Baudžiamoji byla Nr. 1-560-853/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27303-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.25.5; 2.1.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 18 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Deimantei Grigei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Arošienei, kaltinamajam G. J. ir jo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), baustas administracine tvarka, teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 314 straipsnio 2 dalį 20 MGL (1000 eurų) bauda (baudos nesumokėjęs),

kaltinamas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

G. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. rugpjūčio 1 d. apie 22.14 val. (duomenys neskelbtini), ties gyvenamuoju namu Nr. 4, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, o būtent 2025 m. rugpjūčio 1 d. 22.30 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0145, nustatytas 2,80 ‰ (promilių) neblaivumas.

Kaltinamasis G. J. teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 1 d. po pietų pradėjo kartu su E. vartoti alkoholinius gėrimus. Gėrė alų, kurio išgėrė daug. E. užmigus, jis bandė jį pažadinti bei paprašė jo automobilio. E. tik per miegus sumurmėjo ir jis suprato, jog jam leido paimti automobilį. Jis automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, išvažiavo parvežti draugo. Važiavo netoli apie 2-3 kilometrus. Tiksliau visko nepamena dėl girtumo. Grįžo atgal į vietą ir iš karto atvažiavo policijos pareigūnai. Pripažįsta, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam du kartus buvo nustatytas girtumas. Koks tiksliai nepamena, tačiau su nustatytu girtumu sutinka. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. 

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, t. y. pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo G. J. kaltės pripažinimo, jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

-       2025 m. rugpjūčio 1 d. 21.28 val. gautu informaciniu pranešimu ROIK 0125000445313, kuriame užfiksuota, jog pranešėjas E. A. pranešė, kad prieš 10 min. iš jo kiemo buvo pavogtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, mėlynos spalvos. Įtaria vietinį gyventoją G. J. Įvykį matė kaimynai (b. l. 64-67);

-       2025 m. rugpjūčio 1 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Aurelijos Rapalienės tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 1 d. apie 22.30 val. iš Šiaulių budėtojo gavus pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš 10 min. iš pranešėjo kiemo buvo pavogtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, mėlynos spalvos, įtaria G. J., nuvykus nurodytu adresu pranešėjas E. A. paaiškino, kad visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus kartu su draugu G. J., ir, jam užmigus, G. J. pasiėmęs iš kambario automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį be jo leidimo išvažiavo. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo vykta ieškoti minėto automobilio kartu su E. A.. Automobilio paieškos metu G. J. skambinėjo E. A. ir aiškindavo, kur važiuoja, pyko, kodėl yra iškviesti policijos pareigūnai. Girdint asmenų telefoninį pokalbį buvo girdėti, jog G. J. yra akivaizdžiai stipriai neblaivus, t. y. kalba buvo nerišli, sunkiai dėstė mintis. G. J. sakė E. A., kad niekur šalikelėje nesustos, automobilį pastatys ten, iš kur jį ir paėmė, todėl nedelsiant buvo vykta atgal adresu (duomenys neskelbtini) Vykstant minėtu adresu tolumoje buvo matyti galiniai automobilio žibintai, automobilis važiavo minėtu adresu. Įvažiavus į kiemą buvo pastebėtas stovintis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o prie jo šalia stovėjo G. J. Paklausus G. J., ar jis vairavo automobilį, jis šio fakto neneigė ir sakė, jog važiavo parvežti draugą į namus. G. J. nurodė, kad visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 7510“, ARRF-0145, meteorologinės patikros Nr. 2361148, G. J. pirmu pūtimu 22.14 val. nustatytas 2,85 prom., 22.30 val. – 2,80 prom. girtumas (b. l. 6-7);

-       2025 m. rugpjūčio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), teritorijoje stovintis automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos foto lentelės (b. l. 16-18, 20-40);

-       2025 m. rugpjūčio 1 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad G. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0145, 22.14 val. nustatytas 2,85 promilių, 22.30 val. – 2,80 promilių neblaivumas (b. l. 62);

-       pareigūnų kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuotu pokalbiu su G. J. ir jo neblaivumo nustatymo procedūra (b. l. 70). DVD laikmena voke, prisegtame prie bylos viršelio galinio viršelio vidinės pusės;

