Civilinė byla Nr. 3K-3-423/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8;  14.4; 15.3.2 (S)

 

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. spalio 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,   

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Arijus“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. (J. V.) ieškinį atsakovui UAB „Arijus“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir išeitinės kompensacijos priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Arijus“ priešieškinį ieškovui J. V. dėl netesybų priteisimo; tretieji asmenys: UAB „Transkela“ , UAB „Meridinos prekyba“.

                                                                

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas prašė pripažinti, kad neteisėtai atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, negrąžinti jo į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2008 m. liepos 21 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat išeitinę išmoką (DK 140 straipsnio 1 dalis) ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad atsakovo transporto paslaugų bendrovėje dirbo vadybininku, vėliau – Autotransporto departamento direktoriumi; ieškovas 2008 m. liepos 15 d. susirinkimo metu informavo atsakovą, kad įmonė prarado svarbų klientą UAB „Neo Group“; 2008 m. liepos 21 d. atsakovo rašte šis prašė paaiškinti, kodėl ir kaip bendrovei UAB „Transkela“, kuri yra atsakovo konkurentė, perduota informacija apie atsakovo klientą UAB „Neo Group“. Kadangi ieškovas nežinojo, tai negalėjo atsakovui paaiškinti, tačiau tą pačią dieną gavo šio įsakymą, kad darbo sutartis nutraukiama dėl ieškovo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir kad, tarnybinio patikrinimo duomenimis, ieškovo brolis yra susijęs su UAB „Transkela“, jis atskleidė konkurentams bendrovės komercines paslaptis, taip neteko pasitikėjimo dirbti pavestą darbą. Ieškovas tokius atsakovo veiksmus laikė neteisėtais ir nepagrįstais; jis pažymėjo, kad UAB „Neo Group“ galėjo pasirinkti dirbti su atsakovo konkurentais; ieškovas dėl to nekaltas, jis tinkamai ir laiku atliko darbo pareigas, nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nustatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte.  

