Baudžiamoji byla Nr. 1-1082-1196/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21275-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.2.1.3.5.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 9 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vigitai Lavrinovičienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokurorei Rasai Dabužinskaitei,  

kaltinamajai N. C., jos gynėjui (advokatui) Džigintui Žebeliui,  

asmeniui, siekiančiam tapti kaltinamosios laiduotoja G. K.,

vertėjai Anai Markevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, registruota Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, 

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje. 

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

1.       N. C.

2.       Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji N. C. dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino. Parodė, kad 2023 m. birželio 10 d. su drauge atvyko į sodybą, kurioje ilsėjosi, plaukiojo baidarėmis. Neketino niekur važiuoti, todėl išgėrė tris kokteilius. Konflikto metu, įvykusio tarp vyriškių nutarė perstatyti automobilį, kuris trukdė kitiems išvažiuoti, ir jai tik pajudėjus iš kiemo, tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Palaikė prašymą dėl laidavimo, laiduotoja prašė paskirti močiutę G. K.. Prašyme nurodė, kad:

2.1.                      kaltinamoji savo veiksmus vertina kritiškai, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, labai išgyvena. Nusikalto pirmą kartą, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltina save ir nuoširdžiai gailisi. Laiduotoja prašo paskirti močiutę (G. K.), kuri jai yra autoritetas, kartu gyvena, leidžia laisvalaikį, jas sieja draugiški ir pagarbūs santykiai, močiute tvirtai pasitiki, gerbia jos nuomonę, todėl mano, kad jai darys teigiamą įtaką.

3.       Teisiamojo posėdžio metu gautas asmens, sutinkančio būti kaltinamosios laiduotoja G. K. prašymas, kuriame prašoma atleisti N. C. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. G. K. nurodė, kad N. C. yra jos anūkė, kuri pastoviai su ja gyvena, kartu leidžia laisvalaikį, sportuoja. Garantuoja, kad įvykęs auklėjamasis pokalbis su anūke davė suprasti, kad tai kas įvyko yra anūkės didžiausia gyvenimo klaida, kuri niekada nepasikartos.

4.       Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas (advokatas) Džigintas Žebelys prašė teismo atsižvelgti į tai, jog N. C. kaltę pripažino, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, išgyvena, nuoširdžiai gailisi ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1 metų terminui be užstato, perduodant kaltinamąją močiutės G. K. atsakomybėn. Sutinka ir pritaria prokurorės pozicijai, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudžiamojojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones 1 metų terminui, taip pat įvertinus byloje pateiktus įrodymus prašo sumažinti išieškotinos transporto priemonės piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą iki 1 000 Eur, ją išdėstant 12 mėnesių laikotarpiui.

5.       Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašymui taikyti laidavimą neprieštaravo ir siūlė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal močiutės G. K. laidavimą, nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti; skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 1 metus naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones); siūloma skirti ir transporto priemonės Lexus turto konfiskavimą (išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio Lexus piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą).  

Teismas

k o n s t a t u o j a:

6.       byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokurorės kaltinamajame akte, surašytame 2023 m. liepos 24 d., N. C. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, o taip pat kaltinamosios N. C. močiutės G. K. prašymo atleisti kaltinamąją pagal jos laidavimą (ne) pagrįstumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai). 

7.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

8.       Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamoji prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamoji pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9.       Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamosios N. C. kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamosios kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:    

9.1.                      liudytojo apklausos metu liudytojas T. S. nurodė, kad automobilis Lexus GS 450H, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Automobilį nusipirko 2023 m. birželio 5 d. iš pažįstamo G. Z. pagal pirkimo-pardavimo sutartį. 2023 m. birželio 10 d., apie 20.00 – 21.00 val., atvažiavo minėtu automobiliu į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur vyko vakarėlis ir buvo jo draugė N. C.. 2023 m. birželio 11 d., apie 6.00 val. ryto, kilo konfliktas tarp jo ir kitų vaikinų, kurių nepažįsta. Nepažįstami žmonės pradėjo reikalauti patraukti mašiną iš kiemo, nes negalėjo išvažiuoti. Tuomet, jo mergina N. C. šoko už vairo, jis net nespėjo sureaguoti, jis taip pat įšoko į mašiną į keleivio sėdynę, ir jai tik pajudėjus iš kiemo privažiavo policijos pareigūnai, kurie įformino įvykį ir paėmė automobilį, kuris buvo nugabentas į saugojimo aikštelę; 

