Administracinė byla Nr. eA-4067-502/2018

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04003-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.3; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo ir patikrinimo vietoje akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja L. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) surašyto 2014 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 794 panaikinimo paduoti; 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 3R-280(AG-198/02-2015); 2) panaikinti Tarnybos 2014 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 794 (toliau – ir Patikrinimo vietoje aktas).
2. Pareiškėja paaiškino, kad kreipėsi į Komisiją dėl Patikrinimo vietoje akto panaikinimo, tačiau Komisija 2014 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 2R-1464R-415 atsisakė priimti nagrinėti jos skundą, motyvuodama, jog pareiškėja praleido skundo padavimo terminą. Dėl Komisijos 2014 m. birželio 23 d. sprendimo panaikinimo ir grąžinimo nagrinėti skundą, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino visiškai. Teigė, kad Komisija, iš naujo spręsdama pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, 2015 m. liepos 16 d. sprendimu atsisakė priimti nagrinėti jos skundą, nurodydama, jog pareiškėja praleido skundo padavimo terminą. Dėl Komisijos 2015 m. liepos 16 d. sprendimo pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti minėtą sprendimą ir grąžinti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, tačiau teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, jog pareiškėjos 2014 m. birželio 20 d. Komisijai pateiktas skundas iki šiol nėra priimtas. Akcentavo, kad kreipdamasi į teismą dėl Komisijos sprendimų, kuriais atsisakyta priimti jos Komisijai teiktą skundą, pareiškėja nekėlė reikalavimų dėl Patikrinimo vietoje akto panaikinimo. Atkreipė dėmesį, kad tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi jai išaiškino, jog pirmosios instancijos teismas, kuris abiem atvejais išnagrinėjo jos skundus dėl Komisijos sprendimų, turėjo pasiūlyti jai patikslinti skundo dalyką, suformuluojant reikalavimą dėl administracinio ginčo dalyko, ir išnagrinėti kilusį administracinį ginčą.
3. Pareiškėjos nuomone, terminą skundui dėl Patikrinimo vietoje akto panaikinimo ji praleido dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad Patikrinimo vietoje aktą iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo gavo jos atstovas (advokatas) kartu su 2014 m. gegužės 23 d. raštu, o skundą Komisijai padavė (išsiuntė paštu) 2014 m. birželio 20 d. Teigė, kad duomenų apie tai, jog Patikrinimo vietoje aktas paskelbtas ar jai įteiktas anksčiau, nėra, o pagal tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalį skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba įteikimo dienos. Pažymėjo, kad 2014 m. balandžio 28 d. elektroniniu paštu atsakovo teiravosi dėl 2014 m. kovo 27 d. atlikto patikrinimo išvadų, atsakovas jai 2014 m. balandžio 29 d. elektroniniu laišku atsakė, jog išvados netrukus bus išsiųstos. Pabrėžė, kad Lietuvos pašto siunčiamos korespondencijos išraše užfiksuota, jog 2014 m. balandžio 30 d. atsakovas pašto tarnybai perdavė pareiškėjai skirtą neregistruotą korespondenciją, tačiau šios siuntos pareiškėja negavo. Paaiškino, kad negavusi minėtų išvadų pakartotinai į atsakovą nesikreipė, nes subjektyviai klaidingai manė, jog valstybinėje institucijoje dėl biurokratizmo išsiuntimas vis tiek gali užtrukti, o atsakymą pateikti atsakovas turėjo per Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 punkte nurodytą terminą. Pažymėjo, kad jos atstovas, gavęs Patikrinimo vietoje aktą, pareiškėją pakonsultavo, jog skundas dėl šio akto turi būti paduotas per vieną mėnesį po to, kai jis šį aktą gavo, todėl mano, kad jeigu atstovas pareiškėjai suteikė neteisingą konsultaciją, tai neturėtų riboti jos teisių paduoti skundą.
