Civilinė byla Nr. e2-23255-862/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13816-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5.; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5;
2.6.10.5.1.; 2.6.2.1.; 3.1.7.6
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šilutės vandenys“ ieškinį dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovei Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijai.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 14811,64 EUR skolą, 510,80 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė šalina paviršines nuotekas nuo atsakovės turto - patikėjimo teise valdomų Šilutės m. ir Žemaičių Naumiesčio m. regioninių kelių ((duomenys neskelbtini)) (toliau - ginčo gatvės). Tiek valstybinės reikšmės keliai, tiek valstybinės reikšmės keliams priskirta žemė išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, ją patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja atsakovė. Teigia, kad nors šalys nėra pasirašiusios paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties, paviršinių nuotekų tvarkymo sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Kadangi atsakovė geranoriškai nemokėjo už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, atsakovės suteiktas šalinant nuotekas nuo ginčo gatvių nuo 2017-10-01 iki 2018-01-31, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys Šilutės rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, 2018-10-29 sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti visiškai. Ieškovės nuomone, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 sprendimu konstatuoti nagrinėjamajai bylai teisiškai reikšmingi prejudiciniai faktai. Nepaisydama įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 sprendime nustatytų prejudicinių faktų, atsakovė toliau nemoka už paviršinių nuotekų tvarkymą. Nurodo, kad už paviršinių nuotekų tvarkymą nuo ginčo gatvių važiuojamosios dalies nuo 2018-02-01 iki 2021-04-30 atsakovė yra skolinga ieškovei viso 14811,64 EUR.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-28 preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai.
Atsakovė pateikė prieštaravimus ir prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, panaikinti preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinys, kurio pagrindu atsakovė yra verčiama sumokėti už taršos neutralizavimą, nors nėra teršėja, privalėjo būti atmestas kaip nesuderinamas su aplinkosaugos teisės principu „teršėjas moka“. Teigia, kad už Šilutės rajono savivaldybės gyventojų, kitų transporto priemonių valdytojų ir kitų greta atsakovės prižiūrimų kelių esančių pastatų, žemės sklypų bei infrastruktūros objektų, nuo kurių į kelius suteka lietaus vanduo naudotojų sukeltą taršą privalo mokėti Šilutės rajono savivaldybė. Kadangi šiuo metu aiškaus teisinio reglamentavimo, kas ir iš kokių lėšų turėtų apmokėti paviršinių nuotekų tvarkymą/valymą (taršos neutralizavimą) ginčui aktualiu atveju, nėra, todėl atsakovės nuomone, tai laikytina legislatyvine omisija, dėl kurios pašalinimo principų galimai reikia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų. Atsakovės nuomone, ieškinys taip pat turėjo būti atmestas, kadangi atsakovė nevykdo ūkinės komercinės veiklos ir nėra abonentas GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, ieškovė tinkamai neįrodė ir nepagrindė skolos egzistavimo. Ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, kas yra taršos šaltinis, kuris teršia ieškovės išvalytas nuotekas, už kurių išvalymą ieškovė reikalauja priteisti tariamą skolą, taip pat nepateikė suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktų, patvirtinimų apie paslaugų suteikimą, nuotekų valymo įrenginių skaitiklių duomenų.
Ieškovė pateiktu atsiliepimu į prieštaravimus prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-28 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad analogiškas ieškovės reikalavimas priteisti skolą už paviršinių nuotekų tvarkymą nuo ginčo gatvių važiuojamosios dalies tik už kitą laikotarpį jau buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Ieškovės nuomone, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 sprendimu yra nustatytas prejudicinis faktas, kad atsakovė yra abonentas GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalies prasme ir turi pareigą mokėti už paviršines nuotekas, išleidžiamas nuo gatvių, esančių valstybinės reikšmės kelių tąsomis, važiuojamosios dalies dangos į ieškovės valdomas lietaus kanalizacijos inžinerines sistemas ir tai atitinka principo „teršėjas moka“ turinį. Teigia, kad atsakovei yra teikiamos tik paviršinių nuotekų pašalinimo (transportavimo) paslaugos ir nėra teikiamos paviršinių nuotekų valymo paslaugos, kadangi leidžiamas paviršinių nuotekų, išleidžiamų nuo ginčo gatvių, užterštumas yra prilygintas leidžiamam išleisti į gamtinę aplinką paviršinių nuotekų užterštumui.
