Baudžiamoji byla Nr. 1S-149-579/2024

Teismo proceso Nr. 1-01-2-00004-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.3; 2.14.4

 (S)

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo V. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria V. J. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 22 d.,

nustatė:

I.                      Nagrinėjamo klausimo esmė

1.                      V. J. kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) įtvirtintas nusikalstamas veikas, t. y. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe su „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo (toliau – GNS) vadovu D. P. ir dalyviais N. T., V. R., R. L., M. Š. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas), Rusijos Federacijos piliečiu O. K., GNS nepriklausančiais E. J., A. Š., A. L. (kuris yra kaltinamasis Latvijos Respublikos Rygos ekonominių bylų teisme), Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiu R. M. R. (kuriam pranešimas apie įtarimą įteiktas Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliekamame ikiteisminiame tyrime), Čekijos Respublikos piliečiais V. K., Z. M., M. Č., A. Č. jaun., A. Č. vyresn., J. C. (kurie yra kaltinamieji Čekijos Respublikos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje), Slovakijos Respublikos piliečiu R. E. (kuris yra kaltinamasis Slovakijos Respublikoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje), Latvijos Respublikos piliečiais A. Z., M. Z., J. A., J. K. (kurie yra kaltinamieji Latvijos Respublikos Rygos ekonominių bylų teisme nagrinėjamoje byloje) ir kitais tyrimo nustatinėjamais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, vykdydamas bendrininkų nurodymus organizavo: laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki    2020 m. gruodžio 24 d. iš Čekijos Respublikos per Europos valstybių teritorijas iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika neteisėtą gabenimą vilkiku labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 1 480,4 kg kanapių dervos (hašišo), paslėptos granito plokštėse padarytose slėptuvėse; neturint leidimo paminėtos narkotinės medžiagos pergabenimą per Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybės sienos Kalvarijos pasienio kontrolės punktą, esantį Europos g. 21, Salaperaugio k., Liubavos sen., Kalvarijos sav., nepateikiant krovinio muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant granito plokštėse padarytose slėptuvėse; neteisėtą pergabenimą nurodytu laikotarpiu labai didelio kiekio narkotinės medžiagos nuo valstybės sienos per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Kauno rajono; laikotarpiu nuo         2020 m. gruodžio 24 d. iki 2021 m. sausio 24 d. neteisėtą laikymą ir gabenimą vilkikais po Lietuvos Respublikos teritoriją labai didelio kiekio narkotinės medžiagos; 2021 m. sausio 24 d. – 2021 m. sausio 25 d. laikotarpiu neteisėtą gabenimą ne mažiau kaip 1 480,4 kg kanapių dervos (hašišo) per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos – Latvijos Respublikos valstybės sienos, neturint leidimo minėtos narkotinės medžiagos pergabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant krovinio muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant granito plokštėse padarytose slėptuvėse ir naudojantis priedanginiam kroviniui skirtais dokumentais; laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. kovo 12 d. neteisėtą gabenimą Latvijos Respublikos teritorijoje labai didelio kiekio narkotinės medžiagos; neteisėtą 2021 m. kovo 12 d. gabenimą vilkiku dalies narkotinės medžiagos – 974 953 g kanapių dervos (hašišo) į Rusijos Federaciją, kol 2021 m. kovo 12 d. 5.30 val. kelyje A6, prie degalines „Astarte“ Olinkalne, Klintaines valsčiuje, narkotikų krovinys buvo sulaikytas Latvijos policijos pareigūnų. Teisėjų kolegijos pastaba: V. J. pareikšti kaltinimai išsamiai aprašyti skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartyje.

2.                      Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka V. J. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 22 d.. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. vasario 21 d. nutartimi V. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 22 d.

