Civilinė byla Nr. e2-336-372/2021

                                                                                Teisminio proceso Nr.2-58-3-00041-2021-8

                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija

                                                                        2.6.2.1; 2.6.10.1;3.2.3.1; 3.2.3.8;3.2.6.1

                                           (S)        

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S  

           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 18 d.

                  Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, sekretoriaujant D. K., dalyvaujant ieškovės atstovei adv. I. K., atsakovės atstovei adv. G. V.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Emilė“ ieškinį atsakovei UAB „SB turto fondas“ dėl vykdomųjų įrašų dalinio panaikinimo ir

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė prašo pripažinti, kad UAB „SB turto fondas“ reikalavimas pagal 2012-12-19 obligacijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti iš UAB „Emilė“ 8 procentų dydžio metinės sutartinės palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 26 d. yra nepagrįstas, pakeisti 2016 m. gegužės 26 d. Šiaulių m. 6-ojo notaro biuro notaro D. J. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 2300, Nr.2301, Nr.2302, panaikinant nurodytų vykdomųjų įrašų nuostatas, kad iš hipotekos skolininko UAB „Emilė“ hipotekos kreditoriaus UAB „SB turto fondas“ naudai turi būti išieškotos 8 procentų dydžio metinės sutartinės palūkanos nuo 872.902,58 Eur sumos, skaičiuotinos nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki prievolės įvykdymo, atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. gegužės 26 d. Šiaulių m. 6-ojo notaro biuro notaro D. J. išduotus vykdomieji įrašai Nr. 2300, Nr.2301, Nr.2302 yra įvykdyti, taikyti vykdomųjų įrašų įvykdymo atgręžimą – iš atsakovės UAB „SB  turto fondas“ ieškovės UAB „Emilė“ naudai priteisti 68.086,40 Eur.

2.       Ieškovė nurodė, kad UAB „Emilė“ ir UAB „Šiaulių banko turto fondas“ 2012-12-19 pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutartį bendrovė išleido, o fondas pasirašė ir įsigijo iš bendrovės 44.000 obligacijų emisiją Nr. Emilė-1 obligacijų, kurių vienos nominali vertė 100 litų (28,96 Eur). Sutartyje buvo numatyta, kad visų obligacijų emisijos kaina 4.400.000 Lt (1.274.328,08 Eur). Pagal Sutarties sąlygas bendrovė obligacijas privalėjo išpirkti per 720 dienų nuo obligacijų emisijos kainos išmokėjimo.

3.       2013 m. sausio 24 d. buvo pasirašyta Sutartinė hipoteka (hipotekos kodas (duomenys neskelbtini)), kuria fondo naudai buvo įkeistas UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ turtas. Vėliau įkeistas turtas tapo bendrovės nuosavybė, todėl 2013 m. balandžio 4 d. buvo padaryti 2013 m. sausio 24 d. Sutartinės hipotekos pakeitimai.

4.       2013 m. kovo 21 d. siekiant papildomai užtikrinti bendrovės įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymą buvo sudarytas Sutartinis įkeitimas (įkeitimo kodas (duomenys neskelbtini)), kuriuo fondo naudai buvo įkeista bendrovei priklausanti valstybinės žemės nuomos teisė.

5.       2015 m. kovo 5 d. buvo padaryti Sutartinės hipotekos (hipotekos kodas (duomenys neskelbtini) pakeitimai. Buvo patikslintas hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydis, nustatant, kad jis yra 1.093.315,57 Eur. Pakeitimu obligacijų išpirkimo terminas buvo prailgintas iki 1095 dienų nuo obligacijų emisijos kainos išmokėjimo.

6.       Dėl atsiradusių finansinių problemų bendrovė pilna apimtimi savo įsipareigojimų – išpirkti fondo įsigytas obligacijas – laiku nesugebėjo. Fondas pratęsti obligacijų išpirkimo terminą nesutiko ir pradėjo skolos išieškojimo procesą.

7.       Bendrovei buvo pateiktas Šiaulių m. 6-ojo notaro biuro notaro D. J. 2016 m. gegužės 5 d. pranešimas, kuriame buvo nurodyta, kad fondas notarui 2016 m. balandžio 25 d. pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Pranešime nurodyta, kad skolos dydis yra 927.277,44 Eur, kurį sudaro 872.902,58 Eur nesumokėta obligacijų emisijos kaina; 6.962,26 Eur priskaičiuotų palūkanų; 44.412,60 Eur delspinigių.

8.       2016 m. gegužės 26 d. Šiaulių m. 6-ojo notaro biuro notaras D. J. išdavė fondui tris vykdomuosius įrašus – Nr. 2300, Nr.2301, Nr.2302. Vykdomasis įrašas Nr.2300 buvo išduotas pagal 2013 m. sausio 24 d. Sutartinės hipotekos sandorį. Vykdomasis įrašas Nr.2301 buvo išduotas pagal 2013 m. kovo 21 d. Sutartinio įkeitimo sandorį. Vykdomasis įrašas Nr.2302 buvo išduotas pagal 2015 m. kovo 5 d. Sutartinio įkeitimo sandorį.

9.       Vykdomuosiuose įrašuose Nr. 2300, Nr.2301, Nr.2302 buvo nurodyta, kad išieškomo skolinio įsipareigojimo suma yra 921.277,44 Eur, kurį sudaro 872.902,58 Eur nesumokėta obligacijų emisijos kaina; 3.962,26 Eur priskaičiuotų palūkanų; 44.412,60 Eur priskaičiuotų delspinigių. Vykdomuosiuose įrašuose taip pat buvo nurodyta, kad be priskaičiuotos skolos iš bendrovės fondo naudai turi būti papildomai išieškotos palūkanos:

6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 921.277,44 Eur sumos, skaičiuotinos nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki prievolės įvykdymo;

8 procentų dydžio metinės sutartinės palūkanos nuo 872.902,58 Eur sumos, skaičiuotinos nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki prievolės įvykdymo.

