Pranešėja Danutė Kutrienė                                                               Civilinė byla Nr. 2A-17-275/2011

Teisėja Alma Pilipaitienė                                                Teisminio proceso Nr. 2-03-3-08835-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.4.; 121.21.

 (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 23 d.,

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,

kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

sekretoriaujant S.Rimavičiūtei,

dalyvaujant ieškovo atstovei L. Č., atsakovo atstovei M. L., trečiojo asmens atstovei I. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo AS Groupama Transport apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AS Groupama Transport ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

 

Ieškovas AS Groupama Transport kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai” 21 325,82 JAV dolerių žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-11-14 draudėjas UAB „Lavisos koncernas” su draudiku AS Groupama Transport sudarė draudimo sutartį, kuria apdraustas draudėjo, kaip ekspeditoriaus, gabentas krovinys (elektros prekės) maršrutu Kaunas (Lietuva) – Almata (Kazachstanas). 2008-11-15 AB „Lietuvos geležinkeliai” pagal važtaraštį geležinkelio transportu įsipareigojo pristatyti siunčiamas elektros prekes į Almatos geležinkelio stotį. 2008-11-28 traukiniui atvykus į paskirties vietą, paaiškėjo, kad vagono, kuriame buvo gabentas krovinys, plomba kelionės metu buvo pažeista – dingo dalis krovinio (95 elektros viryklės), o 8 vntienetai elektros prekių sugadinti. 2009-01-29 ieškovas draudėjui išmokėjo 21 325,82 JAV dolerių draudimo išmoką. 2009-04-20 ieškovas atsakovui pareiškė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, tačiau 2009-10-08 atsakovas pretenziją atmetė motyvuodamas, kad atsakovas žalą atlyginti gali tik draudėjui (siuntėjui), o ne draudikui, taip pat nurodė, kad CK normos, reglamentuojančios subrogaciją, šiuo atveju neturi būti taikomos dėl tarptautinių teisės aktų viršenybės prieš nacionalinius teisės aktus. Tačiau ieškovas su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Nurodo, kad ieškovas CK 6.1015 str. 1 d. pagrindu turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš kaltininko, kadangi jam pereina draudėjo reikalavimo teisė – įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje. Draudėjo (krovinių ekspeditoriaus) vietą prievolėje pakeičia draudikas (ieškovas), tuo tarpu skolininkas (atsakovas) lieka tas pats. Ieškovas nurodo, kad atsakovas, teigdamas, kad į jį su pretenzija gali kreiptis tik krovinio siuntėjas arba gavėjas, nepagrįstai siaurinamai aiškina Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) nuostatas. Šiame susitarime nėra aptarti visi su vežimu susiję santykiai; draudimo santykius reglamentuojančios normos taip pat nėra įtrauktos į SMGS, todėl kai tam tikro santykio nereguliuoja SMGS ar kitas tarptautinis susitarimas, taikytini nacionaliniai teisės aktai, t.y. CK normos, reglamentuojančios subrogaciją.

 

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

 

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2010-05-20 sprendimu AS Groupama Transport ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas ir UAB „Lavisos koncernas” 2008-11-14 sudarė draudimo sutartį, kurios pagrindu draudikas apdraudė draudėjo, kaip ekspeditoriaus, gabentą krovinį, maršrutu Kaunas-Almata. Krovinio siuntėjas UAB „Lavisos koncernas” į atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai” pateiktą vagoną Nr. 24212888 pagal 2008-11-15 geležinkelio važtaraštį Nr. 647801 pakrovė krovinį. Vagonas buvo užplombuotas aštuoniomis siuntėjo plombomis. Latvijos Respublikos Daugpilio stotyje vagonas buvo priimtas su visomis tvarkingomis plombomis, ką patvirtina Daugpilio stoties surašytas bendrasis aktas Nr. 1742 ir įrašas žiniaraštyje Nr. 45249, šis vagonas su tvarkingomis plombomis buvo perduotas Rusijos geležinkeliams. Krovinys į galinę stotį Almaty-2 buvo atvežtas 2008-11-28 ir išduotas krovinio gavėjui 2008-11-29. Krovinį tikrinant dalyvavo krovinio gavėjas, apsaugos ir geležinkelio atstovai, ekspertė, kurie nustatė, kad vagonas atvyko su siuntėjo 2 plombų trūkumu ir kad vagone trūksta 95 vienetų elektros prekių, o 8 vntienetai elektros prekių yra sugadinti, ką patvirtina komercinis aktas Nr. 661341 ir Almatos prekybos pramonės rūmų 2008-11-29 surašytas ekspertizės aktas Nr. 4839. Šiame ekspertizės akte eksperto išvadoje nurodyta, kad eksperto nuomone, trūkumas susidarė dėl kvalifikuoto grobimo, o defektai susidarė transportavimo metu pakuotėms krentant iš viršutinių aukštų.