Teisme 2021-09-01 gauti atsakovės papildomi paaiškinimai, kuriais prašo tenkinti atsakovės prieštaravimuose išdėstytą prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsakovė prašo išreikalauti iš atsakovės šiuos įrodymus: 1) dokumentus, pagal kuriuos buvo apskaičiuotas konkretus nuotekų kiekis, kurios ant atsakovės valdomų kelių nutekėjo nuo Šilutės rajono savivaldybės, paties ieškovo ir kitų asmenų, valdančių nekilnojamojo turto objektus, besiribojančius su atsakovės valdomais keliais, infrastruktūros ir kitų nekilnojamojo turto objektų. Dokumentus, kad šis ne iš atsakovės valdomų kelių susidarantis nuotekų kiekis buvo atimtas iš to nuotekų kiekio, už kurį apmokėjimo ieškovė siekia iš atsakovės šioje byloje; 2) dokumentus patvirtinančius, kad už a punkte nurodytą nuotekų kiekį apmokėjo atitinkamai Šilutės rajono savivaldybė, pati ieškovė arba kiti asmenys, kurie valdo nekilnojamojo turto objektus, besiribojančius su atsakovės valdomais keliais; 3) dokumentus, parodančius, kaip buvo atskirta ir apmokestinta tarša, už kurios sutvarkymą ieškovė prašo priteisti apmokėjimą iš atsakovės, bet kurią sukėlė ne atsakovė (t. y. keliais važiuojančių transporto priemonių valdytojai, greta atsakovės valdomų kelių esančių objektų valdytojai, praeiviai ir kiti asmenys). Atsakovės nuomone, tik išreikalavus aukščiau nurodomus dokumentus, bus galima tinkamai ir visapusiškai įvertinti ieškovės išrašytų sąskaitų, kurių pagrindu reikalaujama priteisti tariamą skolą iš atsakovės, pagrįstumą. Nesutinka, kad yra nustatytas prejudicinis faktas, kadangi šioje civilinėje byloje išdėstyti kiti argumentai ir faktai, kurie skiriasi nuo tų, kurie buvo nagrinėjami civilinėse bylose Nr. e2-13845- 918/2018, Nr. e2A-1942-864/2020, Nr. e3K-3-238-701/2020 ir jose nebuvo analizuota principo „teršėjas moka“ reikšmė ir jo taikymas ieškovės ir atsakovės santykiams. Ieškovė nepaneigė fakto, kad skaičiuodama prašomos priteisti skolos dydį, netinkamai remiasi Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 8 punkto nustatyta paviršinių nuotekų kiekio skaičiavimo metodika.
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Byloje esantis Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015-08-27 sprendimas dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo Nr. T1-42 patvirtina, kad ieškovė paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju bei paviršinių nuotekų tvarkytoju Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje. Tarp Šilutės rajono savivaldybės ir ieškovės 2013-02-20 sudaryta Turto patikėjimo sutartis Nr. R5-(8.1.11.)-72, kurios pagrindu Šilutės rajono savivaldybė perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti savivaldybei nuosavybės teises priklausančius Šilutės m. ir Žemaičių Naumiesčio m. lietaus nuotekų tinklus ir įrenginius, įskaitant visus savivaldybei nuosavybės teise priklausančius Šilutės m. ir Žemaičių Naumiesčio m. regioninių kelių ((duomenys neskelbtini)) lietaus nuotekų tinklus ir įrenginius, paviršinių nuotekų tvarkymo veiklai vykdyti. Iš byloje esančių elektroninių laiškų matyti, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas, ieškovė siūlė atsakovei sudaryti paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį, tačiau atsakovė atsisakė.
