Administracinė byla Nr. eA-91-463/2023

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00428-2021-2

        Procesinio sprendimo kategorija 23.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. G. skundą atsakovui Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja E. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 12 d. įsakymą „Dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus metus panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti pareiškėjai 4 139,30 Eur (mokėtina suma atskaičius mokesčius 2 504,28 Eur) kompensaciją už nepanaudotas atostogas iš atsakovo už ginčo laikotarpį; 3) priteisti iš atsakovo Komisijos pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja skunde nurodė šias aplinkybes:

2.1        Pareiškėja 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė prašymą atsakovui dėl kasmetinių atostogų suteikimo nurodydama, kad pageidauja panaudoti 32 kalendorines dienas sukauptų atostogų už darbo metus, kurie prasidėjo 2017 m. lapkričio 1 d., laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki sausio 8 d., nuo sausio 19 d. iki sausio 22 d., nuo vasario 8 d. iki vasario 12 d., nuo kovo 1 d. iki kovo 13 d., nuo balandžio 6 d. iki balandžio 9 d., nuo balandžio 15 d. iki 16 d. Prašyme pareiškėja nurodė, kad atostogomis faktiškai negalėjo pasinaudoti dėl svarbių priežasčių, nes būdama Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininke privalėjo laiku atlikti teisės aktų pavestas darbo pareigas. Pareiškėja ne visada galėdavo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, todėl yra jų sukaupusi už ilgesnį laikotarpį, bei yra nurodžiusi negalėjimo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis aplinkybes prašyme suteikti atostogas.

2.2       Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 8 skyriaus 2 skirsnio „Poilsio laikas“ ir DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatą, numatančią, kad darbuotojai, iki DK įsigaliojimo (2017 m. liepos 1 d.) turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už 3 darbo metus, turėjo teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d., darytina išvada, kad darbdavys neturi teisės priimti sprendimo panaikinti ar nurašyti atostogas už daugiau kaip 3 darbo metus, tačiau turi teisę suteikti arba nesuteikti kasmetines atostogas. Tuo atveju, jeigu priima sprendimą nesuteikti atostogų už daugiau kaip 3 metus, atitinkamai sprendimą turi motyvuoti.

2.3       Atsakovas neišdėstė jokio aiškaus teisinio pagrindo priimdamas Įsakymą, išskyrus tai, kad vadovavosi Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų 13.1 ir 13.9 punktais. Atsakovas visiškai nevertino bei nepateikė jokių motyvų dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl negalėjimo pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis. Įsakyme remiamasi DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 8 dalimi, kuri pareiškėjos atveju nėra aktuali, kadangi reglamentuoja atostogas sukauptas iki DK įsigaliojimo (2017 m. liepos 1 d.), kai šiuo atveju pareiškėjos atostogų ginčo laikotarpis yra nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 30 d.

2.4       Nagrinėjamu atveju atsakovo neveikimas nepriimant sprendimų dėl galimybės suteikimo pasinaudoti sukauptomis atostogomis esant svarbioms priežastims, bei nevertinant šių aplinkybių pareiškėjos atžvilgiu, nors pareiškėja turėjo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, liko neįgyvendinti, taip pažeidžiant ne tik įstatymų nuostatas, bet ir bendruosius viešojo administravimo principus.

2.5       Nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas visoje šalies teritorijoje, todėl susidariusi situacija tiek šalyje, tiek pasaulyje pagrindžia objektyvias sąlygas dėl negalėjimo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Todėl laikotarpis nustatytas teisei nepanaudotoms kasmetinėms atostogoms daugiau kaip už trejus darbo metus išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d., turi būti pratęstas ir sudarytos sąlygos jas panaudoti vėlesniais laikotarpiais, tokios nuomonės laikosi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

2.6       Pareiškėja darbdaviui nurodė eilę aplinkybių, pagrindžiančių, kad faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis, tačiau darbdavys jų visiškai nevertino.

2.7       Pareiškėjos ir atsakovo ginčo atveju, atsakovas visiškai nemotyvavo savo priimto Įsakymo, apie atsisakymo suteikti atostogas priežastis pareiškėja nebuvo informuota, darbo santykių eigoje. Atsakovas neskatino pareiškėjos pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.

3.       Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko.

