Baudžiamoji byla Nr. 1S-843-530/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55804-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.14.2.; 2.5.19.                (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrame sektoriuje 2020 m. rugpjūčio 31 d. priimto nutarimo Nr. 93-194 panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       J. D. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

2.       Bausmės pradžia – 2019 m. rugsėjo 4 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 4 d.

3.       2020 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-194 nutarta netaikyti nuteistajam J. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 45 balai pagal OASys metodiką, be to, jis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurių padengta tik maža dalis. J. D. anksčiau teistas, tačiau iš turėto patyrimo nepasimokė, taip pat vis dar išlieka svarbūs ir reikšmingi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad J. D. jau yra įtvirtinęs teigiamas socialinio elgesio savybes, kurios padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi atmetė nuteistojo J. D. skundą, nurodydamas, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau teistas už smurto panaudojimą prieš sugyventinę, jam būdingas nusikalstamo elgesio modelis, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei ir polinkį nusikalsti. Be to, J. D. turi įsiskolinimų, pataisos įstaigoje yra gauta vykdomųjų raštų, kurių nuteistasis savanoriškai nedengia, yra išieškoma iš jo darbo užmokesčio. Pažymėta ir tai, kad nors nuteistasis teigia, jog neturi priklausomybės alkoholiui, tačiau anksčiau yra ne kartą teistas už smurtą prieš sugyventinę, būnant apsvaigus nuo alkoholio. Pagal OASys metodiką J. D. nustatyta vidutinė – 45 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 25 balai, o dinaminių – 20 balų, todėl nuteistasis, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Padaryta išvada, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.       Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis J. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1.                       Skunde nuteistasis nurodo, kad tiek Komisijos nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas jo skundas, yra nepakankamai pagrįsti bei motyvuoti. Šiuo metu jis jau yra atlikęs pakankamai didelę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį, dalyvauja visose socialinės reabilitacijos programose, yra skatintas, nebaustas drausmine tvarka, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis pažymi, kad aktyviau dengti priteistą ieškinį neturi galimybės, kadangi pataisos įstaigoje jo gaunamas darbo užmokestis sudaro tik apie 60 eurų. Tuo tarpu paleistas lygtinai jis bus įdarbintas (byloje yra tai patvirtinanti pažyma) ir galės greičiau padengti turimus finansinius įsipareigojimus.

6.       Atsiliepimo į nuteistojo skundą negauta.

7.       Nuteistojo J. D. skundas atmetamas.

8.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

9.       Pažymėtina, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo teiginius, Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad lygtinio paleidimo taikymas J. D. šiuo metu nėra tinkama poveikio priemonė, t. y. keisti kalinimo sąlygas jam netikslinga.

10.       Nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra nepakankamai pagrįsta, tačiau jokių svarių šį teiginį pagrindžiančių motyvų nenurodo, todėl jis laikytinas deklaratyviu. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo. Tai, kad J. D. netenkina priimtas sprendimas, nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos, nepagrįstos ar kitaip pažeidžiančios jo teises bei interesus. Teismas yra savarankiška institucija, o teisėjas, priimdamas vieną ar kitą sprendimą, vadovaujasi tik įstatymais ir teisine sąmone. Nors nuteistasis teigia, kad laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir atitinka visus kriterijus lygtinio paleidimo taikymui, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemia ne vien asmens gebėjimas laikytis nustatyto režimo bei pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, tačiau ir nuteistojo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo pastangos resocializuotis ir siekti savo gyvenimo tikslų teisėtomis priemonėmis.

