Civilinė byla Nr. 2A-246-638/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32643-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: : 1.1.1.4.6;
(S)
1.3.2.9.3; 1.3.2.9.14; 1.3.2.11; 1.3.2.12; 1.3.3.3; 1.3.3.4; 1.3.5.3.2; 1.3.5.5; 1.3.5.7; 1.3.5.10
Kauno
apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 7 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Netotrans“ ir atsakovo A. G. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Netotrans“ ieškinį atsakovui A. G. dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo atsakovui iš ieškovės ir dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-40-835/2023 (buvęs Nr. A2-721-835/2022) procesą atnaujino civilinės bylos Nr. 2-1674-292/2021 dalyje dėl ieškovės UAB „Netotrans“ atsiskaitymo su atsakovu A. G. (ne)tinkamumo (dėl su darbo santykiais susijusių sumų (ne)priteisimo atsakovui iš ieškovės). Pagal ieškovės 2021 m. lapkričio 10 d. pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo civilinėje byloje Nr. 2-1674-292/2021 pradėta civilinė byla Nr. 2VP-319-292/2022. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi šios civilinės bylos sujungtos į vieną civilinę bylą, paliekant jai civilinės bylos Nr. A2-40-835/2023.
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Netotrans“ (toliau – UAB ir ieškovė) kreipėsi į teismą dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2020 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria atsakovui priteistas 9,27 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis (priemoka už naktinį darbą) už 2019 m. rugpjūčio mėnesį, 552,16 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis už 2019 m. rugsėjo mėnesį, 244,00 Eur kompensacija už darbą, susijusį su važiavimais už 2019 m. rugsėjo mėnesį, 61,40 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 110,00 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos, taip pat ieškovė reiškė atgręžtinį reikalavimą priteisti 724,78 Eur sumą, išieškotą antstolio, vykdant DGK 2020 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad su atsakovu 2019 m. liepos 23 d. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi už 555 Eur mėnesinį tarifinį darbo užmokestį. Darbo sutarties 4 punkte šalys numatė 3 mėnesių išbandymo laikotarpį iki 2019 m. spalio 23 d. Atleidžiant atsakovą iš darbo jam buvo priskaičiuotas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, kadangi jis buvo padaręs žalą įmonei. Todėl ieškovė 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo atliko priešpriešinių sumų įskaitymą, ir taip su atsakovu tinkamai atsiskaitė. Atsakovas už 325,47 Eur užsipylė kuro savo reikmėms, pasinaudodamas bendrovės jam perduota kuro kortele – 2019 m. liepos 27 d. 50,440 l už 53,97 Eur, 2019 m. liepos 28 d. 5,240 l už 5,61 Eur, 2019 m. rugpjūčio 11 d. 37,04 l už 38,41 Eur, 2019 m. rugpjūčio 15 d. 10,00 l už 10,56 Eur, 2019 m. rugpjūčio 18 d. 17,92 l už 18,82 Eur, 2019 m. rugpjūčio 23 d. 42,00 l už 44,48 Eur, 2019 m. rugpjūčio 25 d. 14,00 l už 14,83 Eur, 2019 m. rugsėjo 8 d. 47,56 l už 51,22 Eur, 2019 m. rugsėjo 13 d. 38,83 l už 41,90 Eur, 2019 m. rugsėjo 26 d. 42,17 l už 45,67 Eur, todėl šią žalą turi atlyginti. Taip pat jam buvo sumokėta 500 Eur darbinėms išlaidoms, kurių gavimą patvirtino 2019 m. rugsėjo 27 d. sms žinutėmis, tačiau dalies jų panaudojimo nepagrindė jokiais dokumentais, todėl atsakovas, kaip materialiai atsakingas asmuo, į kasą turėjo grąžinti 323 Eur. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 16 d. aiškino, kad transporto priemonė sugedo, tačiau remonto meistrų atsisakė. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 26 d. vėl pranešė apie sugedusį automobilį, remonto meistrų taip pat atsisakė, paaiškino, kad pats suremontuos, bet tam jam reikia pervesti 50 Eur. Pinigai buvo pervesti į atsakovo sąskaitą remontui, tačiau atsakovas automobilio neremontavo, o paprasčiausiai jį paliko. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. spalio 27 d. įmonės mechanikui ir vadybininkui nuvykus į vietą ir apžiūrėjus automobilį, paaiškėjo, kad jis nesugedęs, o suniokotas. Ieškovė mano, kad nepagrįstai DGK sprendimu priteisti dienpinigiai ir priemokos už naktinį darbą, kadangi atsakovui dirbant išbandymo laikotarpiu nebuvo jokių įsakymų dėl dienpinigių mokėjimo, atsakovas nedirbo naktimis, be to, darbdaviui nepateikė vairuotojo kortelės, atsakovo važiavimas naktimis buvo sąlygotas jo neturėjimo kur miegoti, jis nakvodavo mašinoje ir dėl savo asmeninių norų važiuodavo naktimis į Kauną prieš keturias valandas, kai tuo tarpu kelionei pakanka 1,5 valandos. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo 724,78 Eur sprendimo įvykdymo atgręžimo tvarka, nurodė, kad DGK 2020 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis yra įvykdyta, kadangi teismas nepriteisė iš jos atsakovui jokių sumų, todėl iš ieškovės išieškota 724,78 Eur suma priteistina iš atsakovo ieškovei.
