Civilinė byla Nr. 2-302-652/2017

Teisminio proceso numeris 2-13-04101-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.11.5.; 2.6.8.11.1; 2.6.8.11.5; 3.2.6.1.

(S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 23 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Sakalauskienė,

sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei,

dalyvaujant ieškovės UAB ,,Litesko“ atstovei R. R.,

atsakovės V. M. atstovui advokatui M. K.,

nedalyvaujant atsakovei V. M.,

atsakovei pagal priešieškinį UAB ,,Alytaus būstas“,

trečiųjų asmenų: Alytaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Litesko“ ieškinį atsakovei V. M. ir atsakovės V. M. priešieškinį ieškovei UAB ,,Litesko“, atsakovei pagal priešieškinį UAB ,,Alytaus būstas“, tretiesiems asmenims: Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinės energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atstovams, dėl fakto pripažinimo ir sutarties pasibaigimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės V. M. 518,51 Eur skolos, 12,33 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-3).

Atsakovė V. M. prašė pripažinti, jog ji bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai ir pagal projektą įvykdė atjungimą nuo centralizuotų šilumos tinklų sistemos ir šilumos pirkimo pardavimo sutartis nuo 2007-05-17 yra pasibaigusi (t. 2, b. l. 136-141).

Ieškovės atstovė palaikė savo reikalavimą ir paaiškino, kad nurodyta skola susidarė už ieškovės tiekiamą šilumos energiją atsakovei už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-06-30. Paaiškino, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartis, tačiau tokia sutartis sudaryta laikoma konkliudentiniais veiksmais nuo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų datos. Nurodė, kad nepalaiko atsakovės priešieškinio, nes atsakovė neįvykdė visų įstatymo reikalavimų dėl buto šildymo atjungimo, kad tą yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad atsakovė nėra pateikusi atjungimo akto iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Paaiškino, kad atsakovei už šilumos tiekimą skaičiuojama ketvirtuoju metodu, t. y. namo įvadinio skaitiklio rodmenis dalinant iš butų savininkų skaičiaus pagal jų valdomą patalpų plotą. Pabrėžė, kada atsakovės UAB ,,Alytaus būstas” pozicija buvo kitokia nei dabar išdėstė 2017-06-19 rašte. Prašė ieškinį atmesti.

Atsakovės atstovas advokatas su ieškiniu nesutiko, prašė tenkinti priešieškinį. Paaiškino, kad ieškovė teikia monopolines paslaugas, o atsijungimui nuo jos teikiamų paslaugų daro dirbtines kliūtis. Pabrėžė, kad sutarties tarp šalių nėra. Jei sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais, tai šiuo metu tie veiksmai yra pasibaigę, nes atsakovė realiai apie dešimt metų negauna jokių paslaugų iš ieškovės. Nurodė, kad visos esminės atsijungimo sąlygos buvo įvykdytos: suderintas projektas, gautas leidimas, sumontuota ir patikrinta dujinio apšildymo sistema bute, gauti butų savininkų sutikimai, tačiau nespėta per nustatytą trijų metų terminą užbaigti šios procedūros, gaunant darbų užbaigimo aktą, kurį turėjo išduoti namą eksploatuojanti organizacija. Paaiškino, kad per visą laikotarpį keitėsi aktai, reguliuojantys atsijungimą nuo centrinio tiekėjo. Mano, kad visa atsijungimo procedūra yra labai formalizuota. Nurodė, kad namo šildymo sistema nėra išbalansuota, jokių skundų iš kitų butų savininkų nėra. Pažymėjo, kad atsakovė turėdama mokėti už negautas paslaugas dešimt metų, sumažino kitų butų savininkams mokesčius už šildymą, nes jos sąskaita jie gauna mažesnes sąskaitas už šildymą. Nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vėl pasikeitė šios procedūros teisinis reguliavimas, mano, kad atsijungimo procedūra turi būti užbaigta pagal tuomet galiojančias teisės normas, t. y. iki 2017 m. sausio 1 d. atsijungimo užbaigimo pažymą turėjo pateikti namą eksploatuojanti organizacija. Pažymėjo, kad atsakovė UAB ,,Alytaus būstas” tokią pažymą ir pateikė 2017-06-19. Prašė teismą teisę taikyti neformaliai. Nurodė, kad valstybės institucijos, į kurias kreipėsi dėl atsijungimo akto surašymo, nurodė, kad atsakovė atsijungimo procedūrą turi pradėti iš pradžių, tačiau, jo manymu, toks reikalavimas prieštarauja protingumo principui.

