytinai (43 nariai) arba siunčiant pranešimą registruotąja pašto siunta (18 narių). Dėl nurodytų priežasčių, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Bendrijos narių informavimas tuo pačiu rašytiniu pranešimu ir apie 2015 m. rugsėjo 29 d., ir apie pakartotinį 2015 m. spalio 14 d. visuotinį susirinkimą neprieštaravo nei Įstatymo, nei įstatų reikalavimams bei atitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Ieškovė taip pat ginčija 2015 m. spalio 14 d. visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus kaip neteisėtus, nes susirinkimas neturėjo kvorumo ir balsuojant nebuvo reikiamos balsų daugumos.
Įstatymo 11 straipsnio 5 dalis nustato, kad pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Tokį patį reikiamą susirinkimo dalyvių skaičių nustatė ir Bendrijos įstatų 23 punktas. Tam, kad būtų galima konstatuoti visuotiniame narių susirinkime buvus kvorumą, reikia nustatyti kiek susirinkimo sušaukimo metu Bendrija turėjo narių bei kiek iš jų dalyvavo narių susirinkime. Pažymėtina tai, kad už Bendrijos narių sąrašo sudarymą ir tvarkymą atsakingas yra Bendrijos pirmininkas (Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 7 punktas). Remiantis Bendrijos pirmininkės parengtu patikslintu Bendrijos narių sąrašu, 2015 m. rugsėjo 21 d. Bendrijai priklausė 68 nariai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patikslino, jog į Bendrijos narių sąrašą per klaidą buvo neįtrauktas buto Nr. 7 savininkas A. T., todėl 2015 m. rugsėjo mėnesį bendrijai priklausė ne 68 nariai, kaip nurodoma patikslintame sąraše, bet 69. Tuo tarpu ieškovė, jos pagal Bendrijos narių registravimo knygą sudarytame, Bendrijos narių sąraše nurodo 96 narius. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį, kad į ieškovės pateiktą sąrašą yra įtraukti ir tie asmenys, dėl kurių įstojimo į Bendriją byloje nėra objektyvių įrodymų, t. y. narių registravimo knygoje grafoje apie įstojimo į Bendriją datą nenurodomi jokie duomenys, taip pat byloje nepateikti šių asmenų prašymai įstoti į Bendriją (tokių asmenų sąraše yra apie 20). Taip pat pažymėtina, kad ieškovės pateiktame narių sąraše to paties buto skirtingi savininkai (nuosavybės teisę turėję skirtingu metu arba bendraturčiai) įtraukiami į Bendrijos narių sąrašą kaip atskiri Bendrijos nariai (nustatyti 8 atvejai). Dėl nurodytų priežasčių ieškovės pateiktas Bendrijos narių sąrašas, paremtas narių registravimo knyga, vertintinas kaip stokojantis objektyvaus pagrindimo ir iškreipiantis realų Bendrijos narių skaičių. Pastebėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė pripažino, kad Bendrijos narių registravimo knyga vesta netinkamai, nes joje registruoti visi būtų savininkai, o ne tik esantys Bendrijos nariais. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kam priklausė butai, esantys daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo – spalio mėnesių laikotarpiu (CPK 178 straipsnis). Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro 2016 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. VILIN(12.5.13.)-30651, matyti, jog VĮ Registrų centras negali pateikti gyvenamajame name esančių butų (patalpų) savininkų sąrašo laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 30 d. (2 t., b.l. 85). Bylos nagrinėjimo metu teismas, remdamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi, siūlė šalims pateikti papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jų nurodamas aplinkybes (1 t., b.l. 176). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog byloje esančių įrodymų pagrindu nėra galimybės konstatuoti tikslų 2015 m. rugsėjo – spalio mėnesį Bendrijai priklausiusių narių skaičių.
