Civilinė byla Nr. e2A-913-657/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01025-2018-4

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.6.1.6.1.; 2.6.15.; 3.2.9.9.; 3.3.1.14.;

       3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių L. P. ir E. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Jofa“ ieškinį atsakovėms L. P. ir E. P. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (Actio Pauliana).  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB „Jofa“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia 2016 m. gruodžio 12 d. tarp atsakovių sudarytą dovanojimo sutartį Nr. K1ES-10565 ir taikyti restituciją, bei priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovės bei jos kreditorių teises ir turtinius interesus, yra visos CK 6.66 straipsnyje (actio Pauliana) numatytos taikymo sąlygos ginčyti sandorį. Teismui pateikti procesiniai dokumentai patvirtina ieškovės turimą reikalavimo teisę. Atsakovė L. P. apie civilinės bylos iškėlimą sužinojo 2016 m. lapkričio 19 d., o dovanojimo sutartį sudarė 2016 m. gruodžio 12 d. Dovanojimo sutartimi turtas buvo neatlygintinai perduotas motinai - atsakovei E. P.. Atsakovė L. P. sumažino savo turto masę, į kurią ieškovė galėjo nukreipti skolos išieškojimą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismui iškėlus civilinę bylą L. P. perleido visą savo nekilnojamąjį turtą, vieną butą perleido savo vaikams, kitą - pardavė, tokiu būdu turtą nuslėpė. Atsakovė L. P. neturėjo jokios prievolės E. P. atžvilgiu, todėl neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. L. P. nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad žinodama apie savo skolą ir civilinės bylos iškėlimą teisme, sudarė sandorį notarinėje kontoroje. Aplinkybė, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp artimų giminaičių - motinos ir dukros, vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, sukuria šią sutartį pasirašiusių šalių nesąžiningumo prezumpciją. Arbitražinė išlyga šiuo atveju negali būti taikoma, nes ieškovė nėra tokio susitarimo šalimi.

3.       Atsakovės L. P. ir E. P. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti arbitražinę išlygą, kuri yra numatyta dėl ginčų sprendimo 2016 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutarties 8.1 punkte.

4.       Nurodė, kad byla nėra teisminga teismui, nes šalys sutartyje, kurią siekia nuginčyti ieškovė, yra sutarusios ginčą spręsti arbitraže. Dovanojimo sandorio sudarymo metu ieškovė dar neturėjo reikalavimo teisės, todėl atsakovės galėjo tokį sandorį sudaryti. Kauno apygardos teisme šiuo metu yra nagrinėjama dar viena civilinė byla, kurioje ta pati ieškovė yra pareiškusi ieškinį atsakovei L. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio actio Pauliana pagrindu. Ieškovė turėdama reikalavimo teisę yra pareiškusi du atskirus ieškinius, todėl gali būti peržengtos turimo reikalavimo ribos. 2003 m. rugsėjo 12 d. E. P. padovanojo butą dukrai L. P., bet visada jame gyveno, taigi, atsakovė L. P. grąžino E. P. tai, kas jai teisėtai priklausė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančia 2016 m. gruodžio 12 d. atsakovių L. P. ir E. P. sudarytą Dovanojimo sutartį Nr. K1ES-10565 bei taikė restituciją, priteisė iš ieškovių ieškovei BUAB „Jofa“ po 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir po 464,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

6.       Teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovė yra juridinis asmuo, ginanti galimai savo pažeistas teises, ji nėra dovanojimo sutarties šalis bei neišreiškė valios prisijungti prie 8.1 punkto arbitražinės išlygos, ieškovė nesutinka su šios išlygos galiojimu jos atžvilgiu. Kadangi arbitražinės išlygos sudarymo padariniai sieja tik šį susitarimą sudariusias šalis, civilinė byla nagrinėtina teisme.

