Civilinė byla Nr. e2A-1292-601/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00351-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.4.1; 2.6.10.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3552-429/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginvest“ ieškinį atsakovui S. N. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ginvest“ (buvusi UAB ,,Auksovokas.lt“) 2023 m. sausio 10 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo S. N. – 43 114,06 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė prašomą priteisti žalą detalizuoja taip:
2.1. 30 048,00 Eur suma, t. y. ta suma, už kurią ieškovė pirko degtinės butelius ir suma, kurią ieškovė papildomai būtų gavusi, jeigu ieškovė būtų realizavusi 3756 vnt. degtinės butelių (tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos) (ieškovė degtinės butelius pirko už 6,20 Eur / 1 vnt., o 2020 m. ieškovė butelius realizuodavo už 8,00 Eur / 1 vnt.). Pažymėtina, kad tokį kiekį degtinės ieškovė pirko ne asmeniniam vartojimui, o verslo vykdymui;
2.2. 14 066,06 Eur suma, t. y. išlaidų suma, kurią ieškovė sumokėjo advokatams, kurie padėjo aiškintis visas degtinės dingimo iš sandėlio aplinkybes (tame tarpe kaltus asmenis), o taip pat atstovavo ieškovę ikiteisminėje stadijoje bei civilinėje ir baudžiamojoje bylose.
3. Išlaidos advokatams buvo protingos ir būtinos, t. y. patirtos ieškovei siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus, t. y. nustatyti dėl žalos kaltus asmenis ir pasiekti, kad dėl kaltų veiksmų padaryta žala būtų visiškai atlyginta.
4. 30 048,00 Eur žalą ieškovė grindžia teigdama, jog atsakovas yra pripažintas kaltu dėl 3036 vnt. ieškovės degtinės butelių realizavimo, tačiau nurodyta aplinkybė neužkerta kelio šiuo ieškiniu inicijuojamoje byloje ieškovei įrodinėti, jog papildomai be ieškovės žinios ir pritarimo (neteisėtai) atsakovas realizavo dar 720 vnt. ieškovės degtinės butelių. Nurodyti duomenys iš saugotojo buvo gauti tik civilinės bylos Nr. e2-7305-1052/2021 eigoje, todėl šie duomenys atitinkamai nebuvo laiku pateikti ir nors ieškovės buvo teikti, tačiau nebuvo priimti į ikiteisminio ir baudžiamosios bylos medžiagas. Nurodyti epizodai atlikti lygiai pagal tą pačią schemą, kaip ir kiti 3036 vnt. ieškovės degtinės išvežimų, t. y. visi išvežimai ir realizavimai atlikti be ieškovės žinios ir pritarimo, atsakovui siekiant sau asmeninės naudos ir gerai suvokiant, kad jis elgiasi neteisėtai, t. y. savinasi svetimą (ieškovės) turtą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-165-720/2022 S. N. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2017 m. kovo 27 d. apgaule įgijo didelės vertės UAB ,,Auksovokas.lt“ turtą – 0,7 litro talpos 3036 butelių degtinės ,,Moses Vodka Original“, tuo UAB ,,Auksovokas.lt“ padarė 18 823,20 Eur žalą.
