Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-575-290/2017

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01585-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.;

21.11.11.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r I M A s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo A. A. ir suinteresuoto asmens – V. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo A. A. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. A. A. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – 1500 Eur bauda su automobilio „Honda CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio V. R., konfiskavimu už tai, kad jis 2017 m. liepos 15 d., apie 2.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Honda CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, neapdraustą civilinės atsakomybės draudimu, buvo neatidus ir persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją kliudė kitą transporto priemonę, bei iš eismo įvykio vietos nesustojęs nuvažiavo. Eismo įvykio metu sugadintas transportas, padaryta 1740,25 Eur žala. Tokiais veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 226, 219.1 punktų reikalavimus.
2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad V. R. žinodama, kad automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, tai yra savo automobilį perdavė savo sugyventiniui A. A. vairuoti - neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones. Ji, kaip teisėtas automobilio savininkas su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai ir taip sudarė sąlygas savo turtą naudoti priešingiems visuomenės interesams, todėl teismas transporto priemonę konfiskavo.
3. Apeliaciniu skundu V. R. prašo pakeisti šį Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą ir neskirti automobilio „Honda CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio jai, konfiskavimo, nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka ir ją apklausti. Skunde nurodo, kad nutarime dėstomos aplinkybės visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Ji nebuvo apklausta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatytos aplinkybės, susijusios su transporto priemonės perdavimu A. A.. Skunde teigia, kad A. A. automobilio raktelius pasiėmė jai nieko net nesakęs, tai yra ji nežinojo apie jo planuojamą padaryti ir padarytą administracinės teisės pažeidimą.
4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. taip pat pateikė analogišką skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą ir neskirti automobilio „Honda CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. R., konfiskavimo bei apklausti V. R.. Nurodo, kad automobilio raktelius jis paėmė savavališkai, nieko V. R. nesakęs.
5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime prašoma patenkinti skundą dalyje, kurioje prašoma apklausti transporto priemonės savininkę V. R..

Teismas

k o n s t a t u o j a :

6. V. R. ir A. A. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
8. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, daroma išvada, kad A. A. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neišklausius V. R., kas teismui leidžia objektyviai pripažinti, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.
10. Pagal ANK 571 straipsnio nuostatas, kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka. Efektyvaus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas taip pat reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio nusižengimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, ir taip neužtikrino teisingo teismo proceso ir efektyvios savininko teisių gynybos. Pažymėtina, kad asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą. Byloje nėra duomenų, kad V. R. būtų pranešta apie teismo posėdį. Aukštesniosios instancijos teismas pažymi, kad klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo teismas sprendė iš esmės remiantis tik policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu taip pat neišklausius jo teisme.
11. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o ne juos renka , todėl pats aukštesnės instancijos teismas negali pašalinti šiuo metu susidariusių administracinio nusižengimo bylos teisenos trūkumų. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Kadangi apylinkės teismas netyrė įrodymų ir neatliko jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti V. R. pozicijos dėl leidimo naudotis automobiliu administracinius nusižengimus padariusiam asmeniui, todėl juos visapusiškai įvertinus aukštesnės instancijos teismui, būtų atimta galimybė šį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, kas nepagrįstai suvaržytų asmenų procesines teises ir lemtų šiurkštų proceso teisės pažeidimą.
12. Administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirtis – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis), lemia tai, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti klausimą dėl automobilio konfiskavimo, kartu įvertinti ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, tam, kad teismo sprendimo motyvai sudarytų prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti įstatymo garantuojama apeliacijos teise. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, šiame nutarime išsamiau nepasisako.
13. Dėl aukščiau nurodytų ir aptartų priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikintinas, o A. A. administracinio nusižengimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3, 2 dalimi,

n u t a r ė :

V. R. ir A. A. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą ir priimti naują – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teisme.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                    Jurgis Kiškis