Civilinė byla Nr. e2-13225-527/2018

Proceso Nr. 2-17-3-00704-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.6.4; 3.4.1.11.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

P R E L I M I N A R U S  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 7 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovui T. L. dėl skolos (bankroto administravimo išlaidų) priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 2 352,54 Eur BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi pagal VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iškėlė bankroto bylą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrė administruoti bankroto administratoriui M. T.. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 24 d. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pripažino pasibaigusia, 2017 m. rugpjūčio 11 d. bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki bankroto bylos iškėlimo vadovavo atsakovas, tačiau, esant bendrovei nemokiai, jis savalaikiai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei nesikreipė. Administruojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesą, ieškovas turėjo 2 352,54 Eur bendrovės bankroto administravimo išlaidų. Bendrovės bankroto procese jokių lėšų nebuvo gauta, todėl, ieškovo nuomone, jo lėšomis apmokėtos 2 352,54 Eur bendrovės bankroto administravimo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo T. L..?

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovo ieškinio dalykas yra leistinais rašytiniais įrodymais pagrįsti piniginiai reikalavimai, todėl ieškovo prašymu ieškinys nagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1355-230/2017 dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo (el. b. l. 3–5), Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigos (el. b. l. 6), UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registro išrašo (el. b. l. 7–10), BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 (el. b. l. 11–14), bankroto administratoriaus turėtas administravimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų (2017 m. vasario 10 d. PVM sąskaita faktūra serija RC Nr. 4814237, 2017 m. vasario 15 d. PVM sąskaita faktūra serija ADMI Nr. 000121, 2017 m. gegužės 10 d. PVM sąskaita faktūra serija RC Nr. 5156748, 2017 m. gegužės 4 d. sąskaita apmokėti Nr. 14386779-1, 2017 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaita faktūra serija RC Nr. 5518067, 2017 m. rugpjūčio 8 d. sąskaita apmokėti Nr. 15249530-1, mokėjimo nurodymai, patvirtinantys sąskaitų apmokėjimus, el. b. l. 15–24), Juridinių asmenų registro prašymo būklės patikrinimo išrašo (el. b. l. 33), 2017 m. kovo 23 d. bankroto administratoriaus ataskaitos (el. b. l. 35–39), 2017 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo balanso (el. b. l. 40), žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijos (el. b. l.  24, 34) – patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi pagal VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas 133128631, iškėlė bankroto bylą, konstatuodamas bendrovės nemokumą, bankroto administratoriumi paskirtas M. T.. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 24 d. sprendimu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pripažino pasibaigusia, 2017 m. rugpjūčio 11 d. bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki bankroto bylos iškėlimo vadovavo atsakovas. Administruojant BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesą, ieškovas turėjo 2 352,54 Eur bendrovės bankroto administravimo išlaidų. Administratoriaus teigimu, bendrovės bankroto procese jokių lėšų nebuvo gauta. Teismui pateiktos kreditorių susirinkimo patvirtintos 2017 m. kovo 23 d. bankroto administratoriaus ataskaitos penktoje dalyje nurodomos aplinkybės dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto nebuvimo. 2017 m. birželio 7 d. bendrovės likvidavimo balanso duomenys patvirtina, kad jokio turto / piniginių lėšų, kuriomis būtų galimybė dengti patvirtintas bankroto administravimo išlaidas, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Be to, šios aplinkybės taip pat pažymėtos prejudiciniame Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendime dėl bendrovės pabaigos.

Iš byloje pateikto kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai susirinkimo metu patvirtino administravimo išlaidų sąmatą iki 25 MMA dydžio įmonės bankroto administravimo išlaidas už visą bankroto procesą, taip pat nutarė patvirtinti numatytą 6 MMA dydžio atlyginimą bankroto administratoriui už visą bankroto procesą bei papildomas priemokas pagal Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 nuostatas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvoje MMA siekė 380 Eur, taigi kreditorių susirinkime patvirtintos administravimo išlaidos sudarė 9 500 Eur (25 x 380), o atlyginimas bankroto administratoriui – 2 280 Eur (6 x 380). Nagrinėjamu atveju BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje turėtos ir bankroto administratoriaus prašomos priteisti administravimo išlaidos kreditorių susirinkimo patvirtintos ribos neviršija, tačiau, bendrovei neturint turto, bankroto administravimo išlaidos nebuvo apmokėtos.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalis nustato, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teikdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto. Todėl bankroto administratorius yra kreditorius, patyręs žalą, kuri turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto. Kreditoriui, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį nurodytą žalą privalo atlyginti įmonės savininkas, t. y. jam kyla civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Bylą nagrinėjančiam teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės. Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi pagal VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankroto bylą, konstatuodamas bendrovės nemokumą,. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. L., matydamas realią bendrovės mokestinę situaciją, t. y. esant bendrovei nemokiai, savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, bankroto byla BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta (pripažintas bendrovės nemokumas) kreditoriaus iniciatyva, darytina išvada, kad atsakovas (bendrovės vadovas), bendrovei tapus nemokia, savalaikiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Būtent atsakovas, kaip bendrovės vadovas, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju nustačius vadovo įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymą, yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas).

Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą kompensavimą, t. y. administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti. Pagal minėtą ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį administravimo išlaidų suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Ieškovas, teikdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto.

Priežastinis ryšys yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, kurio pagrindu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Siekiant išvengti situacijos, kai bankroto administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus.

Šiuo atveju ieškovas, sutikdamas administruoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, prisiėmė riziką. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį administravimo išlaidų suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo dėl to, kad įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (administravimo lėšų) yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė neturi turto, dėl ko nėra galimybės apmokėti bankroto administravimo išlaidų.

Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę. Tokio pobūdžio bylose ieškovas pirmiausia privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovui neprivaloma įrodinėti, kad bendrovės vadovas yra kaltas.

Iš aptarto daroma išvada, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, taigi ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 2 352,54 Eur administravimo išlaidos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas prievolių tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2 352,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis, 6.37 straipsnis).

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinas 26 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje, remiantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jos yra mažesnės nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Teismas, vadovaudamasis CPK 262 straipsnio 1 dalimi, 424 straipsniu, 428 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)):

2 352,54 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 54 ct) bankroto administravimo išlaidas,

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 352,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. gegužės 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir

26 Eur (dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškinti atsakovui, kad per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, kurie turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111 straipsnis), būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Išaaiškinti atsakovui, kad jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo nebus pateikti motyvuoti prieštaravimai, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Informuoti atsakovą, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.

Jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdys ir raštu pateiks teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikins teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutrauks.

Preliminarus teismo sprendimas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu neskundžiamas.

Teisėja                                                                                               Jolita Cirulienė