Civilinė byla Nr. e2A-129-372/2025

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01284-2024-4

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.5;

                                                                                  2.6.8.10; 2.6.8.12; 3.2.4.11; 3.3.1.14;

                                                                                  3.3.1.19.1; 3.3.1.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I. R. ir A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3365-1112/2024 pagal ieškovų I. R. ir A. R. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos centrinei kredito unijai, notarei J. Š. dėl vykdomojo įrašo panaikinimo ir kitų su skolos išieškojimu susijusių klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė R. M., antstolė R. V., A. B. G., J. B. G..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       I. I. R. ir A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu atsakovams Lietuvos centrinei kredito unijai, notarei J. Š. dėl vykdomojo įrašo panaikinimo ir kitų su skolos išieškojimu susijusių klausimų. Teismo prašė: 1) 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytos paskolos sutarties Nr. 11-00030 2.15 p. sąlygą dėl 0,2 procentų delspinigių pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento, taikyti restituciją ir I. R. naudai priteisti 2168,53 Eur sumą, kuri priskaičiuota kaip delspinigiai, ir šią sumą įskaityti paskolos įmokoms padengti; 2) I. R. atleisti nuo 15978,03 Eur sumokėtų palūkanų ir šią sumą įskaityti paskolos įmokoms pagal 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytą paskolos sutartį Nr. 11-00030 padengti; 3) I. R. atleisti nuo 8350,47 Eur palūkanų, kurios priskaičiuotos nutraukus 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytą paskolos sutartį Nr. 11-00030; 4) I. R. pripažinti teisę 30 procentų papildomą pajų panaudoti paskolos įmokoms pagal 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytą paskolos sutartį Nr. 11-00030 padengti ir 9847,08 Eur papildomo pajaus sumą įskaityti šios paskolos įmokoms padengti; 5) pripažinti, kad I. R. pagal su 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytą paskolos sutartį Nr. 11-00030 yra atsiskaičiusi; 6) 2023-10-09 Vilniaus r. 7-ame notarų biure atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti; 7) 2019-03-29 tarp Pajūrio kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos sudarytą reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 19-74 dalyje, kuria buvo perleistos reikalavimo teisės į I. R., pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento; 8) 2022-12-05 tarp Pajūrio kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos sudarytą hipotekos teisių perleidimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento.

2.       Ieškovai nurodė, kad 2023-10-09 Vilniaus r. 7-ame notarų biure buvo atliktas vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 27639,51 Eur skolos, 8350,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 176,56 Eur nuostolių atlyginimo išieškojimo.

3.       Ieškovai pažymėjo, kad 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 11-00030, pagal priede Nr. 1 sudarytą mokėjimo grafiką buvo numatyta, kad per 180 mėnesių mokėtina paskolos suma yra 120000,00 Lt (atitikmuo 34754,40 Eur) ir 99709,52 Lt (atitikmuo 28877,87 Eur) palūkanos, 2020-07-03 ši paskolos sutartis buvo nutraukta.

4.       2019-03-29 tarp Pajūrio kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos buvo sudaryta reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 19-74, kuria perleistos reikalavimo teisės į I. R.. 2019-03-29 reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad I. R. kredito likutis yra 27639,51 Eur, palūkanos – 5258,72 Eur, delspinigiai – 1319,01 Eur, visa kredito suma uždarymui – 34217,24 Eur (2019-03-29 sutarties priedas Nr. 1, 6 punktas). 2020-04-27 Pajūrio kredito unijos rašte Nr. SV20/4-27-1 buvo nurodyta, kad 2020-04-24 pradelstų mokėjimų suma Pajūrio kredito unijai yra 14897,64 Eur, šią sumą sudaro kredito dalies dengimas – 7024,24 Eur, palūkanų dalies dengimas – 7873,40 Eur, kredito likutis yra 27639,51 Eur. 2020-05-25 Pajūrio kredito unijos pažymoje nurodyta, kad negrąžinta kredito dalis – 27639,51 Eur, pradelsta kredito įmokos suma – 7024,24 Eur, negrąžinta kredito dalis pagal mokėjimo grafiką – 20615,27 Eur, pajai – 9847,08 Eur.

5.       Ieškovai nurodė, kad pagal 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytą paskolos sutartį Nr. 11-00030 iki 2020-02-29 sumokėjo 25951,15 Eur įmokų, skolos likutis turėtų būti 8803,25 Eur (34754,40 - 25951,15), todėl neaišku, kaip apskaičiuotos ir kokiu pagrindu 2023-10-09 vykdomajame įraše, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytos 27639,51 Eur skolos ir 8350,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos. 2020-07-03 paskolos sutartis buvo nutraukta, todėl 8350,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, kurios nurodytos 2023-10-09 vykdomajame įraše, po paskolos sutarties nutraukimo nebegalėjo būti skaičiuojamos.

6.       Ieškovai nurodė, kad remiantis 2024-12-15 VSDFV išrašu, 2010–2011 metais I. R. draudžiamosios pajamos neviršijo 1000,00 Lt. 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytoje paskolos sutartyje buvo numatyta, kad kiekvieną mėnesį mokėtina įmokų suma – 1218,00 Lt, tačiau I. R. iš esmės nebuvo pajėgi vykdyti tokio dydžio finansinio įsipareigojimo.

7.       Ieškovai nurodė, kad 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašyta paskolos sutartimi buvo numatyta, kad paskolos grąžinimas užtikrinamas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitimu. 2011-04-29 hipotekos lakšto, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 8 punkte nurodyta, kad įkeičiami daiktai buvo įkeisti V. I. pagal 2010-12-29 paskolos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), šie daiktai pakartotinai įkeičiami su sąlyga, kad iš gautos paskolos reikiama lėšų suma bus tiesiogiai pervesta įsiskolinimo dengimui pagal 2010-12-29 paskolos sutartį. I. R. pagal 2011-04-29 hipotekos lakšto sąlygas turėjo apmokėti 47250,00 Lt A. B. G. ir J. B. G. skolą pagal 2010-12-29 paskolos sutartį, todėl Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) sąmoningai prisidėjo prie I. R. turtinės padėties pablogėjimo.

8.       Ieškovai pažymėjo, kad 2013-11-05 Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-10RN yra konstatuota, kad Jūreivių kredito unijoje (Pajūrio kredito unijoje) paskolos buvo teikiamos klientams, neturintiems pakankamai pajamų ar negalintiems pagrįsti jų realumo ir (ar) tvarumo, o kredito unijos atliekamas skolininkų (laiduotojų) būklės vertinimas buvo paviršutiniškas. Ieškovų vertinimu, Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) netinkamai įvertino paskolos gavėjos I. R., kaip vartotojos, kreditingumą, šie veiksmai lėmė neatsakingą skolinimą, kai paskolos gavėja I. R., kaip vartotoja, iš esmės nebuvo pajėgi vykdyti prisiimto dydžio finansinių įsipareigojimų. Tokiu būdu Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir taip savo veiksmais prisidėjo prie I. R., kaip vartotojos, negalėjimo tinkamai įvykdyti paskolos sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jūreivių kredito unijai (Pajūrio kredito unijai) tinkamai įvykdžius paskolos gavėjos kreditingumo vertinimą, nustačius realias ieškovės, kaip vartotojos, tvarias pajamas ir santykį su jos turimais finansiniais įsipareigojimais, paskolos sutartyje nustatyto dydžio kreditas I. R. nebūtų buvęs suteiktas, jai nebūtų kilusi finansinio pobūdžio žala. Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) paskolą I. R. išdavė tinkamai nesusipažinusi su jos padėtimi ir neįvertinusi jos mokumo, nesitikėdama, kad paskola bus grąžinta, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl teisinių pasekmių kredito davėjai taikymo, pažeidus atsakingojo skolinimo principą. Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) atliko neteisėtus ir kaltus veiksmus, todėl privalo I. R. atlyginti nuostolius, kurie vertinami kaip sumokėtos 15978,03 Eur palūkanos. 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytos paskolos sutarties Nr. 11-00030 2.15 p. nustatytas 0,2 procentų delspinigių dydis yra 4 kartus didesnis nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytas maksimalus leistinas netesybų dydis (0,05 proc.), todėl ši sąlyga turėtų būti pripažinta nesąžininga ir negaliojančia ab initio bei taikyta restitucija ieškovės naudai, priteisiant sumą, kuri paskaičiuota kaip delspinigiai.

9.       Ieškovai nurodė, kad 2011-04-22 Jūreivių kredito unijos (Pajūrio kredito unijos) paskolų komiteto posėdžio protokolu buvo nutarta paskolos išdavimui pritarti, paliekant I. R. 30 procentų dydžio papildomą pajų, panaudojant jį paskolos paskutinėms įmokoms dengti. 2023-04-04 nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad 2011-04-22 paskolų komiteto protokole nebuvo nurodyta, kad iš prašomos suteikti 120000,00 Eur dydžio paskolos bus formuojamas 30 proc. dydžio pajus; atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėta, kad protokole fiksuojama tai, kad skolininkės sumokėta papildomo pajaus suma (30 proc.), galės būti panaudota paskutinėms skolininkės įmokoms dengti, ir ji šių įmokų neturės mokėti iš kitų lėšų (2023-04-04 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. e2A-215-407/2023). 2011-04-22 Jūreivių kredito unijos (Pajūrio kredito unijos) paskolų komiteto sprendimas turi būti vertinamas kaip 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytos paskolos sutarties Nr. 11-00030 sąlyga, todėl reikalaujant grąžinti likusią paskolos sumą pagal šią sutartį, I. R. turi teisę 30 procentų dydžio papildomą pajų panaudoti paskolos įmokoms dengti.