9.2.                      liudytojo apklausos metu Dalius Pestinis parodė, kad 2023 m. birželio 11 d. dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju Viliumi Venskutoniu, 05.13 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sodyboje vyksta konfliktas. Atvykus į nurodytą vietą, priėjęs pranešėjas pasakė, kad asmenys, kurie sukėlė konfliktą yra neblaivūs, dabar šalinasi iš sodybos automobiliu. Pamatė, kad iš sodybos kiemo per kitą išvažiavimą iš kiemo į Merkio gatvę atbuline eiga išvažiuoja automobilis LEXUS GS 450. Staigiai pribėgo prie automobilio, kuris tuo metu pavažiavęs į priekį sustojo, atidarė automobilio kairės pusės priekines dureles ir užgesino automobilio variklį bei paėmė užvedimo raktelius. Už vairo sėdėjo N. C., šalia, keleivio sėdynėje, T. S. (nustatytas 2.11 promilių neblaivumas). N. C. nesiginčijo ir neneigė, kad vairavo neblaivi. N. C., pirmu putimu nustatytas 2,28 prom. neblaivumas, antru putimu nustatytas 2,16 prom. neblaivumas; 

9.3.                      iš 2023 m. birželio 11 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajai N. C. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija-pėda po pėdos gali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) gali. Nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 3 valandas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ pirmo tikrinimo metu 06.09 val., nustatytas 2,28 promilės girtumas, antro tikrinimo metu 06.27 val., nustatytas 2,16 promilės girtumas.

10.       Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamosios parodymų ir prokurorės kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.    

Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

11.       Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 2811 straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktą). BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas). 

12.       Teismo vertinimu, kaltinamosios veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamoji N. C., 2023 m. birželio 11 d. apie 06.00 val., (duomenys neskelbtini), neblaivi, kai nustatytas 2,16 promilės neblaivumas, vairavo T. S. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę LEXUS, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji vairuodama transporto priemonę neblaivi veikė tiesiogine tyčia, t y. N. C. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivi, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviai) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamoji aiškiai suvokė, jog būtent neblaivi nori patraukti (perstatyti) automobilį iš vienos vietos į kitą. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviai buvo neišvengiama būtinybė. Nenustatyta, kad N. C. negalėtų būti traukiama atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. ji yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamosios psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: N. C. sėdo neblaivi už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme. Teismas sprendžia, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota.   

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

13.       Teisme gauti tiek kaltinamosios N. C., tiek G. K. prašymai atleisti kaltinamąją N. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos G. K. laidavimą. 

14.       Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pvz., paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamosios teisės doktrinoje suprantamas kaip kompetentingos valstybės institucijos sąlyginis ar besąlyginis sprendimas nenubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir kaltininką atleisti nuo pareigos patirti nusikalstamos veikos sukeliamus teisinius padarinius: įstatymuose numatytus teisių ir laisvių suvaržymus, ribojimus, moralinius ir turtinius praradimus. Pažymėtina, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės laikytina viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).

15.       Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019, nutarties 5 punktas).

16.       Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų N. C. baudžiamojoje byloje:

16.1.                      BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už aptartame straipsnyje nurodytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tokia BK 2811 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariamas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamasis įstatymas BK 2811 straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimą priskiria nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai), todėl tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą;

16.2.                      baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019, nutarties 12 punktas). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą: asmuo, siekiantis būti kaltinamosios laiduotoja, t. y. G. K. yra kaltinamosios N. C. močiutė. Tokia aplinkybė reiškia, jog laiduotoja yra vienas iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčiais būti laiduotojais – kaltinamosios močiutė. Asmuo, siekiantis būti kaltinamosios laiduotoja G. K. neteista, bausta administracine tvarka, tačiau administraciniai nusižengimai nagrinėjamos bylos kontekste didesnės teisinės reikšmės neturi (transporto priemonės vairavimas be privalomosios techninės apžiūros, greičio viršijimas), pensininkė, pelniusi ne vieną apdovanojimą;

16.3.                      teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamosios laiduotoju, sprendžia, jog G. K. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų G. K. negalėjimą būti laiduotoju. Teismo vertinimu, močiutę ir anūkę siejantys draugiški ir pagarbūs santykiai, bendravimas, viena kitos palaikymas vienareikšmiškai darys kaltinamajai teigiamą įtaką. Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu nesumenkino anūkės padarytos nusikalstamos veikos padarymo fakto, aiškiai ir argumentuotai išreiškė neigiamą poziciją dėl anūkės padaryto nusikaltimo, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajai darys būtent palaikymu, bendravimu; 