4.       Atsiliepime nurodė šiuos argumentus

4.1       Pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu buvo įvertintos jos nurodytos priežastys, kurios, jos teigimu, sutrukdė pasinaudoti nepanaudotomis kasmetinėmis atostogomis už pastaruosius trejus metus, taip pat kitų valstybės institucijų praktika ir informacija dėl DK 127 straipsnio 5 dalies taikymo, taip pat informacija apie Komisijos darbuotojų atostogų likučius, kitos aplinkybės. Komisija, priimdama ginčijamą įsakymą, pripažino, kad pareiškėjos prašyme nurodytos priežastys negali būti laikomos objektyviomis ir svarbiomis kliūtimis pareiškėjai pasinaudoti nepanaudotomis kasmetinėmis atostogomis už trejus metus, taip pat sudarančiomis pagrindą pratęsti ginčo atostogų pasinaudojimo terminą, todėl ginčijamu Įsakymu atsakovas panaikino 32 kalendorines dienas kasmetinių atostogų už 2017 m. spalio 31 d.­ – 2018 m. spalio 30 d. darbo laikotarpį.

4.2       Pareiškėja, vykdydama Komisijos pirmininko pareigas (iki 2020 m. lapkričio 3 d.) turėjo įprastą darbo krūvį, nedalyvavo kokiose nors darbo grupėse ir komisijose kaip jų narė. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad vykdė kokias nors papildomas priskirtas funkcijas bei dėl to negalėjo faktiškai pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.

4.3       Susirašinėjimo su Informacinės visuomenės plėtros komiteto specialistais el. paštu dėl MS Teams licencijos gavimo, diegimo ir naudojimo Komisijos darbe matyti, kad pagrindinius darbus ir veiksmus atliko Komisijos specialistai, kuriems šios funkcijos ir buvo priskirtos, tačiau ne pati pareiškėja.

4.4       UAB „Nuklonas“ sąskaitos nustatytąja tvarka vizuotos ir įvertintos Komisijos Bendrųjų reikalų skyriaus specialistų, nėra aišku, koks čia yra pareiškėjos papildomas darbo krūvis, nes sąskaitos už suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes nuolat įprasta tvarka teikiamos pasirašyti / vizuoti Komisijos pirmininkui, kuris savo rezoliucija nukreipia sąskaitų apmokėjimo klausimus pagal savo kompetenciją atsakingiems asmenims.

4.5       Teisingumo ministro 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1R-113 sudaryta darbo grupės administracinių ginčų nagrinėjimo klausimus reglamentuojantiems teisės aktams tobulinti personalinė sudėtis. Komisijos atstovai nėra nurodyti kaip darbo grupės nariai, darbo grupė posėdžiavo ne daugiau kaip 1 kartą per mėnesį (pridėti gegužės 7 d. ir birželio 14 d. posėdžių protokolai). Juose pažymėta, kad pareiškėja nėra darbo grupės narė ir priskirta dalyvių grupei – Kiti posėdžio dalyviai.

4.6       Komisijos pirmininką jo atostogų, laikinojo nedarbingumo ir tarnybinės komandiruotės atveju pavaduoja kitas Komisijos narys, todėl Komisijai pavestos funkcijos vykdomos bei darbai atliekami ir Komisijos pirmininko atostogų metu. Laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo priimti 4 sprendimai dėl pareiškėjos, kaip pranešėjos, išnagrinėtų bylų.

4.7       Pareiškėjos negalėjimo atostogauti nepagrindžia ir bylų paskyrimas į posėdžius, ir pateiktos darbotvarkės, nes pats Komisijos narys pranešėjas sprendžia, kaip ir kada skirti bylas nagrinėti Komisijos posėdžiuose. Be to, nustatytas 60 dienų skundų mokestinių ginčų bylose išnagrinėjimo terminas galioja nuo pat Komisijos įsteigimo, todėl buvo ir yra įprastas bei sudaro pakankamai lanksčias galimybes organizuoti savo veiklos procesą taip, kad būtų suderintos tiek darbo, tiek poilsio sąlygos. Priešingu atveju, niekas iš Komisijos narių negalėtų atostogauti, nes visada yra paskirti ir nagrinėjami skundai, kurių nagrinėjimo trukmė neviršija 60 dienų.