10.       Ieškovai nurodė, jog pripažinus, kad I. R. pagal 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytą paskolos sutartį Nr. 11-00030 yra atsiskaičiusi, yra pagrindas spręsti klausimą dėl 2019-03-29 tarp Pajūrio kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos sudarytos reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 19-74, kuria perleistos reikalavimo teisės į I. R., pripažinimo niekine ir negaliojančia. 2022-12-05 tarp Pajūrio kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos buvo sudaryta hipotekos teisių perleidimo sutartis, kurioje nurodyta, kad pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui šia sutartinės hipotekos sutartimi užtikrintus reikalavimus ir hipotekos teises dėl 52131,60 Eur hipoteka užtikrinto reikalavimo. 2022-12-05 hipotekos teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta be pagal 2011-04-29 hipotekos lakštą įkeisto turto savininkų A. B. G. ir J. B. G. sutikimo, todėl buvo pažeisti imperatyvūs CK 4.181 straipsnio 3 dalies normų reikalavimai, ir ši sutartis yra niekinė bei negaliojanti. 2011-04-29 hipotekos lakšto 6 p. nurodyta, kad užtikrintos prievolės dydis 120000,00 Lt (atitikmuo 34754,40 Eur), todėl 2022-12-05 tarp Pajūrio kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos sudarytoje hipotekos teisių perleidimo sutartyje nepagrįstai nurodyta, kad hipotekos sutartimi užtikrinti reikalavimai ir hipotekos teisės yra dėl 52131,60 Eur hipoteka užtikrinto reikalavimo. Ieškovai pagal 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytą paskolos sutartį Nr. 11-00030 iki 2020-02-29 sumokėjo 25951,15 Eur įmokų, todėl 2022-12-05 tarp Pajūrio kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos sudarytoje hipotekos teisių perleidimo sutartyje nurodyta sąlyga dėl 52131,60 Eur hipoteka užtikrinto reikalavimo neatitinka tikrovės. 2022-12-05 hipotekos teisių perleidimo sutartis neatitinka įmanomumo reikalavimų, todėl sutartis turėtų būti pripažinta kaip niekinė ir negaliojanti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis).

11.       Ieškovai nurodė, kad turi teisę naudoti visus atsikirtimus prieš naująją kreditorę Lietuvos centrinę kredito uniją, kokius būtų galėjęs panaudoti prieš pradinę kreditorę Pajūrio kredito uniją, taip pat įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus pradinei kreditorei.

12.       Atsakovė Lietuvos centrinė kredito unija pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškovų ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 11-00030, pagal priede Nr. 1 sudarytą mokėjimo grafiką buvo numatyta, kad per 180 mėnesių mokėtina paskolos suma yra 120000,00 Lt (atitikmuo 34754,40 Eur) ir 99709,52 Lt (atitikmuo 28877,87 Eur) palūkanos.

13.       2017-04-19 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą Pajūrio kredito unijai (paskolų davėjai), kuri įsiteisėjo 2017-05-03. 2019-03-29 tarp bankrutuojančios Pajūrio kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos buvo sudaryta reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 19-74, kuria perleistos reikalavimo teisės į skolininkus. Šia sutartimi perleidžiami reikalavimai buvo suskirstyti į dvi dalis: 1) hipoteka/įkeitimu neužtikrinti reikalavimai ir 2) hipoteka/įkeitimu užtikrinti reikalavimai. Ieškovų reikalavimas buvo priskirtas 2 grupei ir buvo perleistas 2022-12-05 pasirašius Priedą Nr. 12 prie 2019-03-29 reikalavimo teisių perleidimo sutarties. 2020-07-03 bankrutuojanti Pajūrio kredito unija vienašališkai nutraukė 2011-04-28 paskolos sutartį Nr. 11-00030. 

14.       2020-10-05 Vilniaus rajono 7-ame notaro biure buvo atliktas vykdomasis įrašas dėl 27639,51 Eur skolos, 8350,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 139,85 Eur nuostolių atlyginimo išieškojimo. Kreditorius – bankrutuojanti Pajūrio kredito unija, skolininkė – I. R.. 2020-12-30 atsakovės prašymu antstolės patvarkymu vykdomojoje byloje pakeistas išieškotojas – juo tapo naujoji kreditorė Lietuvos centrinė kredito unija. Ši vykdomoji byla buvo nutraukta, kadangi vykdomasis įrašas buvo panaikintas 2020-11-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-36975-545/2020 (nutartis įsiteisėjo 2021-02-11 Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-159-614/2021).

15.       Atsakovė nurodė, kad 2022-12-05 bankrutuojanti Pajūrio kredito unija ir Lietuvos centrinė kredito unija sudarė hipotekos teisių perleidimo sutartį, pagal kurią perleistos hipotekos teisės pagal prievoles, kylančias iš 2011-04-28 paskolos sutarties (skolininkas – I. R., teisės, susijusios su Klaipėdos apygardos teismo 2022-11-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-189-459/2022). 2023-04-04 Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-215-407/2023 (byloje pagal ieškovų ieškinį pradinei kreditorei Pajūrio kredito unijai dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kt.) atsakovę pripažino procesinių teisių perėmėja. Aplinkybės, susijusios su ieškovų paskolos išdavimu, įmokų mokėjimu, pajaus įnešimu bei sutarties vertinimo vartojimo sutarties aspektu jau yra nustatytos teismų procesiniuose sprendimuose (Klaipėdos apygardos teismo 2022-11-14 sprendimas civilinėje byloje Nr. Nr. e2-189-459/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2023-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-215-407/2023) ir nagrinėjamu atveju jos turi prejudicinę reikšmę.

16.       2023-09-22 Klaipėdos apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-14-459/2023 pripažino, kad Pajūrio kredito unija veikla pasibaigė. Sprendimas įsiteisėjo 2023-10-24 ir Pajūrio kredito unija buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Pajūrio kredito unijos teisių ir pareigų perėmėjo nėra.

17.       Atsakovė nurodė, kad 2023-10-09 Vilniaus r. 7-ame notarų biure pakartotinai buvo atliktas vykdomasis įrašas dėl 27639,51 Eur skolos, 8350,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 176,56 Eur nuostolių atlyginimo išieškojimo pagal atsakovės prašymą. 2023-10-19 vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti antstolės R. V. kontoroje ir užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

18.       Atsakovė nurodė, kad ieškovai kelia klausimą, kaip apskaičiuotos ir kokiu pagrindu 2023-10-09 vykdomajame įraše nurodytos 27639,51 Eur skola ir 8350,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos. 2020-04-27 Pajūrio kredito unijos rašte Nr. SV20/4-27-1 buvo nurodyta rašto parengimo dienai buvusi skola ir palūkanos, įmokos už kredito dalį – 7024,24 Eur, palūkanos – 7873,40 Eur, kredito likutis – 27639,51 Eur. Iki kredito sutarties nutraukimo (2020-07-03) palūkanos buvo skaičiuojamos toliau, todėl ieškovų skola kredito sutarties nutraukimo dieną (2020-07-03) sudarė 35989,98 Eur (iš jos: negrąžinto kredito likutis – 27639,51 Eur, priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos – 8350,47 Eur). Ši suma (įskaitant negrąžinto kredito dalį bei palūkanas) nurodyta ir 2023-10-09 Vilniaus r. 7-ame notarų biure atliktame vykdomajame įraše. Taigi, ieškovų nurodytos aplinkybės dėl skolos likučio yra visiškai nepagrįstos.

19.       Atsakovė nurodė, kad ieškovų teigimu jie sumokėjo 25951,15 Eur įmokų, ir skolos likutis turi būti 8803,25 Eur (34754,40 - 25951,15). Tokie Ieškovų teiginiai teisiškai nepagrįsti, nes visų įmokų mokėjimas buvo detaliai analizuotas ir išnagrinėtas kitose civilinėse bylose (2022-11-14 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-189-459/2022; 2023-04-04 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-215-407/2023), todėl iš naujo kelti tuos pačius argumentus nėra teisinio pagrindo.

20.       Atsakovė nurodė, kad ieškovų teigimu, 8350,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, kurios nurodytos 2023-10-09 vykdomajame įraše, po 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytos paskolos sutarties Nr. 11-00030 nutraukimo nebegalėjo būti skaičiuojamos. Tokie ieškovų teiginiai nepagrįsti. Jokių palūkanų po kredito sutarties nutraukimo nebuvo skaičiuojama. Palūkanos (8350,47 Eur) buvo priskaičiuotos iki 2020-07-03, t.y. iki kredito sutarties nutraukimo. Ieškovų teiginiai, kad palūkanos buvo skaičiuojamos ir po sutarties nutraukimo, nepagrįsti, teismui nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes.