7.       Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės L. P. (ir atsakovo M. T. G.) 260 582,78 Eur žalos atlyginimo, kuri atsirado Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) atlikus įmonėje patikrinimą ir nustačius, kad 2009 – 2012 m. laikotarpiu, kai įmonės vadove buvo L. P., o akcininku – M. T. G., buvo daromi mokesčių mokėjimo pažeidimai, neteisėtai pripažintos beviltiškomis ir nurašytos fizinių ir juridinių asmenų, susijusių su atsakovais, skolos įmonei. Kauno apygardos teismas vadovavosi VMI išvadomis, patvirtinančiomis, kad įmonė netinkamai vedė buhalterinę apskaitą ir vykdė mokestines pareigas. Kadangi atsakovės L. P. įsipareigojimai ieškovei atsirado laikotarpiu 2009-2012 metais, todėl 2016 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovė jau turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovę L. P., kaip į žalą bendrovei padariusį asmenį.

8.       Atsakovė L. P. neatlygintinai perleido atsakovei E. P. (savo motinai) nekilnojamąjį turtą – butą, kurio vidutinė rinkos vertė 31 400,00 Eur. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad L. P. 2017 m. kovo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K1ES-2264 pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 175 000 Eur. Be to, 2017 m. kovo 13 d. dovanojimo sutartimi K1ES-2258 perleido savo nepilnamečiams vaikams butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 66 300 Eur, būtent dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla. Bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė L. P. sudarydama dovanojimo sutartį sumažino savo mokumą ir apsunkino ieškovės turimo finansinio reikalavimo 260 582,78 Eur išieškojimą iš atsakovės turto ir sukėlė realią grėsmę, kad jos įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. 

9.       Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad E. P. nuo 1995 m. kovo 23 d. asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), o 2003 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutarties Nr. K1ES-14758 pagrindu butą perleido savo dukrai L. P.. Tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovė privalėjo ar turėjo pareigą sudaryti dovanojimo sutartį vien dėl to, kad jos mama - atsakovė E. P. praeityje buvo butą padovanojusi L. P.. Kadangi dovanojimo sutartis buvo sudaryta iškėlus atsakovei civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, darytina išvada, kad vienintelis atsakovės L. P. siekis buvo išvengti žalos atlyginimo.

10.       Atsakovės yra artimi giminaičiai – motina ir dukra, kurios sudarė neatlygintinį – nekilnojamojo turto dovanojimo – sandorį, todėl atsakovės E. P. nesąžiningumo įrodinėti nereikia. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė L. P., žinodama apie civilinės bylos iškėlimą ir apie savo prievolę ieškovei, sudarydama dovanojimo sutartį, siekė sumažinti savo mokumą, taip siekiant galimai išvengti išieškojimo iš jos turto. Šioje byloje ginčijamas sandoris nėra vienintelis, kurį ieškovė ginčija teisme, nes Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama dar viena byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Akivaizdu, kad tarp atsakovių sudarytas ginčo sandoris sukėlė realias neigiamas pasekmes atsakovės L. P. mokumui.

11.       Egzistuoja sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu visų būtinų sąlygų visuma, todėl tarp atsakovių L. P. ir E. P. 2016 m. gruodžio 12 d. sudaryta dovanojimo sutartis Nr. K1ES-10565 pripažįstama negaliojančia (CK 6.66 str.). Pripažinus sandorį negaliojančiu taikoma restitucija (CK 6.145 str.).

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniame skunde atsakovės L. P. ir E. P. prašė Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas nepagrįstai ignoravo arbitražinį susitarimą. Byla nėra teisminga teismui, nes šalys sutartyje, kurią siekia nuginčyti ieškovė, yra sutarusios ginčą spręsti arbitraže. Šalių sudarytos sutarties 8.1 punkto nuostata yra galiojanti, todėl atsakovams pareiškus prieštaravimą dėl teismo prerogatyvos nagrinėti bylą šalių susitarimo dėl arbitražinės išlygos turi būti paisoma. Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, buvo visi pagrindai ieškinį palikti nenagrinėtą.

