Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29866-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.11.2.; 3.2.6.1.; 3.2.6.10.; 3.4.1.10
(S)
V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilmstata“ ieškinį atsakovui UAB „Vividum“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo E. V..
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, jog 2019 m. spalio 21 d. ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria buvo įsigytas čiužinys Comfort Flex medium mattress, white H20xW160xL200cm (toliau – Prekė). Nurodė, jog ieškovas iš atsakovo įsigytą Prekę, vadovaujantis 2019 m. spalio 15 d. Buto apdailos darbų sutartimi pristatė E. V.. E. V. nurodė, jog gulint ant čiužinio jis neatlaiko žmogaus kūno svorio, jaučiamos lovos grotelės, čiužinys nepakankamai užpildytas specialia medžiaga. 2020 m. kovo 13 d. E. V. su skundu kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba), kuri 2020 m. rugpjūčio 19 d. priėmė gaminio vertinimo išvadą, kuria konstatavo, jog čiužinio negalima naudoti pagal paskirtį, kadangi čiužinys turi esminį gamybos defektą (visuose keturiuose kampuose nustatytos žymios minkštųjų dalių deformacijos, matomas klijų trūkumas ir netolygus paskirstymas). Nurodė, jog ieškovas atsižvelgdamas į Tarnybos išvadą kompensavo E. V. už čiužinio įsigijimą sumokėtą 1‘137,40 Eur sumą, bei jos patirtas 605,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, iš viso 1742,40 Eur. Ieškovas nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl lėšų už nekokybišką prekę grąžinimo, tačiau, atsakovas į el. paštu siųstą pretenziją nereagavo, o registruotu paštu siųsta pretenzija nebuvo įteikta. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1621,10 Eur skolą( 1016,10 Eur už Čiužinį ir 605,00 Eur už teisines pagalbos išlaidas), 6 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2019 m. spalio 21 d. ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. VIV/3021 (toliau - Sutartis), kuria buvo įsigytas prekių ženklo BoConcept čiužinys Comfort Flex medium mattress, white H20xW160xL200cm (toliau - Čiužinys) ir lova. Nurodė, jog į atsakovą dėl Prekės įsigijimo kreipėsi E. V., o ne pats ieškovas. Pažymėjo, kad visa informacija apie įsigyjamą prekę, jos savybes buvo teikiama E. V.. Atsakovas pažymėjo, kad tik sudarant sutartį gavo informaciją iš E. V. dėl pirkėjo duomenų. Atsakovas pažymėjo, jog byloje pateikta Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 19 d. išvada Nr. 1ŠE-69 nepatvirtina parduotos prekės nekokybiškumo. Nurodė, jog čiužinio kokybė buvo vertinama praėjus 8 mėn. nuo jo eksploatacijos. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatyti defektai nėra ir negali būti laikomi prekės kokybės trūkumais, nes čiužinys gali būti ir yra naudojamas, taip pat nėra žinoma, kaip buvo naudojamas ir eksploatuojamas čiužinys. Atsakovas pažymėjo, jog parduota prekė yra kokybiška ir atitinka visus šiai prekės keliamus reikalavimus, be to, visos prekės savybės, čiužinio minkštumas ir kietumas buvo nurodytas ir pateiktas E. V.. Prašė ieškinį atmesti.
