Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis dėl teismingumo byloje [2KT-60-2012].doc
Bylos nr.: 2KT-60/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – <a name="n_0">CPK</a>) 69 straipsnio pirmąja dalimi, sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas

  Civilinė byla Nr. 2KT-60/2012

   Procesinio sprendimo kategorija 94.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2012 m. gegužės 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi ir skolininkės N. V. pareiškimu dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-371-102/2012 nagrinėjimo,

 

n u s t a t ė :

 

              Kėdainių rajono apylinkės teisme pirmąja instancija išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-361-550/2012 pagal antstolės S. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo N. V. už teismo sprendimo nevykdymą. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi antstolės pareiškimas iš dalies patenkintas, N. V. už Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalies, kuria N. V. įpareigota perduoti D. K. jos motinai L. S.,  paskirta bauda po 200 Lt už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo išieškotojos L. S. naudai. N. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarties ir pareiškė nušalinimą visiems Panevėžio apygardos teismo, kuriame ši civilinė byla turi būti nagrinėjama apeliacine tvarka, teisėjams. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas P. Š. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1A-946-185/2010, kurioje A. Ū. kaltinamas mažametės D. K. tvirkinimu, pagal advokato A. L. ir N. V. atskiruosius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, nurodydamas aplinkybes, dėl kurių gali kilti abejonių Panevėžio apygardos teismo nešališkumu ir objektyvumu. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė L. G. 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi Nr. 1T-60/2010 baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Tą pačią poziciją dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui yra išsakęs ir Panevėžio apygardos teismo pirmininkas V. P. M.. N. V. nuomone, dėl tų pačių aplinkybių ir ši civilinė byla Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka negali būti nagrinėjama.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pažymėjo, kad šioje byloje N. V. jau yra pareiškusi nušalinimą visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams, kurį Lietuvos apeliacinis teismas tenkino 2012 m. kovo 12 d. nutartimi Nr. 2KT-25/2012.

Kadangi nušalinimas pareikštas visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams, jo išsprendimo klausimas perduotas spręsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui (CPK 70 str. 1 d.).

 

              Nušalinimo pareiškimas tenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.). Šios CPK nuostatos taikytinos ir tais atvejais, kai visiems apygardos teismo teisėjams reiškiamas nušalinimas nuo šiame teisme nagrinėtino jo veiklos teritorijoje esančio apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo klausimo išsprendimo (CPK 3 str. 6 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja N. V. reiškia nušalinimą visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. 2S-371-102/2012 pagal N. V. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarties nagrinėjimo apeliacine tvarka. Pareiškėja remiasi argumentais, kad baudžiamoji byla, kurioje A. Ū. kaltinamas pareiškėjos brolio mažametės dukters D. K. tvirkinimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi Nr. 1T-60/2010 buvo perduota iš Panevėžio apygardos teismo kitam tos pačios pakopos teismui.

Panevėžio apygardos teismas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartimi buvo nušalintas ir nuo Kėdainių rajono apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo klausimo išsprendimo civilinėse bylose Nr. 2-310-188/2012, Nr. 2-300-188/2012 ir Nr. 2-361-550/2012.

Šiuo atveju sprendžiant Panevėžio apygardos teismo nušalinimo klausimą svarbi ir ta aplinkybė, kad   Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi byloje Nr. 2KT-20/2012 Panevėžio apygardos teismas buvo nušalintas nuo civilinės bylos Nr. 2A-102-252/2012 dėl D. K. gyvenamosios vietos nustatymo ir L. S. motinos valdžios apribojimo nagrinėjimo apeliacine tvarka ir ši byla taip pat perduota kitam tos pačios pakopos teismui. Būtent šioje byloje yra priimtas teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimas, už kurio nevykdymą pareiškėjai N. V. paskirta bauda. Taigi, Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-361-550/2012 pagal antstolės S. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą yra kilusi iš civilinės bylos dėl D. K. gyvenamosios vietos nustatymo, L. S. motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, todėl jų nagrinėjimo apeliacine tvarka galimybės Panevėžio apygardos teisme teisėjų nešališkumo ir objektyvumo požiūriu negali būti vertinamos skirtingai. Atsižvelgiant į teisingumo interesus, ši byla, kaip ir kitos visuomenėje atgarsį sukėlusios bylos, kilusios iš konflikto tarp N. V. ir L. S., turi būti išnagrinėta kiek įmanoma operatyviau, turi būti užkirstas kelias nuolat pagrįstai ar nepagrįstai kelti nepasitikėjimo Panevėžio apygardos teismu klausimą, pašalintos bet kokios prielaidos, galinčios objektyviam stebėtojui sukelti abejones dėl bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) ir teismo nešališkumo, garantuotas vienos pagrindinių žmogaus teisių – teisės į teisingą procesą – užtikrinimas ir išvengta byloje dalyvaujančių asmenų ar visuomenės galimo Panevėžio apygardos teismo (teisėjų) darbo vertinimo kaip neobjektyvaus ir šališko.

Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad iš Panevėžio apygardos teismo kitam tos pačios pakopos teismui buvo perduoti civilinės bylos Nr. 2A-102-252/2012 nagrinėjimas ir visų Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2-310-188/2012, Nr. 2-300-188/2012 ir Nr. 2-361-550/2012 klausimų išsprendimas, konstatuotina, jog ši civilinė byla Nr. 2S-371-102/2012 taip pat neturėtų būti nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme. 

Taigi, yra pagrindas konstatuoti, jog Panevėžio apygardos teismo teisėjai nušalintini nuo civilinės bylos Nr. 2S-371-102/2012 pagal N. V. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarties nagrinėjimo apeliacine tvarka.

Pagal turimus duomenis nėra pagrindo išvadai, kad gali kilti abejonių dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumo, todėl civilinė byla Nr. 2S-371-102/2012 perduotina šiam apygardos teismui.

 

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 3 dalimi ir 69 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a:

 

Tenkinti N. V. nušalinimo pareiškimą ir civilinę bylą Nr. 2S-371-102/2012 iš Panevėžio apygardos teismo perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

 

 

 

 

 

Teismo pirmininkas                                                                                                                                             Egidijus Žironas