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovas pažeidė šalių 2002 m. birželio 11 d. sudarytos Konfidencialumo sutarties sąlygas ir Darbo tvarkos taisykles; turėdamas ypač plačius veiklos įgaliojimus ir žinodamas bendrovės komercines paslaptis, ieškovas galėjo jais naudotis, atlikdamas darbo funkcijas, už tai jam buvo mokamas solidus atlyginimas; atsakovui tai leido tikėtis, kad ieškovas veiks jo interesams ir nepiktnaudžiaus suteiktais įgaliojimais, kad, bendraudamas su konkurentais, laikysis konfidencialumo. Atsakovas nurodė turintis duomenų, kad ieškovas veikė nesąžiningai, bendrovės komercines žinias perdavė tretiesiems asmenims, todėl buvo prarastas vienas didžiausių paslaugų užsakovų: UAB „Neo Group“ pasirinko kitą bendrovę, gavusi iš ieškovo informacijos apie teikiamų paslaugų įkainius, ir pradėjo bendradarbiauti su naujai įsteigta UAB „Transkela“, kurios, kaip ir UAB „Meridinos prekyba“, akcininkai yra tie patys asmenys – ieškovo brolis D. V. ir V. F.; be to, D. V. iki UAB „Meridinos prekyba“ įsteigimo dirbo UAB „Arijus“ ir vadovavo dukterinei atsakovo įmonei Maskvoje; ieškovas buvo atsakingas už sutarčių su trečiaisiais asmenimis sudarymą, jis pateikdavo užsakymus UAB „Meridinos prekyba“. Atsakovas laikė, kad ieškovas sukėlė interesų konfliktą, atsakovui – nuostolių dėl nepanaudotų transporto priemonių ir negautų lėšų; pažymėjo, kad skyrė ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą, būdamas įsitikinęs šio nesąžiningumu ir nebepasitikėdamas juo, taip pat siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus ir galbūt komercinių žinių platinimą. Kadangi ieškovas sąmoningai veikė prieš atsakovo interesus, tai atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 38 059,56 Lt baudą, kuri yra trijų paskutinių mėnesių ieškovui išmokėto atlyginimo dydžio, taip pat  bylinėjimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovo 2008 m. liepos 21 d. įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, įpareigojo atsakovą ištaisyti ieškovo dokumentuose atleidimo priežastis ir įrašyti, kad jis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atleistas iš darbo pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, priteisė ieškovui iš atsakovo 105 600 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2009 m. liepos 17 d. (sprendimo priėmimo), išskaičiuojant iš šios sumos mokesčius į valstybės biudžetą, taip pat 35 200 Lt išeitinę išmoką ir 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo 4421 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; nustatė, kad sprendimo dalis dėl vieno mėnesio 8800 Lt atlyginimo priteisimo ieškovui vykdoma skubiai. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškovo darbo drausmės pažeidimas, t. y. konfidencialios informacijos atskleidimas, todėl konstatavo, jog ieškovo atlikti veiks­mai (pranešimas, kad klientas UAB „Neo Group“ atsisako jų paslaugų, nežinojimas apie susidariusią situaciją ir būsimą konkurentą) nekva­li­fi­kuo­tini kaip kal­ti ir nėra draus­mi­nės atsako­my­bės pa­grin­das. Teismas taip pat laikė, kad šiuo atveju nesilaikyta atleidimo iš darbo tvarkos: atsakovas nesuteikė ieškovui laiko pateikti paaiškinimo dėl susidariusių aplinkybių, drausminė nuobauda neatitinka tariamai padaryto pažeidimo sunkumo. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, jog ieškovas aplaidžiai atliko pareigas, savivaliavo ir nepakluso darbo tvarkai; atsakovas rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais, tačiau kliento apsisprendimas pasirinkti kitą įmonę, teismo vertinimu, nerodo faktinių ieškovo daugkartinio nerūpestingo darbo pareigų atlikimo ar komercinės paslapties atskleidimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2010 m. birželio 10 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimą; panaikino sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir išeitinės išmokos bei žyminio mokesčio į valstybės biudžetą priteisimo; priteisė ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2008 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo (2010 m. birželio 10 d.), nustatė, kad vidutinis ieškovo darbo dienos užmokestis yra  573,58 Lt, taip pat priteisė 47 607,14 Lt išeitinę išmoką. Apeliacinės instancijos teismas atskleidė teismų praktikos nuostatas dėl DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto normos, pažymėjo, kad teismų praktika šiuo klausimu yra išplėtota ir vienoda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; kt.). Įstatymo ir teismų praktikos nuostatos suponavo kolegijai išvadą, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, įvertintų, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Apeliacinės instancijos teismas nelaikė, kad patvirtinamos bylos įrodymais atsakovo nurodomos aplinkybės apie tai, jog ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – atskleidė komercines paslaptis konkuruojančiai įmonei UAB „Transkela“ ir dalyvavo veikloje, kuri pagal norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus yra nesuderinama su darbo funkcijomis; ieškovas ir UAB „Transkela“  nepatvirtino tokios informacijos. Pagal  atsakovo Darbo tvarkos taisyklių 49.6. punktą darbuotojai privalo saugoti bendrovės konfidencialią informaciją; tokia informacija yra potencialią komercinę vertę apie bendrovę turintys duomenys dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys. Su ieškovu sudarytoje Konfidencialumo sutartyje išdėstytas detalesnis konfidencialios informacijos apibūdinimas: be kitų duomenų, tai yra informacija apie klientus ir tiekėjus bei su jais susijusi informacija. Pirmosios instancijos teismo kaip liudytojas apklaustas UAB „Neo group“ pirkimo ir logistikos vadovas T. G. nurodė, kad su atsakovu dėl jo teikiamų paslaugų kildavo konfliktų ir įmonės vadovybė nusprendė pakeisti vežėjus; UAB „Transkela“ direktorius, kurį jis pažinojo, pasiūlė vežimo paslaugas, todėl buvo nuspręsta pakeisti UAB „Arijus“ ne tik į UAB „Transkela“, bet ir į UAB „Baltijos grupė“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkurencijos sąlygomis nutraukti verslo santykius su vienais ir užmegzti su kitais partneriais yra normalus reiškinys; nesąžininga konkurencija yra veiksmai, kurie prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Kolegija nenustatė, kad bylos įrodymais būtų patvirtinami UAB „Transkela“ ir UAB „Neo group“ nesąžiningai konkurencijai būdingi veiksmai; informaciją apie UAB „Neo group“ galėjo pateikti ne tik ieškovas, bet ir kiti asmenys. UAB „Neo group“ galėjo taip pat ieškoti kitų verslo partnerių ir teikti informaciją, kurią atsakovas įvardija kaip komercinę paslaptį. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų faktinių aplinkybių kolegija nelaikė pakankamomis išvadai, kad ieškovas pažeidė konfidencialumo sutartį ir atskleidė komercinę paslaptį. Darbo teisėje pripažįstama neteisėto atleidimo iš darbo prezumpcija – darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas šioje byloje nepaneigė prezumpcijos; jeigu ieškovas dirbo blogai ir atsakovas dėl to prarado klientą, darbdavys galėjo taikyti jam kitas įstatymo nustatytas poveikio priemones, bet ne atleisti pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, be to, pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, t. y. raštu nepareikalavus, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis); atsakovo raštas ieškovui nepatvirtina tinkamai pagal DK 240 straipsnio 1 dalį įvykdytos darbdavio pareigos. Kolegija sutiko su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytas priteisiamo darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką terminas yra nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo, bet ne iki sprendimo priėmimo dienos, kaip nepagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas; taip pat sutiko su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo vidutinį darbo dienos ir mėnesio darbo užmokestį; ieškovui neginčijant atsakovo argumentų šiuo klausimu, teismas nustatė, kad ieškovo vidutinis darbo dienos uždarbis yra 573,58 Lt, mėnesio – 11 902 Lt. Apeliacinės instancijos teismas patikslino pirmosios instancijos teismo ieškovui ir į valstybės biudžetą priteistas sumas, atsižvelgdamas į naujai nustatytus dienos ir mėnesio vidutinį darbo užmokestį.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas (kasatorius) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles, taikymo ir aiškinimo.  Teismų išvada, kad kasatorius neįrodė ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo – kasatoriaus komercinės paslapties atskleidimo, padaryta, pažeidus CPK 176, 177, 183, 185, 197 straipsnius, taip pat CPK 331 straipsnio 4 dalį. Pagal  nustatytą reglamentavimą teismai, įvertindami įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš jų viseto duomenų padaryti išvadas, taip pat turi įsitikinti, ar pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, kurie paneigtų tokias išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje AB „Liteksas“ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).  Įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. R. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; kt.). Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju dėl konfidencialios informacijos pažeidimo sprendė, vertindamas kasatoriaus pateiktus atskirus įrodymus (skambinimas telefonu broliui darbo metu, jam priklausančio automobilio naudojimas, UAB „Transkela“ automobilio saugojimo vieta), bet ne jų visumą, nors būtent įrodymų visuma pagrindžia padaryto pažeidimo faktą. Teismai pažeidė įrodinėjimo tikslą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176 straipsnis) bei reikalavimą įrodymus vertinti, vadovaujantis tikėtinumo taisykle; priėjo išvadą, kad darbo drausmės ir konfidencialios informacijos atskleidimo pažeidimas neįrodyti,  remdamiesi tuo, jog nėra tiesioginių įrodymų. Laikantis CPK nuostatų dėl įrodymų vertinimo ir tikėtinumo principo, kompleksiškai vertinant visus bylos įrodymus, galima teigti, jog labiau tikėtina, kad ieškovas kasatoriaus konfidencialią informaciją atskleidė su kasatoriumi konkuruojančiai įmonei, kuri yra susijusi su ieškovo broliu.