16.4.                      nustatyta, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020, nutarties 10 punktas). Teismas pastebi, jog kaltinamosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamoji dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji teismui paliko nuoširdžiai susikrimtusio ir dėl nusikaltimo padarymo išgyvenančio asmens įspūdį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygojama gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamoji neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį, nurodė logiškas aplinkybes, kurios galėjo prisidėti prie to, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga išpildyta ne de iure (liet. teisiškai, formaliai), o de facto (liet. realiai, iš tikrųjų);

16.5.                      nustatyta, jog turtinė ar kitokio pobūdžio žala tretiesiems asmenims nepadaryta. Dėl šios priežasties detalesnė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos analizė neaktuali;

16.6.                      pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad ji visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Jau minėta, jog kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, šiuo metu registruota Užimtumo tarnyboje. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kaltinamoji tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai, kaip patikima, ryžtinga, reikli sau, nekonfliktiška ir sąžininga asmenybė, todėl tarpininkauja ir laiduoja už kaltinamosios elgesį ateityje. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamosios parodymus, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta atsitiktinai. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamoji ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai, kaltinamosios motyvacija, taip pat byloje surinkti rašytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamoji neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų) ir į nusikaltimų darymą nelinkusi.

17.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal G. K. laidavimą. Teismo vertinimu, G. K. asmenybė, taip pat kaltinamosios motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąją N. C. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal G. K. laidavimą.           

18.       Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamosios motyvacija nenusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.  

19.       Baudžiamasis įstatymas numato, jog laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Kaltinamosios gynėjas (advokatas), laiduotoja prašo skirti minimalų laidavimo terminą, prokurorė siūlo nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato. Teismas sprendžia, jog laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti taikant ir minimalų laidavimo terminą – vienerius metus. Ir nors kaltinamosios nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamoji neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį, turi gyvenimiškų vertybių sistemą, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, tačiau teismo įsitikinimu laidavimo terminas turi derėti su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Tokios aplinkybės ir leidžia teismui taikyti minimalų BK 40 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą.    

20.       Visgi, net asmenį ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kadangi prokurorė siūlo kaltinamajai taikyti baudžiamojo poveikio priemonių, todėl teismas dėl aptarto prašymo (siūlymo) pasisako atskirai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne) taikymo

21.       Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajai skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialiąja teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 1 (vienerius) metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) ir; ii) išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės „Lexus“ vertę atitinkančią pinigų sumą.    

22.       BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

23.       Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamosios asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamosios galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajai buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajai kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. birželio 13 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2023 m. birželio 13 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).  

24.       Prokurorė taip pat kaltinamajai prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę –konfiskuotinos transporto priemonės „Lexus“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė – privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog nesant galimybės įgyvendinti įstatymo leidėjo valią (poziciją) konfiskuoti transporto priemonę natūra pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, privaloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajai, o trečiajam asmeniui – T. S. (žr. 2023 m. birželio 5 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį). Teismas, atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė LEXUS GS kaltinamajai nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimi, iš kaltinamosios išieškotina konfiskuotino turto – automobilio LEXUS GS vertė.

25.       Pasisakant dėl transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimo nustatyta, kad pagal byloje pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė transporto priemonės LEXUS GS kaina yra 10 512 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Iš byloje pateiktos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog transporto priemonė LEXUS GS, 2023 m. birželio 5 d. buvo įsigyta už 7 000 Eur. VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, transporto priemonės LEXUS GS kaina yra 7 000 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų kilęs ginčas dėl konfiskuotinos transporto priemonės vertės, todėl laikytina, kad transporto priemonės LEXUS GS kaina yra 7 000 Eur.

26.       Visgi, tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (liet. be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme (BK 67 straipsnio 2 dalis) nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (ne) taikyti baudžiamojo poveikio priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021, nutarties 20 punktas). Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo (turto) palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020, nutarties 13 punktas). Taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pobūdį, jos sunkumą; konfiskuojamo turto statusą nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumą; nuteisto asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybę ir elgesį; konfiskuojamo turto reikšmę kaltininkui; padarytos arba potencialiai sukeltos turtinės žalos valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu; įvertinamas tiek šios teisinės priemonės (turto konfiskavimo) proporcingumas, tiek ir suderinamumas su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-788/2020, nutarties 7–8 punktai). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-27 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, nutarties 14 punktą).

