KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2017 m. kovo 28 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.  

Teismas 

n u s t a t ė :

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 115,85 Eur negrąžintos paskolos sumos, 177,34 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 0,84 Eur skolininko paieškos išlaidų.

Atsakovei adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2017 m. kovo 3 d. viešo paskelbimo būdu Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ paskelbiant teismo nustatyto turinio pranešimą (el. byla, b. l. 39-40). Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.

Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų ir specialiųjų sutarties sąlygų (el. byla, b. l. 5-7, 23-24, 25), pranešimo apie fizinį atsiskaitymą (reikalavimo į debitorių sąskaitas pagal vartojimo kreditų sutartis perleidimas) (el. byla, b. l. 9-10, 11-13), Reikalavimo teisių perleidimo sutarties (el. byla, b. l. 14-15, 16-18), informacijos apie asmenį (el. byla, b. l. 22), pranešimo atsakovei apie reikalavimo teisės perleidimą (el. byla, b. l. 27-28) – vertinimą bei atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Nustatyta, kad 2014 m. liepos 24 d. pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovė sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovei 3 mėnesių laikotarpiui buvo paskolinta 115,85 Eur. Atsakovei nevykdant paskolos sutarties sąlygų, pradinė kreditorė Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnio nustatyta tvarka 2014 m. gruodžio 15 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Pradinė kreditorė visas reikalavimo teises į atsakovę aptariamos vartojimo kredito sutarties pagrindu 2015 m. gruodžio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido Intrenational Risk Management OÜ, kuri 2016 m. kovo 10 d. sutartimi reikalavimą į atsakovę perleido ieškovei UAB „Finansų administravimas“. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovei pranešta 2016 m. gegužės 10 d. pranešimu. Ieškovei perleisto reikalavimo suma yra 293,19 Eur, kurią sudaro 115,85 Eur negrąžintos paskolos dalis ir 177,34 Eur palūkanų. Ieškovė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. (iki kredito sutarties nutraukimo) atsakovei buvo paskaičiuota 21,38 Eur palūkanų suma, o laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. (po kredito sutarties nutraukimo) paskaičiuotos 155,96 Eur sumos palūkanos (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 180,40 procentų).

Remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi bei 6.256 straipsnio 1 dalimi, sutartinių santykių šalys yra įpareigotos vykdyti savo prievoles sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutartį. Pradinei kreditorei perleidus visas reikalavimo teises į atsakovę, ieškovei perėjo reikalavimo teisė grąžinti suteiktą paskolą ir visas kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovei pažeidus pareigą grąžinti paskolintas lėšas ir sumokėti paskolos sutartimi nustatytas palūkanas, iš jos ieškovei priteistina skola – 115,85 Eur negrąžintos paskolos ir 21,38 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki kredito sutarties nutraukimo (CK 6.870 str.).

Atsakovei už naudojimąsi kreditu atsirado pareiga paskolos davėjui mokėti sutartimi nustatytas palūkanas (CK 6.870 str.), o praleidus prievolės įvykdymo terminą, atsirado pareiga paskolos davėjui mokėti įstatymu nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 str. 1 d.). Pradinei kreditorei perleidus visas reikalavimo teises į atsakovę, ieškovei perėjo reikalavimo teisė grąžinti visas kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Paskolos sutarties 7.1. punktu sutarties šalys susitarė, kad pradelsus grąžinti skolą toliau skaičiuojamos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. 

Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia bendros vartojimo kredito kainos sąvoką. Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – bendra vartojimo kredito kaina, išreikšta metiniu procentų dydžiu. Pradinė kreditorė standartinėse paskolos sutarties sąlygose (CK 6.185 str.) 4.1. punktu nepagrįstai numatė, kad paskolos gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma, nes bendros vartojimo kredito kainos metinė norma nėra lygi vartojimo kredito metinei palūkanų normai, ji apima ne tik mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas už naudojimąsi kreditu, bet ir visus kitus su sutarties sudarymu susijusius mokesčius. Atsakovė ir pradinė kreditorė sutarties 4 punktu, 5 punktu ir 7 punktu už naudojimąsi kreditu susitarė dėl palūkanų mokėjimo. Bendros vartojimo kredito kainos dydžio taikymas skaičiuojant palūkanas nuo paskolintų piniginių lėšų prieštarauja paskolos sutarties sampratai ir esmei (CK 6.870 str., 6.872 str.), sąžiningai dalykinei praktikai, kurios sutarties šalys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.158 str.) bei nustato sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams (CK 6.186 str. 3 d.). Bendros vartojimo kredito metinės palūkanų normos taikymas skaičiuojant palūkanas už suteiktą kreditą atitiktų sąžiningą dalykinę praktiką ir nepažeistų šalių interesų pusiausvyros.

Teismas šiuo atveju pažymi, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties teismas ex officio (savo iniciatyva) imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.