4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad su DGK 2020 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) sutinka ir prašo priteisti iš ieškovės 9,27 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį (priemoką už naktinį darbą) už 2019 m. rugpjūčio mėnesį, 552,16 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. rugsėjo mėnesį, 244 Eur kompensaciją už darbą, susijusį su važiavimais už 2019 m. rugsėjo mėnesį, 61,40 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 3 330 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių), bylinėjimosi išlaidas bei atmesti ieškovės reikalavimus dėl tinkamo atsiskaitymo su atsakovu pripažinimo ir prašymo sugrąžinti sumas, kurias išieškojo antstolis vykdydamas DGK 2020 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad atsakovas neslėpė fakto, jog sunkvežimis sugedo, o iš karto pranešė darbdaviui apie tai ir stengėsi automobilį taisyti. Ieškovė neneigia pareigos mokėti jos pačios deklaruotą darbo užmokestį už 2019 metų rugsėjo mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau neįrodinėja šių sumų mokėjimo fakto, o tik nurodo, kad 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Todėl negalima nustatyti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio reikalavimą ieškovė buvo įgijusi darbuotojo atžvilgiu ir ar tinkamai buvo atliktas įskaitymas, nes 2019 m. lapkričio 21 d. įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo nenurodyta, už kokius veiksmus padaryta žala yra įskaitoma. Kauno apygardos teismui nustačius, kad darbo santykiai nutrūko 2019 m. spalio 2 d., 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymas dėl priešpriešinių sumų įskaitymo priimtas po darbo sutarties pasibaigimo, todėl nesukuria jokių teisinių pasekmių. Banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovė mokėdama kompensaciją už darbą, susijusį su važiavimu, įmonėje taikė darbo apmokėjimo formą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 144 straipsnio 8 dalį, todėl nepagrįstas ieškovės argumentas, kad turėjo būti įsakymas dėl dienpinigių mokėjimo. Iš vairuotojo kortelės duomenų, matyti, kad atsakovas dalį laiko dirbo naktimis, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovui teikė pastabas dėl darbo ir poilsio rėžimo nesilaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-1674-292/2021 dalį dėl ieškovės UAB „Netotrans“ atsiskaitymo su atsakovu A. G. (ne)tinkamumo (dėl su darbo santykiais susijusių sumų (ne)priteisimo atsakovui iš ieškovės), ieškinį šioje dalyje ir pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „Netotrans“ 552,16 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. rugsėjo mėnesį ir 61,40 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, išskaičiavo iš ieškovės išieškotą 561,43 Eur sumą pagal DGK 2020 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir galutinai priteisė iš ieškovės 52,13 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas atsakovui A. G.. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „Netotrans“ 1 100 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, 904,64 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. G..
6. Teismas nurodė, kad šalių darbo sutartis nutraukta 2019 m. spalio 2 d., ieškovės įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo priimtas 2019 m. lapkričio 21 d., todėl ieškovės priimtas įsakymas, kuriuo nuspręsta atlikti įskaitymą ir išskaičiuoti jos patirtą žalą, kilusią dėl atsakovo veiksmų, neturi teisinės reikšmės, nes šalių darbo santykiai jau buvo pasibaigę. Ieškovė byloje nurodė, kad atsakovas gavo piniginių lėšų, kurių negrąžino į kasą, apgadino transporto priemonę, tačiau tikslių sumų, vertindama padarytą žalą negrąžintomis lėšomis, apgadinta transporto priemone, nenurodė, o žalą grindė, būtent nepagrįstai panaudotu kuru 463,98 Eur sumai. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė visai kitą sumą (žalos dydį), padarytą atsakovui nepagrįstai pasinaudojus kuru – 325,47 Eur, todėl nėra aišku, kodėl 2019 m. lapkričio 21 d. įsakyme nurodyta būtent 463,98 Eur dydžio žala. Teismas nurodė, kad ieškovė, grįsdama padarytą žalą nepagrįstai panaudotu kuru, pridėjo 2019 m. liepos 25 d. – 2019 m. rugsėjo 26 d. kuro pardavimo ataskaitą, kurioje matyti konkretūs kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimai, tačiau iš šios ataskaitos negalima nustatyti, ar atsakovas būtent savo asmeninėms reikmėms pylė kurą ir kokį kuro kiekį užsipylė. Ieškovė kuro panaudojimą atsakovo asmeniniams poreikiams grindė mažu kiekiu, kuris įprastai nėra pilamas sunkiasvorei transporto priemonei, tačiau vien dėl šios aplinkybės negalima pripažinti atsakovo veiksmų neteisėtais, nes nėra duomenų, kad atsakovui buvo nurodyta, kokį kiekį kuro galima piltis naudojant kuro kortelę. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nurodant, kokį žalos dydį jie pagrindžia, be to, ieškovės pateikti įrodymai neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės padarytas darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas įskaitymas už padarytą žalą, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.