1.2.                      Teismas nepagrįstai dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia, kadangi ieškovė neįrodė, nei kad dėl ginčijamo sandorio atsakovė tapo nemoki, nei kad po ginčijamo sandorio jos turto faktiškai sumažėjo tiek, kad likusio turto neužtenka reikalavimams patenkinti. Iš su apeliaciniu skundu pateiktos dovanojimo sutarties matyti, kad remdamasi geros moralės principais atsakovė L. P. iš esmės motinai grąžino tai, ką pastaroji anksčiau jai buvo perleidusi, perleistas turtas priklausė E. P..

13.       Atsakovės su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2003 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį, nurodydamos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ją priimti.

14.       Atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Jofa“ prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

15.       Atsiliepime nurodė, kad apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisingą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovė neišreiškė valios prisijungti prie arbitražinės išlygos, nesutiko su šios išlygos galiojimu jos atžvilgiu, todėl teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pagrįstai ir teisėtai išnagrinėjo šią civilinę bylą. Klausimas dėl ieškinio senaties termino taikymo nagrinėjant bylą Marijampolės apylinkės teisme atsakovių nebuvo keliamas, todėl šis apeliacinio skundo motyvas negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleisdama savo motinai E. P. butą, kurio vertė 31 400,00 Eur, atsakovė L. P. ženkliai sumažino savo mokumą, o ieškovė prarado galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą.

16.       Su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė antstolio Z. Z. 2019 m. kovo 28 d. pažymą Nr. S-19-14-2104. Nurodė, kad būtinybė pateikti įrodymus apeliaciniame skunde keliamu klausimu iškilo tik bylos ruošimo apeliacinės instancijos teismui metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

18.       Ieškovė BUAB „Jofa“ prašė prijungti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus – antstolio Z. Z. 2019 m. kovo 28 d. pažymą Nr. S-19-14-2104, nurodydamas, kad jos pateikimo būtinybė iškilo siekiant paneigti apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovės L. P. mokumo.

19.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį – konstatuoti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsiradusį būtinumą teikti naujus įrodymus. Byla tvarkoma elektronine forma, ir kiekviena iš šalių turėjo galimybę bet kuriuo metu susipažinti su bylos medžiaga bei kartu su ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą naujai pateiktais įrodymais. Prieštaravimų dėl jų pateikimo negauta, todėl šios konkrečios bylos atveju naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas, jie priimtini, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 str.) ir vertinami visų bylos aplinkybių kontekste.

Dėl ginčo esmės

21.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovei UAB „Jofa“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1369-480/2017 iš atsakovų M. T. G. ir L. P. ieškovės naudai solidariai priteisė 260 582,78 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-275-178/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo dalį pakeitė ir nustatė, kad atsakovų atsakomybė yra ne solidari, bet subsidiari. Kadangi prievolėje atlyginti ieškovei padarytus nuostolius atsakovė L. P. yra pagrindinė skolininkė, todėl bankroto administratorius kreipėsi į antstolį, kuris pradėjo išieškojimo procesą.

22.       L. P. 2016 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. K1ES-10565, neatlygintinai perdavė E. P. asmeninės nuosavybės teise 31 400,00 Eur vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

23.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kurie asmenys yra saistomi arbitražinės išlygos bei actio Pauliana sąlygų.

Dėl arbitražinės išlygos galiojimo sutarties, kurioje išlyga numatyta, nepasirašiusioms šalims

24.       Apeliančių teigimu, byla nėra teisminga teismui, nes 2016 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutartyje buvo numatyta arbitražinė išlyga. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

25.       Byloje nustatyta, kad atsakovių L. P. ir E. P. 2016 m. gruodžio 12 d. sudarytos dovanojimo sutarties Nr. K1ES-10565 8.1 punkte nustatyta, kad visi ginčai, kylantys iš ar susiję su šia sutartimi, galutinai išsprendžiami pagal tarptautinių prekybos rūmų arbitražo taisykles trijų arbitrų, paskirtų pagal minėtas taisykles. Nustatoma arbitražo vieta Vilniuje, Lietuvos Respublikoje, bylos nagrinėjimui iš esmės taikytina teisė Lietuvos Respublikos teisė. Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo taisyklės neriboja šalių laisvės pasirinkti arbitražo vietą ir kalbą bei sutarčiai taikytiną teisę.