Šios informacijos pagrindu ieškovas 2009-01-29 mokėjimo pavedimu išmokėjo draudėjui UAB „Lavisos koncernas” 21 325,82 JAV dolerių draudimo išmoką, nors 2008-11-14 sąskaitoje Nr. TNR-417, krovinio pardavėju nurodyta Britanijos įmonė „Tiverton Developments Limited”, o pirkėjas – „Inter-Trast” LLP. 2010-03-22 banko sąskaitos išraše nurodyta, kad draudimo išmoką sudaro 20 800,82 JAV doleriai. 2010-02-22 krovinio gavėjo TOO „Inter Trast” rašte Nr. 85 nurodyta, kad 2008-11-28 buitinės technikos trūkumas vagone Nr. 24212888 išspręstas su kompanija „Tiverton Developments Limited“, tarpusavio užskaitos būdu, kurios suma 20 800,82 JAV doleriai. Papildomas išlaidas ieškovas įrodinėja 2009-12-17 sąskaita-faktūra, kurioje nurodyta, kad papildomos išlaidos sudarė 1 931,18 EUR (6 667,87 Lt). Teismas, atsižvelgęs į byloje esančią medžiagą, padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog UAB „Lavisos koncernas” patirtas nuostolis sudarė ieškovo išmokėtą sumą, nes nuostolių apskaičiavimas nėra pagrįstas konkrečiais dokumentais, o taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kokių reikalavimų pagrindu krovinio gavėjas atliko 2010-02-22 rašte Nr. 85 nurodytą užskaitą ir kad UAB „Lavisos koncernas” turėjo reikalavimo teisę dėl dalies krovinio praradimo ir sugadinimo, nes krovinys jam nepriklausė, o reiškiant ieškinį regreso teise, ieškovas privalo įrodyti žalos realumą ir atlyginimo pagrįstumą.

Teismas motyvavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog už draudiminiu įvykiu padarytą žalą yra atsakingas atsakovas, nes pagal SMGS atsakovo atsakomybė kyla tik prieš krovinio siuntėją ar gavėją, bet ne prieš draudiką. CK 6.1015 str. 2 d. įtvirtinta subrogacijos taisyklė, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios reglamentuoja draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Geležinkelis, priėmęs krovinį vežti pagal SMGS transporto važtaraštį, atsako už vežimo sutarties vykdymą nuo krovinio priėmimo vežti iki jo išdavimo, o visi kiti geležinkeliai prisijungia prie vežimo sutarties vykdymo solidarinės atsakomybės principu, kas sąlygoja SMGS 22 str. ir 29 str. įvirtintą nuostatą, kad vežimo dalyviai savo nuožiūra negali pasirinkti kuriam iš geležinkelių pareikšti pretenziją. Geležinkelio transporto kodekso 2 str. 2 d. numato, kad tarptautiniams keleivių ir bagažo, krovinių vežimams šis kodeksas taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, tokia nuostata nurodyta ir CK 1.13 str. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nėra nei krovinio siuntėjas, nei gavėjas, teismas sprendė, kad ieškinys pareikštas asmens, neturinčio teisės (SMGS 30 str.) reikšti ieškinį pervežimo sutarties pagrindu. SMGS 33 str. reglamentuoja geležinkelių atsakomybę tuo atveju, kai neįmanoma įrodyti, kad žala padaryta dėl vieno ar kelių geležinkelių kaltės, todėl atsakovas negali būti atsakingas už žalą, nes krovinys su nepažeistomis ir visomis siuntėjo plombomis buvo perduotas Latvijos geležinkeliams. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti nuostolius perėmus draudėjo reikalavimo teisę, motyvuodamas tuo, kad SMGS yra imperatyvi teisės norma, aiškiai įtvirtinanti subjektų, turinčių teisę reikšti tarptautinio pervežimo sutartimis pagrįstas pretenzijas ir ieškinius, visų pervežime dalyvavusių (geležinkelių) atžvilgiu. Nurodė, kad savo pažeistus interesus ieškovas turi teisę ginti remdamasis bendrais žalos atlyginimo pagrindais ir reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakingam už žalą asmeniui.