10.        Pagal vykdomuosius įrašus iš bendrovės taip pat turėjo būti išieškotas notaro atlyginimas už vykdomojo įrašo darymą – po 290,20 Eur už kiekvieną vykdomąjį įrašą. Vykdomosios bylos buvo baigtos, padengus skolą bei priskaičiuotas palūkanas pagal nurodytus vykdomuosius įrašus.

11.       Ieškovė mano, kad fondas nepagrįstai pagal vykdomuosius įrašus siekė išieškoti tiek 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, tiek 8 proc. dydžio metines sutartines palūkanas.

12.       2012-12-19 obligacijų pasirašymo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) fondas ir bendrovė susitarė, kad Obligacijos fondui suteikia teisę į fiksuoto dydžio palūkanas - 4 procentai nuo Emisijos kainos (Sutarties 9.1.1. punktas) ir metines palūkanas, kurių dydis yra 8 procentai nuo Emisijos kainos (Sutarties 9.1.2. punktas). Fiksuotos palūkanos buvo sumokėtos iš karto po sutarties pasirašymo, o už kitą Sutarties laikotarpį buvo skaičiuojamos metinės sutartinės 8 proc. palūkanos.

13.       Lietuvos įstatymuose nėra nuostatų, kurios numatytų, kad už UAB išleistas obligacijas palūkanos yra mokamos iki obligacijas išleidusi bendrovė visiškai įvykdys prievolę išpirkti obligacijas. 2012-12-19 obligacijų pasirašymo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nebuvo numatyta, kad 8 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo.

14.       Pagal naujai suformuotą kasacinio teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos nebegali būti skaičiuojamos ir tais atvejais, kai paskolos (kredito) sutartis yra nutraukiama prieš terminą. Kasacinis teismas nurodė, kad šiuo atveju yra taikomos civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, todėl kreditorius gali reikalauti arba kompensuojamųjų palūkanų (netesybų), arba negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo.

15.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką bei 2012-12-19 obligacijų pasirašymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas, nuo fondo kreipimosi į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo dienos, t. y. 2016 m. balandžio 26 d., Sutarties 9.1.2. punkte numatytos 8 procentų metinės palūkanos nebegalėjo būti skaičiuojamos, todėl fondas neturėjo teisės reikalauti, kad iš bendrovės būtų išieškomos 8 proc. metinės palūkanos. 2016 m. gegužės 26 d. Šiaulių m. 6-ojo notaro biuro notaro D. J. vykdomuosiuose įrašuose Nr. 2300, Nr.2301, Nr.2302 nepagrįstai buvo nurodyta, jog iš bendrovės fondo naudai turi būti išieškotos 8 procentų dydžio metinės sutartinės palūkanos nuo 872.902,58 Eur sumos, skaičiuotinos nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki prievolės įvykdymo.

16.       Kasacinio teismo praktikoje dėl vykdomąjį įrašą reglamentuojančių normų taikymo pažymėta, kad notaras netikrina (ir nevertina) kreditoriaus pateiktų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 491 straipsnio 2 dalis), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3,4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą dėl jų atitikties viešo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus.

17.       Kadangi šiuo ieškiniu ieškovė ginčija ne notaro veiksmų teisėtumą išduodant vykdomąjį įrašą, bet kreditoriaus, t.y. fondo, teisę reikšti reikalavimą – išieškoti 8 proc. dydžio metines sutartines palūkanas, todėl tokio pobūdžio kreditoriaus ir skolininko ginčas turi būti sprendžiamas pareiškiant ieškinį bendrąja tvarka (CK 4.1941 straipsnio 6 dalis; Notariato įstatymo 491 straipsnio 3 dalis).

18.       Vadovaujantis nurodytais argumentais UAB “SB turto fondas” reikalavimai dėl 8 sutartinių procentų palūkanų mokėjimo laikytini nepagrįstais, o 2016 m. gegužės 26 d. Šiaulių m. 6-ojo notaro biuro notaro D. J. vykdomieji įrašai Nr. 2300, Nr.2301, Nr.2302 turi būti pakeisti, iš jų pašalinant nuostatą, kad iš Bendrovės Fondo naudai turi būti išieškotos 8 procentų dydžio metinės sutartinės palūkanos nuo 872.902,58 Eur sumos, skaičiuotinos nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki prievolės įvykdymo.

19.       Notaro išduoti vykdomieji įrašai, kurie ginčijami šiuo ieškiniu, jau yra įvykdyti, t.y. iš bendrovės fondo naudai yra išieškotos visos vykdomuosiuose įrašuose nurodytos sumos, tame tarpe ir 8 procentų dydžio metinės sutartinės palūkanos nuo 872.902,58 Eur sumos, skaičiuotinos nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki prievolės įvykdymo. Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas civilinio proceso tvarka (CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 587 straipsnio 8 punktas, Notariato įstatymo 43 straipsnis), priskirtinas kitų institucijų ir pareigūnų priimamiems CPK nustatyta tvarka vykdytiniems sprendimams.

