Teikimas Nr. TS-130-1034/2022
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 58-268 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.
Teismas
n u s t a t ė :
K. C. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 16 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pakeista Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalis paskiriant K. C. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės K. C. skyrimo už padarytus nusikaltimus ir galutinės subendrintos bausmės skyrimo ir palikta galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia: 2010 m. gruodžio 8 d. Bausmės pabaiga: 2026 m. spalio 8 d. 2/3 paskirtos bausmės atliko 2021 m. rugpjūčio 8 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugsėjo 27 d. – 4 metai 11 dienų.
Komisijos 2022 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 58-268 nuteistajam K. C. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. spalio 12 d. gautas nuteistojo K. C. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Komisijos 2022 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 58-268. Skunde nurodo, kad yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jam teiktas rekomendacijas, skundžiamame nutarime nepateikti jokie motyvai. Komisija neskyrė pakankamai dėmesio lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimui, pasisakė priešingai įstatymo nuostatoms. Komisija įvertino aplinkybes, kurias jau yra įvertinęs teismas, skirdamas bausmę. Asmenybės, o ne elgesio vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra diskriminavimas, nes vienodo elgesio asmenims sudaromos skirtingos lygtinio paleidimo sąlygos. Komisija nutarimą grindė jam anksčiau inkriminuotų nusikaltimų, už kuriuos bausmes atlikinėja, skaičiaus vertinimu, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Komisija remiasi jo praeitimi, kuri nieko bendro neturi su jo akivaizdžiais asmenybės pasikeitimais. Komisija nesiremia specialistų, kurie dirbo su juo, duomenimis, kurie nustatė akivaizdžią pažangą. Lygtinis paleidimas nuteistajam atitinkant formaliuosius reikalavimus ir įvykdžius visais ankstesniais Komisijos nutarimais pateiktas rekomendacijas yra teisėtas lūkestis. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti. Skundžiamame nutarime nėra jokių motyvų, tik abstrakti nuomonė.
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.
Nors nuteistasis teigia, kad Komisijos nutarime nėra pateiktų motyvų, o tik abstrakti nuomonė, tačiau daryti tokią išvadą nėra jokio pagrindo. Komisija skundžiamą nutarimą priėmė įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. C. 2021 m. rugpjūčio 8 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant K. C. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. K. C. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga bei sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo K. C. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri išlieka nepakitusi. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta K. C. žema nusikalstamo elgesio rizika ar tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Pastebėtina, kad tiek pirminio įvertinimo metu (2015 m. gruodžio 8 d.), tiek atlikus pakartotinius nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimus (2019 m. gruodžio 18 d., 2020 m. liepos 27 d., 2021 m. gegužės 17 d. ir 2022 m. rugsėjo 15 d.) nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo keletą specialybių, nuo 2020 m. kovo 31 d. vykdo individualią veiklą, įsitraukia ir į neatlygintinų darbų veiklą, paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kartu su motina siekia atlyginti ieškinius, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo 15 kartų skatintas, galimo lygtinio paleidimo metu turėtų darbą, gyventų pas sutuoktinę, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Visos šios aplinkybės taip pat buvo įvertintos ir Komisijos 2022 m. spalio 3 d. nutarime Nr. 58-268. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad K. C. penkis kartus yra teistas Lietuvoje ir vieną kartą Švedijoje, jo nusikaltimai vis sunkėjo. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka trečią kartą. Šiuo metu K. C. atlieka bausmę už nusikalstamų veikų padarymą, kurios priskiriamos apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 249 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 3 dalis, 253 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamas veikas K. C. padarė kartu kitais asmenimis veikiant nusikalstamame susivienijime, kuriam pats ir vadovavo. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija nutarime įvertino aplinkybes, kurias jau yra įvertinęs teismas, skirdamas bausmę. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka, kadangi, nors ir sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su asmens padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę.
K. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstomas antrą kartą. Iš nuteistojo K. C. asmens bylos matyti, kad 2021 m. gegužės 20 d. nutarimu Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir rekomendavo tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų, dalyvauti programoje „Tik tu ir aš“, atlikti nemokamus darbus. Nustatyta, kad pateiktas rekomendacijas nuteistasis įvykdė iš dalies, t. y. jis tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, vykdo individualią veiklą, dalyvavo programoje „Tik tu ir aš“ ir kitose programose, atliko neatlygintinus darbus, tačiau Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu buvo baustas drausmine tvarka. 2021 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu K. C. nubaustas skiriant vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti K. C. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistajam K. C. net 14 kartų buvo skirtos nuobaudos. Teismo vertinimu, nuolatiniai nustatytos tvarkos pažeidimai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu ne visada stengiasi elgtis nepriekaištingai. Paminėtos aplinkybės pagrįstai pripažintos charakterizuojančiomis nuteistąjį, kadangi atskleidžia jo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias taisykles bei leidžia prognozuoti jo elgesį ir lygtinio paleidimo atveju.
Visgi, teismas pažymi, kad priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, aplinkybė, kad jis vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, nėra besąlyginis pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip jau buvo minėta, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Pastebėtina, kad kaip ir minėta anksčiau, nuteistasis Komisijos pateiktas rekomendacijas įvykdė tik iš dalies, be to, matyti, kad nuteistojo drausmės pažeidimų atvejai nebuvo fiksuoti tik per pastaruosius metus. Šios aplinkybės parodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nenuoseklus, jis ne kartą baustas drausmine tvarka ir nors paskutinė nuobauda jam skirta 2021 m. rugsėjo 16 d., tačiau šios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad asmuo ženkliai pagerino savo elgesį, dėl ko būtų vertas pasitikėjimo, kad ateityje nekartos nusikalstamo elgesio.
Teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurie negali kisti dėl K. C. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniais K. C. kriminogeniniais veiksniais yra pripažinti – didelis bendras atskirų teisės pažeidimų skaičius, už kuriuos K. C. nuteistas skaičius, didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės, vengimas vykdyti teismo įpareigojimus, nusikalstamam elgesiui būdingas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra: darbinės patirties stygius, tam tikti gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus elgesio, apsunkinta finansinė padėtis dėl turimų įsiskolinimų, aukštas savęs vertinimas, save žalojančio elgesio istorija, nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos, neteisėti problemų sprendimo metodai, pasekmių suvokimo stoka, tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, nepakankami gebėjimai priimti priežiūrą, negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu prielaidos. Pabrėžtina, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų.
Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga K. C. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2022 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 58-268, kuriuo atsisakyta taikyti K. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo K. C. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 58-268.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ramūnas Keidūnas