4.8       Įvertinus pareiškėjai paskirtų bylų skaičių, tai, jog dalis gautų skundų buvo nenagrinėtini, dalies skundų nagrinėjimas iš esmės po jų gavimo, gavus prašymus tartis, buvo sustabdyti, be to, narys pranešėjas kiekvienoje byloje dirba su vyr. specialistu – padėjėju, kuris parengia pranešimą bylai, sprendimo projektą ir kitaip nariui padeda, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pagrindinių ir tiesioginių funkcijų vykdymas (vykdyti papildomų funkcijų pareiškėjai šiuo laikotarpiu nebuvo pavesta) galėjo būti kliūtimi atostogauti.

4.9       Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2021 m kovo 4 d. rašte Nr. S-678 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Komisiją, kad „neturi rašytinių įrodymų ar kitos informacijos, jog nuo 2019 m. iki 2020 m. pareiškėjai buvo asmeniškai Ministro Pirmininko pavedimu ar kaip nors kitaip pavesta atstovauti Komisijai ministerijose, Vyriausybėje ar Lietuvos Respublikos Seime (toliau – ir Seimas), darbo grupėse, tarpinstituciniuose posėdžiuose, Seimo komitetuose svarstant su Komisijos veikla susijusius klausimus. Komisijos žiniomis visi pareiškėjos (Komisijos pirmininko pareigose, iki 2020 m. lapkričio 3 d.) prašymai Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui dėl atostogų suteikimo ir / ar perkėlimo buvo patenkinti. Pareiškėja eidama Komisijos nario pareigas prašymų dėl atostogų suteikimo iki 2020 m. gruodžio 31 d. Komisijos pirmininkui neteikė. Komisija nuolat sudaro atostogų eiles kiekvienų kalendorinių metų pradžioje. Komisijos pirmininkas juos tvirtina. Tai yra pareiškėja eidama Komisijos pirmininkės pareigas vykdė ir priskirtas personalo administravimo funkcijas – pasirašė įsakymus dėl atostogų skyrimo, tvirtino darbuotojų atostogų eiles, vadovavo personalo administravimo specialistės darbui, disponavo informacija (įskaitant Valstybės tarnautojų registro duomenis) apie Komisijos darbuotojų ir savo pačios nepanaudotas atostogas ir jos pagrindu planavo bei organizavo Komisijos darbuotojų darbą.

4.10       Pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis dėl kurių pareiškėja negalėjo pasinaudoti už trejus metus sukauptomis kasmetinėmis atostogomis. Pareiškėja vykdė Komisijos pirmininko pareigybei pavestas funkcijas (kaip ir kiti Vyriausybės įstaigų vadovai) ta apimtimi, kurią nustato Komisijos nuostatai.

4.11       Komisijos darbuotojų atostogų patvirtintoje eilėje 2019 m. ir 2020 m. nėra Komisijos pirmininkės pavardės ir nėra nurodoma jokia informacija dėl jos planuojamų atostogų trukmės. Komisijos darbuotojai galėjo susipažinti su visų darbuotojų atostogų datomis ir atitinkamai planuoti savo darbo ir poilsio laiką, išskyrus pareiškėjos kaip Komisijos pirmininkės.

4.12       Atsakovo manymu, reikšminga aplinkybė yra ta, kad tik nuo 2017 m. spalio 31 d.–2018 m. spalio 30 d. laikotarpio atsiranda pareiškėjos nepanaudotų atostogų dienos, kurių skaičius kasmet nuosekliai didėjo. Prieš Komisijos pirmininkės kadencijos pabaigą nepanaudotų atostogų dienų skaičius viršija 90 dienų, nors pagal pareiškėjos informaciją, pvz., 2016 spalio 31 d.–2017 spalio 30 d. laikotarpiu pareiškėja išnaudojo visas atostogoms skirtas dienas. Atkreipė dėmesį, kad Komisijos pirmininkės kadencija turėjo baigtis 2020 m. lapkričio 1 d., t. y. po trejų metų maksimalaus leistino laiko kasmetinėms atostogoms panaudoti pagal DK nuostatas.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjos E. G. skundą tenkino. Panaikino atsakovo Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 12 d. įsakymą „Dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus metus panaikinimo“.

