Civilinė byla Nr. e2A-740-459/2019

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-33-3-02019-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1;

2.6.1.5; 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1;

3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.3.1.18.2

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 22 d.

   Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurimo Brazdeikio ir Albinos Pupeikienės,

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alda Silver“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. I. prekybinės firmos „FUKS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alda silver“ dėl nuomos sutarties nutraukimo, nuostolių atlyginimo, skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alda silver“ priešieškinį ieškovei A. I. prekybinei firmai „FUKS“ dėl nuomos mokesčio ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2015 m. kovo 17 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nutraukta 2017 m. rugpjūčio 23 d. dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alda silver“ kaltės. Priteisti iš atsakovės 18 211,96 Eur nuostolių atlyginimo, iš jų: 13 651,70 Eur tiesioginių nuostolių; 1 010,97 Eur nuostolių už sugadintas prekes; 553,88 Eur nuostolių, patirtų išmokėjus darbo užmokestį ir mokesčius; 2 995,41 Eur nuostolių, susijusių su darbuotojų atleidimu; 1 693,36 Eur įsiskolinimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000137; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Savo reikalavimą ieškovė grindė tuo, jog 2015 m. kovo 17 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 01 (toliau – sutartis), kuria atsakovė perdavė ieškovei iki 2025 m. kovo 31 d. valdyti ir naudoti už užmokestį 135,69 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas (parduotuvę), esančias (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – patalpos). Ieškovė patalpas išsinuomojo kartu su baldais (stiklinėmis virtinomis, pritaikytomis kosmetikos ir parfumerijos prekybai), kuriuos sutarties 5 punkto pagrindu ieškovė išsipirko iš atsakovės ir patalpose esantys baldai tapo ieškovės nuosavybe. Nors atsakovė nuomos sutarties 9.1 punktu garantavo ieškovei, kad išnuomojamos patalpos bus tinkamos naudoti pagal paskirtį, kuriai jos yra išnuomojamos visą nuomos terminą, tačiau veiklos vykdymas 2017 m. sausio mėnesį dėl prasidėjusių pastato vidaus ir išorės rekonstrukcijos darbų, kurie pradėti be jokio perspėjimo, tapo apsunkintas, o vėliau iš viso neįmanomas. 2017 m. vasario mėnesį dėl pastatytų pastolių aplink pastatą nuomojamos patalpos tapo sunkiai matomos ir prieinamos klientams, dėl ko labai sumažėjo klientų srautas patalpose, dėl keliamo triukšmo ir dulkių tapo sudėtinga dirbti. 2017 m. kovo mėnesį, vykdant statybos darbus, be jokio perspėjimo nuo pastato išorinės sienos buvo pašalintos (nukabintos) patalpas vėdinusios sistemos (kondicionieriai) ir prasidėjus vasarai jos atgal užkabintos nebuvo, todėl nuomojamos patalpos buvo paliktos dar ir visiškai be vėdinimo sistemos. Išsinuomotose patalpose nuo nuomos pradžios temperatūra visą laiką buvo reguliuojama tik kondicionieriais, jokio kito šildymo ar vėdinimo įrangos įrengta nebuvo. Atsakovei neįspėjus ieškovės ir nukabinus kondicionierius, jokia kita patalpų vėdinimo įranga nepasirūpinus, patalpos tapo visiškai nebetinkamos veiklai, ypač vasarą, esant lietingam ir karštam orui. Temperatūra patalpose laikėsi apie 29 laipsnius šilumos.

1.2.                      Atsakovė šias akivaizdžias problemas žinojo, tačiau atstovai aiškino, jog pastato remonto darbus vykdo ne atsakovė, mažinti patalpų nuomos kainos nesutiko. Pavasarį buvo sutarta nutraukti sutartį šalių susitarimu, todėl ieškovė 2017 m. gegužės 23 d. parengė 5 priedą prie sutarties, kuriame buvo nurodyta, kad sutartis nutraukiama šalių susitarimu 2017 m. birželio 30 d. sutarties 29.2 punkto pagrindu. Tačiau ieškovė 2017 m. gegužės 29 d. gavo atsakovės pranešimą, jog sutartį 29.2 punkto pagrindu nutraukti atsisako, ir nurodydama sutarties 31 punktą pareikalavo sumokėti 3 mėnesių dydžio baudą. 2017 m. birželio 1 d. nuomojamos patalpos buvo aplietos vandeniu, parduotuvėje dirbusių darbuotojų buvo surašytas sugadintų prekių (dėl apliejimo vandeniu) nurašymo aktas, apie įvykį pranešta atsakovei. Po šio įvykio ieškovė, pasinaudodama sutarties 29.5 punkto pagrindu, 2017 m. birželio 13 d. pranešimu informavo atsakovę, kad šiai atsisakius nutraukti sutartį šalių susitarimu sutartis dėl netinkamo patalpų naudojimo veiklai bus nutraukta CK 6.485 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu 2017 m. birželio 30 d. Atsakovė 2017 m. birželio 20 d. raštu pripažino, kad žino apie ieškovės nuomojamų patalpų apliejimą vandeniu, nes jose lankėsi, tačiau nutraukti sutartį šalių susitarimu nesutiko. 2017 m. liepos 18 d. dėl vykdomų pastato rekonstrukcijos darbų (įrengimų sukeltos vibracijos) nukrito nuimta nuo pastato išorinės sienos ir patalpų viduje padėta reklaminė šviesdėžė, kuri krisdama sudaužė stiklinę prekių vitriną. 2017 m. rugpjūčio pirmoje pusėje patalpose temperatūra pakilo virš 30 laipsnių šilumos, taigi sutarties 9.1 punktas buvo galutinai pažeistas, nes prekiaujant kosmetika, pagal gamintojo rekomendacijas, temperatūra patalpose negali būti aukštesnė nei 25 laipsniai šilumos. Dalis patalpose buvę kosmetikos priemonių dėl tokios temperatūros tapo nebetinkamos nei naudoti, nei parduoti dėl pasikeitusios savo cheminės sudėties, kita dalis prarado prekinę išvaizdą. Šias priemones ieškovė nedelsiant privalėjo išimti iš apyvartos ir nurašyti. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 21 d. patalpose pradėjo savavališkus statybos darbus – gręžti sienose skyles ir pan., nors patalpomis dar naudojosi ieškovė, o nuomos sutartis dar nebuvo nutraukta. Nurodytos aplinkybės – siurprizinis  pastato vidaus patalpų ir išorės rekonstrukcijos pradėjimas, dėl kurio patalpose buvo nuolatinis triukšmas, stipri vibracija, dulkės ir pan., turėjo įtakos ieškovės apyvartos sumažėjimui. Pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio, išsinuomotomis patalpomis nebebuvo galima naudotis pagal tikslinę paskirtį, todėl ieškovė, remdamasi CK 6.485 straipsnio 2 dalimi, inicijavo nuomos sutarties nutraukimą ir sutartis nutraukta ir patalpos atsakovei perduotos 2017 m. rugpjūčio 26 d.

