Civilinė byla Nr. e2A-900-253/2019

        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00447-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.10; 3.3.1.11; 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 13 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovui G. T. dėl santuokos nutraukimo bei su tuo susijusių teisinių pasekmių nustatymo.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė E. T. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų M. T., gimusios (duomenys neskelbtini), ir T. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo G. T. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. T. ir T. T. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės; 5) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio ir prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų. Ieškovės teigimu, ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra. Nepilnamečių dukrų amžiaus skirtumas tik dveji metai, jų poreikiai yra panašūs, jų abiejų poreikiams patenkinti išlaidos per mėnesį sudaro apie 800 Eur (po 400 Eur kiekvienai). Ieškovė gauna minimalų atlyginimą, turi asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir automobilį. Ieškovės pajamų nepakanka vaikams išlaikyti. Atsakovas turėtų teikti po 200 Eur kiekvienai dukrai. Siekiant išvengti ginčų siūlo nustatyti atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką. Dėl santuokoje įgyto turto ginčo nėra, nes su atsakovu yra pasirašę vedybų (ikivedybinę) sutartį, pagal ją turtas įgytas iki ir po santuokos įregistravimo yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies:

1)       Nutraukti G. T. ir E. T. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes.

2)       Nustatyti nepilnamečių vaikų M. T. ir T. T. gyvenamąją vietą su motina E. T..

3)       Priteisti iš atsakovo G. T. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. T. ir T. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2018 m. sausio 18 d. iki jų pilnametystės. Pavesti E. T. vaikų išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

4)       Nustatyti tokią tėvo bendravimo su vaikais M. T. ir T. T. tvarką:

4.1) Tėvas turi teisę pasiimti nepilnamečius vaikus vieną kartą per savaitę (eilinę savaitės dieną), vaikų motiną apie vaikų pasiėmimą informuojant el. paštu ar SMS žinute prieš vieną dieną. Tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristato atgal į ją tą pačią dieną iki 19 val.

4.2) Tėvas turi teisę praleisti su vaikais iki pusės jų atostogų (vaikams lankant darželį, mokyklą) iš anksto ne vėliau kaip prieš dvi savaites suderinus su vaikų motina. Tėvas turi teisę praleisti su vaikais savo atostogas, suderinus su vaikų motina mažiausiai prieš dvi savaites bei tuo atveju, kai vaikų suplanuotos atostogos, išvykos ir renginiai su motina nesikerta ir netrikdo vaikų mokymosi proceso mokykloje ar darželyje.

4.3) Tėvai turi teisę praleisti su vaikais jų gimtadienius – tikrą gimimo dieną, rotacijos principu: poriniais metais su motina, neporiniais su tėvu.

4.4) Vaikai šventes leidžia su tėvais šiuo rotacijos principu: Šv. Velykos poriniais metais su tėvu, neporiniais metais su motina; Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos neporiniais metais su tėvu, poriniais metais su motina; Naujieji metai (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) neporiniais metais su motina, poriniais metais su tėvu.

4.5) Tėvas turi teisę pasiimti vaikus kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val., vaikus parveždamas į vaikų gyvenamąją vietą iki 19 val. sekmadienį, visus pakeitimus grafike iš anksto suderinus su vaikų motina.

4.6) Tėvai bendravimo tvarkoje nenumatytus klausimus, susijusius su tėvų bendravimo su dukromis pareigų įgyvendinimu, privalo spręsti remdamiesi abipuse pagarba ir supratingumu.

5)       Kitą ieškinio dalį atmesti.

6)       Priteisti iš atsakovo G. T. 650 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei E. T. ir 367 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

7)       Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą.