 

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

 

Ieškovas AS Groupama Transport apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinį. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai žyminį mokestį bei išlaidas už advokato teisinę pagalbą pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusi ir žalą padariusi asmenis, t.y. kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusi draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t.y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo praktikoje (LAT 2005-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; LAT 2008-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008). Taigi, ieškovui išmokėjus draudimo išmoką, geležinkelio (atsakovo) prievolė (civilinė atsakomybė) krovinio siuntėjui nepasibaigė, todėl ieškinys turi būti nagrinėjamas pagal tas pačias taisykles, pagal kurias būtų nagrinėjamas krovinio siuntėjo ieškinys atsakovui. Kitaip tariant, šioje byloje teisine prasme turi būti nagrinėjamas ne draudiko ir geležinkelio santykis, o krovinio siuntėjo ir geležinkelio santykis. Faktas, kad prievolėje pasikeitė asmuo neturi jokios reikšmės atsakovo atsakomybės apimčiai, gynybai nuo ieškinio ar kitoms teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismas, paneigdamas subrogacijos taikymo galimybę šioje byloje iš esmė pritarė atsakovo pozicijai, kad krovinio siuntėjas (ar savininkas) žalos nepatyrė, kadangi gavo draudimo išmoką, o kadangi draudikas neturi teisės reikšti ieškinio, atsakovas išvengia atsakomybės. Tačiau toks teigimas prieštarauja subrogacijos principui - niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Ieškovas nurodo, kad SMGS ir Lietuvos civilinės teisės normų konkurencijos nėra, kadangi SMGS nereglamentuoja draudimo teisinių santykių, o jei nereglamentuoja, tai negali ir konkuruoti su Civiliniame kodekse nustatytomis taisyklėmis, reglamentuojančiomis subrogaciją. Ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo SMGS 29 ir 30 str. pagrindu kaip asmuo, įstojęs į prievolę vietoj krovinio siuntėjo (UAB „Lavisos koncernas“). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovas neįrodė nuostolių paskaičiavimo pagrįstumo. Nurodo, kad nuostoliai buvo paskaičiuoti remiantis: Komerciniu aktu Nr. N661341, ekspertizės aktu Nr. 4839 bei sąskaita-faktūra Nr. TNR-417, t.y. įvertinus ekspertizės aktuose nurodytą krovinio praradimą ir trūkumus bei prarasto/sugadinto krovinio vertę, nurodytą krovinio pardavimo sąskaitoje, buvo paskaičiuotas nuostolio dydis. 