1.3.                      Nurodė, kad atsakovė savo veiksmais ir neveikimu iš esmės pažeidė sutarties sąlygas, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių. Dėl vykdomos pastato vidaus ir išorės rekonstrukcijos ieškovė negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jei atsakovė nebūtų pažeidusi sutarties, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė patyrė 13 651,70 Eur nuostolį, apskaičiuotą pagal išlaikymo sąnaudų ir pajamų skirtumą. Dėl kondicionierių nuėmimo ir apliejimo sugedo kosmetikos priemonės, 2017 m. birželio 1 d. (dėl užpylimo vandeniu) nurašytos 2 produktų grupės – 15 vnt. – už 338,92 Eur sumą, 2017 m. rugpjūčio 17 d. (dėl temperatūros, pakilusios dėl nuimtų kondicionierių patalpose) nurašyta 17 produktų grupių – 45 vnt. – už 672,05 Eur sumą, iš viso prekių nurašyta už 1 010,97 Eur. Ieškovės darbuotojos savo darbo funkcijas atliko iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., t. y. vykdė veiklą pusę mėnesio, o likusią pusę mėnesio darbuotojai nedirbo, nes prekės buvo inventorizuojamos, ruošiamos išvežti, patalpos ruošiamos perduoti, todėl ieškovė iš atsakovės reikalauja atlyginti pusę per 2017 m. rugpjūčio mėnesį sumokėtos 1 106,76 Eur sumos, kas sudaro 553,88 Eur (darbuotojų atlyginimai ir VSD mokestis). Ieškovė taip pat patyrė nuostolių neplanuotai atleisdama darbuotojus. Nutraukus nuomos sutartį buvo atleistos darbuotojos, išmokėti atostoginiai, atlyginimai, išeitinės išmokos už 2 mėnesius ir sumokėti visi priklausantys mokesčiai, kas sudaro 2 995,41 Eur. Pagal žodinį šalių susitarimą ieškovė, atsakovei pageidaujant, sutiko prekybines lentynas ir langų roletus parleisti atsakovei už bendrą 2 057 Eur sumą. Prekes atsakovė priėmė, pasirašydama ieškovės 2017 m. rugpjūčio 25 d. išrašytoje PVM sąskaitoje Nr. AR000137 ir 2017 m. rugpjūčio 26 d. Įrangos perdavimo – priėmimo akte. Atlikus įskaitymą dėl pertvaros atstatymo, atsakovė liko skolinga ieškovei 1 693,36 Eur.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad 2015 m. kovo 17 d. atsakovės ir ieškovės sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 30 punktu šalys susitarė dėl teisės nutraukti sutartį prieš terminą vienašališkai, nesikreipiant į teismą, raštu įspėjus kitą šalį ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki planuojamos nutraukimo dienos. Ieškovė šių terminų nesilaikė, 2017 m. gegužės mėnesį, nusprendusi nutraukti sutartį ir siekdama išvengti jai kylančių pareigų bei netesybų pagal sutarties 30 bei 31 punktus, atsiuntė 2017 m. gegužės 23 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo abiejų šalių susitarimu nuo 2017 m. birželio 30 d. Su tokiu siūlymu atsakovė nesutiko. Ieškovė pakartotinai 2017 m. birželio 13 d. pranešimu informavo atsakovę apie negalėjimą tinkamai naudotis patalpomis dėl išorinio pastato remonto ir kad neva žodžiu buvo susitarta dėl sutarties nutraukimo, taip pat informavo atsakovę, kad 2017 m. birželio 1 d. patalpos buvo užlietos, nors apie jokias užlietas prekes ar produktus nepranešė, nors pagal sutarties 24.6 punktą apie patalpų užliejimą turėjo pranešti raštu per 24 valandas. Atsakovė laikėsi nuomonės, kad ieškovė nutraukia sutartį vienašališkai ir jokių kitų sutarties nutraukimo pagrindų negali būti. Kadangi atsakovė negavo jokių raštiškų pranešimų apie ieškovės minimus turto sugadinimus ar patiriamus nepatogumus, sutarties nutraukimui CK 6.485 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos negali būti taikomos. Sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, o jų tikrumas įrodytas, ieškovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji apie trūkumus atsakovei pranešė laiku, šie trūkumai buvo esminiai, dėl ko nebuvo galima naudoti patalpų pagal paskirtį. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad patalpose nuo 2017 m. vasario mėnesio dėl keliamo triukšmo ir dulkių buvo sudėtinga dirbti, labai sumažėjo klientų, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstos nei ieškovės pranešimais atsakovei, nei kitais įrodymais. Be to, ieškovės nurodomą pastato išorės remontą vykdė ne atsakovė, o tretieji asmenys, ieškovė negali reikšti pretenzijų dėl atliekamų remonto darbų atsakovei, toks ieškovės argumentas nelaikytinas pagrindu nutraukti sutartį dėl atsakovės kaltės. Dėl kondicionieriaus egzistavimo patalpose šalys susitarusios nebuvo, kad kondicionieriaus nuėmimo faktas buvo esminė sutarties sąlyga, ieškovė nepagrindė sutarties nuostatomis. Ieškovė privalėjo savo darbą organizuoti atidžiai ir protingai, o šalių pasirašytoje sutartyje nėra sąlygų dėl tam tikros temperatūros palaikymo nuomojamose patalpose. Dėl temperatūros nuomojamose patalpose ieškovė turėjo pareigą organizuoti savo darbuotojų darbo sąlygas taip, kad nekenktų jiems ir prekėms. Ieškovė neįrodė, kad nuo 2017 m. gegužės 23 d. nuomojamos patalpos negalėjo būti naudojamos pagal paskirtį, atsakovės vertinimu, nuomos sutartis buvo nutraukta vienašališkai ieškovės, todėl reikalavimas pripažinti sutartį nutraukta dėl atsakovės kaltės netenkintinas.

2.1.                      Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra patyrusi 13 651,70 Eur nuostolį dėl atsakovės veiksmų ar kaltės. Sudarant nuomos sutartį, ieškovei buvo perduoti ir prekių likučiai bei tiekėjų sąrašas. Kol ieškovė prekiavo platesnės pasiūlos prekėmis, prekyba vyko pirkėjams įprastomis sąlygomis. Vėliau ieškovė prekiavo paklausos neturinčiomis prekėmis, netaikė rinkodaros priemonių, neplėtė prekių asortimento, tai lėmė, jog veikla tapo nuostolinga. Tokius argumentus grindė atsakovei priklausančios parduotuvės finansiniais rodikliais, pagal kuriuos ir renovuojant pastatą atsakovė jokio nuostolio nepatyrė. Kritiškai vertino ieškovės pateiktus įrodymus dėl sugadintų prekių, kadangi neaišku, kada darytos fotonuotraukos, dėl kieno kaltės užlietos patalpos, be to, ieškovė iki 2017 m. birželio 13 d. pranešimo apie sugadintas prekes neužsiminė. Pagal 2017 m. rugpjūčio 17 d. nurašymo akte fiksuotus prekių pažeidimus nuostoliai galėjo atsirasti dėl ieškovės kaltės, netinkamai laikant prekes. Ieškovės reikalavimas apmokėti ieškovės darbuotojams išmokėtas išmokas nesusijęs su atsakovės veiksmais. Ieškovė, planuodama sutartį nutraukti 2018 m. gegužės 23 d., galėjo tinkamai organizuoti darbuotojų veiklą, suteikti atostogų, iš anksto informuoti apie numatomą atleidimą ir pan.

2.2.                      Atsakovė pripažino, kad nėra apmokėjusi PVM sąskaitos faktūros dėl atsakovės iš ieškovės atpirktų prekybinių lentynų, kurios suma 1 693,36 Eur. Šis mokėjimas sulaikytas, nes ieškovė turi priešpriešinių neapmokėtų atsakovės sąskaitų.

3.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės atsakovei 10 608,00 Eur skolą, 137,80 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal šalių 2015 m. kovo 17 d. sudarytos sutarties 11 punktą patalpos buvo išnuomotos 10 metų laikotarpiui nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d., sutarties 30 punkte buvo nustatytas terminas, per kurį šalys turi pranešti viena kitai apie sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį, ir toks susitarimas nustatė šalims teisę nutraukti sutartį be sutarties pažeidimo tik laikantis įspėjimo termino. Ieškovė nesilaikė sutarties 30 punkto sąlygų, nustatančių, kad apie sutarties nutraukimą šalis turi pranešti ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius, atsiųsdama 2017 m. gegužės 23 d. pranešimą apie sutarties nutraukimą su nurodyta konkrečia sutarties nutraukimo data, kuri ieškovės buvo nuolat keičiama. Atsakovė savo raštuose nuosekliai minėjo vienašalio sutarties nutraukimo atveju taikomas sutarties 30 ir 31 punktuose nustatytas netesybas, todėl ieškovei 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje detalizuota, kad pagal sutarties 30 punktą apskaičiuota 4 800 Eur suma kaip nuomos mokestis už 2017 m. rugsėjo–lapkričio mėnesius ir 4 800 Eur bauda pagal sutarties 31 punktą. Kadangi ieškovė atsisako sumokėti sutartimi sulygtas netesybas ir nuomos mokesčio dalį, atsakovė prašė teismo šias sumas priteisti. Be to, dėl ieškovės veiksmų nutraukiant sutartį atsakovė turėjo rūpesčių, reikėjo ieškoti kitų nuomininkų, patalpos stovėjo tuščios, dėl to ji patyrė nuostolių. Atsakovė patalpas išnuomojo tik nuo 2017 m. spalio 1 d., nuomos mokestis buvo 300 Eur mažesnis, nei turėjo mokėti ieškovė, dėl to reikalavimas priteisti nesumokėtą nuomos mokestį bei netesybas yra teisėtas ir pagrįstas. Kadangi nuomos mokestis mokamas už einamąjį mėnesį per pirmąsias 5 einamojo mėnesio darbo dienas (sutarties 19 punktas), o nemokant mokesčių laiku skaičiuojami 0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną (sutarties 27 punktas), pagal ieškovei 2017 m. rugpjūčio 28 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri turėjo būti apmokėta vėliausiai 2017 m. rugsėjo 7 d., ieškovei atsakovė apskaičiavo 137,80 Eur delspinigių sumą – po 0,02 procento už 65 dienų uždelstą apmokėti sąskaitą laikotarpį (nuo 2017-09-08 iki 2017-12-04) nuo 10 608 Eur sumos.