Ieškovė prašo priteisti 155,96 Eur sutartinių palūkanų sumą, kuri yra paskaičiuota taikant paskolos sutarties specialiosiose sutarties sąlygose numatytą 180,40 procentų bendrą kredito kainos metinę normą. Palūkanos paskaičiuotos po kredito sutarties nutraukimo laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d., iš viso už 234 kalendorines dienas, jos sudaro 180,68 procentų prašomos priteisti negrąžintos atsakovei suteiktos paskolos sumos. Ieškovė mano, kad ši suma atitinka minimalius pradinės kreditorės nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovės negrąžinto kredito ir palūkanų sumos. Teismas pažymi, kad pradinės kreditorės paskaičiuotų ir ieškovei perleistų palūkanų suma po kredito sutarties nutraukimo yra nepagrįstai didelė, todėl negali būti vertinama kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Pradinė kreditorė, skaičiuodama palūkanas, nepagrįstai taikė vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą kredito kainos metinės normos dydį. Be to, įstatyme įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus, nuo jo teismas gali nukrypti, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams. CK 6.251 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismo vertinimu, pilnai patenkinus reikalavimą priteisti pradinės kreditorės paskaičiuotas ir ieškovei perleistas palūkanas, įstatymu laikomas minimaliais nuostoliais, atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tokios apimties reikalavimas prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Laikotarpio, už kurį skaičiuojamos palūkanos po sutarties nutraukimo, pabaigos momentas išskirtinai priklauso nuo kreditą sutiekusios šalies valios. Tai gali sudaryti jai sąlygas atsakovės sąskaita nepagrįstai praturtėti iš piniginės prievolės pažeidimo. Be to, teismas Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 6 punktą vertina kaip formalią sutarties sąlygą, neužtikrinančią atsakovės, kaip vartotojos, interesų.

Ieškovė nurodo, kad prašoma priteisti palūkanų suma iš esmės atitinka minimalius pradinės kreditorės nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovės negrąžinto kredito ir palūkanų sumos, tačiau galimų nuostolių dydžio nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Ieškovė reikalavimą grindžia tik sutartyje įtvirtinta sąlyga bei įstatymo prezumpcija (CK 6.261 str.). Teismas daro išvadą, kad šiais pagrindais grindžiami nuostoliai yra tik numatomi ir spėjami, be ne pagrįsti realiais ir faktiniais skaičiavimais, todėl neįrodo, kokio dydžio nuostolių, atsiradusių dėl atsakovės neįvykdytos prievolės, pradinė kreditorė realiai patyrė ir vėliau perleido reikalavimo teisę į juos (CPK 178 str.).

Konstatavus, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl nuostolių paskaičiavimo neįrodo pradinės kreditorės patirtų nuostolių dydžio dėl to, kad atsakovė neįvykdė prievolės, bei atsižvelgus į vartojimo paskolos sutarties sampratą ir esmę, į sąžiningą dalykinę praktiką, į paskolos sutarties šalių nelygiavertę padėtį ir įvertinus aplinkybes, kad atsakovė yra fizinis asmuo, paskolos sutartį sudarė prisijungdama prie pradinės kreditorės paruoštų standartinių sutarties sąlygų, ieškovės reikalaujamos priteisti palūkanos, paskaičiuotos po kredito sutarties nutraukimo, mažintinos, palūkanų skaičiavimui taikant 107,66 procentų vartojimo kredito palūkanų normą, palūkanas skaičiuojant ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo negrąžintos paskolos sumos (CK 6.251 str., 6.261 str., 6.872 str.). Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovės reikalavimas dalyje dėl palūkanų, paskaičiuotų po kredito sutarties nutraukimo, priteisimo tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistina 81,90 Eur palūkanų po kredito sutarties nutraukimo ((115,85 Eur x 107,66 proc. / 100 proc.) / 365 d. x 234 k. d.), skaičiuojant ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. (234 kal. d.) nuo negrąžintos paskolos sumos, kas laikytina teisingu ir protingu nuostolių atlyginimu, o likusioje dalyje reikalavimas dėl palūkanų po kredito sutarties nutraukimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.; CK 1.5 str. 2 d., 6.251 str., 6.261 str.). 

Patenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistinas jos sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis, nes įstatymo nustatytas minimalaus dydžio žyminis mokestis mokėtinas ne tik nuo ieškovės pareikšto ieškinio sumos, bet ir nuo tenkintų ieškinio reikalavimų dalies, ir 0,84 Eur skolininko paieškos išlaidų, kadangi šios išlaidos reikšmingos civilinės bylos procesui (CPK 3 str. 1 d., 79 str., 80 str., 88 str. 1 d. 2 p., 93 str., CK 1.5 str.). Iš atsakovės valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jų suma yra mažesnė nei 3,00 Eur (CPK 92 str., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas 

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika Eur 85 ct) negrąžintos paskolos sumos, 103,28 Eur (vieną šimtą tris Eur 28 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (219,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika Eur 00 ct) žyminio mokesčio ir 0,84 Eur (nulis Eur 84 ct) skolininko paieškos išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                          Lina Žemaitienė