4.       Teismas konstatavo, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina. Sutuoktiniai dalytino turto ir dalytinų prievolių kreditoriams neturi. Nustatyta, kad vaikai nuo 2018 m. pradžios, tėvams pradėjus gyventi skyriumi, gyveno tik su motina, yra prisirišę prie jos. Tarp šalių nesant ginčo vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Pripažinta, kad protinga ir kiekvieno nepilnamečio vaiko interesus atitinkanti išlaikymo suma per mėnesį yra 380 Eur. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys oficialūs duomenys neatspindi realios atsakovo turtinės padėties, dėl to šalių turtines padėtis pripažino lygiavertėmis ir abiem tėvams lygiomis dalimis paskirstė pareigą užtikrinti vaikų būtiniems poreikiams tenkinti būtiną lėšų sumą. Nustatyta ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Apeliaciniu skundu atsakovas G. T. prašo: pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, jų išlaikymo, įsiskolinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priimti ir įvertinti naujus įrodymus, nes jų pateikimo galimybė ir būtinybė atsirado po sprendimo priėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:

5.1.                      Pasibaigus bylai ieškovė pareiškė, kad ji nebedirba ir išvyksta į Angliją ir išsiveža vaikus. Priėmus teismo sprendimą ieškovės elgesys pasidarė nepriimtinas. Atsakovo nuomone, vaikams gresia pavojus. Atsakovo teigimu, ieškovė vartoja alkoholinius gėrimus, į atsakovo pastabas atsako grasinimais, jos elgesys netinkamas. Nors pirmosios instancijos teismas nesigilino į ieškovės gyvenimo būdą, o atsakovas nereiškė prašymo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, dabar situacija pasikeitė iš esmės, nes ieškovė netinkamai prižiūri vaikus, netinkamai elgiasi, ruošiasi išvykti į Angliją. Atsakovo nuomone, sprendimas turi būti panaikintas, pasikeitus situacijai byloje ir pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės. Atsakovas nori, kad jo vaikai gyventų Lietuvoje, būtų su juo, jo prižiūrimi, auklėjami ir turėtų saugią aplinką. Atsakovas nori pateikti priešpriešinį reikalavimą ieškovės ieškiniui ir prašyti vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo.

5.2.                      Iš atsakovo nepagrįstai priteista po 190 Eur kiekvienos dukters išlaikymui, nes šiuo metu jis neturi finansinės galimybės mokėti 380 Eur ieškovei. Atsakovas negauna tiek pajamų, be to, jis turi kreditinių įsiskolinimų ir dar išlaiko savo moksleivę dukrą iš pirmos santuokos. Teismas nesiaiškino, kiek lėšų vaikų išlaikymui skiria ieškovė. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 ir 3.196 straipsnių nuostatas, taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą.

6.       Atsiliepimu ieškovė E. T. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti iš atsakovo ieškovei apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

6.1.                      Ieškovė pripažįsta, kad šiuo metu jos ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra pasikeitusi, tačiau teigia, kad apelianto reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo negali būti apeliacijos pagrindas, kadangi atsakovas tokio reikalavimo nereiškė pirmosios instancijos teisme. Ginčo tarp šalių kilę nebuvo, dėl to vaikų gyvenamoji vieta pagrįstai nustatyta su ieškove. Pažymi, kad ji išvyko gyventi ir dirbti į užsienį laikinai dėl prastos finansinės padėties. Nepilnametės dukros yra saugios ir turi kur gyventi, lanko ugdymo įstaigas. Atsakovas su dukromis kalbasi per programą „Viber“, ieškovė suteikia visas sąlygas bendrauti.

6.2.                      Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, vadovavosi teismų praktikoje suformuotais kriterijais, taip pat įrodymais apie šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius. Ieškovės nuomone, atsakovas nededa pastangų ir nesiima priemonių gauti didesnes pajamas, o ieškovė net buvo priversta išvykti dirbti į Angliją, kad turėtų pakankamas pajamas ir sudarytų geriausias sąlygas augti dukroms ir kad galėtų patenkinti bent minimalius jų poreikius. Atsakovas, reikšdamas reikalavimą sumažinti išlaikymą, siekia perkelti ieškovei ne tik visą vaikų priežiūros, bet ir jų išlaikymo naštą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

8.       Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Apeliaciniu skundu atsakovas G. T. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas konkrečių tokio prašymo motyvų nenurodė.