6.       Teismas nustatė, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 31 d. ėjo Mokestinių ginčų komisijos narės pareigas, nuo 2014 m. lapkričio 1 d. ėjo Mokestinių ginčų komisijos pirmininkės pareigas. Pareiškėja nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nebepaskirta Komisijos nare. Pareiškėja už darbo metus nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 30 d. iš viso turėjo 42 kalendorines dienas kasmetinių atostogų, iš kurių panaudojo 10 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų. Už minėtą laikotarpį liko nepanaudotos 32 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų. 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškėja pateikė prašymą Komisijai dėl kasmetinių atostogų suteikimo nurodydama, kad pageidauja panaudoti 32 kalendorines dienas sukauptų atostogų už darbo metus, kurie prasidėjo 2017 m. lapkričio 1 d., laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki sausio 8 d., nuo sausio 19 d. iki sausio 22 d., nuo vasario 8 d. iki vasario 12 d., nuo kovo 1 d. iki kovo 13 d., nuo balandžio 6 d. iki balandžio 9 d., nuo balandžio 15 d. iki 16 d. Minėtame prašyme pareiškėja nurodė, kad atostogomis faktiškai negalėjo pasinaudoti dėl svarbių priežasčių, nes būdama Komisijos pirmininke privalėjo laiku atlikti teisės aktų pavestas darbo pareigas: paskelbus valstybėje ekstremalią situaciją, turėjo naujai organizuoti ir užtikrinti sklandų Komisijos darbą; nuo 2019–2020 m. dalyvavo ir atstovavo Komisiją, Vyriausybėje ir Seime svarstant darbo grupėse, posėdžiuose, komitetuose svarbius su Komisijos veikla susijusius teisės aktus; 2020 m. pasibaigus pareiškėjos, kaip Komisijos pirmininkės kadencijai, turėjo organizuoti ir perduoti visus darbus naujai išrinktam Komisijos pirmininkui; 2020 m. tapus Komisijos nare, privalėjo laiku išnagrinėti mokesčių mokėtojų skundus. Pareiškėja prašyme tai pat nurodė, kad negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, todėl kad 2020 m. buvo nuolat keičiamos pareiškėjos suplanuotų atostogų datos. Ginčijamu 2021 m. sausio 12 d. įsakymu „Dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus metu panaikinimo“ atsakovas, vadovaudamasis DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 8 dalimi, DK 127 straipsnio 5 dalimi, Komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 „Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 13.1 ir 13.9 papunkčiais, panaikino pareiškėjai iki DK įsigaliojimo turėtas ir nepanaudotas kasmetines atostogas daugiau kaip už trejus darbo metus - 32 kalendorines dienas kasmetinių atostogų už 2017 m. spalio 31 d.­ – 2018 m. spalio 30 d. darbo laikotarpį.

7.       Teismas nurodė, kad DK 127 straipsnio 5 dalis aiškiai nustato terminą, kuomet darbuotojas netenka teisės į kasmetines atostogas, t. y. teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas. Pažymėtina, kad ta pati teisės norma (DK 127 straipsnio 5 dalis) taip pat numato, jog trejų metų terminas nėra taikomas tais atvejais, kuomet darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti, t. y. darbuotojas turi pareigą įrodyti, jog objektyvios aplinkybės lėmė jo negalėjimą savalaikiai pasinaudoti teise į kasmetines atostogas.

8.       Nagrinėjamu atveju 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškėja pateikė prašymą Komisijai dėl kasmetinių atostogų suteikimo nurodydama, kad pageidauja panaudoti 32 ginčo kalendorines dienas. Pažymėtina, jog pareiškėjos ginčo laikotarpis (nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 30 d.) už kurį jai buvo nesuteiktos 32 nepanaudotos kasmetinės atostogų dienos, jau yra po DK įsigaliojimo (t. y. 2017 m. liepos 1 d.). Pareiškėja teisę į visos trukmės (42 kalendorinių dienų) kasmetines atostogas už darbo metus nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 30 d. įgijo 2018 m. spalio 31 d. Teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis būtų prarandama po kalendorinių metų – 2018 m. gruodžio 31 d. ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. iki 2022 m. sausio 1 d. Taigi, vadovaujantis DK 127 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pareiškėja ginčo 32 kalendorines dienas turėjo teisę išnaudoti iki 2022 m. sausio 1 d.