-       2025 m. rugpjūčio 4 d. gauta VĮ Regitra informacija, iš kurios matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra R. J. (b. l. 68);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo E. A. parodymais, kur jis parodė, kad liepos 25 d. nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nespėjo persiregistruoti jo savo vardu. Rugpjūčio 1 d. namuose kartu su draugais vartojo alkoholį. Automobilis stovėjo kieme, o jo užvedimo raktelis buvo matomoje vietoje prieškambaryje, ant spintelės. Vienas iš sugėrovų buvo ir G. Baliavodamas užmigo, pažadino kaimynė, sakydama, kad kieme nebėra jo automobilio, ir kad matė, jog šis automobilis važinėja po (duomenys neskelbtini), jį vairuoja G. Supratęs, kad jam nežinant G pasiėmė automobilio raktelius ir neblaivus išvažiavo jo mašina, bandė su juo susisiekti per „Messenger“ programėlę, tačiau nepavyko. Žinodamas, kad G. yra apsvaigęs nuo alkoholio, ir nenorėdamas jokių neigiamų pasekmių, apie automobilio paėmimą pranešė bendrajam pagalbos centrui numeriu 112. Nemano, kad G. būtų turėjęs tikslą pagrobti jo automobilį, jis paprasčiausiai norėjo juo pasivažinėti. Jei ne G. girtumas ir vairavimas automobilio, tai nebūtų pranešęs policijai, bet šį kartą bijojo, kad jis sau ar kitam nepadarytų žalos, kad nekiltų tragiškos pasekmės. Dėl viso šio įvykio G. jokių pretenzijų neturi, žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia. G. jo atsiprašė, sakė, kad nenorėjo pavogti automobilio, o tiesiog iš „durnumo“, norėjo šiek tiek „prasilėkt“ automobiliu (b. l. 46-48);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo V. M. parodymais, kur jis parodė, kad E., grįžęs iš (duomenys neskelbtini), nusipirko „(duomenys neskelbtini)“. Vakare, kažkur apie 21 val., kartu su drauge S. J. bei su penkiamečiu sūnumi išėjo pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) miestelį. Maždaug po valandos, jiems einant gatve, pamatė pravažiuojantį E. A. automobilį, kurį vairavo G. Šį faktą matė aiškiai, nes automobilis pravažiavo visai arti jo. Tuomet iškart paskambino E. Mobilaus ryšio telefone užfiksuota, jog skambino 22.12 val. Klausė E., kur jis yra, E. atsakė, jog su policija ieško savo automobilio. Pasakė, kad ką tik matė jo automobilį, ir nurodė, kad jį vairavo G. J. G. buvo atėjęs pas juos, atsiprašė, jei dėl savo veiksmų sukėlė kokių neigiamų padarinių, tačiau jie jokios žalos nepatyrė ir jokių pretenzijų neturi (b. l. 52-54);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos S. J. parodymais, kur ji parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 1 d. vakare kartu su sugyventiniu V. M. bei penkiamečiu sūnumi išėjo pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) miestelį, ir vaikščiojant paskambinusi sesuo A. pasakė, kad G. paėmė E. automobilį, ir kad atvykusi policija ieško mašinos. Netrukus pro juos pravažiavo E. automobilis, kurį vairavo G. Tai matė aiškiai, nes jis visai arti jų pravažiavo. Iškart jie paskambino E. ir informavo apie ką tik matytą jo automobilį. Grįžo pas E. į namus, kur kieme jau stovėjo jo automobilis, buvo policijos pareigūnai, G. bei jos sesuo A. Aiškinantis įvykio aplinkybes sužinojo, jog A. matė, kaip išvažiavo E. A. automobilis, nuėjo pas E. A. į namus, jį pažadino ir apie tai informavo (b. l. 58-60).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. 

Šioje byloje besąlygiškai nustatyta, jog G. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. rugpjūčio 1 d. apie 22.14 val. (duomenys neskelbtini), ties gyvenamuoju namu Nr. 4, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,80 ‰ (promilių) neblaivumas. Paminėtina, jog G. J. dėl įvykio vietoje nustatyto neblaivumo nurodė, jog sutinka (b. l. 62), bei ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Įvykio vietoje policijos pareigūnai G. J. 2025 m. rugpjūčio 1 d. 22.14 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2,85 promilių neblaivumą, o po 16 minučių, t. y. 22.30 val. G. J. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas mažesnis, t. y. 2,80 promilių neblaivumas (b. l. 62). Aplinkybę, jog G. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, byloje patvirtina pats kaltinamasis, asmens blaivumo nustatymo aktas, bendra įvykio registracijos informacija, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Ankščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina G. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, buvimą kaltinamojo veikoje, kadangi jis 2025 m. rugpjūčio 1 d. apie 22.14 val. (duomenys neskelbtini), ties gyvenamuoju namu Nr. 4, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,80 ‰ (promilių) neblaivumas, todėl jo nusikalstama veika pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai ir jis baustinas už šios nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl bausmės G. J. skyrimo

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. BK 61 straipsnio 4 dalis numato, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

G. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į teismo nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog G. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Jis nedirbantis (b. l. 96), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 150-151), nevedęs turintis nuolatinę gyvenamąją vietą (b. l. 99), anksčiau teismo teistas (b. l. 75-76, 78-83), paskirtos baudos nesumokėjęs (b. l. 141), baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (b. l. 86-94. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog kaltinamasis nedirbantis bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. J. paskyrus už nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, griežtesnę arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą minimumui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

BK 641 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju taikytini BK 641 straipsnio reikalavimai, kadangi G. J. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, bei vadovaujantis BPK 273 straipsniu buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir paskirta šiuo nuosprendžiu bausmė mažintina trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. rugpjūčio 23 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, jas visiškai sudedant ir G. J. skirtina galutinė subendrinta bausmė areštas ir 1000 Eur dydžio bauda.

BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jog veika padaryta spontaniškai, duomenis apibūdinančius kaltinamąjį, jog jis anksčiau teismo teistas, tačiau bausmės neatlikęs, administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nesumokėjęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas G. J. atidėtinas, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. 22.15 val. (b. l. 123-125) iki 2025 m. rugpjūčio 2 d. 11.20 val.  (b. l. 128-129) (viena diena), vieną dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikytina, kad G. J. yra atlikęs vieną parą arešto.

Vadovaujantis BPK 339 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. J. išaiškintina, jog jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per 5 darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos.

Dėl šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos baudos bausmės yra vykdomas priverstinis baudos išieškojimas, todėl pakartotinai neteiktinas baudos bausmės vykdymas.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pripažinus, kad G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, kartu su bausme jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus, kad jis pripažino, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,80 promilių (sunkus) girtumas, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šio draudimo terminas nustatytinas artimas vidutiniam terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 2 d. (b. l. 119-121).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t. y. būtent šią transporto priemonę G. J. vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,80 promilių girtumas, todėl transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, tai yra daugiau kaip 1,51 promilės, arba vengimas neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas turto konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog G. J. vairavo E. A. priklausančią transporto priemonę (b. l. 46-48), t. y. automobilis priklauso tretiesiems asmenims. Transporto priemonės savininkui nebuvo žinoma apie transporto priemonės naudojimą nusikalstamai veikai vykdyti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1520,00 Eur (b. l. 69). Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1520,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat į tai, jog pats kaltinamasis pripažino, kad tik dėl girtumo pasielgė netinkamai bei turintis priklausomybę alkoholiui, siekiant teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ateityje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kaltinamajam G. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. J. 2025 m. rugpjūčio 2 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 115-117, 119-121), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. J. išaiškintina baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka.

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri ikiteisminio tyrimo metu perduota saugojimui E. A. (b. l. 42), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina grąžinta teisėtam savininkui E. A.;  2025 m. rugpjūčio 2 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti: transporto priemonės vidaus foninis kvapas (stiklainis Nr. 1, plomba POLICIJA S47330), kvapo pėdsakas, paimtas nuo užvalkalo ant priekinės kairės pusės sėdynės sėdimos dalies (stiklainis Nr. 2, plomba POLICIJA S47331), nuoplova, paimta nuo vairo, su galimai biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 3, plomba POLICIJA S47332), nuoplova nuo pavarų svirties su galimai biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 4, plomba POLICIJA S47333), kurie ikiteisminio tyrimo metu pagal 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Žemaitės g. 34, Telšiai (b. l. 72), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, naikinimo darbus pavedant atlikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, <...>.

Teismas 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi kaltinamajam G. J., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskyrė gynėją advokatę Kristiną Adomavičienę, kurią parinko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (b. l. 137).

2025 m. rugpjūčio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė patikslintą pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-08860, kurioje nurodė, jog valstybės naudai priteistina 158,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iš G. J. (b. l. 166).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma, t. y. 158,33 Eur, yra protinga ir atitinka kaltinamojo turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis (b. l. 167-169), todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. J. paskirti sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. rugpjūčio 23 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant ir G. J. skirti galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto ir 1000,00 (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti G. J. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. 22.15 val. iki 2025 m. rugpjūčio 2 d. 11.20 val. (1 (vieną) dieną) ir laikyti, jog G. J. yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais G. J. paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu G. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, G. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 1520,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimties eurų), konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 725 straipsniu, paskirti G. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią G. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. J. privalo atvykti į probacijos tarnybą per 5 (penkias) darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Dėl G. J. paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteikti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, G. J. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 2 d. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

-       transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti grąžintą teisėtam savininkui E. A.;

-       transporto priemonės vidaus foninį kvapą (stiklainis Nr. 1, plomba POLICIJA S47330), kvapo pėdsaką, paimtą nuo užvalkalo ant priekinės kairės pusės sėdynės sėdimos dalies (stiklainis Nr. 2, plomba POLICIJA S47331), nuoplovą, paimtą nuo vairo, su galimai biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 3, plomba POLICIJA S47332), nuoplovą nuo pavarų svirties su galimai biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 4, plomba POLICIJA S47333), sunaikinti. Naikinimo darbus pavesti atlikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui.

Išaiškinti G. J., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išieškoti iš G. J. 158,33 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 33 centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Surenkamosios sąskaitos:

„Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

„Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB „Artea“ bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

UAB Urbo bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja                                                        Andželika Butkuvienė