7. Teismas nurodė, kad iš šalių sudarytos 2019 m. liepos 23 d. darbo sutarties matyti, jog šalys susitarė, kad atsakovui bus mokamas 555 Eur darbo užmokestis. Iš 2019 m. rugpjūčio 19 d. – 2019 m. rugsėjo 27 d. banko išrašų matyti, kad atsakovui rugsėjo mėnesį buvo pervesta 50 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai yra avansas, daugiau duomenų apie jokias pervestas pinigines lėšas (išskyrus atlyginimą už 2019 m. liepos ir 2019 m. rugpjūčio mėnesius), kurie patvirtintų pinigų perdavimo (gavimo) faktą, byloje nėra. Be to, neaišku, konkrečiai už ką yra pervestos 50 Eur piniginės lėšos, nors iš susirašinėjimų tarp šalių matyti, kad ieškovė pinigines lėšas skyrė transporto priemonei remontuoti, tačiau duomenų, kam jos panaudotos ar pirktos detalės nepateikė. Teismas vertino, kad iš byloje pateiktų susirašinėjimų, paaiškinimų, galima spręsti, kad galbūt atsakovui buvo duota daugiau piniginių lėšų, tačiau ieškovė, nurodydama šias aplinkybes, nepateikė jokių duomenų pinigų davimo faktams patvirtinti, taip pat, kam konkrečiai tos piniginės lėšos buvo skirtos – darbo užmokesčiui ar transporto priemonei remontuoti. Ieškovei nepateikus duomenų, kad su darbuotoju buvo tinkamai atsiskaityta, nesant ginčo dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dydžio, teismas sprendė, kad atsakovui priteistinas iš ieškovės 552,16 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis už 2019 m. rugsėjo mėnesį ir 61,40 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas
8. Teismas nurodė, kad šalių sudarytoje darbo sutartyje numatyta sąlyga, kad darbo laiko norma – iki 40 valandų per savaitę, duomenų apie taikomą suminę laiko apskaitą nėra. Darbo ginčų komisijos perduotoje byloje yra atsakovo pateikti vairuotojo kortelės duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. rugpjūčio 25, 26, 28 dienomis ir rugsėjo 2, 8, 9, 11, 13, 16, 18, 23 dienomis važiavo po kelias valandas naktimis, tačiau šie atsakovo duomenys nėra patvirtinti ir kelia abejonių, tuo labiau, kad ieškovės pateikti įmonės transporto priemonių sekimo sistemos duomenys prieštarauja atsakovo vairuotojo kortelės duomenims. Teismas pažymėjo, kad UAB „Littransrent“ nuskaitytų vairuotojo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų kopijas atsakovas pateikė savarankiškai, jų tikrumo institucija, atsakinga už įstatymų ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių kelių transporto veiklą, laikymąsi, Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamentas, nepatvirtino, todėl teismas jais vadovautis negali (darbo byla l. 73–128, 6 t., b. l. 139, 149). Teismas vertino, kad esant šioms aplinkybėms, negalima tvirtinti, kad atsakovas dirbo naktinį darbą, todėl atsakovui nėra priteisiama priemoka už naktinį darbą (CPK 178 – 179 straipsniai).
9. Teismas nurodė, kad DGK 2020 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui priteisė iš ieškovės 1 110 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 3 330 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas. Teismas nustatė, kad antstolis, vykdydamas DGK 2020 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės 2020 m. vasario 17 d. nurašė 724,78 Eur – 561,43 Eur skolą ir 163,35 Eur vykdymo išlaidas, tai patvirtina pridėtas ieškovės sąskaitos išrašas ir kiti duomenys (4 t. b. l. 33, 36–37, 42–43). Teismas pažymėjo, kad darbo užmokestį ieškovė vėlavo išmokėti iki tos dienos, kol antstolis priverstine vykdymo tvarka išieškojo DGK 2020 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priteistus 561,43 Eur, susijusius su darbo santykiais. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovo neilgą darbo stažą UAB „Netotrans“, į šalių elgesį sprendžiant darbo sutarties nutraukimo klausimus, į atsakovui mokėtinų ir sumokėtų sumų dydį bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, iš ieškovės atsakovui priteistinos 1 100 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos. Teismas vertino, kad netesybų nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp atsakovui priteistinų sumų už jo išdirbtą laikotarpį ir jam priteistinų netesybų.
10. Teismas nurodė, kad atsakovui priteistinas iš ieškovės 552,16 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis už 2019 m. rugsėjo mėnesį ir 61,40 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Kadangi, iš ieškovės atsakovui yra išieškota 561,43 Eur suma pagal DGK 2020 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl iš priteistinų sumų – 552,16 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2019 m. rugsėjo mėnesį ir 61,40 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, išskaitytina išieškota suma pagal DGK 2020 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui iš ieškovės priteisiama 52,13 Eur (561,43 Eur + 61,40 Eur – 552,16 Eur) (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, o ieškovės reikalavimas dėl 561,43 Eur sumos, išieškotos antstolio vykdant DGK 2020 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimo atmestinas. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 163,35 Eur vykdymo išlaidas, tačiau nustačius, kad antstolis pagrįstai išieškojo iš ieškovės 561,43 Eur sumą pagal 2020 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės prašymas dėl 163,35 Eur vykdymo išlaidų priteisimo atmestinas, nes vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 – 611 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, kuriuo pakeistas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimas už akių, kaip priimtą nepagrįstai atnaujinus procesą byloje ir nepagrįstai tenkinus atsakovo reikalavimus, atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, atmesti reikalavimus dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už kasmetines atostogas priteisimo, patenkinti ieškovės prašymą dėl atgręžtinio reikalavimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantės įsitikinimu, Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi nepagrįstai atnaujino procesą, nes nenustatė, kokie esminiai procesiniai pažeidimai buvo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendime už akių, prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus 3 mėn. terminą ir nepateikta svarbių termino praleidimo priežasčių.
11.2. Teismas klaidingai nustatė, kad atleidimo diena laikytina paskutinė dirbta diena. Taip nepagrįstai sutapatintas įspėjimo terminas su faktiškai išdirbtu laiku. Priteisdamas atsakovui neišmokėtą darbo užmokestį už 2019 m. rugsėjo mėn., teismas rėmėsi darbo ginčų komisijos sprendimu, kuris yra netekęs galios. Teiginys, kad ieškovė neginčijo atsakovui priskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio, yra teisiškai nepagrįstas, nes būtent ieškovė su ieškiniu pateikė visus darbo užmokesčio priskaičiavimus, tabelius ir neturi pareigos ginčyti darbo ginčų komisijos atliktus skaičiavimus. Teismas net nenagrinėjo, kokio dydžio darbo užmokestis priklausė atsakovui už 2019 m. rugsėjo mėn. atėmus faktiškai nedirbtas dienas. Ieškovė teigė, kad su atsakovu yra atsiskaičiusi atlikusi įskaitą, tačiau teismas 463,98 Eur įskaitos nevertino kaip atliktos teisėtai, nes neva ieškovė nepateikė įrodymų dėl neteisėto kuro pylimo. Kuro neteisėto užpylimo faktui nustatyti buvo pasitelkta transporto priemonės GPS sekimo įranga, kurios pagalba atskleista, kad tam tikromis kuro pylimo dienomis atsakovui priskirta transporto priemonė stovėjo nenaudojama. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl nevertino šių įrodymų, nepagrįstai atsisakė vertinti ieškovei padarytos žalos dydį, neįskaitė 2019 m. rugsėjo 26 d. sumokėto 50 Eur avanso.
