Civilinė byla Nr. 2-300-633/2011
Procesinio sprendimo kategorija – 106.7.1

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
ATSISAKYTI
PRIIMTI PAREIŠKIMĄ
2011-02-08,
Vilkaviškis
Vilkaviškio rajono apylinkės
teismo teisėjas Algis Vieraitis, susipažinęs su K. V. pareiškimu,
n u s t a t ė :
2011-02-01 Vilkaviškio
rajono apylinkės teisme gautas K. V. pareiškimas
suinteresuotam asmeniui – Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių
inspekcijai, dėl juridinio nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį
fakto nustatymo. Pareiškimu prašoma nustatyti faktą, kad pareiškėjas pagal
įgyjamąją senatį yra įgijęs nuosavybės teisę į dalį sandėlio pastato (duomenys
neskelbtini) – pareiškimą prašoma nagrinėti pagal Lietuvos Respublikos CK (toliau
– CK) 4 knygos 5 skyriaus 3-ojo skirsnio („Įgyjamoji senatis“) taisykles.
Teismas
sprendžia, jog pateiktas K. V. procesinis
dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos CK 4.68 ir 4.69 str.str. reikalavimų
ir negali būti sprendžiamas pagal CK 5-ojo skyriaus 3-ojo skirsnio taisykles.
Iš pareiškimo turinio nėra visiškai aiškus statinio, į kurio dalį siekiama
įgyti ir išviešinti nuosavybės teisę, teisėtumo klausimas, todėl teismas aptars
abu (tiek teisėtos statybos, tiek neteisėtos) atvejus.
I. Statinio
pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės
normų nustatytų reikalavimų (oficialiai neskyrus tam reikiamo žemės sklypo,
neparengus ir nesuderinus techninio projekto, negavus atitinkamo leidimo
statybai ir kt., – savavališka statyba), toks daiktas negali būti pripažįstamas
nuosavybės teisės objektu, nepriklausomai nuo tokios teisės įgijimo būdo
(sandoris, įgyjamoji senatis ar kt.). Teismas tokiu atveju negali nustatyti
nei nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį (tiek faktiniam statytojui, tiek
galimam jo teisių perėmėjui), nei juridinę reikšmę turintį faktą, jog toks
daiktas valdomas (ar statytojo, ar jo teisių perėmėjo) nuosavybės teise (Lietuvos
Respublikos CPK 444 str. 1 d. 5 p.), kadangi savavališka statyba pažeidžiamas
CK 4.253 str. 1 d. reikalavimas, jog nekilnojamas daiktas privalo būti
suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, - šiuo atveju nėra sukurto ir įteisinto
nuosavybės teisės objekto – nekilnojamo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau
– LAT) 2001-12-04 konsultacija teismams Nr. A3-5). Tokiu atveju statytojas ar
jo teisių perėmėjas gali ir turi (kaip šiuo atveju pareiškėjas) kreiptis dėl
savavališkai pastatyto statinio įteisinimo į institucijas, kurios įstatymų ir
kitų teisės aktų įgaliotos spręsti statinių projektų derinimo, leidimų statyti
išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius
klausimus, šių institucijų veiksmus (sprendimus) statytojas (jo teisių
perėmėjas) turi teisę skųsti tiek išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme
tvarka, tiek po to ir teisme (žr.-ta pati konsultacija).
II. Jeigu asmuo,
tiek fizinis, tiek juridinis, teisėtai pastatęs pastatą, bet neįregistravęs jo
ir savo nuosavybės teisės į jį, atitinkamai miršta ar yra likviduojamas
(reorganizuojamas), pastato ir nuosavybės teisės į jį registraciją
administracine tvarka turi teisę atlikti jo (statytojo) atitinkamai įpėdiniai
ar teisių perėmėjai (kad ir pareiškėjas). Tačiau šiuo atveju įpėdinis ar
atitinkamai teisių perėmėjas be kt. dokumentų Nekilnojamo turto registro
tvarkytojui privalo pateikti leidimą statybai bei įrodymus, patvirtinančius,
jog nėra nukrypta nuo norminių statybos dokumentų reikalavimų (LAT 2002-02-08
konsultacija teismams Nr. A3-6). Sprendžiant iš pareiškimo turinio, pareiškėjas
tokio leidimo ir kt. paminėtų dokumentų neturi, - tai patvirtina ir prie
pareiškimo pridėto VĮ Registrų centras Marijampolės filialo 2009-06-12
sprendimo Nr. (3390)S-2777 informacija, jog šios institucijos 2009-06-11 sprendimu
Nr. (2070/09)S-2754 buvo atsisakyta įrašyti pastato kadastro duomenis į
nekilnojamo turto kadastrą, - įregistruoti patį nekilnojamą daiktą.
III. Jeigu
faktinis statytojas ar jo teisių perėmėjas jau buvo įgijęs nuosavybės teisę į
nekilnojamą daiktą vienu iš CK 4.47 str. numatytų būdų (pvz.,-sukuriant
teisėtos statybos būdu), išskyrus įgyjamąją senatį, tačiau nėra išlikę įrodymų,
patvirtinančių nuosavybės teisę, ir kitokiu, t.y. neteisminiu, būdu negalima
gauti nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų, jo įpėdinis ar teisių perėmėjas
(šiuo atveju kad ir pareiškėjas) turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio
fakto nustatymo CPK V dalies XXVI skyriaus tvarka (CPK 444 str. 1 d. 5 p.).
Būtina pažymėti, jog ši subjektyvinė procesinė teisė įpėdiniui, teisių
perėmėjui, atsiranda tik tuomet, kai jis kartu įrodo, jog statyba buvo
teisėta (žr. aukščiau), - LAT 2002-03-14 konsultacija teismams Nr. A3-5).
Vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., taip pat
CK 4.68 ir 4.69 str.str., teismas
n u t a r ė :
Atsisakyti priimti
Vilkaviškio rajono apylinkės teisme 2011-02-01 gautą Nr. 60-67 K. V. pareiškimą, kadangi jis nenagrinėtinas teisme.
Pareiškimą su visais
priedais grąžinti pareiškėjui K. V. .
Ši nutartis per 7
dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu
Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.
Teisėjas
Algis Vieraitis