4.       Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su atsakovės priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. kovo 17 d. sudarytoje negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, kurios pagrindu susiklostė nuomos teisiniai santykiai, šalys aptarė tik sąlygas, kai jos gali nutraukti sutartį prieš terminą be priežasties, tai yra savo noru (sutarties 30 punktas), tačiau sutartimi nebuvo nustatytos sąlygos ir aptarti atvejai, kaip nukentėjusioji šalis turi elgtis tuo atveju, jei nuomojamos patalpos tampa netinkamos naudoti jas pagal paskirtį. Ieškovė pasirinko savo teisių gynybai užtikrinti įstatymo nuostatas, leidžiančias vienašališką sutarties nutraukimą, numatytą CK 6.483 straipsnio 1 dalyje, 6.485 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 6.498 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakovė kaip patalpų nuomotoja pažeidė sutarties sąlygas, nes dėl atsakovės veiksmų ieškovės veiklos vykdymas nuomojamose patalpose tapo negalimas ir ieškovė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios (patalpos tapo netinkamos naudoti), patyrė nuostolių. Atsakovės veiksmai iki sutarties nutraukimo neatitiko CK 6.200 straipsnyje nustatytų sutarties vykdymo principų, t. y. pareigos bendradarbiauti principo, atsakovė savo veiksmais sukūrė situaciją, kurią galima vertinti kaip apsunkinančią ieškovės vykdomą komercinę veiklą, nuomojamos patalpos pasidarė nebetinkamos naudoti nuomos tikslais, ieškovė turėjo pagrįstą teisę vienašališkai nutraukti sutartį vadovaudamasi CK 6.498 straipsnio 2 punktu. Ieškovė turėjo kreiptis į teismą dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo, nes atsakovė ir po sutarties nutraukimo reikalavo mokėti už patalpų nuomą. Nuomos sutartimi atsakovė garantavo ieškovei, kad „išnuomojamos patalpos yra ir bus tinkamos naudoti pagal paskirtį, kuriai jos yra išnuomojamos, visą nuomos terminą“. Atsakovei buvo žinoma, kad ieškovė nuomojamose patalpose vykdys kosmetikos priemonių prekybą (ieškovė iš atsakovės įsigijo prekybinę įrangą, nes pati atsakovė anksčiau vykdė analogišką veiklą), kas reiškia, kad atsakovei buvo žinoma, kad kosmetikos priemonių laikymo sąlygos turi atitikti gamintojo ir higienos normų reikalavimus. Byloje pakanka įrodymų, kad atsakovė sutarties sąlygas pažeidė savo veiksmais, tai yra laiku ir tinkamai neįspėjo ieškovės apie planuojamą nuomojamų patalpų pastato fasado remontą (triukšmas, dulkės ir patalpų užliejimas vandeniu), neįspėjusi ieškovės ir nepasirūpinusi nuomojamų patalpų vėdinimo užtikrinimu, nuėmė kondicionierius ir jų veikimo vasaros laikotarpiu neatnaujino, o tai trukdė ieškovei nuomojamas patalpas naudoti pagal paskirtį, nes dėl pakilusios temperatūros ieškovės produkcija prarado prekinę išvaizdą ir sugedo. Kartu egzistavo ir bendras apyvartos sumažėjimas, kurį lėmė pastato, kuriame buvo ieškovės nuomojamos patalpos, fasado remontas. Ieškovės įsitikinimu, nelogiška, neprotinga ir nuostolinga, ieškovei nesinaudojant patalpomis, už jas mokėti atsakovei visą nuomos mokestį 6 mėnesius, kai dėl sutarties nutraukimo yra kalta pati atsakovė. Atsakovės priešieškinis nepagrįstas ir kitais pagrindais – atsakovė nepateikė teismui PVM sąskaitos faktūros, kurios pagrindu reikalauja skolą priteisti iš ieškovės, motyvuodama tuo, kad ieškovė ją buvo gavusi, nes pateikė teismui. Ieškovė šią PVM sąskaitą (jos originalą) yra grąžinusi atsakovei registruotu paštu. Reikalavimą dėl skolos priteisimo šiuo pagrindu pateikė atsakovė, o ne ieškovė, todėl jai kyla pareiga pateikti įrodymus, kuriais yra grindžiamas reikalavimas. Ieškovės pasinaudojimas CK 6.498 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata vienašališkai nutraukti nuomos sutartį negali būti laikomas neteisėtu, o atsakovė neturi teisės reikalauti nuomos mokesčio už laikotarpį, kai ieškovė patalpomis nesinaudojo, taip pat ir sutartyje numatytos baudos kaip civilinės atsakomybės formos pagal CK 6.245 straipsnio 1, 3 dalis.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5.       Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovės A. I. firmos „FUKS“ ieškinys tenkintas iš dalies, atsakovės UAB „Alda silver“ priešieškinis atmestas. Pripažinta, kad 2015 m. kovo 17 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutraukta 2017 m. rugpjūčio 26 d. dėl atsakovės UAB „Alda silver“ kaltės. Priteistas iš atsakovės UAB „Alda silver“ 7 470,71 Eur nuostolių atlyginimas, 1 693, 36 Eur įsiskolinimas, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 934 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei A. I. firmai „FUKS“. Likusi ieškovės A. I. firmos „FUKS“ ieškinio dalis atmesta. Teismo motyvai:

5.1.                      Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia, kad atsakovė, kaip patalpų nuomotoja, neužtikrino, kad ieškovei išnuomotos patalpos būtų tinkamos vykdomai veiklai – kosmetikos ir parfumerijos priemonių prekybai.

5.2.                      Nurodė, kad ieškovės teiginius patvirtina byloje kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos (I t., b. l. 17–19), kuriose užfiksuota, jog pastato, kurio pirmame aukšte ieškovė nuomojo patalpas, išorėje pastatyti pastoliai per visą pastato aukštį. Ieškovės teigimu, dėl šių priežasčių nuomojamos patalpos tapo sunkiai matomos ir prieinamos klientams. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, jog dėl pastolių pastatymo patalpos (parduotuvė) tapo sunkiai prieinamos klientams, kadangi iš fotonuotraukų matyti, kad statant pastolius buvo pasirūpinta saugiu įėjimu į parduotuvę, tačiau sutiko, jog pastolių pastatymas sumažino parduotuvės patrauklumą ir dėl to galėjo sumažėti klientų srautas, juolab kad tose pačiose nuotraukose užfiksuota, jog parduotuvės reklaminę iškabą „Grožio akademija“ iš dalies dengia informacinis stendas, dėl ko parduotuvė tapo sunkiau matoma. Nors dėl pastolių pastatymo ieškovė galėjo tęsti prekybinę veiklą, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su pastato rekonstrukcija, leidžia daryti išvadą, kad vis tik sąlygos, kuriomis ieškovė turėjo tęsti veiklą išnuomotose patalpose, buvo pablogintos.

5.3.                      Nurodė, kad pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose numatytos darbų apimtys patvirtina ieškovės atstovų teiginius, jog ieškovės nuomojamose patalpose dėl atliekamų statybos darbų galėjo būti juntama vibracija, dulkės, triukšmas. Kartu pastebėtina, kad rekonstrukcijos metu atsakovės pageidavimu (2015 m. birželio 30 d. sutikimas dėl pastato rekonstrukcijos, II t., l. 61) buvo atliekami darbai ir nuomojamose patalpose (įvesta miesto šilumos įvado atšaka). Rekonstrukcijos darbai tęsėsi nuo 2017 m. sausio mėnesio iki nuomos sutarties nutraukimo, t. y. pakankamai ilgą laikotarpį, per kurį ieškovė patyrė nepatogumų, keliamų atliekamų statybos darbų.

5.4.                      Nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais, kad kondicionieriaus nuėmimas nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu, kadangi dėl kondicionieriaus egzistavimo patalpose šalys susitarusios nebuvo, šalių pasirašytoje sutartyje nėra punktų dėl tam tikros temperatūros palaikymo nuomojamose patalpose. Nurodė, kad jeigu kuri nuomos sutarties sąlyga nėra aptarta sutarties tekste, tai nereiškia, kad ši sąlyga neegzistuoja. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą, todėl, net ir nesant nuomos sutartyje sąlygų dėl atsakovės pareigos užtikrinti atitinkamą patalpų temperatūrą, ne ieškovės, o atsakovės pareiga buvo užtikrinti, kad išnuomotos patalpos ir toliau būtų tinkamos vykdomai veiklai – kosmetikos ir parfumerijos priemonių prekybai. Ieškovės pateiktose fotonuotraukose fiksuoti termometro rodmenys patvirtina, kad patalpose temperatūra buvo pakilusi virš 30 laipsnių šilumos (I t., b. l. 30–33). Nors šie duomenys fiksuoti 2017 m. rugpjūčio mėnesio pirmojoje pusėje, kai tarp šalių jau buvo prasidėjęs susirašinėjimas dėl nuomos sutarties nutraukimo, šie įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškovės atstovų nurodytas aplinkybes, kad kondicionieriaus nuėmimas turėjo įtakos patalpų temperatūrai.

5.5.                      Nurodė, kad pateiktos fotonuotraukos (I t., b. l. 22–23) įrodo, kad 2017 m. birželio 1 d. nuomojamos patalpos buvo aplietos vandeniu. Kad žino apie ieškovės nuomojamų patalpų apliejimą vandeniu, atsakovė pripažino 2017 m. birželio 20 d. raštu. Taip pat pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. liepos 18 d. dėl vykdomų pastato rekonstrukcijos darbų (įrengimų sukeltos vibracijos) nukrito 2017 m. kovo mėnesį nuimta nuo pastato išorinės sienos ir patalpų viduje padėta reklaminė šviesdėžė, kuri krisdama sudaužė stiklinę prekių vitriną (rašytinis N. A. ir L. V. pranešimas, I t., b. l. 39; fotonuotraukos, I t., b. l. 40, 41); kad atsakovė 2017 m. rugpjūčio 21 d. patalpose pradėjo savavališkus statybos darbus – gręžti sienose skyles ir pan. (fotonuotraukos, I t., b. l. 42–44), nors patalpomis dar naudojosi ieškovė.

5.6.                      Pažymėjo, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, jog ieškovė pirminiu raštu (2017 m. gegužės 23 d.) neįspėjo atsakovės apie sutarties pažeidimą, nereiškia, jog atsakovė apie sutarties sąlygų pažeidimą nežinojo. Nurodė, kad atsakovė apie planuojamą pastato rekonstrukciją, statybos darbų apimtis žinojo jau 2015 m. birželio 30 d., tačiau ieškovės apie numatomus statybos darbus, jų mastą, trukmę neinformavo ir nepasirūpino, jog, prasidėjus pastato rekonstrukcijos darbams, ieškovė galėtų tęsti nuomos sutartyje numatytą veiklą tomis pačiomis sąlygomis.