5. Atsakovas S. N. sutiko su dalimi ieškinio. Nurodė, kad sutinka su 17 823,20 Eur pareikštu reikalavimu bei prašė priteistos žalos mokėjimą išdėstyti įpareigojant atsakovą kiekvieną mėnesį mokėti po 500,00 Eur iki visiško atsiskaitymo. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, jog jis UAB ,,Auksovokas.lt“ padarė 18 823,20 Eur žalą. Ieškovė nuosprendžio neskundė, kas reiškia, kad ji sutiko su nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis. Taigi jo nusikalstama veika padarytas žalos dydis yra nustatytas, nustatyta, kiek degtinės butelių buvo pasisavinta ir kokia jų vertė, todėl ieškinio reikalavimas dėl neva atsakovo realizuotų dar 720 vnt. degtinės butelių yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Taip pat nepagrįstas ir atmestinas ieškinio reikalavimas skaičiuoti degtinės butelio kainą kitu tarifu, nei buvo skaičiuojamas baudžiamajame procese (6.20 Eur). Ieškovė ieškinyje skaičiuoja, jog (nuostoliai) dėl neišsaugotų 3036 vnt. degtinės butelių, yra 24 288,00 Eur (8,00 Eur x 3036 vnt. = 24 288,00 Eur). Nagrinėjamu atveju aktualu tai, jog baudžiamojo proceso metu ieškovė, kaip civilinis ieškovas, nepateikė nei civilinio ieškinio, nei prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Tuo tarpu šioje byloje prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 14 066,06 Eur, yra nepagrįstos ir akivaizdžiai per didelės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, t. y. priteisė ieškovei UAB „Ginvest“ iš atsakovo S. N. 43 114,06 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 872,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat iš atsakovo S. N. priteisė 6,64 Eur valstybei teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir atmetė atsakovo S. N. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė įrodė, jog jos apskaitos ir sandėlyje esančių prekių likutis nesutapo, šiuos faktus pripažino ir pats atsakovas. Dėl to ginčo byloje nėra. Atsakovas neįrodė ir net neginčijo faktų dėl minėtų degtinės butelių (3036 vnt.) išvežimo be ieškovės žinios bei neginčijo fakto, kad dar papildomai buvo išvežta 720 vnt. degtinės butelių.
8. Teismo nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs, atsakovas yra pripažintas kaltu dėl BK 300 str. 1 d. ir BK 182 str. 2 d. įtvirtintų nusikaltimų padarymo. Atsakovo veiksmai, be ieškovės žinios ir pritarimo nurodant saugotojui išduoti ieškovės degtinę ir šios degtinės realizavimas tretiesiems asmenims, buvo pripažinti nusikalstamais (neteisėtais) veiksmais, o konkrečiai – atsakovas klastojo sąskaitas – faktūras, melagingai jose nurodydamas, kad ieškovė perleido degtinę Moses Distribution. Vėliau atsakovas degtinės saugotojui melagingai nurodydavo, kad degtinę Moses Distribution turi teisę realizuoti tretiesiems asmenims, pateikdavo saugotojui suklastotas sąskaitas – faktūras ir liepdavo išduoti ieškovės degtinę iš sandėlio.
9. Teismas nurodė, kad nors nuosprendžiu atsakovas ir yra pripažintas kaltu dėl 3036 vnt. ieškovės degtinės butelių realizavimo, nurodyta aplinkybė neužkerta kelio šiuo ieškiniu inicijuojamoje byloje ieškovei įrodinėti, jog papildomai be ieškovės žinios ir pritarimo (neteisėtai) atsakovas realizavo dar 720 vnt. ieškovės degtinės butelių. Nurodyti duomenys iš saugotojo buvo gauti tik civilinės bylos Nr. e2-7305-1052/2021 eigoje, todėl šie duomenys atitinkamai nebuvo laiku pateikti ir nors ieškovės buvo teikti, tačiau nebuvo priimti į ikiteisminio ir baudžiamosios bylos medžiagas. Tuo tarpu, kaip patvirtina prie šio ieškinio pridėti duomenys 600 vnt. ir 120 vnt. (iš viso 720 vnt.) ieškovės degtinės butelių pagal atsakovo nurodymą, nieko ieškovei apie tai nežinant, buvo išvežti iš saugotojo sandėlio ir realizuoti (parduoti) įmonėms Kedem Europe LTD ir Drinks Distribution SIA. Taigi, atsakovas ir nurodytais epizodais veikė pagal tą pačią neteisėtą schemą, kuri nustatyta įsiteisėjusiu nuosprendžiu.
