Civilinė byla Nr. 2-1767/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)
ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ atskirąjį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutarties, kuria
netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB
„Kautra“ ir bendraieškiai UAB „Marijampolės autobusų parkas“, UAB „Klaipėdos
autobusų parkas“ ir UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanija kreipėsi į
teismą su ieškiniu atsakovui Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie
Susisiekimo ministerijos, prašydamas panaikinti atsakovo sprendimą skelbti konkursą
parinkti vežėjus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų
maršrutais: Marijampolė – Palanga, Marijampolė – Zarasai, Vilnius – Visaginas. Ieškovas
nurodė, jog Valstybinė kelių transporto inspekcija
prie Susisiekimo ministerijos, išduodanti leidimus vežti keleivius tolimojo
reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais pagal Leidimų vežti
keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo
taisykles (toliau - Taisyklės), patvirtintas 2006 m. vasario 14 d. LR
susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-62, organizuoja konkursus, siekiant atrinkti
vežėjus, galinčius geriausiai aptarnauti tolimojo reguliaraus susisiekimo
autobusų maršrutus. Atsakovas 2010 m. liepos 8 d. paskelbė konkursą
parinkti vežėjus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų
maršrutais: Vilnius – Švenčionys – Visaginas, Marijampolė – Tauragė – Palanga
ir Marijampolė – Vilnius – Zarasai. Sprendimas paskelbti konkursą neatitinka šių
Taisyklių 12 ir 14 punktuose nustatytų reikalavimų, kadangi ginčijamame
konkurse skelbiami maršrutai negali būti laikytini naujais, atsižvelgiant į
tai, kad jų trasos daugiau kaip 50 proc. sutampa su jau esamų maršrutų
trasomis. Be to, jau esantys maršrutai patenkina keleivių poreikius. Todėl,
ieškovo nuomone, konkursas parinkti vežėjus vežti keleivius tolimojo
reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais yra organizuojamas neteisėtai.
Ieškovas UAB
„Kautra“ prašė taikyti ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemones –
uždrausti atsakovui vykdyti konkurso procedūras pagal 2010 m. liepos 8 d.
skelbimą, kuriuo buvo paskelbtas konkursas parinkti vežėjus vežti keleivius tolimojo
reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais: Marijampolė – Palanga, Marijampolė
– Zarasai, Vilnius – Visaginas.
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. liepos 27 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju,
nepriklausomai nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo, šis klausimas
turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į viešąjį interesą, kadangi kalba eina
apie viešojo pobūdžio (tolimojo reguliaraus transporto) paslaugų teikimą
nemažos Lietuvos Respublikos dalies gyventojams. Todėl, užsitęsus šioje byloje
sprendžiamam ginčui, galėtų susiklostyti situacija, kad ilgą laikotarpį,
atsižvelgiant į maršrutų mastą, ženkli gyventojų dalis neturėtų galimybės naudotis
naujai nustatytais maršrutais, o ieškinio atmetimo atveju susitrukdytų viešojo
pirkimo procedūros. Tokia situacija neigiamai įtakotų nemažos Lietuvos
Respublikos gyventojų dalies gyvenimo kokybę. Teismas, atsižvelgdamas į tai,
kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų pažeistas viešasis interesas, sprendė,
jog nagrinėjamu atveju jos neturėtų būti taikomos.
Ieškovas UAB
„Kautra“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
liepos 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą
dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais
argumentais:
1. Teismas,
priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino į ieškovo nurodytas priežastis, dėl ko
buvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei netinkamai aiškino
viešojo intereso sąvoką. Ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas
gyventojams nesukeltų jokių neigiamų pasekmių, kadangi esami maršrutai pilnai
patenkina keleivių paklausą, o nauji tik dubliuotų esamus. Priešingai nei
nurodo teismas, viešasis interesas reikalauja išsiaiškinti, ar iš tiesų
sprendimą skelbti konkursą priėmęs atsakovas pagrįstai ir teisėtai, laikydamasis
teisės aktuose įtvirtintų reglamentavimų, priėmė sprendimą skelbti konkursą
atrinkti vežėjus vežti keleivius naujais maršrutais. Organizuojamas konkursas
parinkti vežėjus vežti keleivius naujais maršrutais prieštarauja imperatyvioms įstatymo
normoms, o būtent – LR susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr.
3-62 patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto
maršrutais išdavimo taisyklių 14 bei 12 punktams.
2. Teismas,
priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė CPK 144 straipsnį bei
pažeidė teisingumo principą, kuris reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų
pusiausvyrą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui įvykdžius konkurso
procedūras, ieškinio tenkinimo atveju tokio sprendimo įvykdymas nebūtų galimas.
Be to, ginčijamo konkurso procedūrų tolesnis galiojimas sukeltų neigiamų
pasekmių vežėjams, užsiimantiems tolimojo susisiekimo maršrutų keleivių pervežimais,
kadangi dėl atsiradusių papildomų maršrutų gali nukentėti vežimais užsiimančių įmonių
finansinė padėtis dėl sumažėjusio keleivių srauto ir dėl maršrutinio tinklo perteklinio
tankumo.
Bendraieškis
UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanija atsiliepimu į atskirąjį skundą
sutinka su jame išdėstytais argumentais ir prašo tenkinti skundo reikalavimus.
Atsakovas
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos
atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios
instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo sutinkantis su teismo
išvada, kad šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, kuris gali būti
pažeistas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirasis
skundas tenkintinas.