Iš ieškovės pridėtų PVM sąskaitų-faktūrų Nr. TV18-1142, Nr. TV18-1880, Nr. TV18-2616, Nr. TV18-3356, Nr. TV18-4098, Nr. TV18-4838, Nr. TV18-5558, Nr. TV18-6277, Nr. TV18-6993, Nr. TV18-7723, Nr. TV18-8443, Nr. TV19-404, Nr. TV19-1118, Nr. TV19-1832, Nr. TV19-2547, Nr. TV19-3265, Nr. TV19-3991, Nr. TV19-4713, Nr. TV19-5445, Nr. TV19-6174, Nr. TV19-6906, Nr. TV19-7631, Nr. TV19-8352, Nr. TV20-412, Nr. TV20-1136, Nr. TV20-1862, Nr. TV20-2588, Nr. TV20-3316, Nr. TV20-4046, Nr. TV20-477, Nr. TV20-5498 Nr. TV20-6228, Nr. TV20-01642, Nr. TV20-7687, Nr. TV20-8418, Nr. TV21-413, Nr. TV21-1145, Nr. TV21-1879, Nr. TV21-2622, matyti, jog šios sąskaitos faktūros yra adresuotos ir siųstos atsakovės buveinės adresu – J. Basanavičiaus g. 36, Vilnius. Iš ieškovės pateiktų neapmokėtų (nepadengtų) sąskaitų suvestinės matyti, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2021-04-30 sudaro 14811,64 EUR. Byloje duomenų apie tai, kad ši skola būtų sumokėta, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 sprendimu yra konstatuoti nagrinėjamai bylai reikšmingi prejudiciniai faktai, kurių iš naujo nereikia įrodinėti. Atsakovė nesutinka, jog šioje byloje turi būti taikoma prejudicija, kadangi argumentai ir faktai iš esmės skiriasi nuo tų, kurie buvo nagrinėjami civilinėse bylose Nr. e2-13845-918/2018, Nr. e2A-1942-864/2020, Nr. e3K-3-238-701/2020.
Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintą taisyklę, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje ar civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015).
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-13845-918/2018, 2018-10-29 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 6221,35 EUR skolos, 98,62 EUR delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2019-11-21 sprendimu panaikintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-10-29 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019-11-21 panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2020-12-15 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 sprendimą palikto nepakeistą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 sprendime nustatyta, kad ieškinyje nurodytos gatvės yra valstybinės reikšmės kelių tąsos, o paviršinis vanduo nuo jų dangos patenka į paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius, kurie prijungti prie ieškovės turto patikėjimo teise valdomos naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, arba paviršinės nuotekos išteka į teritoriją, iš kurios paviršinės nuotekos patenka į paviršinių nuotekų tvarkytojo (t. y. ieškovės) turto patikėjimo teise valdomą ir (arba) naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei atsakovė yra abonentas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 2 straipsnio 1 dalies prasme ir turi pareigą mokėti už paviršines nuotekas, išleidžiamas nuo gatvių, esančių valstybinės reikšmės kelių tąsomis, važiuojamosios dalies dangos ir atsakovės valdomas lietaus kanalizacijos inžinerines sistemas.
Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nurodyta ūkinės veiklos sąvoka, tvirtina, kad atsakovė nevykdo ūkinės veiklos, todėl negali būti laikomas abonentu GVTNTĮ įstatymo prasme. Pažymėtina, kad dėl šis atsakovės argumentas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 sprendime buvo atmestas ir teismas konstatavo, jog ūkinė veikla nebūtinai susijusi su pelno gavimu, t. y. sąvoka „ūkinė veikla“ negali būti besąlygiškai prilyginama sąvokai „ūkinė komercinė veikla “ ar „komercinė veikla“. Atsakovės vykdomos funkcijos, prižiūrint valstybinės reikšmės kelius, yra ūkinė veikla.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-29 sprendime nustatė, jog nuotekų tvarkymo srityje yra taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, jog nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo išlaidas turi apmokėti asmenys, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos, todėl atsakovės argumentas, kad ieškinys turėjo būti atmestas kaip nesuderinamas su pamatiniu aplinkosaugos teisės principu „teršėjas moka“ yra nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjęs, bei yra nustatytos aplinkybės, kad ginčo gatvės yra valstybinės reikšmės kelių tąsos bei atsakovė yra abonentas GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalies prasme ir turi pareigą mokėti už paviršines nuotekas, teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su atsakove, jog atsakovė nėra abonentas ir ji neturi pareigos mokėti ieškovei už paviršinių nuotekų tvarkymą.
Vadovaujantis GVTNTĮ 32 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.
Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 (toliau – reglamentas) 8 punkte nustatyta, kad paviršinių nuotekų kiekis išmatuojamas apskaitos prietaisais, o, kai jų nėra, apskaičiuojamas pagal formulę, nurodyta tame pačiame reglamento punkte.
Į bylą pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilutės hidrometeorologijos stoties ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos stebėjimų skyriaus meteorologinių stebėjimo poskyrio pažymos apie hidrometeorologines sąlygas patvirtina, kad 2018 m. vasario mėn. Šilutėje iškrito 34,1 mm kritulių, 2018 m. kovo mėn. – 19,4 mm kritulių, 2018 m. balandžio mėn. – 42,0 mm kritulių, 2018 m. gegužės mėn. – 24,5 mm kritulių, 2018 m. birželio mėn. – 47,2 mm kritulių, 2018 m. liepos mėn. – 138,5 mm kritulių,2018 m. rugpjūčio mėn. – 58,2 mm kritulių, 2018 m. rugsėjo mėn. – 69,3 mm kritulių, 2018 m. spalio mėn. – 108,1 mm kritulių, 2018 m. lapkričio mėn. – 23,0 mm kritulių, 2018 m. gruodžio mėn. – 88,5 mm kritulių, 2019 m. sausio mėn. – 91,3 mm kritulių. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos stebėjimų skyriaus meteorologinių stebėjimo poskyrio 2019-02-18 pažymos matyti, Šilutės meteorologijos stoties duomenimis metų vidutinis daugiametis kritulių kiekis – standartinė klimato norma yra 801 mm, o iš 2021-03-22 pažymos matyti, kad standartinė klimato norma yra 785 mm.
Nagrinėjamu atveju ieškovė, neturėdama įrengtų paviršinių nuotekų apskaitos prietaisų, nuo 2018-02-01 iki 2021-04-30 paviršinių nuotekų kiekį apskaičiavo pagal reglamento 8 punkte suformuotą formulę, kurios skaičiavimams reikalingi duomenys – duomenys per ataskaitinius mėnesius iškritusį kritulių kiekį, o nuo 2019-01-01 – duomenys apie vidutinį daugiametį kritulių kiekį, todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė skolos apskaičiavimo, yra nepagrįsti.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis). Kadangi ieškovė teikė paslaugas atsakovei, o atsakovė jomis naudojosi, tačiau už teikiamas ieškovės paslaugas neatsiskaitė, atsakovė laikoma pažeidusi prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir iš jos pagrįstai priteista14811,64 EUR skola už ieškovės teiktas paviršinio nuotekų tvarkymo paslaugas nuo 2018-02-01 iki 2021-04-30.
Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 71 punkte nustatyta, kad abonentui per teisės aktuose ar sutartyje nustatytą terminą neatsiskaičius su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, paviršinių nuotekų tvarkytoju už suteiktas paslaugas, skaičiuojami sutartyje nustatyti delspinigiai, o jeigu sutartyje delspinigiai nenumatyti – 0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės priteistini 510,88 EUR delspinigiai.
Atsakovė prieštaravimuose taip pat prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar GVTNTĮ ir kiti nuotekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai ta apimti, kiek jie nenustato aiškaus teisinio reglamentavimo, kas už nuotekų tvarkymą/valymą moka – nenustato pakankamo, aiškaus finansavimo (iš kokių lėšų turi būti apmokamas nuotekų tvarkymas/valymas) – neprieštarauja Konstitucijos 53-54 straipsniuose nustatytam reguliavimui bei Konstitucinio Teismo oficialiai doktrinai dėl viešojo biudžeto tvarkymo bei Konstitucinio Teismo doktrinai dėl teisės į švarią ir saugią aplinką užtikrinimo.
Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.