21.       Atsakovė nurodė, jog ieškovų teigimu: 1) Pajūrio kredito unija netinkamai įvertino paskolos gavėjos I. R., kaip vartotojos, kreditingumą, šie veiksmai lėmė neatsakingą skolinimą, kai paskolos gavėja, kaip vartotoja, iš esmės nebuvo pajėgi vykdyti prisiimto dydžio finansinių įsipareigojimų; 2) yra pagrindas spręsti klausimą dėl teisinių pasekmių kredito davėjai taikymo, pažeidus atsakingojo skolinimo principą, kad Pajūrio kredito unija atliko neteisėtus ir kaltus veiksmus, todėl privalo ieškovei atlyginti nuostolius, kurie vertinami kaip sumokėtos 15978,03 Eur palūkanos; 3) 2011-04-28 paskolos sutarties Nr. 11-00030 2.15 p. nustatytas 0,2 procentų delspinigių dydis yra 4 kartus didesnis nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytas maksimalus leistinas netesybų dydis (0,05 proc.), todėl ši sąlyga turėtų būti pripažinta nesąžininga ir negaliojančia ab initio bei taikyta restitucija, ieškovės naudai priteisiant sumą, kuri paskaičiuota kaip delspinigiai. Atsakovė pažymėjo, kad Atsakingojo skolinimo nuostatai patvirtinti 2011-09-01 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-144 „Dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų“. Nutarimo 2 punkte nustatyta, jog: 2.1. šis nutarimas, išskyrus šiuo nutarimu patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų VII skyrių, įsigalioja nuo 2011-11-01; 2.2. šiuo nutarimu patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų VII skyriaus nuostatos įsigalioja nuo 2012-03-01; 2.3. šiuo nutarimu patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatai netaikomi kreditams, dėl kurių suteikimo sprendimai priimti iki jų įsigaliojimo. Paskolos sutartis su ieškovais sudaryta 2011-04-28. Taigi, Atsakingo skolinimo nuostatai, sudarant su ieškovais paskolos sutartį, dar nebuvo įsigalioję ir negalėjo būti taikomi. Be to, nutarimo 2.3 papunktyje imperatyviai nurodyta, jog „šiuo nutarimu patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatai netaikomi kreditams, dėl kurių suteikimo sprendimai priimti iki jų įsigaliojimo“. Taigi, Pajūrio kredito unija nepažeidė jokių atsakingojo skolinimo nuostatų, o ir negalėjo pažeisti, kadangi paskolos išdavimo momentu tokie nuostatai nebuvo taikomi. Ieškovų reikalavimai Pajūrio kredito unijai (atlyginti nuostolius, pripažinti sutarties sąlygą negaliojančia ir taikyti restituciją) negali būti keliami, nes Pajūrio kredito unija, kaip juridinis asmuo, jau nebeegzistuoja, jos veikla pasibaigė, ji buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Byloje nėra jokių duomenų apie Pajūrio kredito unijos teisių ir pareigų perėmėją. Ieškovai, prašydami priteisti 15978,03 Eur nuostolių, iš esmės siekia, kad atitinkama suma būtų priteista iš jau nebeegzistuojančio juridinio asmens, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Prašydami pripažinti paskolos sutarties sąlygą (dėl delspinigių dydžio) nesąžininga ir negaliojančia, ieškovai siekia, kad būtų pripažinta nesąžininga ir negaliojanti sąlyga sutarties, kuri jau yra nutraukta, ir nebeegzistuoja, viena iš sutarties šalių jau yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Be to, dėl ieškovų paskolos sutarties nesąžiningų sąlygų jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas, kuris nepripažino paskolos sutarties sąlygų nesąžiningomis (2023-04-04 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-215-407/2023).

22.       Atsakovė nurodė, jog ieškovų teigimu, 2011-04-22 paskolų komiteto posėdžio protokole nurodytas 30 procentų dydžio papildomas pajus (jį panaudojant paskolos paskutinėms įmokoms dengti) turi būti vertinamas kaip 2011-04-28 su Pajūrio kredito unija pasirašytos paskolos sutarties Nr. 11-00030 sąlyga, todėl reikalaujant grąžinti likusią paskolos sumą pagal šią sutartį, I. R. turi teisę 30 procentų dydžio papildomą pajų panaudoti paskolos įmokoms dengti. Iš esmės ieškovė prašo dalį paskolos dengti (įskaityti) pajiniais įnašais. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Visus klausimus, susijusius su pajinių įnašų įmokėjimu, grąžinimu ir t.t. reglamentuoja Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas. Po bankroto bylos Pajūrio kredito unijai iškėlimo pajus negali būti įskaitytas prievolėms pagal paskolos sutartį dengimui. Ieškovė neturi reikalavimo į atsakoves. Pajinis įnašas yra kredito unijos nuosavybė, kuria užtikrinama unijos veikla; pajaus išieškojimas yra siejamas tik su pasitraukimu iš unijos narių, o atsižvelgiant į tai, kad pajiniu įnašu yra užtikrinamas unijos kapitalo pakankamumas, pajinis įnašas grąžinamas tik įvertinus unijos finansinę būklę. Bankroto atveju prašyti įskaityti ar atlikti pajinio įnašo įskaitymą yra draudžiama. Ieškovai, siekdami iki Pajūrio kredito unijos bankroto bylos iškėlimo užskaityti turėtus pajinius įnašus, turėjo pateikti prašymą kredito unijai ir buvo reikalingas Pajūrio kredito unijos valdybos sprendimas. Byloje tokių duomenų (įrodymų), kad ieškovai būtų teikę prašymą dėl pajinių įnašų užskaitymo paskolos dengimui, o Pajūrio kredito unija tokį prašymą būtų svarsčiusi ir priėmusi palankų sprendimą, nėra, todėl visi ieškovų argumentai dėl pajinių įnašų grąžinimo nepagrįsti. Ieškovai turėjo teisę (ir galimybę) iki Pajūrio kredito unijos bankroto bylos iškėlimo ir esant sutartyje numatytoms aplinkybėms pasinaudoti galimybe prašyti pajinius įnašus grąžinti, jais sumažinant turėtas paskolas. Taip pat atmestinas ir ieškovų reikalavimas dėl pajinių įnašų įskaitymo ir skolos sumažinimo, nes toks reikalavimas yra draudžiamas imperatyvių teisės normų.

23.       Atsakovė nurodė, jog ieškovų teigimu 2022-12-05 hipotekos teisių perleidimo sutartis sudaryta be pagal 2011-04-29 hipotekos lakštą įkeisto turto savininkų A. B. G. ir J. B. G. sutikimo, todėl buvo pažeisti imperatyvūs CK 4.181 straipsnio 3 dalies normų reikalavimai, tad sutartis yra niekinė bei negaliojanti. Be to, 2022-12-05 tarp Pajūrio kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos sudarytoje hipotekos teisių perleidimo sutartyje nurodyta sąlyga dėl 52131,60 Eur hipoteka užtikrinto reikalavimo neatitinka tikrovės. Su tokiais ieškovų teiginiais atsakovė nesutinka. Atsakovė reikalavimą į ieškovę I. R. įgijo 2022-12-05 hipotekos teisių perleidimo sutartimi, t.y. jau po paskolos sutarties nutraukimo ir po to, kai jau buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. 2022-12-05 tarp Pajūrio kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos sudarytoje hipotekos teisių perleidimo sutartyje grafoje „Hipoteka ir (ar) įkeitimu užtikrinto reikalavimo dydis, EUR“ nurodyta suma 52131,60 Eur yra ne ieškovų skolos dydis, bet hipoteka įkeičiamų daiktų įkainojimo dydis (180 000 LTL (52131,60 Eur). Be to, atsakovė 2023-10-09 vykdomąjį raštą gavo tik perleistam reikalavimui, t.y. 35989,98 Eur (iš jos: negrąžinto kredito likutis 27639,51 Eur, priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos 8350,47 Eur).

24.       Atsakovė notarė J. Š. atsiliepime nurodė, jog su ieškovų pareikštais reikalavimais nesutinka, be to, jos procesinė padėtis turėtų būti pakeista iš atsakovės į trečiąjį asmenį.

25.       Atsakovė pažymėjo, kad išskyrus tai, kad ieškovai prašo panaikinti 2023-10-09 notarės išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jie nereiškia jokių kitų reikalavimų notarės atžvilgiu. Ieškovai neįrodinėja, kad vykdomasis įrašas buvo išduotas notarei nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Ieškovų reikalavimai yra išvestiniai – vykdomojo įrašo pripažinimas niekiniu ir negaliojančiu priklauso išimtinai tik nuo paskolos sutarties galiojimo, bet ne dėl to, ar vykdomasis įrašas buvo atliktas nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Notarė tinkamai įgyvendino jai pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymą ir 2012-05-22 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo priskirtas funkcijas. Kreditorės Lietuvos centrinės kredito unijos prašyme išduoti vykdomąjį įrašą pateikti duomenys atitiko Sutarčių ir teisių suvaržymo registre įregistruotus hipotekos sandorio, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), duomenis, kreditorės prašymas atitiko visus Notariato įstatyme ir Apraše nurodytus reikalavimus, todėl notarė neturėjo teisinio pagrindo neišduoti ginčijamojo vykdomojo įrašo. Vykdomasis įrašas buvo išduotas teisėtai, vadovaujantis imperatyviomis Notariato įstatymo ir Aprašo nuostatomis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ji panaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

26.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu nuspręsta patikslintą ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų I. R. ir A. R. po 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės Lietuvos centrinės kredito unijos naudai; priteisti valstybei iš ieškovų I. R. ir A. R. į valstybės biudžetą po 374,00 Eur žyminio mokesčio; priteisti valstybei iš ieškovų I. R. ir A. R. į valstybės biudžetą po 16,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

27.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatos paskolos sutarties sudarymo metu nebuvo taikomos kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos.