11.3. Teismas priteisė akivaizdžiai per dideles netesybas. Atsakovo darbo santykiai truko du mėnesius, t. y. nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2019 m. spalio 2 d. Darbo santykių pasibaigimas įteisintas Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimu, t. y. praėjus beveik 14 mėnesių. Atsakovui 2020 m. vasario 12 d. buvo sumokėta 561,43 Eur suma, nors priteista skubaus vykdymo tvarka 552,16 Eur suma neatskaičius mokesčių (bruto), kas po mokesčių sumokėjimo į rankas (neto) sudaro 449,49 Eur. Duomenų, kad nuo gautos sumos sumokėti mokesčiai – atsakovas nepateikė. Atsakovas dirbo vairuotoju, (duomenys neskelbtini) paliko transporto priemonę ją apgadinęs, ikiteisminis tyrimas nutrauktas neįrodžius atsakovo kaltės. Tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovas, nusprendęs nutraukti darbo santykius, darbdaviui negrąžino patikėto turto (transporto priemonės, krovinio, kuro kortelės ir kito buvusio turto).
11.4. Ieškovei nutraukus darbo santykius su atsakovu ir atlikus užskaitas, buvo sumokėti privalomi mokėti mokesčiai atleidimo dieną. Teismas nemotyvavo, kodėl netaiko CPK 760 straipsnio ir neatsižvelgia į DK 321 straipsnio 7 dalį. Nenurodė, kas privalės sumokėti mokesčius įskaičius nevienarūšes prievoles, t. y. kokia suma turėtų būti išmokėta atsakovui atskaičius mokesčius. Vertinant aritmetiškai, atsakovui po mokesčių sumokėjimo priklausytų 493,91 Eur, o jam įskaityta 561,43 Eur. Tai vertintina, kad atsakovui nepriteistina jokia suma.
11.5. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai nevertindamas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgdamas į proceso metu jau priteistas atsakovui išlaidas. Ieškovė kiekvieną posėdį pateikdavo kvitus, susijusius su kelionės išlaidomis, tame tarpe ir į posėdžius, kurie buvo atidėti dėl atsakovo atstovo prašymų nepateikiant pateisinamų dokumentų, prašydama tas išlaidas priteisti. Teismas šio klausimo net nesvarstė.
12. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Po Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-1674-292/2021 įsiteisėjimo automatiškai neteko galios Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)18657 ir susidarė situacija, kad šį darbo ginčų komisijos sprendimą turėjęs pakeisti Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1674-292/2021 turėjęs apspręsti A. G. pareikštų reikalavimų likimą visiškai nieko šiuo klausimu nepasisakė, t. y. pirmosios instancijos teismas padarė esminę proceso teisės klaidą bei iki galo neįvykdė jam keliamos pareigos iš esmės ir visa apimtimi išspręsti darbo ginčą. Todėl atmestini apelianto teiginiai dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo ar neaiškumo, kokius atsakovo reikalavimus teismas turėjo spręsti.
12.2. Ieškovės minimas įskaitymas buvo atliktas ieškovės įsakymu dėl atsakovo atleidimo iš darbo, kuris visas buvo pripažintas niekiniu ir negaliojančiu Kauno apygardos teismo nutartimi. Ieškovė byloje nereiškė jokio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, o ir tam visi ieškinio senaties terminai buvo pasibaigę, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nagrinėti ieškovės 463,98 Eur įskaitymo. Tas pats pasisakytina ir apie 50 Eur avansą, kurio neva pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino. Teismas neturi teisės nagrinėti teisme nepareikštų reikalavimų, o priešpriešinio reikalavimo priteisti iš atsakovo kokius nors avansus ar žalos sumas ieškovė teismui niekada neteikė.
12.3. Ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą visiškai atsiskaityti su darbuotoju atleidimo iš darbo dieną. Atsakovo naudai iš ieškovės privalėjo būti teismo sprendimu išieškotos/priteistos 3 330 Eur (555 Eur x 6), neatskaičius mokesčių, dydžio netesybos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tačiau teismas šį reikalavimą tenkino tik iš dalies ir priteisė tik 1 100 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio netesybas, jas neteisėtai ir nepagrįstai sumažino.
12.4. Kokiu pagrindu ieškovė teigia, kad antstolio išieškota suma jau yra suma be jokių mokesčių, yra nesuprantama ir niekuo nepagrįsta. Jeigu ieškovė yra sumokėjusi absoliučiai visus mokesčius nuo sumos, kurią išieškojo antstolis, tai ieškovė turėtų tiesiog pateikti to tiesioginius rašytinius įrodymus, o ne savo pasvarstymus apeliaciniame skunde, kaip teoriškai jų galvoje tai turėtų būti.
12.5. Ieškovė niekada nereiškė jokių prieštaravimų dėl teikiamų į bylą dokumentų, įrodančių atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje, ar jų turinio, ar sumų, todėl jos visos teismo paskaičiuotos teisingai, tik dėl jų paskirstymo pakeitimo atsakovas yra pateikęs argumentus savo apeliaciniame skunde. Teismui atsižvelgti į prieš šią civilinę bylą atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas kituose procesuose nebuvo jokio pagrindo, nes tai nėra ir nebuvo šios civilinės bylos dalykas.
13. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 9,27 Eur neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį (priemoką už darbą naktį) už 2019 m. rugpjūčio mėn., 23,59 Eur neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį (priemoką už darbą naktį) už 2019 m. rugsėjo mėn., 244 Eur kompensacijos už darbą, susijusį su važiavimais už 2019 m. rugsėjo mėn., bei 2 990,98 Eur neatskaičius mokesčių, netesybas, bei atitinkamai iš naujo paskirstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, priteisti atsakovo naudai iš ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
13.1. Teismas nevertino mokėjimų praktikos ir neteisėtai bei nepagrįstai atsakovo naudai nepriteisė 244 Eur (20 d. d. x ((60 Eur + 270 Eur) / (6 d. d. + 21 d. d.))) dydžio kompensacijos už darbą, susijusį su važiavimu už 2019 m. rugsėjo mėnesį Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalies pagrindu. Neteisingas nurodymas mokėjimo pavedimuose „dienpinigiai“ nedaro šių mokėjimų dienpinigiais tikrąja ta žodžio prasme, o atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalies teisinį reglamentavimą ir į darbuotojo vykdytas darbines funkcijas, kurios tiesiogiai susijusios su važiavimu, kyla logiška išvada, kad „dienpinigiais“ mokėjimo pavedimų paskirtyse nurodytos sumos yra ne kas kita, kaip kompensacija už darbą, susijusį su važiavimu.
13.2. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovui buvo sumokėtas padidintas darbo užmokestis už darbą naktį. Vairuotojo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų pagrindu apskaičiuotas darbo naktį laikotarpis privalo būti darbdavio apmokėtas. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog teikė atsakovui pastabas dėl darbo ir poilsio režimo nesilaikymo (E. P. ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento (EB) Nr. 561/2006 10 str. 2 d.), o tai reiškia, kad tokių pastabų neturėjo.
13.3. Antstoliui išieškojus tik 561,43 Eur su darbo santykiais susijusių sumų, iš kurių darbo užmokestis sudaro 552,16 Eur, darbdaviui dar liko sumokėti 61,40 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas - 9,27 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio (priemoką už darbą naktį) už 2019 m. rugpjūčio mėn.; - 23,59 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio (priemoką už darbą naktį) už 2019 m. rugsėjo mėn.; - 244 Eur kompensacijos už darbą, susijusį su važiavimais už 2019 m. rugsėjo mėn., iš viso – 338,26 Eur, iš kurių reikia atimti jau išieškotą likutį 9,27 Eur (561,43 Eur - 552,16 Eur), ir tokiu būdu šiai dienai likusi darbdavio galutinio atsiskaitymo su darbuotoju suma sudaro 328,99 Eur (338,26 Eur - 9,27 Eur). Šis dydis yra mažesnis nei vidutinis darbuotojo darbo užmokestis, t. y. mažesnis nei 555 Eur, todėl taikytina Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalies nuostata.
13.4. Už 4,5 pradelsto atsiskaityti kalendorinio mėnesio delspinigių suma sudaro 2 497,50 Eur (555 Eur/mėn. x 4,5 mėn.). Atitinkamai liko dar 1,5 kalendorinio mėnesio iki maksimalaus galimo 6 mėnesių delspinigių laikotarpio, už kurį delspinigiai skaičiuotini jau nuo mažesnės 328,99 Eur sumos ją dauginant iš 1,5 ir delspinigiai už šį likusį laikotarpį sudaro 493,48 Eur (328,99 Eur x 1,5). Atitinkamai visa darbdavio mokėtina delspinigių suma sudaro 2 990,98 Eur (2497,50 Eur + 493,48 Eur). Teismas tik iki šios sumos turėjo teisę mažinti priteistinų delspinigių sumą, o ne daugiau nei tris kartus, neva gindamas sąžiningą ir teisėtai besielgiantį darbdavį, kai bylos medžiaga ir darbdavio procesinis elgesys liudija priešingai.
14. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo teismo atsižvelgti į nepagrįstai atnaujintą procesą, ir tuo pagrindu priimti sprendimą procesą nutraukti, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. V. K. apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą, kuriuo rėmėsi atnaujintame procese atsakovas, tai apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad nagrinėdamas bylą iš esmės teismas privalėjo įvertinti darbuotojo reikalavimus, reikštus DGK ir dėl kiekvieno jų pagrįstumo pasisakyti. Atnaujinus procesą buvo nagrinėjami reikalavimai, pareikšti praėjus 7 mėn. po sprendimo priėmimo. Tai nėra teismo padaryta teisės taikymo klaida, kuomet nenagrinėjo nepareikštų reikalavimų.
14.2. Atsakovas dirbo vairuotoju, komandiruotės nebuvo skiriamos, nes darbuotojas dirbo tik darbo dieną. Jis nepatirdavo jokių papildomų (padidėjusių) išlaidų. Atsakovo minima DK 144 straipsnio 8 dalis siejama būtent su patiriamomis papildomomis išlaidomis, kurių atsakovas net neįvardijo.
14.3. Dėl važiavimo naktį atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Byloje yra nepatvirtinta nei parašu, nei kitais identifikuojančiais duomenimis neva atsakovo vairuotojo kortelės nuskaitymo duomenys. Teisme nuskaityti duomenų nepavyko, todėl įrodymas nėra patikimas. Apeliacinio skundo motyvai, kad neva nepaneigtas atsakovo pateiktas įrodymas – vairuotojo kortelės duomenys - yra nepagrįstas, nes teismo reikalavimu vairuotojo kortelės, buvusios būtent pas atsakovą, nuskaityti nepavyko. Atsakovas nepateikė kortelės nuskaitymo įrangos sertifikuojančių duomenų. Todėl teiginiai, kad ieškovas privalėjo paneigti abejones keliantį įrodymą, yra teisiškai nepagrįsti.