10. Šiuo atveju ieškovės žala kilo dėl atsakovo atliktų neteisėtų / nusikalstamų veiksmų, t. y. jeigu atsakovas nebūtų neteisėtai realizavęs 3756 vnt. ieškovės nuosavybės (degtinės), ieškovė atitinkamai nebūtų praradusi nurodyto kiekio degtinės ir būtų galėjusi pati ją realizuoti ir papildomai gauti sau tam tikras pajamas. Be to, jeigu atsakovas nebūtų ėmęsis neteisėtų veiksmų, ieškovė atitinkamai nebūtų patyrusi ir pakankamai didelių išlaidų, susijusių su suteiktomis teisinėmis paslaugomis, kurios ieškovei buvo būtinos aiškinantis nuosavybės dingimo iš sandėlio aplinkybes bei ginant savo teises ir interesus civilinėje ir baudžiamojoje bylose. Akivaizdu, kad atsakovo neteisėti veiksmai šiuo atveju yra tiesiogiai susiję su ieškovei kilusiais neigiamais padariniais (žala), t. y. ieškovei kilę padariniai (žala) yra atsakovo neteisėtų / nusikalstamų veiksmų rezultatas, todėl pripažintina, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos (CK 6.247 str.).
11. Teismas nusprendė, kad ieškovės žalą (nuostolius) sudaro: 1) 30 048,00 Eur suma, t. y. ta suma, už kurią ieškovė pirko degtinės butelius ir suma, kurią ieškovė papildomai būtų gavusi, jeigu ieškovė būtų realizavusi 3756 vnt. degtinės butelių (tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos) (ieškovė degtinės butelius pirko už 6,20 Eur / 1 vnt., o 2020 m. ieškovė butelius realizuodavo už 8,00 Eur / 1 vnt.). Pažymėjo, kad tokį kiekį degtinės ieškovė pirko ne asmeniniam vartojimui, o verslo vykdymui; 2) 14 066,06 Eur suma, t. y. išlaidų suma, kurią ieškovė sumokėjo advokatams, kurie padėjo ieškovei aiškintis visas degtinės dingimo iš sandėlio aplinkybes (tame tarpe kaltus asmenis), o taip pat atstovavo ieškovę ikiteisminėje stadijoje bei civilinėje ir baudžiamojoje bylose. Pastarosios išlaidos buvo protingos ir būtinos, t. y. patirtos ieškovei siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus, t. y. nustatyti dėl žalos kaltus asmenis ir pasiekti, kad dėl kaltų veiksmų padaryta žala būtų visiškai atlyginta. Taigi, iš viso dėl atsakovo neteisėtų / nusikalstamų veiksmų ieškovė patyrė 44 114,06 Eur dydžio žalą (nuostolius) (30 048,00 Eur + 14 066,06 Eur). Iki šiol geranoriškai ieškovei yra atlyginta tik 1 000,00 Eur suma, todėl ieškovei priteistina 43 114,06 Eur (44 114,06 Eur – 1 000,00 Eur) žalos.
12. Teismas įvertinęs atsakovo paaiškinimus (atsakovas ir jo šeima jokių sunkumų neturi, gyvena iš turimų didelių pelno, vystyto užsienyje, santaupų), sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą - išdėstyti priteistą sumą. Teismas nurodė, kad, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, nebus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, bus pažeisti ieškovės, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėti lūkesčiai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovas (apeliantas) S. N. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimą, t. y. sumažinti ieškovei priteistą 43 114,06 Eur žalos atlyginimą iki 17 823,20 Eur. Apeliantas taip pat prašo priteistos žalos mokėjimą išdėstyti, įpareigojant jį kiekvieną mėnesį mokėti po 500 Eur iki visiško atsiskaitymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes: 1) teismas nesuteikė pakankamai laiko atsiliepimui parengti, 2) teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo ir nesuteikė galimybės ginčą išspręsti taikiai, 3) teismas jį moralizavo ir uždavinėjo klausimus nesusijusius su bylos nagrinėjimu;
13.2. pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis nėra tinkamai motyvuota kaip to reikalauja CPK 270 straipsnio 4 dalis;
13.3. nusikalstama veika padarytas žalos dydis yra nustatytas, t. y. nustatyta, kiek degtinės butelių buvo pasisavinta ir kokia jų vertė, todėl ieškinio reikalavimas dėl neva jo realizuotų dar 720 vnt. degtinės butelių yra nepagrįstas ir turėjo būti atmestas. Taip pat nepagrįstas ir turėjo būti atmestas ieškinio reikalavimas skaičiuoti degtinės butelio kainą kitu tarifu, nei buvo skaičiuojamas baudžiamajame procese (6,20 Eur). Pirmosios instancijos teismas turėjo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-165-720/2022 nustatytas aplinkybes dėl jo padarytos žalos UAB „Auksovokas.lt“ laikyti prejudicinę reikšmę turinčiomis ir konstatuoti, jog UAB „Auksovokas.lt“ buvo padaryta 18 823,20 Eur žala. Kadangi 1 000 Eur atlyginta, todėl iš jo turėjo būti priteista 17 823,20 Eur.