Atsakovės pagal priešieškinį UAB ,,Alytaus būstas” atstovė į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai. Atsiliepime į ieškovo atstovo prašymą prijungti papildomus įrodymus neprieštaravo, prašė nagrinėti bylą atstovei nedalyvaujant. Nurodė, kad ginčą su ieškove pagal priešieškinį išsprendė taikiai (2 t., b. l. 70).

Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas nėra susijęs su institucijos kompetencija. Nurodė, kad institucija nėra kompetentinga pasisakyti dėl atsijungimo nuo šildymo sistemos teisėtumo, nes pagal Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalį butų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant inžinerines sistemas. Patvirtino, kad 2007-05-17 institucijos darbuotojas surašė aktą-pažymą, kad atsakovės bute patikrinti įrenginiai (vidaus dujotiekio tinklai, dujinis vandens šildymo katilas) atitinka projekto, norminių aktų reikalavimams bei gali būti naudojami pagal paskirtį, tačiau, kad tai nepatvirtina rekonstruotų šilumos įrenginių atitikties projektui bei norminiams teisės aktams, kad tai nesuteikia teisės naudoti naujos buto šildymo sistemos, kad dėl naujos šildymo sistemos techninės būklės patikrinimo atsakovė nesikreipė (t. 1, b. l. 64-67).

Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautame atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad institucija kompetentinga tiek, kiek tai susiję su statinio projektavimu, statybą leidžiančio dokumento išdavimu bei atitinkamų statybos darbų užbaigimu. Nurodė, kad atsakovė jokių prašymų nėra pateikusi. Trečiasis asmuo atsiliepimo į priešieškinį nepateikė (t. 1, b. l. 109-112).

Trečiojo asmens Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį negauta.

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Iš bylos duomenų ir kaip nustatyta priimtuose teismų sprendimuose, tarp ieškovės UAB ,,Litesko“ ir atsakovės V. M. yra susiklostę šilumos pirkimo pardavimo santykiai šalių konkliudentiniais veiksmais, todėl atsakovės atstovo argumentas, kad tarp šalių nėra sudaryta šilumos tiekimo sutartis, atmestinas, nekartojant motyvų įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose (LAT 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2013).