11.       Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog nuteistajam būdingas nusikalstamo elgesio modelis, kadangi anksčiau jis taip pat yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. J. D. daromi smurtiniai nusikaltimai sunkėja. Vadinasi, iš ankstesnio patyrimo jis nesimoko ir kartoja tas pačias klaidas, kas verčia atidžiau vertinti nuteistojo asmens byloje esančius duomenis. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmės atlikimo metu J. D. dalyvavo integracijos programoje, taip pat lankė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus, tačiau jokioje programoje, susijusioje su smurtinio elgesio prevencija, nedalyvavo, vadinasi, smurtinio elgesio korekcijai jis neskiria reikiamo dėmesio. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad J. D. save apibūdina kaip nekonfliktišką ir agresijos rodyti nelinkusį asmenį, gebantį kontroliuoti savo fizinius ir emocinius impulsus, tačiau gali būti išprovokuotas aplinkinių ar tam tikrų situacijų. Šios nuteistojo nuostatos leidžia teigti, kad jis negeba identifikuoti turimų probleminių sričių ir jų efektyviai spręsti, savo neteisėtus veiksmus jis menkina, aiškindamas, jog kalti yra jį provokuojantys aplinkiniai, bet ne jis pats. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. D. mąstymui stinga lankstumo, jam sudėtinga valdyti emocijas bei spręsti su savo nusikalstamu elgesiu susijusias problemas, jo motyvacija savęs keitimui nėra pakankama. Taigi, nuteistojo mąstysenos ydingumas neleidžia tikėtis tinkamo jo elgesio būnant laisvėje.

12.       Teisėjų kolegija sutinka su nuteistuoju, kad jo elgesys pataisos įstaigoje yra pakankamai pavyzdingas, J. D. dirba VĮ „Mūsų amatai“ valgyklos darbininko pareigose, neturi drausminių nuobaudų, yra kartą paskatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Vis dėlto, šios aplinkybės nėra kuo nors išskirtinės, leidžiančios jo elgesį vertinti kaip tinkamą lygtinio paleidimo taikymui. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmę J. D., priešingai nei teigiama skunde apygardos teismui, atlieka paprastosios, o ne lengvosios grupės sąlygomis, vadinasi, pataisos įstaigos administracija jo elgesio nelaiko tokiu nepriekaištingu, kad jam būtų galima švelninti kalinimo sąlygas. Nuteistajam taip pat nesuteikta be sargybos teisė ar trumpalaikių išvykų į namus galimybė, taigi, pataisos įstaigos personalo nuomone, jis dar nėra vertas pasitikėjimo.

13.       Pažymėtina, jog iki nuteisimo J. D. gyveno sugyventinei, kurios atžvilgiu yra ne kartą smurtavęs, priklausančiame name. Nuosavo būsto nuteistasis neturi, todėl grįžtų gyventi pas tėvą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad, J. D. teigimu, jo santykiai su sugyventine, su kuria turi tris nepilnamečius vaikus ir kurios atžvilgiu yra ne kartą smurtavęs, yra geri. Tačiau iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, jog sugyventinė J. D. pataisos namuose nelanko ir po galimo lygtinio paleidimo jo savo namuose nelaukia. Nuteistasis buvo vedęs, tačiau šiuo metu yra išsiskyręs, su buvusia žmona ryšių nepalaiko. Šios aplinkybės patvirtina, kad J. D. socialiniai ryšiai nėra stiprūs, artimieji jam nėra apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Tai, kad nuteistasis yra daugiavaikis – keturių vaikų tėvas (trijų nepilnamečių ir vieno pilnamečio), nėra išimtinai teigiamai jį apibūdinanti aplinkybė, turinti reikšmingos įtakos lygtinio paleidimo taikymui.

