Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-1767-2010].doc
Bylos nr.: 2-1767/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1767/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas UAB „Kautra“ ir bendraieškiai UAB „Marijampolės autobusų parkas“, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, prašydamas panaikinti atsakovo sprendimą skelbti konkursą parinkti vežėjus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais: Marijampolė – Palanga, Marijampolė – Zarasai, Vilnius – Visaginas. Ieškovas nurodė, jog Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, išduodanti leidimus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais pagal Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisykles (toliau - Taisyklės), patvirtintas 2006 m. vasario 14 d. LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-62, organizuoja konkursus, siekiant atrinkti vežėjus, galinčius geriausiai aptarnauti tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutus. Atsakovas 2010 m. liepos 8 d. paskelbė konkursą parinkti vežėjus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais: Vilnius – Švenčionys – Visaginas, Marijampolė – Tauragė – Palanga ir Marijampolė – Vilnius – Zarasai. Sprendimas paskelbti konkursą neatitinka šių Taisyklių 12 ir 14 punktuose nustatytų reikalavimų, kadangi ginčijamame konkurse skelbiami maršrutai negali būti laikytini naujais, atsižvelgiant į tai, kad jų trasos daugiau kaip 50 proc. sutampa su jau esamų maršrutų trasomis. Be to, jau esantys maršrutai patenkina keleivių poreikius. Todėl, ieškovo nuomone, konkursas parinkti vežėjus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais yra organizuojamas neteisėtai.

Ieškovas UAB „Kautra“ prašė taikyti ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovui vykdyti konkurso procedūras pagal 2010 m. liepos 8 d. skelbimą, kuriuo buvo paskelbtas konkursas parinkti vežėjus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais: Marijampolė – Palanga, Marijampolė – Zarasai, Vilnius – Visaginas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 27 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo, šis klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į viešąjį interesą, kadangi kalba eina apie viešojo pobūdžio (tolimojo reguliaraus transporto) paslaugų teikimą nemažos Lietuvos Respublikos dalies gyventojams. Todėl, užsitęsus šioje byloje sprendžiamam ginčui, galėtų susiklostyti situacija, kad ilgą laikotarpį, atsižvelgiant į maršrutų mastą, ženkli gyventojų dalis neturėtų galimybės naudotis naujai nustatytais maršrutais, o ieškinio atmetimo atveju susitrukdytų viešojo pirkimo procedūros. Tokia situacija neigiamai įtakotų nemažos Lietuvos Respublikos gyventojų dalies gyvenimo kokybę. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų pažeistas viešasis interesas, sprendė, jog nagrinėjamu atveju jos neturėtų būti taikomos.

Ieškovas UAB „Kautra“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino į ieškovo nurodytas priežastis, dėl ko buvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei netinkamai aiškino viešojo intereso sąvoką. Ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas gyventojams nesukeltų jokių neigiamų pasekmių, kadangi esami maršrutai pilnai patenkina keleivių paklausą, o nauji tik dubliuotų esamus. Priešingai nei nurodo teismas, viešasis interesas reikalauja išsiaiškinti, ar iš tiesų sprendimą skelbti konkursą priėmęs atsakovas pagrįstai ir teisėtai, laikydamasis teisės aktuose įtvirtintų reglamentavimų, priėmė sprendimą skelbti konkursą atrinkti vežėjus vežti keleivius naujais maršrutais. Organizuojamas konkursas parinkti vežėjus vežti keleivius naujais maršrutais prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o būtent – LR susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3-62 patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių 14 bei 12 punktams.

2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė CPK 144 straipsnį bei pažeidė teisingumo principą, kuris reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui įvykdžius konkurso procedūras, ieškinio tenkinimo atveju tokio sprendimo įvykdymas nebūtų galimas. Be to, ginčijamo konkurso procedūrų tolesnis galiojimas sukeltų neigiamų pasekmių vežėjams, užsiimantiems tolimojo susisiekimo maršrutų keleivių pervežimais, kadangi dėl atsiradusių papildomų maršrutų gali nukentėti vežimais užsiimančių įmonių finansinė padėtis dėl sumažėjusio keleivių srauto ir dėl maršrutinio tinklo perteklinio tankumo.

Bendraieškis UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanija atsiliepimu į atskirąjį skundą sutinka su jame išdėstytais argumentais ir prašo tenkinti skundo reikalavimus.