9.       Apeliaciniu skundu atsakovas reiškia prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir ieškinio dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, jų išlaikymo ir įsiskolinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, atsižvelgia į tai, kad abi šalys pirmosios instancijos teisme buvo išklausytos ir išdėstė savo argumentus, teismui pateikti šalių procesiniai dokumentai, tarp jų ir atsakovo apeliacinis skundas, ir ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą, yra pakankamai aiškūs ir motyvuoti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir atsakovo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmeta (CPK 322 straipsnis).

10.       Apeliaciniu skundu atsakovas G. T. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręsti ieškinio reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo jiems priteisimo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliaciniu skundu neapskųsta. Teisėjų kolegija vertina apeliacinio skundo argumentus ir pasisako dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl apeliaciniu skundu keliamų naujų reikalavimų 

11.       Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes byloje pasikeitė situacija ir dėl to neatskleista bylos esmė. Apeliantas nurodo, kad pasibaigus bylai ir priėmus teismo sprendimą ieškovė pareiškė, jog ji nebedirba, išvyksta į Angliją ir išsiveža vaikus. Atsakovo teigimu, ieškovė vartoja alkoholinius gėrimus, jos elgesys netinkamas ir, atsakovo nuomone, vaikams gresia pavojus. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė E. T. pripažįsta aplinkybę, kad šiuo metu jos ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra pasikeitusi. Ieškovė pažymi, kad į užsienį ji išvyko gyventi ir dirbti laikinai dėl prastos finansinės padėties, Anglijoje jau gyveno anksčiau, dėl to aplinka jai yra pažįstama, sunkumų rasti darbą ir gyvenamąją vietą nepatyrė. Ieškovė nurodo, jog nepilnametės dukros yra saugios ir turi kur gyventi, lanko ugdymo įstaigas, ieškovė suteikia visas sąlygas atsakovui bendrauti su dukromis.

12.       Apeliantas teigia, kad nori, jog jo vaikai gyventų Lietuvoje ir būtų su juo. Reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas nereiškė savarankiško reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į ieškovės gyvenimo būdą, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas tokių aplinkybių dėl ieškovės netinkamo gyvenimo būdo ar netinkamos vaikų priežiūros nenurodė. Atsakovas taip pat neginčijo ieškovės reikalavimo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, šį reikalavimą palaikė. Pirmosios instancijos teisme ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nekilo.

13.       Pažymėtina, kad apeliacijos paskirtis – neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas nagrinėjant teismo sprendimo priėmimo metu buvusias aplinkybes ir pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėdamas tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo.

14.       Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad nori pateikti priešpriešinį reikalavimą ieškovės ieškiniui ir prašyti vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Toks apelianto nurodomas pageidavimas iš esmės reiškia naują reikalavimą tiek ieškinio dalyko (vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su kitu asmeniu – atsakovu), tiek jo pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžiama būtinybė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti būtent su atsakovu, o ne su ieškove) prasme. Naujo reikalavimo nurodymas apeliaciniame skunde reiškia, kad toks reikalavimas byloje turėtų būti sprendžiamas naujais aspektais, atsižvelgiant į nurodomas naujas aplinkybes, kurios nebuvo tiriamos ir vertinamos pirmosios instancijos teisme. Šiam reikalavimui pagrįsti būtina rinkti įrodymus, nustatinėti jį pagrindžiančias aplinkybes, todėl toks reikalavimas turi būti aiškiai suformuluotas, pateikti jį pagrindžiantys įrodymai ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme.

15.       Kaip minėta anksčiau, įstatymas draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Reikalavimai, kuriuos apeliantas kelia ir jais iš esmės grindžia prašymą bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, iš esmės yra nauji ir grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Įvertinus apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus darytina išvada, kad apelianto nurodytos po pirmosios instancijos teismo sprendimo atsiradusios naujos aplinkybės dėl ieškovės išvykimo į užsienį ir kiti apelianto išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo pripažinti, jog aplinkybės yra išimtinės ir egzistuoja akivaizdus pagrindas netaikyti CPK 312 straipsnyje nustatytų ribojimų (CPK 320 straipsnis).