3.                      Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi V. J. buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra ir namų areštas šešiems mėnesiams, draudžiant pasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bendrauti tiesiogiai ar per kitus asmenis, ar elektroninio ryšio priemonėmis su kitais įtariamaisiais byloje ar kitiems įtariamiesiems artimais asmenimis, taip pat 50 000 Eur dydžio užstatas. Prokurorės 2023 m. birželio 14 d. nutarimu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi V. J. nustatytos kardomųjų priemonių – intensyvios priežiūros ir namų arešto taikymo sąlygos pakeistos, įpareigojant jį nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą
ir būti gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), leidžiant jam išeiti iš namų nuo 7 val. iki 19 val., nenutolstant nuo jų daugiau kaip 200 kilometrų atstumu arba turint ikiteisminį tyrimą organizuojančio ir jam vadovaujančio prokuroro leidimą, taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių nei tiesiogiai, nei elektroninėmis ryšio priemonėmis ar per kitus asmenis su kitais įtariamaisiais šioje byloje ar kitiems įtariamiesiems artimais asmenimis, išskyrus V. J. tėvus P. J. ir E. J. bei jo brolio E. J. šeimos narius – sutuoktinę I. J. ir sūnų P. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. lapkričio 16 d. ir 2024 m. vasario 15 d. nutartimis V. J. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas buvo tęsiamas 3 mėnesių laikotarpiui, koreguojant (švelninant) šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas. Nurodytos kardomosios priemonės taikymo sąlygos iš dalies pakeistos (sušvelnintos) ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartimi.

4.                      Paskutinį kartą kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymas kaltinamojo V. J. atžvilgiu pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 22 d., skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi, kuria kaltinamasis V. J. įpareigotas: 1) būti gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), leidžiant jam išeiti iš namų nuo 4 val. iki 24 val., nenutolstant nuo gyvenamosios vietos daugiau kaip 200 kilometrų atstumu arba turint bylą nagrinėjančio teismo leidimą; 2) nebendrauti ir neieškoti ryšių nei tiesiogiai, nei elektroninio ryšio priemonėmis ar per kitus asmenis su kitais kaltinamaisiais šioje byloje ar kitiems kaltinamiesiems artimais asmenimis, išskyrus V. J. tėvus P. J. ir E. J. bei V. J. brolį kaltinamąjį E. J. ir jo šeimos narius – sutuoktinę I. J. ir sūnų P. J.; 3) nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso.

II.                      Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5.                      Kaltinamojo V. J. skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį, kuria jam taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams. Netenkinus šio prašymo, t. y. alternatyviai, skunde prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį, panaikinant vieną iš kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, sąlygų – įpareigojimą būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 24 val. iki 4 val.

5.1.                      Skunde aukštesniajam teismui teigiama, kad skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo    2024 m. gegužės 21 d. nutartyje buvo netinkamai aiškintos ir taikytos procesinės teisės normos, taikoma intensyvi priežiūra yra neproporcinga, per griežta, atsižvelgus į šios antros pagal griežtumą kardomosios priemonės taikymo terminą ir bylos nagrinėjimo stadiją, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

5.2.                      Remdamasis BPK 11 straipsnio 1 dalies ir 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltinamasis V. J. skunde nurodo, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas jam buvo taikoma nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. gegužės 22 d., t. y. šešis mėnesius. Nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki dabar, t. y. ilgiau nei dvylika mėnesių, jam yra taikoma antra pagal griežtumą kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kurios terminas skundžiama nutartimi pratęstas dar trims mėnesiams. Taigi, bendras dviejų griežčiausių kardomųjų priemonių taikymo terminas sudaro daugiau nei aštuoniolika mėnesių.

5.3.                      Anot kaltinamojo, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, jis niekuomet nėra teistas ar buvęs įtariamas nusikalstamų veikų padarymu. Tuo tarpu BPK 119 straipsnyje įtvirtintas kardomosios priemonės taikymo tikslas – siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, nėra preziumuojamas ir kiekvienu atveju privalo būti nustatytas, remiantis ne tik kardomąją priemonę skiriančio ar jos taikymo terminą tęsiančio teismo vidiniu įsitikinimu, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Tad skundžiamos nutarties teiginys, jog antros pagal griežtumą kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, taikymo terminas pratęsiamas, siekiant sutrukdyti jam daryti naujas nusikalstamas veikas, turėtų būti vertinamas kaip deklaratyvus ir neatitinkantis teismui perduota nagrinėti baudžiamosios bylos medžiaga nustatytų faktinių aplinkybių.