Taip pat buvo nustatyta ir patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kad atsakovė V. M. yra faktiškai atsijungusi nuo ieškovės šilumos tiekimo sistemos, t. y.: ,,...atsakovė jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio daugiabučiame name, šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo procedūras pradėjo 2002 metų birželio mėnesį kreipdamasi į Alytaus miesto savivaldybę, prašydama leisti bute atjungti šildymo sistemą nuo centralizuotų tinklų. Tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijos 37 punkto 8 dalis nustatė, kad objekto buto (patalpos) savininkas (vartotojas) turi teisę šiose taisyklėse ir norminiais aktais nustatyta tvarka keisti, rekonstruoti arba atjungti vartojimo įrenginius, jeigu tai nepažeidžia objekto savininko (tiekėjo arba vartotojo) arba kitų objekto butų (patalpų) savininkų (vartotojų) teisių ir interesų. Taigi, atsakovei teisė atsijungti nuo centralizuotos šilumos ir karšto vandens sistemos buvo nustatyta norminiu teisės aktu, tačiau šią teisę ji galėjo įgyvendinti tik laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Alytaus miesto savivaldybė neprieštaravo dėl atsakovės buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos ir karšto vandens sistemos, 2002 metų rugsėjo mėnesį iš šilumos tiekėjo buvo gautos techninės sąlygos ir parengtas projektas. Taigi atsakovė jai suteiktą teisę atjungti pirmiau nurodytas buto sistemas nuo centralizuotų šilumos tiekimo sistemų iš esmės pradėjo pagal teisės aktų reikalavimus. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Alytaus skyrius, patikrinęs atsakovės bute atliekamą šildymo sistemos rekonstrukciją, 2006 m. lapkričio 20 d. surašė naujai sumontuotų (rekonstruotų) energetikos įrenginių trūkumų aktą Nr. 17/A-111, kuriame nurodyta, kad energetikos įrenginius eksploatuoti bus leidžiama tik pašalinus šiame akte nurodytus trūkumus ir teisės aktų pažeidimus. Ši inspekcija 2007 m. gegužės 17 d. surašė dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktą–pažymą Nr. 17/A-622, kuriame nurodyta, kad atsakovės bute yra sumontuoti ir išbandyti vidaus dujotiekio tinklai, pastatytas dujinis šildymo katilas, kurie atitinka projekto, norminių aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį. Atsakovė 2007 m. birželio 1 d. su AB „Lietuvos dujos“ sudarė gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2013 konstatavo, kad atsakovės buto šildymo sistemos nuo centralizuotų šilumos tiekimo sistemų buvo faktiškai, bet ne pagal teisės reikalavimus atjungtos nuo 2007 metų birželio mėnesio.

Tačiau, nežiūrint į faktinį centralizuotų šilumos tiekimo sistemų atjungimą, atsakovei ir toliau buvo skaičiuojami ir teismų priteisiami mokesčiai už šilumos tiekimo paslaugas, nes ji nesilaikė teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos (LAT 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2013, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-2587-90/2011, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.A2-2110-470/2012, Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2S-455-555/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2013 nurodė, kad tuo metu, kai atsakovės buto šildymo sistemos nuo centralizuotų šilumos tiekimo sistemų buvo faktiškai atjungtos, daugiabučiame name buto (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų buvo reglamentuotas Civilinio kodekso (toliau CK) 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės nustatė, kad, baigus buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato savininkas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (194 punktas); šilumos ar karšto vandens įrenginiai pripažįstami atjungti nuo pirmiau nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos, jeigu šalių sutarimu šilumos ar karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip (195 punktas); buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos ar karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas šių taisyklių ir Šilumos ūkio įstatymo nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas tol, kol neatlieka šių taisyklių 194 punkte nurodytų veiksmų (196 punktas).

              Nutartyje nurodyta, kad šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijoje nustatyta: baigęs Taisyklių 117 punkte nurodytus darbus, atsijungimo iniciatorius, pastato savininkas arba valdytojas ir šilumos tiekėjo įgaliotas atstovas surašo šilumos tiekimo nutraukimą patvirtinantį aktą (121 punktas); baigus pastato, jo sekcijos (bloko) ar buto (kitų patalpų) šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, valdytojas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (122 punktas); pastato, sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 122 punkte nurodyto atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip (123 punktas).

Nutartyje nurodyta, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad byloje nėra duomenų ir atsakovė šios aplinkybės neginčija, jog ji būtų atlikusi visas nurodytuose teisės aktuose reglamentuotas savo buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų procedūras, t. y. būtų pasirašytas šių sistemų atjungimo aktas, šilumos tiekimo nutraukimo aktas.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek atsakovei vykdant šilumos atjungimo procedūrą, tiek ginčą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame teisme, galiojančiose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse buvo numatyta ne tik atsijungimo iniciatoriaus, t. y. šilumos vartotojo, pareiga pasirašyti šilumos tiekimo nutraukimą patvirtinantį aktą, šilumos sistemų atjungimo aktą, bet ir šilumos tiekėjo atstovo.