Atsakovas Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo sutinkantis su teismo išvada, kad šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, kuris gali būti pažeistas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

Ieškovas ieškiniu kelia perkančiosios organizacijos sprendimo paskelbti konkursą parinkti vežėjus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Marijampolė – Palanga, Marijampolė – Zarasai, Vilnius – Visaginas teisėtumo klausimą ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą vykdyti konkurso procedūras. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 27 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, jog, pritaikius šias teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones, būtų pažeistas viešasis interesas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimas civilinėje byloje, kurioje pareikšti reikalavimai, kylantys iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, sąlygoja būtinybę kiekvieną kartą, nustačius viešojo intereso egzistavimą, įvertinti, ar šis interesas nebūtų neproporcingai pažeistas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Viena vertus, viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslas sąlygoja tai, jog kiekvieną kartą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimo paskelbti viešuosius pirkimus teisėtumas, viešasis interesas reikalautų stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįstų perkančiosios organizacijos išlaidų atsiradimo ir viešųjų pirkimų skelbimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo. Ta pati taisyklė turėtų būti taikytina ir tuo atveju, kai ginčas yra kilęs dėl viešojo pirkimo procedūrų vykdymo, kadangi kiekvieno viešojo pirkimo tikslas – racionalus viešajam pirkimui skirtų lėšų naudojimas, sudarant viešojo pirkimo sutartį su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu arba mažiausią kainą pasiūliusiu dalyviu. Kita vertus, neretai susidaro situacijos, kai šalia šio intereso iškyla konkuruojantis viešasis interesas, pasireiškiantis tuo, jog perkamos prekės, paslaugos ar darbai yra susiję su visuomenės ar jos dalies teisių ar teisėtų interesų tenkinimu, o viešojo pirkimo sutarties operatyvus sudarymas yra būtinas, siekiant, kad nebūtų pažeistos tam tikros šių asmenų ar jų grupės Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Esant situacijai, kai vykdomos viešojo pirkimo procedūros sustabdymas lemtų pastarojo viešojo intereso pažeidimą ir tai sąlygotų neigiamų pasekmių visuomenei ar jos daliai atsiradimą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog specialiame įstatyme numatytos laikinosios apsaugos priemonės (viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas) neturėtų būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-976/2010, 2010 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-803/2010, 2010 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-754/2010 ir kt.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, o jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, pažymėjo, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; tai inter alia visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt. Tai toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, inter alia per teismus, pagal savo kompetenciją sprendžiančius bylas. Kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti įmanoma pagrįsti, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Teismas, nuspręsdamas ginti bei saugoti tam tikrą interesą, laikydamas jį viešuoju interesu, turi motyvuoti tokį savo sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, viešuoju interesu laikė visuomenės dalies galimybę naudotis tolimojo reguliaraus transporto maršrutais Marijampolė – Palanga, Marijampolė – Zarasai, Vilnius – Visaginas, o šio intereso pažeidimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones –  gyventojų gyvenimo kokybės pablogėjimą. Nors pirmosios instancijos teismo nurodytas interesas ir yra susijęs su visuomenės dalies teisėtų interesų tenkinimu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šio intereso įgyvendinimu nebūtų tiesiogiai užtikrinta jokia Konstitucijoje įtvirtintos vertybės apsauga, teismas neturėjo teisinio pagrindo, remdamasis šio intereso egzistavimu, atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdant viešojo pirkimo procedūras.

Nagrinėjamoje byloje ginčo esmę sudaro sprendimo paskelbti viešąjį pirkimą teisėtumo ginčijimas. Ieškinio pagrindą sudaro argumentai dėl 2006 m. vasario 14 d. LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-62 patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių 12 ir 14 punktuose įtvirtintų imperatyvių teisės normų pažeidimo. Ieškinio tenkinimo atveju pripažinus, jog konkursas buvo paskelbtas ir viešojo pirkimo procedūros pradėtos vykdyti neteisėtai, išnyktų viešojo pirkimo vykdymo teisinis pagrindas. Tokiu atveju, esant sudarytai viešojo pirkimo sutarčiai, tai sąlygotų jos negaliojimą ab initio, o viešojo pirkimo dalyviams – nuostolių, susijusių su turėtomis išlaidomis dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog egzistuojanti ieškinio tenkinimo tikimybė ir teisinės pasekmės, kurios kiltų, jei bylos nagrinėjimo metu nebūtų sustabdytos vykdomos viešojo pirkimo procedūros, sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, tenkinant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudžiant jam vykdyti viešojo pirkimo procedūras.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos  27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos vykdyti konkurso procedūras pagal 2010 m. liepos 8 d. skelbimą, kuriuo buvo paskelbtas konkursas parinkti vežėjus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais: Marijampolė – Palanga, Marijampolė – Zarasai, Vilnius – Visaginas.

 

 

Teisėjai                                                                                       Alė Bukavinienė

 

                                                                                                   Artūras Driukas

 

                                                                                                   Nijolė Piškinaitė