Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-1478-610/2016

Proceso Nr. 4-28-3-01221-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.; 2.12.; 2.14.3.

(S)

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. spalio 25 d.,

Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, išnagrinėjęs K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

2016-07-07 apie 14.00 val. K. P. tyčia, savavališkai savo naudojamu automobiliu užtvėrė įvažiavimą į kiemą taip neleisdamas išvažiuoti tiesiogines funkcijas vykdančioms ir savo pareigas atliekančioms Kalvarijos sav. administracijos socialinėms darbuotojoms L. R., R. S., o Kalvarijos PK VPS vyresn. tyrėjui A. Ž. bei tyrėjui K. M. M. pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, šių teisėtų tarnybines pareigas vykdančių bei tarnybinę uniformą dėvinčių policijos pareigūnų reikalavimų tyčia nevykdė. Tokiais savo veiksmais K. P. padarė pažeidimus numatytus LR ATPK 188 str. ir 187 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu K. P. kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis kelio automobiliu neužtvėrė, kas užtvėrė nežino, nes tuo automobiliu naudojasi apie 6 žmonės. Automobilis priklauso jo sugyventinei R. M., bet automobiliu naudojasi ir jo brolis ir ūkio darbininkai, ir jis pats. 2016-07-07 nematė kada atvyko socialinės darbuotojos,  nes nuo 11.00 val. buvo išvykęs pas gyvulius ir grįžo tik apie 14.30 val., todėl kas užtvėrė kelią automobiliu nežino ir nematė. Parodė, kad  atvykus policijos pareigūnams ir pareikalavus patraukti automobilį, jis ir patraukė, nes žinojo kur yra automobilio rakteliai. Tą vietą žino visi besinaudojantys automobiliu. Pareikalautas policijos pareigūnų patraukti automobilį, jis paskambino ūkio savininkei savo motinai ir ši jam pasakė, kad automobilio rakteliai yra sutartoje vietoje. Tada  nuėjo, atsinešė raktelius, pareikalavo, kad socialinės darbuotojos suplėšytų jo šeimos patikrinimo aktą ir patraukė automobilį. Dar parodė, kad policijos komisariate pasiaiškinant dėl įvykio, nurodė, kad ne jis užstatė tą automobilį, bet policijos pareigūnas vis tiek parašė, kad jis. Mano, kad policijos pareigūnai ir socialinės darbuotojos jį šmeižia.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad dienos tiksliai nepamena, įvykio laiku jam paskambino socialinė darbuotoja L. R. ir paaiškino, kad K. P. užblokavo savo kiemą ir neleidžia socialinėms darbuotojoms išvykti iš jo. Tada jis paskambino K. P., kurio telefono numerį žino, nes dirba policijoje jau 16 metų, o su K. P. nuolat kyla problemų. Šis jam paaiškino, kad yra išvykęs ir automobilį patrauks tik tada, kai sugrįš namo. Jis nuvyko pas K. P. į sodybą, ten rado socialines darbuotojas, jų tarnybinį automobilį ir džipą, kuris buvo užtvėręs įvažiavimą. Dar kartą paskambino K. P. ir pamatė, kad jis pareina nuo ūkinių pastatų. Atėjus K. P. su juo apie 2 valandas vyko pokalbis, nes pastarasis aiškino, kad socialinės darbuotojos neteisėtai atvyko į privačią valdą ir jis neketina jų išleisti. Aiškino, kad jis automobilio neužstatė ir išvis nežino kur yra automobilio užvedimo rakteliai. Po to, su koja ant žemės nubrėžė apskritimą ir liepė socialinėms darbuotojoms suplėšyti savo surašytus lapus, tuomet žadėjo patraukti automobilį. Joms tai padarius, K. P. atsinešė automobilio raktelius ir patraukė savo automobilį, kad socialinės darbuotojos galėtų išvykti. Liudytojas parodė, kad K. P. automobilį patraukė ne po 15 minučių, kaip pats teigia, o po kokių 2 valandų, nes nuolat ginčijosi ir aiškino, kad socialinės darbuotojos pas jį atvyko neteisėtai. Tai patvirtina tarnybinė telemetrinė sistema, kuri fiksuoja policijos darbuotojų buvimo vietą ir kada jie grįžta į policijos komisariatą.