28.       Atsižvelgdamas į tai, kad kredito davėja faktiškai ieškovams taikė mažesnes, nei sutartyje numatytos, netesybos, teismas sprendė, kad neturi pagrindo tenkinti jų reikalavimo, ir šiuo atveju dėl netinkamo sutarties vykdymo, nustatyto įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ieškovams pritaikytų netesybų sumą laikyti kredito sumos dengimu.

29.       Teismas konstatavo, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą dėl atleidimo nuo 15978,03 Eur sumokėtų palūkanų ir šią sumą įskaityti paskolos įmokoms pagal 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytą paskolos sutartį Nr. 11-00030 padengti bei ieškovę atleisti nuo 8350,47 Eur palūkanų, kurios priskaičiuotos nutraukus 2011-04-28 paskolos sutartį.

30.       Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo kredito davėjos veiksmus vertinti kaip neatsakingus ir dėl to būtų pagrindas ieškovus atleisti nuo palūkanų pagal paskolos sutartį mokėjimo.

31.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal byloje pateiktus įrodymus nėra pagrindo teigti, kad palūkanos buvo skaičiuojamos ir nutraukus paskolos sutartį.

32.       Teismas darė išvadą, kad pajaus grąžinimas ir skolos įskaitymas ieškovų įsipareigojimų mažinimui tapo negalimas kredito davėjai iškėlus bankroto bylą.

33.       Teismas sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovų argumentais, kad sutartimi buvo perleistas didesnis reikalavimas nei pradinė kreditorė turėjo.

34.       Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis su ieškovais buvo teisėtai nutraukta ir pradėtos išieškojimo procedūros, nėra pagrindo vertinti, kad šiuo atveju buvo būtinas įkaito davėjo sutikimas ir buvo pažeisti CK 4.181 straipsnio 3 dalies reikalavimai bei yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu.

35.       Teismas pažymėjo, kad ieškovai nenurodė jokių motyvų, susijusių su notarės pareigų netinkamu vykdymu, kurie būtų pagrindas naikinti vykdomąjį įrašą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

36.       Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovai (apeliantai) I. R. ir A. R. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo: 1) 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytos paskolos sutarties Nr. 11-00030 2.15 p. sąlygą dėl 0,2 procentų delspinigių pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento, taikyti restituciją ir I. R. naudai priteisti 2168,53 Eur sumą, kuri priskaičiuota kaip delspinigiai, ir šią sumą įskaityti paskolos įmokoms padengti; 2) I. R. atleisti nuo 15978,03 Eur sumokėtų palūkanų ir šią sumą įskaityti paskolos įmokoms pagal 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytą paskolos sutartį Nr. 11-00030 padengti; 3) I. R. atleisti nuo 8350,47 Eur palūkanų, kurios priskaičiuotos nutraukus 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytą paskolos sutartį Nr. 11-00030; 4) I. R. pripažinti teisę 30 procentų papildomą pajų panaudoti paskolos įmokoms pagal 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytą paskolos sutartį Nr. 11-00030 padengti ir 9847,08 Eur papildomo pajaus sumą įskaityti šios paskolos įmokoms padengti; 5) pripažinti, kad I. R. pagal 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytą paskolos sutartį Nr. 11-00030 yra atsiskaičiusi; 6) 2023-10-09 Vilniaus r. 7-ame notarų biure atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti; 7) 2019-03-29 tarp Pajūrio kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos sudarytą reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 19-74 dalyje, kuria buvo perleistos reikalavimo teisės į I. R., pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento; 8) 2022-12-05 tarp Pajūrio kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos sudarytą hipotekos teisių perleidimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

36.1.                      Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, kad 8350,47 Eur palūkanų suma buvo paskaičiuota iki sutarties nutraukimo 2020-07-03, todėl nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą ieškovę atleisti nuo 8350,47 Eur palūkanų, kurios priskaičiuotos nutraukus 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytą paskolos sutartį.

36.2.                      Teismas ieškinio reikalavimus dėl vartotojo teisių gynimo atmetė tuo pagrindu, kad nagrinėjamai bylai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas netaikomi, tačiau šiam ginčui išspręsti turėjo būti taikomas CK 6.886 straipsnis ir kitų įstatymų, reglamentuojančių su vartojimo kreditu susijusius santykius, nuostatos. Teismas netaikė CK 6.886 straipsnio nuostatų, kurios, be kita ko, reglamentuoja vartojimo paskolos (kredito), užtikrintos nekilnojamojo turto įkeitimu, teisinius santykius, todėl nukrypo nuo analogiškoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e3K-3-20-1075/2023) suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos.

36.3.                      Teismas nurodė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog nėra pagrindo kredito davėjos veiksmus vertinti kaip neatsakingus ir dėl to būtų pagrindas ieškovus atleisti nuo palūkanų pagal paskolos sutartį mokėjimo. Lietuvos centrinė kredito unija jokių duomenų apie ieškovų kreditingumo vertinimą nepateikė. Teismas tinkamai neištyrė, kaip Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) įvertino paskolos refinansavimo priežastis ir paskolos tikslą, kaip buvo atliktas išsamus duomenų apie ieškovų pajamas surinkimas, kaip buvo įvertintas ieškovų pajamų tvarumas, jų santykis su esamais ir būsimais finansiniais įsipareigojimais, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 2023 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-1075/2023 suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos ir nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus ieškovę atleisti nuo 15978,30 Eur sumokėtų palūkanų ir šią sumą įskaityti paskolos įmokoms pagal 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytą paskolos sutartį.

36.4.                      Lietuvos centrinė kredito unija jokių detalizuotų skolos apskaičiavimų („Excelio“ lentelės) teismui nepateikė, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas darė išvadą, kad 2168,53 Eur delspinigių suma apskaičiuota taikant ne 0,2 proc., bet 0,05 proc. dydžio normą. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl delspinigių apskaičiavimo, todėl nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus – 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytos paskolos sutarties Nr. 11-00030 2.15 p. sąlygą dėl 0,2 procentų delspinigių pripažinti nesąžininga bei negaliojančia nuo sudarymo momento ir 2168,53 Eur delspinigių sumą įskaityti paskolos įmokoms padengti.

36.5.                      Teismas nurodė, kad pajaus grąžinimas ir skolos įskaitymas ieškovų įsipareigojimų mažinimui tapo negalimas iškėlus bankroto bylą kredito davėjai, tačiau Lietuvos centrinei kredito unijai bankroto byla neiškelta, todėl nėra jokių teisinių apribojimų, taikant CK 6.108 straipsnio nuostatas, įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Teismas netinkamai taikė CK 6.108 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus pripažinti ieškovei teisę 30 procentų papildomą pajų panaudoti paskolos įmokoms pagal 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytą paskolos sutartį Nr. 11-00030 padengti ir 9847,08 Eur papildomo pajaus sumą įskaityti šios paskolos įmokoms padengti.

36.6.                      Teismo sprendimo motyvai apsiribojo bendro pobūdžio formuluotėmis, kurios vartojamos atsakant į konkrečius bylai reikšmingus argumentus ir galėtų būti įterpiamos į bet kokį sprendimą, nepateikiant jokių papildomų detalių ar būtent konkrečiam sprendimui būdingų motyvų. Tai nėra tinkamas teismo sprendimo motyvavimas. Sprendimu argumentuotai ir aiškiai, remiantis aritmetiniais skaičiavimais, neatsakyta į iškeltus klausimus: kokiu pagrindu ir kaip buvo apskaičiuota 8350,47 Eur palūkanų suma; kokiu pagrindu ir kaip buvo apskaičiuota 2168,53 Eur delspinigių suma; kokiu pagrindu ir kaip buvo įvertintas I. R. ir A. R. kreditingumas; kokiu teisiniu bei faktiniu pagrindu atmestas reikalavimas 9847,08 Eur papildomo pajaus sumą įskaityti paskolos įmokoms padengti. Dėl šių priežasčių nebuvo atskleista bylos esmė ir teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, buvo neteisingai išspręsti ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl pripažinimo, kad pagal paskolos sutartį yra atsiskaityta, dėl vykdomojo įrašo panaikinimo bei dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.

37.       Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos centrinė kredito unija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

37.1.                      Ieškovai mokėjimus vykdė nereguliariai ir ne pagal grafiką, todėl buvo paskaičiuotos kitokios faktinės palūkanos, t.y. tokios, kokios užfiksuotos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Be to, visų įmokų mokėjimo aplinkybės buvo detaliai analizuotos ir išnagrinėtos kitose civilinėse bylose, kurios šioje byloje turi prejudicinę galią, tad nustatyti iš naujo šias aplinkybes teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo.

37.2.                      Ieškovų nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-20-1075/2023 ir joje esantys išaiškinimai negali būti taikomi, nes šios bylos ir nagrinėtos bylos ratio decidendi nesutampa. Be to, ieškovų nurodytoje byloje paskolos sutartis buvo sudaryta po Atsakingojo skolinimo nuostatų įsigaliojimo, o nagrinėjamoje byloje, sudarant paskolos sutartį, Atsakingojo skolinimo nuostatai negaliojo.