Pažymėtina, kad 2015 m. rugsėjo – spalio mėnesį galiojusių Bendrijos įstatų 8 punktas nustatė, jog Bendrijos nariai yra šio namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkai; bendrijos nario teises ir pareigas namo patalpų savininkai įgyja nuo bendrijos įstatų įregistravimo dienos arba nuo nuosavybės teisės į patalpas bendrijos name atsiradimo dienos. Bendrijos įstatai priimti 2000 m. gegužės 26 d., o Juridinių asmenų registre įregistruoti 2000 m. liepos 1 d. ir minėta įstatų nuostata atitiko tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. gruodžio 19 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad bendrijos nario teises ir pareigas namo patalpų savininkai įgyja nuo bendrijos įstatų įregistravimo dienos arba nuo nuosavybės teisės į patalpas bendrijos name atsiradimo dienos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši įstatymo nuostata Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 nutarimu pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1, 2 dalims, konstatavus, kad joks fizinis asmuo negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, todėl tam tikrai daugiabučių namų patalpų savininkų daliai nusprendus įsteigti bendriją, kiti savininkai dėl to negali būti savaime laikomi bendrijos nariais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009). Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl butų ir kitų patalpų savininkų priklausymo Bendrijai, negali būti vadovaujamasi Bendrijos įstatų 8 punktu, kuris priimtas remiantis įstatymo nuostata, Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Tačiau pažymėtina, kad nors byloje esantys įrodymai nėra pakankami, kad būtų galima nustatyti tikslų ginčijamo susirinkimo metu Bendrijai priklausiusių narių skaičių, tai nereiškia, kad 2015 m. spalio 14 d. visuotiniame susirinkime priimtų sprendimų teisėtumas apskritai negali būti vertinamas kvorumo aspektu. Bylos duomenimis nustatyta, kad pakartotiniame susirinkime dalyvavo 37 Bendrijos nariai, tuo tarpu tiek Įstatyme, tiek Bendrijos įstatuose įtvirtinta nuostata, kad pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Taigi šiuo atveju, net ir remiantis ieškovės pateiktu Bendrijos narių sąrašu, pagal kurį Bendrijai priklausė 96 nariai, 2015 m. spalio 14 d. įvykęs susirinkimas būtų pripažintas teisėtu, nes būtų turėjęs Įstatymo ir įstatų reikalaujamą kvorumą (96/4 = 24 nariai).
Įstatymo 10 straipsnio 6 dalis numato, kad visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Pagal to paties straipsnio 7 dalį visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Atsižvelgiant į 2016 m. spalio 14 d. susirinkime svarstytų klausimų pobūdį, darytina išvada, kad ginčo susirinkimui turėjo būti taikoma Įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta kvalifikuota dviejų trečdalių visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma. Remiantis 2016 m. spalio 14 d. susirinkimo protokolu, susirinkimo pradžioje dalyvavo 37 Bendrijos nariai (kvorumui reikalingi 25 balsai), o nuo 20.23 val. – liko 30 dalyvių (kvorumui reikalinga 20 balsų). Byloje nustatyta, kad kiekvienas iš susirinkime priimtų sprendimų turėjo įstatymo nustatytą kvorumą, t. y. sprendimas patvirtinti Bendrijos metinę ataskaitą už 2014 m. (29 balsai „už“ iš 37 dalyvių); sprendimas patvirtinti namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo metinį planą, įtraukiant į jį J. O. (ieškovės) pasiūlymą įrengti išorinių lauko durų uždarymo sulėtintojo alkūnę (27 balsai „už“ iš 37 dalyvių); sprendimas patvirtinti namo priežiūros ilgalaikį planą, įtraukiant į jį J. O. (ieškovės) pasiūlymą įrengti kiekvieno aukšto laiptinėje elektros lemputes, įsijungiančias nuo judesio (25 balsai „už“ iš 37 dalyvių); sprendimas patvirtinti naujos redakcijos įstatus (26 balsai „už“ iš 37 dalyvių); sprendimas Bendrijos pirmininke naujai kadencijai išrinkti E. E. B. (25 balsai „už“ iš 30 dalyvių); sprendimas išrinkti Bendrijos valdybą, kurią sudaro E. E. B. (kaip Bendrijos pirmininkė), S. L. (25 balsai „už“ iš 30 dalyvių), G. C. (26 balsai „už“ iš 30 dalyvių). Taigi vadovaujantis bylos medžiaga yra pagrindas pripažinti, kad 2015 m. spalio 14 d. visuotinis narių susirinkimas ir jame priimti sprendimai yra teisėti įstatymo nustatyto kvorumo prasme.
Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės argumentu, kad šaukiant visuotinius narių susirinkimus buvo pažeista susirinkimų organizavimo tvarka, nes apie įvyksiančius susirinkimus buvo pranešta ne visiems Bendrijos nariams. Minėta, kad remiantis patikslintu Bendrijos narių sąrašu, 2015 m. rugsėjo 21 d. Bendrijai priklausė 68 nariai, iš kurių 61 nariui apie vyksiantį visuotinį narių susirinkimą (bei prireikus – pakartotinį narių susirinkimą) buvo pranešta raštu. Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. spalio 14 d. visuotinis narių susirinkimas sušaukti pažeidžiant Įstatymo nustatytą tvarką, nes apie visuotinius susirinkimus buvo pranešta ne visiems Bendrijos nariams (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Tačiau, teismo vertinimu, procedūriniai visuotinio narių susirinkimo sušaukimo pažeidimai, savaime nelemia susirinkime priimtų sprendimų neteisėtumo. Pabrėžtina, kad šiuo atveju tiek pats 2015 m. spalio 14 d. visuotinis narių susirinkimas, tiek jame priimti sprendimai laikytini teisėtais kvorumo aspektu (Įstatymo 10 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis).
Ieškovė nurodo, kad 2015 m. spalio 14 d. priimti sprendimai ne tik prieštarauja įstatymui, tačiau taip pat pažeidžia jos subjektines teises ir teisėtus interesus, kurie pasireiškė tuo, kad ieškovė buvo apkaltinta, jog Bendrijai nesumoka mokesčių, Bendrijos pirmininkė atsisakė pasirašyti ieškovės pateiktą deklaraciją apie statybos užbaigimą, nepagrįstai reikalavo, kad ieškovė atlaisvintų rūsį bei nereagavo į ieškovės prašymus, nepriėmė korespondencijos. Atsakovė nurodo, kad minėtais veiksmais Bendrijos pirmininkė sukėlė jai nepatogumų, bejėgiškumą, pažeminimą ir skriaudą, todėl prašo priteisti iš atsakovės 1000 Eur dydžio neturtinė žalą. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad ginčijamais 2015 m. spalio 14 d. susirinkime priimtais sprendimais buvo sprendžiama dėl Bendrijos metinės ataskaitos, namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo metinio plano ir namo priežiūros ilgalaikio plano tvirtinimo, naujų įstatų ir valdymo organų rinkimo, tačiau susirinkimas nesprendė dėl ieškovės Bendrijai mokėtinų mokesčių, ieškovei priklausančio rūsio atlaisvinimo ar jos atlikto remonto, todėl konstatuotina, kad tarp ieškovės nurodomų teisės pažeidimų ir 2015 m. spalio 14 d. visuotiniame narių susirinkime priimtų sprendimų nėra priežastinio ryšio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ginčijamame visuotiniame susirinkime dalyvavo pati ir nors jame svarstytais klausimais nebalsavo (susilaikė), tačiau teikė pastabas ir pasiūlymus, į kuriuos buvo atsižvelgta ir po balsavimo jiems pritarta.
Konstatuotina, kad ieškovė neįvykusį 2015 m. rugsėjo 29 d. bei 2015 m. spalio 14 d. visuotinį narių susirinkimą ir jame priimtus sprendimus ginčija dėl formalių neesminių procedūrinių pažeidimų. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nėra pagrindo pripažinti, kad 2015 m. spalio 14 d. visuotiniame narių susirinkime priimtais sprendimais būtų pažeistos ieškovės, kitų Bendrijos narių ar būtų savininkų subjektinės teisės. Be to, byloje nustatyta, kad visuotinis susirinkimas ir jame priimti sprendimai yra teisėti kvorumo aspektu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad 2015 m. spalio 14 d. visuotinio narių susirinkimo ir jame priimtų sprendimų pripažinimas neteisėtais ir negaliojančiais vien tik neesminiais procedūriniais susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimais neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 straipsnis) bei nepagrįstai paneigtų susirinkime dalyvavusių ir savo valią išreiškusių Bendrijos narių teises bei teisėtus lūkesčius. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimai dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais atmestini.
CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tuo tarpu neturtinės žalos, kilusios dėl bendrijos ar kito juridinio asmens neteisėtai priimto sprendimo, atlyginimo nenumato nei CK, nei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, nei kiti įstatymai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimai dėl bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais yra atmesti, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas.