2. Dėl CPK 182 straipsnyje nustatyto sisteminio įrodymų vertinimo principo pažeidimo. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kasatorius esą nepateikė darbo drausmės pažeidimą patvirtinančių įrodymų, tačiau tokia išvada yra nepagrįsta, nes teismas neatsižvelgė ir nevertino kasatoriaus pateiktų netiesioginių įrodymų, kurie pagrindžia ieškovo padarytą konfidencialios informacijos atskleidimo pažeidimą, visumos. Panašaus pobūdžio bylose (susijusiose su komercinės paslapties atskleidimu, darbuotojų viliojimu ir kitais nesąžiningais konkurencijos pažeidimais) labai sunku arba apskritai neįmanoma gauti tiesioginių bei neabejotinai pažeidimo padarymą patvirtinančių įrodymų, todėl esminę reikšmę įgyja netiesioginių įrodymų visapusiškas bei objektyvus vertinimas, tinkamas tikėtinumo taisyklės taikymas. Apie netiesioginių įrodymų svarbą ir būtinybę kompleksiškai įvertinti visas bylos aplinkybes nurodyta teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ekspedita“ v. UAB „Chemtransa“, bylos Nr. 3K-3-223/2005). Kasatorius bylos nagrinėjimo metu aktyviai naudojosi visomis procesinėmis priemonėmis ir rinko įrodymus, kurių visuma patvirtina ieškovo padarytą DK 235 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų, Vidaus darbo tvarkos taisyklių 49.6 punkto ir Konfidencialumo sutarties 1 straipsnio pažeidimą. Bylos faktinių aplinkybių visuma (kasatorius 2008 m. liepos mėn. neteko labai svarbaus kliento UAB „Neo group“; ieškovas buvo atsakingas už paslaugų šiam klientui teikimą, jis turėjo visą kasatoriaus komercinę paslaptį darbui su UAB „Neo group“ atlikti; UAB „Neo group“, nutraukusiai bendradarbiavimą su kasatoriumi, krovinių gabenimo paslaugas ėmė teikti prieš kelis mėnesius įsteigta UAB „Transkela“, kuri susijusi su ieškovo broliu D. V.; bendrovės informacijoje nurodytas jo mobiliojo ryšio telefono numeris; UAB „Meridinos prekyba“, kuriai vadovauja ieškovo brolis, yra susijusi su UAB „Transkela“, nes jų akcininkai yra tie patys asmenys – ieškovo brolis ir V. F.; UAB „Meridinos prekyba“ ir UAB „Transkela“  veikia tuo pačiu adresu: Tilžės g. 60, Klaipėda; ieškovas po darbo sutarties su kasatoriumi nutraukimo pastebėtas vairuojantis transporto priemonę, kurią valdo ir naudoja UAB „Transkela“; šis automobilis pastebėtas prie ieškovo namo Klaipėdoje, Žolyno g. 9, ir tą pačią dieną UAB „Transkela“ rezervuotoje automobilio stovėjimo vietoje Klaipėdoje, Tilžės g. 60; iš UAB „Nordea finance Lithuania“ rašto matyti, kad D. V. veikia UAB „Transkela“ įmonės vardu ir interesais; UAB „Neo group“ logistikos ir pirkimų vadovas nepatvirtino, kad atsisakė kasatoriaus paslaugų dėl šio padarytų pažeidimų; ieškovas su broliu nuo 2008 m. iki atleidimo iš darbo ypač dažnai bendravo telefonu, tačiau nebuvo pokalbių telefonu ne darbo metu; V. K. nurodė, kad žinąs, jog ieškovas dėl asmeninio finansinio intereso, T. G. pasiūlius, įsteigė UAB „Transkela“ konkrečiai UAB „Neo group“ krovinių gabenimams perimti; kt.) suponuoja išvadą, kad, vertinant byloje esančiais įrodymais nustatytas aplinkybes ir jų tarpusavio ryšį, yra pagrindas teigti, jog ieškovas atskleidė tretiesiems asmenims konfidencialią informaciją ir per susijusius asmenis įsteigė įmonę kasatoriaus klientams pervilioti, nesąžiningai su juo konkuravo, taip pažeidė norminius, kasatoriaus vietinius teisės aktus ir sudarytą Konfidencialumo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas tik abstrakčiai, nepateikęs motyvų, kuriais įrodymais remdamasis daro išvadą, nurodė, jog nepatvirtinama tokių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytų imperatyviųjų reikalavimų.  