Trečiais asmuo E. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad įsirengdama namus, esančius (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Danų baldus Bo Concept Lietuvoje atstovaujančią bendrovę UAB „Vividum“ (toliau - atsakovas). Nurodė, jog atsakovui nurodė norimas čiužinio savybės ir atsakovas jai rekomendavo įsigyti vidutinio kietumo čiužinį „Comfort flex medium“. Nurodė, jog sąskaita už čiužinį buvo išrašyta UAB „Vilmstata“, su kuria E. V. sudarė sutartį dėl buto apdailos darbų atlikimo. Trečiasis asmuo nurodė, jog užsakymą gavo 2020 m. sausio 8 d. Pažymėjo, jog pristačius čiužinį pastebėjo, kad jis yra su dėme, o išbandžius čiužinį paaiškėjo, jog jis per minkštas atlaikyti suaugusio žmogaus kūno svorį, gulint jaučiamos lovos grotelės. Trečiasis asmuo nurodė, jog dėl pastebėtų trūkumų išsiuntė pretenziją čiužinio gamintojui „Bo Concept“. Trečiasis asmuo nurodė, jog su pardavėju derėjosi dėl čiužinio pakeitimo, įmonė sutiko ir pati pasiūlė pakeisti nekokybišką čiužinį nauju čiužiniu, tačiau 2020 m. vasario mėnesį atsakovas nesutiko pakeisti brokuotos prekės ir deklaratyviai nurodė, jog jų parduota prekė yra kokybiška. Trečiasis asmuo nurodė, jog čiužinio nenaudojo ir įsigijo kitą čiužinį. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, jog kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2020 m. rugpjūčio 19 d. priėmė išvadą dėl čiužinio ir nurodė, jog čiužinio negalima naudoti pagal paskirtį, kadangi čiužinys turi esminį gamybos defektą. Po Vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvados pateikimo UAB „Vilmstata“ grąžino E. V. sumokėtas lėšas už nekokybišką prekę ir patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Trečiasis asmuo prašė ieškinį tenkinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. spalio 21 d. ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. VIV/3021, pagal kurią ieškovas įsigijo iš atsakovo prekes pagal užsakymo specifikaciją pridedamą prie sutarties „Quotation“, Sales order os- 003021“ Byloje pateikta atsakovo 2019 m. spalio 21 d. išrašyta sąskaita avansiniam apmokėjimui už čiužinį Comfort Flex medium mattress (toliau – Prekė) 1016,10 Eur sumai bei Lovai Oxford 2600,10 Eur sumai, iš viso 3616,20 Eur sumai.
Byloje pateikta ieškovo ir E. V. 2019 m. spalio 15 d sudaryta buto apdailos paslaugų sutartis. Pagal sutarties 1.1 ieškovas įsipareigojo E. V. teikti buto apdailos paslaugas, pagal dizaino sprendimus parinkti ir nupirkti tinkamus baldus, įskaitant visų reikiamų medžiagų, įrankių, priemonių parinkimą ir nupirkimą darbams atlikti pagal E. V. išreikštus poreikius.
Byloje pateiktas UAB „Vilmstata“ išduotas 2020 m. sausio 9 d. kasos pajamų orderis Nr. KPO8233, patvirtinantis, jog E. V. sumokėjo ieškovui 4138,20 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. VG9501. Byloje pateiktas „Bo Concept“ mažmeninės prekybos Suomijoje ir Baltijos šalyse vadovo J. E. atsakymas ieškovui, kuriame nurodyta, jog gamintojas užsakė naują „BoConcept“ lovos rėmą, lentjuostę ir naują čiužinį. Taip pat pranešime nurodyta, jog pirkėjai bus pakeistas čiužinys be jokių papildomų mokesčių. Byloje taip pat pateikta „BoConcept“ gaminių garantiją, kuri yra skelbiama www.boconcept.com internetiniame puslapyje. Garantijoje nurodyta, jog „BoConcept“ čiužiniams (medžiagų defektams ir apdirbimo trūkumams) yra suteikiama 10 metų garantija.
Byloje pateikta 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) gaminio vertinimo išvada Nr. 1ŠE-69 (toliau – Išvada), kurioje nurodyta, jog nuėmus čiužinio užvalkalą, visuose keturiuose čiužinio kampuose nustatytos žymios minkštųjų dalių deformacijos, matomas klijų trūkumas ir netolygus paskirstymas (gamybos defektas). Išvadoje pažymėta, jog vartotojai raštu nepateikta informacija apie naudojimo ypatumus.
Byloje pateiktas 2020 m, rugpjūčio 26 d. ieškovo mokėjimo nurodymas, kuriuo ieškovas grąžino E. V. 1742,40 Eur sumą (1137,40 Eur už Čiužinį ir 605,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų).