20.       Teismui pripažinus, kad ginčijamuose vykdomuosiuose įrašuose nepagrįstai buvo nurodyta, kad iš bendrovės fondo naudai turi būti išieškotos 8 procentų sutartinės palūkanos, vadovaujantis CPK 584 straipsnio 2 dalimi turėtų būti taikomos CPK normos, reglamentuojančios sprendimo įvykdymo atgręžimą (CPK 760 straipsnis), t.y. Bendrovei turi būti grąžintos Fondo naudai nepagrįstai išieškotos piniginės lėšos.

21.       Iš antstolio A. N. 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymo Nr. B-111726 matosi, kad pagrindinė dalis skolos ir palūkanų pagal vykdomuosius įrašus fondui buvo padengta varžytinėse pardavus ieškovei priklausantį turtą. Iš patvarkymo nesimato, kaip antstolis paskaičiavo skolos ir palūkanų sumas, tačiau iš vykdomųjų įrašų Nr. 2300, Nr.2301, Nr.2302 matosi, kad 8 procentų dydžio metinės sutartinės palūkanos buvo skaičiuojamos nuo 872.902,58 Eur sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2016 m. balandžio 26 d.

22.       Vykdomieji įrašai Nr. 2300, Nr.2301, Nr.2302 yra įvykdyti. Nors antstolis vykdomuosius dokumentus išieškotojui grąžino tik 2019-01-10, tačiau iš vykdomosiose bylose esančių dokumentų matosi, kad pagal vykdomuosius įrašus priskaičiuotos sumos Fondui buvo išmokėtos 2017 m. balandžio mėnesį. Paskutinė suma Fondui sumokėta pagal antstolio A. N. 2017-04-13 patvarkymą. Iš vykdomosiose bylose esančių antstolio paskaičiavimų matosi, kad Fondo naudai priskaičiuota 8 proc. metinių sutartinių palūkanų suma yra 68.086,40 Eur. Pripažinus, kad po kreipimosi dėl vykdomųjų įrašų išdavimo Fondas neturėjo teisės reikalauti iš Bendrovės 8 proc. metinių sutartinių palūkanų ir ginčijamuose vykdomuosiuose įrašuose nepagrįstai buvo nurodyta, jog Fondo naudai turi būti išieškotos 8 procentų sutartinės palūkanos, išieškota 68.086,40 Eur suma turėtų būti priteista Bendrovės naudai iš Fondo.

23.       Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir nurodo tokius argumentus. Visų pirma, Vilniaus apygardos teismas 2019-06-11 sprendimu (c. b. Nr. e2-1867-577/19) ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020-10-29 nutartimi (c. b. Nr. e2A-615-1120/2020) atmetė „Emilės“ ieškinį „SB turto fondui“, kurio vienas iš reikalavimų buvo „pripažinti negaliojančiais Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro 2016-05-26 vykdomuosius įrašus Nr. 2300, Nr. 2301, Nr. 2302, Nr. 2303, Nr. 2304, Nr. 2305“.

24.       Aukščiau nurodytoje civilinėje byloje ne tik buvo išspręstas klausimas dėl Obligacijų sutarties teisėtumo, palūkanų dydžio teisėtumo, bet ir reikalavimas dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo. Nors šiuo ieškiniu „Emilė“ prašo pakeisti Vykdomuosius įrašus panaikinant Vykdomųjų įrašų dalį, tačiau faktiškai savo esme tai tapatu reikalavimui panaikinti vykdomąjį įrašą. Jei toks reikalavimas nebūtų pripažintas tapačiu, atsirastų galimybė skaidyti jau anksčiau nagrinėtus reikalavimus į mažesnius ir juos reikšti pakartotinai prašant ne „panaikinti“, o „pakeisti panaikinant dalį“.

25.       Šiuo atveju „Emilė“ jau nurodytoje civilinėje byloje ginčydama Obligacijų sutartį įrodinėjo šios sutarties neteisėtumą, palūkanų dydžio neteisėtumą ir jų reikalavimo nepagrįstumą. Taigi teismų jau buvo pasisakyta, kad „Emilei“ netinkamai vykdant įsipareigojimus, „SB turto fondas“  turėjo pagrindą ir teisę gauti vykdomuosius įrašus ir vykdyti išieškojimą pagal vykdomuosius įrašus. Vienintelis naujas argumentas, kuris iš esmės yra vienintelis viso šio ieškinio argumentas, yra susijęs su teisės taikymo ir aiškinimo praktiką susiformavusia po LAT 2020-05-25 nutarties c. b. Nr. e3K-7-75-823/2020. Taigi, faktiškai šiuo ieškiniu, kuriame nagrinėjamas reikalavimas jau išnagrinėtas kitoje civilinėje byloje, nėra remiamasi jokiomis naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios galėtų būti pagrindas ginčyti vykdomuosius įrašus. Pažymėtina, kad ginčijami vykdomieji įrašai buvo atlikti 2016-05-26, todėl ieškinio faktinį pagrindą sudaro tuo metu buvusios faktinės aplinkybės ir ieškinio pagrindo nesudaro teisinis faktinių aplinkybių vertinimas (ieškinio pagrindas, tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių lyginat su tomis, kurios buvo žinomos nagrinėjant nurodytą civilinę bylą. Tai, kad ieškovas sugalvojo naujų teisinių argumentų, kuriais nesirėmė teikdamas ankstesnį ieškinį negali būti pagrindas reikalavimą reikšti pakartotinai.

26.       Ieškovė savo ieškinį iš esmės grindžia tuo, kad LAT 2020-05-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo praktiką, kuri sukūrė pagrindą reikalauti vykdomųjų įrašų panaikinimo ir restitucijos taikymo. Su tokia ieškovės logika ir aiškinimu negalima sutikti dėl kelių priežasčių

27.       Pirma. Pagrindą ginčyti vykdomuosius įrašus sukuria ne teismų praktika, o skolininko teisės pažeidimas (CK 4.225 str. 6 d., 4.1941 str. 6 d.). Naujos teismų praktikos susiformavimas nėra ir negali būti pagrindas traktuoti, kad atsirado skolininko teisės pažeidimas ir pagrindas teikti ieškinį.