16.       Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teisme nenagrinėja su apelianto reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu susijusių argumentų (CPK 312 straipsnis). Pažymėtina, kad apelianto nurodytos aplinkybės, atsiradusios po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kuriomis apeliantas grindžia savo poziciją dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo, iš esmės gali būti pagrindas reikšti naują ieškinį ir jame kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti ir nagrinėjami šioje civilinėje byloje ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

17.       Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad tokia atsakovo pozicija iš esmės motyvuojama pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis (ieškovės išvykimu į užsienį) ir pageidavimu reikšti reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Reikšminga tai, kad apeliaciniame skunde apeliantas konkrečių nesutikimo argumentų su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka nenurodė.

18.       Įvertintina tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka yra ilgalaikio pobūdžio – nustatyta bendravimo tvarka įvairiais atvejais, t. y. aptartas ne tik savaitinis, bet ir bendravimo grafikas kitais atvejais – atostogų, vaikų gimtadienių ir švenčių metu. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad į užsienį išvyko laikinai. Ieškovė taip pat nurodo, jog suteikia sąlygas atsakovui bendrauti su vaikais technologijų pagalba. Byloje nėra konkrečių duomenų, kad susidariusioje situacijoje dėl tėvo ir vaikų bendravimo užtikrinimo nepasiektas šalių bendras sutarimas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į anksčiau padarytas išvadas dėl apeliacinės instancijos teisme reiškiamų naujų reikalavimų, darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką.

Dėl naujų įrodymų

19.       Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priimti ir įvertinti naujus įrodymus. Apeliantas nurodo, kad naujų įrodymų pateikimo galimybė ir būtinybė atsirado po sprendimo priėmimo. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė atsikirtimus į apeliacinio skundo motyvus ir taip pat pateikė su šiais atsikirtimais susijusius naujus įrodymus.

20.       Apeliacinės instancijos teisme ribojamas naujų įrodymų pateikimas. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, numatant šios taisyklės išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Reikšminga ir tai, kad, kaip minėta anksčiau, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). 

21.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dalis atsakovo pateiktų naujų įrodymų, susijusių su atsakovo argumentais dėl jo turtinės padėties, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Nenustatyta, kad atsakovas šiuos įrodymus teikė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti. Taip pat, įvertinusi tai, kad kiti atsakovo pateikti įrodymai, o taip pat ir ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti nauji įrodymai, iš esmės yra susiję su atsakovo apeliacinės instancijos teisme keliamais naujais reikalavimais, kurių nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme anksčiau nurodytų motyvų pagrindu pripažintas negalimu, teisėjų kolegija atmeta argumentus dėl vėlesnio šių įrodymų pateikimo būtinybės ir daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra šių įrodymų ryšio su apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama byla (CPK 180 straipsnis). Teisėjų kolegija, nenustačiusi sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, atsakovo ir ieškovės apeliacinės instancijos teisme pateiktų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio

22.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui priteistų periodinių išmokų dydžiu – kiekvienai po 190 Eur per mėnesį. Atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, jis turi dar vieną išlaikytinę ir neturi finansinės galimybės mokėti nurodyto dydžio išlaikymą. Atsakovo nuomone, priimant skundžiamą teismo sprendimą pažeistos CK 3.192 ir 3.196 straipsnių nuostatos, taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir atsakovo pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus, atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir išlaikymo dydį nustatė pažeisdamas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą.

23.       Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis 3 dalis). Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis. Išlaikymas savo esme skirtas nuolatiniam ir kasdieniam būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymui.

24.       Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad šalių dukrai M. T. netrukus bus penkeri metai, o T. T. netrukus bus trejų metų amžiaus. Byloje nėra duomenų apie vaikų sveikatos sutrikimus ar specialiuosius poreikius. Augantiems šalių vaikams reikalingos lėšos būtiniesiems kasdieniams poreikiams tenkinti ir vystymosi sąlygoms užtikrinti (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.). Įvertinus šalių dukterų amžių pirmosios instancijos teismo nustatyta kiekvienam vaikui per mėnesį reikalinga 380 Eur išlaikymo suma pripažintina racionalia ir pagrįsta bylos duomenimis. Apeliaciniame skunde atsakovas šios pirmosios instancijos išvados dėl išlaidų, būtinų vaikų poreikiams patenkinti, dydžio neginčija, dėl to konkrečių nesutikimo motyvų nenurodė. Darytina išvada, kad apeliantas neįrodė, jog nepilnamečiams vaikams išlaikyti būtų pakankamas mažesnis išlaikymo dydis.