14.4. Darbdavys atsakovą atleido dar nesant DGK sprendimo. Todėl užskaita atleidimo įsakymu atlikta teisėtai. Tai reiškia, kad su darbuotoju buvo tinkamai atsiskaityta. Todėl prašymas dėl netesybų priteisimo atmestinas.
14.5. Ieškovo manymu, visas šis procesas užtruko būtent dėl atsakovo atstovų padarytų procesinių klaidų. Per visą procesą nesugebėti net žodžiu įvardinti atsakovo pozicijos, kokį sprendimą turėtų priimti teismas, yra ne kas kita, kaip atstovo klaida. Bet jokiu būdu ne teismo. Prašyme dėl proceso atnaujinimo tai pripažįstama ir paties atsakovo. Visus prašymus, procesinius dokumentus rengė ir teikė teismui profesionalus atstovas. Ir būtent tada, kai byla buvo grąžinta pirmajai instancijai su konkrečiu nurodymu, atsakovas ir turėjo formuoti prašymą dėl prašomų sumų, o vietoj to, net neužsiminus apie prašomas priteisti sumas, paprašė priimt sprendimą už akių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Ieškovė („Netotrans“) prašė nagrinėti apeliacinius skundus žodinio proceso tvarka. Kodėl reikalingas žodinis procesas, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimų argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, pateikti įrodymai yra pakankami vertinti faktines aplinkybes, rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
17. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), įvykdyto darbo ginčų komisijos sprendimo atgręžimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
18. Ieškovė nurodo, kad buvo nepagrįstai atnaujintas darbo ginčo procesas Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi. Tačiau CPK 370 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundžiamos gali būti tik nutartys atsisakyti atnaujinti procesą. Nutartis atnaujinti procesą nėra skundžiama atskiruoju skundu. Pirmosios instancijos teismas nutarė procesą atnaujinti, šis sprendimas nėra peržiūros dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl proceso atnaujinimo pasisakyti negali, kitaip tariant, apeliantės nuomonė dėl proceso atnaujinimo nepagrįstumo neturi teisinės reikšmės.
19. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2019 liepos 23 d. tarp UAB „Netotrans“ ir A. G. sudaryta darbo sutartis, A. G. priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi už 555 Eur mėnesio atlyginimą, nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimu nustatyta, kad šalių darbo santykiai nutrūko 2019 m. spalio 2 d. pagal Darbo kodekso 36 straipsnio 4 dalį (darbuotojo pareiškimu neišlaikius išbandymo). Darbo sutarties pasibaigimo dieną su darbuotoju nebuvo visiškai atsiskaityta. Galutinis atsiskaitymas faktiškai įvyko 2020 m. vasario 17 d., kai antstolis S. M., vykdydamas darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 8 d. sprendimą, nuskaitė iš ieškovės sąskaitos 724,78 Eur, iš kurių 561,43 Eur pervesti darbuotojui A. G., o 163,35 Eur – antstoliui kaip vykdymo išlaidos ( t.4, b.l. 33, 36,38).
20. Ieškovė teigė, kad su darbuotoju visiškai atsiskaitė, nes iš jam priklausančių sumų atskaitė darbuotojo padarytą žalą, todėl antstolis atskaitymą padarė neteisėtai, o darbuotojas teigė, kad su juo nebuvo visiškai atsiskaityta, nes skaičiuotas per mažas darbo užmokestis, nesumokėta už naktinį darbą, už nepanaudotas atostogas ir netesybos.
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs antstolio jau išieškotą sumą, priteisė atsakovui A. G. iš ieškovės „Netotrans“ 52,13 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 1100 Eur netesybų ir 904,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Abi šalys tokiu sprendimu yra nepatenkintos.
22. Teisėjų kolegija pirmiausia tikrina, kokios išmokos turėjo būti paskaičiuotos darbuotojui darbo santykių pasibaigimo dieną, t. y. 2019 m. spalio 2 d. Kaip minėta, darbuotojas priimtas ir pradėjo dirbti 2019 m. liepos 24 d., darbo laiko žiniaraštis už 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius nepateiktas, darytina išvada, kad liepą atsakovas dirbo 6 darbo dienas (5 darbo dienų savaitė), 2019 m. rugpjūčio mėnesį dirbo 21 darbo dieną, 2019 m. rugsėjo mėnesį dirbo 20 darbo dienų (darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenys, t.1, b.l. 50), 2019 m. spalio mėnesį nedirbo (žiniaraščio duomenys, t.1, b.l. 51). Atsakovui priskaičiuota darbo užmokesčio: 2019 m. liepą 144,78 Eur, rugpjūtį 555 Eur, rugsėjį 528,57 Eur, bendra suma 1228,35 Eur, dalinama iš dirbtų darbo dienų skaičiaus (47), gaunamas vienos darbo dienos užmokestis 26,14 Eur. Įrodymų, kad šalys buvo susitarę dėl kitokio dydžio darbo užmokesčio, atsakovas nepateikė, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad didesnio darbo užmokesčio susitarimas yra neįrodytas.
23. Iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovui buvo išmokėtas darbo užmokestis už 2019 m. liepos mėnesį (87,59 Eur) ir rugpjūčio mėnesį (395,77 Eur). Dėl 2019 m. liepos mėnesio darbo užmokesčio darbuotojas pretenzijų nereiškė, todėl teismai šio mėnesio atsiskaitymo tinkamumo pagrįstai nenagrinėjo. Už 2019 m. rugpjūčio mėnesį atlyginimas sumokėtas tinkamai. Už 2019 m. rugsėjo mėnesį atlyginimas nesumokėtas, todėl turi būti priteista 522,70 Eur (26,14 Eur padauginta iš 20 darbo dienų, priskaityta suma). Kompensacija už nepanaudotas atostogas ieškovo buvo paskaičiuota 61,40 Eur, taigi, bendra priskaityta atleidimo dieną suma turėjo būti turėjo būti 584,10 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad priskaityta (su mokesčiais) suma atsakovo atleidimo dieną turėjo būti 613, 56 Eur (552,16+61,40, teismo sprendimo 5 puslapis). Skirtumas 29,46 Eur. Atsakovui išmokėtina suma nuo 584,10 Eur sudarytų 412,51 Eur.