28.       Antra. Šios bylos ir ieškovės cituojamos teismų praktikos ratio decidendi nesutampa. Teismas nurodytoje civilinėje byloje nagrinėdamas „Emilės“ reikalavimus pasisakė, kad Obligacijų sutartis nėra paskolos sutartis. Taip pat pažymėtina, kad Obligacijų sutartis nebuvo nutraukta, o nurodytoje LAT nutartyje kredito sutarties nutraukimo aplinkybė teikiant išaiškinimą buvo esminė ir teismas aiškiai pasisakė, kad „tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato“. Taigi net jei vadovautis ieškovės nurodoma LAT nutartimi, tai šiuo atveju galioja išaiškinimai susiję su situacija,  kai paskolos sutartis nenutraukta.

29.       Trečia. „Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 str. nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 str., toliau – kompensuojamosios palūkanos).“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad „kompensuojamosios palūkanos mokamos už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 str. 1 d.), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis).“ „Tik kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats“. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos.

30.       Jau nurodytoje civilinėje byloje buvo pasisakyta, kad Obligacijų sutartis yra teisėta ir galiojanti, todėl pagrindo pripažinti negaliojančiais pagal teisėtą Obligacijų sutartį išduotus vykdomuosius įrašus, kai skolininkė laiku neįvykdė įsipareigojimų nėra. Ieškovas skolos negrąžino, todėl atsakovas reikalavo mokėti 8 procentų palūkanas iki visiško prievolės įvykdymo (Obligacijų sutartis nebuvo nutraukta) ir jos vykdomajame įraše buvo pavadintos palūkanomis pagal sutartį, nes tokio dydžio palūkanos buvo numatytos Obligacijų sutartyje. Aplinkybė, kad pagal naują teismų praktika galėjo keistis išaiškinimas kaip palūkanos turėtų būti pavadintos, nepaneigia kreditoriaus teisės reikalauti ir tikėtis atlygio už tai, kad negalėjo savo pinigais naudotis taip, kaip turėtų teisę skolininkui tinkamai ir laiku vykdant įsipareigojimus t. y. turi būti atsižvelgiama į faktinės situacijos esmę, o ne pažodinį palūkanų pavadinimą vykdomajame įraše.

31.       Atsižvelgiant į tai, kad pagrindo po penkerių metų nuo išdavimo naikinti pagrįstai išduotus vykdomuosius įrašus nėra, pagrindo grąžinti prieš porą metų išieškotas lėšas taip papt nėra. Pažymėtina, kad teismai jau buvo pasisakę, kad „Emilė“, ginčydama Obligacijų sutartį, hipotekos sutartis ir vykdomuosius įrašus siekia ne apginti pažeistą teisę, o išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Šis ieškinys, pateiktas praėjus keliems metams po to, kai yra baigtas išieškojimas ir tik tuo pagrindu, kad suformuota nauja teismų praktika, vertintinas ne kitaip kaip siekis išvengti įsipareigojimų vykdymo, tikintis, kad bus peržiūrėti teismų jau priimti sprendimai ir įvykdytas išieškojimas (pažymėtina, kad šiame atsiliepime nurodyta civilinė byla nebuvo vienintelė, teisminių ginčų buvo labai daug).

32.       Trečiasis asmuo notaras D. J. prašo atmesti ieškovės ieškinį  ir priteisti jo patirtas 968 Eur teisinės pagalbos išlaidas iš ieškovės.

33.       Ieškovė įsipareigojo išleisti 44000 Obligacijų emisiją, kurių vienos nominali vertė 100 Lt, o atsakovė įsipareigojo šią emisiją pasirašyti ir įsigyti iš ieškovės, sumokant 4.400.000,00 Lt (Obligacijų sutarties 3.1 p., 4.1 p.), ieškovės įsipareigojimų pagal Obligacijų sutartį vykdymą užtikrinant hipoteka (Obligacijų sutarties 7.1 p.). Byloje nėra ginčo, kad atsakovė įvykdė visas savo prievoles pagal Obligacijų sutartį. Ieškovės esminės prievolės pagal Obligacijų sutartį yra obligacijų išleidimas, prievolių vykdymo užtikrinimo (hipotekos) pateikimas, obligacijų išpirkimas nustatytu terminu, palūkanų sumokėjimas (Obligacijų sutarties 3.1 p., 7 p., 8 p., 9 p.). Byloje yra duomenys, kad ieškovė pilnai neįvykdė savo piniginių prievolių, dėl ko jos buvo įvykdytos priverstinai

34.       Vertinant Obligacijų sutartyje nurodytas palūkanas ir jų struktūrą, matyti, kad ieškovė buvo įsipareigojusi sumokėti 4 proc. fiksuoto dydžio palūkanas nuo emisijos kainos (t.y. 176.000,00 Lt) ir 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo emisijos kainos (Obligacijų sutarties 9.1.1 p. 9.1.2 p.). Fiksuotos palūkanos turėjo būti sumokėtos atsakovei iki emisijos kainos sumokėjimo (9.4 p.), o 8 proc. metinės palūkanos mokamos kartą į mėnesį, paskutinę atitinkamo mėnesio dieną, o taip pat išpirkimo dieną (9.5 p.). Be to, Obligacijų sutarties 9.6 p. numatyta ieškovės atsakomybė dėl laikų neatliekamų įmokų – mokėti delspinigius, po 0,05 proc. per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.