25.       Atsakovas iš esmės teikia motyvus, kad jo gaunamos pajamos yra minimalios. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas dirba įmonės direktoriumi, jo gaunamas darbo užmokestis 2017–2018 m. sudarė 190–200 Eur per mėnesį. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad šių lėšų nepakanka paties atsakovo nurodomoms jo išlaidoms. Iš atsakovo pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų matyti, kad toks darbo užmokestis jam mokamas itin ilgą laiką (nuo 2008 m.), tačiau atsakovas nurodė, jog įmonės palikti nenori, tikisi uždirbti. Įvertinusi bylos duomenis ir atsakovo pirmosios instancijos teisme išdėstytą poziciją, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo teikiami duomenys kelia pagrįstų abejonių jų tikslumu ir yra pagrindas manyti, jog pateikti oficialūs duomenys neatspindi realios atsakovo turtinės ir finansinės padėties. Remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai. Be to, pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis.

26.       Atsakovas akcentuoja, kad jis, be šalių dukrų, turi išlaikyti dar vieną dukrą iš pirmosios santuokos, ji yra moksleivė, be to, atsakovas turi kreditinių įsipareigojimų. Vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės jos darbingumas būtų objektyviai sumažėjęs. Darytina išvada, kad atsakovas turi galimybes dėti papildomas pastangas gauti didesnes pajamas ir užtikrinti jam tenkančios jo nepilnamečiams vaikams reikalingos išlaikymo dalies teikimą.

27.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, kiek lėšų vaikams išlaikyti skiria ieškovė. Atsakovas akcentuoja, kad ieškovė, gaudama 500 Eur pajamas, negalėjo vaikams skirti tokios pačios sumos, kokia priteista iš atsakovo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šalių dukterų išlaikymui per mėnesį turėtų būti skirta ne mažesnė nei 380 Eur išlaikymo suma kiekvienai. Pirmosios instancijos teismas pripažino šalių turtines padėtis lygiavertėmis ir abiem tėvams lygiomis dalimis paskyrė pareigą teikti vaikų išlaikymui būtiną sumą. Iš atsakovo priteista tik pusė nurodytos vaikų išlaikymo sumos (t. y. po 190 Eur kiekvienai dukrai), taigi ieškovei tenka pareiga teikti likusią tokią pačią išlaikymo dalį. Be to, vaikams likus gyventi su vienu iš tėvų, šiam tėvui neišvengiamai lieka kasdienis, nuolatinis vaiko materialinio aprūpinimo užtikrinimas.

28.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis apie vaikų amžių, jo nulemtus būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį ir galimybes ją pagerinti, teisingai ir pagrįstai nustatė iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnametėms dukroms dydį – po 190 Eur per mėnesį.

Dėl bylos baigties

29.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo G. T. apeliacinis skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti. Konstatavus, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė E. T. pateikė prašymą priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).

31.       Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi apeliantui G. T. buvo nustatytas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti žyminį mokestį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartimi atsakovo apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas. Atsakovas G. T. dėl 2018 m. spalio 9 d. pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė pateikė atsiliepimą į šį atsakovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutarties. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą turėjo 300 Eur išlaidų.

32.       Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-1757-777/2018) atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-413-777/2019) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – atsakovas atleistas nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atsakovo apeliacinis skundas priimtas. Minėtose apeliacinės instancijos teismo nutartyse nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (atsakovo sumokėtas žyminis mokestis, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos) nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato.

33.       Ieškovės už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą turėtos 300 Eur išlaidos pripažintinos ieškovės išlaidomis apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 98 straipsnis). Taigi iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

        Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti iš atsakovo G. T. 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei E. T..

Teisėjai        Raimonda Andrulienė 

        Albina Pupeikienė

        Alvydas Žerlauskas