26.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad arbitražinio susitarimo sudarymas inkorporuojant į šalių dokumentus nuorodą į arbitražinį susitarimą iš esmės atitinka Komercinio arbitražo įstatyme (toliau – KAĮ) įtvirtintus reikalavimus dėl arbitražinio susitarimo formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-469/2015), bei išaiškinęs, kad šalių sudaryta sutartis, kurioje įtvirtinta nuoroda į dokumentą, kuriame yra arbitražinė išlyga, laikoma arbitražiniu susitarimu, jeigu tame dokumente, į kurį nukreipiama, esanti arbitražinė išlyga atitinka KAĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016).

27.       Nagrinėjamu atveju dovanojimo sutarties 8.1 punkte įrašyta arbitražinė išlyga leidžia suprasti ją sudariusių asmenų principinę valią dėl ginčų sprendimo būdo – arbitražo, taip pat atitinka rašytinės formos reikalavimą.

28.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nėra dovanojimo sutarties, kurioje numatyta arbitražinė išlyga šalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taisyklė, jog arbitražinis susitarimas saisto tik jį pasirašiusius asmenis, turi išimčių, tačiau šios laikomos siauromis ir nesuteikia teismui diskrecijos jas plėsti, t. y. iš esmės yra tik keletas atvejų, kai asmuo gali būti laikomas savo elgesiu sutikusiu su arbitražiniu susitarimu, kurio nepasirašė. Pirma, toks sutikimas galimas, kai asmuo atskiru susitarimu perima vienos iš sutarties šalių teises ir pareigas konkrečioje sutartyje, kurioje įtvirtinta arbitražinė išlyga. Antra, numanomu asmens sutikimu su konkretaus ginčo nagrinėjimu teisme galima laikyti atvejus, kai asmuo vėlesniu savo elgesiu sutiko su ginčo nagrinėjimu arbitražo teisme. Trečia, arbitražinio susitarimo nepasirašęs asmuo gali būti laikomas sutikusiu su ginčo nagrinėjimu arbitraže, kai arbitražinį susitarimą ar sutartį, kurioje yra arbitražinė išlyga, sudarė teisėtas asmens atstovas ir šis atstovas veikė pagal savo įgaliojimus. Ketvirta, kai arbitražinis susitarimas saisto vieną juridinį asmenį, gali būti laikoma, kad kitas itin glaudžiai su juo susijęs asmuo taip pat sutiko su konkretaus ginčo nagrinėjimu arbitražo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014).

29.       Taigi, arbitražinis susitarimas, galioja ir taikomas jį sudariusioms šalims, o jo išplėtimas tokio susitarimo nepasirašiusiems asmenims galimas tik išskirtiniais atvejais, kurių, nagrinėjamu atveju, atsakovės neįrodė egzistuojant, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinė byla nagrinėtina teisme.

Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

30.       Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas negaliojančia tarp atsakovių L. P. ir E. P. 2016 m. gruodžio 12 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. K1ES-10565, sprendė, kad egzistuoja visų būtinų, sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, sąlygų visuma.

31.       Apeliantės, nesutikdamos su teismo sprendimu teigė, kad ieškovė byloje neįrodė, jog dėl ginčijamo sandorio atsakovė L. P. tapo nemokia, nei kad po ginčijamo sandorio jos turto faktiškai sumažėjo tiek, kad likusio turto nebeužtenka patenkinti reikalavimus, t. y. neįrodė vienos iš būtinų sąlygų – kreditorės teisių pažeidimo.

32.       Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, reikšdamas actio Pauliana ieškinį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana skirtas ginti kreditoriui nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio ieškinio paskirtis yra kompensuojamoji: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė skolininko sudarytu sandoriu pažeistam jo mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę turtinę padėtį sugrąžinti, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.

33.       Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana  atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų visumos, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015; kt.).

Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo

34.       Pirma actio Pauliana taikymo sąlyga – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Paulina sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

35.       Nagrinėjamu atveju BUAB „Jofa“ bankroto administratorius, gindamas visų bankrutavusios bendrovės kreditorių interesus, pareiškė ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo Kauno apygardos teisme buvo gautas 2016 m. lapkričio 14 d., priimtas 2016 m. lapkričio 16 d., ieškinys ir priedai atsakovei L. P. įteikti 2016 m. lapkričio 19 d., o dovanojimo sutartis sudaryta 2016 m. gruodžio 12 d. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi BUAB „Jofa“ bankroto byloje Nr. eB2-48-230/2019 patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai.  Taigi ginčijamo sandorio metu ieškovės kreditoriai turėjo neabejotinas bei galiojančias reikalavimo teises, atsiradusias iki ginčijamo sandorio ir ieškovės bankroto administratorė turėjo teisę reikšti actio Pauliana ieškinį.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

36.        Apeliantės iš esmės nesutinka tik su šios įrodytinumu. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

37.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

38.       Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

39.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.).

40.       Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

41.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė L. P. 2009 – 2012 m. laikotarpiu buvo įmonės vadove, todėl Kauno apygardos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą įmonei, vadovavosi VMI išvadomis patvirtinančiomis, kad įmonė netinkamai vedė buhalterinę apskaitą ir netinkamai vykdė mokestines pareigas (buvo daromi, mokesčių mokėjimo pažeidimai, neteisėtai buvo pripažintos beviltiškomis ir nurašytos fizinių ir juridinių asmenų, susijusių su atsakovais, skolos įmonei). Nagrinėjamu atveju, byloje iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų su istorija nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėnesio, atsakovė L. P. be šioje byloje ginčijamo sandorio sudarė dar kelis sandorius – 2017 m. kovo 13 d. 13 dovanojimo sutarties Nr. K1ES-2258 pagrindu butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) perleido fiziniams asmenims M. G., R. M. G., A. M. G.; 2017 m. kovo 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. K1-ES-2264 pagrindu pardavė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), J. M. G..

42.       Atsakovių teigimu, ieškovė neįrodė, jog dėl sudaryto ginčijamo sandorio jos mokumas sumažėjo, tačiau rungtyniško proceso, būdingo ir nacionaliniam civiliniam procesui, esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kaip jau minėta, ieškovė, teigdama kad dėl ginčijamo ir kitų sandorių sudarymo buvo pažeistos kreditorių teisės, nes gerokai sumažėjo atsakovės L. P., kaip skolininkės, mokumas pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija, bei nurodė, jog teisme yra nagrinėjama byla dėl kito sandorio (CPK 178 str.). Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, matyti, kad bankroto administratorės ieškinys Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-958-413/2019 buvo patenkintas visiškai (CPK 179 str. 3 d.). Tuo tarpu, atsakovės, savo teiginiams, kad dėl 2016 m. gruodžio 12 d. sudaryto dovanojimo sandorio skolininkės L. P. mokumas nepakito, pagrįsti byloje nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė L. P., sudarydama dovanojimo sutartį, sumažino savo mokumą ir apsunkino ieškovės turimo finansinio reikalavimo 260 582,78 Eur išieškojimą iš atsakovės turto, bei sukėlė realią grėsmę, kad jos įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, taip pažeisdamas BUAB „Jofa“ kreditorių interesus.

Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį

43.       Apeliančių teigimu, atsakovė L. P. privalėjo sudaryti sandorį, nes grąžino savo motinai E. P. anksčiau priklausiusį butą.

44.       CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

45.       Šiuo atveju nebuvo nei pareigos, nei būtinybės, nei tam tikrų susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kad atsakovei L. P. nuosavybės teise priklausantis turtas neatlygintinai būtų perduotas jos motinai atsakovei E. P., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra nustatyta ir trečioji actio Pauliana taikymo sąlyga.