9.       Teismas, aptaręs teisinį reguliavimą, konstatavo, kad pareiškėja savalaikiai pateikė prašymą Komisijai dėl ginčo 32 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų suteikimo, tačiau Komisija priimdama 2021 m. sausio 12 d. Įsakymą ,,Dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus metus panaikinimo“ pažeidė DK 127 straipsnio 5 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Įsakymas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

10.       Teismas nepasisakė dėl pareiškėjos ir atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių bei paaiškinimų, kuriais remiantis šalys įrodinėjo pareiškėjos faktinį negalėjimą (galėjimą) pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

11.       Vadovaujantis DK 145 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai priteista kompensacija už nepanaudotas atostogas kuri skaičiuojama pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, t. y. 4 139,30 Eur (mokėtina suma atskaičius mokesčius 2 504,28 Eur).

12.       Pareiškėjos naudai iš atsakovo priteista 847,00 Eur pareiškėjos turėtų išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

III.

13.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė DK 127 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau yra būtina įvertinti, ar egzistavo objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjai pasinaudoti atostogomis (kurių Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino), prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

14.1.       Teismo sprendime nėra pateikta argumentų dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų skaičiavimo tvarkos, taip pat nėra paaiškintos aplinkybės dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo / naikinimo pirmaisiais ir antraisiais bei paskesniais kalendoriniais metais, nors pareiškėja Komisijoje dirbo ne pirmus metus.

14.2.       Komisijos vertinimu, teismo sprendimo išvados, kad pareiškėja teisę į visos trukmės (42 kalendorinių dienų) kasmetines atostogas už darbo metus nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 30 d. įgijo 2018 m. spalio 31 d., o teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis būtų prarandama po kalendorinių metų – 2018 m. gruodžio 31 d. ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. iki 2022 m. sausio 1 d., todėl vadovaujantis DK 127 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pareiškėja ginčo 32 kalendorines dienas turėjo teisę išnaudoti iki 2022 m. sausio 1 d., yra neteisingos ir nepagrįstos.

14.3.       Komisijos vertinimu, toks teismo sprendime pateiktas DK 127 straipsnio 5 dalies aiškinimas neatitinka tikslų, kurių siekė įstatymo leidėjas nustatydamas šią normą, tai yra nesudaryti darbuotojui nepagrįstų prielaidų nesinaudoti kasmetinėmis atostogomis ir jas ,,kaupti“, darbinių santykių pabaigoje pasinaudojant išmokama kompensacija.

14.4.       Teismas sprendime nepasisakė dėl Komisijos pateiktų argumentų dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų faktinių aplinkybių.

15.       Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą atmesti.

16.       Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1                      Teismas itin aiškiai ir išsamiai pasisakė dėl DK 127 straipsnio 5 dalies teisės normos aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje ir konstatavo, jog pareiškėja teisę į visos trukmės (42 kalendorinių dienų) kasmetines atostogas už darbo metus nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 30 d. įgijo 2018 m. spalio 31 d. Teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis būtų prarandama po kalendorinių metų – 2018 m. gruodžio 31 d. ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. iki 2022 m. sausio 1 d. Taigi, vadovaujantis DK 127 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas konstatavo, jog pareiškėja ginčo 32 kalendorines dienas turėjo teisę išnaudoti iki 2022 m. sausio 1 d., o ne iki 2021 m. sausio 1 d. kaip nurodo atsakovas.

16.2                      Atsakovas nepagrįstai skunde cituoja DK 128 straipsnio 2 ir 3 dalis, nes nagrinėjamu atveju šios teisės normos nėra reikšmingos, kadangi reglamentuoja kitus teisinius santykius, t. y. aptaria atostogų suteikimą pirmaisiais ir vėlesniaisiais darbo metais ir atostogų eilės sudarymą. Pareiškėja nebuvo pirmus metus dirbanti darbuotoja, be to, atostogos pareiškėjai buvo panaikintos. Todėl atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad teismo sprendime turėjo būti pateikti argumentai dėl pareiškėjos nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo / naikinimo pareiškėjos pirmaisiais ir antraisiais bei paskesniais kalendoriniais metais yra aiškiai klaidinantys ir nepagrįsti.

16.3                       Pateikdama 2020 m. gruodžio 31 d. prašymą Komisijai dėl kasmetinių atostogų suteikimo, pareiškėja siekė panaudoti kasmetines atostogas už darbo metus nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 30 d., o ne „kaupti“ jas, kadangi pareiškėjai nebuvo kadencijos pabaiga, nes nuo 2020 m. lapkričio 2 d. ji vėl buvo paskirta Mokestinių ginčų komisijos nare naujai ketverių metų kadencijai.