5.4.                      Skundo aukštesniajam teismui autoriaus teigimu, vien tai, kad jis yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kurios yra siejamos su vienu nusikalstamos veikos epizodu, nepaisant to, kad viena iš jų yra priskiriama sunkių, o kita – labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas. Tad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, termino pratęsimas tokiam ilgam laikui, siekiant sutrukdyti jam daryti naujas nusikalstamas veikas, negali būti laikomas pagrįstu.

5.5.                      Kaltinamasis V. J. skunde, be kita ko, remiasi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutarties 11 punkte pateiktais argumentais, kad pareiškimą pateikusios prokurorės nuomonės, jog jis tariamai gaudavo pajamas dalyvaudamas nusikalstamoje veikloje ir dėl to būdamas laisvėje gali vėl daryti naujas nusikalstamas veikas, nepatvirtinta teismui pateikta bylos medžiaga. Skunde aukštesniajam teismui pažymima, kad nuo šios nutarties priėmimo iki bylą perdavus nagrinėti Vilniaus apygardos teismui jokių naujų duomenų, galinčių paneigti 2023 m. gegužės 19 d. nutarties 11 punkte konstatuotas aplinkybes, neatsirado.

5.6.                      Skundo autorius pabrėžia, kad per visą jam taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, taikymo terminą, t. y. nuo 2023 m. gegužės 23 d., nė karto nepažeidė nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų. Dar daugiau, kaip matyti iš byloje esančių prokuroro nutarimų, dar ikiteisminio tyrimo stadijoje jam buvo leidžiama laikinai nesilaikyti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, sąlygų ir savaitgaliui išvykti į Palangą bei Vilnių, o tai neturėjo jokios įtakos taikomos kardomosios priemonės tikslų užtikrinimui.

5.7.                      Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog skundo autorius turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, dirba, yra vedęs, su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus ir šias aplinkybes traktavo, kaip pagrindžiančias jo stiprius socialinius ryšius su Lietuva. Tačiau kitoje nutarties dalyje teismas padarė iš esmės priešingą išvadą, kad nepaisant artimų kaltinamojo socialinių ryšių, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tokį sprendimą apygardos teismas, anot skundo autoriaus, iš esmės motyvavo tik viena aplinkybe – jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijoje numatyta, teoriškai gresiančia, ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Remdamasis aptariama aplinkybe Vilniaus apygardos teismas taip pat padarė išvadą, kad pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų galima tik kaltinamąjį V. J. kontroliuojant elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, tačiau tokio teiginio plačiau nedetalizavo. Atsižvelgus į tai, anot kaltinamojo V. J., lieka neaišku, kodėl nurodytų tikslų nebūtų galima pasiekti ir toliau taikant 50 000 Eur užstatą, kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ir/ar dokumentų paėmimu.

5.8.                      Kaltinamasis skunde atkreipia aukštesniojo teismo dėmesį, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog jis vadovauja dviem pelningoms bendrovėms, vykdančioms krovinių pervežimo ir ekspedijavimo veiklą – UAB „J.“ ir UAB „J.“. Dėl vykdomų funkcijų specifikos bendrovės savo veiklą vykdo bet kuriuo paros metu, tad, kaltinamojo V. J. teigimu, dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo, vasaros atostogų sezono, taip pat siekiant sumažinti išlaidas, jis asmeniškai yra priverstas reaguoti į nurodytoms jo vadovaujamoms bendrovėms priklausančių ir jų naudojam transporto priemonių gedimus bei nestandartines situacijas, kurios gali iškilti bet kuriuo paros metu. Skundo autoriaus vertinimu, skundžiama nutartimi jam nustatytas įpareigojimas būti savo namuose nuo 24 val. iki 4 val., atsižvelgiant į kitas intensyvios priežiūros sąlygas (įpareigojimus), neturi jokios realios įtakos kardomųjų priemonių tikslų užtikrinimui. Tuo tarpu šis įpareigojimas atima kaltinamajam galimybę objektyviai reaguoti į paminėtu laikotarpiu kylančias situacijas, susijusias su jo vadovaujamų bendrovių naudojamomis transporto priemonėmis bei jų vykdomais pervežimais, kurios daro tiesioginę įtaką klientams UAB „J.“ ir UAB „J.“ prisiimtų įsipareigojimų vykdymui.