Dėl ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo

46.       Sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato įstatymas (CK 6.158 str. 1 d.). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Vertinant asmens nesąžiningumą, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-268-415/2015).

47.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sandorio šalys buvo nesąžiningos, t. y. kad yra nustatyta ir ketvirtoji bei penktoji actio Pauliana sąlygos, nes preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo vaikais (CK 6.67 str. 1 d. 1 p.). Nagrinėjamoje byloje atsakovės yra artimi giminaičiai – motina ir dukra, kurios sudarė neatlygintinį – nekilnojamojo turto dovanojimo – sandorį, todėl neatlygintinis sandoris actio Pauliana instituto pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Dėl ieškinio senaties

48.       Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

49.       Byloje įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, kad žalą ieškovei L. P. padarė eidama direktorės pareigas 2009 – 2012 m. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1369-480/2017 įsiteisėjo 2018 m. gegužės 3 d. Bankroto administratorius dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi 2018 m. gegužės 8 d. Kauno apygardos teismas vykdomąjį raštą išdavė 2018 m. gegužės 22 d., kuris 2018 m. liepos 9 d. buvo atiduotas vykdyti antstolių A. Z. ir Z. Z. kontorai, o bankroto administratorius 2018 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į antstolį dėl informacijos apie atsakovės turimą turtą pateikimo, ką patvirtina kartu su ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas antstolio Z. Z. 2019 m. kovo 28 d. raštas Nr. S-19-14-2104, bei civilinėje byloje Nr. e2-958-413/2019 nustatytos faktinės aplinkybės. Ieškinys teismui nagrinėjamoje byloje pateiktas 2018 m. spalio 11 d., todėl vienerių metų terminas nėra praleistas.

50.       Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė actio Pauliana institutą reglamentuojančias teisės normas, kadangi yra visos būtinosios sąlygos pripažinti negaliojančia atsakovių L. P. ir E. P. 2016 m. gruodžio 12 d. sudarytą dovanojimo sutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas šioje dalyje paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl restitucijos taikymo ir būdo

51.       Teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki pažeidimo, t. y. viena jos šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal šį sandorį (CK 1.138 str. 1 d. 2 p., 6.145 str. 1 d.). CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

52.       Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant pradinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, pagal bendrąjį restitucijos taikymo principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Tačiau restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009)

53.       Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 str. 2 d., 6.241 str.). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 str.), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2016). Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-570/2009).

54.       Actio Pauliana instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

55.       Ieškovės bankroto administratorė ieškinyje prašė taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas nusprendė prašymą tenkinti – taikyti restituciją. Kaip jau minėta pagal CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra. Byloje nenustačius būtinybės pakeisti restitucijos taikymo būdo, turto faktinis grąžinimas atsakovei L. P. labiausiai atitiktų šalių interesus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo tikslintina, nurodant, kad restituciją taikoma natūra, grąžinant atsakovės L. P. nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56.       Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą. Šalims atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos (CPK 98 str. 2 d.).

57.       Apeliacinį skundą atmetus, apeliančių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

58.        

59.       Bylinėjimosi išlaidas reglamentuoja civilinio proceso, t. y. viešosios teisės, normos, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos pagal CPK nustatytas taisykles. Teismas, priimdamas sprendimą, paskirsto ir valstybei mokėtinas išlaidas (žyminį mokestį, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), tačiau atsakovės nėra atleista nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 9 p.), todėl iš jų valstybei priteistinas 696,00 Eur žyminio mokesčio, lygiomis dalimis – po 348,00 Eur iš kiekvienos (CPK 96 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, ją išdėstant taip:

Pripažinti negaliojančia atsakovių L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 12 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. K1ES-10565 bei taikyti restituciją – grąžinti atsakovės L. P. nuosavybėn butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovių L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens  kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Jofa“, juridinio asmens kodas 158736043, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ po 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) iš kiekvienos teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovių L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens  kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 348,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis Eur) iš kiekvienos žyminio mokesčio (žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                               Žibutė Budžienė

                       Evaldas Burzdikas

                      Tomas Romeika