525 JAV dolerių skirtumas, susidaręs tarp ieškovo UAB „Lavisos koncernui“ pervestos sumos ir sumos, kurią UAB „Lavisos koncernas“ pervedė krovinio pardavėjui galėjo atsirasti dėl įvairių priežasčių, kadangi UAB „Lavisos koncernas“ ir krovinio pardavėjas „Tiverton developments“ bendradarbiavo ir prieš sudarant veržimo sutartį, dėl kurios kilo žala. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal draudimo sutartį buvo nustatyta frančizė, kuri šiuo konkrečiu atveju sudarė 500 JAV dolerių. Pervestų sumų skirtumas galėjo kilti ir dėl šios priežasties. Bet kokiu atveju, šis nedidelis sumų neatitikimas negali būti laikomas pagrindu nepriteisti žalos, dėl kurios paskaičiavimo ir sumokėjimo krovinio gavėjui nėra jokių abejonių, t.y. 20 800,82 JAV dolerių, kuriuos atitinkamai UAB „Lavisos koncernas“ pervedė „Tiverton Developments“, o šis - atsiskaitė su „Inter –Trans“. Atsakovas pripažino, kad priėmė vežti krovinį, neginčijo ekspertizės aktų bei paties nuostolio paskaičiavimo sumoje 19 964,38 JAV dolerių, tokiu būdu teismas pažeidė rungtyniškumo principą ir atmetė visą reikalaujamą sumą dėl menko neatitikimo. Dėl teismo argumento, kad ieškovas nepateikė įrodymų kokių reikalavimų pagrindu krovinio gavėjas atliko 2010-02-22 rašte nurodytą užskaitą, apeliantas paaiškina, kad nurodytame krovinio savininko ir gavėjo (žalą patyrusio asmens) „Inter –Trans“ 2010-02-22 patvirtinime aiškiai identifikuota, dėl kokios siuntos kilusi žala buvo atlyginta užskaita, nurodant krovinio atvykimo datą ir vagono numerį. Šie duomenys sutampa su prie ieškinio pateiktuose krovinio važtaraščiuose nurodytu vagono numeriu ir krovinio atvykimo data. Teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino įrodymą ir padarė klaidingą išvadą. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad UAB „Lavisos koncernas“ neįrodė, jog turėjo reikalavimo teisę dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, nes krovinys jam nepriklausė. Krovinio draudimo sutartį su ieškovu sudarė UAB „Lavisos koncernas“ krovinio pardavėjo pavedimu ir interesais. Draudimo polise nurodyta, jog nuostoliai mokėtini UAB „Lavisos koncernas“, t.y. šalys draudimo sutartyje nustatė sutarties vykdymo tvarką - kam fiziškai bus pervesta draudimo išmoka, tačiau toks susitarimas dėl sutarties vykdymo tvarkos nekeičia krovinio draudimo sutarties esmės - tai yra sutartis, sudaryta krovinio savininko naudai, ir kaip liudija į bylą pateikti dokumentai, draudimo išmoka buvo pervesta (įskaityta) krovinio savininkui „Inter –Trans“. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo sutarčiai taikoma Anglijos teisė, todėl toks susitarimas nepažeidė jokių galiojančių įstatymų.