3. Dėl DK 240 straipsnio 1 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo. Pripažintina nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad drausminė nuobauda ieškovui skirta, pažeidžiant nustatytą drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, nes kasatoriaus raštas ieškovui yra netinkamas DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo aspektu. Tokia teismo išvada neatitinka drausminių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų, teisės doktrinos ir teismų praktikos, iš kurių išplaukia, kad neesminiai drausminei nuobaudai skirti tvarkos pažeidimai nėra besąlyginis pagrindas atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu; vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir nurodo, kad dėl kasaciniame skunde keliamo teisės klausimo dėl įrodymų pakankamumo sprendžiama, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu; konkrečioje byloje dėl įrodymų pakankamumo sprendžiama, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje pažymima, kad šios, t. y. atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, bylose darbdaviui tenka pareiga įrodyti, jog drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigą, būtina atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo civiliniame procese principus ir darbo bylų specifiką, tikimybių pusiausvyros principą taikyti, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos materialinį teisinį pobūdį, kuris gali lemti vienose bylose taikyti griežtesnius, kitose – liberalesnius įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. B. ir R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004). Dėl to byloje, kurioje sprendžiama dėl asmens nubaudimo, turi būti laikomasi griežtų įrodymų pakankamumo kriterijų; tokiose bylose teismas gali daryti išvadą apie įrodymų pakankamumą tik tada, kai dėl fakto buvimo ar nebuvimo prakiškai nelieka abejonių. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad atleidimo iš darbo ar drausminės atsakomybės taikymo byloje įrodinėjimo ypatumus lemia tai, kad yra naudojami netiesioginiai įrodymai ir tai esą lemia mažesnius įrodymų pakankamumo standartus. Darbo drausmės pažeidimo buvimo (nebuvimo) nustatymas yra fakto klausimas, kasacinis teismas nesprendžia šių klausimų; tuo tarpu kasatoriaus argumentai apie ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą yra nepagrįsti; kasatoriaus teiginiai grindžiami prielaidomis, kurios padarytos sau naudingai interpretuojant byloje nustatytas aplinkybes, tačiau tai nepatvirtina CPK nuostatų dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo pažeidimo. Yra teisinga bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad kasatoriaus nurodytos aplinkybės yra nepakankamos pripažinti, jog ieškovas pažeidė Konfidencialumo sutartį ir atskleidė komercinę paslaptį. Kasatoriaus išdėstyta „faktinių aplinkybių visuma“ nepakeičia teismų pozicijos, nes aplinkybės nepagrįstos įrodymais, kurie būtų saistomi ginčo esmės. Ieškovas laiko nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinį skundą, nes nustatė drausminės atsakomybės taikymo tvarkos pažeidimą. Ne drausminės atsakomybės taikymo tvarkos pažeidimo fakto nustatymas, bet esminis ieškovo teisių pažeidimo, atleidžiant iš darbo, konstatavimas nulėmė ieškinio išnagrinėjimą ir teismų išvadą dėl jo pagrįstumo. Ieškovas prašo priteisti iš kasatoriaus 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą atlyginimo.     

