NUORAŠAS                   

Administracinė byla Nr. ATP-123-190/2015

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12726-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo A. T. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą,  paskirta 100 Lt (28 €) bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 3000 Lt (868 €) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą, ir A. T. paskirta galutinė nuobauda - 3000 Lt (868 €) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

n u s t a t ė:

A. T. nubaustas už tai, kad 2014 m. spalio 9 d., apie 6.09 val., važiuodamas Liepkalnio gatve link Minsko pl., Vilniuje, vairuodamas automobilį MERCEDES BENZ ACTROS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba KOEGELSIKH 24, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė į sankryžą įvažiavusį automobilį MAZDA 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. 

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-13169-865/2014, dalį, kuria jis nubaustas pagal LR ATPK 130 str. 1 d., kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

A. T. teigimu, dėl didžiulio kontakte dalyvavusių automobilių masės skirtumo (Mazda 626 svoris 1,18 tonos, o jo automobilio - 28 tonos), dėl praktiškai nematomos kabinos dešinės pusės apačios, dėl ypač efektyvios kabinos garso izoliacijos, bei to, kad automobiliai kontaktavo be smūgio vienas į kitą, ką patvirtino ir liudytojai, dėl automobiliams padarytų nežymių pažeidimų, jis nepamatė ir nepajautė automobilių kontakto sankryžoje. Tai, kad automobilių kontakto metu garsas buvo, neginčytina, tačiau, anot apelianto, nėra pagrindo teigti, kad jį vienodai galėjo išgirsti jis bei šalia įvykio vietos autobusų sustojime buvęs liudytojas V. M.. Be to, teismo posėdžio metu liudytoja L. J. patvirtino, kad automobiliams kontaktuojant, lengvasis automobilis buvo stumiamas, o ne nublokštas į šoną dėl krovininio automobilio smūgio į jį. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog jis pasitraukė iš įvykio vietos netyčia.

              A. T. atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis negalėjo matyti automobilio Mazda 626 apgadinimo įvykio metu, nes pats S. L. teisme parodė, kad iškart po kontakto jis sustojo ir nebuvo išvažiavęs prieš jo automobilį, juolab, kad tai įvyko tamsiu paros metu. Teismas, darydamas išvadą, kad jis turėjo pajusti kontaktą, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo automobilio apgadinimais, tačiau nevertino, kad jo vairuojamam automobiliui padaryti tik keli įbrėžimai plastmasinėje kabinos detalėje, šio apgadinimo net nebuvo bandoma slėpti, remontuojant ar keičiant šią detalę.

              Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog ATPK 127 ir 130 straipsniai yra blanketinės teisės normos, nustatančios administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau skundžiamame nutarime neminimos Kelių eismo taisyklės ir nėra nurodyti konkretūs pažeisti KET reikalavimai. 2014-10-24 Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr.10P-20546332-14 nurodoma, kad jis pažeidė KET 9,132 ir 234 punktus, tačiau KET ir 234 punkte yra nustatytas reikalavimas, jog „Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai“, tačiau akivaizdu, kad šis KET reikalavimas nėra taikytinas aptariamam eismo įvykiui.

              A. T. atkreipia dėmesį į tai, kad jis į bylą pateikė vairuoto automobilio techninės apžiūros ir draudimo dokumentus, iš kurių matyti, jog automobilis buvo pilnai teisiškai ir techniškai paruoštas viešajam eismui, todėl tereikėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir nekentėjusiajam asmeniui draudimas kompensuotų visus nuostolius, dėl ko nėra paskatos kaltajam vairuotojui sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos. Be to, jis vairavo didelį krovininį automobilį, kurį labai paprastai galima identifikuoti ne tik pagal registracijos numerius, bet ir pagal įmonės - automobilio savininkės reklaminius užrašus ant visos krovininės puspriekabės, kas reiškia, jog su tokiu automobiliu neįmanoma pasišalinti, tikintis, kad automobilis nebus surastas. Pažymėtina ir tai, kad vos po valandos po eismo įvykio, prašvitus, jis, pastebėjęs savo automobilio apgadinimą, tuoj pat apie tai pranešė į darbovietę vadovui ir į kitą bendrovę, kur prieš tai (bet jau po įvykio) krovėsi prekes. Tai, kad jis net neįtarė, jog automobilis galėjo būti apgadintas kertant sankryžą, patvirtina ir aplinkybės, jog jis prašė tiek savo darbovietėje, tiek kitoje įmonėje, kur krovėsi prekes, peržiūrėti stovėjimo aikštelių stebėjimo vaizdo kamerų įrašus, tikslu nustatyti, ar kokia nors kita transporto priemonė kliudė jo automobilį.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