5.9.                      Skunde aukštesniajam teismui remiamasi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-654/2022, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo nutartis pratęsti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, taikymo terminą. Anot skundo autoriaus, nurodytoje byloje buvo vertinamos labai panašios kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, sąlygos į taikomas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kadangi kaltinamasis buvo įpareigotas laikotarpiu nuo 21 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, o likusiu laiku jam buvo leidžiama judėti Kauno miesto ribose ir 20 km už miesto ribos, išskyrus atvejus, kai tai susiję su medicininės pagalbos reikalingumu. Nurodytoje byloje teismas konstatavo, kad tokios kardomosios priemonės sąlygos neužtikrina reikšmingos kaltinamojo kontrolės ir nepadeda įgyvendinti kardomąja priemone siekiamų tikslų, tad laikė kardomąją priemonę nereikalinga. Šie išaiškinimai, kaltinamojo V. J. teigimu, neleidžia laikyti skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties teisėta ir pagrįsta.

III.                      Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. J. skundas atmetamas

6.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo aukštesniajam teismui argumentus ir pateiktą skundo nagrinėjimo bei baudžiamosios bylos medžiagą, susipažinusi su reikšmingais skundui išnagrinėti Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi kaltinamajam V. J. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymas trijų mėnesių terminui šioje nutartyje nurodytomis sąlygomis buvo pratęstas teisėtai ir pagrįstai.

7.                      Intensyvi priežiūra, kaip ir bet kuri kita kardomoji priemonė, asmeniui gali būti taikoma tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys, be kita ko, liudytojų parodymai, specialisto išvados, informacija, gauta pagal Europos tyrimo orderį apie narkotinių medžiagų sulaikymą Latvijos Respublikoje, daiktų ir dokumentų apžiūros protokolai, bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kad kaltinamasis V. J. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kartu pažymėtina tai, kad teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo pagrindų nustatymu (intensyvios priežiūros termino pratęsimu). Juolab, kad duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas skunde aukštesniajam teismui nėra ginčijamas.

8.                      Vadovaujantis BPK 119, 120 ir 1311 straipsnių nuostatomis, intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, kaltinamajam gali būti skiriama siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti asmens dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Spręsdamas klausimą dėl bet kokios kardomosios priemonės taikymo, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis).

9.                      Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas įvertino, kad V. J. yra kaltinamas padaręs du nusikaltimus, įtvirtintus BK 25 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), atitinkamai priskiriamus labai sunkaus (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir sunkaus (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimų kategorijoms, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad, kaip matyti iš V. J. pareikštų kaltinimų, jis galimai veikdamas organizuotoje grupėje su įvairiais asmenimis, be kita ko, „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu, dalyviais, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis (galimai – ir su savo broliu E. J.) ir įvairiose užsienio valstybėse veikiančių organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių dervos (hašišo), galimai padarė šios narkotinės medžiagos kontrabandą, organizuodamas jos gabenimą iš Čekijos Respublikos į Rusijos Federaciją kontrabandos būdu per Lietuvos Respubliką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamajam V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo daromos ganėtinai ilgą laiką. Taip pat jomis galimai siekta savanaudiškų paskatų – nusikalstamai praturtėti iš nurodytos neteisėtos narkotinių medžiagų disponavimo ir kontrabandos veiklos (apie tai, be kita ko, leidžia spręsti itin didelis galimai disponuotų narkotinių medžiagų kiekis, jų vertė juodojoje rinkoje). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie labai sunkių kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų, kurie galimai buvo iš anksto kruopščiai suplanuoti ir gerai koordinuoti bei konspiruoti, pobūdį. Kaip matyti iš pareikštų kaltinimų, V. J. vaidmuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme galimai nebuvo antraeilis – priešingai, galimai yra susijęs su šių veikų organizavimu, tad leidžia spręsti apie galimai didesnį šio asmens pavojingumą, nepaisant to, jog jis anksčiau nėra teistas (tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, kaltinamasis V. J. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka). Analizuojamų aplinkybių kontekste atsižvelgtina ir į kaltinamajam inkriminuotų neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos ir jos kontrabandos nusikalstamų veikų tarptautinį elementą – kaip minėta, V. J. organizuotoje grupėje galėjo veikti su įvairių užsienio valstybių (įskaitant Rusijos Federacijos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Čekijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Latvijos Respublikos) piliečiais, nurodyto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabanda taip pat galimai apėmė net kelių užsienio valstybių (be kita ko, Čekijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Latvijos Respublikos) teritorijas. Visos šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie galimus plačius ir gausius kaltinamojo V. J. ryšius nurodytose užsienio valstybėse, kuriais jis gali bandyti pasinaudoti, siekdamas išvengti galimai kilsiančios baudžiamosios atsakomybės, arba planuodamas (organizuodamas) naujas nusikalstamas veikas.