35.       Aukščiau pateiktas prievolių pagal Obligacijų sutartį apibūdinimas leidžia teigti, kad šalys siejo ne paskolos teisiniai santykiai, tačiau ieškovės veiklos finansavimo teisiniai santykiai, kurie nors ir giminingi paskolos santykiams, tačiau nėra grynai paskolos santykiai. Tai, kad ieškovę sieja ne paskolos (kreditavimo) teisiniai santykiai, patvirtina anksčiau išnagrinėta civilinė byla, kurioje ieškovė ginčijo Obligacijų sutartį keliais pagrindais. Ieškovė ginčijo Obligacijų sutartį ir kaip apsimestinę Vilniaus apygardos teisme, be kita ko, įrodinėdama, kad savo esme Sutartis atitinka paskolos ar kreditavimo sutarties esminius bruožus ir sąlygas. Ieškovės ieškinys ir tuo aspektu buvo atmestas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1867-577/2019), o peržiūrint sprendimą apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi Nr. e2A-615-1120/2020 minėtas teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistu.

36.       Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1867-577/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-615-1120/2020 priimti sprendimas ir nutartis turi prejudicinę galią šioje byloje, o išnagrinėtos aplinkybės, susijusios Sutarties galimu apsimestinumu yra reikšmingos ir šioje byloje bei iš naujo nenustatinėtinos. Minėtoje civilinėje byloje nebuvo nustatyta, kad Obligacijų sutartis yra apsimestinis sandoris, pridengiantis paskolos (kreditavimo) sutartį.

37.       Ieškovė, grįsdama savo ieškinį ir įrodinėdama, kad atsakovė negalėjo iš ieškovės reikalauti 8 procentų dydžio mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių metinių palūkanų, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktais išaiškinimais. Šioje nutartyje kasacinis teismas pakeitė iki šios nutarties galiojusią praktiką, kuomet nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą būdavo galima reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų iš skolininko. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

38.       Minėtoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus teisių ir skolininko prievolių kreditoriui prieš terminą nutraukus paskolos (kredito) sutartį. Teismas priėjo išvadų, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia piniginių prievolių vykdymas natūra ir skolininkui gali būti taikoma civilinė atsakomybė nutartyje aptartu būdu.

39.       Ieškovės ieškinyje nurodomos kasacinės bylos Nr. e3K-7-75-823/2020 ir šios civilinės bylos ratio decidendi nesutampa, todėl nėra pagrindo besąlygiškai vadovautis minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais.

40.       Pagal ieškovės ieškinį nagrinėjamos bylos situacija yra visiškai kitokia: (i) ieškovę ir atsakovę sieja ne paskolos (kreditavimo) teisiniai santykiai, tačiau piniginių vertybinių popierių pirkimo ir išpirkimo santykiai; (ii) atsakovė nėra atlikusi Obligacijų sutarties nutraukimo prieš terminą; (iii) atsakovė reikalavo vykdyti sutartį natūra ir taikyti civilinę atsakomybę, kadangi ieškovė pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminus.

41.       Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-915/2018, 39 punktas).

42.       Teismų praktikos pasikeitimas turi ribotą retrospektyvų poveikį – dėl pasikeitusių teismų praktikos nuostatų negali būti atnaujinami procesai pasibaigusiose civilinėse bylose, tačiau pasikeitusios teismų praktikos nuostatos taikytinos bylose, kurių nagrinėjimas, įskaitant kasacinį procesą, tebevyksta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020. Teismų praktika. 2020, 53, p. 266-292.) Trečiojo asmens vertinimu, vykdomajam įrašui turint vykdomojo dokumento galią, kuris vykdomas priverstinai, taikytina aukščiau nurodyta praktika dėl teismų praktikos pasikeitimo riboto retrospektyvaus poveikio. Todėl šioje civilinėje byloje, kurioje ginčijami notaro išduoti vykdomieji įrašai, teisė turėtų būti aiškinama pagal tuo metu galiojusias teisės aiškinimo taisykles. Dėl bylų ratio decidendi nesutapimo, ši problema šioje byloje nėra ypatingai aktuali.

43.       Skolininkui pažeidžiant prievolę (šiuo atveju ieškovei laiku neišpirkus Obligacijų emisijos), sutarties nutraukimo teisė yra kreditoriaus pasirinkimas, kurį jis realizuoja CK 6.217, 6.218 str. ir pačios sutarties nustatyta tvarka.

44.       Ieškovei pažeidus piniginių prievolių terminus, atsakovė įgijo teisę naudotis tiek Obligacijų sutarties, tiek įstatymuose numatytomis savo teisių gynimo priemonėmis. Obligacijų sutarties 10 punkte gana detaliai nurodyti sutarties pažeidimo atvejai bei pažeistų atsakovės teisių gynimo būdai.