4. Pareiškėja teigė, kad skųsdama Patikrinimo vietoje aktą siekia paneigti jame konstatuotas faktines aplinkybes, jog ginčo teritorijoje atlikta neteisėta miško žemės transformacija į ne miško žemę, joje iškertant medžius, pastatant statinius, ją užpilant gruntu, šiuos veiksmus priskiriant pareiškėjai. Pareiškėjos vertinimu, Patikrinimo vietoje aktas yra neteisėtas, kadangi jis prieštarauja 2012 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktui Nr. 649 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 649) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1046 (toliau – ir Nutarimas) 1.3 punktui bei 9 priedui. Patikrinimo vietoje akte klaidingai nurodyta, jog surašant Patikrinimo aktą Nr. 649 atsakovas neturėjo tam tikros informacijos, kai tuo tarpu atsakovas apie atitinkamas aplinkybes turėjo žinoti. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės tikslinamų valstybinės reikšmės miškų plotų 2013 m. rugpjūčio 5 d. aiškinamajame rašte, kuriuo remiantis priimtas Nutarimo 1.3 punktas ir 9 priedas, nurodyta, jog ginčo teritorija iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukiama ištaisant valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas, nustatytas schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinant miškų valstybės kadastro duomenis. Tuo tarpu Patikrinimo vietoje aktu, nepaisant nurodytų sklypinės inventorizacijos ir schemos rengimo klaidų, ginčo teritoriją vis vien bandoma priskirti miškui. Akcentavo, kad ginčo teritorijos dalyje, apimančioje 0,05 ha plotą, kuris nurodytas Patikrinimo vietoje akto priede Nr. 2, miško nebuvo, kadangi toje vietoje yra pieva, apaugusi Sosnovskio barščiais, kuriuos pareiškėja iškirto. Mano, kad Patikrinimo vietoje aktu įformintas miškų valstybės kadastro duomenų pakartotinis patikrinimas buvo atliekamas neteisėtai, nes inicijuotas jokio materialinio teisinio suinteresuotumo dėl to neturinčio pareiškėjos kaimyno, kuriam įstatymai nenumato nei teisės, nei pareigos ginti viešąjį interesą.
5. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. R2-414 informavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir Aplinkos ministerija) apie 2012 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aplinkybes bei apie tai, jog teritorija (Kauno miesto miškų 5 kvartalo 4 ir 5 taksacinių sklypų dalis) neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, todėl atitinkamai yra patikslinti Lie­tuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys. Teigė, kad Aplinkos ministerija 2014 m. vasario 14 d. raštu Nr. (12-2)-D8-1467 informavo Tarnybą, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Savavališkos statybos 2012 m. birželio 11 d. aktu Nr. SSA-20-120611-00042 nustatė, kad statinys (jo dalis) – stoginė adresu: (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško plote pastatyta savavališkai, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyrius 2012 m. gegužės 11 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 8ŽH-37 konstatavo, jog žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), savininkai yra užėmę valstybinės žemės ((duomenys neskelbtini)) dalį, apie 0,05 ha aptvėrę iš įvažiavimo pusės į valdą metalo konst­rukcijų tvora su mūro stulpeliais bei vielos tinklo tvora iš vakarinės pusės. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo metu Tarnyba 2012 m. lapkričio 8 d. neturėjo informacijos apie Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2012 m. gegužės 10 d. aktu Nr. Fak-1358 konstatuo­tus faktus, jog Kleboniškio miško teritorijoje savavališkai pastatyti statiniai, bei NŽT Kauno miesto skyrius 2012 m. gegužės 11 d. Žemės naudo­jimo patikrinimo aktu Nr. 8ŽH-37 konstatuotus faktus apie valstybinės žemės naudojimą.