Ieškovas
ieškiniu kelia perkančiosios organizacijos sprendimo paskelbti konkursą
parinkti vežėjus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų
maršrutais Marijampolė – Palanga, Marijampolė – Zarasai, Vilnius – Visaginas
teisėtumo klausimą ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą vykdyti
konkurso procedūras. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 27 d. nutartimi atmetė
ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, jog,
pritaikius šias teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones, būtų pažeistas
viešasis interesas.
Laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimas civilinėje byloje, kurioje
pareikšti reikalavimai, kylantys iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, sąlygoja
būtinybę kiekvieną kartą, nustačius viešojo intereso egzistavimą, įvertinti, ar
šis interesas nebūtų neproporcingai pažeistas dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo.
Viena vertus,
viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslas sąlygoja tai, jog kiekvieną kartą
sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas
perkančiosios organizacijos sprendimo paskelbti viešuosius pirkimus teisėtumas,
viešasis interesas reikalautų stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant
išvengti nepagrįstų perkančiosios organizacijos išlaidų atsiradimo ir viešųjų
pirkimų skelbimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo. Ta pati taisyklė turėtų
būti taikytina ir tuo atveju, kai ginčas yra kilęs dėl viešojo pirkimo
procedūrų vykdymo, kadangi kiekvieno viešojo pirkimo tikslas – racionalus
viešajam pirkimui skirtų lėšų naudojimas, sudarant viešojo pirkimo sutartį su
ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu arba mažiausią kainą pasiūliusiu
dalyviu. Kita vertus, neretai susidaro situacijos, kai šalia šio intereso
iškyla konkuruojantis viešasis interesas, pasireiškiantis tuo, jog perkamos
prekės, paslaugos ar darbai yra susiję su visuomenės ar jos dalies teisių ar
teisėtų interesų tenkinimu, o viešojo pirkimo sutarties operatyvus sudarymas
yra būtinas, siekiant, kad nebūtų pažeistos tam tikros šių asmenų ar jų grupės Konstitucijoje
įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Esant situacijai, kai vykdomos
viešojo pirkimo procedūros sustabdymas lemtų pastarojo viešojo intereso
pažeidimą ir tai sąlygotų neigiamų pasekmių visuomenei ar jos daliai
atsiradimą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog
specialiame įstatyme numatytos laikinosios apsaugos priemonės (viešojo pirkimo
procedūrų sustabdymas) neturėtų būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010
m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-976/2010, 2010 m.
gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-803/2010, 2010 m.
gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-754/2010 ir kt.).
Teismų
praktikoje pripažįstama, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, o
jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes.
Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai,
žmonių gerovę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d.
nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, pažymėjo, kad viešuoju
interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o
tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias
įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; tai inter alia visuomenės
atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas
ir kt. Tai toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama
savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, inter
alia per teismus, pagal savo kompetenciją sprendžiančius bylas. Kiekvienąkart,
kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti
įmanoma pagrįsti, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso,
būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir
ginamos vertybės. Teismas, nuspręsdamas ginti bei saugoti tam tikrą interesą,
laikydamas jį viešuoju interesu, turi motyvuoti tokį savo sprendimą.
Pirmosios
instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, viešuoju interesu laikė visuomenės
dalies galimybę naudotis tolimojo reguliaraus transporto maršrutais Marijampolė
– Palanga, Marijampolė – Zarasai, Vilnius – Visaginas, o šio intereso pažeidimu,
pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – gyventojų gyvenimo kokybės
pablogėjimą. Nors pirmosios instancijos teismo nurodytas interesas ir yra
susijęs su visuomenės dalies teisėtų interesų tenkinimu, tačiau, atsižvelgiant
į tai, kad šio intereso įgyvendinimu nebūtų tiesiogiai užtikrinta jokia Konstitucijoje
įtvirtintos vertybės apsauga, teismas neturėjo teisinio pagrindo, remdamasis
šio intereso egzistavimu, atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, sustabdant viešojo pirkimo procedūras.
Nagrinėjamoje
byloje ginčo esmę sudaro sprendimo paskelbti viešąjį pirkimą teisėtumo
ginčijimas. Ieškinio pagrindą sudaro argumentai dėl 2006
m. vasario 14 d. LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-62 patvirtintų Leidimų
vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo
taisyklių 12 ir 14 punktuose įtvirtintų imperatyvių teisės normų
pažeidimo. Ieškinio tenkinimo atveju pripažinus, jog konkursas buvo paskelbtas
ir viešojo pirkimo procedūros pradėtos vykdyti neteisėtai, išnyktų viešojo
pirkimo vykdymo teisinis pagrindas. Tokiu atveju, esant sudarytai viešojo
pirkimo sutarčiai, tai sąlygotų jos negaliojimą ab initio, o viešojo
pirkimo dalyviams – nuostolių, susijusių su turėtomis išlaidomis dėl
perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, atsiradimą. Atsižvelgiant į tai,
kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog egzistuojanti ieškinio
tenkinimo tikimybė ir teisinės pasekmės, kurios kiltų, jei bylos nagrinėjimo
metu nebūtų sustabdytos vykdomos viešojo pirkimo procedūros, sudaro pagrindą
taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). Todėl skundžiama pirmosios
instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės,
tenkinant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudžiant
jam vykdyti viešojo pirkimo procedūras.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti
iš esmės – tenkinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ prašymą dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo.
Iki
teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui Valstybinei kelių
transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos vykdyti konkurso procedūras
pagal 2010 m. liepos 8 d. skelbimą, kuriuo buvo paskelbtas konkursas parinkti vežėjus
vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais: Marijampolė
– Palanga, Marijampolė – Zarasai, Vilnius – Visaginas.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Nijolė Piškinaitė