37.3.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog esą pirmosios instancijos teismas nevertino, ar kredito davėja išdavė kreditą tinkamai įvertinusi ieškovės finansinę padėtį, ar vertino mokumą ir pan. Ieškovai buvo pajėgūs vykdyti savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį. Kredito davėjos veiksmai buvo vertinami kaip atsakingi, todėl ieškovų prašymas atleisti nuo palūkanų mokėjimo pagal paskolos sutartį atmestas pagrįstai.

37.4.                      Teismas išvadą, jog ieškovams kredito davėja taikė ne 0,2 proc., o 0,05 proc. dydžio delspinigius, padarė įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus: Pajūrio kredito unijos 2012-05-22 raštą, įmokų mokėjimo suvestines. Ieškovai šių rašytinių įrodymų (paskaičiavimų), kurie iš esmės buvo nagrinėti ir kitose civilinėse bylose, nenuginčijo, todėl jie yra galiojantys ir jais pirmosios instancijos teismas vadovavosi.

37.5.                      Ieškovai, norėdami sumažinti turimo pajinio įnašo dydį arba užskaityti pajus, prašymą Pajūrio kredito unijai turėjo pateikti iki bankroto bylos iškėlimo, kadangi iškėlus bankroto bylą, pajinio įnašo įskaitymai ir išmokėjimai yra draudžiami.

37.6.                      Nagrinėjamoje byloje įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus draudžia imperatyvios teisės normos, be to, tokiam įskaitymui būtinas šalies valios pareiškimas, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

37.7.                      Teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, vertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir padarė pagrįstas išvadas. Vien tai, kad faktines aplinkybes teismas įvertino ne ieškovų naudai, negali būti vertinama kaip neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovų (apeliantų) apeliacinis skundas netenkintinas.

38.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. 

        Dėl faktinių bylos aplinkybių

39.       Remiantis civilinės bylos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2011-04-28 ieškovai I. R. ir A. R. su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašė paskolos sutartį Nr. 11-00030. Pagal paskolos sutarties 2.14 punktą – paskolos grąžinimas užtikrinamas nekilnojamojo turto (žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sodo namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio A. B. G. ir J. B. G., įkeitimu pagal Sutartinės hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini).

40.       Pagal paskolos sutarties priede Nr. 1 (prie 2011-04-28 paskolos sutarties Nr. 11-00030) sudarytą mokėjimo grafiką buvo numatyta, kad per 180 mėnesių mokėtina paskolos suma yra 120000,00 Lt (atitikmuo 34754,40 Eur) ir 99709,52 Lt (atitikmuo 28877,87 Eur) palūkanos. Taip pat numatyta, jog paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafike nurodytos paskolos gavėjo už paskolą Unijai mokėtinų palūkanų sumos yra preliminarios ir faktiškai už paskolą priskaičiuotų palūkanų suma gali keistis, jeigu: paskola ar paskolos dalis paskolos gavėjui bus išmokėta ne sutarties pasirašymo dieną; mokėjimo diena sutaps su Unijos nedarbo diena; paskolos gavėjas prieš sutartyje numatytus terminus grąžins Unijai dalį paskolos; paskolos gavėjas nesilaikys grafike nustatytų mokėjimo terminų. Šalys susitarė, kad jeigu palūkanų mokėjimo Unijai dieną faktiškai už paskolą priskaičiuotų palūkanų suma neatitiks grafike nurodytos mokėtinų palūkanų sumos, paskolos gavėjas mokės Unijai faktiškai priskaičiuotas palūkanas.

41.       2012-12-06 I. R. prašymu, dėl pablogėjusios finansinės padėties, buvo pasirašytas paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko pakeitimas. Mokėjimo grafike buvo numatyta, kad per 160 mėnesių mokėtina paskolos suma yra 117388,67 Lt (atitikmuo 33998,11 Eur) ir 85667,79 Eur (atitikmuo 24811,11 Eur) palūkanos. Taip pat numatyta, kad paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafike nurodytos paskolos gavėjo už paskolą Unijai mokėtinų palūkanų sumos yra preliminarios ir faktiškai už paskolą priskaičiuotų palūkanų suma gali keistis, jeigu: paskola ar paskolos dalis paskolos gavėjui bus išmokėta ne sutarties pasirašymo dieną; mokėjimo diena sutaps su Unijos nedarbo diena; paskolos gavėjas prieš sutartyje numatytus terminus grąžins Unijai dalį paskolos; paskolos gavėjas nesilaikys grafike nustatytų mokėjimo terminų. Šalys susitarė, kad jeigu palūkanų mokėjimo Unijai dieną faktiškai už paskolą priskaičiuotų palūkanų suma neatitiks grafike nurodytos mokėtinų palūkanų sumos, paskolos gavėjas mokės Unijai faktiškai priskaičiuotas palūkanas.

42.       Iš 2013-12-10 Pajūrio kredito unijos valdybos protokolo nustatyta, jog buvo svarstytas I. R. prašymas sumažinti papildomą pajų paskolos ir palūkanų įsiskolinimų padengimui pagal paskolos sutartį Nr. 11-00030. Nutarta leisti sumažinti papildomą pajų 2000,00 Lt ir padengti I. R. įsiskolinimus pagal paskolos sutartį Nr. 11-00030.

43.       Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-19 nutartimi Pajūrio kredito unijai (paskolos davėjai) iškelta bankroto byla, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2017-05-03.

44.       2019-03-29 tarp bankrutuojančios Pajūrio kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos buvo sudaryta reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 19-74, kuria perleistos reikalavimo teisės į skolininkus. Perleidžiami reikalavimai buvo suskirstyti į dvi dalis: A) hipoteka/įkeitimu neužtikrinti reikalavimai ir B) hipoteka/įkeitimu užtikrinti reikalavimai. Ieškovų reikalavimas, kuris buvo priskirtas B grupei, buvo perleistas Lietuvos centrinei kredito unijai 2022-12-05 pasirašius Priedą Nr. 12 prie 2019-03-29 reikalavimo teisių perleidimo sutarties.

45.       2020-04-27 raštu bankrutuojanti Pajūrio kredito unija pranešė I. R., kad nutraukia 2011-04-28 paskolos sutartį Nr. 11-00030, kadangi ji nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, kurių įvykdymas yra užtikrintas sutartinės hipotekos lakštu. Informavo, kad nutraukus sutartį, bus kreiptasi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš sutartinės hipotekos lakštu įkeisto turto prieš terminą. Nurodė kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2020-05-21, padengti įsiskolinimą. Informavo, jog pradelstų mokėjimų suma Pajūrio kredito unijai yra 14897,64 Eur, iš jos: kredito dalies dengimas (7024,24 Eur) vėluoja 1136 d.; palūkanų dalies dengimas (7873,40 Eur ) vėluoja 1136 d.; priskaičiuota 0,00 Eur delspinigių; 2020-04-24 duomenimis kredito likutis yra 27639,51 Eur.

46.       2020-07-03 bankrutuojanti Pajūrio kredito unija, kredito gavėjai nevykdant savo, kaip paskolos gavėjos, prisiimtų įsipareigojimų, vienašališkai nutraukė 2011-04-28 paskolos sutartį Nr. 11-00030. Pagal pateiktą suvestinę gauta įmokų – 25951,15 Eur, kredito likutis – 34754,40 Eur.

47.       2020-05-25 bankrutuojančios Pajūrio kredito unijos pažymoje (ataskaitinis laikotarpis nuo 2011-04-28 iki 2020-04-24) nurodyta, jog I. R. negrąžinta kredito dalis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal faktą yra 27639,51 Eur.

48.       2020-10-05 Vilniaus rajono 7-ame notaro biure buvo atliktas vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 27639,51 Eur skolos, 8350,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 139,85 Eur nuostolių atlyginimo išieškojimo. Kreditorė – bankrutuojanti Pajūrio kredito unija, skolininkė – I. R., kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-36975-545/2020 panaikintas, nes buvo nesilaikyta teisės aktuose nustatytos tvarkos – informuoti skolininkę apie galimybę ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditorei skolą, taip išvengiant priverstinio išieškojimo.

49.       2022-12-05 bankrutavusi Pajūrio kredito unija ir Lietuvos centrinė kredito unija sudarė Hipotekos teisių perleidimo sutartį, pagal kurią perleistos hipotekos teisės pagal prievoles, kylančias iš 2011-04-28 paskolos sutarties Nr. 11-00030.

50.       Pagal 2022-12-05 skolos suvestinę I. R. visa pradelsta mokėti suma – 15801,31 Eur, vėluojanti kredito dalis – 7450,84 Eur, vėluojančios palūkanos – 8350,47 Eur, kredito likutis – 27639,51 Eur, sukauptos palūkanos – 8350,47 Eur, visa suma kredito uždarymui – 35989,98 Eur.