Darytina išvada, kad tokių aktų pasirašymo pagrindu buvo 2007 m. gegužės 17 d. Valstybinės energetikos inspekcijos dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktas–pažyma Nr. 17/A-622, kuriame nurodyta, kad atsakovės bute yra sumontuoti ir išbandyti vidaus dujotiekio tinklai, pastatytas dujinis šildymo katilas, kurie atitinka projekto, norminių aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį. Svarbu ir tai, kad darbus atliko namą eksploatuojanti organizacija UAB ,,Žaidas” (dabar UAB ,,Alytaus būstas”.

Pažymėtina, kad ir valstybinė institucija - Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos laikosi pasyvios pozicijos ir neieško racionaliausio sprendimo šioje situacijoje bei po 10 metų neigia 2007 metais išduotos pažymos reikšmę.

Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime aiškina, kad Inspekcija 2007 m. gegužės 17 d. surašiusi dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktą–pažymą Nr. 17/A-622, kuriame nurodyta, kad atsakovės bute yra sumontuoti ir išbandyti vidaus dujotiekio tinklai, pastatytas dujinis šildymo katilas, kurie atitinka projekto, norminių aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį, nepatvirtino šiuo raštu, kad patikrinta rekonstruotų šilumos įrenginių atitiktis projekto bei norminių teisės aktų reikalavimams, kad išduotas aktas nesuteikia teisės naudotis nauja sistema. Pažymėtina, kad nurodyti duomenys išvadoje akivaizdžiai prieštarauja institucijos pastarajai išvadai. Manytina, kad kaip tik ši institucija pagal savo kompetenciją ir turėjo įvertinti naujos šildymo sistemos atitikimą projektui, ką, teismo manymu, ir padarė 2007 metų akte. Jeigu institucijos nuomone, tai nebuvo pakankamas pagrindas konstatuoti sistemos tinkamumui, tai institucija pagal jai priskirtas funkcijas, kurias, remdamasi teisės normomis, ir nurodė savo atsiliepime, tą privalėjo padaryti, atsižvelgdama ir į viešąjį interesą, nes šiuo metu, institucijos nuomone, yra susiklosčiusi tokia situacija, kad gyvenamajame name, kuriame gyvena dešimtys šeimų, 10 metų veikia nepatikrinta šildymo sistema. Pagal Energetikos įstatymą Energetikos ministerija yra viena iš energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje atliekančių institucijų (Energetikos įstatymo 4 str.).

Taigi, teismas daro priešingą išvadą, esant 2007 metais Valstybinės energetikos inspekcijos patvirtinimui, kad bute yra sumontuoti ir išbandyti vidaus dujotiekio tinklai, pastatytas dujinis šildymo katilas, kurie atitinka projekto, norminių aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį, reiškia, kad ši nauja sistema atsakovės bute neišbalansavo ar kitaip neigiamai nepaveikė likusios namo centralizuotos šildymo sistemos. Tokią išvadą teismas grindžia ne tik 10 metų faktine situacija, bet ir 2017-06-19 UAB ,,Alytaus būstas“, teikiančios gyvenamajam namui priežiūros ir administravimo paslaugas, esančios atsakinga už administruojamo namo šilumos ūkį, raštu ,,Dėl (duomenys neskelbtini), Alytus buto šildymo sistemos apžiūros rezultatų“, kuriame nurodyta: ,,2017-05-25 vykusios apžiūros metu pastebėta, kad bute įrengtas dujinis katilas su kolektorine šildymo sistema. Pajungus šildymą, visi matomi radiatoriai pradėjo šilti. Centrinio šildymo vamzdyno nematyti, stovai aptaisyti apdailinėmis medžiagomis. Darytina išvada, jog butas aprūpinamas šiluma individualiai įrengto dujinio katilo pagal ir centrine namo šildymo sistema nesinaudoja. Nusiskundimų iš kitų butų ir patalpų savininkų dėl šildymo problemų (pvz. dėl netolygaus šildymo name ir pan.) nėra gauta, todėl galima preziumuoti , jog bute Nr. 8 atlikta rekonstrukcija neigiamų pasekmių kitiems gyventojams nesukuria“ (2 t., b. l. 59, Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108.1 p.).