A. T. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. T. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai juos išanalizavo ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Iš bylos duomenų turinio matyti, kad apeliantas neneigia, jog jis 2014 m. spalio 9 d., apie 6.09 val., važiuodamas Liepkalnio gatve link Minsko pl., Vilniuje, vairuodamas automobilį MERCEDES BENZ ACTROS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba KOEGELSIKH 24, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė į sankryžą įvažiavusį automobilį MAZDA 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abi transporto priemones ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Tačiau nesutinka su tuo, jog tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes susidūrimo neišgirdo ir nepajuto, dėl ko tokiuose jo veiksmuose nėra tyčios ir jis negali būti baudžiamas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei teigia apeliantas, šis jo padarytas teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad, nors apeliantas kaltu dėl to, jog tyčia pasišalino iš įvykio vietos neprisipažino, tačiau tokią jo versiją paneigia byloje surinkti įrodymai, kurie, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą. A. T. kaltė dėl administracinės teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d. padarymo nustatyta remiantis byloje esančiais įrodymais: liudytojų V. M., L. J. parodymais, nukentėjusiojo S. L. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 1 būrio vyr. patrulio O. G. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, foto lentelėmis.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tais atvejais, kai asmuo supranta, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu, t.y. jį sukėlė, ir iš šio įvykio pasitraukia, suvokdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, sąmoningai ignoruodamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės. Šių aplinkybių buvimas reiškia, kad asmuo nurodytą administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia. Pažymėtina, kad įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), nėra būtinasis ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis, tačiau šios aplinkybės padeda atskleisti tyčios turinį.

Apeliantas savo skunde teigia, jog jokio susidūrimo nepajuto, nurodydamas savo subjektyvią nuomonę pagrindžiančius duomenis, t.y. automobilių svorio ir dydžio skirtumus, apgadinimų mastą ir susidūrimo pobūdį, jo automobilio kabinos garso izoliaciją bei dešinės pusės kelio matomumą, tačiau šie A. T. teiginiai yra laikytini jo gynybine pozicija ir atmetami kaip nepagrįsti, nes yra paneigti liudytojų, kurie iki eismo įvykio nei pažeidėjo, nei nukentėjusiojo nepažinojo, dėl ko nėra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais, fotolentelėmis ir kita administracinio pažeidimo byloje surinkta medžiaga, iš kurios matyti, kad smūgio būta gana stipraus, nes jį liudytojas V. M. aiškiai girdėjo stovėdamas už sankryžos esančioje visuomeninio transporto stotelėje, o liudytoja L. J. sėdėdama kitame automobilyje girdėjo metalo traškėjimo garsą. Be to, nukentėjusiojo automobiliui MAZDA 626 buvo padaryti šie apgadinimai: deformuotas kairės pusės priekinis žibintas, brėžtas - lenktas kairės pusės priekinis bamperis, brėžtas - lenktas kairės pusės sparnas, brėžtos - lenktos kairės pusės priekinės durelės, suskilęs kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio stiklas, nulaužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, brėžtas - laužtas kairės pusės priekinio rato ratlankis, o pažeidėjo vairuojamam MERCEDES BENZ ACTROS brėžtas ir įskilęs dešinės pusės priekinis bamperis. Todėl apeliantas, turintis didelį vairavimo stažą, t.y. virš 30 metų, net jei ir dėl kabinos izoliacijos smūgio neišgirdo, tačiau turėjo jį pajusti.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog skundžiamame nutarime neminimos Kelių eismo taisyklės ir nėra nurodyti konkretūs pažeisti KET reikalavimai, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo 4 lape yra nurodyta jog A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) 9, 132, 234 punktų reikalavimus. Tačiau sutiktina su A. T. teiginiu, jog 2014-10-24 Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr.10P-20546332-14 (ir, kaip minėta aukščiau, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarime) yra neteisingai nurodyta, jog jis pažeidė KET 234 punktą, nes byloje aukščiau nurodytais įrodymais nustatyta, kad A. T., vairuodamas automobilį MERCEDES BENZ ACTROS, važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė į sankryžą įvažiavusį automobilį MAZDA 626, apgadino abi transporto priemones ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, t.y. 232 punkto reikalavimus, kas, skundo nagrinėjančio teismo nuomone, pripažintina technine klaida, kuri nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu.

Konstatuotina, kad A. T. suprato, jog jis sukėlė eismo įvykį, jog nukentėjęs asmuo jam reikš pretenzijas dėl šio įvykio ir automobilio apgadinimo, ir, turėdamas laikytis KET 232 p. reikalavimų, priklausomai nuo to, sutinka ar nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas suvokė sukėlęs eismo įvykį, taip pat, kad išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET taisykles, neteisėtai iš jos pasišalina, t. y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Apeliacinio skundo teiginiai, jog jo vairuojamas automobilis yra teisiškai ir techniškai tvarkingas, be to, didelis, todėl jį galima lengvai identifikuoti ne tik pagal registracijos numerius, bet ir pagal įmonės - automobilio savininkės reklaminius užrašus ant visos krovininės puspriekabės, kas neva patvirtina, jog pasišalinti iš įvykio vietos yra nelogiška, nepaneigia ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

Apibendrinat nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad A. T. pažeidimai yra įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                                              Vladislavas Lenčikas

Nuorašas tikras