51.       2023-10-09 Vilniaus r. 7-ame notarų biure pakartotinai buvo atliktas vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 27639,51 Eur skolos, 8350,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 176,56 Eur nuostolių atlyginimo išieškojimo pagal Lietuvos centrinės kredito unijos prašymą. 2023-10-19 vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas vykdyti antstolės R. V. kontoroje ir užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

52.       Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-189-459/2022 pagal ieškovų I. R. ir A. R. ieškinį atsakovei bankrutavusiai Pajūrio kredito unijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties dalies pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia, kurioje ieškovai prašė: 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija pasirašytos paskolos sutarties Nr. 11-00030 nutraukimą pripažinti neteisėtu; paskolos sutartį dalyje dėl 36000,00 Lt (10426,32 Eur) pripažinti nesudaryta; tuo atveju jeigu šis ieškinio reikalavimas būtų atmestas – 2011-04-28 paskolos sutartį Nr. 11-00030 dalyje dėl 36000,00 Lt (10426,32 Eur) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento. Klaipėdos apygardos teismo 2022-11-14 sprendimu nuspręsta ieškovų ieškinį atmesti. Teismas sprendime konstatavo, kad pagal paskolos sutartį mokėjimai buvo vykdomi tik iki 2020-02-29, mokėta nereguliariai ir ne pagal grafiką, pagal paskolos sutartį įmokėta 25951,15 Eur. Iš atsakovės pateikto 2020-03-04 rašto Nr. SV20/3-4-1 matyti, kad ieškovės pradelstų mokėjimų suma 2020-02-29 yra 14097,39 Eur. Atsakovė 2020-04-27 raštu Nr. SV20/4-27-1 „Dėl įsiskolinimų nevykdymo ir paskolos sutarties nutraukimo“ ieškovei panešė, kad pastaroji nevykdo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį ir pradelsti neįvykdyti įsipareigojimai 2020-04-24 yra: kredito dalies dengimas 7024,24 Eur vėluoja 1136 d.; palūkanų dalies dengimas 7873,40 Eur vėluoja 1136 d., o kredito likutis 2020-04-24 yra 27639,51 Eur. I. I. R. nuo 2017-03-06 mokėjimų Pajūrio kredito unijai nebeatliko, taigi jos skola ėmė didėti. Sąskaitos išrašai įrodo mokėjimų vėlavimo sistemiškumą bei didėjimą. Iš atsakovės pateikto 2017-07-24 pranešimo Nr. SS17-7-24-7 matyti, kad pradelstų mokėjimų Pajūrio kredito unijai suma 2017-07-24 yra 1915,82 Eur, ieškovė vėluoja mokėti 131 dieną, priskaičiuota 64,48 Eur delspinigių. Be to, kad ieškovė vėluodavo sumokėti kasmėnesines įmokas, turėtina omenyje tai, kad gavus įmokas į kredito įstaigos sąskaitą, pirmiausiai yra dengiamos unijos išlaidos, paskui delspinigiai, palūkanos ir tik galiausiai, t. y. ketvirtąja eile, dengiamos įmokos pagrindinei prievolei įvykdyti (sutarties p. 20.). Teismas konstatavo, kad ieškovė, iki nutraukiant su ja sutartį, buvo sumokėjusi tik dalį privalomos mokėti sumos ir mokėjimus Unijai nutraukė anksčiau negu nustatyta pagal grafiką, o visos paskolos sumos bei palūkanų ir delspinigių už ją nėra sumokėjusi. Teismas nurodė, kad sutarties nutraukimo metu ieškovės pradelsti mokėjimai buvo daugiau nei 3 metus ir 2020-04-24 duomenimis kredito likutis buvo 27639,51 Eur. Šią skolą sudaro 7024,24 Eur negrąžintos paskolos dalis ir 7873,40 Eur priskaičiuotų negrąžintų palūkanų dalis, ieškovės 2020-04-24 pradelstų mokėjimų suma buvo 14897,64 Eur. Atsakovė įspėjo ieškovę apie tai, kad ji nemoka paskolos, nurodė, kad įsipareigojimai nevykdomi nuo 2017-07-24, nurodė pradelstos skolos, palūkanų ir delspinigių dydžius ir pareikalavo ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų padengti įsiskolinimą bei išaiškino prašymo nevykdymo pasekmes. Ieškovei pažeidus pareigą mokėti suteiktą paskolą pagal šalių susitartą skolos ir palūkanų mokėjimo grafiką, Pajūrio kredito unija pagrįstai nutraukė su ieškove 2011-04-28 paskolos sutartį Nr. 11-00030. 

53.       Lietuvos apeliacinio teismo 2023-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-215-407/2023 nutarta Klaipėdos apygardos teismo 2022-11-14 sprendimą palikti nepakeistą. Teismas nurodė, kad ieškovė paskolą pagal grafiką mokėjo nereguliariai, nevienodomis sumomis, delspinigiai buvo skaičiuojami iš esmės nuo pirmosios įmokos dienos per visą sutarties vykdymo laikotarpį, ieškovė niekuomet neturėjo paskolos sutarties permokos ir visada vėluodavo atsiskaityti pagal paskolos sutartį. 2017 m. kovo mėnesį iš esmės buvo sumokėta paskutinė įmoka (vėliau dar buvo mokėtos kelios įmokos 2018 metais, trys įmokos 2019 metais ir viena įmoka 2020 metais), nors pagal grafiką paskolos grąžinimo galutinis terminas buvo numatytas tik 2026 metais. Atsakovė netoleravo tokio sutarties vykdymo, dar 2012-05-22 siuntė raštą, kuriame nurodė, kad už vėlavimą atsiskaityti pagal paskolos sutartį jau yra suskaičiuoti 2,63 Lt dydžio delspinigiai, tokio pobūdžio raštai buvo siunčiami ir 2013, 2014, 2015 metais. Sutarties nutraukimo metu ieškovės pradelsti mokėjimai buvo daugiau nei už trejus metus ir, 2020-04-24 duomenimis, kredito likutis buvo 27639,51 Eur. Šią skolą sudaro 7024,24 Eur negrąžintos paskolos dalis ir 7873,40 Eur priskaičiuotų negrąžintų palūkanų dalis.

Dėl ieškovų (apeliantų) apeliacinio skundo argumentų

54.       Nagrinėjamu atveju ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus dėl vartotojo teisių gynimo atmetė tuo pagrindu, kad nagrinėjamai bylai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas netaikomi, tačiau šiam ginčui išspręsti turėjo būti taikomas CK 6.886 straipsnis ir kitų įstatymų, reglamentuojančių su vartojimo kreditu susijusius santykius, nuostatos. Teismas netaikė CK 6.886 straipsnio nuostatų, kurios, be kita ko, reglamentuoja vartojimo paskolos (kredito), užtikrintos nekilnojamojo turto įkeitimu, teisinius santykius, todėl nukrypo nuo analogiškoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e3K-3-20-1075/2023) suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos.

55.       Remiantis bendruoju lex retro non agit (įstatymas neturi atgalinio veikimo galios) principu ir tuo, kad vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumo ir pareigos įvertinti vartotojo kreditingumą įvykdymo tinkamumo vertinimas reikalauja atsižvelgti į aplinkybes, buvusias sutarties sudarymo metu, nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas teisinis reguliavimas, galiojęs paskolos sutarties sudarymo metu. Ginčo paskolos sutartis sudaryta 2011-04-28.

56.       Paskolos teisinius santykius tiek paskolos sudarymo metu, tiek šiuo metu reglamentuoja CK 6.870–6.880 straipsniai. Paskolos sutartis, priklausomai nuo sutarties šalių ir tikslo bei sutarties turinio, gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis arba kartu ir kaip vartojimo kredito sutartis.

57.       Šiuo atveju ginčo paskolos sutartis yra vartojimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje, be paskolos teisinius santykius reglamentuojančių normų, taikytinos ir bendrosios vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumo kontrolę paskolos sutarties sudarymo metu reglamentavusios iki 2014-06-13 galiojusio CK 6.188 straipsnio normos. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo paskolos sutarties sudarymo metu galiojusi CK 6.188 straipsnio normų redakcija iš esmės yra tapati šiuo metu galiojančiai CK 6.228? straipsnio normų redakcijai, nagrinėjamoje byloje remiamasi kasacinio teismo praktika, suformuota aiškinant ir taikant nesąžiningų sąlygų kontrolės institutą tiek iki 2014-06-13 galiojusio CK 6.188 straipsnį, tiek ir CK 6.228? straipsnį.

58.       Vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuoja CK 6.886 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2011-04-01). CK 6.886 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vartojimo kredito sutarties samprata, o CK 6.886 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai. Prie kitų įstatymų, reglamentuojančių su vartojimo kreditu susijusius santykius, priskirtinas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, kuriuo buvo įgyvendinta 2008-04-23 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB, taip pat Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, kuriuo buvo įgyvendinta 2014-02-04 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/2167.

59.       Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011-04-01 iki 2012-01-01) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas vartojimo kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka). Ginčo paskolos sutarties sudarymo metu dar negaliojo specialus Lietuvos Respublikos su nekilnojamojo turtu įkeitimu susijusio kredito įstatymas (įsigaliojo nuo 2017-07-01). Taigi, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamojo turto įkeitimu susijusio kredito įstatymas nagrinėjamoje byloje netaikytini.

60.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.886 straipsnio 1 dalyje pateikta plati vartojimo kredito sutarties sampratos apibrėžtis, galinti apimti ir vartojimo paskolas (kredito sutartis), užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu. CK 6.886 straipsnyje nėra nustatyta jo taikymo išimtis dėl kredito sutarčių, užtikrintų nekilnojamojo turto įkeitimu. Be to, CK 6.886 straipsnio 1 dalyje nustatyta vartojimo kredito sutarties sampratos apibrėžtis iš esmės sutampa ir su Lietuvos Respublikos su nekilnojamojo turto įkeitimu susijusio kredito įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje įtvirtinta kredito sutarties samprata. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad CK 6.886 straipsnis taikomas ir vartojimo paskolos (kredito), užtikrintos nekilnojamojo turto įkeitimu, teisiniams santykiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-1075/2023).