Net ir esant nurodytoms išvadoms, naujiems įrodymams byloje, teismas sutinka su anksčiau teismų padarytomis išvadomis ir jų nekvestionuoja, t. y. kad centralizuotos šilumos atjungimo procedūra nebuvo baigta pagal teisės aktų nustatytą tvarką, tačiau, kaip minėta, ne tik atsakovė buvo atsakinga už galutinių dokumentų surašymą. Ieškovės, valstybinių institucijų nuomone, atsakovė turėtų iš naujo pradėti centralizuotos šilumos atjungimo procedūrą, vadovaudamasi šiuo metu galiojančiomis ir šilumos atjungimo procesą reguliuojančiomis teisės normomis. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neatsiliepė į atsakovės priešieškinį, paneigė sprendusi su atsakove kokius nors klausimus, nors iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad institucija žino šią problemą, jai buvo išsiųstas taikos sutarties variantas, kreiptąsi dėl deklaracijos apie statinio užbaigimą pateikimo ir pan.

Kaip minėta, centralizuotos šildymo sistemos atjungimo darbus atliko namą administruojanti, už šilumos ūkį atsakinga UAB ,,Žaidas‘‘ (dabar UAB ,,Alytaus būstas“), kad bylos pradžioje ieškovė reikalavo, būtent, šios organizacijos pažymos apie atjungimo įvykdymą, kaip sąlygą šilumos sistemos atjungimo akto pasirašymui, tačiau pasikeitus teisiniam reguliavimui, reikalavo procedūrą pradėti iš pradžių. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nesutiko pasirašyti nei šilumos atjungimo, nei šilumos tiekimo nutraukimo akto, nei individualiai aptartos šilumos pirkimo pardavimo sutarties, nurodydama atsakovei gauti namo administratoriaus pažymą, o šiuo metu orientuoja atsakovę jau į Statybos įstatymo nuostatas, t. y. pradėti atsakovei viską iš pradžių, gaunant statybos leidimą, paruošiant projektą ir t. t.

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-435-652/2009 matyti, kad į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti namo bendraturčiai, kurie nereiškė prieštaravimų dėl atsakovės buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos. Iš 2010-03-10 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Naujai sumontuotų (rekonstruotų) energetikos įrenginių trūkumo akto matyti, kad buvo nustatytas tik vienas trūkumas – negautas statybos leidimas šildymo sistemos rekonstrukcijai. Akte nurodyta, kad eksploatuoti energetikos įrenginius bus leidžiama pašalinus trūkumus ir sumokėjus į valstybinės energetikos inspekcijos sąskaitą tam tikrą sumą pinigų (1 t., b. l. 103). Kaip minėta anksčiau, atsakovė buvo gavusi Alytaus miesto savivaldybės pritarimą.