16.4                       Pareiškėja akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog teismas nepasisako dėl kitų argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesiniai baigčiai, jei nurodyti teisiniai pagrindai yra pakankami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 12 d. įsakymo „Dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus metus panaikinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus – priteisti pareiškėjai kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

18.       Pirmosios instancijos teismas, aptaręs teisinį reguliavimą, konstatavo, kad pareiškėja savalaikiai pateikė prašymą Komisijai dėl ginčo 32 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų suteikimo, tačiau Komisija priimdama 2021 m. sausio 12 d. Įsakymą ,,Dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus metus panaikinimo“ pažeidė DK 127 straipsnio 5 dalies nuostatas.

19.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvados, jog pareiškėja teisę į visos trukmės (42 kalendorinių dienų) kasmetines atostogas už darbo metus nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 30 d. įgijo 2018 m. spalio 31 d., o teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis būtų prarandama po kalendorinių metų – 2018 m. gruodžio 31 d. ir dar kitų trejų kalendorinių metų, todėl vadovaujantis DK 127 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pareiškėja ginčo 32 kalendorines dienas turėjo teisę išnaudoti iki 2022 m. sausio 1 d., yra neteisingos ir nepagrįstos.

20.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl skirtingo DK 127 straipsnio 5 dalies normos turinio aiškinimo.

21.       DK 127 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

22.       Taigi minima norma nustato visų kasmetinių atostogų panaudojimo tvarką. Paminėtina, kad pagal DK 128 straipsnio 2 dalį, už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Taigi darbuotojo teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas) už pirmuosius darbo metus užtikrinama tais kalendoriniais metais, kada jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičių, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus. Už antrus ir vėlesnius darbo metus teisės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas) užtikrinama tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.

23.       Jei darbuotojas negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis dėl objektyvių priežasčių (pvz., laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų ar kt.), šio ribojimo terminas turi būti pratęsiamas. Pažymėtina, kad DK nereglamentuoja termino, per kurį toks darbuotojas turėtų pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, tačiau manytina, kad išnykus šioms aplinkybėms, darbuotojas pirmiausiai turėtų išnaudoti daugiau kaip už trejus metus sukauptas kasmetines atostogas.

24.       Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė prašymą atsakovui dėl kasmetinių atostogų suteikimo nurodydama, kad pageidauja panaudoti 32 kalendorines dienas sukauptų atostogų už darbo metus, kurie prasidėjo 2017 m. lapkričio 1 d., laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki sausio 8 d., nuo sausio 19 d. iki sausio 22 d., nuo vasario 8 d. iki vasario 12 d., nuo kovo 1 d. iki kovo 13 d., nuo balandžio 6 d. iki balandžio 9 d., nuo balandžio 15 d. iki 16 d.

25.       Nagrinėjamu atveju dėmesys atkreiptinas į tai, kad pareiškėja teisę į visos trukmės (42 kalendorinių dienų) kasmetines atostogas už darbo metus nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 30 d. įgijo 2018 m. spalio 31 d. Pareiškėja prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo atsakovui pateikė 2020 m. gruodžio 31 d. Pagal aukščiau aptartą DK 127 straipsnio 5 dalį teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis būtų prarandama po kalendorinių metų (šiuo atveju 2018 m. gruodžio 31 d.) ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. iki 2022 m. sausio 1 d. Taigi, vadovaujantis DK 127 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pareiškėja 2020 m. gruodžio 31 d. teikdama prašymą, turėjo teisę į kasmetines atostogas už darbo metus nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 30 d. 

26.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas ginčo byloje netinkamai vertino ir tyrė įrodymus, atsakovo nuomone, teismas sprendime nepasisakė dėl Komisijos pateiktų argumentų dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų faktinių aplinkybių, pažymi, kad pareiškėja 2020 m. gruodžio 31 d. teikdama prašymą nebuvo praradusi teisės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis už darbo metus nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 30 d., todėl faktinės aplinkybės, dėl kurių ji negalėjo pasinaudoti atostogomis būtent tais kalendoriniais metais, kuriais įgijo į jas teisę, nagrinėjamu atveju neturi būti vertinamos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovo apeliacinio skundo argumentai ir šiuo aspektu yra atmestini kaip nepagrįsti.

27.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

28.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

        Jolanta Malijauskienė