Liudytojas K. M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos neprisimena, įvykio laiku į jo kolegos tarnybinį telefoną paskambino socialinė darbuotoja ir paaiškino, kad jai nuvykus patikrinti P. šeimos, K. P. skersai užstatė savo mašiną ir joms neleidžia išvažiuoti. Gavus šį pranešimą jo kolega A. Ž. susisiekė su K. telefonu, pastarasis nurodė, kad yra išvykęs.  Tada jis su kolega nuvyko į P. sodybą. Prie sodybos rado skersai pastatytą džipą, kieme stovėjo soc. darbuotojų automobilis. Bendraujant su socialinėms darbuotojomis, jos paaiškino, kad atvyko patikrinimui. Kai norėjo išvykti pastebėjo, kad pravažiavimas užstatytas džipu. R. M. nurodė, kad tai galėjo padaryti K. P.. Tuomet jo kolega dar kartą paskambino K. ir šis pasirodė įvykio vietoje. Kolega paprašė patraukti mašiną, tačiau jis sakė kad nieko nežino ir mašinos netrauks, kad jis ne vieną kartą perspėjo socialines darbuotojas, kad jos čia nevažinėtų, bet jos vis atvažiuoja. Prasidėjo ginčai, aiškinimaisi, visa tai truko apie 2 val. Jie K. P. daug kartų aiškino, kad jis daro neteisėtą veiką, kad jis turi patraukti savo automobilį, jis argumentavo tuo, kad darbuotojos pas jį atvyko neteisėtai ir atsisakydavo patraukti automobilį. Vėliau K. P. iškėlė tokią sąlygą, kad jeigu tos darbuotojos suplėšys ką buvo užpildę, tai jis patrauks mašiną. Nubrėžė ant žemės kvadratą ir liepė sumesti dokumentus, socialinės darbuotojos taip ir padarė, tada K. P. iš ūkinio pastato atsinešė automobilio raktelius ir patraukė mašiną, nors prieš tai sakė, kad jis nežino kur rakteliai. Taip pat parodė, kad tai jog automobilį ant pravažiavimo užstatė K. P. nurodė jo sugyventinė  R. M..

Liudytoja L. R. teismo posėdyje parodė, kad ji yra socialinė darbuotoja. R. M., kuri yra K. P. sugyventinė, šeima įtraukta į stebimų šeimų sąrašą. 2016-07-07 su kolege R. S. atvyko į šeimos namus, duris atidarė R. M.. Namo viduje kolegė pildė dokumentus, bendravo, domėjosi kaip sekasi šeimai. R. M. bendravo draugiškai. Tada ji per langą pamatė, kad atbėga prie durų vaikai ir suaugęs žmogus pasilenkęs eina, nes langas polietilenu užkaltas. Mano, kad suaugęs žmogus buvo K. P., kadangi vėliau pastebėjo, kad buvo su tokios pačios formos kepure. Kai susiruošė išeiti, pastebėjo, kad neatsidaro namo durys, vaikai juokėsi ir sakė, kad jos neišeis. R. iškėlė mergaitę per langą ir ji atidarė duris. Tada berniukai juokėsi, kad jos neišvažiuos ir sakė, kad tėtis mašiną užstatė. Tada pastebėjo ant kelio automobilį, kadangi kito kelio išvažiuoti iš sodybos nėra, kreipėsi į policiją. Dar parodė, kad nematė kas užstatė tą automobilį, K. P. pamatė tik tada kai atvyko policijos pareigūnai. Sugyventinė joms nurodė, kad tai galėjo padaryti K. Ji nuėjo ieškoti raktelių, bet nerado. Kai atvyko policijos pareigūnai, tai jie kalbėjosi su K. P., o jos sėdėjo mašinoje. Sodyboje prabuvo apie 3 valandas nuo atvykimo. Pabaigoje derybų K. P. koja nubrėžė kvadratą ir liepė suplėšyti dokumentus, kai tai padarė, jis patraukė automobilį nuo pravažiavimo. Iš kur jis gavo raktelius nežino, nes nematė.

LR ATPK 188 straipsnyje numatyta, atsakomybė tam kas savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, nepadarant esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. ATPK 188 straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės, nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms Pagal minėtą straipsnį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio neteisėtumas priklauso ne tiek dėl teisių turėjimo arba neturėjimo, kiek dėl savavališko jų vykdymo. Asmens teisių įgyvendinimas galimas tik įstatymų nustatyta tvarka, o savavališkas savo, kad ir tikrų, teisių įgyvendinimas yra draudžiamas ir neteisėtas.