5.7.                      Nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės – kondicionieriaus nuėmimas, patalpų apliejimas, reklaminių iškabų pašalinimas, besitęsiantys pastato statybos vidaus ir išorės darbai, jų keliamas triukšmas, vibracija ir dulkės – leidžia daryti išvadą, kad šie trukdžiai neleido naudotis patalpomis pakankamai patogiai, kaip to tikėjosi nuomininkė, kad ieškovės veiklos vykdymas dėl intensyviai vykdomų statybos darbų tapo apsunkintas, buvo trikdoma įprastinė parduotuvės veikla. Komercinėmis sąlygomis sudaromomis gyvenamosios patalpos nuomos sutartimis visuomet siekiama gauti pelno (CK 6.577 straipsnio 2 dalis). Byloje pateikti ieškovės dokumentai patvirtina, kad ieškovė prasidėjus statybos remonto darbams ne tik negavo pelno, bet ir patyrė nuostolių. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad jai perduotos išnuomotos patalpos dėl tęstinių pažeidimų pasidarė netinkamos naudoti pagal paskirtį, pripažintina, kad ieškovė turi teisinį pagrindą nutraukti nuomos sutartį dėl atsakovės kaltės, pažeidus nuomos sutarties 9.1 punkto nuostatas, todėl reikalavimas pripažinti nuomos sutartį nutraukta dėl atsakovės kaltės tenkinamas.  

5.8.                      Nurodė, kad nuomos sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovei atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė dėl to, kad netinkamai įvykdė sutartinę prievolę. Ieškovė įrodė, kad jos pajamos iš veiklos nuomojamose patalpose 2017 m. sumažėjo, bet vis tik teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti nuostoliai priežastiniu ryšiu sietini ne tik su atsakovės neteisėtais veiksmais, bet ir su kitais aspektais. Teismas pritarė atsakovės argumentams, kad būtent pasikeitęs prekių asortimentas iš esmės lėmė apyvartos sumažėjimą ieškovės nuomojamose patalpose veikusioje parduotuvėje. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, dalis prekių (savikaina 7 869,58 Eur, pardavimo kaina 16 085,67 Eur) iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) buvo perduota į kitas įmonei priklausančias parduotuves (II t., b. l. 136–138), kaip buvo atnaujintas prekių asortimentas, ar realiai ieškovė galėjo gauti siekiamų pajamų, kokių organizacinių priemonių ėmėsi, kad prekių pasiūla atitiktų pirkėjų poreikius, ieškovė nepateikė. Ne tik ieškovė vertėsi prekybine veikla, šia veikla užsiima ir atsakovė, prekiaudama juvelyriniais dirbiniais parduotuvėje, esančioje gretimame pastate, kuris taip pat buvo renovuojamas. Nors atsakovė prekiauja kitos grupės prekėmis, tačiau šios prekės taip pat nėra kasdienės paklausos prekės, atsakovės pateikti finansiniai duomenys rodo, kad apyvarta ir pastato remonto laikotarpiu nepasikeitė, atsakovė jokio nuostolio nepatyrė (III t., b. l. 8–19). Pastebėtina, kad ieškovė, nutraukusi nuomos sutartį, savo veiklos (duomenys neskelbtini) mieste nebetęsė, kitų patalpų vystomai veiklai neieškojo, kas iš dalies patvirtina buvus ieškovės veiklą nuostolingą ne tik dėl nuomojamų patalpų trūkumų. Todėl teismas sprendė, kad reikia atlyginti 30 procentų ieškovės reikalaujamų nuostolių, t. y. 4 095,51 Eur. 

5.9.                      Nurodė, kad ieškovės pateiktas 2017 m. rugpjūčio 17 d. sugadintų produktų nurašymo aktas (I t., b. l. 24) įrodo, kad 2017 m. birželio 1 d. (dėl užpylimo vandeniu) nurašytos 2 produktų grupės (15 vnt.), kurių vertė 338,92 Eur, 2017 m. rugpjūčio 17 d. (I t., b. l. 34) (dėl temperatūros, pakilusios dėl nuimtų kondicionierių patalpose) nurašyta 17 pavadinimų prekių (45 vnt.) už 672,05 Eur, iš viso nurašyta prekių už 1 010,97 Eur. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 1 010,97 Eur nuostolių dėl prekių sugadinimo yra pagrįstas, ši suma išieškotina iš atsakovės.

5.10.                      Nurodė, kad kadangi ieškovės darbuotojos savo darbo funkcijas atliko iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., t. y. vykdė veiklą pusę mėnesio, o likusią pusę mėnesio nedirbo, nes prekės buvo inventorizuojamos, ruošiamos išvežti, patalpos ruošiamos perduoti, todėl ieškovė teisėtai iš atsakovės reikalauja atlyginti pusę visos per 2017 m. rugpjūčio mėnesį sumokėtos 1 106,76 Eur sumos, kas sudaro 553,88 Eur (darbuotojų atlyginimai ir VSD mokestis). Ši suma išieškotina iš atsakovės ieškovės daliniam nuostolių atlyginimui.

5.11.                      Nurodė, kad ieškovė apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį informavo atsakovę 2017 m. gegužės 23 d., todėl nuo šios datos galėjo įspėti darbuotojus apie numatomą darbo sutarčių nutraukimą ar spręsti verslo veiklos vietos pakeitimo klausimus ir taip sumažinti galbūt kilsiančius nuostolius. Šiuo atveju atsakovė nesiėmė operatyvių veiksmų, todėl prisiėmė galimą nuostolių kilimo ar didėjimo riziką. Nutraukus nuomos sutartį buvo atleistos 3 darbuotojos, išmokėti atostoginiai, atlyginimai, išeitinės išmokos už 2 mėnesius ir sumokėti visi priklausantys mokesčiai, kas, ieškovės apskaičiavimu, sudaro 2 995,41 Eur. Tačiau atlyginimo ir priklausančių kompensacijų už nepanaudotas atostogas mokėjimas yra tiesioginė darbdavio (ieškovės) pareiga, todėl nelaikytinas ieškovo nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme, nes nurodytų išmokų mokėjimas nesusijęs su atsakovų netinkamai vykdyta sutartimi. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys dėl pusės darbo užmokesčio, išmokėto rugpjūčio mėnesį, tenkinamas, teismas sprendė, kad ieškovės nuostoliais dėl darbuotojų atleidimo gali būti pripažintos tik darbuotojoms priskaitytos ir išmokėtos išeitinės išmokos, kurių įprastinėmis sąlygomis ieškovė nebūtų turėjusi išmokėti, t. y. 1 380,05 Eur ir nuo jų mokėtinos soc. draudimo įmokos iš įmonės lėšų – 430,30 Eur, iš viso 1 810,35 Eur.

5.12.                      Nurodė, kad ieškovės pateiktas įrangos perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad ieškovė 2017 m. rugpjūčio 26 d. perdavė atsakovei įrangą, nurodytą PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini). Perduotos įrangos vertė 2 057 Eur. Kad atsakovė yra skolinga už perduotą įrangą, neginčijo, todėl įpareigotina sumokėti įsiskolinimą už įrangą. Šalys tarpusavyje susitarė, jog ieškovė sumokės už pertvaros atstatymą 363,64 Eur, todėl atsakovė skolinga ieškovei 1 693,36 Eur, reikalavimas dėl šios sumos tenkintas.

5.13.                      Nurodė, kad kadangi patalpų nuomos sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės CK 6.485 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, atsakovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovės už teisėtą nuomos sutarties nutraukimą sutartyje numatytos baudos. Ieškovė nuomos mokestį iki nuomos sutarties nutraukimo yra sumokėjusi, ginčo dėl šių aplinkybių nėra, nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d., todėl ieškovė nebeturi pareigos mokėti nuomos mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atsakovė UAB „Alda silver“ (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad 2015 m. kovo 17 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutraukta 2017 m. rugpjūčio 26 d. dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alda Silver“ kaltės ir priteista iš atsakovės UAB „Alda Silver“ 7 470,71 Eur nuostolių atlyginimas, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 934 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei A. I. firmai „FUKS“, panaikinti; taip pat panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis; priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovės atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį vertino ne kaip lygiateisių verslo subjektų susitarimą, o kaip stipresnės ir silpnesnės sutarties šalių santykius, ieškovei pritaikydamas silpnesnės šalies statusą.

6.2.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nutraukti 2015 m. kovo 17 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dėl atsakovės kaltės nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d., nes sutartį nutraukė pati ieškovė dar 2017 m. gegužės 23 d. pranešimu, kuriame nurodė, kad sutartis nutraukiama nuo 2017 m. birželio 30 d., iš pradžių nurodžiusi patalpų perdavimo datą, ją vis atidėliojo, klaidindama atsakovę.

6.3.                      Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės atsakovei siunčiamų raštų dėl sutarties nutraukimo.

6.4.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neįrodė, jog iki 2017 m. birželio 30 d. patalpose būtų buvusi kenksminga temperatūra, nepateikė jokių duomenų apie 2017 metų vasaros temperatūros pokyčius, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės.

6.5.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kondicionieriaus nebuvimo faktą laikė išnuomotų daiktų trūkumu, nors šalys dėl kondicionavimo susitarusios nebuvo, todėl nesutiktina su teismo nuomone, kad dėl šio fakto nebuvo galima naudotis patalpomis iki 2017 m. birželio 30 d.

6.6.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pastato išorės remontą laikė sutarties pažeidimu, nes išnuomotos patalpos buvo tinkamos prekybai.

6.7.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovės savininkas negalėjo tikėtis gero verslo rezultato, kadangi, vykdydamas veiklą išsinuomotose patalpose, nesistengė puoselėti verslo, jo neprižiūrėjo, netaikė jokių rinkodaros priemonių, nevykdavo į patalpas, neužsakinėjo prekių pagal atsakovės perduotus tiekėjų sąrašus.

6.8.                      Nurodo, kad iki pat 2017 m. birželio 13 d. išsiųsto rašto ieškovė atsakovei niekada nereiškė pastabų ar pretenzijų dėl pastato remonto, kaip tai numato Sutarties 24.6 p.