Atsiliepime atsakovas taip pat prašė ieškinį atmesti kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą. Remiantis CK 1.125 straipsnio 4 dalimi, sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškovė pati dalyvavo ginčijamame 2015 m. spalio 14 d. visuotiniame narių susirinkime ir jame priimti sprendimai jai buvo žinomi, ieškovė nurodo, kad atsakovas nesudarė sąlygų susipažinti su susirinkimo protokolu, todėl ieškovė negalėjo tinkamai ginti pažeistų teisių. Byloje nustatyta, kad ieškovė raštu prašė atsakovo pateikti ginčijamo susirinkimo protokolą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius ne kartą atsakovą įpareigojo sudaryti sąlygas ieškovei susipažinti su visuotinio narių susirinkimo protokolu bei kitais Bendrijos dokumentais. Atsakovo teigimu, su Bendrija susiję dokumentai ne kartą buvo skelbiami bendrijos skelbimų lentoje. Nors šią aplinkybę patvirtino liudytoja G. C., tačiau vien liudytojos parodymai šiuo atveju nėra laikyti pakankamu įrodymu, kad ieškovė su skelbimo lentoje iškabintu susirinkimo protokolu susipažino, nes liudytoja taip pat patvirtino, jog bendrijos dokumentai nuo skelbimų lentos buvo nuolat nuplėšiami. Pažymėtina, kad byloje pateiktas 2015 m. lapkričio 30 d. ieškovės kreipimasis raštu į VĮ Registrų centrą su prašymu pateikti registre saugomų Bendrijos dokumentų kopijas, taip pat nustatyta, kad ginčijamo 2015 m. spalio 14 d. visuotinio narių susirinkimo protokolą su jo priedais VĮ Registrų centras ieškovei išdavė 2015 m. gruodžio 8 d. (1 t., b.l. 122-129). Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovė (1 t., b.l. 176). Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškinio senaties terminas pradėtinas skaičiuoti būtent nuo ginčijamo 2015 m. spalio 14 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo ieškovei išdavimo VĮ Registrų centre dienos, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 8 d., todėl ieškinys atsakovui turėjo būti pareikštas iki 2016 m. kovo 8 d. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį atsakovui pareiškė 2016 m. birželio 20 d., taigi ieškinio senaties terminą praleido 3 mėnesiais ir 12 dienų.
Ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, motyvuodama tuo, kad ji sirgo, 2016 m. kovo mėnesį turėjo akių vokų pakėlimo plastinę operaciją, todėl negalėjo ieškinio pateikti anksčiau. Aplinkybę, kad 2016 m. kovo mėnesį ieškovei buvo atliekama plastinė operacija, patvirtina byloje esantys išrašai iš medicinos dokumentų (1 t., b.l. 48-49). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Aplinkybę, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, yra tokios svarbios, jog sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti, turi įrodyti šalis, kuri praleido terminą kreiptis į teismą ir siekia teisių apsaugos po senaties termino pabaigos (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).
Minėta, kad ieškovei ginčijamas visuotinio narių susirinkimo protokolas VĮ Registrų centro išduotas 2015 m. gruodžio 8 d. ir ji teismui ieškinį dėl jo pripažinimo negaliojančiu turėjo pateikti per trijų mėnesių laikotarpį, t. y. iki 2016 m. kovo 8 d. Tuo tarpu ieškovei plastinė operacija atlikta 2016 m. kovo mėnesį, todėl ši operacija negalėjo sukliudyti ieškovei ieškinį pareikšti laiku, dar iki įvykstant operacijai. Kitų svarbiomis pripažintinų ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių teismas byloje nenustatė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės nurodytos termino praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis, todėl ieškinio senaties terminas neatnaujintinas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Nurodytos aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys atmestas, t. y. sprendimas priimtas atsakovo naudai, atsakovo naudai iš ieškovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nustatyta, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b.l. 119-120, 169-173A). Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktu bei 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovui iš ieškovės priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 4,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovo 236-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos, į.k. 125244351, naudai iš ieškovės J. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės J. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,36 Eur (keturis eurus ir 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Diana Butrimienė