Civilinė byla Nr. 2-461-125/2013

             Procesinio sprendimo kategorijos:

35.1; 36.1; 44.2.1; 44.2.2; 44.2.3;

(S)

44.2.4; 42.4; 126.5                           

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                   2013 m. balandžio 2 d.

       Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant ieškovui M. M., ieškovo atstovui advokatui A. A., atsakovių atstovams G. K., V. Š., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. M. ir V. M. ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai UAB „VVARFF-JOLDIJA“, AB „Swedbank“ dėl žalos atlyginimo ir

n  u  s  t  a  t  ė:

              ieškovai patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovių solidariai žalos atlyginimui priteisti 291 500 Lt, 10 494 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

              Nurodė, kad 2008-07-29 su UAB „VVARFF-JOLDIJA“ pasirašė preliminariąją poilsio patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, kuri buvo papildyta 2009-08-07. Pagal šią sutartį pirma atsakovė įsipareigojo pastatyti ir už 295 000 Lt ieškovams parduoti 50,2 kv. m ploto poilsio patalpas su dviem užrakinamomis parkavimo vietomis požeminiame garaže, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovai savo prievolę vykdė ir 2009-01-26 jau buvo sumokėję 291 500 Lt, tačiau  ieškovų reikalavimu pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, hipoteka turtui nepanaikinta. Sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl pagal preliminariąją sutartį pirma atsakovė turi sumokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo 2010-03-31, skaičiuojant už  6 mėn. Ieškovų skaičiavimu, delspinigiai sudaro 10 494 Lt (291 500 x 0,02 x 180). AB „Swedbank“ 2004-06-25 kredito sutarties pagrindu kreditavo pirmą atsakovę, tačiau abi atsakovės nevykdė kredito sutarties sąlygų, antra atsakovė kredito skyrė per daug, nekontroliavo lėšų panaudojimo, nekreipė dėmesio, kad kredito gavėjos veikla buvo nuostolinga. Antra atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos finansų įstaigos įstatymo 31–32 str. reikalavimus, tai privedė pirmą atsakovę prie bankroto. Dėl šių priežasčių pagal LR CK 6.6 str. 3 ir 4 d. abi atsakovės už ieškovei padarytą žalą atsako solidariai.

              Atsakovės BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ atstovė teismo posėdžio metu su ieškovų reikalavimais įrašyti juos į kreditorių sąrašą su 291 500 Lt skolos ir 10 494 Lt delspinigių finansiniais reikalavimais sutiko, dėl reikalavimo priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nurodė, kad nuo nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos – 2011-11-25 – negali būti skaičiuojami delspinigiai ir palūkanos.

              Atsakovė AB „Swedbank“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį jos atžvilgiu atmesti.

              Ieškinys tenkintinas iš dalies.

              Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. M. 2008-07-29 su pirma atsakove sudarė preliminariąją poilsio patalpų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 37, kuri buvo papildyta 2009-08-07. Pagal šią sutartį šalys susitarė, kad pirma atsakovė pastatys ir iki 2010-03-31 ieškovei už 295 000 Lt parduos poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o jei pažeis ši terminą – atsakovė mokės 0,02 proc. dydžio baudą (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė įsipareigojo iki 2009-01-26 sumokėti 291 500 (b. l. 22–25, t. 1). Šalys neginčija, kad ieškovai tiesiogiai pirmajai atsakovei ar per Danske banką esančią sąskaitą į pirmajai atsakovei priklausančią sąskaitą, esančią AB „Hansabankas“ (šiuo metu AB „Swedbank“), sumokėjo 291 500 Lt. Pirma atsakovė sutinka, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl jos kaltės, sutinka ieškovus įrašyti į kreditorių sąrašą su 301 994 Lt reikalavimo teise, todėl ieškovai įrašytini į kreditorių sąrašą (LR CK 6.165 str. 4 ir 5 d., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d.). Ieškovai ieškinį teisme pareiškė 2011-10-26, pirmai atsakovei bankroto byla iškelta 2011-10-21 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011-11-25, todėl pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d.  pirma atsakovė ieškovams turi mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už vieną mėnesį, tai sudaro 1 258 Lt (301 994 x 5:12 = 1 258 Lt). Ieškovas M. M., paduodamas ieškinį Palangos miesto apylinkės teisme 2011-09-21 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 646 per AB DNB Nord banką, sumokėjo 2 760 Lt žyminio mokesčio. Pirmai atsakovei iškėlus bankroto bylą pagal LR CPK 87 str. 1 d. 6 p. ieškovams turėtų būti grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis. Tačiau ieškovai ieškinį reiškia ir antrai atsakovei. Todėl iš valstybės biudžeto ieškovui M. M. grąžintina pusė žyminio mokesčio – 1 380 Lt. Ieškovas M. M., paduodamas ieškinį Palangos miesto apylinkės teisme, savo advokatui sumokėjo 4 200 Lt (b. l. 21, t. 1), vėliau pakeitus reikalavimus – dar 2 950 Lt (b. l. 64–69, t. 4).