Atsakovas UAB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010-05-20 sprendimą palikti nepakeistu, o apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantas, kaip draudimo kompanija, neturi teisės kreiptis dėl žalos atlyginimo pagal SMGS, remdamasis solidarios visų tarptautiniame vežime dalyvavusių geležinkelių atsakomybės principu, įtvirtintu SMGS 22 str. 1 p. Apeliantas skunde nurodo, jog subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos. Nors apeliantas teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog draudikas neturi teisės reikšti ieškinio, atsakovas išvengia atsakomybės, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atsakomybė ginčo atveju gali kilti tik remiantis solidarios atsakomybės principu, įtvirtintu SMGS, o norint juo remtis ir reikalavimas vežėjui turi būti pateiktas laikantis SMGS nustatytos tvarkos. Apeliantas, kaip profesionali draudimo kompanija, prieš drausdama krovinius vežamus pagal SMGS geležinkelio transportu, turėjo pareigą įvertinti teisės aktus, reglamentuojančius tokį tarptautinį vežimą, galimą riziką bei galimybes pareikšti reikalavimus vežėjui, tačiau to nepadarė. Savo pažeistus interesus apeliantas turi teisę ginti remdamasis bendrais žalos atlyginimo pagrindais ir pateikdamas reikalavimą tiesiogiai už žalą atsakingam asmeniui. Šiuo atveju atsakovas negali būti laikomas už žalą atsakingu asmeniu, kadangi vagoną, kuriame buvo vežtas krovinys, dėl kurio dalies praradimo ir sugadinimo ir pateiktas ieškinio reikalavimas, atsakovas nepažeistą, su visomis siuntėjo plombomis, perdavė Latvijos geležinkeliams (tai patvirtina Latvijos geležinkelių surašytas bendrasis aktas Nr. 1742). Solidari geležinkelių atsakomybė taikoma tik tuo atveju, jei pretenzija pateikiama laikantis SMGS nustatytu reikalavimu, o vienas jų - baigtinis sąrašas asmenų, turinčiu tokia teisę, t.y. krovinio siuntėjas ar gavėjas. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo SMGS 29 ir 30 str. pagrindu kaip asmuo, įstojęs į prievolę vietoj krovinio siuntėjo, yra nepagrįstas, kadangi prieštarauja imperatyviai tarptautinio teisės akto - SMGS - nuostatai, kuri nenumato asmenų apsikeitimo prievolėje galimybės. Tuo atveju, jei būtų pripažintas apelianto reikalavimo pagrįstumas ir priteistas žalos atlyginimas pažeidžiant SMGS reikalavimus, tai pažeistų ir paties solidarios vežime dalyvavusių geležinkelių atsakomybės principą, kadangi jis taikomas tik pareiškus pretenziją ar ieškinį krovinio gavėjui galiniam geležinkeliui ar krovinio siuntėjui pradiniam geležinkeliui. Apelianto argumentas, kad ieškovas rašytiniais įrodymais pilnai įrodė: žalos atsiradimo faktą, pagrįstai apskaičiavo žalos dydį, įrodė, kad žala buvo pervesta žalą patyrusiam asmeniui, nepagrįstas byloje pateiktais įrodymais. Be to, tam, kad ieškinys būtų tenkintinas ieškovas turi turėti teisę reikšti reikalavimą atsakovui, tačiau tokią teisę SMGS numato tik krovinio siuntėjui ar gavėjui.

Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisė normas ir pagrįstai nepripažino apelianto teisės pareikšti ieškinį, susijusį su žalos, kilusios dėl tarptautinio vežimo geležinkeliais metu prarasto krovinio, atlyginimo atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti AS „Groupama Transport“ apeliacinį skundą bei ieškinį. Apeliantas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliacine skunde nepateikė/nenurodė faktinių duomenų, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuotų, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo reikalavimus (CPK 177 str. 1 d.). Priešingai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus ir jais pagrįstas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

Skundas dalinai tenkintinas.

Nustatyta, kad pirmosios  instancijos  teismas  netinkamai  aiškino 1951 m. lapkričio mėn. 1 d. Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo ( SMGS ) nuostatas. Išvada, jog pagal šį Susitarimą už draudiminiu įvykiu padarytą žalą atsakomybė vežėjui kyla tik prieš krovinio siuntėją ar gavėją, padaryta netinkamai aiškinant Susitarimo 30 straipsnio „ Ieškiniai  dėl vežimo sutarties. Teismingumas “. Atsakovas, prašydamas atmesti ieškinį nurodė, jog ieškovas neturėjo teisės reikšti pretenzijos atsakovui, kaip vežėjui. Iš bylos aplinkybių matyti, jog 2009-04-20 ieškovas pareiškė  vežėjui – atsakovui pretenziją, kurią atsakovas atmetė motyvuodamas tuo, kad atsakovas padarytą žalą gali atlyginti tik draudėjui,  o ne draudikui. SMGS VI - ojo skyriaus  „ Pretenzijos, ieškiniai. Pretenzijų ir ieškinių senatis“  29  straipsnio 1 dalyje numatyta,  jog siuntėjas arba gavėjas turi teisę pateikti vežimo  sutartimis pagrįstas pretenzijas. Nagrinėjamoje byloje pateikė pretenziją vežėjui ne krovinio siuntėjas,  o jo draudikas, todėl  šiuo aspektu – ar pretenziją vežėjui turi teisę pateikti tik krovinio siuntėjas, ar šios teisės gali pereiti ir kitiems asmenims,   turi būti aiškinama Susitarimo 29 str. 1 d. nuostata.  Atsižvelgus  į teisminę  praktiką  analogiškoje byloje  ( 3K-3-105/2011), darytina išvada, kad ne tik krovinio siuntėjas, bet ir jo teises ir  pareigas perėmęs kitas asmuo  gali reikalauti iš vežėjo nuostolių atlyginimo pagal SMGS. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011 m. kovo mėn. 14 d. nutartimi panaikinęs Vilniaus  apygardos  teismo 2010-10-08 sprendimą, padarė išvadą, kad ieškovas UADB „ Ergo Lietuva“ turi teisę reikalauti nuostolių, kuriuos patyrė išmokėjęs draudimo išmoką UAB „Litextrade“, atlyginimo iš vežėjo - AB „Lietuvos geležinkeliai“.  Nutartyje teigiama,  kad, jeigu SMGS susitarime, taikomuose tarifuose ir tarnybinėje SMGS instrukcijoje nėra reikiamų teiginių, taikomos nuostatos, kurias nustato atitinkamos šalies, kurios geležinkelis yra šio Susitarimo  dalyvis, vidaus įstatymai ir taisyklės. Tai reiškia, kad SMGS susitarimu nereglamentuoti klausimai turi būti sprendžiami pagal nacionalinės teisės normas. Kasacinės instancijos teismas pripažino nepagrįsta apeliacinės  instancijos teismo išvadą apie tai, kad nenustatymas SMGS susitarime  galimybės krovinio siuntėjui ir gavėjui perleisti  savo reikalavimo teisių, neleidžia siuntėjui šių teisių perleisti. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje aktualaus klausimo - ar  draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė  reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, SMGS nereglamentuoja, todėl taikytinos nacionalinės teisės normos, t.y. LR CK 6.1015 str. 1 ir 2 dalys. Byloje nebuvo nustatyta, kad draudimo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovo ir UAB „Lavisos koncernas“, kuriam  ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, būtų nustatytas  draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui ribojimas,  todėl, remiantis CK 6.1015 str. 2 dalimi, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, turi būti įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.  Tokiomis taisyklėmis yra SMGS susitarimas,  todėl ieškovas turi atsakovo, kaip atsakingo už žalą asmens,  atžvilgiu tokias pačias teises, kokias jas turėjo krovinio  siuntėjas UAB „Lavisos koncernas“, tame tarpe ir teisę pareikšti pretenziją vežėjui, o jos nepatenkinus, reikalauti nuostolių  atlyginimo pagal SMGS susitarimo nuostatas.

Ieškovas nurodė, jog 2009-01-29 ieškovas išmokėjo draudėjui 21325,82 JAV dolerių  draudimo išmoką, tačiau  draudėjas krovinio pardavėjui „Tiverton developmets“ sumokėjo 20 800,82 JAV dolerių. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neginčija nuostolių  dydžio sumoje 19 964,38 JAV doleriai, todėl teismas neturėjo pagrindo atmesti šios reikalaujamos sumos dėl to, kad ji neatitiko draudėjui sumokėtos sumos ir draudėjo- siuntėjo sumokėtos sumos krovinio savininkui. Kadangi atsakovo pripažinta kaip žalos dydis  pastaroji suma – 19 964,38 JAV doleriai nekelia abejonių dėl žalos dydžio,  tokia suma priteistina  ieškovui iš atsakovo.

