Baudžiamoji byla Nr. 1S-208-626/2024
Teisminio proceso Nr. . 1-01-1-39750-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.16.2.2.1.1; 2.1.16.2.2.1.3; 2.1.16.2.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Jurgos Vasiliauskienės,
sekretoriaujant Rasai Maldanytei,
dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo suimto kaltinamojo V. T. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 9 d.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. T. kaltinamas:
1.1. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2023 m. spalio 12 d., apie 18 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių, t. y. kerštaudamas dėl anksčiau buvusio tarpusavio konflikto, tyčia ne mažiau vieną kartą stikliniu buteliu sudavė A. L. į galvą, taip pat nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau tris kartus sudavė kumščiu A. L. į įvairias kūno vietas, padarydamas pastarajam galvos plaukuotoje dalyje ir veide žaizdas, krūtinės ląstos kairės pusės VIII-XI šonkaulių lūžimus, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžimų A. L. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų;
1.2. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2023 m. spalio 15 d., apie 14.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu dėl asmeninių nesutarimų tyčia dūrė peiliu A. K. į dešinę šlaunį, padarydamas jam durtinį-pjautinį dešinės šlaunies sužalojimą su giliosios šlaunies venos pažeidimu, kas komplikavosi išoriniu kraujavimu, nukraujavimu, šoku ir dėl ko 2023 m. spalio 15 d., 15.22 val. LSMUL Kauno klinikose A. K. mirė, t. y. tyčia nužudė A. K..
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2023 m. spalio 15 d., 16.00 val., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 17 d. nutartimi V. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2024 m. liepos 9 d.
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartimi kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 9 d. Apygardos teismas konstatavo, kad taikyti suėmimą kaltinamajam yra pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kai pagrįstai manoma, jog būdamas laisvėje įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytas naujas nusikalstamas veikas.
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Kaltinamojo V. T. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartį, o jo ginamajam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę arba jų kompleksą. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad švelnesnės kardomosios priemonės negali užtikrinti, jog bus pasiekti BPK 119 str. nurodyti tikslai, visgi V. T. atveju reikėjo spręsti konkrečiau, ar iš tiesų kitos procesinės prievartos priemonės negalėtų garantuoti, jog kaltinamasis nepabėgs (nepasislėps) nuo teismo ir nedarys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų naujų nusikaltimų. Nutartyje be teiginio, jog tik griežčiausia kardomoji priemonė gali eliminuoti galimybę pasislėpti nuo teismo ar nedaryti naujų nusikaltimų, nepateikiama jokių pagrįstų argumentų, kodėl kitos procesinės prievartos priemonės nebūtų pakankamos, kad būtų pasiekti tie patys tikslai.
4.2. Kaltinamasis galėtų slapstytis tik dėl to, kad išvengtų griežtos baudžiamosios atsakomybės. Tam yra galimybė tik vienu atveju – sulaukus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino. Atsižvelgiant, jog V. T., be kita ko, kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu praėjo trisdešimt metų nuo nusikaltimo įvykdymo. Tokiu atveju kaltinamasis privalėtų slapstytis trisdešimt metų, o pagrindo manyti, kad V. T. gali turėti realias galimybes taip ilgai slapstytis, nėra.
4.3. Teigdamas, kad kaltinamasis gali slapstytis nuo teismo, apygardos teismas pernelyg sureikšmino prezumpciją, jog V. T. padarė labai sunkų nusikaltimą. Baudžiamosios bylos medžiaga, net ir nepradėjus įrodymų tyrimo, leidžia manyti, kad apskritai galėjo būti padaryta nusikalstama veika, kuri gali būti priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Už tokią veiką itin griežta baudžiamoji atsakomybė nenumatyta.
4.4. Nereikėtų suabsoliutinti fakto, kad V. T. galėtų įvykdyti naują nusikaltimą, nes anksčiau jis buvo teistas, nes šiai dienai teistumai yra išnykę, o tai suponuoja išvadą, kad nuo teistumų praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį V. T. nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Tai, savo ruožtu, leidžia teigti, kad kaltinamojo vertybės pasikeitė. Faktiškai šiuo metu kaltinamasis yra sudaręs naują santuoką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi nekilnojamojo turto. Šis faktas, beje, atsispindi nutarime laikinai apriboti kaltinamojo nuosavybės teisę. Nurodyti duomenys byloja apie socialinius kaltinamojo ryšius su kilmės šalimi. Socialiniai ryšiai leidžia daryti išvadą, kad viena ar kelios švelnesnės už kardomąjį kalinimą kardomosios priemonės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje gali užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytą kardomųjų priemonių paskirtį. Be to, V. T. turi sveikatos problemų, kurios gali paaštrėti.