61.       Nagrinėjamu atveju ieškovai tiek patikslintame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimus: 1) 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytos paskolos sutarties Nr. 11-00030 2.15 punkto sąlygą dėl 0,2 procentų delspinigių pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento, taikyti restituciją ir I. R. naudai priteisti 2168,53 Eur sumą, kuri priskaičiuota kaip delspinigiai, ir šią sumą įskaityti paskolos įmokoms padengti; 2) I. R. atleisti nuo 15978,03 Eur sumokėtų palūkanų ir šią sumą įskaityti paskolos įmokoms pagal 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytą paskolos sutartį Nr. 11-00030 padengti; 3) I. R. atleisti nuo 8350,47 Eur palūkanų, kurios priskaičiuotos nutraukus 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytą paskolos sutartį Nr. 11-00030.

62.       Vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolė atliekama remiantis bendrosiomis CK normomis, reglamentuojančiomis nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutą (CK 6.228? straipsnis (iki 2014-06-13 galiojusio CK 6.188 straipsnis). Kasacinio teismo praktika dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolės yra išsami ir išplėtota. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228? straipsnio 2 dalyje (iki 2014-06-13 galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Visa kasacinio teismo praktika dėl CK 6.228? straipsnio normų dėl vartojimo sutarties sąlygų vertinimo sąžiningumo aspektu aiškinimo ir taikymo išsamiai ir apibendrintai pateikta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ir 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020.

63.       CK 6.228? straipsnio 2 dalyje (iki 2014-06-13 galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) įtvirtinta bendroji taisyklė – nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.228? straipsnio 2 dalyje (iki 2014-06-13 galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228? straipsnio 3 dalimi ((iki 2014-06-13 galiojusio CK 6.188 straipsnio 3 dalimi), teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228? straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

64.       Taigi, nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka pardavėjui ar paslaugų teikėjui (CK 6.228? straipsnio 4 dalis; iki 2014-06-13 galiojusio CK 6.188 straipsnio 4 dalis).

65.       Ginčo paskolos sutarties bendrosios dalies 6.8 punkte ieškovė įsipareigojo mokėti Unijai sutartyje numatytus delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną pagal sutartį. Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.15 punkte numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai. Paskolos sutartis pasirašyta teik paskolos gavėjos I. R., tiek jos sutuoktinio A. R.. Į nagrinėjamą bylą nepateikta jokių duomenų dėl aplinkybių, ar ieškovė buvo tinkamai supažindinta su paskolos sutarties sąlygomis, ar turėjo galimybę daryti realią įtaką sutarties turiniui, ar paskolos sutarties sąlyga, apibrėžianti atitinkamo dydžio delspinigius, buvo individualiai aptarta. Ieškovė savo reikalavimą dėl paskolos sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia grindė argumentu, jog 2.15 punkte nustatytas 0,2 procentų delspinigių dydis yra 4 kartus didesnis nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytas maksimalus leistinas netesybų dydis (0,05 proc.), todėl ši sąlyga turėtų būti pripažinta nesąžininga ir negaliojančia ab initio bei taikyta restitucija. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas nagrinėjamoje byloje netaikytinas.

66.       Vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumo kontrolės išimtis nustatyta CK 6.228? straipsnio 7 dalyje (iki 2014-06-13 galiojusio CK 6.188 straipsnio 5 dalyje), pagal kurią sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos, taip pat su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sąlygos neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu, jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokių sąlygų sąžiningumas nėra vertinamas, nebent jos neatitinka skaidrumo (procedūrinio) reikalavimo, t. y. nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Todėl nustačius, kad sutarties sąlygos yra sutarties dalyką apibrėžiančios sąlygos, reikia visų pirma nustatyti, ar šios sąlygos yra skaidrios, t. y. aiškios ir suprantamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

67.       Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas gali nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr. ESTT 2015 m. vasario 26 d. sprendimą byloje B. M., I. O. M. prieš SC V. R. SA, C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje J.-C. V. H. prieš CNP Assurances SA, C-96/14) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-1075/2023).

68.       Įvertinęs ginčo paskolos sutarties 2.15 punktą, taip pat 6.8 punktą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos, taigi atitinka skaidrumo principą. Sąlygos yra aiškiai gramatiškai apibrėžtos, aiškiai nurodytas delspinigių dydis. Nenustatyta, kad ginčo paskolos sutartyje būtų prieštaravimų tarp šių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų. Ginčijama paskolos sutarties sąlyga, apibrėžianti delspinigių dydį, tiek gramatiniu, tiek turinio atžvilgiu turi būti suprantama vidutiniam vartotojui. Šiuo atveju nustačius, kad delspinigių dydį apibrėžianti sutarties sąlyga yra skaidri, nėra pagrindo vertinti šią sąlygą nesąžiningumo aspektu.

69.       Akcentuotina ir tai, kad 2012-05-22 Pajūrio kredito unijos rašte ieškovei dėl vėlavimo vykdyti įsipareigojimus, nurodyta, jog ieškovės įsiskolinimas 2012-05-22 yra 2791,12 Lt (1052,12 – paskola; 1736,37 Lt – palūkanos; 2,63 Lt – delspinigiai); priminta, kad paskolai ar sąskaitos kredito limitui yra taikoma sutartyje nurodyta palūkanų norma (9.00 proc.), numatyti 0,05 proc. delspinigiai, skaičiuojami nuo paskolos ar sąskaitos kredito limito perviršio sumos už kiekvieną paskolos ar sąskaitos kredito limito perviršio dieną, nuo įsiskolinimo atsiradimo dienos iki visiško įsiskolinimo padengimo. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad ieškovės įsipareigojimams faktiškai buvo taikytos mažesnes, nei sutartyje numatytos, netesybos, ką patvirtina ir į bylą pateikti delspinigių paskaičiavimai.

70.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama reikalavimus dėl palūkanų, iš esmės akcentavo, jog kredito davėja pažeidė pareigą įvertinti vartotojos kreditingumą. Lietuvos centrinė kredito unija jokių duomenų apie ieškovų kreditingumo vertinimą nepateikė. Ieškovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė, kaip Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) įvertino paskolos refinansavimo priežastis ir paskolos tikslą, kaip buvo atliktas išsamus duomenų apie ieškovų pajamas surinkimas, kaip buvo įvertintas ieškovų pajamų tvarumas, jų santykis su esamais ir būsimais finansiniais įsipareigojimais.

71.       CK 6.886 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kredito davėjas, teikdamas vartojimo kredito paslaugą, privalo užtikrinti tinkamą atsakingo skolinimo principo įgyvendinimą. Šio principo tinkamą įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos banko valdybos 2011-09-01 nutarimas Nr. 03-144 „Dėl atsakingojo skolinimo nuostatų“, kuriuo buvo patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatai. Nutarimo 2 punkte nustatyta, jog: 2.1 šis nutarimas, išskyrus šiuo nutarimu patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų VII skyrių, įsigalioja nuo 2011-11-01; 2.2 šiuo nutarimu patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų VII skyriaus nuostatos įsigalioja nuo 2012-03-01; 2.3 šiuo nutarimu patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatai netaikomi kreditams, dėl kurių suteikimo sprendimai priimti iki jų įsigaliojimo.

72.       Ginčo paskolos sutartis sudaryta 2011-04-28, taigi paskola ieškovams buvo suteikta tuo laikotarpiu, kai Atsakingo skolinimo nuostatai dar negaliojo.

73.       Iš į nagrinėjamą bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė paskolos sudarymo ir vykdymo laikotarpiu nuolat dirbo, ieškovas paskolos sutarties sudarymo metu pajamų neturėjo. Iš Jūreivių kredito unijos Paskolų komiteto posėdžio 2011-04-22, 2011-04-26 protokolų nustatyta, kad buvo svarstyta I. R. paraiška paskolai gauti. Paskolos paskirtis – būsto remontui, paskolos suma – 120000,00 Lt, paskolos terminas –180 mėn., išduodant paskolą grynaisiais pinigais su 9 proc. dydžio metinėmis palūkanomis. Skolininkės reputacija vertinama gerai, finansinis pajėgumas grąžinti paskolą vertinamas labai gerai, finansinė skolininkės būklė vertinama labai gerai. Paskola užtikrinama žemės sklypo su jam priklausančiais statiniais įkeitimu, įkeičiamas turtas įvertintas 180000,00 Lt šalių susitarimu. Duomenų, kad tuo metu ieškovai turėtų kitų įsipareigojimų, negauta. Gautos ginčo paskolos dalis buvo panaudota refinansuoti paskolos įsipareigojimus, kuriuos turėjo tretieji asmenys A. B. G., J. B. G. pagal 2010-12-29 sudarytą paskolos sutartį.