Pažymėtina, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 sprendime, tiek Vilniaus apygardos teismo 2020-12-15 nutartyje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-29 yra išaiškintas principas „teršėjas moka“. Sutiktina su ieškovės argumentais, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos, tiek kasacinės instancijos teismas neįžvelgė pagrindo suabejoti nei GVTNTĮ, nei kitų nuotekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų teisėtumu, nori visi minėti teisės aktai bylos nagrinėjimo metu buvo analizuoti. Šiuo atveju manytina, jog atsakovė siekia kreiptis į Konstitucinį Teismą ne dėl GVTNTĮ ir kitų nuotekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų prieštaravimo Konstitucijos 53-54 straipsniuose nustatytam reguliavimui, Konstitucinio Teismo oficialiai doktrinai dėl viešojo biudžeto tvarkymo bei Konstitucinio Teismo doktrinai dėl teisės į švarią ir saugią aplinką užtikrinimo, o dėl piniginių lėšų, reikalingų šioms išlaidoms padengti, skyrimo atsakovei, kas nagrinėjamu atveju nėra ieškinio dalykas. Pažymėtina, kad šį/finansavimo klausimą atsakovė turi teisę spręsti kitais teisės aktais nustatytais būdais. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atsakovė prašė išreikalauti iš atsakovės šiuos įrodymus: 1) dokumentus, pagal kuriuos buvo apskaičiuotas konkretus nuotekų kiekis, kurios ant atsakovės valdomų kelių nutekėjo nuo Šilutės rajono savivaldybės, paties Ieškovo ir kitų asmenų, valdančių nekilnojamojo turto objektus, besiribojančius su atsakovės valdomais keliais, infrastruktūros ir kitų nekilnojamojo turto objektų. Dokumentus, kad šis ne iš atsakovės valdomų kelių susidarantis nuotekų kiekis buvo atimtas iš to nuotekų kiekio, už kurį apmokėjimo ieškovė siekia iš atsakovės šioje byloje; 2) dokumentus patvirtinančius, kad už a punkte nurodytą nuotekų kiekį apmokėjo atitinkamai Šilutės rajono savivaldybė, pati ieškovė arba kiti asmenys, kurie valdo nekilnojamojo turto objektus, besiribojančius su atsakovės valdomais keliais; 3) dokumentus, parodančius, kaip buvo atskirta ir apmokestinta tarša, už kurios sutvarkymą ieškovė prašo priteisti apmokėjimą iš atsakovės, bet kurią sukėlė ne atsakovė (t. y. keliais važiuojančių transporto priemonių valdytojai, greta atsakovės valdomų kelių esančių objektų valdytojai, praeiviai ir kiti asmenys).
Nagrinėjamu atveju ieškovė tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į prieštaravimus yra nurodžiusi, kad skola yra paskaičiuota reglamento 8 punkto nustatytos formulės, hidrometeorologinių sąlygų duomenų, 2017-12-21 sprendimo Nr. T1-882 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo“, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019-02-08 nutarimo Nr. O3E-33 „Dėl UAB „Šilutės vandenys“ perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų vienašališko nustatymo“, Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2020-05-28 sprendimo Nr. T1-380 „Dėl UAB „Šilutės vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo“ pagrindu, nes atsakovė nesudarė paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties su ieškove. Kaip aukščiau minėta, nors ieškovė siūlė bei ragino atsakovę sudaryti paviršinių nuotekų tvarkymo, tačiau atsakovė šios sutarties nesudarė, todėl prašymas išreikalauti iš ieškovės aukščiau nurodytus įrodymus yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl kitų šalių argumentų teismas atskirai nepasisako, laikydamas, jog jie nėra esminiai sprendžiant šalių ginčą.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (15322,44 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-05-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 430 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų klausimą. Preliminariu sprendimu iš atsakovės ieškovei buvo priteista 2834 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų. Byloje esantys 2021-05-14 ir 2021-05-14 mokėjimo nurodymai patvirtina, kad šias išlaidas ieškovė patyrė, todėl preliminariu sprendimu pagrįstai šios išlaidos buvo priteistos iš atsakovės. Ieškovė papildomų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl papildomos bylinėjimosi išlaidos ieškovei nėra priteistinos.
Vadovaudamasis CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 430 straipsnio 8 dalimi, 260 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-28 preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-18961-862/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-13816-2021-3), kuriuo nuspręsta:
„ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, j. a. k. 188710638, 14 811,64 Eur (keturiolikos tūkstančių aštuonių šimtų vienuolikos eurų ir 64 ct) skolą, 510,80 Eur (penkių šimtų dešimties eurų ir 80 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 15322,44 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-05-20) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo bei 2834 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“, j. a. k. 177059215, naudai.“
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasita Kurakienė
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
n u s p r e n d ž i a :
Teisėja Rasita Kurakienė