27.       Teisminėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog: i) BK 72 straipsnio 5 dalies gramatinė konstrukcija įgalina teismus konfiskuoti nebūtinai visą konfiskuotino turto vertę, tačiau ir atitinkamą (proporcingą) dalį vertės; ii) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-20 nutartis baudžiamojoje byloje
Nr. 2K-91-303/2021, nutarties 21–23 punktai).  

28.       Viena vertus, kaltinamosios gynėjas teismui suformulavo prašymą konfiskuoti ne visą, tačiau dalį konfiskuotino turto – transporto priemonės - vertę atitinkančią pinigų sumą, kaltinamoji prašo netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų, o skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, skiriant minimalų šios įmokos dydį, t. y. 10 MGL, nustatant šios įmokos sumokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Kita vertus, teismas negali ignoruoti aplinkybės, jog konfiskavus visą 7 000 Eur transporto priemonės LEXUS GS vertę atitinkančią pinigų sumą, baudžiamojo poveikio priemonė būtų orientuota ne į poveikio, tačiau į nubaudimo tikslus. Transporto priemonės konfiskavimu įstatymų leidėjas siekė idėjos, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, būtų užkardyta galimybė ateityje vairuoti neblaiviam tam tikrą laiko tarpą. Aptariamos bylos kontekste matyti, jog kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika atsitiktinio pobūdžio, spontaniška, nulemta susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, nusikaltimas padarytas pirmą kartą, kaltinamoji davė parodymus, nevengė atsakomybės, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tarpininkaujančios įmonės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apie N. C. atsiliepia tik teigiamai, už ją laiduoja vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Teismo įsitikinimu, proporcingumo ir teisingumo principai reikalauja išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotinos turto vertės, atsižvelgiant į kaltinamosios finansinę padėtį (nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, nekilnojamojo turto neturi). Teismo įsitikinimu, baudžiamojo poveikio priemonės tikslai bus pasiekti konfiskavus dalį transporto priemonės vertės – 2 000 Eur. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dalies (2 000 Eur) transporto priemonės vertės išieškojimas vienareikšmiškai sukels skaudžias teisines (finansines) pasekmes kaltininkei, tačiau proporcingumo principo kontekste išieškotina suma kur kas labiau atitiks teisingumo principo koncepciją.  

29.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog teisinio pagrindo (t. y. pagrįstų išimtinių aplinkybių) tenkinti kaltinamosios prašymo nekonfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, o skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nėra. Reziumuojant tai, kas išdėstyta, baudžiamosios poveikio priemonės paskirtį tikslus bei esmę faktinių bylos aplinkybių kontekste įgyvendintų 2 000 Eur transporto priemonės vertės atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimas. 

Dėl kaltinamajai paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)

30.       Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).

31.       Nustatyta, kad kaltinamajai paskirtos šios kardomosios priemonės: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. birželio 13 d. nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas.

32.       Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga; kitų procesinių prievartos priemonių galiojimo (panaikinimo) klausimai numatyti konkrečiuose kitas procesines priemones reguliuojančiuose BPK straipsniuose. Teismo vertinimu, atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skyrus baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir laikino specialiosios teisės sustabdymo. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Dėl konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis

33.       Tiek kaltinamoji, tiek kaltinamosios atstovas (advokatas) suformulavo prašymą leisti konfiskuojamą pinigų sumą mokėti dalimis per 12 mėnesių laikotarpį. Nors prokurorė dėl prašymo ir nepasisakė, tačiau nenurodė, kad aptariamam prašymui prieštarautų.

34.       Teismas pastebi, jog nei BK, nei BPK, nei Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BVK 6 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

35.       BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu, N. C. neturėdama galimybės iš karto sumokėti visos iš jos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudama su antstoliu ji gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Dėl procesinės bylos baigties

36.       Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje N. C. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, priimamas nuosprendis, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

N. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant N. C. laiduotojos G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl N. C. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti N. C. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerių) metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. birželio 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, N. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės - automobilio LEXUS GS 450H, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Netenkinti N. C. prašymo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumos išieškojimą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių terminui.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. birželio 13 d. nutarimu skirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės N. C., kad laidavimo metu jai padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.  

Išaiškinti laiduotojai G. K., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl N. C. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. 

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja                                                                                          Miglė Janovičienė