Skundas Nr. 1S-210-626/2025
Teisminio proceso Nr. 89-2-00018-08
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.2.12; 2.5.21
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Audriaus Juozapavičiaus ir Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo L. B. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 28 d. nutarties, kuria nuteistojo L. B. prašymas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-168/2009 tenkintas iš dalies.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Panevėžio
apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžiu L. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų. Šiuo nuosprendžiu iš L. B. buvo priteista: R. B. 980,31 Lt turtinės ir 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas bei 3 000 Lt už advokato paslaugas; Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) 2 447,30 Lt už R. B. gydymą bei 103,09 Lt proceso išlaidoms atlyginti. Taip pat šiuo nuosprendžiu L. B. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jo turimą 76 430 Lt vertės turtą, t. y. nekilnojamąjį turtą bei sąskaitas bankuose ir kitose kreditinėse įstaigose. 2. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendis buvo pakeistas: nuteistojo L. B. veika iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį ir už šių nusikalstamų veikų padarymą L. B. paskirta galutinė subendrinta 7 (septynerių metų) laisvės atėmimo bausmė. Taip pat buvo nuspręsta sumažinti iš L. B. priteistą R. B. neturtinės žalos atlyginimą – nuo 70 000 Lt iki 30 000 Lt. L. P. apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalis liko nepakeista.
3. 2025 m. liepos 9 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas nuteistojo L. B. prašymas panaikinti jo turtui Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pritaikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Panevėžio apygardos teismas skundžiama 2025 m. liepos 28 d. nutartimi šį nuteistojo prašymą tenkino iš dalies ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-168/2009 Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu) taikomo nuteistojo turtui laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą sumažino iki 30 980,31 Lt (8 972,51 Eur). Teismas konstatavo, kad šiuo metu laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas nėra pasikeitęs ar išnykęs, kadangi nuteistasis nėra atlyginęs nukentėjusiajai priteisto civilinio ieškinio, todėl tolesnis laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra pagrįstas.
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Nuteistasis L. B. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 28 d. nutartį ir priimti dėl jo prašymo naują sprendimą – Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu) jam nuosavybės teise priklausančiam turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti visiškai. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Panevėžio
apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių buvo pradėta vykdyti 2009 m. birželio 25 d., nes šią dieną nukentėjusiajai R. B. ir Valstybinei ligonių kasai išduoti vykdomieji raštai. R. M. (buvusi B) vykdomąjį raštą pateikė antstolei Aistei Mikulėnienei. Vykdymo procesas pagal pateiktą nukentėjusiosios vykdomąjį raštą buvo baigtas, neradus pas nuteistąjį jokio išieškotino turto. Vykdomoji byla Nr. 0104/10/01043 baigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas 2010 m. spalio 5 d. teismui. 4.2. Po vykdomojo rašto grąžinimo jokių veiksmų dėl vykdymo nebuvo imtasi, nukentėjusioji dėl civilinio ieškinio į antstolius pakartotinai taip pat nesikreipė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsniu vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. CPK 607 straipsnio 3 dalis patikslina, kad tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Šiuo atveju jau yra praėję daugiau nei 14 metų nuo vykdomojo rašto nukentėjusiajai kaip išieškotojai grąžinimo, todėl toks ilgalaikis nuosavybės teisių apribojimas akivaizdžiai pažeidžia jo (L. B.) teises.
5. Atsiliepimų į nuteistojo L. B. skundą nustatytu terminu negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo L. B. skundas tenkinamas.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo argumentus bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas 2025 m. liepos 28 d. nutartimi nepagrįstai nuteistojo prašymą tenkino tik iš dalies ir nepanaikino Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-168/2009 jo turtui taikytą nuosavybės teisių apribojimą.
7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimu. Laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdu gautą turtą. Taip pat svarbu, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas paaiškėjus priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų nebereikalingas.
8. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas siekiant užtikrinti nukentėjusiosios R. B. civilinį ieškinį. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu), be kita ko, buvo patenkintas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. M. (buvusi B.) civilinis ieškinys ir iš nuteistojo L. B. jai priteista – 980,31 Lt turtinės ir 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 3 000 Lt išlaidų už advokato paslaugas. Taip pat buvo patenkintas Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinys ginant viešąjį interesą ir Valstybinei ligonių kasai iš nuteistojo L. B. priteista –2 447,30 Lt už nukentėjusiosios gydymą bei 103,09 Lt proceso išlaidoms atlyginti. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu priteista iš nuteistojo L. B. nukentėjusiajai neturtinė žala buvo sumažinta iki 30 000 Lt.
9. Skunde L. B. nurodo, kad klausimas dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio tapo neaktualus, kadangi per 14 metų nukentėjusioji nesikreipė pakartotinai dėl priteistos žalos išieškojimo. Visgi, žemesnės instancijos teismas padarė išvadą, kad sąlyga, su kurios buvimu siejama nuosprendžiu nuteistajam pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pabaiga – nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio išsprendimo (konkrečiai dėl nukentėjusiajai R. M. (buvusi B.) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo), dar nėra įvykusi, todėl nėra pagrindo nuteistojo turtui taikomos procesinės prievartos priemonės laikyti nereikalinga. Tokia žemesnės instancijos teismo išvada nepagrįsta.
10. Bylos duomenys bei Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys įrašai, susiję su Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžio vykdymu dalyje dėl priteistų neturtinių/turtinių žalų iš nuteistojo L. B. atlyginimo, rodo, kad 2009 m. birželio 25 d. nukentėjusiajai R. M. (buvusi B), Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinei ligonių kasai buvo išsiųsti vykdomieji raštai (t. 2, b. l. 212, 214). Kadangi nuteistasis savanoriškai žalos neatlygino, vykdomieji raštai buvo pateikti antstoliams priverstiniam vykdymui, tačiau jie nebuvo įvykdyti. Valstybinė ligonių kasa vykdomąjį raštą kartu su išieškojimo negalimumo aktu 2013 m. rugsėjo 3 d. grąžino teismui, be to, 2025 m. liepos 18 d. informavo žemesnės instancijos teismą, kad ji nuteistajam L. B. kreditorinių reikalavimų neturi. Šiuos duomenis patvirtina ir antstolio Leono Jankausko 2017 m. kovo 20 d. rašte Nr. S-170/23 nurodyta informacija, kad antstolio kontorai Valstybinė ligonių kasa 2009 m. rugsėjo 8 d. pateikė Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 708,79 Eur išieškojimo iš skolininko L. B., tačiau vykdomoji byla Nr. 0053/09/01282 užbaigta 2013 m. rugsėjo 3 d., o vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui – Valstybinei ligonių kasai, kadangi skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma (t. 3, b. l. 12–14, 20, 53). Iš antstolės Aistės Mikulėnienės 2017 m. kovo 17 d. pateikto rašto Nr. SS–165 matyti, kad šios antstolės kontoroje buvo užvestos dvi vykdomosios bylos pagal Panevėžio apygardos teismo išduotus vykdomuosius raštus Nr. 1-27-168/2009: byla Nr. 0104/10/01548 dėl 29,86 Eur išieškojimo iš skolininko L. B. išieškotojui – valstybei ir byla Nr. 0104/10/01043 dėl 9 841,38 Eur (33 980,31 Lt) išieškojimo iš skolininko L. B. išieškotojai R. M. (buvusi B.). Pastaroji byla 2010 m. liepos 21 d. yra užbaigta, o vykdomasis raštas su išieškojimo negalimumo aktu grąžintas išieškotojai (t. 3, b. l. 17, 20). Nukentėjusioji R. M. (buvusi B.) informavo, kad jai žala neatlyginta (t. 3, b. l. 50). Nuteistojo į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad 2025 m. gegužės 29 d. buvo sumokėtos Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu) iš jo priteistos proceso išlaidos – 29,86 Eur (103,09 Lt) (t. 3, b. l. 32, 47–49). Taigi, vykdomosios bylos tiek dėl nukentėjusiajai priteistinos žalos, tiek dėl valstybei priteistinos žalos yra užbaigtos CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomuosius dokumentus išieškotojams. Atitinkamai bylų būsenos yra uždarytos 2010 m. liepos 21 d. ir 2013 m. rugsėjo 3 d.
11. CPK 625 straipsnyje nurodyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 631 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti atvejai, kada vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui: 1) išieškotojo prašymu; 2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį; 3) jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, išskyrus šio Kodekso 620 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė; 4) jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą; 5) jeigu skolininkas neturi kito turto, išskyrus paskutinį būstą, kuriame gyvena, ir išieškoti iš šio būsto draudžiama pagal šio Kodekso 663 straipsnio 3 dalies nuostatas; 6) jeigu antstolis nusišalino ar buvo nušalintas; 7) jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje (šio Kodekso 590 straipsnio 5 dalis); 8) nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų.
12. Nagrinėjamu atveju vykdomieji dokumentai buvo grąžinti išieškotojams (valstybei bei nukentėjusiajai), nes nuteistasis L. B. neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. CPK 631 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. Tačiau, kaip matyti, byloje nėra duomenų, kad išieškotojams grąžinti vykdomieji dokumentai būtų pateikti dar kartą antstoliui vykdyti. CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta, be kita ko, ir CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus (pastaba – susiję tik su antstolio turėtomis vykdymo išlaidomis). Taigi, grąžinus vykdomuosius dokumentus išieškotojams ir per įstatyme numatytą terminą neinicijavus naujų vykdomųjų bylų, priverstinių vykdomųjų bylų procesas pasibaigė.
13. Kaip minėta, Valstybinė ligonių kasa informavo teismą, kad L. B. kreditorinių reikalavimų neturi. Nukentėjusioji R. M. (buvusi B) nuo 2010 m. liepos 21 d., t. y. nuo tada, kai vykdomoji byla dėl priverstinio išieškojimo iš nuteistojo L. B. jai priteistos turtinės ir neturtinės žalos buvo užbaigta ir vykdomasis raštas su išieškojimo negalimumo aktu buvo jai grąžintas, vykdyti iš naujo, laikantis CPK 607 straipsnio 3 dalyje ir 608 straipsnyje (praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimas) įtvirtintų taisyklių, nepateikė. Todėl, nagrinėjamu atveju, tokiam dokumentui pateikti vykdyti terminas, kuris pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį yra penkeri metai, skundo nagrinėjimo dienai pasibaigęs. Duomenų, kad nukentėjusioji per nurodytą laikotarpį (15 metų) kreipėsi dėl tokio termino atnaujinimo, į bylą nepateikta.
14. Įvertinus šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, grąžinus vykdomuosius dokumentus išieškotojams ir per įstatyme numatytą terminą neinicijavus naujų vykdomųjų bylų, priverstinių vykdomųjų bylų procesas pagal Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendį (pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu) pasibaigė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, užbaigus vykdomąjį procesą, nuteistasis jokių priverstinai vykdomų skolų baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-168/2009 neturi, todėl nuo vykdomojo dokumento išieškotojui (nukentėjusiajai) grąžinimo praėjus tokiam ilgam laiko tarpui (15 metų), nuteistojo turtui šioje baudžiamojoje byloje apkaltinamuoju nuosprendžiu taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kuriuo buvo siekiama užtikrinti nukentėjusiosios R. M. (buvusi B) civilinio ieškinio įgyvendinimą, turi būti panaikintas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 28 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą.
Panevėžio
apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu) L. B. 76 430 Lt (22 135,66 Eur) vertės turtui (nekilnojamajam turtui bei sąskaitoms bankuose ir kitose kreditinėse įstaigose) taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Jūratė Jakubonienė
Audrius Juozapavičius
Vitalija Norkūnaitė