45.       Kasacinio teismo yra nurodoma, kad sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Specialūs kreditoriaus teisių gynimo būdai nustatyti atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

46.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pažeidė Obligacijų sutartyje numatytas mokėjimo prievoles, kurios kaip pažeidimas apibrėžtas Obligacijų sutarties 10.1.4 p., todėl 2016-02-01 pranešimu (toliau – ir 2016-02-01 pranešimas) informavo ieškovę, kad Obligacijų išpirkimo terminas suėjo 2016-01-31, tačiau liko neįvykdyti ieškovės įsipareigojimai: nesumokėta 878.948,72 Eur, kurią sudaro 872.902,58 Eur neišpirktą Obligacijų emisijos kaina, 6046,14 Eur palūkanos, 0 Eur delspinigiai. 2016-02-01 pranešimu ieškovė taip pat paraginta sumokėti nurodytą sumą iki 2016-02-17, priešingu atveju bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, o taip pat ieškovė informuota, kad toliau skaičiuojamos palūkanos pagal Obligacijų sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016-02-01 pranešime, siekiant išvengti bet kokių nesusipratimų dėl skolos dydžio, atsakovės teisių, nurodytų 2016-02-01 pranešime, ieškovė buvo paraginta susisiekti su atsakovės atstovais, jei ji turėtų kokių nors prieštaravimų. Kaip matyti iš bylos dokumentų, ieškovė nėra pateikusi kokių nors duomenų apie tai, kad būtų prieštaravusi dėl mokėjimo (pelno) palūkanų tolesnio skaičiavimo.

47.       Atsakovė 2016-02-01 pranešimu nenutraukė Obligacijų sutarties, kadangi nebuvo jokios prasmės to daryti. Obligacijų sutarties nutraukimas, atsižvelgiant į jos specifiškumą (pagrindinė prievolė – Obligacijų išpirkimas turėjo būti atliktas vienu kartu 2016-01-31, o ne dalimis tam tikrais terminais), nesuteiktų jokių papildomų teisių atsakovei, todėl tokia teise ji nesinaudojo. Obligacijų sutarties nutraukimas galėtų būti reikšmingas, jei atsakovė tokia teise būtų pasinaudojęs iki Obligacijų išpirkimo termino, nes tai suteiktų teisę reikalauti iš ieškovo išpirkti Obligacijas ar jų dalį prieš terminą (Obligacijų sutarties 10.2.2 p.). Pateikiant nurodytą 2016-02-01 pranešimą jau buvo suėjęs Obligacijų išpirkimo terminas, todėl Obligacijų sutarties nutraukimas iš esmės neatliktų pažeistos teisės gynimo funkcijos.

48.       Papildomai atsakovės poziciją dėl Obligacijų sutarties tolesnio galiojimo net ir suėjus Obligacijų išpirkimo terminui patvirtina ir Obligacijų sutarties 13.6 punktas, kuriame numatyta, kad sutartis įsigalioja tą dieną, kai ją pasirašo Šalys, ir galios bei bus privaloma šalims ir solidariam skolininkui iki visiško ir pilno įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo.

49.       Atsiliepimo dalyje dėl ieškovės bei atsakovės prievolių pobūdžio pagal Obligacijų sutartį, ieškovės prievoles atsakovės atžvilgiu 2016-01-31 sudarė prievolė – Obligacijų išpirkimas sumokant visą Obligacijų emisijos kainą atsakovei, 8 proc. metinių palūkanų mokėjimo prievolė. Ieškovės prievolė mokėti 8 proc. metines palūkanas galiojo iki tol, kol buvo įvykdytas Obligacijų išpirkimas (skolos sumokėjimas pasitelkiant antstolį). Laiku neišpirkus Obligacijų, t. y. ieškovei atlikus mokėjimo prievolės pažeidimą ir jam esant tokioje būklėje, ieškovę atsakovės atžvilgiu pradėjo sieti ir civilinės atsakomybės prievolė, kuri atitinka atsakovės teisę reikalauti vykdyti sutartį natūra (išpirkti Obligacijas ir mokėti palūkanas) ir reikalauti kompensuoti dėl termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimo atsakovės patiriamus nuostolius, kurie nurodyti Obligacijų sutarties 9.6 punkte delspinigių pavidalu.

50.       Kalbant apie civilinės atsakomybės taikymą ieškovei, pažymėtina, kad CK 6.261 str. numato, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško  įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; kt.). Įstatyme numatytų palūkanų dydis nurodytas CK 6.210 str.

51.       Kasacinis teismas, aiškindamas kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykį yra nurodęs, kad atsižvelgiant į sutampančius netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų tikslus, sprendžiant kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020. Teismų praktika. 2020, 53, p. 140-172; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas).

52.       Nagrinėjamu atveju atliekant vykdomuosius įrašus ieškovei nebuvo taikoma dviguba atsakomybė. Atsakovė pareikalavo išieškoti delspinigius, suskaičiuotus iki 2016-04-25 prašymo pateikimo, o nuo 2016-04-26 pareikalavo mokėti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Notaras išdavė atitinkamus vykdomuosius įrašus, kuriuose minėtų delspinigių ir 6 proc. metinių palūkanų laikotarpiai nesutampa.

53.       Kalbant apie galimą atsakovės pažeistų teisių gynimo būdų kombinaciją, pažymėtina, kad vadovaujantis Obligacijų sutarties 9.6 p. atsakovė turėjo teisę reikalauti mokėti delspinigius, kurių dydis 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, nuo laiku ieškovės nesumokėtos sumos ir kurie turi būti mokami iki tos dienos, kada ieškovė grąžina atsakovei vėluojamas grąžinti pagal sutartį mokėtinas sumas. Tačiau kaip matyti iš 2016-04-25 prašymo, atsakovė tik iš dalies naudojosi šia teise ir pareikalavo sumokėti iki 2016-04-25 prašymo suskaičiuotus delspinigius, nereikalaujant jų mokėjimo iki visiško prievolės įvykdymo. Vietoj 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną (kas sudaro 18 procentų metinių palūkanų) nuo nesumokėtos sumos, atsakovė pareikalavo mokėti tik įstatyme (CK 6.210 str. 2 d.) numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas. Toks atsakovės sprendimas gerokai palengvino ieškovės prievolių pagal Obligacijų sutartį vykdymo naštą. Atsakovė tris kartus palengvino ieškovės naštą notarui pateikdama prašymą atlikti vykdomąjį įrašą ne dėl 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną iki visiškai bus įvykdyta piniginė prievolė, tačiau pareikalavus mokėti tik įstatyme (CK 6.210 str. 2 d.) numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas.