6.9.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 4 095,51 Eur ieškovės prašomų tiesioginių nuostolių, nurodė, kad šie pinigai priteistini atsakovei neįvykdžius nuomos sutartyje numatytos pareigos užtikrinti patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį. Teismas, nustatydamas nuostolių dydį, vertino ieškovės 3 metų apyvartą balandžio–liepos mėnesiais, tačiau neįvertino to, kad ieškovė faktiškai nuo 2017 m. gegužės mėnesio nebevykdė prekybos, o tik vežė prekes iš parduotuvės, prekybą vykdė esant tuščioms lentynoms.

6.10.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės 1 010,97 Eur nuostolių dėl prekių sugadinimo, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra kalta dėl aplietų prekių ir prekių perkaitimo. Atsakovei negali kilti civilinė atsakomybė už trečiojo asmens padarytą žalą.

6.11.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 553,88 Eur nuostolių už darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį ir 1 810,35 Eur išeitinę pašalpą, ieškovės verslo subjekto ir darbdavio pareigas perkėlė atsakovei. Ne atsakovės pareiga užtikrinti ieškovės darbuotojų darbo ir prekių laikymo sąlygas.

6.12.                      Nurodo, kad ieškovė nesilaikė Sutarties 30 punkto sąlygų, nustatančių, kad apie sutarties nutraukimą šalis turi pranešti ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius, ir atsiuntė 2017 m. gegužės 23 d. pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuriame buvo nurodyta konkreti sutarties nutraukimo data. Už vienašalį sutarties nutraukimą yra taikomos Sutarties 30 ir 31 punktuose nustatytos netesybos, todėl, ieškovei 2017 m. rugpjūčio 26 d. perdavus patalpas, 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje detalizuota, kad pagal Sutarties 30 punktą apskaičiuota 4 800 Eur suma kaip nuomos mokestis už 2017 m. rugsėjo–lapkričio mėnesius ir 4 800 Eur bauda pagal Sutarties 31 punktą. Nuo išrašytos sąskaitos sumos sumokėti mokesčiai. Kadangi ieškovė atsisako sumokėti sutartimi sulygtas netesybas ir nuomos mokesčio dalį, atsakovė priešieškiniu prašė šiuos pinigus priteisti.

6.13.                      Nurodo, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 693,36 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią atsakovė iš ieškovės atpirko prekybines lentynas. Atsakovė pripažino, kad nėra apmokėjusi šios sąskaitos, mokėjimas yra sulaikytas, kadangi pati ieškovė turėjo priešpriešinių neapmokėtų atsakovės sąskaitų. Kadangi atsakovė teismui teikė priešieškinį, laikėsi nuostatos, kad priešpriešiniai reikalavimai būtų tarpusavyje įskaitomi. Teismui priteisus šią sumą, atsakovė šios teismo sprendimo dalies neskundžia.

6.14.                      Nesutinka su Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. priimtu sprendimu, todėl mano, kad palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos taip pat priteistos nepagrįstai.

6.15.                      Nurodo, kad kadangi ieškovė pateikė 2015 m. birželio 30 d. sutikimą, pasirašytą UAB „Alda Silver“ direktorės R. R., nors tuo metu ji direktorė nebuvo, o UAB „Kauno saulėtekis“ dar nebuvo remontuotų patalpų savininkė, atsakovė teismui teikia tikrojo sutikimo kopiją.

7.       Ieškovė  A. I. prekybinė firma „FUKS“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1.                      Nurodo, kad nuomojamose patalpose dėl nuolatos keliamo triukšmo ir dulkių tapo sudėtinga dirbti, labai sumažėjo klientų srautas ir tai truko iki pat sutarties nutraukimo. Vėliau patalpos ir jose buvusios prekės buvo aplietos, o vasarą patalpose, be dulkių, vibracijos ir nuolatinio triukšmo, atsirado dar vienas neigiamas veiksnys – pakilo oro temperatūra, kuri pasiekė 30 laipsnių, dėl to patalpose nebuvo galima vykdyti darbo funkcijų. Kadangi dėl atsakovės veiksmų patalpos tapo nebevėdinamos, sugedo dalis prekių ir ieškovė galiausiai apsisprendė sutartį nutraukti, nes nuomojamos patalpos tapo nuomai ir veiklos vykdymui nebetinkamos.

7.2.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių sudarytą sutartį, šalių lygiateisiškumo principo nepažeidė, o ir apeliacinio skundo argumentai neįrodo tokio lygiateisiškumo principo pažeidimo.

7.3.                      Nurodo, kad, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo ir iš kitos bylos medžiagos, atsakovei nesutikus nutraukti sutarties šalių susitarimu nuomos teisiniai santykiai tęsėsi, tai yra ieškovė patalpose vykdė veiklą ir mokėjo nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas atsakovei.

7.4.                      Nurodo, kad atsakovė be jokio perspėjimo 2017 m. rugpjūčio 21 d. patalpose pradėjo dar ir savavališkus statybos darbus, tai yra gręžti patalpos vidinėse sienose skyles ir pan., nors patalpomis dar naudojosi ieškovė ir sutartis dar nebuvo nutraukta.

7.5.                      Nurodo, kad, nukabinus kondicionierius, nuomojamos patalpos buvo paliktos visiškai be vėdinimo ir temperatūros reguliavimo sistemos, kai patalpose nuolat tvyrojo statybinių dulkių prisodrintas oras. Patalpos kito būdo jas šildyti ar vėsinti neturėjo, tai buvo vienintelė sistema, užtikrinusi tinkamą patalpų temperatūros palaikymą. Tokias patalpas ieškovė priėmė pasirašydama sutartį, todėl tokia nekintanti padėtis turėjo išlikti visą patalpų nuomos laikotarpį. Jeigu atsakovė pageidavo, kad pastato rekonstrukcijos metu jai būtų (pastato rekonstrukciją vykdžiusios užsakovės UAB „Kauno saulėtekis“ sąskaita) pakeista priklausančių patalpų šildymo sistema, tai tokias sąlygas turėjo derinti su ieškove ir (ar) ją apie tokių darbų atlikimą informuoti iš anksto, tačiau to nepadarė. 

7.6.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, dvigubų standartų sutarties šalims, vertindamas faktus, kad ieškovė dėl pastato rekonstrukcijos patyrė prekybos nuostolių, o atsakovė  nepatyrė, netaikė.

7.7.                      Nurodo, kad apeliacinio skundo dalis dėl 4 095,51 Eur nuostolių priteisimo atmestina kaip atkartojanti teismo argumentus, kuriais ieškovės prašomų priteisti iš atsakovės nuostolių dydis jau buvo sumažintas.

7.8.                      Nurodo, kad siekdama panaikinti atsakovės išsakytas abejones dėl to, ar ieškovė negalėjo panaudoti ir (ar) nepanaudojo sugedusių ir nurašytų prekių savo veikloje, ieškovė teismui pateikė Visuomenės sveikatos centro išduotus leidimus – higienos pasus. Iš pateikiamos informacijos matyti, jog ieškovė teikia įvairaus pobūdžio grožio paslaugas, tačiau nevykdo kirpyklų veiklos, todėl nors ir prekiauja plaukų priežiūros priemonėmis, bet jų panaudoti savo veikloje galimybės neturi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

9.       Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2016 m. birželio 30 d. sutikimo kopiją. Nurodo, kad kadangi ieškovė pateikė 2015 m. birželio 30 d. sutikimą, pasirašytą UAB „Alda Silver“ direktorės R. R., nors tuo metu ji direktorė nebuvo, o UAB „Kauno saulėtekis“ dar nebuvo remontuotų patalpų savininkė, atsakovė teismui teikia tikrojo sutikimo kopiją.

10.       CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 str. straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2005). Kadangi nauji įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo padarinių ir nėra pagrindo išvadai, jog šių įrodymų pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas naujus pateiktus įrodymus prideda prie bylos ir juos vertina.

Dėl apeliacinio skundo

12.       Byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį ir šios sutarties nutraukimo teisinių padarinių, t. y. nuostolių atlyginimo.

13.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė A. I. prekybos firma „Fuks“ ir atsakovė UAB „Alda silver“ 2015 m. kovo 17 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 01, kuria atsakovė laikotarpiui iki 2025 m. kovo 31 d. išnuomojo jai priklausančias 135,69 kv. m bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ieškovei. Patalpos buvo išnuomotos prekybinei veiklai – kosmetikos ir parfumerijos prekybinei veiklai vykdyti (Sutarties 4, 7 p.), ieškovė patalpas išsinuomojo kartu su baldais (stiklinėmis vitrinomis, pritaikytomis kosmetikos ir parfumerijos prekybai), kuriuos ieškovė iš atsakovės išsipirko. Ieškovė už naudojimąsi patalpomis įsipareigojo mokėti nuomos mokestį – 1 600 Eur ir kitus sutartyje nurodytus mokėjimus (sutarties 17 p.). Pasirašydama negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, atsakovė garantavo ieškovei, kad išnuomojamos patalpos bus tinkamos naudoti pagal paskirtį, kuriai jos yra išnuomojamos, visą nuomos terminą (Sutarties 9.1 p.).

Dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo

14.       Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, procesinius dokumentus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad tarp šalių raštu sudarytos negyvenamosios paskirties patalpos nuomos sutarties pagrindu atsirado sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1–6.4 straipsniai, 6.583 straipsnis). Pažymėtina, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis).

15.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytos nuomos sutarties teksto turinį ir ginčijamo sprendimo motyvus, negali nepritarti apeliantės argumentui, kad pirmosios instancijos teismas tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį vertino ne kaip lygiateisių verslo subjektų susitarimą, o kaip stipresnės ir silpnesnės sutarties šalių santykius, ieškovei pritaikydamas silpnesnės šalies statusą.