7. Atsakovas teigė, kad Aplinkos ministerija 2014 m. kovo 5 d. raštu Nr. (12-2)-D8-1731 pavedė Tarnybai pakartotinai atlikti patikrinimą vietoje, dalyvaujant pareiškėjai, G. J., NŽT Kauno miesto skyriaus, Inspekcijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovams. Pažymėjo, kad Tarnyba, 2014 m. kovo 27 d. atlikusi patikrinimą vietoje, nustatė, jog Kauno miesto miškų 5 kvartalo 0,08 ha ploto teritorijoje, įsiterpusioje tarp 5 taksacinio sklypo ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri šiuo metu yra išbraukta iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, at­liktas galimai neteisėtas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, iškirsti medžiai, vykdyti žemės paviršiaus transformavimo darbai ir pastatyti statiniai. Patikrinimo vietoje akte konstatuota, kad minėta teritorija iš Miškų valstybės kadastro išbraukta nepagrįstai, neįvertinus visų aplinkybių, t. y. Inspekcijos Savavališkos statybos 2012 m. birželio 11 d. akte Nr. SSA-20-120611-00042 ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 8ŽH-37 nurodytų faktų. Atsižvelgusi į tai Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 2 straipsniu, 0,08 ha ploto teritoriją, įsiterpusią tarp Kauno miesto miškų 5 kvartalo 5 taksacinio sklypo ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažino kaip atitinkan­čią miško žemei keliamus reikalavimus, konstatuodama, kad šioje teritorijoje yra sunaikinti miško elementai, ir įtraukė ją į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą.
8. Atsakovo vertinimu, Patikrinimo vietoje akto panaikinimas pareiškėjai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, o pareiškėjos reikalavimas panaikinti Patikrinimo vietoje aktą yra perteklinis. Patikrinimo vietoje aktas laikytinas procedūriniu dokumentu, priimtu administracinės procedūros eigoje, ir negali būti laikomas administracinių ginčų dalyku. Mano, kad pareiškėjos nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nepateisina įstatymo nustatyto termino praleidimo.

II.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėja elektroniniu paštu 2014 m. balandžio 22 d. ir 2014 m. balandžio 28 d. Tarnybos teiravosi dėl 2014 m. kovo 27 d. atlikto patikrinimo išvadų, prašydama pateikti informaciją, kai bus priimtas sprendimas. Elektroniniu paštu Tarnybos darbuotojas 2014 m. balandžio 29 d. pareiškėją informavo, kad išvados dėl 2014 m. kovo 27 d. atlikto patikrinimo jau yra, atsakymas į pareiškėjos paklausimą yra rengiamas ir netrukus bus išsiųstas. Tarnyba 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. R2-1304 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjai nurodė, kad atsižvelgdama į jos elektroniniu paštu pateiktus prašymus, siunčia Patikrinimo vietoje akto kopiją ir prideda ją kaip priedą prie nurodyto rašto (Komisijos byla, b. l. 91–93). Teismas vertino, kad Komisijos byloje esanti Tarnybos siunčiamų dokumentų registro kopija bei 2014 m. balandžio 30 d. Lietuvos pašto siunčiamos korespondencijos išrašo kopija patvirtina, jog 2014 m. balandžio 30 d. Tarnyba Kauno 31-ajam pašto skyriui perdavė 16 nepirmenybinės pašto korespondencijos siuntų, taip pat, kad Tarnybos siunčiamų dokumentų registre 2014 m. balandžio 30 d. 13.39 val. užregistruotas paštu siunčiamas pareiškėjai skirtas dokumentas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (39.6)-R2-1304 (Komisijos byla, b. l. 87–88). Kadangi byloje nėra duomenų, jog Tarnybos pareiškėjai siųsta pašto korespondencija grąžinta siuntėjui, teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog pareiškėja minėto dokumento negavo.
11. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja, būdama informuota, kad išvados dėl 2014 m. kovo 27 d. atlikto patikrinimo jau yra parengtos ir netrukus bus išsiųstos, negavusi nurodyto akto, per protingą laikotarpį pagal atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus turėjo objektyvią galimybę pakartotinai kreiptis į Tarnybą dėl šio akto išsiuntimo, tačiau to nepadarė. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, jog ji savaip interpretavo žodį „netrukus“, negali paneigti minėtos pareigos būti rūpestinga ir apdairia, dėl ko tokie pareiškėjos veiksmai patvirtina jos suinteresuotumo šiuo klausimu praradimą.
12. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja teismui pateiktame skunde neteisingai interpretuoja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4289-596/2015, teigdama, jog teismas sprendime nustatė, kad skundžiamas aktas buvo įteiktas ne pareiškėjai, o jos atstovui kartu su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. raštu. Pažymėjo, kad minėtame sprendime teismas nurodė, jog Komisija nevertino, kada skundžiamas aktas įteiktas pareiškėjai ir neaptarė termino skundui paduoti skaičiavimo pradžios, tačiau teisėjų kolegija nekonstatavo, kad skundo padavimo termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo Patikrinimo vietoje akto įteikimo pareiškėjos advokatui dienos. Teismas pritarė Komisijos išvadai, kad vieno mėnesio skundo padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2014 m. gegužės 7 d., t. y. praėjus 7 dienoms nuo patikrinimo išvadų pareiškėjai išsiuntimo.
13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje administracinėje byloje ir Komisijos byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja į Komisiją kreipėsi praleidusi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) nustatytą vieno mėnesio terminą, taip pat į tai, kad Komisijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta Komisijos teisė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, sprendė, jog Komisija pagrįstai priėmė 2015 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 3R-280(AG-198/02-2015) nutraukti bylą pagal pareiškėjos skundą dėl Tarnybos veiksmų teisėtumo.
14. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą pateikti Komisijai skundą dėl Tarnybos veiksmų teisėtumo, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja minėtą prašymą iš esmės grindžia analogiškais argumentais, kaip ir ginčydama Komisijos 2015 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 3R-280(AG-198/02-2015) teisėtumą ir pagrįstumą. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas termino skundui paduoti praleidimo aplinkybes, teismas konstatavo, kad pagrindo atnaujinti pareiškėjai terminą paduoti skundą nėra. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog, pareiškėjos teigimu, ją galimai netinkamai pakonsultavo atstovas ir tai neturėtų riboti jos teisių paduodant skundą, šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių gali būti atnaujinamas praleistas terminas.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos Komisijai ir teismui skundžiamo Patikrinimo vietoje akto turinį, padarė išvadą, kad Komisija pareiškėjai pagrįstai išaiškino, jog Patikrinimo vietoje aktas yra procedūrinis sprendimas, negalintis būti ginčo dalyku administraciniuose ginčuose. Teismas pažymėjo, kad Patikrinimo vietoje aktu įforminti 2014 m. kovo 27 d. atlikto patikrinimo rezultatai ir nurodyta patikslinti kadastro duomenis, tačiau pats aktas savaime pareiškėjai jokių materialinių teisinių pasekmių nesukėlė, kadangi dėl akte nurodytų duomenų pakeitimo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 733, kurio pareiškėja, net ir pasiūlius patikslinti skundą, neskundė.
16. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas Komisijos 2015 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 3R-280(AG-198/02-2015) pripažino teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjos reikalavimą panaikinti Patikrinimo vietoje aktą laikė išvestiniu reikalavimu, kylančiu iš pagrindinio reikalavimo – panaikinti Komisijos 2015 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 3R-280(AG-198/02-2015), todėl atsisakius tenkinti pagrindinį skundo reikalavimą, kaip nepagrįstą atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą panaikinti Patikrinimo vietoje aktą.

III.

17. Pareiškėja L. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
18. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl termino skundui paduoti praleidimo ir mano, kad teismas ignoravo ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą, jog vieno mėnesio termino skundui paduoti eigos pradžia siejama su skundžiamo akto įteikimo suinteresuotai šaliai momentu, o ne išsiuntimu. Pareiškėjo nuomone, būtent 2014 m. gegužės 23 d., kuomet skundžiamą aktą gavo jos atstovas, laikytina termino skundui paduoti pradžia, todėl teismui skundą padavusi 2014 m. birželio 20 d. ji nepraleido įstatymo nustatyto termino. Pažymi, kad jeigu būtų nuspręsta, jog terminas skundui paduoti vis dėlto praleistas, mano, kad jis turėtų būti vertintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.
19. Pareiškėja teigia, jog ji neginčija ir nekvestionuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 733, tačiau prašo atlikti atsakovo, kaip valstybinio administravimo subjekto, veiksmų ir 2014 m. kovo 27 d. priimto akto Nr. 794 teisėtumo kontrolę. Mano, kad Tarnybos 2014 m. kovo 27 d. surašytas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 794 yra neteisėtas ir sukeliantis jai tiesiogines pasekmes, t. y. pareigą atkurti mišką dėl akte nurodyto neteisėto jo iškirtimo, todėl pareiškėja turi tiesioginį suinteresuotumą dėl akto visiško ar dalinio panaikinimo.
20. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės atkartoja atsiliepime į skundą nurodytus motyvus. Papildomai paaiškina, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Tarnybai 2012 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktu Nr. 649 nustačius, kad ta pati ginčo teritorija nepagrįstai priskirta miško žemės plotui, buvo žinoma, jog pareiškėjai vykdant savavališkų statybos padarinių šalinimą būtina konstatuoti, ar šalia pareiškėjos žemės sklypo esanti žemė atitinka miško žemei keliamus reikalavimus. Teigia, kad šias aplinkybes jis sužinojo tik 2014 m.
22. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2014 m. kovo 27 d. patikrinimo vietoje akte nurodyti patikslinti kadastro duomenys, tačiau pats aktas savaime pareiškėjai materialinių pasekmių nesukelia. Pažymi, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, o termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2015 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 3R-280(AG-198/02-2015) nutraukti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylą pareiškėjai praleidus skundo dėl Patikrinimo vietoje akto panaikinimo terminą, taip pat konstatavus, jog Patikrinimo vietoje aktas yra tarpinis procedūrinis aktas, nesukeliantis pareiškėjai jokių teisinių pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Atitinkamai viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 ir kt.). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.). Kita vertus, nurodyta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008 ir kt.). Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010 ir kt.).
26. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad įvertinusi ginčijamo Patikrinimo vietoje akto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šis aktas yra tarpinis procedūrinis sprendimas, negalintis būti ginčo dalyku administraciniuose teismuose. Patikrinimo vietoje akte pareiškėjos atžvilgiu nėra imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, jos teisių ir pareigų, todėl šis aktas pats savaime, priešingai, nei tvirtina pareiškėja, nesukelia jai teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, jog Patikrinimo vietoje aktas nustato jai pareigą atkurti mišką dėl akte nurodyto neteisėto jo iškirtimo, todėl ji turi tiesioginį suinteresuotumą dėl akto visiško ar dalinio panaikinimo. Pažymėtina, kad kadastro duomenų patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu. Patikrinimo metu nustačius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų neatitikimus, būtent atsakovas, kaip Lietuvos Respublikos miškų kadastro tvarkytojas, įgyja teisę ir pareigą tikslinti miškų kadastro duomenis. Patikrinimo vietoje akto išvada, jog „kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė“, taip pat savaime nekonstatuoja pareiškėjos neteisėtų veiksmų ir iš jų kylančių pasekmių, todėl negali būti vertinama kaip sukelianti pareiškėjai teises ir pareigas.
27. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčijant Patikrinimo vietoje aktą, kuris priimtas pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 198-13-V (toliau – ir Tvarkos aprašas), pavyzdinę formą (Tvarkos aprašo 5 priedas), pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Patikrinimo vietoje aktas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia ir yra tarpinio (procedūrinio) pobūdžio, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nors Patikrinimo vietoje aktu patikslinti Kadastro duomenys dėl pareiškėjos žemės sklypo, nustatant, kad 0,08 ha ploto teritorija, įsiterpusi tarp Kauno miesto miškų 5 kvartalo 5 taksacinio sklypo ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, pats aktas savaime materialinių teisinių pasekmių nesukelia, kadangi dėl akte nurodytų duomenų pakeitimo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 733, kurio pareiškėja, kaip nurodė apeliaciniame skunde, neginčija ir nekvestionuoja.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos pagrindinis skundo reikalavimas buvo panaikinti ginčijamą Patikrinimo vietoje aktą, todėl konstatavus, jog minėtas aktas savarankiškų teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo objektu, kiti skundo reikalavimai, susiję su termino skundui dėl Patikrinimo vietoje akto panaikinimo padavimo atnaujinimo ir Komisijos 2015 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 3R-280(AG-198/02-2015), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, panaikinimo, vertintini kaip išvestiniai ir pirmosios instancijos teismo motyvai dėl minėtų reikalavimų pagrįstumo laikytini pertekliniais, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija papildomai nepasisako.
29. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p., 144 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:             

Pareiškėjos L. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai               Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė