Civilinė byla Nr. e2-3359-1134/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18202-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 2.6.11.16; 3.2.6.1.

 (S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 18 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,

dalyvaujant ieškovui D. P. (2024 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje), jo atstovui advokatui Andriui Bubuliui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lasma motors“ atstovei advokatei Ingai Embrektaitei-Šaltenei,

tretiesiems asmenims nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lasma motors“ dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AS Inbank filialas ir I. Š..

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

I. Bylos esmė

 

1.       Byloje kilo ginčas dėl parduoto daikto (automobilio) kokybės bei atsakomybės už parduoto naudoto daikto trūkumus.

 

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

 

2.       ieškovas D. P. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lasma motors“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašo: 1) nutraukti 2023 m. liepos 5 d. tarp atsakovės ir ieškovo sudarytą Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. gamybos pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti šios sutarties šalių atžvilgiu abipusę restituciją – grąžinti ieškovui (Kredito davėjui) sumokėtą 6 900 Eur automobilio kainą, o atsakovei automobilį; 2) laikyti Kredito sutartį nutrūkusia, kaip tai numatyta Kredito sutarties 5.5 punkte; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės 1 047,18 Eur dydžio nuostolius; 4) priteisti iš atsakovės ieškovui 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, bei bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarė iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2023 m. liepos 5 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. VGM30705NKPA, sudarytos tarp vartojimo kredito davėjo „AS Inbank filialas“, vartojimo kredito gavėjo D. P. ir vartojimo kredito tarpininko UAB „Lasma motors“ vykdymą; teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos nepakeistos.

4.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2023 m. liepos 5 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš atsakovės įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos, pardavėjui sumokėjęs 6 900 Eur. Ginčo automobiliui įsigyti ieškovas tarpininkaujant atsakovei UAB „Lasma motors“ sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį su AS Inbank filialas, 6 900 Eur sumai. Kredito sutartis buvo sudaryta ieškovui labai nepalankiomis sąlygomis, nustatant labai aukštą palūkanų normą bei sutarties mokestį. Apie šias sąlygas ieškovas sužinojo tik po sutarties pasirašymo, kadangi prieš sudarant kredito sutartį UAB „Lasma motors“ vadybininkas informavo tik apie kasmėnesinę mokėtiną sumą.

5.       Anot ieškovo, sutartyje atsakovė nurodė, kad automobilis yra be didelių trūkumų, t. y. nebuvo pažymėti privalomi sutarties laukai, indikuojantys apie galimus didelius automobilio defektus. Sutartyje buvo pažymėtas privalomas laukas „smulkūs defektai“, tačiau nepateikta detalesnė informacija apie juos. Įsigijęs automobilį ir šiuo automobiliu pasinaudojęs kelis mėnesius ieškovas pastebėjo, kad automobiliui blogai pritvirtintos apatinės variklio apsaugos, nublukę priekiniai ir galiniai žibintai, ūžia guolis, jungiant atbulinę pavarą greičių dėžė smūgiuoja. 2023 m. rugsėjo 20 d. ieškovas automobilį pristatė į privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros centrą „Tuvlitą“ ir bandant atlikti privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą, buvo nustatyti šie dideli trūkumai: priekinių ir galinių gabarito žibintų, šoninių ir galinio kontūro gabarito žibintų ir dieninių žibintų sklaidytuvo (gaubto) defektai; išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) sistemos defektas – jos nėra, pakeista jos konstrukcija, ji pažeista ar neveiksminga. Ieškovas sužinojęs apie automobilio defektus elektroninio ryšio priemonėmis kreipėsi į atsakovę rašydamas atsakovei pranešimus ((duomenys neskelbtini), taip pat per messinger, ir atsakovės tinklalapyje www.kauto.lt) prašydamas, kad atsakovė susisiektų su ieškovu, tačiau atsakymo iš atsakovės nesulaukė. Nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. ieškovas telefonu bendravo su atsakovės atstovais, buvo nuvykęs į pardavimo vietą (duomenys neskelbtini), tačiau reikalinga informacija ieškovui nebuvo pateikta, o jo, kaip vartotojo, teisės nebuvo įgyvendintos.

6.       2023 m. rugsėjo 29 d. automobilis buvo pristatytas į autorizuotą Audi servisą Moller Auto Keturi Žiedai, kur automobiliui buvo atlikta pilna defektų nustatymo procedūra. Diagnostikos metu nustatyti šie automobilio defektai: elektronikos klaidos, nuplyšusi vidurinė ir galinė duslintuvo karščio izoliacija, rasoja galinis dešinės pusės žibintas, nesandarūs vožtuvų dangteliai ir purkštukų riebokšliai, nesandarus AC vamzdelis prie sausintuvo, nesandarus EGR aušintuvas, nėra greičių dėžės apsaugos, sulaužyta variklio apsauga, sutrukusi duslintuvo mova ir gofra, laisvumas iš priekinių apatinių svirčių sailentblokų, suplyšę priekinio balkio sailentblokai, stiprus tepalo prasisunkimas iš variklio, didelis vairo kolonėlės laisvumas, sulaužytos šoninės dugno apsaugos, suplyšusi išorinės granatos guma, ūžia priekinio kairio rato guolis, nukirpti visi DPF filtro laidai, DPF filtras pašalintas, automobilio kilometražo (ridos) neatitikimai. Be to, patikrinus automobilio techninę būklę bei automobilio techninę apžiūros istoriją autorizuotame Audi servise bei techninės apžiūros galiojimą ir istoriją Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijoje, buvo nustatyta, kad pirmą kartą atliekant automobilio techninę apžiūrą Lietuvoje 2016-11-28, fiksuota automobilio rida 246299 km, 2019-10-08 – 296073 km, 2021-10-06 – 317914 km, 2023-09-20 – 346570 km. Tuo tarpu Moller Auto Keturi Žiedai autorizuoto Audi atstovo pateikta 2023-09-29 fiksuota automobilio ridos ir serviso istorija rodo, kad automobiliui dar 2015-10-30 fiksuota 308263 km rida, 2016-03-18 – 324033 km rida. Taigi automobilis klientui buvo parduotas su galimai suklastota automobilio rida.

7.       2023 m. spalio 4 d. ieškovas atstovaujamas advokato padėjėjo kreipėsi į atsakovę, pateikdamas rašytinę pretenziją dėl sutarties nutraukimo, nuostolių atlyginimo bei abipusės restitucijos taikymo. Atsakovei buvo suteiktas 10 dienų terminas pateikti rašytinį atsiliepimą į rašytinę pretenziją. 2023 m. spalio 17 d. atsakovė pateikė atsakymą į ieškovo pateiktą pretenziją ir atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimus.

8.       Taigi, ieškovo teigimu, nebuvo atskleista tiksli informacija apie automobilio būklę, galimą automobilio ridos klastojimo faktą, kas galėjo lemti pirkėjo apsisprendimą įsigyti automobilį ar mokėti už jį nurodytą kainą. Atsakovė sutartyje nenurodė jokių konkrečių automobilio trūkumų, priešingai – patvirtino, kad automobilis yra labai geros būklės. Automobilio būklės apibūdinimas bei atsakovės pateikta informacija apie automobilio būklę jo apžiūros ir sutarties sudarymo metu, atsakovės, kaip profesionalaus ir atsakingo pardavėjo pozicionavimas, visiškai įtikino ieškovą, kad automobilis yra be techninių defektų. Atsakovė, kaip profesionaliai automobilių prekyba užsiimantis asmuo, savo internetiniame puslapyje www.kauto.lt; www.lauto.lt pateikia informaciją, kad „visos transporto priemonės buvo nuodugniai ištirtos, todėl varikliui ir pavarų dėžei suteikiama garantiją“. Pastebėjęs, kad automobilio techninė apžiūra galioja iki 2023 m. spalio 8 d., t. y. ėjo į pabaigą, ieškovas kreipėsi į atsakovę, pasinaudodamas atsakovės tinklalapyje įdiegtu susirašinėjimo funkcionalumu užduodamas klausimus dėl automobilio techninės apžiūros. Atsakovė patikino ieškovą teigdama, kad atsakovės parduodami automobiliai technines apžiūras praeina iš pirmo karto. Taigi, ieškovas prieš pirkdamas ginčo automobilį iš atsakovės, buvo įsitikinęs ir šia profesionalaus pardavėjo pateikta viešąją oferta buvo įtikintas, kad parduodamam ginčo automobiliui yra atlikti visi reikiami remonto darbai, automobilis yra tvarkingas, prižiūrėtas (nuodugniai ištirtas) ir ieškovas ginčo automobiliu galės naudotis tam tikrą laiką, ir kuris nereikalaus papildomų investicijų. Ieškovas informavo atsakovę, kad automobilis yra perkamas asmeniniams poreikiams tenkinti ir pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tvarkingas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį. Ieškovas nėra automobilių ekspertas ir savarankiškai atlikti išsamios techninės patikros negali. Jei ieškovui būtų pateikta pilna, teisinga ir išsami informacija apie visus automobilio defektus, ieškovas, turėdamas tokią informaciją, apskritai nebūtų sudaręs su atsakove sutarties. Šiuo metu automobilis, jį panaudojus kelis mėnesius po sutarties sudarymo ir su juo nuvažiavus ganėtinai nedidelį atstumą, negali būti eksploatuojamas ir yra neeksploatuojamas nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. 2023 m. rugsėjo 20 d. automobilio rida yra 345219 km. Sutarties sudarymo metu automobilio rida buvo 340864 km.

9.       Pastebi, kad automobilio negalima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, nurodyti trūkumai yra vertinami kaip dideli ir tokia transporto priemonė normaliomis sąlygomis negautų galiojančios techninės apžiūros talono. Automobilis negali dalyvauti viešajame eisme. Automobilio defektų pašalinimo (remonto) sąmata siekia daugiau nei du su pusę už automobilį sumokėtos kainos arba ją viršija, priklausomai nuo remonto dirbtuvių įkainių. Taigi kiti alternatyvūs ieškovo teisių gynimo būdai, kuriuos nustato CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai, yra neįmanomi ir ekonomiškai nepagrįsti. Išoriškai apžiūrint automobilį pirkimo metu ieškovui nebuvo ir negalėjo būti matomi nurodyti paslėpti defektai, juos pastebėti/nustatyti gali tik šią specifiką suprantantis ir išmanantis asmuo. Nustatyti automobilio defektai yra esminiai, apie kuriuos žinodamas prieš automobilio įsigijimą nei ieškovas, nei bet kuris kitas protingas ir apdairus asmuo tikrai nebūtų jo įsigijęs. Kaip rodo Moller Auto Keturi Žiedai atlikta pilna defektų nustatymo procedūra, esminiai automobilio trūkumai egzistavo jau pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Kadangi automobilio defektų šalinimo išlaidos gerokai viršija pačią automobilio kainą (likutinę vertę), nustatyti automobilio defektai yra esminis pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas, todėl šios sutarties nutraukimas ir abipusės restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju yra vienintelė proporcinga ieškovo teisių gynimo priemonė, geriausiai atitinkanti abiejų šalių interesus.

10.       Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. ieškovui pardavė nekokybišką automobilį ir sudarytoje sutartyje neatskleidė ieškovui automobilio trūkumų, ieškovas dėl to patyrė tiesioginių nuostolių. Ieškovas teikdamas pretenziją atsakovei ir surašant ieškinį naudojosi advokato padėjėjo paslaugomis pagal 2023 m. rugsėjo 25 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį, už kurias sumokėjo 1 000 Eur, taip pat patyrė 26,70 Eur išlaidas už privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą, kurios metu buvo nustatyti dideli automobilio trūkumai, o transporto priemonė buvo pripažinta kaip neatitinkanti techninių reikalavimų, kad galėtų dalyvauti viešajame eisme. Dėl to ieškovas buvo priverstas kreiptis į autorizuotą Audi servisą Moller Auto Keturi Žiedai, kur automobiliui buvo atlikta pilna defektų nustatymo procedūra, už kurių paslaugas sumokėta 154,28 Eur. Taip pat ieškovas, vykdydamas kreditorinius įsipareigojimus kredito davėjui dalimis sumokėjo 2023-08-05 – 173,24 Eur; 2023-09-05 – 173,24 Eur, 2023-10-05 – 173,24 Eur; 2023-11-05 – 173,24 Eur; 2023-12-05 – 173,24 Eur. Iš viso už šį laikotarpį sumokėta 866,20 Eur. Taigi iš viso ieškovas patyrė 1 047,18 Eur dydžio nuostolius.

11.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovės teigimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jo nurodyti automobilio defektai egzistavo sutarties sudarymo metu ir neatsirado jau po automobilio perdavimo ieškovui momento. Taip pat nėra pateikęs jokių duomenų ar išvadų, jog automobilio po įsigijimo negalėjo eksploatuoti, t. y., naudoti pagal paskirtį, o priešingai, ilgiau kaip 3 mėnesius juo važinėjo ir neturėjo absoliučiai jokių nusiskundimų.

12.       Atsakovė nurodė, kad atskleidė ieškovui visus jai žinomus automobilio trūkumus ir atsakovei nebuvo žinoma apie jokius kitus ar paslėptus automobilio trūkumus. Be to, sutarties 3.1.2. punktas įpareigojo ieškovą patikrinti automobilį priėmimo metu, ieškovas, sudarydamas sutartį su atsakove, apžiūrėjo automobilį ne vieną kartą, bei jį išsibandė. Ieškovas, pasirašydamas sutartį ir priimdamas automobilį įsitikino ir patvirtino, kad automobilis atitinka sutartį ir šalių suderintą jo aprašymą, o savo pasitrinkimu automobilio netikrinęs bet kokiame jo pasirinktame automobilių servise, prisiėmė atsakomybę už tai, kad pats turi pakankamą techninį supratimą ir žinių lygį, reikalingą patikrinant automobilio atitikimą sutartyje nurodytai jo būklei bei tikslui, kuriam automobilis perkamas naudoti (sutarties 5.2.1. - 5.2.4. punktai).

13.       Pastebi, kad ieškovas automobiliu naudojosi beveik 3 (tris) mėnesius, kas patvirtina, kad automobilis po jo perdavimo ieškovui momento buvo tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį jam galiojo techninė apžiūra, kurios metu jokie defektai nustatyti nebuvo, taigi, automobilis sutarties sudarymo momentu atitiko jam keliamus techninius reikalavimus. Ieškovas jokių automobilio trūkumų nepastebėjo, nusiskundimų atsakovei nereiškė, iki momento, kol reikėjo automobiliui atlikti privalomą transporto priemonės techninę apžiūrą. Jos metu nustačius automobilio defektus bei įvertinus jų pašalinimo kaštus, ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas atsakovei dėl neva nuslėptų automobilio trūkumų sutarties sudarymo metu. Atsakovė nesutiko atlyginti ieškovo turėtų nuostolių, taikyti restitucijos, kadangi ieškovo nurodyti automobilio defektai kilo ne dėl atsakovės kaltės, o atsirado būtent ieškovui eksploatuojant automobilį ir nuolat jų skaičius didėjo, būtent tikėtina dėl ieškovo galimai netinkamos automobilio eksploatacijos, nes privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu buvo nustatyta tik keletas nežymių trūkumų, o jau autorizuotame Audi servise „Moller Auto Keturi Žiedai“ jų buvo kur kas daugiau. Ieškovas nepateikia jokių rašytinių įrodymų apie kreipimąsi į atsakovę iki atsakovei pateikė 2023-10-04 „Pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto“. Faktas, jog ieškovo netenkino motyvuotas ir teisiniu reglamentavimu pagrįstas atsakovės atsisakymas tenkinti ieškovo reikalavimus, negali būti vertinama kaip atsakovės nebendradarbiavimas, ne atsakymas į ieškovo skundus, pretenzijas, jo kaip vartotojo teisių neužtikrinimas.

14.       Atsakovė pažymi, kad vieni jos parduodami automobiliai technines apžiūras turi pereiti po mėnesio nuo įsigijimo, kiti po 2 metų ir pan., o atsakovė nežino kaip jie yra eksploatuojami ir pan., visu jų naudojimo metu. Ieškovas įsigijo senesnį nei 16 (šešiolikos) metų automobilį su didele rida, viršijančia 340 tūkstančių km., todėl kaip apdairus ir protingas žmogus turėjo įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe, negalėjo tikėtis, kad visos automobilį sudarančios detalės atitiks naujo automobilio detalių charakteristikas ir automobilis po ilgesnio nei 3 mėnesių eksploatavimo negali pradėti gesti ir reikalauti papildomų investicijų savo išlaikymui. Automobilio varikliui ir pavarų dėžei atsakovė suteikė garantiją, tačiau ieškovas dėl garantijos taikymo net nesikreipė į atsakovę reikalaudamas pašalinti privalomosios techninės apžiūros metu nustatytus trūkumus, o iš karto kreipėsi į savo nuožiūra pasirinktą Audi servisą „Moller Auto Keturi Žiedai“, ir gavęs didelę ir tikėtina visai nepagrįstą automobilio trūkumų šalinimo sąmatą, suskubo reikalauti grąžinti už automobilį, kaip neva nekokybišką prekę, sumokėtų pinigų. Atsakovės vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas galimai apsigalvojo dėl įsigyto pirkinio ir jo nebenorėdamas siekia įvairiais būdais atgauti už jį sumokėtus pinigus, kartu siekiant ir neva patirtų nuostolių atlyginimo, nors sutartis nenumato, kad atsakovė po sutarties sudarymo privalo apmokėti privalomos techninės apžiūros sąskaitas ar automobilio tikrinimo pasirinktuose servisuose sąskaitas, nes tai yra automobilio savininko – ieškovo patiriamos išlaidos disponuojant ir rūpinantis savo turtu – automobiliu. Taigi, atsakovė vertina, kad jei ieškovą domintų automobilis, ieškovas visų pirma būtų reiškęs reikalavimus taikyti automobiliui garantiją, pakeisti jį lygiareikšmiu automobiliu ir pan., tačiau galima konstatuoti, kad automobiliu pasinaudojus iki privalomosios techninės apžiūros, ieškovas nusprendė už ją nemokėti, susigrąžinti už jį sumokėtus pinigus ir taip išvengti papildomų mokesčių bei kaštų, kurie yra mokėtini jo, kaip automobilio savininko, disponuojant ir rūpinantis savo turtu bei tikėtina įsigyti kitą automobilį, kuris tikėtina taip pat ieškovo netenkins kai pareikalaus pirmų kaštų.

15.       Pastebi, kad beveik visi ieškovo nurodomi trūkumai, kurie buvo nustatyti privalomosios transporto priemonės apžiūros metu bei toliau eksploatuojant automobilį, jį pristačius į Audi servisą „Moller Auto Keturi Žiedai“, yra akivaizdūs defektai, nereikalaujantys jokio specialaus tyrimo ir juos gali pastebėti atidus pirkėjas. Pats ieškovas, tikrindamas automobilį jo įsigijimo metu, jį išbandydamas aikštelėje, minėtus defektus (jeigu jie iš tiesų egzistuoja) turėjo pastebėti, jis iš viso nesistengė apžiūrėti automobilio, buvo aplaidus ir nesilaikęs sutartimi sau prisiimtų įsipareigojimų, siekia kaltę perkelti atsakovei. Be to, kadangi privalomosios techninės transporto priemonės apžiūros metu yra itin nuodugniai patikrinami automobiliai, jų defektai, todėl itin skiriantis automobilio defektams tarp nustatytų privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros metu ir vėliau defektams nustatytiems Audi servise „Moller Auto Keturi Žiedai“, darytina išvada, kad didžioji nurodytų automobilio defektų dalis galėjo atsirasti neteisingai pačiam ieškovui 3 mėnesius eksploatuojant automobilį, nes per iš esmės savaitė laiko tarp dviejų automobilio apžiūrų atsiranda labai didelis defektų išaugimas. Abejoti, kad privalomosios techninės transporto priemonės apžiūros metu buvo nustatyti ne visi automobilio defektai nėra jokio pagrindo, nes nurodytos apžiūros metu yra itin kruopščiai ir atsakingai patikrinami automobiliai, kad gatvėse būtų tik techniškai tvarkingos, saugios transporto priemonės ir nebūtų keliamas pavojus nei aplinkai, nei žmonėms.

16.       Ieškovo nurodyti trūkumai, atsiradę eksploatuojant automobilį, negali būti pagrindas nutraukti sutartį. Atsakovė nedalyvavo automobilio apžiūroje, jį ieškovui pristačius tiek privalomai transporto priemonių techninei apžiūrai, tiek į Audi servisą „Moller Auto Keturi Žiedai“, apie automobilio defektus, nustatytus apžiūros metu, atsakovei nėra žinoma, dėl ko atsakovė neturi jokio pagrindo tikėti ir nėra jokių patvirtinančių įrodymų, kad buvo fiksuojami būtent automobilio defektai ir jie iš tiesų egzistuoja. Byloje turėtų būti leista atsakovei atlikti automobilio apžiūrą automobilio trūkumams nustatyti bei nustatyti – ar ieškovo nurodyti trūkumai egzistuoja, ar jie egzistavo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną ir/ar atsirado dėl iki perdavimo buvusių priežasčių. Ieškovas nuo automobilio įsigijimo nuvažiavo su juo virš 5 000 km. Tai, kad po nuvažiuotų virš 5 000 km sugedo virš 16 metų senumo automobilis nėra niekaip susiję su atsakovės veiksmais. Atitinkamai, atsakovė laiko, kad ieškovas nėra įrodęs automobilio defektų fakto.

17.       Ieškovas taip pat nėra įrodęs ir kitos privalomos įrodyti sąlygos, tam, kad pardavėjui (atsakovei) galėtų būti taikoma atsakomybė už parduotą netinkamos kokybės prekę, t. y. faktinės aplinkybės, kad ieškovo ieškinyje nurodyti automobilio defektai egzistavo sutarties sudarymo dieną ar atsirado dėl iki perdavimo buvusių priežasčių. Tokio amžiaus automobilio gedimai gali atsirasti bet kada po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos, tačiau už defektus, atsiradusius po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos atsakovei atsakomybė nekyla. Kita vertus, minėtus defektus ieškovas turėjo pastebėti, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad atsakovė juos nuslėpė.

18.       Pastebi, kad ieškovo pateikta 2023-09-29 Audi serviso „Moller Auto Keturi Žiedai“ PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad automobilio gedimai gali būti pašalinti, ko pasėkoje yra akivaizdu, kad ieškovas savo pažeistas teises turėtų ginti kitais būdais, t. y. prašydamas pašalinti automobilio defektus arba prašydamas sumažinti automobilio kainą, o ne reikalaudamas nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį.

19.       Dėl Kredito sutarties atsakovė pažymėjo, kad ieškovui buvo aiškiai nurodytos visos pagal šią sutartį mokėtinos įmokos, įmokų mokėjimo grafikas, su kuriomis ieškovas susipažino, jam jos buvo aiškios ir priimtinos. Kredito sutartis yra pasirašyta pačio ieškovo. Kredito sutartis privalo būti vykdoma ieškovo, kas reiškia, kad ieškovas turi pareigą atsiskaityti su AS Inbank filialas, nes Kredito sutartis yra galiojanti – ji nėra nuginčyta įstatymų tvarka ar nutraukta.

20.       Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 047,18 Eur nuostolių negali būti tenkinamas, kadangi ieškovas nėra įrodęs visų privalomų įrodyti sąlygų (neteisėti veiksmai, nuostoliai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė) atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Be to, automobilio techninės apžiūros atlikimas yra kiekvieno automobilio savininko pareiga, todėl atsakovė niekaip atsakinga už tai, kad automobiliui ją reikėjo atlikti.

21.       2024 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi skyrė pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu.

22.       Ieškovas teismui pateiktame dublike nurodė, kad palaiko pilna apimtimi ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. 

23.       Ieškovas papildomai pažymėjo, kad atliktas trumpas bandomasis važiavimas asmeniui, kuris nėra profesionalus automobilių žinovas, neturi informacijos apie ne jo gyvenamam mieste veikiančius servisus, nesuteikia jokios informacijos ar duomenų apie tikrąją bandomo automobilio būklę. Atsakovė klaidingai teigia ir sugretina trumpą bandomąjį važiavimą atsakovės aikštelėje su sutartyje nurodyta galimybe patikrinti automobilį. Ieškovas, po trumpo bandomojo važiavimo atsakovės aikštelėje, nepasinaudojo savo teise patikrinti automobilį profesionaliose dirbtuvėse, nes atsakovė nedviprasmiškai savo žodiniuose teiginiuose ieškovui apžiūrint automobilį bei pateikdama informaciją savo puslapyje nurodė, kad visos transporto priemonės buvo nuodugniai ištirtos, todėl varikliui ir pavarų dėžei suteikiama garantiją, automobilis yra techniškai tvarkingas, neturi jokių defektų ir yra tinkamas eksploatuoti. Nustatyti defektai nėra akivaizdūs, kuriuos būtų galima pastebėti tik išoriškai apžiūrėjus automobilį ar jį išbandžius, pravažiuojant trumpą atstumą. Sutartyje nurodyti „smulkūs defektai“ nėra tokio pobūdžio, kokius nustatė autorizuotas Audi servisas Lietuvoje UAB Moller Auto Keturi Žiedai.

24.       Be to, nei įstatymas, nei pirkimo pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę. Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę. Šiuo atveju konstatuotina, kad teoriškai automobilis atliko savo funkciją (įmanomumas naudotis) iki kol nesuėjo terminas vykti atlikti techninės apžiūros, kurioje paaiškėjo, kad automobilis negali būti eksploatuojamas dėl defektų, kurie atsirado iki kol automobilį įsigijo ieškovas. Apie parduodamą naudotą automobilį ieškovas sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą, vėliau atvyko automobilio apžiūrėti. Kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, apžiūrėjo automobilį ir jį išbandė tik atsakovės automobilių aikštelėje. Atsakovė patikino ieškovą, kad automobilis yra tinkamas naudoti ir ištirtas bei patikrintas, pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, kad yra tik smulkūs trūkumai.

25.       Pastebi, kad galiojanti techninė apžiūra nereiškia, jog automobilis neturi paslėptų defektų, kadangi atliekant techninę apžiūrą yra atliekama vizuali automobilio apžiūra, automobilis nėra ardomas ir tikrinamos visos dalys ir jų veikimas. Taigi faktas, jog automobiliui galiojo beveik prieš du metus (2021 m. spalio 6 d.) atlikta techninė apžiūra, neįrodo tai, kad jis buvo tinkamas eksploatuoti. Atsakovė tikslingai ignoruoja faktą, kad net ir su galiojančia technine apžiūra automobilis turi paslėptų trūkumų – išimtą ir išprogramuotą DPF filtrą, be kurio automobilis negali atitikti techninės apžiūros reikalavimų. Fizinė intervencija ir mechaninis privalomo automobilio mazgo pašalinimas, be kurio automobilis tampa netinkamas naudoti, negali būti traktuojamas kaip natūralus nusidėvėjimas, atsirandantis dėl intensyvaus jo naudojimo.

26.       Pagrindas, kad automobilis važiavo 3 mėnesius nėra pakankamas įrodyti, kad sutartis buvo sudaryta sąžiningai, o automobilis sutarties sudarymo momentu neturėjo užslėptų defektų. Daikto trūkumai, išaiškėję per 1 metus nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Šiuo atveju aiškiai pateikti įrodymai, fiksuoti foto nuotraukomis, kuriuose matoma, kad atlikti pvz. DPF pašalinimo darbai ir susidariusi oksidacija metalo virinimo vietose daug anksčiau nei iki kol automobilį įsigijo ieškovas. UAB Moller Auto Keturi Žiedai yra specializuotas Audi automobilių markės remonto paslaugas ir techninę diagnostiką atliekantis servisas, kurio veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai ir nėra pagrindo abejoti jo ataskaitos pagrįstumu. Šiuo atveju sutarties pažeidimas yra esminis.

27.       Atsakovė teismui pateiktame triplike nurodė, kad palaiko pilna apimtimi atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė ieškovo ieškinio ir dubliko reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

28.       Atsakovė papildomai pažymėjo, kad ieškovui pasiūlytos sutarties sąlygos buvo priimtinos ir tinkamos, ko sekoje jis sudarė sutartį, neprieštaravo dėl sutarties sąlygų, numatančių jam atsakomybę, todėl dublike nurodyti ieškovo teiginiai yra vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, kuriais siekiama visiškai nepagrįstai savo prisiimtą atsakomybę pagal sutartį perkelti atsakovei. Paaiškina, kad atsakovė turi daugybę klientų, kurie domisi atsakovės paslaugomis, parduodamais automobiliais, todėl atsakovė į savo el. pašto dėžutę bei savo internetiniame tinklapyje per dieną gauna ne dešimtis, o dažnu atveju šimtus užklausų, kurias peržiūrėti ir atsakyti kartais užtrunka ir keletą savaičių. Atsakovė su ieškovu el. laišku bei vėlesne pretenzija susipažino beveik tuo pačiu metu, todėl buvo pateiktas tik vienas atsakymas, nes iš esmės ieškovo el. laiško ir pretenzijos turinys buvo identiški. Tai rodo atsakovę tinkamai ir laiku reagavus į ieškovo teikiamus nusiskundimus dėl galimų automobilio trūkumų, bendravus su ieškovu. Nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad ieškinyje nurodyti automobilio privalomosios techninės apžiūros metu ir Audi servise „Moller Auto Keturi Žiedai“ nustatyti automobilio trūkumai atsirado iki sutarties sudarymo momento, o ne ieškovui ilgiau kaip 3 mėnesius eksploatuojant automobilį. Ieškovo nurodomi argumentai, yra absoliučiai niekuo nepagrįsti ir laikytini gynybine ieškovo pozicija, siekiant grąžinti atsakovei automobilį ir atgauti sumokėtus pinigus. Automobiliui galiojo techninė apžiūra, kurios metu jokie defektai nustatyti nebuvo, taigi, automobilis sutarties sudarymo momentu kompetentingos institucijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir bendrąja/plačiąja prasme atitiko jam keliamus techninius reikalavimus. Ieškovas pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynybos būdą, todėl vien tik dėl šios priežasties jo ieškinio bei dubliko reikalavimas dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo turi būti atmestas. Audi serviso „Moller Auto Keturi Žiedai“ automobilio ridos ataskaita yra paprastai surašytas raštas be jokių kompetentingų institucijų parašų ir spaudų, rodančių, kad tai oficialus, įrodomąją reikšmę turintis dokumentas, todėl vertintina, kad ieškovo prašymu ir sąskaita servisas galėjo surašyti kokią tik ieškovas nori ridos ataskaitą, tačiau Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos istorijoje yra pateikta tikra automobilio rida, kuria atsakovė neabejoja, o ieškovas kaip nurodyta pirmiau prieš įsigydamas automobilį galėjo jį tikrinti bet kokiame servise, tame tarpe tikrinti ir jo ridos istoriją ir pasitikėdamas jo pasirinkto serviso ridos istorija nesudaryti sutarties dėl kilusių abejonių dėl automobilio ridos, tačiau to nedarė ir sutiko, kad automobilis yra toks, o tame tarpe ir jo rida kaip nurodyta atsakovės. Taigi ieškinyje nurodyti argumentai dėl neva galimai suklastotos automobilio ridos yra visiškai nepagrįsti, paremti įrodomosios galios neturinčiu raštu, todėl turėtų būti atmesti. Ieškovas dublike nuolat mini neva iš automobilio išimtą DPF filtrą, kaip esminį automobilio defektą, tačiau nepateikia jokio įrodymo, kad jis buvo išimtas iš automobilio iki sutarties sudarymo, o ne ieškovui eksploatuojant automobilį ilgiau kaip 3 mėnesius, todėl dubliko argumentas, kad tai nėra natūralus nusidėvėjimas ir egzistavo iki sutarties sudarymo, taip pat turi būti laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu.

29.       Trečiasis asmuo I. Š. pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad automobilį įsigijo apie 2021 m. Automobilis buvo normalios būklės, tinkamas naudoti. Buvo eksploatuojamas kasdieniam naudojimui, jokių rimtų bėdų neturėjo. Jokios specialios patikros automobiliui niekada, t. y. nei perkant, nei jį naudojant nebuvo atlikęs. Nuo atsakovės nenuslėpė jokių trūkumų, trečiajam asmeniui tokie ir nebuvo žinomi, automobilis buvo važiuojantis ir naudojamas iki pat jo pardavimo.

30.       Trečiasis asmuo AS Inbank filialas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo jeigu ginčas dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo baigtųsi ieškovo naudai, trečiasis asmuo sutinka nutraukti Kredito sutartį ir grąžinti ieškovui sumokėtas 870,00 Eur įmokas. Tokiu atveju, prašo iš atsakovės priteisti trečiajam asmeniui 6900,00 Eur sumą, kurią trečiasis asmuo yra pervedęs atsakovui. Jei 870,00 Eur įmokų suma būtų ieškovui priteista iš atsakovo, prašo atitinkamai sumažinti trečiajam asmeniui iš atsakovo prašomą priteisti 6900,00 Eur sumą ir priteisti atitinkamai 6030,00 Eur. Nurodė, kad trečiasis asmuo patikslina, kad 2024-03-20 dienai trečiasis asmuo iš ieškovo iš viso yra gavęs 5 mokėjimus, kurių suma sudaro 870,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo priteisti sumokėtą įmokų sumą pagal Kredito sutartį iš atsakovo, trečiasis asmuo pažymi, kad įmokas ieškovas atliko ne atsakovui, o trečiajam asmeniui. Teismui išsprendus bylą ieškovo naudai ir nutraukus automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, trečiasis asmuo nutrauktų Kredito sutartį ir grąžintų ieškovui jo sumokėtas įmokas bei pasinaudojęs atgręžtinio reikalavimo teise galėtų tas įmokas reikalauti iš atsakovo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo minėtas įmokas priteisti iš atsakovo, trečiasis asmuo neprieštarauja ir pažymi, kad tuo atveju jei teismas nuspręs minėtas įmokas ieškovui priteisti iš atsakovo, trečiasis asmuo prašo minėta suma sumažinti trečiajam asmeniui iš atsakovo priteisiamą sumą ir atitinkamai priteisti ne 6900,00 Eur suma, o 6030,00 Eur (6900 – 870 = 6030) sumą.

31.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartimi civilinė byla skirta nagrinėti teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka.

32.       Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas advokatas palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti.

33.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti.

Teismas

 

konstatuoja:

 

 

Ieškinys tenkintinas visiškai.

 

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

34.       Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. liepos 5 d. šalys sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas D. P. iš atsakovės UAB “Lasma motors” įsigijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta automobilio kaina 6900 Eur (atsiskaitymo būdas – bankiniu pavedimu), transporto priemonės privalomoji techninės apžiūra pažymėta, jog galioja. Sutartyje buvo pažymėtas privalomas laukas „smulkūs defektai“, tačiau nepateikta detalesnė informacija apie juos. Ginčo automobiliui įsigyti ieškovas tarpininkaujant atsakovei UAB „Lasma motors“ sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį su AS Inbank filialas, 6 900 Eur sumai.

35.       Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį, taip pat taikyti dvišalę restituciją ir grąžinti atsakovei automobilį, o trečiajam asmeniui (kredito davėjui) už automobilį sumokėtą kainą – 6900 Eur. Ieškovas nurodė, kad įsigijus automobilį iš atsakovės paaiškėjo, jog automobilis netinkamas eksploatuoti, o nustatytų defektų pašalinimo kaina yra didelė. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nesutiko su ieškovo reikalavimais nutraukti sutartį ir taikyti dvišalę restituciją. Pažymėjo, kad ieškovas pirko ne naują, o naudotą automobilį. Pagal galiojančią tarp šio ginčo šalių pasirašytą sutartį, ieškovas turėjo pareigą tikrinti automobilį, o to nedaręs prisiėmė atsakomybę, kad pats turi pakankamą techninį supratimą ir žinių lygį, reikalingą patikrinant automobilio atitikimą sutartyje nurodytai jo būklei bei tikslui, kuriam jis perkamas naudoti. Atsakovės teigimu, ieškovas nepastebėjo jokių automobilio defektų, automobiliu nesiskundė iki momento, kol reikėjo automobiliui atlikti privalomą transporto priemonės techninę apžiūrą. Be to, sudarant automobilio pirkimo pardavimo sutartį automobiliui galiojo techninė apžiūra, kurios metu jokie defektai nustatyti nebuvo, taigi, automobilis sutarties sudarymo momentu atitiko jam keliamus techninius reikalavimus. Automobilis 3 mėnesius buvo ieškovo žinioje ir buvo eksploatuojamas ieškovo nuožiūra. Po 3 mėnesių automobiliui būnant ieškovo žinioje, ieškovui nuvykus į privalomą transporto priemonių techninę apžiūrą, buvo nustatyti ieškinyje nurodyti automobilio trūkumai, o vėliau, ieškovui dar ilgiau eksploatuojant automobilį, autorizuotame Audi servise „Moller Auto Keturi Žiedai“ automobilio trūkumai buvo dar labiau išplėsti. Atsakovės teigimu, šios aplinkybės patvirtina faktą, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį automobilis kompetentingos institucijos buvo pripažintas tinkamu naudoti, parduota transporto priemonė bendrąja/plačiąja prasme atitiko techninius reikalavimus, nes jai galiojo techninė apžiūra, tačiau po automobilio buvimo ieškovo žinioje, automobilio trūkumai vis didėjo, kas aiškiai rodo faktą, kad Sutarties sudarymo metu automobilis jokių defektų, kurie nebuvo nurodyti ieškovui neturėjo, o atsirado būtent ieškovui eksploatuojant automobilį ir nuolat jų skaičius didėjo, būtent tikėtina dėl ieškovo galimai netinkamos automobilio eksploatacijos. Visi ieškovo nurodomi trūkumai, yra akivaizdūs defektai, nereikalaujantys jokio specialaus tyrimo ir juos gali pastebėti atidus pirkėjas.

36.       Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybės už po sutarties sudarymo nustatytus parduoto automobilio trūkumus.

37.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo teises gina vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, kuri įtvirtina pirkėjo teisę, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

38.       CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

39.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotą naudotą daiktą buvo galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

40.       CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Šio straipsnio 6 dalis numato, jog laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

41.       Pagal CK 6.333 straipsnio nuostatas parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu, tačiau visais atvejais turi realiai egzistuoti galimybė daiktą normaliai eksploatuoti pagal įprastinę paskirtį (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 6 dalis).

42.       Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011). Taigi pirkėjo reikalavimui (nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją) patenkinti turi būti nustatyta, kad parduotas daiktas (šiuo atveju – automobilis) turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos pirkėjas nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo, ir jie yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas (šiuo atveju – automobilis) negali būti naudojamas pagal paskirtį.

43.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo sudaryta vartojimo Sutartis (atsakovė UAB „Lasma motors“ yra verslininkė, užsiimanti automobilių pardavimu, o ieškovas yra fizinis asmuo, pirkęs automobilį asmeniniam naudojimui), todėl, teismo įsitikinimu, šiam ginčui taikytinos ir vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios įstatymų nuostatos.

44.       Pagal vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį, pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, privalo perduoti pirkėjui – fiziniam asmeniui, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti sutartyje įtvirtintus reikalavimus atitinkantį daiktą, o jei jie sutartyje neaptarti – daiktą, atitinkantį įprastus reikalavimus (CK 6.329 – 6.343, 6.350 straipsniai).

45.       Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius ( ).

46.       Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalis).

47.       Pirkėjo – vartotojo – teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą įtvirtintos CK 6.363 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įstatymo nuostatų aiškinimo pažymima, kad, skirtingai nei taikant CK 6.334 straipsnį, vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu nėra siejama su sutarties pažeidimo esmingumu. Aiškinimas, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinto vartotojo teisių gynimo būdo taikymas yra galimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitiktų teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties instituto tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Pirkėjo – vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis nei įprasta sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis.

48.       Kaip byloje nustatyta, ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir iš karto po jo įsigijimo važiuos tinkamai be jokių papildomų sąnaudų. Prieš sutinkant pirkti automobilį ieškovas apžiūrėjo automobilį, jį išbandė. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovas, automobilis atrodė techniškai tvarkingas ir tuo metu savo tiesioginę funkciją atliko. Ieškovo lūkestį, kad įsigyjamas automobilis yra tinkamos kokybės, turėjo patvirtinti ir tai, kad atsakovė nei savo internetiniame puslapyje, nei su ieškovu sudarytoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė jokių automobilio trūkumų.

49.       Pažymėtina, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y., kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (LR CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Iš to seka, kad būtent pirkėjas turi įrodyti, jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus.

50.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. ieškovas automobilį pristatė į privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros centrą „Tuvlitą“ ir bandant atlikti privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą, buvo nustatyti šie dideli trūkumai: priekinių ir galinių gabarito žibintų, šoninių ir galinio kontūro gabarito žibintų ir dieninių žibintų sklaidytuvo (gaubto) defektai; išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) sistemos defektas – jos nėra, pakeista jos konstrukcija, ji pažeista ar neveiksminga. Atsižvelgiant į visus nustatytus automobilio trūkumus, priimtas sprendimas, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, todėl automobiliui neleidžiama dalyvauti viešajame eisme. 2023 m. rugsėjo 29 d. automobilis buvo pristatytas į autorizuotą Audi servisą Moller Auto Keturi Žiedai, kur automobiliui buvo atlikta pilna defektų nustatymo procedūra. Diagnostikos metu nustatyti šie automobilio defektai: elektronikos klaidos, nuplyšusi vidurinė ir galinė duslintuvo karščio izoliacija, rasoja galinis dešinės pusės žibintas, nesandarūs vožtuvų dangteliai ir purkštukų riebokšliai, nesandarus AC vamzdelis prie sausintuvo, nesandarus EGR aušintuvas, nėra greičių dėžės apsaugos, sulaužyta variklio apsauga, sutrukusi duslintuvo mova ir gofra, laisvumas iš priekinių apatinių svirčių sailentblokų, suplyšę priekinio balkio sailentblokai, stiprus tepalo prasisunkimas iš variklio, didelis vairo kolonėlės laisvumas, sulaužytos šoninės dugno apsaugos, suplyšusi išorinės granatos guma, ūžia priekinio kairio rato guolis, nukirpti visi DPF filtro laidai, DPF filtras pašalintas, automobilio kilometražo (ridos) neatitikimai. Byloje taip pat yra pateiktas 2024 m.  gegužės 6 d. Audi serviso “Moller Auto Keturi Žiedai” serviso vadovo atsakymas, kad 2023-09-29 nuotraukose, kuriose fiksuoti DPF filtro pašalinimo požymiai, matyti, kad suvirinimo siūlės yra senesnės nei trys mėnesiai. Be to, patikrinus automobilio techninę būklę bei automobilio techninę apžiūros istoriją autorizuotame Audi servise bei techninės apžiūros galiojimą ir istoriją Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijoje, buvo nustatyta, kad pirmą kartą atliekant automobilio techninę apžiūrą Lietuvoje 2016-11-28, fiksuota automobilio rida 246299 km, 2019-10-08 – 296073 km, 2021-10-06 – 317914 km, 2023-09-20 – 346570 km. Tuo tarpu Moller Auto Keturi Žiedai autorizuoto Audi atstovo pateikta 2023-09-29 fiksuota automobilio ridos ir serviso istorija rodo, kad automobiliui dar 2015-10-30 fiksuota 308263 km rida, 2016-03-18 – 324033 km rida.

51.       Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 178 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui parduotas automobilis negali būti pripažintas tinkamos kokybės, nes jis neatitinka įprastų tokioms prekėms keliamų reikalavimų ir pagrįstų ieškovo (vartotojo) lūkesčių.

52.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 223 punktas numato, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą. Viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių, priekabų reikiamą techninę būklę užtikrina transporto priemonės valdytojas (Kelių eismo taisyklių 227 punktas). Tai reiškia, kad nepaisant turimos galiojančios techninės apžiūros, jos valdytojas turi užtikrinti, jog jo valdoma transporto priemonė visą techninės apžiūros galiojimo laikotarpį atitiktų tuos reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą. Kaip minėta, 2023-09-20 automobilio privalomosios techninės apžiūros atlikimo metu nustatyta, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų ir negalima dalyvauti viešajame eisme, todėl akivaizdu, jog ieškovas negali naudoti jos pagal tiesioginę paskirtį. Be to, tokį automobilį eksploatuoti draudžia ir teisės aktai, o būtent Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtinti „Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai“, kurių 14 punkte nurodyta, kad, atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai vertinami pagal šiuos vertinimo kriterijus: nedidelis trūkumas (NT); didelis trūkumas (DT); pavojingas trūkumas (PT). Šio įsakymo 15 punkte nurodyta, kad kai transporto priemonėje nustatomi du ir daugiau nedideli tos pačios srities trūkumai ir dėl bendro tų trūkumų poveikio kyla didesnis pavojus eismo saugumui, transporto priemonė laikoma turinti didelį trūkumą ir dėl to yra techniškai netvarkinga. Kai transporto priemonėje nustatomi du ir daugiau dideli tos pačios srities trūkumai ir dėl bendro tų trūkumų poveikio kyla didesnis pavojus eismo saugumui, transporto priemonė laikoma turinti pavojingą trūkumą ir dėl to yra techniškai netvarkinga. Susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 „Dėl privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo aprašo 24 punkte nurodyta, kad techninės apžiūros rezultatų ataskaita su joje nurodytais privalomosios apžiūros metu nustatytais dideliais trūkumais ir (ar) pavojingais trūkumais, nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme. Taigi, Lietuvos ir Vokietijos UAB TUVLITA Vilniaus techninės apžiūros centrui nustačius 2 didelius ir 4 nedidelius transporto priemonės trūkumus, nurodyta transporto priemonė dalyvauti viešajame eisme negali. Atsakovė priešingų įrodymų, t. y. įrodymų, patvirtinančių kitokią, tinkamą eksploatuoti transporto priemonės būklę, nepateikė, ekspertizės byloje neprašė. Aplinkybė, kad automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2021-10-06 ir galiojo iki 2023 metų spalio mėnesio, kuomet pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2023-07-05, o automobilio techninis įvertinimas atliktas 2023-09-20, nesudaro pagrindo išvadai, kad automobilis buvo tinkamos techninės būklės jo pardavimo metu, kaip teigia atsakovė. Teismas sutinka su atsakovu, kad parduotas automobilis pakankamai senas (16 metų) bei daug naudotas (rida virš 340000 km), ir kad dalis techninės apžiūros metu nustatytų trūkumų galėjo atsirasti dėl ilgos automobilio eksploatacijos, tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu turėjo tikėtis, kad automobilis dėl jo natūralaus nusidėvėjimo bus be dpf filtro. 

53.       Dar daugiau, Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų tvirtinimo“ patvirtinti Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, galioję sutarties sudarymo metu, nustatė, kad variklio ir išmetimo sistemoje neturi būti konstrukcinių pakeitimų, turinčių įtakos degimo produktams (deginiams) (12.3.1 punktas). Tokį patį reikalavimą įtvirtina ir šiuo metu galiojantys Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260. Tai liudija, kad ieškovas teisus, jog dėl automobilio išmetamosios sistemos pakeitimo – dpf filtro pašalinimo/ išpjovimo, sutarties sudarymo metu ieškovui atsakovės parduotas automobilis neatitiko įprastų tokiam daiktui keliamų reikalavimų, dėl kurių jis negali būti naudojamas pagal įprastą paskirtį. Kaip teisingai pažymėjo ieškovas, fizinė intervencija ir mechaninis privalomojo automobilio mazgo pašalinimas, be kurio automobilis tampa netinkamas naudoti, negali būt traktuojamas kaip natūralus nusidėvėjimas, atsirandantis dėl intensyvaus jo naudojimo. Tai, kad apžiūrint automobilį, ieškovui nekilo klausimų dėl dpf filtro, neatleidžia atsakovės nuo pareigos atskleisti visą informaciją apie padarytus automobilius pakeitimus, kurie galėtų turėti (o šiuo atveju – akivaizdu, kad ir turėjo) įtakos sprendžiant klausimą dėl automobilio pirkimo.

54.       Atsakovė teigia, kad ieškovas nei ieškinyje, nei prie jo pridėtuose prieduose nepateikia jokių įrodymų, jog automobilio defektai (dpf filtro pašalinimas/ išpjovimas) egzistavo sutarties sudarymo metu ir neatsirado jau po automobilio perdavimo ieškovui momento. Tačiau teismas kritiškai vertina minėtas atsakovės teiginius, kadangi ieškovo pateikti įrodymai, fiksuoti foto nuotraukomis, kuriuose yra matoma, kad atlikti DPF pašalinimo darbai ir susidariusi oksidacija metalo virinimo vietose buvo daug anksčiau nei iki kol automobilį įsigijo ieškovas. Minėtas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas 2024 m. gegužės 6 d. Audi serviso UAB “Moller Auto Keturi Žiedai” serviso vadovo atsakymas, kad 2023-09-29 nuotraukose, kuriose fiksuoti DPF filtro pašalinimo požymiai, matyti, kad suvirinimo siūlės yra senesnės nei trys mėnesiai.

55.       Pažymėtina, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taip pat pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos.

56.       Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į autorizuoto Audi serviso UAB “Moller Auto Keturi Žiedai” nustatatus, automobilio trūkumus ir jų pobūdį (elektronikos klaidos, nuplyšusi vidurinė ir galinė duslintuvo karščio izoliacija, rasoja galinis dešinės pusės žibintas, nesandarūs vožtuvų dangteliai ir purkštukų riebokšliai, nesandarus AC vamzdelis prie sausintuvo, nesandarus EGR aušintuvas, nėra greičių dėžės apsaugos, sulaužyta variklio apsauga, sutrukusi duslintuvo mova ir gofra, laisvumas iš priekinių apatinių svirčių sailentblokų, suplyšę priekinio balkio sailentblokai, stiprus tepalo prasisunkimas iš variklio, didelis vairo kolonėlės laisvumas, sulaužytos šoninės dugno apsaugos, suplyšusi išorinės granatos guma, ūžia priekinio kairio rato guolis, nukirpti visi DPF filtro laidai, DPF filtras pašalintas, automobilio kilometražo (ridos) neatitikimai), konstatuotina, kad nustatyti defektai nėra akivaizdūs, kuriuos būtų galima pastebėti tik išoriškai apžiūrėjus automobilį ar jį išbandžius, pravažiuojant trumpą atstumą. Pažymėtina, kad sutartyje nurodyti „smulkūs defektai“ nėra tokio pobūdžio, kokius nustatė autorizuotas Audi servisas Lietuvoje UAB „Moller Auto Keturi Žiedai“. Pačių trūkumų pobūdis lemia tai, kad tik patikrinus automobilį techninėse dirbtuvėse, galima pastebėti jo trūkumus, ir kad plika akimi, bet koks vidutinis vartotojas jų nepamatys (pvz. DPF filtro išprogramavimas, automobilio ridos neatitikimas).  Pažymėtina ir tai, kad ieškovo įsigyto automobilio trūkumai buvo nustatyti atlikus išsamią automobilio diagnostiką specializuotame servise, todėl atsižvelgiant į nustatytų defektų pobūdį, darytina išvada, kad ieškovas tokių trūkumų negalėjo pastebėti, nes jie vizualiai yra nematomi.

57.       Atmestini argumentai, kad ieškovas pirkdamas naudotą automobilį, būdamas rūpestingas ir apdairus, galėjo pasinaudoti teise patikrinti perkamą naudotą automobilį kreipiantis į specialistus.

58.       Pažymėtina, kad pirkėjas turi teisę patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 straipsnis), bet ne pareigą, o pardavėjas turi pareigą patvirtinti (garantuoti) daikto kokybę, pranešti apie parduodamo daikto trūkumus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-182/2009). Todėl šiuo atveju, nesutiktina, kad ieškovas, pirkdamas naudotą automobilį, kaip apdairus ir protingas žmogus, privalėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę) kreipiantis į specialistus, tačiau šia teise nepasinaudojo, prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Net kai pardavėjas paragino pirkėją patikrinti daiktus, o šis prieš sudarydamas sutartį jų nepatikrino, negalima riboti pardavėjo atsakomybės už tai, kad daiktai neatitinka reikalavimų, dėl to, jog pirkėjas galėjo pats patikrinti daiktus ir sužinoti apie jų trūkumus, išskyrus atvejus, kai pardavėjas, ragindamas pirkėją patikrinti daiktus, nurodo galint būti jų trūkumų.

59.       Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą - už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-182/2009). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Be to, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Šiuo gi nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad teoriškai automobilis atliko savo funkciją (įmanomumas naudotis) iki kol nesuėjo terminas vykti atlikti techninės apžiūros, kurioje paaiškėjo, kad automobilis negali būti eksploatuojamas dėl defektų, kurie atsirado iki kol automobilį įsigijo ieškovas. 

60.       Teismas taip pat nesutinka su atsakovės argumentais, kad nustatyti automobilio defektai galimai buvo sąlygoti paties ieškovo netinkamo transporto priemonės eksploatavimo, nes po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki defektų nustatymo automobilis buvo intensyviai naudojamas, juo buvo nuvažiuota apie 3000 km.

61.       Pažymėtina, kad šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, kas reiškia, kad taikytinos ne tik bendrosios pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (CK 6.317-6.334 straipsniai), bet ir papildomos vartotojo teisinės garantijos, nustatytos CK 6.350 - 6.364 straipsniuose. Pagal bendrąją CK 6.363 straipsnio 2 dalyje nustatytą taisyklę pardavėjas yra atsakingas už bet kokį neatitikimą, esantį prekių pateikimo metu. Atitikties sutarčiai prezumpcija gali būti nuginčijama pirkėjui pateikus neatitikimo egzistavimo įrodymų. CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatyta nuo šio principo nukrypti leidžianti taisyklė – daikto (prekės) kokybės trūkumai, paaiškėję per šešis mėnesius nuo jų perdavimo, jeigu neįrodoma kitaip, laikomi buvusiais perdavimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis Nr. e3K-3-239-378/2019).

62.        CK 6.363 straipsniu į nacionalinę teisę perkeliamos 1999 m. gegužės 25 d. E. P. ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (toliau – Direktyva 1999/44/EB) nuostatos. Pagal nusistovėjusią E. S. T. T. (toliau – ESTT) praktiką, nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas (ESTT 2005 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. N. prieš O. T. Ellados AE, C-196/02, 73 punktas; 2010 m. sausio 28 d. sprendimo byloje Uniplex (UK) Ltd prieš NHS B. S. Authority, C-406/08, 45, 46 punktus ir juose nurodytą šio teismo praktiką). Direktyvos 1999/44/EB 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta savo esme analogiška taisyklė, kad jeigu neįrodyta kitaip, bet koks neatitikimas, išaiškėjęs per šešis mėnesius nuo prekių pateikimo, laikomas egzistavusiu pateikimo metu. ESTT, aiškindamas minėtos normos turinį, konstatavo, kad tuo atveju, kai neatitikimas išaiškėja per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo, Direktyvos 1999/44/EB 5 straipsnio 3 dalis švelnina vartotojo įrodinėjimo naštą, nes nustatyta, kad neatitikimas egzistavo pateikimo momentu. Tačiau siekdamas pasinaudoti šiuo palengvinimu vartotojas turi įrodyti tam tikrus faktus. Pirma, vartotojas turi teigti ir įrodyti, kad parduota prekė neatitinka atitinkamos sutarties, pavyzdžiui, ji neturi joje nurodytų savybių ar netinkama įprastam šios rūšies prekių naudojimui. Vartotojas turi įrodyti tik neatitikimo egzistavimą. Jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju. Antra, vartotojas turi įrodyti, kad nagrinėjamas neatitikimas išaiškėjo, t. y. materialiai paaiškėjo, per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo. Išaiškėjus šiam neatitikimui per trumpą šešių mėnesių laikotarpį, galima manyti, kad nors neatitikimas išaiškėjo prekę pateikus, pateikimo momentu jis „embriono būsenos“ jau egzistavo. Taigi, prireikus verslininkas turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Jei pardavėjas negali pakankamai įrodyti, kad neatitikimo priežastis ar kilmė yra po prekės pateikimo atsiradusios aplinkybės, Direktyvos 1999/44/EB 5 straipsnio 3 dalyje suformuluota prezumpcija leidžia vartotojui pasinaudoti šioje direktyvoje įtvirtintomis teisėmis (ESTT 2015 m. birželio 4 d. sprendimas byloje F. F. prieš A. H. Ochten BV, C-497/13, 68–74 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad nei Direktyvoje 1999/44/EB, nei ją įgyvendinančiose LR CK nuostatose nereikalaujama, jog defektas būtų akivaizdus jau daikto perdavimo metu – pakanka, kad būtų priežastys tokiam defektui išryškėti ar atsirasti ateityje garantinio laikotarpio metu. Tai ypač aktualu kalbant apie kompleksinius ir technologiškai sudėtingesnius daiktus, kadangi jų trūkumams (kuriuos sukeliančios priežastys jau yra daikto perdavimo metu) išryškėti gali reikėti daugiau laiko, tačiau vėlesnis jų paaiškėjimas nepaneigia nei fakto, jog tai – trūkumas, nei to, kad daikto kokybė buvo netinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis Nr. e3K-3-5-915/2018).

63.       Byloje nustatyta, kad parduoto naudoto automobilio trūkumai paaiškėjo per šešių mėnesių laikotarpį nuo daikto pardavimo ( t. y. automobilį panaudojus du mėnesius po sudarymo paaiškėjo, kad automobilis negali būti eksploatuojamas), o atsakovė nepateikė įrodymų, kad trūkumai atsirado dėl netinkamo transporto priemonės eksploatavimo, todėl atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių automobilio defektų atsiradimą dėl ieškovo kaltės, t. y. netinkamo eksploatavimo, bei nesant duomenų, kad apie šiuos automobilio trūkumus ieškovui buvo žinoma ir/ar turėjo būti žinoma sutarties sudarymo metu, atsakomybė už nustatytus trūkumus tenka atsakovei. Teismas pažymi ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atliktos techninės apžiūros Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ metu ir / atliktos apžiūros Audi servise UAB “Moller Auto Keturi Žiedai” metu užfiksuoti automobilio trūkumai galėjo būti kaip ieškovo nuvažiuotų apie 3000 km pasekmė.

64.       Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad ieškovo įsigyto automobilio rida yra neoriginali. Patikrinus automobilio techninę būklę bei automobilio techninę apžiūros istoriją autorizuotame Audi servise bei techninės apžiūros galiojimą ir istoriją Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijoje, nustatyta, kad pirmą kartą atliekant automobilio techninę apžiūrą Lietuvoje 2016-11-28, fiksuota automobilio rida 246299 km, 2019-10-08 – 296073 km, 2021-10-06 – 317914 km, 2023-09-20 – 346570 km. Tuo tarpu UAB „Moller Auto Keturi Žiedai“ autorizuoto Audi atstovo pateikta 2023-09-29 fiksuota automobilio ridos ir serviso istorija rodo, kad automobiliui dar 2015-10-30 fiksuota 308263 km rida, 2016-03-18 – 324033 km rida. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad apie atsuktą ridą atsakovė nieko nežinojo. Tačiau taip pat nepateikė ir įrodymų, kad automobilio pirkimo–pardavimo metu šis automobilio trūkumas buvo aptartas su ieškovu ar jis buvo toks akivaizdus, kad ieškovas be specialaus tyrimo būtų galėjęs jį pastebėti. Teismo vertinimu, ši aplinkybė (ridos duomenys) taip pat patvirtina, kad automobilis ieškovui buvo parduotas su paslėptais trūkumais, t. y. pakeista rida. Automobilio rida yra svarbus faktorius sprendžiant apie automobilio vertę, nusidėvėjimą, naudingumą ir kitas technines charakteristikas, todėl neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kuomet šioje situacijoje liktų neapgintos ieškovo teisės. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti autorizuoto Audi centro UAB “Moller Auto Keturi Žiedai” automobilio techninės apžiūros ataskaitos pagrįstumu, kadangi UAB “Moller Auto Keturi Žiedai” yra specializuotas Audi automobilių markės remonto paslaugas ir techninę diagnostiką atliekantis servisas, kurio veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai.