54.       Notaras, vertindamas atsakovės pateiktą 2016-04-25 prašymą (bei prie jo pridėtus dokumentus, tame tarpe atsakovės 2016-02-01 pranešimą), 2016-05-26 prašymą, nenustatė, kad pateiktų dokumentų ir atsakovės išreikštos valios pagrindu būtų negalimas vykdomųjų įrašų atlikimas. 2016-02-01 pranešime nurodytas Obligacijų išpirkimo terminas – 2016-01-31, atitiko Obligacijų sutarties ir notarui pateiktų hipotekos sandorių sąlygas, todėl nebuvo jokio pagrindo abejoti atsakovės 2016-04-25 ir 2016-05-26 prašymų pagrįstumu. Notaras, nustatęs, kad yra suėjęs ieškovės prievolės atsakovei vykdymo terminas, įgyvendino Notariato įstatymo 491 str. nuostatas, įpareigojančias notarą patikrinti, be kita ko, ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose.

55.       Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovės panaudotas kompleksinis reikalavimas tiek vykdyti prievoles natūra (sumokėti Obligacijų kainą suėjus Obligacijų emisijos terminui) tiek mokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas), tiek reikalauti civilinės atsakomybės delspinigių forma, juos vėliau pakeičiant kompensuojamosiomis palūkanomis, yra teisėtas ir pagrįstas, o Notaras neturėjo pagrindo atsisakyti atlikti Vykdomuosius įrašus.

        Ieškinys atmestinas.

56.       Teismas nustatė, kad UAB „Emilė“ ir UAB „SB turto fondas“ 2012-12-19 sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutartį „Emilė“ išleido, o Fondas pasirašė ir įsigijo iš jos  44.000 obligacijų emisiją Nr. Emilė-1 obligacijų, kurių vienos nominali vertė 100 litų (28,96 Eur). Sutartyje buvo numatyta, kad visų obligacijų emisijos kaina 4.400.000 Lt (1.274.328,08 Eur). Pagal Sutarties sąlygas bendrovė obligacijas privalėjo išpirkti per 720 dienų nuo obligacijų emisijos kainos išmokėjimo. 

57.       Teismas pripažino, kad ieškovė, išleisdama obligacijas ir sudarydama Obligacijų sutartį su atsakove, tapo Obligacijos sutarties savininkės (atsakovės) skolininke ir prisiėmė įsipareigojimus Obligacijų savininkės (atsakovės) naudai (CK 1.101 str. 1 d., 6 d., 1.103 str., Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 55 str. 1 d.)).

58.       Ieškovė įsipareigojo išleisti 44000 Obligacijų emisiją, kurių vienos nominali vertė 100 Lt, o atsakovė įsipareigojo šią emisiją pasirašyti ir įsigyti iš ieškovės, sumokant 4.400.000,00 Lt (Obligacijų sutarties 3.1 p., 4.1 p.), ieškovės įsipareigojimų pagal Obligacijų sutartį vykdymą užtikrinant hipoteka (Obligacijų sutarties 7.1 p.). Byloje nėra ginčo, kad atsakovė įvykdė visas savo prievoles pagal Obligacijų sutartį. Ieškovės esminės prievolės pagal Obligacijų sutartį yra obligacijų išleidimas, prievolių vykdymo užtikrinimo (hipotekos) pateikimas, obligacijų išpirkimas nustatytu terminu, palūkanų sumokėjimas (Obligacijų sutarties 3.1 p., 7 p., 8 p., 9 p.). Byloje yra duomenys, kad ieškovė pilnai neįvykdė savo piniginių prievolių, dėl ko jos buvo įvykdytos priverstinai.

59.       Vertinant Obligacijų sutartyje nurodytas palūkanas ir jų struktūrą, matyti, kad ieškovė buvo įsipareigojusi sumokėti 4 proc. fiksuoto dydžio palūkanas nuo emisijos kainos (t. y. 176.000,00 Lt) ir 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo emisijos kainos (Obligacijų sutarties 9.1.1 p. 9.1.2 p.). Fiksuotos palūkanos turėjo būti sumokėtos atsakovei iki emisijos kainos sumokėjimo (9.4 p.), o 8 proc. metinės palūkanos mokamos kartą į mėnesį, paskutinę atitinkamo mėnesio dieną, o taip pat išpirkimo dieną (9.5 p.). Be to, Obligacijų sutarties 9.6 p. numatyta ieškovės atsakomybė dėl laikų neatliekamų įmokų – mokėti delspinigius, po 0,05 proc. per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.

60.       Vadovaujantis Obligacijų sutarties 9.6 p. atsakovė turėjo teisę reikalauti mokėti delspinigius, kurių dydis 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, nuo laiku ieškovės nesumokėtos sumos ir kurie turi būti mokami iki tos dienos, kada ieškovė grąžina atsakovei vėluojamas grąžinti pagal sutartį mokėtinas sumas. Tačiau kaip matyti iš 2016-04-25 prašymo, atsakovė tik iš dalies naudojosi šia teise ir pareikalavo sumokėti iki 2016-04-25 prašymo suskaičiuotus delspinigius, nereikalaujant jų mokėjimo iki visiško prievolės įvykdymo. Vietoj 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną (kas sudaro 18 procentų metinių palūkanų) nuo nesumokėtos sumos, atsakovė pareikalavo mokėti tik įstatyme (CK 6.210 str. 2 d.) numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovė tris kartus palengvino ieškovės naštą notarui pateikdama prašymą atlikti vykdomąjį įrašą ne dėl 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną iki visiškai bus įvykdyta piniginė prievolė, tačiau pareikalavus mokėti tik įstatyme (CK 6.210 str. 2 d.) numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas.