14.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad J. D. smurtinis elgesys dažniausiai pasireiškia šiam pavartojus alkoholio (šią aplinkybę liudija ankstesni jo teistumai), tačiau nuteistasis priklausomybės svaigiesiems gėrimams faktą neigia, Socialinio tyrimo išvados rengėjams jis nurodė, jog būdamas laisvėje alkoholį vartodavo retai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo faktų fiksuota nebuvo, tačiau vien iš to negalima spręsti, jog nuteistasis supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams. J. D. nedalyvavo Anoniminių alkoholikų grupės veikloje, jokiose kitose programose, susijusiose su alkoholio vartojimo prevencija, taip pat nedalyvavo, todėl toks nuteistojo požiūris į alkoholio vartojimą bei galimas to pasekmes, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog šiuo metu nuteistasis vis dar nesuvokia neigiamos alkoholio vartojimo įtakos, atsikratyti šio neigiamai jo elgesį veikiančio įpročio nesiekia, jokių veiksmų šia linkme, būdamas pataisos namuose, nesiima, socialinės reabilitacijos programų, susijusių su alkoholio vartojimo problemomis, nelanko. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad pataisos namuose J. D. nebuvo baustas už alkoholio vartojimą, kadangi tokių veiksmų atlikimas pataisos namuose yra griežtai draudžiamas, legaliai įsigyti alkoholio neįmanoma, todėl teigti, jog vien tik baustumų už alkoholio vartojimą pataisos namuose nebuvimas patvirtina nuteistojo problemų dėl alkoholio vartojimo nebuvimą, teisinio pagrindo nėra. Nors alkoholio vartojimas, kaip nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti kriminogeninis veiksnys, Socialinio tyrimo išvadoje nenurodomas, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, ši problema yra pakankamai aktuali. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra aišku, ar nuteistojo požiūris į nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą yra pasikeitęs, taip pat lieka neaišku, ar J. D. sugebėtų kontroliuoti potraukį svaigintis ir būdamas laisvėje, kur draudimų įsigyti alkoholio, priešingai nei pataisos įstaigoje, nėra. 

15.       Skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, turimi finansiniai įsipareigojimai, kurių dengimui neskiriamas pakankamas dėmesys, taip pat gali turėti neigiamos įtakos sėkmingai probacijai. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš 2020 m. gegužės 25 d. Komisijos paskirtų rekomendacijų buvo dengti turimus finansinius įsipareigojimus (turi ne tik priteistą civilinį ieškinį, bet ir įsiskolinimų kredito įstaigai), tačiau savanoriškai jie nėra dengiami, pataisos įstaigoje gautas vykdomasis patvarkymas dėl skolos išieškojimo yra išieškomas iš  nuteistojo gaunamo darbo užmokesčio. Pažymėtina, jog teismui pateiktoje medžiagoje esančioje nuteistojo charakteristikoje (b. l. 5) yra apibūdintos tik J. D. asmeninės savybės, tinkamas darbo užduočių atlikimas, tačiau nenurodyta, jog nuteistasis po galimo lygtinio paleidimo bus priimtas į darbą D. V. ūkyje, kur dirbo iki suėmimo. Taigi, kuo nuteistasis užsiims būdamas laisvėje, nėra aišku, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad J. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju darbinių planų neturi, teigia, jog registruosis Užimtumo tarnyboje. Taigi, darbinio užimtumo bei pastovių pajamų nebuvimas neabejotinai gali apsunkinti nuteistojo probaciją.

16.       Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema. J. D. priskiriamas vidutinei rizikos grupei – 45 balai pagal OASys metodiką, todėl būtina nustatyti reikšmingą pažangą mažinant nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurių nuteistajam išskiriami keturi – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Riziką nusikalsti mažinančių apsauginių veiksnių nenustatyta. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistajam nustatytų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų pagrįstumas nėra analizuojamas, tačiau itin svarbu įvertinti, ar nuteistojo rizika nusikalsti mažėja, didėja ar išlieka tokia pati, kokia buvo ankstesnio vertinimo metu. Analizuojamu atveju matyti, kad J. D. pakartotinio nusikalstamumo rizika nuo ankstesnio svarstymo sumažėjo 11 balų (nuo 56 iki 45 balų), vis dėlto, rizika nusikalsti vis dar išlieka vidutinė, o dinaminių svertinių taškų suma sudaro beveik pusę nustatytų balų (20 balų), todėl teigti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią bei ženklią pažangą, keisdamas savo elgesį bei mąstyseną teigiama linkme, nėra pagrindo.

17.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai ar nepakankamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, J. D. teisė į teisingą ir nešališką teismą nebuvo pažeista. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo J. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                Danutė Giačaitė

                Arūnas Paštuolis

                                                                                                                                 Algirdas Remeika