 Atsakovo atsiliepime nurodytas argumentas, jog draudimo kompanija negali remtis solidarios visų tarptautiniame vežime dalyvavusių geležinkelių atsakomybės principu, įtvirtintu SMGS 22 str. 1 p., nes subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo  išmoką, reikalauti  iš žalą padariusio asmens  draudimo išmokos dydžio sumos.  LR CK 6.1015 str. 1 d. numato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo  išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų ne iš žalą padariusio, bet iš atsakingo už padarytą žalą asmens.  Ta aplinkybė, jog atsakovas įrodė, kad  vagonas su UAB „Lavisos koncernas“ siųstu kroviniu buvo priimtas Latvijos Respublikos Daugpilio stotyje su visomis tvarkingomis plombomis ir su tvarkingomis plombomis vėliau perduotas Rusijos geležinkeliams,  neleidžia daryti išvados, kad krovinį priėmęs tarptautiniam pervežimui atsakovas nėra atsakingas dėl atsiradusios žalos siuntėjui ir jo draudikui. Atsakovas neginčija, kad remiantis SMGS susitarimo 22 str. 1 d. jis būtų atsakingu už vežimo sutarties vykdymą nuo krovinio priėmimo vežti pradinėje stotyje iki jo išdavimo galinėje stotyje,  jeigu reikalavimą pareikštų krovinio siuntėjas, o ne jo draudikas. Pripažinus, kad draudėjo teisės, gavus draudimą išmoką iš ieškovo, perėjo draudikui ir jis turi teisę reikšti pretenziją ir reikalauti žalos atlyginimo tokiomis pačiomis teisėmis kaip krovinio siuntėjas, jo atžvilgiu turi būti taikomos ir Susitarimo 29 str. 1 d. nuostatos, įtvirtinančios solidarią visų tarptautiniame vežime dalyvavusių vežėjų atsakomybę, t.y. turi teisę reikšti ieškinį  krovinį priėmusiam vežti vežėjui, nepriklausomai nuo to, kad jis perdavė krovinį kitam vežėjui su nepažeistomis plombomis.

Atsakovo prašymas priteisti  mažesnes atstovavimo išlaidas, nei prašo ieškovas, tenkintinas,  atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas dalinai, buvo priimti  atsakovo  argumentai dėl nuostolių dydžio. Atsižvelgiama į tai, kad bylos apimtis nėra didelė, ginčas byloje kilo tik dėl materialinės teisės normų taikymo, todėl priteistinos  iš atsakovo ieškovui 3000 Lt atstovavimo išlaidos,  įvertinus tai, kad ieškovui buvo reikalingos paslaugos ieškinio, apeliacinio skundo surašymui ,  į tai, kad byloje iš viso įvyko 3 teismo posėdžiai.

Bylinėjimo išlaidas, turėtas žyminio  mokesčio sumokėjimui, atsakovas turi atlyginti ieškovui dalinai, patenkintų reikalavimų dalyje,  įvertinus tai, kad ieškinio pareiškimo dienai oficialus lito ir JAV dolerio santykis buvo : 1 LTL = 2,3384 JAV dolerių.  3 procentai nuo priteisiamos 19 964,38 JAV dolerių sumos sudaro 598,93 JAV dolerių, t.y. 1400,54 Lt. Tokia pati suma priteisiama dalyje nuo sumos, sumokėtos ir už apeliacinį skundą. Pašto išlaidas turi atlyginti atsakovas , nes iš esmės ieškinys buvo patenkintas. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  326  str.1 d. 2 p.,  teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ė :

 

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti.

Ieškinį patenkinti dalinai, priteisti  ieškovui AS Groupama Transport“ iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“  19 964,38 JAV  JAV dolerių  ir 6 procentus metinių palūkanų nuo 2009-11-13 d iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Priteisti  ieškovui  AS Groupama Transport“ iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“  2801,08 Lt išlaidų, turėtų žyminiam mokesčiui sumokėti, atlyginimą, bei 3000 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą.  

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš  AB „Lietuvos geležinkeliai“ 19,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                               Danutė Kutrienė

 

Kolegijos teisėjai                                                                    Neringa Švedienė

 

                                                                                              Algirdas Auruškevičius