16.       Tokia nuostata iškreipia verslo subjektų lygiateisiškumo principą derinant sutarties sąlygas. Pagal sutarties 11 p. patalpos buvo išnuomotos 10 metų laikotarpiui nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. Šalys sutarties VIII skyriuje aptarė sutarties nutraukimo sąlygas, perspėjimo terminus bei netesybas. Pagal sutarties 30 punktą, šalys susitarė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą vienašališkai, nesikreipdamos į teismą, raštu įspėjusios kitą šalį ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki planuojamos nutraukimo dienos.

17.       Kadangi nuomos sutartį sudarė du juridiniai asmenys, jų pasirašytas susitarimas apibrėžia jų abiejų teises ir pareigas sutartyje nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartyje nurodytų terminų laikymasis neatitinka protingumo kriterijų, laikytina visiškai nepagrįsta. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. 

18.       CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdymo principas reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė 2015 m. kovo 17 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl atsakovės kaltės nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d., nes sutartį nutraukė pati ieškovė dar 2017 m. gegužės 23 d. pranešimu, kuriame nurodė, kad sutartis nutraukiama nuo 2017 m. birželio 30 d., iš pradžių nurodžiusi vieną patalpų perdavimo datą, ją vis keitė. Ieškovė sutarties nutraukimo terminą pakartotinai patvirtino 2017 m. birželio 13 d. pranešimu, todėl laikytina, kad šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo datos dar 2017 m. gegužės 23 d. ieškovės ir 2017 m. gegužės 29 d. atsakovės raštiškais pranešimais. Šalys tarpusavio susirašinėjime nesprendė klausimo dėl kitokios sutarties nutraukimo datos, o sprendė klausimą tik dėl sutarties nutraukimo pagrindo ir dėl patalpų perdavimo datos.

19.       Sutiktina ir su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nevertino ieškovės atsakovei siunčiamų pranešimų dėl sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šalių tarpusavio susirašinėjimo turinį ir laiką, kurį jis vyko. Analizuojant pranešimus chronologiškai, matyti, kad ieškovė atsakovei 2017 m. gegužės 23 d. atsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, kad sutartis nutraukiama abiejų šalių susitarimu nuo 2017 m. birželio 30 d. Nei šiuo pranešimu, nei iki tol nebuvo reiškiamos pretenzijos ar pastabos atsakovei dėl negalėjimo naudotis patalpomis pagal paskirtį, nebuvo užsiminta apie kondicionieriaus buvimą ar nebuvimą arba žalą, keliamą dėl remonto darbų.

20.       Atsižvelgiant į ieškovės 2017 m. gegužės 23 d. pranešimo turinį, atsakovė sutiko, kad sutartis yra nutraukiama nuo 2017 m. birželio 30 d., tačiau 2017 m. gegužės 29 d. atsakydama į ieškovės siūlymą UAB „Alda Silver“ direktorė R. R. nurodė, kad nesutinka nutraukti sutarties šalių susitarimu pagal 29.2 punktą, todėl, nesant abipusio susitarimo, sutarties nutraukimui taikomas sutarties 31 punktas. Taigi, iš šių pranešimų turinio matyti, kad šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo datos, bet nesusitarė dėl sutarties nutraukimo pagrindo.

21.       Vertindama byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog 2015 m. kovo 17 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutraukta 2017 m. rugpjūčio 26 d. dėl atsakovės UAB „Alda silver“ kaltės. Pirmosios instancijos teismas sutarties nutraukimo datą nustatė 2017 m. rugpjūčio 26 d., nors tai tėra patalpų perdavimo, o ne sutarties nutraukimo diena. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys tarpusavio pranešimais susitarė sutartį nutraukti 2017 m. birželio 30 d. Atsižvelgiant į sutarties nutraukimo datą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nutraukė šalių sudarytą sutartį dėl atsakovės kaltės, kadangi iki 2017 m. birželio 30 d. ieškovė nepateikė įrodymų, jog būtų reiškusi pretenzijas atsakovei dėl netinkamos patalpų būklės prekybinei veiklai vykdyti. Visi ieškovės nurodomi faktai dėl netinkamos patalpų kokybės iškilo jau nusprendus sutartį nutraukti, t. y. po ieškovės 2017 m. gegužės 23 d. pranešimo nutraukti sutartį ir po atsakovės 2017 m. gegužės 29 d. atsakymo, jog sutinka sutartį nutraukti.

22.       Nors šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo datos, ieškovė delsė perduoti patalpas laiku ir tebesinaudodama patalpomis darė vis didesnę finansinę žalą sau, o atsakomybės naštą už savo veiklos rezultatus perkėlė atsakovei. Tai patvirtina ieškovės 2017 m. birželio 28 d. raštas, kuriame ji nurodo, kad ruošiasi teismui ir patalpų perdavimą nukelia į 2017 m. liepos 15 d. Nesulaukusi patalpų perdavimo, atsakovė 2017 m. liepos 12 d. ir 2017 m. liepos 18 d. išsiuntė dvi užklausas dėl patalpų perdavimo datos bei laiko ir tik daugiau nei po mėnesio, t. y. 2017 m. rugpjūčio 23 d., gavo atsakymą iš ieškovės, kuriame jau nurodoma, kad vasaros metu oro temperatūra patalpose yra itin aukšta, kas žalinga darbuotojų sveikatai ir prekėms. Pirmosios instancijos teismas šias ieškovės 2017 m. rugpjūčio 23 d. pranešime nurodytas aplinkybes nepagrįstai vertino kaip pagrindžiančias atsakovės kaltę, nes jos atsirado jau po sutarties nutraukimo, t. y. po 2017 m. birželio 30 d., ieškovei delsiant perduoti patalpas atsakovei. Pažymėtina, kad ieškovė, siekdama įrodyti atsakovės kaltę, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog iki 2017 m. birželio 30 d. patalpose būtų buvusi kenksminga, itin aukšta temperatūra. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovė negali būti laikoma atsakinga už uždelstą ieškovės veiklą patalpose jau pasibaigus sutarčiai. 

23.       Pažymėtina ir tai, kad tiek byloje esančiais, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškovės finansinė padėtis jau iki 2017 m. gegužės 23 d. buvo ne itin gera, ir tai patvirtina civilinėje byloje Nr. e2-2096-225/2017 Plungės apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. išduotas teismo įsakymas atsakovei dėl 2 675,41 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovės, taip pat kliento apyvarta (I t., b. l. 106–112), 2017 m. birželio 22 d. raginimas sumokėti skolą pagal teismo įsakymą (I t., b. l. 104),  iš kurių matyti, kad iš ieškovės priteistas nesumokėtas nuomos mokestis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės abejonės dėl ieškovės nesąžiningumo siekiant nutraukti sutartį išvengiant jai nepalankių finansinių sutarties sąlygų laikytinos labiau tikėtinomis.

24.       Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovės atsakomybę už išnuomotų patalpų trūkumus nurodė, kad kondicionieriaus nuėmimas, patalpų apliejimas, reklaminių iškabų pašalinimas, besitęsiantys pastato statybos vidaus ir išorės darbai, jų keliamas triukšmas, vibracija ir dulkės leidžia daryti išvadą, kad šie trukdžiai neleido naudotis patalpomis pakankamai patogiai, kaip to tikėjosi nuomininkė, kad ieškovės veiklos vykdymas dėl intensyviai vykdomų statybos darbų tapo apsunkintas, buvo trikdoma įprastinė parduotuvės veikla. Komercinėmis sąlygomis sudaromomis gyvenamosios patalpos nuomos sutartimis visuomet siekiama gauti pelno (CK 6.577 straipsnio 2 dalis). Byloje pateikti ieškovės dokumentai patvirtina, kad ieškovė prasidėjus remonto darbams ne tik negavo pelno, bet ir patyrė nuostolių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad jai perduotos išnuomotos patalpos dėl tęstinių pažeidimų pasidarė netinkamos naudoti pagal paskirtį.

25.       Teisėjų kolegija negali pritarti tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Visų pirma, kaip numato šalių pasirašytos sutarties 24.6 p., ieškovė apie visus nesklandumus ir patalpų pablogėjimus, įskaitant elektros, vandens tiekimo, šildymo, šaldymo, ventiliacijos, kanalizacijos ar kitų sistemų gedimus, turėjo raštiškai informuoti atsakovę per 24 valandas nuo jų atsiradimo, todėl, nesant jokių ieškovės pranešimų apie negalimumą naudotis patalpomis, atsakovė negalėjo apie ieškovės patiriamus nepatogumus žinoti. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad nors ieškovė pirminiu raštu (2017 m. gegužės 23 d.) neįspėjo atsakovės apie sutarties pažeidimą, nereiškia, jog atsakovė apie sutarties sąlygų pažeidimą nežinojo, laikytini visiškai nepagrįstais, kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma, tačiau ieškovė savo pareigos pranešti apie patalpų pablogėjimą nevykdė, nuostolių atsiradimo naštą dėl tariamo patalpų pablogėjimo siekia perkelti atsakovei.

26.       Vertinant kondicionieriaus nuėmimą pažymėtina, kad jis buvo nuimtas 2017 m. kovo viduryje, nuo to laiko iki sutarties nutraukimo 2017 m. birželio 30 d. ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovei buvo reiškiamos pretenzijos dėl temperatūros pokyčių. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad patalpos buvo šildomos tik kondicionieriumi, o vasarą atliko vėsinimo funkciją. Vykdant pastato remontą kondicionierius buvo nuimtas, kadangi pagal projektą patalpose buvo numatyta įvesti miesto šildymo įvadą. Tikėtina, kad žinodama aplinkybes, kodėl kondicionierius buvo nuimtas ir kad ateityje patalpose bus geresnė ir patikimesnė šildymo sistema, ieškovė pretenzijų nereiškė.

