Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [I-4840-142-2012].doc
Bylos nr.: I-4840-142/2012
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros 288603320 atsakovas
Generalinė prokuratūra 288603320 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Skundas
Atsisakymas priimti skundą
kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų
kai byla nepriskirtina tam teismui

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. I-4840-142/2012

Proc. Nr. 3-61-3-02871-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.2

(S)

 

N U T A R T I S

 

 

2012 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, susipažinusi su S. G. skundu,

n u s t a t ė:

 

S. G. (toliau – pareiškėjas) 2012 m. lapkričio 8 d. paštu išsiuntė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. A. 2012 m. spalio 26 d. aktą Nr. 17.2-22101; 2) įpareigoti Generalinę prokuratūrą atlikti prokurorų I. K., V. D., T. P., R. I., A. G., B. M. tarnybinių nusižengimų patikrinimą ir priimti sprendimus dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo, pateikti pareiškėjui susipažinti su jo 2012 m. gegužės 3 d., 2012 m. birželio 24 d., 2012 m. rugsėjo 3 d. ir 2012 m. spalio 22 d. prašymų ir skundų nagrinėjimo medžiagos originalais; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, turtinę žalą 1 Lt ir neturtinę žalą 5 000 Lt, susidariusią dėl neteisėtų veiksmų; 4) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl generalinio prokuroro 2011 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. I-8 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 23.4; 52.2; 52.1 punktų galimo prieštaravimo Prokuratūros įstatymo 12 straipsnio 3 daliai, 41 straipsniui, Baudžiamojo proceso kodekso 169 straipsniui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 4 daliai, 25 straipsnio 5 daliai, 29 straipsniui, 30 straipsniui, 33 straipsnio 2 daliai, 118 straipsniui, teisinės valstybės principui; 5) išreikalauti iš Generalinės prokuratūros įrodymus; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skundą atsisakytina priimti.

Pareiškėjas skunde teismui nesutinka, kad prokuratūra nepradėjo tyrimo dėl jo šmeižimo, kad pareiškėją šmeižusiems ir neteisėtus veiksmus atlikusiems prokurorams netaikytos jokios poveikio priemonės, taip pat nurodo, kad jam nebuvo pateikti jo asmenį liečiantys duomenys, neleista susipažinti su jo pranešimų patikrinimo medžiaga.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo sąvoka pateikta ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Toks teisinis reguliavimas yra grindžiamas tuo, kad prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį, taip pat Prokuratūros įstatymo normas dėl prokurorų veiklos nepriklausomumo.

Kita vertus, Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra nustatyta, kad prokuratūra pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad skundo reikalavimai, susiję su prokuratūros kaip viešojo administravimo subjekto funkcija, gali būti nagrinėjami administraciniuose teismuose. Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 3 punkte nustatyta, kad skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamą veiką, taip pat prašymai, skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų ar kiti baudžiamajame procese numatyti skundai nagrinėjami vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu, generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo“, generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtinta Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarka ir jų nagrinėjimui šio aprašo nuostatos netaikomos.

Pareiškėjas prašo panaikinti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. A. 2012 m. spalio 26 d. raštą Nr. 17.2-22101, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2012 m. spalio 22 d. skundą. Šiame rašte nurodomas pareiškėjo skundo turinys, t. y., kad pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes apie jo 2012 m. rugsėjo 9 d. prašymo Vilniaus apygardos prokuratūrai nagrinėjimą, pateikė dėl jo skundo 2012 m. spalio 12 d. priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vertinimą, mano, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas B. M. nagrinėdamas pareiškėjo skundą netinkamai, nusikalstamai atliko savo pareigas, todėl prašo priimti sprendimą dėl jo drausminės ar baudžiamosios atsakomybės. Pareiškėjo skundo teismui turinys patvirtina, kad 2012 m. spalio 22 d. skunde pareiškėjas skundė prokuroro B. M. 2012 m. spalio 12 d. atliktus neteisėtus veiksmus (pareiškėjo šmeižimą). Pareiškėjo 2012 m. spalio 22 d. skundą nagrinėjęs prokuroras skundžiamame rašte nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas kildinamas iš nesutikimo su priimtu procesiniu sprendimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ir paaiškino pareiškėjui, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 4 dalį pareiškėjas prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nurodė, kad Generalinė prokuratūra nėra kompetentinga revizuoti pagal Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnį priimtų procesinių sprendimų, todėl nėra pagrindo baudžiamąja ar drausmine tvarka vertinti prokuroro veiksmus dėl priimto procesinio sprendimo, kuris gali būti skundžiamas Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta tvarka.

Įvertinus pareiškėjo skundo turinį ir skundžiamą raštą darytina išvada, kad administracinis teismas nėra kompetentingas vertinti, ar pagrįstai nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo šmeižimo, nes pagal Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 4 dalį prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas tik ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ne Generalinei prokuratūrai ar administraciniam teismui. Šiuo klausimu pareiškėjo reikalavimą atsisakytina priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą (teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui).

Taip pat administracinis teismas nėra kompetentingas įpareigoti Generalinę prokuratūrą atlikti prokurorų tarnybinių nusižengimų patikrinimą ir priimti sprendimus dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo. Administracinių teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad piliečiai, pranešdami apie pareigūnų galimai padarytas neteisėtas veikas (tarnybinius nusižengimus), gali tik inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą priima tik pareigūną į pareigas priėmęs asmuo, be to, tarnybinį patikrinimą inicijavęs pilietis neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. O tokio reikalavimo teismui pareiškėjas nereiškia. Todėl pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo Generalinę prokuratūrą taikyti prokurorams tarnybinės atsakomybės poveikio priemones atsisakytina priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą (teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas nenagrinėtinas teismų).

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Generalinę prokuratūrą pateikti pareiškėjui susipažinti su jo 2012 m. gegužės 3 d., 2012 m. birželio 24 d., 2012 m. rugsėjo 3 d. ir 2012 m. spalio 22 d. prašymų ir skundų nagrinėjimo medžiagos originalais yra kilęs iš ikiteisminį tyrimą reguliuojančių santykių, todėl tokios medžiagos pateikimą susipažinti reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, atitinkamai sprendimai šiuo klausimu gali būti skundžiami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Kadangi šis reikalavimas kilęs ne viešojo administravimo srityje, administracinis teismas negali jo nagrinėti. Šį reikalavimą atsisakytina priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą (teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui).

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, taip pat dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą dėl teisės akto ištyrimo, yra išvestinis iš kitų pirmiau minėtų pareiškėjo reikalavimų. Atsisakius priimti minėtus reikalavimus, atsisakytina priimti ir šį reikalavimą.

Pareiškėjas skunde nenurodė nei vieno administracinio akto ar veiksmo, kuris būtų administracinio ginčo dalyku. Darytina išvada, kad pareiškėjo keliamas ginčas negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti.

              Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 149 straipsniu teisėja

n u t a r ė:

              Atsisakyti priimti pareiškėjo S. G. skundą, kaip nepriskirtą administraciniam teismui.

              Nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti pareiškėjui.

              Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

              Teisėja                                                                            Halina Zaikauskaitė