10.                      Kaltinamasis V. J. Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba (kaip matyti iš kaltinamajame akte pateiktos informacijos – UAB „J.“ ir UAB „J.“, taip pat vykdo veiklą pagal verslo liudijimą), yra vedęs, su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad analizuojamos aplinkybės rodo kaltinamojo šeiminių, darbinių ir ekonominių ryšių buvimą Lietuvos Respublikoje. Tačiau, atsižvelgus į V. J. pareikštų kaltinimų pobūdį, jo turimus plačius ir gausius ryšius užsienyje, nėra pagrindo teigti, jog vien tik šios aplinkybės užtikrins BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad iš V. J. pareikštų kaltinimų matyti, jog būtent UAB „J.“ valdoma transporto priemonė (puspriekabė) galimai buvo panaudota viename iš galimai padarytos nusikalstamos veikos etapų. Ši aplinkybė, įvertinus nutarties 9 pastraipoje išanalizuotas aplinkybes, teisėjų kolegijai neleidžia spręsti, kad turimas darbas Lietuvoje kaltinamąjį V. J. sustabdys nuo nusikalstamų veikų darymo rizikos. Dar daugiau, pelninga skundo autoriaus vadovaujamų bendrovių veikla (kaip tvirtinama skunde) galimai irgi nesustabdė V. J. nuo noro gauti dar daugiau finansinės naudos dalyvaujant nusikalstamoje veikloje. Taigi, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, taikymas 3 mėnesiams buvo pratęstas teisėtai ir pagrįstai.

11.                      Būtent su taikoma intensyvia priežiūra susiję apribojimai nagrinėjamu atveju padeda užtikrinti kaltinamojo V. J. dalyvavimą procese ir maksimaliai (tiek, kiek tai šioje proceso stadijoje proporcinga) apriboja galimybes jam daryti naujas nusikalstamas veikas. Šio rezultato, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, dokumentų paėmimu, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, įpareigojimu registruotis policijos įstaigoje, net jeigu šios priemonės būtų taikomos kartu su V. J. šiuo metu paskirta ir galiojančia kita kardomąja priemone – 50 000 Eur užstatu. Aptariamomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nors ir būtų tam tikru mastu (mažesniu nei intensyvios priežiūros taikymo atveju) potencialiai apribota kaltinamojo fizinio judėjimo laisvė, tačiau, atsižvelgus į jo turimus ryšius užsienyje ir galimą veikimą organizuotoje grupėje, jam nebūtų užkirstas kelias bėgti ar slapstytis nuo vykstančio teismo proceso, planuoti naujas potencialias nusikalstamas veikas, rengtis jų padarymui arba jas daryti (organizuoti).