27.       Nors ieškovė teigia, kad sutartyje buvo numatyta, jog patalpos nuomojamos kosmetikos prekybos veiklai, tačiau pažymėtina, kad sutartimi nebuvo draudžiama užsiimti ir kita veikla, išskyrus, kaip numatyta sutarties 4 p., juvelyrinių dirbinių prekybą, taigi toks punktas kaip tinkamas temperatūros palaikymas būtent kosmetikos priemonių prekybai nebuvo ir, tikėtina, negalėjo būti numatytas sutartyje, kadangi nuomininkas turėjo teisę keisti savo veiklos pobūdį nuomojamose patalpose. Pažymėtina, kad, nuomojantis negyvenamosios paskirties patalpas, jos neturi atitikti visų įprastų ir būtinų komfortiškam gyvenimui sąlygų, kaip nuomojantis gyvenamosios paskirties patalpas. Konkrečiai nagrinėjimu atveju patalpos buvo išnuomotos prekybinei veiklai (sutarties 4 punktas), o ne, pavyzdžiui, maitinimo, poilsio ar kt. veiklai vykdyti, kur patalpoms būtų keliami aukštesni reikalavimai. Atsižvelgiant į patalpų pobūdį, savo prekių tinkama kokybe turi pasirūpinti pats pardavėjas ir neperkelti šios naštos patalpų nuomotojui. 

28.       Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės reikalavimą dėl tinkamos temperatūros palaikymo patalpose nurodė, kad jeigu kuri nuomos sutarties sąlyga nėra aptarta sutarties tekste, tai nereiškia, kad ši sąlyga neegzistuoja. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi toks sutarties aiškinimas dažniausiai taikomas tuomet, kai tarp šalių būna sudaryta žodinė sutartis ir šalių valią sudarant sutartį yra nustatyti sudėtingiau. Nagrinėjamu atveju sudaryta rašytinė sutartis ir privaloma vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis pagal CK 6.193 str. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus. Nagrinėjamu atveju sutartis buvo aiškinama ieškovės naudai, nors sutartyje nebuvo nustatyta sąlyga apie tinkamą temperatūros palaikymą patalpose. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad šalys dėl sutarties sąlygų derėjosi tarpusavyje, sutartis nebuvo paruošta vienašališkai, todėl teismas negalėjo nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota kasacinio teismo praktika apie sutarčių aiškinimo taisykles.

29.       Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.577 straipsnio 2 dalies materialines teisės normas dėl sutarties sudarymo komerciniais tikslais pagrindų, kadangi tarp šalių buvo sudaryta ne gyvenamųjų patalpų nuomos, o negyvenamosios paskirties patalpų – parduotuvės nuomos sutartis. Tai patvirtina tiek sudarytos sutarties 2 punktas, tiek Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (I t., b. l. 11–15). Nors nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė nuomodamasi patalpas iš atsakovės ir vykdydama komercinę veiklą siekė pelno, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už ieškovės pelno (ne)gavimą atsakinga pavertė atsakovę.

30.       Pirmosios instancijos teismo išvados, kad pastato remonto darbai neleido naudotis išsinuomotomis patalpomis ieškovės veiklai vykdyti, paneigtini tais pačiais įrodymais ir motyvais kaip ir dėl atitinkamos temperatūros palaikymo patalpose, kadangi ieškovė iki pat 2017 m. birželio 13 d. išsiųsto pranešimo niekada atsakovei nereiškė pretenzijų dėl pastato remonto, nors tai numato Sutarties 24.6 p.

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, o jų tikrumas įrodytas. LR CK 6.485 straipsnio 2 dalies 3 punktas reglamentuoja nuomotojo atsakomybę už daikto trūkumus ir apibrėžia, kad šie trūkumai visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį. Ieškovė, įgyvendindama savo reikalavimą nutraukti sutartį minėtos teisės normos pagrindu, turėjo pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad ji, laikydamasi nuomos sutarties, laiku apie trūkumus pranešė atsakovei ir šie trūkumai buvo esminiai, dėl ko nebuvo galima naudoti patalpų pagal paskirtį.

32.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog laikėsi nuomos sutarties sąlygų pranešdama atsakovei apie esminius patalpų trūkumus iki pranešimo apie sutarties nutraukimą, sutartis negalėjo būti vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria 2015 m. kovo 17 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pripažinta nutraukta 2017 m. rugpjūčio 26 d. dėl atsakovės UAB „Alda silver“ kaltės, naikintina, atitinkamai ir iš to kylantys ieškovės reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo laikytini nepagrįstais.

33.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą atlyginti nuostolius, nurodė, kad nuomos sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl jai atsiranda civilinė atsakomybė (LR CK 6.256 str.). Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu materialinės teisės normų vertinimu ir taikymu. Ieškovės ieškinyje prašomi priteisti nuostoliai yra skirtingo pobūdžio ir juos priteisiant buvo būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas.

34.       Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos CK įtvirtintos jos sąlygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į tokią teisinę reglamentaciją, ieškovė, prašydama priteisti žalos, susidedančios iš kelių elementų, atlyginimą, privalėjo įrodyti, kad žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės buvimo. Vien tai, kad sutartis negalėjo būti nutraukta dėl atsakovės kaltės, eliminuoja vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų.

35.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra juridinis asmuo, turintis didelę patirtį mažmeninės prekybos srityje. Pažymėtina, kad verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi elgtis protingai ir apdairiai, prisiimdamas ilgalaikes prievoles (nuomos sutartis sudaryta 10 metų terminui), taip pat privalo įvertinti ir prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad ieškovė, išsinuomodama patalpas ir prekiaudama profesionaliomis (prabangos) prekėmis mažame mieste, neapskaičiavo verslo rizikos. Pažymėtina, kad, prieš išnuomodama patalpas, atsakovė jose vykdė tapačią veiklą parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir jos veikla nebuvo nuostolinga. Sudarant nuomos sutartį, ieškovei buvo perduotos prekės, kurių vertė 24 779,19 Eur (su PVM), ir, kol jomis ieškovė prekiavo, nuostolių nepatyrė. Šios prekės, kaip teigė atsakovė, buvo atrinktos pagal klientų įpročius per ilgus metus. Ieškovei buvo perduoti tiekėjų sąrašai, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pripažino, kad prekių iš tų tiekėjų faktiškai neėmė, nes prekiavo savo paties teikiama profesionalia kosmetika. Akivaizdu, kad, išprekiavus klientų pamėgtas prekes ir nepapildžius asortimento, apyvarta parduotuvėje sumažėjo, bet tai negali būti laikoma atsakovės kalte.

36.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 30 proc., t. y. 4 095,51 Eur, ieškovės prašomų tiesioginių nuostolių, nurodė, kad šie pinigai priteistini atsakovei neįvykdžius nuomos sutartyje numatytos pareigos užtikrinti patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį

37.       Tai, kad ieškovė 2017 m. liepos 19 d. bandė vykdyti prekybą tuščiose patalpose, įrodo ir jos pačios į bylą pateiktas raštas – sudaužytos vitrinos fiksavimo protokolas ir pateikta nuotrauka (I t., b. l. 39–41). Iš šių dokumentų matyti, kad vitrina užfiksuota tarp tuščių prekybinių lentynų. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino faktų, kad ieškovės pardavimo operacijos beveik visą 2017 metų pusmetį buvo tolygios: sausio mėn. – 3 016,40 Eur, vasario mėn. – 3 096,38 Eur, kovo mėn. – 3 380,67 Eur, balandžio mėn. – 2 724,41 Eur, gegužės mėn. – 2 725,22 Eur, birželio mėn. – 3 104,71 Eur, pusę liepos mėn. – 2 042,54 Eur (II t., b. l. 97). Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. birželio mėnesį, pasibaigus pastato išorės remontui, ieškovė suprekiavo daugiau nei sausio ir vasario mėnesiais, kai remontas dar nebuvo prasidėjęs. Tačiau akivaizdu, kad nuo pat 2017 m. pradžios ieškovės gaunamų pajamų neužteko sąnaudoms padengti, nors tuo metu joks pastato remontas dar net nebuvo prasidėjęs, todėl pritartina apeliantės argumentams, jog, vertinant byloje esančius įrodymus dėl ieškovės netinkamo verslo organizavimo, veiksmų išvežant prekes iš parduotuvės, prekybą esant tuštiems kosmetikos stendams, atsakovei neturėjo kilti pareiga atlyginti jos patirtus tiesioginius nuostolius.

38.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės 1 010,97 Eur nuostolių dėl prekių sugadinimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra kalta dėl aplietų prekių ir prekių perkaitimo.

39.       Pažymėtina, kad 2017 m. birželio 1 d. nuomojamų patalpų kabinetas buvo aplietas ne dėl atsakovės, o dėl trečiųjų asmenų, vykdžiusių remonto darbus, kaltės. Ieškovė pagal Sutarties 24.6 punktą turėjo pareigą apie patalpų užliejimą pranešti raštu per 24 valandas, tačiau to nepadarė. Ieškovė tik 2017 m. birželio 13 d. raštu abstrakčiai nurodė, kad patalpos buvo užlietos, tačiau neinformavo atsakovės, kad jai yra padaryta konkretaus dydžio žala. Atsakovė yra pateikusi įrodymus, jog patalpos apdraustos, todėl būtų galėjusi kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šių duomenų ir nepagrįstai laikė atsakovę atsakinga už patalpų apliejimo metu sugadintas prekes. Nagrinėjamu atveju atsakovei negali kilti civilinė atsakomybė už trečiojo asmens padarytą žalą.