              Didžioji dalis ieškovo advokatui vėliau sumokėtos sumos yra už teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo byloje, todėl šioje byloje negali būti priteisiama. Be to, į bylą nepateiktas LR CPK 98 str. 1 d. nurodytas apskaičiavimas. Atsižvelgiant į tai, kad pirma atsakovė ieškovų įmokėto avanso dydžio neginčijo, ieškovams pakeitus savo teisių gynimo būdą iš karto pripažino ne tik pareigą grąžinti avansą, bet ir delspinigius, iš pirmos atsakovės ieškovui M. M. priteistina dalis – 2 500 Lt – atstovavimo išlaidų (LR CPK 94 str. 1 d., 98 str.).

              Bylos duomenys rodo, kad antra atsakovė pirmąją atsakovę kreditavo pagal          2004-06-25 kreditavimo sutartį Nr. 04-025232-IN su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, pirmai atsakovei skyrė 17 870 000 Lt kreditą, vėliau 2009-05-29 papildomai suteikė 666 126 eurų kreditą statomiems pastatams užbaigti, tačiau pastatai nebuvo užbaigti ir antra atsakovė nutraukė su pirma atsakove sudarytą kreditavimo sutartį, nors dar buvo likę nepanaudotų skirtų lėšų. Ieškovų  nuomone, bankas nekontroliavo pirmos atsakovės veiklos pagal kreditavimo sutartį, neragino skubiau užbaigti atskirų korpusų statybą ir parduoti poilsio patalpas, banko kredituojama pirma atsakovė aiškiai per brangiai už 6 500 000 Lt nupirko žemės sklypą, antra atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos finansinių institucijų  įstatymo 31–32 str. nuostatas ir dėl to pirma atsakovė bankrutavo, o ieškovams padaryta žala. Pažymėtina, kad ieškovų ir pirmos atsakovės sudaryta preliminarioji poilsio patalpų pirkimo–pardavimo sutartis jos šalių nesiejo su antra atsakove, ieškovai neįrodė, kad antra atsakovė žinojo apie šią konkrečią sutartį, todėl antrai atsakovei iš šios sutarties civilinės prievolės negali atsirasti. Ieškovų su atsakovėmis nesiejo tarp atsakovių sudaryta kreditavimo sutartis, todėl iš jos tiesiogiai ieškovams negali atsirasti jokios teisės ir prievolės.

              Pagal LR CK 6.2 str. prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Ieškovų nuoroda į tai, kad antra atsakovė netinkamai vykdydama kreditavimo sutartį pažeidė Lietuvos Respublikos finansinių įstaigų įstatymo 31–32 str. nuostatas ir todėl jai atsirado pareiga atlyginti nuostolius, ieškovams yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad ieškovai nėra paslaugų iš antros atsakovės gavėjai, todėl jiems netaikytinos šio įstatymo nuostatos. Pagal paminėtą įstatymą finansinė įstaiga turi elgtis taip, kad nenukentėtų jos indėlininkai.

              Iš bylos duomenų matyti, kad antra atsakovė kredituodama pirmą atsakovę prievoles grąžinti, kreditą užsitikrino ne tik pirmos atsakovės turto, bet ir jos vadovui priklausančio turto hipoteka, leido pirmai atsakovei išskaidyti statomus poilsio patalpų korpusus į atskirus turtinius vienetus (atskiras poilsio patalpas) ir jas parduoti, numatydama, kokia gautų pajamų dalis turi būti pervesta bankui, kad būtų panaikinta poilsio patalpų hipoteka. Bankas neprivalėjo versti pirmą atsakovę kuo greičiau užbaigti atskirus korpusus ir pardavinėti poilsio patalpas. Ieškovai, reikalaudami, kad antra atsakovė atlygintų padarytą žalą, turi įrodyti visas LR CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str. ir 6.249 str. numatytas antros atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.

              Ieškovai nurodo, kad pirma atsakovė tapo nemokia ir bankrutavo todėl, kad antra atsakovė pagal kreditavimo sutartį suteikė per daug lėšų, nemažą lėšų dalį pirma atsakovė gavo iš būsimų pirkėjų pagal preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis. Lėšų perteklius negalėjo būti pirmosios atsakovės nemokumo ir bankroto priežastimi. Kur pirma atsakovė panaudojo gautas lėšas (tarp jų ir ieškovų lėšas), yra aiškinamasi ieškovų iniciatyva pradėtame ikiteisminiame tyrime, todėl ieškovai šioje byloje nereikalauja, kad už jų lėšų praradimą atsakytų bankrutuojančios pirmos atsakovės vykdymo organai.

              Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp jiems kilusios žalos (pirmos atsakovės nemokumo) ir antros atsakovės veiksmų (neveikimo), todėl ieškovų ieškinys antrai atsakovei atmestinas.

              Vadovaudamasis LR CPK 290–291 str., teismas

                                          n  u  t  a  r  i  a:

              ieškinį patenkinti iš dalies.             

              Ieškovus M. M. ir V. M. įrašyti į BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ kreditorių sąrašą su reikalavimo teise – 291 500 Lt skolos, 10 494 Lt delspinigių, 1 258 Lt palūkanų, 2 500 Lt atstovavimo išlaidų (iš viso – 305 752 Lt).

              Ieškovui M. M. iš valstybės biudžeto grąžinti 1 380 Lt žyminio mokesčio.

              Kitą ieškinio dalį atmesti.

              Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                          Bronius Valius