Sutiktina, kad šiuo metu šilumos sistemos atjungimo procedūras reglamentuoja tiek šilumos tiekimo, tiek statybos teisinius santykius reguliuojančios teisės normos. Esant faktinei situacijai, kai 10 metų atsakovė faktiškai nesinaudoja centralizuota šildymo sistema, naudoja bute įrengtą dujinį katilą su kolektorine šildymo sistema, kurios tinkamumas buvo nustatytas 2007 metų Valstybinės energetikos inspekcijos aktu; namo, kuriame yra atsakovės butas, administratorius, atsakingas už namo šildymo sistemą, jokių sistemos naudojimo trūkumų 10 metų laikotarpiu nenustatė, atsakovės įrengtos naujos sistemos naudojimas nepažeidė viso namo šildymo sistemos (neišbalansavo šildymo ir kt), nepažeidė kitų bendraturčių interesų, pripažinus, kad ,,atsakovė jai suteiktą teisę atjungti pirmiau nurodytas buto sistemas nuo centralizuotų šilumos tiekimo sistemų iš esmės pradėjo pagal teisės aktų reikalavimus, o neužbaigė procedūros, nepasirašydama  šilumos sistemos atjungimo ir  šilumos tiekimo nutraukimo akto“, sutiktina su atsakovės atstovo pozicija, kad šiuo atveju teisę reikia taikyti neformaliai. Situacija, kai vartotojas 10 metų  moka už paslaugos, kurios jam nėra realiai teikiamos, įgyvendinti reikalaujamos procedūros iš dalies negali ir dėl valstybės institucijų nevienareikšmio požiūrio, kuris yra itin svarbus, kai šilumos sistemos atjungimo procedūrą reguliuojantys teisės aktai pasikeitė keletą kartų nuo 2002 metų, iš dalies dėl ieškovės dominuojančios padėties šilumos tiekimo rinkoje, iš dalies ir dėl atsakovės kaltės, yra teisiškai neapibrėžta ilgą laiką, todėl šioje byloje yra pagrindas taikyti Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo  ir sąžiningumo principus. Šiuo atveju galima prielaida, kad teisės subjektams (atsakovei) buvo apsunkintos galimybės žinoti, ko iš jų reikalauja teisė (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Tą iš dalies patvirtina ir 2014-10-31 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, kad energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ištirtus įrodymus, teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, energijos pirkimo pardavimo sutarčių ypatumais (CK 6.383 str., 6.384 str., 6.388 str., 4.85 str.), Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu, 29 straipsnio 1 dalimi, Statybos įstatymo 20 straipsnio 11 dalimi, 28 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad atsakovė V. M. tinkamai ir pagal projektą įvykdė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atjungimą nuo centralizuotos šilumos tinklų sistemos, o tai yra pagrindas pripažinti šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartį tarp šalių pasibaigusia (CK 1.5 str., 6.390 str.).

Siūlytina atsakovei V. M. su ieškove sudaryti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti pagal šalių individualiai aptartas sąlygas.

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės V. M. 518,51 Eur skolos, 12,33 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, tenkinamas iš dalies.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 12,33 Eur delspinigių. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybas gali nustatyti įstatymas, sutartis ar teismo sprendimas. 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” 1 straipsnis apibrėžia ratą asmenų, kurie pagal šį įstatymą turi reikalavimo teisę skaičiuoti 0,02 procentų delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Pagal šį įstatymą gali būti skaičiuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio delspinigiai ir valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigiai. Ieškovė nepatenka į įstatyme išvardintų asmenų, kurie šio įstatymo pagrindu turi reikalavimo teisę skaičiuoti 0,02 procentų delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, ratą, todėl ieškinys dalyje dėl 12,33 Eur delspinigių priteisimo atmestinas (CK 1.3 str. 4 d.).

Kadangi šilumos atjungimo faktas konstatuojamas tik šiuo sprendimu, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir į nurodytą skolos atsiradimo laikotarpį, t. y. už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-06-30, iš atsakovės priteisiama 518,51 Eur skola, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos (CK 1.71 str., 6.1 str., 6.37-6.38 str., 6.383-6.391 str.).

Iš ieškovės UAB ,,Litesko“ ir atsakovės V. M. priteisiamos pašto išlaidos, t. y. po 39,65 Eur iš kiekvienos šalies, valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Šalys kitų bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 518,51 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016-09-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB ,,Litesko“, įmonės kodas 11081817, buveinės adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Pripažinti, kad atsakovė V. M. tinkamai ir pagal projektą įvykdė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atjungimą nuo centralizuotos šilumos tinklų sistemos, ir šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartis tarp šalių, t. y. ieškovės UAB ,,Litesko“, įmonės kodas 11081817, buveinės adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius, ir atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. J(duomenys neskelbtini), yra pasibaigusi.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir ieškovės UAB ,,Litesko“, įmonės kodas 11081817, buveinės adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius, po 39,65 Eur iš kiekvienos šalies, pašto išlaidų valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                       Aldona Sakalauskienė