74.       Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju kredito davėja, prieš priimdama sprendimą suteikti kreditą, vertino kredito gavėjos kreditingumą, vertino, ar kredito gavėja bus pajėgi grąžinti paskolintą sumą, vertino ieškovės finansinę būklę, turimas faktines aplinkybes, buvusias sutarties sudarymo metu, t. y. atliko savarankišką vartotojos pajamų tvarumo vertinimą, ir, nustačiusi, jog ieškovė bus pajėgi vykdyti finansinius įsipareigojimus visą kredito laikotarpį, nutarė išduoti ieškovei paskolą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo kredito davėjos veiksmus vertinti kaip neatsakingus ir dėl to būtų pagrindas ieškovus atleisti nuo palūkanų pagal paskolos sutartį mokėjimo.

75.       Pažymėtina, kad pagal byloje pateiktus įrodymus nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju palūkanos buvo skaičiuojamos ir nutraukus ginčo paskolos sutartį. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-04-27 raštu bankrutuojanti Pajūrio kredito unija pranešė I. R., kad nutraukia 2011-04-28 paskolos sutartį Nr. 11-00030, kadangi ji nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, kurių įvykdymas yra užtikrintas sutartinės hipotekos lakštu. Informavo, kad nutraukus sutartį, bus kreiptasi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš sutartinės hipotekos lakštu įkeisto turto prieš terminą. Nurodė kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2020-05-21, padengti įsiskolinimą. Informavo, jog pradelstų mokėjimų suma Pajūrio kredito unijai yra 14897,64 Eur, iš jos: kredito dalies dengimas (7024,24 Eur) vėluoja 1136 d.; palūkanų dalies dengimas (7873,40 Eur ) vėluoja 1136 d.; priskaičiuota 0,00 Eur delspinigių; 2020-04-24 duomenimis kredito likutis yra 27639,51 Eur. 2020-07-03 bankrutuojanti Pajūrio kredito unija, kredito gavėjai nevykdant savo, kaip paskolos gavėjos, prisiimtų įsipareigojimų, vienašališkai nutraukė 2011-04-28 paskolos sutartį. Pagal pateiktą suvestinę gauta įmokų – 25951,15 Eur, kredito likutis – 34754,40 Eur. 2020-05-25 bankrutuojančios Pajūrio kredito unijos pažymoje (ataskaitinis laikotarpis nuo 2011-04-28 iki 2020-04-24) nurodyta, jog I. R. negrąžinta kredito dalis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal faktą yra 27639,51 Eur. Pagal 2022-12-05 skolos suvestinę I. R. visa pradelsta mokėti suma – 15801,31 Eur, vėluojanti kredito dalis – 7450,84 Eur, vėluojančios palūkanos – 8350,47 Eur, kredito likutis – 27639,51 Eur, sukauptos palūkanos – 8350,47 Eur, visa suma kredito uždarymui – 35989,98 Eur. Nurodytų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju palūkanų suma (8350,47) Eur buvo paskaičiuota iki sutarties nutraukimo (2020-07-03), o ieškovų teiginiai, kad palūkanos buvo skaičiuojamos ir po sutarties nutraukimo, yra nepagrįsti jokiais įrodymais, kurie patvirtintų tokias ieškovų nurodytas aplinkybes.

76.       Apeliaciniame skunde ieškovai taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.108 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus pripažinti ieškovei teisę 30 procentų papildomą pajų panaudoti paskolos įmokoms pagal 2011-04-28 su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytą paskolos sutartį Nr. 11-00030 padengti ir 9847,08 Eur papildomo pajaus sumą įskaityti šios paskolos įmokoms padengti. Teismas nurodė, kad pajaus grąžinimas ir skolos įskaitymas ieškovų įsipareigojimų mažinimui tapo negalimas iškėlus bankroto bylą kredito davėjai, tačiau Lietuvos centrinei kredito unijai bankroto byla neiškelta, todėl nėra jokių teisinių apribojimų, taikant CK 6.108 straipsnio nuostatas, įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus.

77.       Pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) (redakcija, galiojusi ginčo paskolos sudarymo metu) 2 straipsnio 8 dalį pajinis įnašas – tai į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti. Sumokėdamas pajinį įnašą, asmuo įgyja pajų, kuris kaip vertybinis popierius, patvirtina asmens dalyvavimą kredito unijos kapitale su kredito unijos nariui suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis (KUĮ 2 straipsnio 7 dalis). Kredito unijos pajinį kapitalą sudarantys kredito unijos narių pajiniai įnašai kredito unijai priklauso nuosavybės teise ir sudaro jos nuosavo kapitalo dalį (KUĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 39 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, kad pajiniai įnašai nuosavybės teise priklauso kredito unijai, jos narių turimų pajų suteikiamos turtinės teisės apima teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatytų apribojimų (KUĮ 14 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ši turtinė reikalavimo teisė yra susijusi su kredito unijos nario narystės kredito unijoje pasibaigimu, o jai taikomas apribojimas yra nulemtas kredito unijos veiklos specifikos, atsižvelgiant į tai, kad kredito unijos teiktinos finansinės paslaugos apima skolinimo paslaugų kredito unijos nariams teikimą. Kredito unijos narių prievolių, kylančių iš paskolos teisinių santykių, tinkamas įvykdymas yra užtikrintas įstatyme įtvirtintu disponavimo pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, apribojimu, kuris galioja tol, kol grąžinama skolinama suma su palūkanomis (KUĮ 47 straipsnio 3 dalis).

78.       Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi Pajūrio kredito unijai (paskolos davėjai) iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 3 d. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pripažinta, kad Pajūrio kredito unija veikla pasibaigė, sprendimas įsiteisėjo 2023 m. spalio 24 d. Pajūrio kredito unija buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

79.       KUĮ 75 straipsnio 3 dalies 2 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017-03-01 iki 2018-01-01) numatyta, kad teismui priėmus nutartį iškelti kredito unijai bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš bankrutuojančios kredito unijos teismo ar ne ginčo tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir aktualios redakcijos KUĮ 75 straipsnio 12 dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBI) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte. 

80.       Nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: 1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas iš juridinio asmens; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).

81.       Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis).

82.       Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, turi būti įstatymo nustatytos sąlygos įskaitymui atlikti (CK 6.130 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias teisės normas, įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pvz., šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; kt.).

83.       Kaip patvirtina civilinės bylos duomenys, nagrinėjamu atveju Unijos valdybos sprendimas dėl pajaus įnašo įskaitymo negrąžintam paskolos likučiui padengti nebuvo priimtas, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju šalis sieja priešpriešiniai reikalavimai ir jie yra vienarūšiai. Be to, ieškovai, norėdami sumažinti turimo pajinio įnašo dydį arba užskaityti pajus, prašymą Pajūrio kredito unijai turėjo pateikti iki bankroto bylos iškėlimo. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovai į kredito davėją dėl pajinio įnašo grąžinimo, panaudojimo kredito įmokoms dengti ar išstojimo iš kredito unijos naudojosi tik vieną kartą (iš 2013-12-10 Pajūrio kredito unijos valdybos protokolo nustatyta, jog buvo svarstytas I. R. prašymas sumažinti papildomą pajų paskolos ir palūkanų įsiskolinimų padengimui pagal paskolos sutartį Nr. 11-00030. Nutarta leisti sumažinti papildomą pajų 2000,00 Lt ir padengti I. R. įsiskolinimus pagal paskolos sutartį Nr. 11-00030). Duomenų, kad ieškovai būtų iki bankroto bylos iškėlimo kreipęsi dar kartą, byloje nėra.

84.       Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pajaus grąžinimas ir skolos įskaitymas ieškovų įsipareigojimų mažinimui tapo negalimas kredito davėjai iškėlus bankroto bylą, o taikyti CK 6.108 straipsnio nuostatas byloje nėra jokio pagrindo, nustačius, jog byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju šalis sieja priešpriešiniai reikalavimai ir jie yra vienarūšiai.

85.       Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, sprendžiant kitus ieškovų reikalavimus (dėl pripažinimo, kad pagal paskolos sutartį yra atsiskaityta, dėl vykdomojo įrašo panaikinimo bei dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais) ieškovai apeliaciniame skunde argumentų neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadų dėl šių reikalavimų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

86.       Dėl ieškovų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo nemotyvuotu sprendimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nustatyta, jog teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai pripažįstama esminiu proceso teisės pažeidimu.

87.       Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstą sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje H. ir kt. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 204124/92). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

88.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013).

89.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs civilinės bylos duomenis bei įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą ginčo klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė bylai aktualias teisės normas, rėmėsi tinkama teismų praktika ir pateikė savo išvadas dėl ieškovų pareikštų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamame teismo sprendime argumentuotai pateikė pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nemotyvuotumo yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs.

Dėl bylos procesinės baigties

90.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl žyminio mokesčio

91.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovams I. R. ir A. R. buvo atidėtas 848,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovų apeliacinio skundo netenkinant, 848,00 Eur žyminis mokestis valstybei priteistinas iš abiejų ieškovų lygiomis dalimis po 424,00 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

92.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

93.       Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovų apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė Lietuvos centrinė kredito unija atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2025-01-02 sąskaitą už teisines paslaugas, kurios suma 650,00 Eur, bei 2025-01-06 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 650,00 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas.

94.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

95.       Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į atsakovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad atsakovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl atsakovei Lietuvos centrinei kredito unijai iš ieškovų I. R. ir A. R. priteistina lygiomis dalimis po 325,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Lietuvos centrinei kredito unijai (į. k. 110086034) iš ieškovų I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 325,00 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovų I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 424,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                            Rasa Bartašienė

                                                                          Egidijus Mockevičius

                                                                         Birutė Simonaitienė