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaikinimai

 

Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instanmcijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės, bet nesprendžia fakto klausimų; jeigu kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl įrodinėjimą, įrodymų įvertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, kasacinis teismas patikrina, ar bylą nagrinėję teismai, nustatydami byloje reikšmingus faktus, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, ar dėl tam tikrų proceso pažeidimų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

 

Dėl CPK normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių

      

Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Taigi įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kurioje pažymėta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d.nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Kasatorius, kuris yra darbdavys, teigia, kad, pažeidžiant CPK 176, 177, 183, 185, 197 straipsnių nuostatas, pripažintina nepagrįsta bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog jis nepaneigė darbo teisėje pripažįstamos neteisėto atleidimo iš darbo prezumpcijos, t. y. neįrodė, kad ieškovą už šio padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punktas) atleido teisėtai ir pagrįstai. Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad jis netinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą; teismai turėjo įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš jų viseto duomenų padaryti išvadą, tačiau dėl įrodymų pakankamumo darbo byloje sprendė, netinkamai taikydami tikėtinumo taisyklę; dėl to iš esmės laikėsi neteisingos pozicijos, kad konfidencialios informacijos atskleidimo, taigi ir darbo drausmės, pažeidimas turi būti įrodyti tiesioginiais įrodymais, kurių esą kasatorius nepateikė. 

Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą yra drausminė nuobauda (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Jeigu darbuotojas ginčija drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai. Tai reiškia, kad darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos. DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas. Teismų praktikoje pažymima, kad paslapties atskleidimas paprastai suprantamas kaip darbuotojo, kuriam paslaptis buvo patikėta arba žinoma dėl darbo, veikimas arba neveikimas, dėl kurio paslaptis tampa žinoma bent vienam asmeniui, neturinčiam teisės su ta paslaptimi susipažinti; šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Teismų praktika 21, p. 159).

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad kasatoriaus lokaliniame teisės akte, t. y. Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų UAB „Arijus“ generalinio direktoriaus 2005 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 13, 49.6 punkte reglamentuota dėl darbuotojų pareigos saugoti bendrovės konfidencialią informaciją ir pateiktas jos apibūdinimas; tokia informacija yra potencialią komercinę vertę apie bendrovę turintys duomenys dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys. Ieškovas ir kasatorius buvo taip pat saistomi 2002 m. birželio 11 d. sudarytos Sutarties dėl konfidencialios informacijos, kurioje ieškovas įsipareigojo neviešinti konfidencialios informacijos: finansinės, informacijos apie klientus ir tiekėjus bei su jais susijusios informacijos, rinkotyros ir rinkodaros, personalo, atskirais atvejais informacijos apie paslaugas ir produktus, kitos informacijos. Iš esmės tai reiškė, kad ieškovo pareiga saugoti įmonės konfidencialią informaciją jam buvo aiški, tiksliai apibrėžta ir dėl to nesunkiai įgyvendinama. Kasaciniame skunde apskritai ir nekeliama klausimo dėl konfidencialią paslaptį sudarančios informacijos turinio aiškinimo, bet ginčijama teismų išvada, kad kasatorius neįvykdė pareigos įrodyti, jog ieškovas atliko DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus veiksmus, dėl kurių paslaptis tapo žinoma konkuruojančiai įmonei.

Teismai, spręsdami, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, privalo atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, kuriuos teisėjų kolegija pirmiau išdėstė nutartyje, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – į darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad šioje byloje keliamas įrodymų pakankamumo ir jų patikimumo darbo byloje teisės klausimas yra pagrindinis. Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad byloje, kurioje sprendžiama dėl asmens nubaudimo, turi būti laikomasi griežtų įrodymų pakankamumo kriterijų; teismas gali daryti išvadą apie įrodymų pakankamumą, kai dėl fakto buvimo ar nebuvimo iš esmės nelieka abejonių. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės, jog dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo sprendžiama, remiantis tikimybių pusiausvyros principu, įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, jog ieškovas pažeidė sutartį dėl konfidencialumo ir atskleidė komercinę paslaptį; kolegija nurodė, kad kasatorius galėjo taikyti ieškovui kitas įstatymo nustatytas poveikio priemones, jeigu laikė, kad šis blogai dirbo ir dėl to kasatorius prarado klientą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog kasatorius neįrodė ieškovo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – komercinės paslapties atskleidimo, yra priimta pažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisykles (CPK 176-179, 183, 185 straipsniai) ir todėl pripažintina nepagrįsta.

 Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai,  su kuriais įstatymas sieja ginčo santykio buvimą ar nebuvimą; teismas turi įsitikinti, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja; teismo įsitikinimas grindžiamas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu (CPK 176 straipsnis). Šiuo atveju teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino ir neanalizavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kasatoriaus pateiktų įrodymų visumos, bet abstrakčiai nurodė, jog bylos įrodymais nepatvirtinama tokių aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta teismo pareiga motyvuojamojoje nutarties dalyje išdėstyti argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas savo išvadas, skundžiamame procesiniame dokumente pasisakė tik dėl ieškovo pateiktų įrodymų, tačiau ne dėl įrodymų, kuriais savo įrodinėjamas aplinkybes grindė kasatorius, taip pažeidė teisės į tinkamą teismo procesą principą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas nevertino įrodymų pakankamumo ir patikimumo, atsižvelgiant į duomenis pateikusių asmenų suinteresuotumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorius ir UAB „Transkela“ teikia transporto paslaugas; UAB „Neo group“ nuo 2004 m. iki 2008 m. liepos mėn. naudojosi kasatoriaus paslaugomis, ieškovas buvo atsakingas už jų teikimą UAB „Neo group“; šiai nutraukus bendradarbiavimą su kasatoriumi, analogiškas transporto paslaugas pradėjo teikti UAB „Transkela“, kurioje dirbo ieškovo brolis. Vertindamas liudytojo T. G. parodymus, kad  UAB „Neo group“ atsisakė kasatoriaus šio netinkamai teiktų paslaugų ir pasirinko naują teikėją UAB „Transkela“, teismas turėjo įsitikinti, ar byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad šio liudytojo parodymai atitinka pačios bendrovės poziciją. Teismas privalėjo išvadas grįsti ne tik suinteresuotų asmenų paaiškinimais, bet juos vertinti kartu su kitais įrodymais, t. y. kompleksiškai, pavyzdžiui, ar ieškovo paaiškinimai, kad jis su broliu kalbėjo apie tėvų sveikatą, yra patikimi, atsižvelgiant į pokalbių telefonu intensyvumą, trukmę ir pan. Teismai nesilaikė CPK 176, 185 straipsniuose nustatytų taisyklių, bet konstatavo, kad darbo pareigų ir konfidencialios informacijos atskleidimo pažeidimai neįrodyti tiesioginiais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtintų pažeidimo padarymą. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad šioje, su komercinės paslapties atskleidimu susijusioje, byloje ypač didelės reikšmės įgyja netiesioginiai įrodymai ir jų visapusiškas bei objektyvus vertinimas, tinkamas tikėtinumo taisyklės taikymas; netiesioginių įrodymų reikšmė ir būtinumas juos vertinti kompleksiškai su visomis bylos aplinkybėmis grindžiamas tuo, kad gauti tiesioginių įrodymų apie paslapties atskleidimą patvirtinančius veiksmus ar neveikimą yra ypač sunku ar apskritai neįmanoma, atsižvelgiant taip pat į tai, kad pažeidimas gali būti padaromas ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo. Teismų praktikos nuostatos taip pat tokios, kad netiesioginiai įrodymai laikomi tinkami fakto egzistavimui ar neegzistavimui nustatyti; minėta, svarbus yra bylos aplinkybių kompleksinis vertinamas. Vadinasi, ir šiuo atveju bylą nagrinėję teismai dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, jų tarpusavio ryšio turėjo spręsti, vertindami byloje esančių įrodymų, tarp jų – ir netiesioginių, viseto duomenis, bet jų neatmesti, kaip tiesiogiai neįrodančių ieškovo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo fakto. Taigi, atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių vertinimo teismai nepasisakė tinkamai ir kurios gali būti svarbios, nustatant, ar ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimą, iš naujo svarstytina teismų išvada, kad labiau tikėtina, jog ieškovas neatskleidė konkuruojančiai įmonei konfidencialių žinių apie palankesnes verslo sąlygas ir kad kasatoriui nebuvo pagrindo taikyti įstatymo nustatytos sankcijos.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles; pažeidimas gali būti ištaisytas, iš naujo tinkamai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasacinės instancijos teismas patyrė 77,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kasatorius prašo priteisti iš ieškovo žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau pagrindžia tik dalį, t. y. 7154 Lt, išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti.  Ieškovas prašo priteisti iš kasatoriaus 1000 Lt išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą atlyginimo.

Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šioje proceso stadijoje nėra galimybių priteisti pirmiau nurodytų išlaidų į valstybės biudžetą, taip pat šalims (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl išlaidų priteisimo turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai. 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,   

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.   

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Egidijus Baranauskas

 

 

                                                                                                            Juozas Šerkšnas

                                                                

 

Pranas Žeimys