24. Pažymėtina, kad atsakovui išmokėti dienpinigiai (60 Eur 2019 m. rugpjūčio 19 d. ir 270 Eur 2019 m. rugsėjo 17 d.) neįskaičiuotini į galutinio atsiskaitymo sumą. Avansas 50 Eur, išmokėtas atsakovui 2019 m. rugsėjo 26 d., kolegijos vertinimu, taip pat neįskaičiuotinas į galutinio atsiskaitymo sumą, nes, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, į bylą nepateikta duomenų, kokiu tikslu išmokėtas avansas, kas už tą sumą pirkta, kur panaudota.
25. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui neturėjo būti skaičiuojamas darbo užmokestis už nakties darbą, nes tokio susitarimo tarp šalių, kad darbdavys paveda dirbti viršvalandžius ir sutinka už tai apmokėti, į bylą nebuvo pateikta. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad darbdavys jam neteikė pastabų dėl faktinio darbo naktį, atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatytos darbo laiko trukmės viršijimo faktas pats savaime nėra pakankamas konstatuoti, kad ieškovas DK 144 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų prasme dirbo viršvalandinį darbą, už kurį turi būti mokamas padidinto tarifo darbo užmokestis. Viršvalandiniai darbai (tame skaičiuje ir nakties darbai) dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia, o darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011); viršvalandiniu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuriam būdingi šie požymiai – t. y. darbas, kuris: 1) dirbamas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę; 2) dirbamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia; 3) iš esmės yra galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015).
26. Taip pat atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad jam turėjo būti priskaičiuota kompensacija už darbą, susijusį su važiavimu. Tokio susitarimo tarp darbo sutarties šalių į bylą nėra pateikta. Jau minėti du atvejai, kai atsakovui buvo sumokėtos vadinamųjų dienpinigių sumos (60 ir 270 Eur), neįrodo buvus kokį nors susitarimą dėl vadinamosios kompensacijos už važiavimą.
27. Taigi, bendra priskaityta atsakovui suma jo darbo sutarties pasibaigimo dieną (2019 m. spalio 2 d.) turėjo būti 584,10 Eur. Kaip jau minėta, vykdant darbo ginčų komisijos sprendimą, iš ieškovės banko sąskaitos buvo atskaityta 561,43 Eur suma, kuri pervesta atsakovui A. G.. Skirtumas tarp šių sumų yra 22,67 Eur atsakovo naudai. Teismas sprendė, kad skirtumas yra 52,13 Eur (neatskaičius mokesčių). Todėl teismo sprendimas patikslintinas sumažinant skirtumą iki 22,67 Eur.
28. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia klausimą, kas privalės sumokėti mokesčius įskaičius nevienarūšes prievoles, t. y. kokia suma turėtų būti išmokėta atsakovui atskaičius mokesčius. Teisėjų kolegija nesutinka, kad tarpusavyje įskaitytos prievolės buvo nevienarūšės. Priešingai, tai buvo vienarūšės prievolės (darbo ginčų komisijos priteistas darbo užmokestis ir atsakovui priklausantis darbo užmokestis), kurių įskaitymas yra leidžiamas pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodyto DK 321 straipsnio Darbo kodekse nėra, todėl šis apeliantės argumentas neaiškus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies yra pakankamai aišku, kad sumos nurodomos priskaitytos, t. y. su mokesčiais, todėl šiuo atveju visus mokesčius nuo priteisto darbo užmokesčio sumų (tiek gyventojų pajamų, tiek sveikatos draudimo, tiek pensijų ir soc. draudimo) turi mokėti atsakovas (darbuotojas), nes jau yra gavęs priskaitytas sumas.
29. Abi šalys pateikė apeliacinius skundus dėl priteistų netesybų: darbdavys nesutinka mokėti 1100 Eur, o darbuotojas norėtų gauti 2 497,50 Eur už pavėluotus atsiskaityti 4,5 mėnesio, nes turėjo būti galutinai atsiskaityta 2019 m. spalio 2 d., o antstolis nuskaičiavo galutinį atsiskaitymą 2020 m. vasario 17 d. (žr. šios nutarties 19 pastraipą), t. y. po 4 mėnesių ir 15 d. Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis nustato netesybų dydį esant pavėluotam atsiskaitymui, kai darbo sutartis pasibaigia, netesybų dydis yra paskaičiuojamas kaip darbuotojo vidutinis darbo užmokestis padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Netesybų sumažinimas pagal dabar galiojančios Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies nuostatas ir suformuotą kasacinio teismo praktiką yra neleidžiamas. Kasacinio teismo praktika nuo 2022 metų vasario 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022 yra formuojama tokia, kad DK 147 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą, nes, remiantis 2017 m. birželio 6 d. įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) DK 147 straipsnio 2 dalyje (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2603 redakcija) nustatytas trijų mėnesių terminas buvo pakeistas į šešių mėnesių terminą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022 17–20 punktus; 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022, 47 straipsnis). Kasacinio teismo praktika netesybų dydžio klausimu nėra pakeista, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad darbuotojas dirbo trumpą laiką, darbe elgėsi netinkamai, apie darbo sutarties pasibaigimą darbdavys sužinojo tik 2021 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismui priėmus sprendimą, yra atmestini. Pažymėtina, kad pats darbdavys 2019 m. lapkričio 21 d. priėmė įsakymą atleisti atsakovą iš darbo, todėl jau tada galėjo išspręsti galutinio atsiskaitymo klausimą.