40.       Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 553,88 Eur nuostolių už darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį ir 1 810,35 Eur išeitinę pašalpą, ieškovės kaip verslo subjekto ir darbdavio pareigas perkėlė atsakovei. Pirmosios instancijos teismas tenkino reikalavimą dėl pardavėjoms išmokėto darbo užmokesčio už pusę rugpjūčio mėnesio, kai toks reikalavimas prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovė 2017 m. gegužės 23 d. informavo atsakovę, kad nutraukia sutartį nuo 2017 m. birželio 30 d., todėl turėjo pareigą iš anksto spręsti klausimą, susijusį su darbuotojų atleidimu arba perkėlimu bei atlyginimų išmokėjimu. Ieškovei nebuvo tikslo laikyti darbuotojus ilgiau, nes, kaip įrodo sudaužytos vitrinos fiksavimo protokolas bei pateiktos nuotraukos (I t., b. l. 39–41), vidinių važtaraščių operacijų pažyma (II t., b. l. 123–125), prekių parduotuvėje 2017 m. liepos 18 d. faktiškai nebebuvo. Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad galėjo pardavėjoms pasiūlyti alternatyvų darbą kitame mieste jam priklausančiose parduotuvėje, tačiau to taip pat nedarė. Pirmosios instancijos teismas ieškovės atsainų požiūrį į verslą pateisino, perkeldamas atsakovei pareigą būti atsakingai už jos verslą, ir priteisė iš jos darbuotojams išmokėtų lėšų dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada laikytina nepagrįsta ir prieštaraujančia materialinės ir procesinės teisės normoms, reglamentuojančioms civilinę atsakomybę bei įrodinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų žalos atlyginimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių priteisimo taip pat naikintina.

41.       Apeliantė nurodė, kad neskundžia ieškovei priteistos 1 693,36 Eur sumos pagal PVM sąskaitą  faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė iš ieškovės atpirko prekybines lentynas. Apeliantė pripažino, kad nėra apmokėjusi šios sąskaitos, mokėjimas yra sulaikytas, kadangi pati ieškovė turėjo priešpriešinių neapmokėtų atsakovės sąskaitų, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl atsakovės priešieškinio pagrįstumo

42.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį, pažymėjo, kad nustačius, jog sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, atsakovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovės už teisėtą nuomos sutarties nutraukimą sutartyje numatytos baudos ir nuomos mokesčio už rugsėjo–lapkričio mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tenkinanti ieškinį naikintina, atsakovei kyla teisinis pagrindas reikalauti iš ieškovės dėl vienašalio sutarties nutraukimo kylančių padarinių.

43.       Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Laisva valia sudarytos komercinės sutarties šalys negali pateisinti iš sutarties kylančių įsipareigojimų nevykdymo tuo, kad šalys susitarė dėl kai kurių nepalankių sutarties sąlygų vienos iš šalių atžvilgiu, netgi kai šaliai nenaudingų sąlygų prisiėmimas reikštų neprotingos rizikos buvimą įprastos verslo aplinkos sąlygomis, nes toks šalies elgesys, nevykdant sutartinių įsipareigojimų, paneigtų sutartinių teisinių santykių dalyvių teisinio apibrėžtumo principą. Kadangi sutartį sudarė du juridiniai asmenys, jų pasirašytas susitarimas apibrėžia jų abiejų teises ir pareigas sutartyje nustatyta tvarka.

44.       Pagal bendrąsias teisės normas negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį ir, pasibaigus nuomos sutarties terminui, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės.

45.       Atsakovė, pateikdama priešieškinį, prašė priteisti iš ieškovės 10 608,00 Eur skolos, 137,80 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

46.       Šalių 2015 m. kovo 17 d. sudaryta sutartis buvo terminuota, pagal Sutarties 11 p. patalpos buvo išnuomotos 10 metų laikotarpiui nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. Sutarties 30 punkte buvo nustatytas 6 mėnesių terminas, per kurį šalys turi pranešti viena kitai apie sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį. Toks susitarimas nustatė šalims teisę nutraukti sutartį be sutarties pažeidimo tik laikantis įspėjimo termino. Ieškovė nesilaikė Sutarties 30 punkto sąlygų, nustatančių, kad apie sutarties nutraukimą šalis turi pranešti ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius, ir atsiuntė 2017 m. gegužės 23 d. pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuriame buvo nurodyta konkreti sutarties nutraukimo data. Atsakovė savo pranešimuose nuosekliai minėjo, kad už vienašalį sutarties nutraukimą bus taikomos Sutarties 30 ir 31 punktuose nustatytos netesybos, todėl, ieškovei 2017 m. rugpjūčio 26 d. perdavus patalpas, 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje detalizuota, kad pagal Sutarties 30 punktą apskaičiuota 4 800 Eur suma kaip nuomos mokestis už 2017 m. rugsėjo–lapkričio  mėnesius ir 4 800 Eur bauda pagal Sutarties 31 punktą. Nuo išrašytos sąskaitos sumos sumokėti mokesčiai. Kadangi ieškovė atsisakė sumokėti sutartimi sulygtas netesybas ir nuomos mokesčio dalį, atsakovė priešieškiniu prašo šiuos pinigus priteisti.

47.       Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai kita sutarties šalis nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-414-706/2016). Todėl, atsakovės reikalavimas apmokėti išrašytą 2017 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 10 608 Eur, yra pagrįstas tiek sutartiniais santykiais, tiek kasacinio teismo formuojama praktika.

48.       Atsakovė, būdama verslo subjektas ir sudarydama terminuotąją nuomos sutartį, tikėjosi sutarties galiojimo laikotarpiu gauti komercinės naudos. Dėl ieškovės veiksmų nutraukiant sutartį nesilaikant pranešimo terminų atsakovė turėjo neplanuotai greitai ieškoti kitų nuomininkų, patalpos stovėjo tuščios, reikėjo mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, dėl to verslo subjektas patyrė nuostolių. Nagrinėjamu atveju, nutraukus sutartį pažeidžiant įspėjimo terminus, atsakovė patyrė turtinės žalos, nes negavo iš anksto suplanuotų pajamų. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės reikalavimas dėl 10 608 Eur skolos pagrįstas, todėl tenkintinas. Įvertinus tai, jog ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteista 1 693,36 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus tarpusavio įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 8 914,64 Eur.

49.       Sutarties 19 punktas numato, kad nuomos mokestis mokamas už einamąjį mėnesį per pirmąsias 5 einamojo mėnesio darbo dienas. Nemokant mokesčių laiku, skaičiuojami 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną (27 punktas). Ieškovei PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta 2017 m. rugpjūčio 28 d., todėl turėjo būti apmokėta iki 2017 m. rugsėjo 7 d. Ieškovė uždelsė apmokėti sąskaitą 65 dienas (nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d.), todėl jai apskaičiuoti 137,80 Eur dydžio delspinigiai (10 608 Eur x 0,02% = 2,12 Eur x 65 dienos = 137,80 Eur). Atsakovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš ieškovės vertintinas kaip pagrįstas sutartimi, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

50.       Ieškovė taip pat privalo mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi ginčo šalys yra verslo subjektai, iš ieškovės priteistinos 6  procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

51.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visetą, byloje esančius įrodymus, šalių procesinius dokumentus, teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo principus, civilinę atsakomybę bei įrodinėjimą, nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, todėl skundžiamas Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas visiškai (CPK 326 straipsnis 1 d. 2 p.). 

Dėl bylinėjimo išlaidų perskirstymo ir atlyginimo

52.       CPK 93 str. 5 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

53.       Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos CPK 93 str. 4 d., suteikiančios teismui teisę nukrypti nuo LR CPK 93 str. 1 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

54.       Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 042 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 800 Eur už advokato pagalbą ir 242 Eur žyminio mokesčio. Šios išlaidos yra pagrįstos sąskaitomis faktūromis už teisines paslaugas, advokato darbo ataskaitomis, pinigų priėmimo kvitais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija). Apeliantės priešieškinį tenkinus visiškai, iš ieškovės priteistina 1 042 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei.  

55.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 998 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 1 550 Eur už advokato pagalbą ir 448 Eur žyminio mokesčio. Šios išlaidos yra pagrįstos sąskaitomis faktūromis už teisines paslaugas, advokato darbo ataskaitomis, pinigų priėmimo kvitais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija). Ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti iš viso 38 117,28 Eur sumą, atsižvelgiant į tai, kad tenkintina tik dalis ieškinio dėl 1 693,36 Eur reikalavimo, patenkinta ieškinio dalis sudaro 4 proc., todėl atitinkamai atlygintina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 79,92 Eur, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovei.

56.       Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 831 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 400 Eur už apeliacinio skundo surašymą; 431 Eur – žyminis mokestis. Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinį skundą patenkinus visiškai, iš ieškovės atsakovei priteistina 831 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos. 

57.       Atlikus vienarūšių reikalavimų tarpusavio įskaitymą atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina (1 042 Eur + 831 Eur – 79,92 Eur = 1 793,08 Eur) ir iš ieškovės atsakovei priteistina 1 793,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

 n u sprendžia :

               Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

     Priteisti iš ieškovės A. I. firmos „FUKS“, įm. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alda silver“, įm. k. (duomenys neskelbtini), 8 914,64 Eur skolos, 137,80 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 793,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

   Likusią ieškovės A. I. firmos „FUKS“ ieškinio dalį dėl 16 518,60 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo atmesti.

Teisėjai                                                                                                              Raimonda Andrulienė

                                                                                                                           Aurimas Brazdeikis

                                                                                                                           Albina Pupeikienė