61.       Kasacinis teismas, aiškindamas kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykį yra nurodęs, kad atsižvelgiant į sutampančius netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų tikslus, sprendžiant kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020. Teismų praktika. 2020, 53, p. 140-172; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas).

62.       Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020, kuria ieškovė remiasi ieškinyje teikdama, kad atsakovė neturėjo teisės reikalauti mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų, yra priimta 2020 m. gegužės 25 d., t. y. praėjus 4 metams po vykdomųjų įrašų išdavimo. Iki šios kasacinio teismo nutarties priėmimo galiojo praktika, kuomet nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą būdavo galima reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų iš skolininko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Vadinasi, 2016 metais atsakovei teikiant prašymus Notarui dėl vykdomojo įrašo atlikimo, Atsakovo veiksmai atitiko tuometinę teismų praktiką ir teisės dėl mokėjimo (pelno) palūkanų aiškinimo taisykles (jei būtų laikoma, kad Atsakovas nutraukė Obligacijų sutartį prieš terminą, ir jei būtų laikoma, kad Obligacijų sutartis yra paskolos (kredito) sutartis).

63.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1867-577/2019 ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-615-1120/2020 sprendė, kad finansavimas pagal obligacijų pasirašymo sutartis yra teisėtas ir galimas finansinių lėšų generavimo instrumentas, hipoteka yra įprastas prievolių vykdymo užtikrinimas būdas.

64.       Teismai jau buvo pasisakę, kad UAB „Emilė“,  ginčydama Obligacijų sutartį, hipotekos sutartis ir vykdomuosius įrašus siekia ne apginti pažeistą teisę, o išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Šis ieškinys, pateiktas praėjus keliems metams po to kai yra baigtas išieškojimas ir iš esmės tik tuo pagrindu, kad suformuota nauja teismų praktika, vertintinas ne kitaip kaip tas pats siekis išvengti įsipareigojimų vykdymo, tikintis, kad bus peržiūrėtas jau įvykdytas išieškojimas.

65.       Nėra pagrindo pripažinti, kad LAT 2020-05-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuota praktiką yra pagrindas pakeisti 2016-05-26 išduotus vykdomuosius įrašus. Naujos teismų praktikos susiformavimas nesukuria teisės ar pagrindo ginčyti ne tik išduotus, bet ir įvykdytus vykdomuosius įrašus. Jei 2016-05-26 atsakovas turėjo teisę reikalauti palūkanų, kurios nurodytos vykdomajame įraše, jis tokios teisės negali prarasti tik dėl ateityje pasikeitusios teismų praktikos.

66.       Šios bylos ir ieškovės cituojamos teismų praktikos ratio decidendi nesutampa. Teismas nurodytoje civilinėje byloje nagrinėdamas „Emilės“ reikalavimus pasisakė, kad Obligacijų sutartis nėra paskolos sutartis. Taip pat pažymėtina, kad Obligacijų sutartis nebuvo nutraukta, o nurodytoje LAT nutartyje kredito sutarties nutraukimo aplinkybė teikiant išaiškinimą buvo esminė ir teismas aiškiai pasisakė, kad „tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato“. Taigi net jei vadovautis ieškovo nurodoma LAT nutartimi, tai šiuo atveju galioja išaiškinimai susiję su situacija kai paskolos sutartis nenutraukta t. y. pelno palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis kol šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai (Pagal Obligacijų sutartį 13.6 p. ji galioja iki visiško prievolių pagal ją įvykdymo).

67.       Vykdomajame įraše numatytos palūkanos neprieštarauja šalių susitarimo sąlygoms, nes palūkanos turėjo būti skaičiuojamos iki prievolių pagal sutartį įvykdymo (13.6 p.) kas ir numatyta vykdomajame įraše. Iš kitos pusės jei teismas spręstų, kad atsakovas, turi teisę reikalauti tik nuostolių kompensavimo, tai terminas „palūkanos pagal sutartį“ ir procesinės palūkanos nepaneigia vykdomųjų įrašų teisingumo, nes kreditorius turi teisę gauti kompensaciją už negalėjimą savo pinigais naudotis kaip suplanuota, o skolininkas negali praturtėti dėl prievolės nevykdymo laiku (nemokėti palūkanų, ar mokėti mažesnes palūkanas ar pan.). Be to pažymėtina, kad tokiu atveju bendra palūkanų suma neviršytų minimalių šalių sutartimi aptartų nuostolių (9.6 p.).

68.       Atmetant ieškovės ieškinį, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei bei trečiajam asmeniui (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais,  teismas

 n u s p r e n d ž i a :

        Ieškovės UAB „Emilė“ ieškinį atsakovei UAB „SB turto fondas“ atmesti.

        Priteisti iš ieškovės UAB „Emilė“ (įmonės kodas 302629571, buveinė Europos a. 122, Kaunas) valstybei 1246 Eur žyminio mokesčio.

        Priteisti iš ieškovės UAB „Emilė“ (įmonės kodas 302629571, buveinė Europos a. 122, Kaunas) trečiajam asmeniui Šiaulių m. 6 notarų biuro notarui D. J. 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja                                 Birutė Simonaitienė