LR ATPK 187 str. 2 d. numato atsakomybę už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, garbės ir orumo įžeidimą reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Tam, kad būtų konstatuota ATPK 187 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo (pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas) sudėtis, būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, susidedanti iš kelių elementų. Pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t.y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte.

Nagrinėjamu atveju ištyrus bylos įrodymus nustatyta, kad socialinės darbuotojos L. R. ir R. S. 2016 m. liepos 7 d. apie 14 val., aplankiusios R. M. šeimą, kuri yra įtraukta į stebimų šeimų sąrašą, negalėjo išvykti iš K. P. motinai priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kadangi joms išvažiavimą iš sodybos buvo užtvertas pastatant kitą automobilį. Dėl šio įvykio buvo iškviesti Marijampolės AVPK Kalvarijos PK policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams K. P. buvo pateiktas teisėtas, tiesiogines pareigas vykdančių policijos pareigūnų  reikalavimas atlaisvinti išvažiavimą, patraukiant transporto priemonę, tačiau K. P. tyčia reikalavimo nevykdė. K. P. kaltu neprisipažino, ir neigė, kad būtent jis užtvėrė išvažiavimą iš minėto kiemo, aiškino, kad automobiliu naudojasi keli asmenys, policijos pareigūnams pareikalavus 15 minučių bėgyje automobilį patraukė. Teismas tokį K. P. aiškinimą vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, jo kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 188 str., 187 str. 2d. įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: tarnybiniais pranešimais; L. R., R. S. paaiškinimais, liudytojų parodymais teisme.

Liudytojų parodymai teisme atitinka bei papildo vienas kitą, vertinant jų turinį, teismas neabejoja, kad K. P. atliko protokole nurodytus veiksmus. Nors tiesiogiai niekas ir nepatvirtina, kad matė kaip buvo užstatytas automobilis, netiesioginių duomenų pakanka padaryti neabejotinai išvadai, kad tai padarė būtent K. P., o būtent:  liudytoja L. R. teismo posėdžio metu parodė, kad matė suaugusį žmogų su kepure, kuris užrėmė namų duris po to buvo užstatytas automobilis ant išvažiavimo. Vėliau atvykus policijos pareigūnams ir atėjus K. P., pastarasis dėvėjo būtent tokią kepurę kaip ir jos matytas žmogus. Be to, ji patvirtino, kad ir mažamečiai R. M. vaikai socialinėms darbuotojoms nurodė, kad jų tėvas užtvėrė automobiliu išvažiavimą iš kiemo. Be to, kaip matyti iš pareigūnų A. Ž. ir K. M. M. paaiškinimų, atvykus į sodybą ir pareikalavus K. P. patraukti savo automobilį, jis ginčijosi su pareigūnams, aiškindamas, kad socialinės darbuotojos atvyko neteisėtai, reikalavo suplėšyti dokumentus, transporto priemonę patraukė tik patenkinus jo reikalavimą ir suplėšius dokumentus. Tai yra iš šių liudytojų parodymų galima daryti neabejotiną išvadą, kad būtent K. P. įgyvendino savo tariamas teises, siekė trukdyti socialinėms darbuotojoms vykdyti savo funkcijas, užtvėrė išvažiavimą ir nuo pat įvykio pradžios turėdamas galimybę patraukti transporto priemonę, to nedarė, tyčia nepaklusdamas teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui. Netikėti liudytojais apklaustų asmenų aiškinimu teismui nėra pagrindo, kadangi nenustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių gali kilti abejonės. Ištyrus surinktus byloje įrodymus nustatyta, kad K. P. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., 187 str. 2 d., padarytos veikos surašant protokolą kvalifikuotos teisingai.

Teismas nustatė, jog pažeidimų esmė yra įrodyta. Veiksmai atitinka pažeidimų, numatytų LR ATPK 188 str. ir 187 str. 2 d. požymius. Įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir kaltę, abejoti jais nėra pagrindo.

K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis 302  str. nustatytais baudos skyrimo pagrindais K. P. skirtinos LR ATPK 188 str., 187 str. 2 d., sankcijų vidurkius atitinkančios baudos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-33 str., 286-288 str., teismas

n u t a r ė :

K. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d., ir skirti jam 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą;

pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 str. ir skirti jam 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą;

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2d., K. P. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) baudą.

Sutinkamai su LR ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų  nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16059458592. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK, K. P..

Teisėjas                                                                                    Nerijus Brinevičius