5. Teismo posėdyje suimto kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo V. T. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo V. T. gynėjo skundo argumentus bei pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą (LITEKO sistemoje), konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad šioje proceso stadijoje skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo nagrinėjantis teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, taip pat ir nagrinėjant skundus dėl šių klausimų, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.
8. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti: įvykio vietos apžiūros ir kitų objektų bei daiktų, lavono apžiūros protokoluose, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistų išvadose, liudytojų L. K., A. P., Ū. S. parodymuose, bendrojo pagalbos centro garso įrašu, teismo medicinos specialisto paaiškinimuose, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo veiksmų protokole bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Išvardintuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti V. T. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant minėtą procesinę prievartos priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
9. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam V. T. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.
10. V. T. kaltinamas padaręs dvi smurtines, priskiriamas nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 1 dalyje, už vieną iš kurių baudžiamajame įstatyme numatyta išskirtinai griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė – nuo septynerių iki penkiolikos metų (BPK 122 straipsnio 8 dalis), todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų alternatyvių pagrindų. Nors gynėjas akcentuoja, kad jo ginamajam galimybė išvengti bausmės yra tik sulaukus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino, kuris pagal galiojančius įstatymus yra net 30 metų, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad nors gresianti laisvės atėmimo bausmė ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, vis tiktai ji taip pat yra reikšminga kitų aplinkybių kontekste, t. y. kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis gali pagrįsti didelę galimą asmens pasislėpimo riziką (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimą). Teisėjų kolegija pažymi, jog kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Tai akcentuoja ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje (sprendimai bylose Lukovič prieš Serbiją, Milankovič ir Bošnjak prieš Kroatiją, Štvrtecky prieš Slovakiją ir kt.).
11. Nagrinėjamu atveju, vertindamas galimą kaltinamojo slapstymosi nuo teismo riziką, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat ir šeimines aplinkybes, socialinius ryšius, akcentuojamus skunde. Kaltinamasis išsituokęs, naujos šeimos nėra sukūręs (skunde minimi tik faktiniai santykiai), nedirba, yra duomenys apie 2017 m. fiksuotas trumpalaikes, tačiau dažnas jo išvykas į užsienį (Jungtinę Karalystę), todėl turimų ryšių užsienyje kontekste, pagrįstai apygardos teismas vertino visas aptartas aplinkybes, kaip sustiprinančias kaltinamojo pasislėpimo riziką.
12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti partęsiamas, jeigu asmuo yra įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje, jis darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus. Pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.
13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Jau buvo pasisakyta, kad V. T. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, iš kurių viena yra labai sunkus nusikaltimas ir kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu.
14. Kaltinamojo gynėjo teigimu, nagrinėjamoje situacijoje BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas konstatuotas nepagrįstai, nes nėra nustatyta objektyvi rizika, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas, be to, jam inkriminuotų veikų kvalifikacija gali nepasitvirtinti, o tai suponuoja ir ateityje, išnagrinėjus bylą, ne tokios griežtos bausmės paskyrimą kaltinamajam. Su tokia gynėjo pozicija aukštesnysis teismas nesutinka, nes konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nebūtina nustatyti jokių konkrečių naujų nusikalstamų veikų parengiamųjų veiksmų ir pan. Naujų nusikalstamų veiksmų riziką gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
15. Sprendžiant dėl kaltinamojo V. T. suėmimo ir galimų naujų jo nusikalstamų veiksmų, itin svarbus kaltinamojo asmenybės pavojingumas, kurį galima įžvelgti tiek nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, tiek ir praeityje pasireiškusiame kaltinamojo elgesyje. Remiantis V. T. pareikštame kaltinime nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, abi kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kurių vienos pasekmė – kito asmens mirtis, įvykdytos vartojant alkoholinius gėrimus, dėl visiškai menkaverčių dingsčių (asmeninių, praeityje buvusių nesutarimų ar konfliktų). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ypatingai svarbu atsižvelgti į padariusio veikas asmens pavojingumą, nes galimas kaltinamojo elgesys buvo itin pavojingas, juolab kad jis lėmė itin skaudžius, taip pat ir neatkuriamus padarinius – gyvybės atėmimą. Sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą svarbu akcentuoti tai, kad kaltinamojo elgesys praeityje rodo, jog jis yra pasikartojantis.