Atsakovas į bylą pateikė E. V. ir atsakovo darbuotojos D. M. susirašinėjimą elektroniniais laiškais laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. spalio 21 d., kuriame atsakovo darbuotoja teikė E. V. prekių pasiūlymus, tačiau prekės (tame tarpe ir ginčo Čiužinys) buvo parduotas ieškovui. Ieškovas už čiužinį atsakovui sumokėjo 1016,10 Eur. Trečiajam asmeniui E. V. šį Čiužinį ieškovas pardavė už 1137,40 Eur.
Remiantis CK 6.305 str. 1 d., pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.317 str. 1 d. nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t.y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 str. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; ir kt.).
CK 6.333 straipsnio 2 dalyje numatytas daikto kokybės garantijos turinys– tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino. Nustatyta, jog ieškovas Prekę įsigijo 2019 m. spalio 21, o ieškinys teismui pareikštas 2020 m. spalio 20 d., taigi nepraleidus ieškinio senaties termino.
Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė– kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010). Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 9 d. nutartimi siūlė šalims pateikti visus su ginču susijusius įrodymus (CPK 179 straipsnis).
Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų, taip pat gali reikšti reikalavimus ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 punktas).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis, nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31 punktas).
CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalies nuostatas laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. CK 6.317 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo- pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta, ar ne.
CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnyje nustatytus kriterijus. CK 6.217 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Tokiu būdu, sutartis gali būti nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas iš atsakovo nusipirko Čiužinį, kuris buvo parduotas trečiajam asmeniui E. V. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, jog E. V. patikrinusi gautą Prekę nustatė, kad Čiužinys neatlaiko žmogaus kūno svorio, jo kampai beformiai, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija. Iš byloje pateikto gamintojo „Bo Concept“ mažmeninės prekybos Suomijoje ir Baltijos šalyse vadovo J. E. atsakymo ieškovui, matyti, jog gamintojas užsakė naują čiužinį, t.y. sutiko su pirkėjo pareikšta pretenzija, tačiau atsakovas Čiužinio nepakeitė. Byloje pateikta Tarnybos Išvada patvirtina, jog Čiužinys yra su gamybos defektais (keturiuose Čiužinio kampuose nustatytos žymios minkštųjų dalių deformacijos, matomas klijų trūkumas ir netolygus paskirstymas). Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovas trečiajam asmeniui už nekokybišką Prekę grąžino trečiojo asmens sumokėtus pinigus (1137,40 Eur ) bei atlyginimo trečiojo asmens patirtas teisinės pagalbos išlaidas (605,00 Eur). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog Čiužinio trūkumai yra esminiai, trukdantys juo naudotis pagal įprastinę jo paskirtį, o atsakovo į byla pateiktas trečiojo asmens elektroninis susirašinėjimas su atsakovu nėra pakankamas įrodyti, jog pirkėjui buvo perduota kokybiška ir tinkama naudoti pagal paskirtį Prekė (CPK 178 straipsnis). Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas siūlė pirkėjui (ieškovui) pašalinti Prekės trūkumus ar juos pašalino. Priešingai atsakovas nepaisė gamintojo siūlymo pakeisti nekokybišką Prekę. Teismo vertinimu, pirkėjas gavęs netinkamos kokybės Prekę pagrįstai atsisakė Sutarties su atsakovu ir įgijo teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir patirtus nuostolius. Iš bylos duomenų matyti, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (nekokybiškos prekės pardavimo) trečiasis asmuo E. V. patyrė 605,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Tokiu būdu, atsakovo veiksmai sąlygojo 605,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsiradimą, kurias ieškovas pagrįstai atlygino trečiajam asmeniui. Todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti 605,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovo. Vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas, neišeidamas už pareikšto ieškinio reikalavimo ribų, pripažįsta ieškovo ieškinį pagrįstu, todėl ieškinį tenkina ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisia 1621,10 Eur (1016,10 Eur už Čiužinį ir 605,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ) sumą.
Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 1621,10 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. (CPK 93 str. 1-2 d.). Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 36,00 Eur žyminio mokesčio ir 605,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 641,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 641,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d..).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270, 441 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Vividum“, j. a. k. 303554036 ieškovo UAB „Vilmstata“, j. a. k. 300044576, naudai, 1621,10 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt vieną eurą 10 ct) skolos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą 1621,10 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 641,00 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Diana Butrimienė