65.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, ar atsakovė žinojo ar nežinojo apie tikrąją transporto priemonės techninę būklę, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybės už daikto kokybės trūkumus. Kaip minėta, atsakovė pirkimo-pardavimo sutartyje neaptarė jokių transporto priemonės trūkumų, taip pat jų nenurodė ir apžiūros metu, o transporto priemonę pardavė kaip techniškai tvarkingą. Pardavėjos žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju ieškovas neprivalėjo įrodyti, kad atsakovė žinojo apie minėtus trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-159/2003). Pažymėtina, kad atsakovė, užsiimdama prekybos automobiliais veikla, turėjo pati patikrinti visus prieinamus duomenis apie automobilį, žinoti apie defektus ir pranešti pirkėjui, o nepranešus atsako už šiuos trūkumus (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

66.       Teismas, spręsdamas klausimą ar Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ ataskaitoje ir Audi serviso UAB “Moller Auto Keturi Žiedai” PVM sąskaitoje – faktūroje užfiksuoti automobilio trūkumai yra esminiai, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal UAB “Moller Auto Keturi Žiedai” sąmatą, automobilio defektų pašalinimas ieškovui kainuotų 18 938,64 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad automobilio defektų šalinimo kaina yra didelė, t. y. daugiau nei du su puse karto viršija automobilio kainą. Atsakovė su sąmata ir joje nurodytomis kainomis nesutiko, tačiau jokių įrodymų, jog automobilio defektus galima pašalinti už mažesnę kainą, į bylą nepateikė ir nenurodė.

67.       Teismas pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju, kaip minėta šiame teismo sprendime, nustatyta, kad ieškovas automobilį įsigijo tam, kad galėtų juo važinėti asmeninių poreikių tenkinimui. Tuo tarpu Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ ataskaitoje nurodyta, kad dėl nustatytų trūkumų transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Taip pat nurodyta, kad ataskaita su neigiama išvada nesuteikia teisės eksploatuoti transporto priemonės. Taigi, ieškovas, įsigijęs automobilį iš atsakovės, dėl paaiškėjusios automobilio techninės būklės ir nustatytų trūkumų, negali saugiai juo naudotis pagal tiesioginę paskirtį, neinvestuodamas į jį papildomų lėšų.

68.       Taigi, teismas konstatuoja, kad atsakovė nagrinėjamu atveju nepateikė jokių įrodymų, kad ji sutarties sudarymo metu ieškovą informavo apie visus automobilio trūkumus, kurie buvo užfiksuoti Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ ataskaitoje ir Audi serviso UAB “Moller Auto Keturi Žiedai” PVM sąskaitoje – faktūroje, kad automobilio trūkumai atsirado po automobilio perdavimo ieškovui dėl to, kad ieškovas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, kaip tai numato CK 6.333 straipsnio 3 dalis. Tuo tarpu ieškovas (pirkėjas) nagrinėjamu atveju įrodė, kad atsakovės (pardavėjos) parduota prekė (automobilis) buvo ir yra su trūkumais, t. y. nekokybiška. Be to, ieškovas įrodė, kad atsakovė, apžiūrint automobilį ir sudarant sutartį, neinformavo jo apie visus automobilio trūkumus, kad trūkumus galima buvo pastebėti tik turint specialių žinių, o juos visus žinant ieškovas nebūtų sudaręs sutarties. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad ieškovas iš atsakovės įsigijo automobilį, kuris dėl sutarties sudarymo metu buvusių trūkumų negali būti eksploatuojamas, t. y. naudojamas pagal tikslinę paskirtį, neinvestuojant į jį papildomų ir pakankamai didelių lėšų, todėl teismas sprendžia, kad nupirkto daikto kokybės trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę reikalauti ieškovui atsisakyti sutarties ir taikyti CK 6.334 straipsnio 4 dalį.

69.       Teismas, įvertindamas šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovo reikalavimus tenkinti ir nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės 2023 m. liepos 5 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovą įpareigoti grąžinti atsakovei automobilį, o atsakovę įpareigoti trečiajam asmeniui AS Inbank filialui (kredito davėjui) (2023-07-05 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties 5.8 punktas) grąžinti sumokėtus už automobilį pinigus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas yra tinkamas, nes ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. ieškovas tikėjosi įsigyti tvarkingą automobilį, kurį galės eksploatuoti, tačiau to daryti dėl užfiksuotų automobilio trūkumų negali, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, atsakovas, o tuo labiau teismas, nebūdamas aktyvus šios kategorijos bylose, negali nuspręsti už pirkėją, kokia teise jis gali naudotis, siekdamas apginti turtinius interesus.

70.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1047,18 Eur patirtų tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro 154,28 Eur išlaidos už automobilio apžiūrą ir defektų surašymą UAB „Moller Auto Keturi Žiedai“, 26,70 Eur išlaidos už automobilio techninę apžiūrą ir 866,20 Eur sumokėtos įmokos kredito davėjui AS Inbank filialui (trečiajam asmeniui) pagal 2023-07-05 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį.

71.       Pagal CK 6.363 straipsnio 9 dalį pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kadangi ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties, darytina išvada, kad visos aukščiau nurodytos 1047,18 Eur išlaidos nulemtos atsakovės ieškovui parduotos nekokybiškos prekės, todėl laikytinos ieškovės nuostoliais. Kadangi nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir būtinos yra pagrindas jas priteisti ieškovui iš atsakovės (CK 6.245-6.249, 6.253 straipsniai).

72.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui iš atsakovės šiuo teismo sprendimu priteista 866,20 Eur ieškovo kredito davėjui sumokėtų eilinių įmokų pagal kredito sutartį, šia suma ( t. y. 866,20 Eur) mažintina trečiajam asmeniui (kredito davėjui) AS Inbank filialui iš atsakovės prašoma priteisti 6900 Eur suma, sumokėta už transporto priemonę. Taigi šiuo teismo sprendimu iš atsakovės trečiajam asmeniui AS Inbank filialui priteisiama jos sumokėta automobilio kaina, kuri yra lygi 6033,80 Eur (6900 Eur – 866,20 Eur) sumai.

73.       Ieškovas taip pat prašo laikyti Kredito sutartį nutrūkusia, kaip tai numatyta Kredito sutarties 5.5 punkte.

74.       Kredito sutarties 5.5 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka gavėjui pasinaudojus teise atsisakyti prekės pirkimo–pardavimo sutarties, be jokių papildomų įsipareigojimų nutrūksta ir ši sutartis.

75.       Nagrinėjamu atveju ginčui tarp ieškovo ir atsakovės pasibaigus ieškovo naudai ir nutraukus automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, 2023-07-05 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis laikytina nutrūkusia, kaip tai numatyta Kredito sutarties 5.5 punkte. Taigi šis ieškovo reikalavimas taip pat tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

76.       Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

77.       CK

 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus raštu pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Bendroji norma, nustatanti palūkanų už pinigines prievoles dydį, yra įtvirtinta CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1047,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

78.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

79.       Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus visiškai, ieškovas remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

80.       Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės už ieškinį sumokėtą 234 Eur žyminį mokestį ir 1850 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (t. y. 1000 Eur už pretenzijos atsakovei ir ieškinio parengimą, 850 Eur už dubliko, atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimą ); pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

81.       Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

82.       Teismo vertinimu, ieškovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs ginčo pobūdį, ieškovo rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumo laipsnį, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia ieškovui iš atsakovės 2084 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

83.       Byloje patirta 20,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

 

84.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas 2023 m. liepos 5 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. VGM30705NKPA, sudarytos tarp vartojimo kredito davėjo „AS Inbank filialas“, įmonės kodas 305340173, vartojimo kredito gavėjo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir vartojimo kredito tarpininko uždarosios akcinės bendrovės „Lasma motors“, įmonės kodas 305694859, vykdymas.

85.       Patenkinus ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškovo D. P. ieškinį tenkinti visiškai .

Nutraukti 2023 m. liepos 5 d. ieškovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lasma motors“, juridinio asmens kodas 305694859, sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.

Taikyti restituciją.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lasma motors“, juridinio asmens kodas 305694859, trečiajam asmeniui AS Inbank filialui, juridinio asmens kodas 305340173, jo sumokėtą automobilio kainą – 6033,80 Eur (šešis tūkstančius trisdešimt tris eurus ir 80 ct).

Įpareigoti ieškovą D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lasma motors“, juridinio asmens kodas 305694859, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lasma motors“, juridinio asmens kodas 305694859, ieškovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1047,18 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt septynis eurus ir 18 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1047,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2084 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Laikyti 2023 m. liepos 5 d. tikslinę paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VGM30705NKPA, sudarytą tarp vartojimo kredito davėjo „AS Inbank filialas“, įmonės kodas 305340173, vartojimo kredito gavėjo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir vartojimo kredito tarpininko uždarosios akcinės bendrovės „Lasma motors“, įmonės kodas 305694859, nutrūkusia.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lasma motors“, juridinio asmens kodas 305694859, valstybės naudai 20,18 Eur (dvidešimt eurų ir 18 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                    Marina Vladimircevienė