12.                      Skunde aukštesniajam teismui pažymima, kad kaltinamajam V. J. baudžiamojo proceso eigoje suėmimas buvo taikomas nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2023 m. gegužės 22 d.,   t. y. 6 mėnesius. Nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki dabar, t. y. ilgiau nei 12 mėnesių, jam yra taikoma antra pagal griežtumą kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kurios terminas skundžiama nutartimi pratęstas 3 mėnesiams. Taigi, kaltinamojo teigimu, bendras jo atžvilgiu taikomų kardomųjų priemonių terminas sudaro daugiau nei 18 mėnesių. Tačiau aukštesniojo teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nei kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, taikymo terminas, nei bendras kaltinamojo V. J. atžvilgiu anksčiau taikytų ir šiuo metu taikomų kardomųjų priemonių terminas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, atsižvelgus į šios bylos specifiką (kaltinamųjų skaičių, jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų skaičių, įvairovę ir pobūdį, byloje nustatytinas aplinkybes ir kitus aspektus), nėra laikytinas neproporcingu. Vadovaujantis BPK 11 straipsnio 1 dalimi, šiuo metu kaltinamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, taikoma kartu su 50 000 Eur užstatu, vis dar yra būtina ir neišvengiama, siekiant BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Juolab, kad baudžiamojo proceso įstatymu kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 1311 straipsnio 4 dalis). Taigi aptariama kardomoji priemonė gali būti taikoma tokį laiką, kiek tai yra būtina ir proporcinga, atsižvelgus į baudžiamosios bylos specifiką, siekiamus baudžiamojo proceso tikslus ir kitus aspektus.

13.                      Kaltinamasis V. J. alternatyviai prašo aukštesniojo teismo panaikinti vieną jam taikomos intensyvios priežiūros sąlygą, t. y. įpareigojimą būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 24 val. iki 4 val., skunde nurodydamas, kad nėra pažeidęs aptariamos kardomosios priemonės sąlygų, taip pat būdamas UAB „J.“ ir UAB „J.“ vadovu, atsižvelgus į šių įmonių veiklos specifiką (krovinių pervežimas ir ekspedicija), privalo būti laisvai prieinamas visą parą, siekiant reaguoti į krovinius gabenančių transporto priemonių gedimus bei kitas nestandartines situacijas. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad V. J. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, sąlygos yra ganėtinai lanksčios, tad sutiktina su skundžiamos nutarties motyvais, jog net ir taikant analizuojamą kardomąją priemonę kaltinamasis gali tinkamai įgyvendinti savo profesinius (ir šeiminius) įsipareigojimus. Be to, nelogiška manyti, kad įvykus transporto priemonės gedimui, pats kaltinamasis vyktų tokio gedimo šalinti. Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kartu su skundu aukštesniajam teismui kaltinamasis nepateikė duomenų apie poreikį dėl savo einamų darbinių pareigų turėti galimybę nuo 24 val. iki 4 val. nebūti savo gyvenamojoje vietoje, tad nurodyti teiginiai laikytini deklaratyviais. Juo labiau, kad, kaip matyti iš skundžiama nutartimi nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų, kaltinamasis V. J. turi galimybę nebūti savo gyvenamojoje vietoje, gavęs bylą nagrinėjančio teismo leidimą.

14.                      Skunde aukštesniajam teismui remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-654/2022 pateiktais išaiškinimais. Tačiau aukštesnysis teismas pabrėžia, kad teismas teisingumą vykdo kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes. Šiuo aspektu precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai (iš esmės) panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, taip pat bylose, kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tuo tarpu kaltinamojo skunde minimoje Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-654/2022 sutampa tik tai, kad nurodytoje byloje, kaip ir šioje byloje, iš esmės buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Tačiau bylų faktinės aplinkybės (pirmiausiai, kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, jų pobūdis, kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančios aplinkybės ir kt.) skiriasi. Taigi, aptariama Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta kitoje baudžiamojoje byloje, kaip precedentu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo vadovautis. Juo labiau, kad kardomoji priemonė nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kiekvienoje baudžiamojoje byloje yra parenkama individualiai, be kita ko, atsižvelgus į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes, paskiriant tinkamiausią, konkrečiam kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

kaltinamojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi kaltinamajam V. J. pratęstą kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, taikymą trims mėnesiams nurodytoje nutartyje įtvirtintomis šios kardomosios priemonės sąlygomis.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                  Evaldas Gražys

Virginija Liudvinavičienė

Justas Namavičius