30. Atsižvelgiant į pacituotą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeistinas padidinant priteistą netesybų dydį iki 2497,50 Eur ( priskaityta suma), ( 555 Eur vidutinis mėnesio atlyginimas dauginamas iš 4,5 mėnesio).
31. Galiausiai ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė vertinti ieškovei padarytos žalos dydį. Į šį apeliantės argumentą teisėjų kolegija turi atsakyti, kad, visų pirma, ieškovė šioje byloje nėra pareiškusi atsakovui reikalavimo priteisti padarytą žalą, todėl teismas apskritai neturėjo pareigos nagrinėti, kokią žalą darbuotojas padarė, nes teismas nagrinėja bylą pagal pareikštus materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir priima sprendimą dėl pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas neturi priimti sprendimo dėl nepareikštų reikalavimų.
32. Kita vertus, kaip nustatyta šioje byloje, darbdavys 2019 m. lapkričio 21 d. buvo priėmęs įsakymą atleisti atsakovą iš darbo pagal DK 58 str. (už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą) ir išskaičiuoti iš atsakovui priklausančio mokėjimo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio žalos atlyginimą (t.1, b.l. 26). Taigi, teismas, analizuodamas atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tinkamumą, netiesiogiai turėjo patikrinti, ar tikrai egzistavo priežastis ( darbuotojo padaryta žala) nesumokėti darbuotojui jam priklausančio atlyginimo atleidimo dieną. Teismas tokią analizę atliko, todėl apeliantės UAB „Netotrans“ argumentai, kad teismas esą netikrino darbuotojo padaryto žalos dydžio, yra atmestini kaip nepagrįsti.
33. Jau minėto 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymo aprašomojoje dalyje buvo nurodyta, kad atsakovas A. G. nepagrįstai panaudojo kuro už 463,98 Eur ir kad atsakovui buvo pervesta avanso 50 Eur. Iš įsakymo galima suprasti, kad bendra darbuotojo padarytos žalos suma buvo nustatyta 513,98 Eur. Atsakovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis buvo 551, 55 Eur ( žr. šios nutarties 19 ir 22 pastraipas). Vadinasi, iš įsakymo matyti, kad darbdavys dėl neaiškių priežasčių nusprendė išskaityti iš atsakovo daugiau, negu kad jo paties nustatyta žala. Tokio turinio įsakymas negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad įsakyme nurodyta esą nepagrįstai panaudoto kuro suma 463,98 Eur nėra paremta byloje pateiktais įrodymais, nes 2019 m. liepos 25 d. kuro pirkimo ataskaita (t.1, b.l. 34-35) parodo, kiek faktiškai kuro pirkta, tačiau savaime tai nereiškia, kad visą pirktą kurą darbuotojas pasisavino. Tai, kad kuras buvo perkamas mažais kiekiais, taip pat savaime nerodo kuro pasisavinimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ieškovės pateiktos automobilio, kurio v.n. (duomenys neskelbtini) sekimo sistemos nuotraukos (t.6, b.l. 18-127) taip pat nepagrindžia nepagrįsto kuro panaudojimo. Kitaip tariant, ieškovės pateikti į bylą duomenys (kuro pylimo ataskaitos, automobilio judėjimo duomenys) nepagrindžia, kokiais maršrutais turėjo važiuoti darbuotojas, kiek kuro buvo reikalinga nurodytiems maršrutams, kur buvo panaudotas nupirktas kuras, ar buvo paliktas ieškovės automobilyje, ar perpiltas į kitas talpas ir pan. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kokiu pagrindu apskritai padarė išvadą, kad atsakovas sukėlė žalą darbdaviui. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymo pagrindu atliktas atskaitymas buvo nepagrįstas.
34. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias galutinį atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju, apmokėjimą už viršvalandžius ir nakties darbą, įvertino kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumą, faktinį galutinio atsiskaitymo įvykdymą po 4,5 mėnesio nuo atleidimo dienos, įvertino nepagrįstai darbdavio atliktą atskaitymą, tik netiksliai paskaičiavo darbuotojui priklausantį skirtumą tarp galutinio atsiskaitymo sumos (584,10 Eur) ir faktiškai išieškotos sumos (561,43 Eur), kuris yra 22,67 Eur, todėl teismo sprendimas patikslintinas sumažinant priteistą atsakovui sumą iki 22,67 Eur. Priteisdamas netesybas teismas nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos ( žr. šios nutarties 29 pastraipą), todėl teismo sprendimo dalis dėl netesybų priteisimo pakeistina priteisiant atsakovui iš ieškovės 2497,50 Eur (priskaityta suma) netesybų. Likusi teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
35. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė tinkamai, nes buvo patenkinti darbuotojo reikalavimai, o darbdavio reikalavimai atmesti, todėl darbdavio kaip pralaimėjusios proceso šalies išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
36. Laikytina, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovo skundas tenkinamas. Duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese atsakovas nepateikė, todėl jos nepriteistinos ( CPK 93 straipsnis).
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
n u t a r i a :
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Netotrans“, įm.k. 302772637, atsakovui A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 22,67 Eur (dvidešimt du eurus ir 67 ct, priskaityta suma) skirtumą tarp galutinio atsiskaitymo sumos atleidžiant iš darbo (584,10 Eur) ir antstolio išieškotos sumos (561,43 Eur); 2497,50 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 50 ct, priskaityta suma) netesybų ir 904,64 Eur (devynis šimtus keturis eurus ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį ir pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo apgręžimo atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Diana Labokaitė
Rūta Palubinskaitė