16. Kaltinamasis praeityje yra teistas 3 kartus, tame tarpe ir už grasinimą nužudyti bei pasipriešinimą policijos pareigūnams. Pabrėžtina, kad jam skirtos bausmės nebuvo veiksmingos ir neturėjo įtakos V. T., siekiant keisti savo netinkamą elgesį ir gyvenimo būdą, nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo jo nesulaikė. Todėl negalima sutikti su skundo argumentais, kad teistumas praeityje yra nereikšminga aplinkybė, sprendžiant kardomosios priemonės klausimą. Šios aplinkybės yra svarbios, nes tai, kaip asmuo elgėsi, būdamas jau ne kartą teistas praeityje, yra asmenį charakterizuojanti informacija, juolab, kad tiriami šioje byloje nusikaltimai yra žymiai sunkesni ir pavojingesni, nei ankstesnės V. T. padarytos nusikalstamos veikos, todėl apygardos teismas, vertindamas teistumus nei baudžiamojo proceso įstatymo, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų, į kurių nepaisymą atkreipia savo skunde įtariamasis, nepažeidė.
17. Visuma šių aplinkybių, leidžia manyti, kad kaltinamojo V. T. nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o priešingai, nei nurodoma skunde, jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, savo elgesiu demonstruoja neigiamą požiūrį į įstatymų laikymąsi ir visuotinai priimtas socialinio elgesio normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai patvirtina didesnį V. T. pavojingumą visuomenei, taip pat pagrįstai leidžia įžvelgti riziką, jog būdamas laisvėje jis darys naujas nusikalstamas veikas. Skunde įvardijamos šeiminės aplinkybės, tokios kaip faktinės šeimos sukūrimas, gyvenamosios vietos ir nekilnojamojo turto turėjimas, buvo ir iki nusikalstamų veikų, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai, tačiau jų buvimas negali paneigti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte nurodytų suėmimo pagrindų
18. Suėmimo taikymo pagrįstumo nepaneigia ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodyti teiginiai apie galimas kaltinamojo sveikatos problemas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatymas numato laikomo suimto kaltinamojo teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nesuimtiems asmenims, o, esant būtinumui, ir gydymą sveikatos priežiūros įstaigose. Tuo tarpu, jeigu laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Būdami suimti, asmenys turi teisę gauti pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimą privalo užtikrinti kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos įstaiga, todėl skundo argumentai dėl kaltinamojo sveikatos būklės šiuo konkrečiu atveju taip pat nešalina jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo.
19. Pabrėžtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, nes nei viena jų nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese. Kaltinamojo gynėjo skunde dėstomi argumentai dėl kitų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau V. T. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas V. T., pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės dydį, jį charakterizuojančius duomenis, skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nekilnojamąjį turtą, draugę, iš tiesų patvirtina tam tikrus socialinius jo ryšius, visgi aptartų aplinkybių, sudarančių tikimybę įžvelgti pastarojo slėpimosi (bėgimo) nuo teismo ir naujų nusikaltimų darymo riziką, kontekste šioje proceso stadijoje nepaneigia būtinybės užtikrinti viešąjį interesą ir sklandų baudžiamąjį procesą.
20. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas V. T. taikoma ne pilnus dešimt mėnesių, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, įvertinus įtariamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą, baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nagrinėjamų nusikalstamų veikų sunkumą, spręstina, jog baudžiamasis procesas nėra vilkinamas, o BPK 127 straipsnio 2 dalies reikalavimai taip pat nepažeisti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis) bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.
21. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartimi kaltinamajam V. T. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paliekama galioti, o kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Kaltinamojo V. T. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti.
Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartimi kaltinamajam V. T. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 9 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė
Regina Pocienė
Jurga Vasiliauskienė