13.4. nagrinėjamu atveju aktualu tai, jog baudžiamojo proceso metu civilinis ieškovas UAB „Ginvest“ nepateikė nei civilinio ieškinio, nei prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Tuo tarpu šioje byloje prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 14 066,06 Eur, yra nepagrįstos ir akivaizdžiai per didelės. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti įkainiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatymo. Įkainiai taip pat nustatyti ir rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju įvertinus rekomendacijose nurodytus maksimalius įkainius ir prašomą priteisti sumą - 14 066,06 Eur akivaizdu, jog prašoma priteisti suma yra neproporcingai didelė ir neatitinka rekomendacijose nurodytų įkainių. Vertinant kartu su ieškinio priedais išlaidas teisinėms paslaugoms pagrindžiančius duomenis, visiškai nėra aišku už kokias teisines paslaugas buvo mokama. Kartu su ieškiniu nėra pateikta išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti detalizacija. Analizuojant pavienes sąskaitas ir bankinius pavedimus, taip pat nėra aišku už kokias teisines paslaugas buvo rašomos ir apmokamos sąskaitos. Pvz. 2021-11-17 sąskaita Nr. 953 yra išrašyta 3 194,40 Eur sumai. Sąskaitos detalizacijoje nurodoma, jog sąskaita išrašyta už teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-7305-1052/2021, tačiau nėra aišku, kodėl šių išlaidų ieškovas UAB „Ginvest“ neprisiteisinėjo būtent toje byloje e2-7305-1052/2021. Taip pat visiškai nėra aišku, kuo ši byla susijusi su juo. Kitos pateiktos sąskaitos ir jų apmokėjimai taip pat neaišku, kuo susiję su juo. Šiuo atveju susiklosto situacija, kuomet ieškovė siekia iš jo prisiteisti visas savo išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti, kurios nėra susijusios su juo ir yra patirtos visiškai kituose procesuose;
13.5. teismas nepagrįstai atmetė prašymą išdėstyti priteistą sumą, nes kartu su atsiliepimu teismui buvo nurodyta, kad jis neturiu finansinės galimybės priteistą sumą sumokėti iš karto, todėl ir prašo priteistos žalos mokėjimą išdėstyti. Jis turiu du mažamečius vaikus - S. N., gimusią (duomenys neskelbtini) ir E. N., gimusią (duomenys neskelbtini), šeimą šiuo metu išlaiko vienas, kadangi gyvenimo draugė ir vaikų mama L. L. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Mano šios aplinkybės suteikia teisinį pagrindą, vadovaujantis CPK 284 straipsniu, sprendimu priteistą žalos mokėjimą išdėstyti.
14. Atsiliepime ieškovė UAB „Ginvest“ apeliacinės instancijos teismo prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
14.1. atsakovas argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo teikia nesavalaikiai, nes pareiškė tik apeliacinės instancijos teisme;
14.2. atsakovas savo apeliaciniame skunde nenurodė absoliučiai jokių duomenų / aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad bylą nagrinėjusi teisėja būtų kokiais nors ryšiais susijusi su ieškovu ir / ar dėl kokių nors kitų priežasčių būtų buvusi asmeniškai suinteresuota priimti ieškovui palankų sprendimą;
14.3. CK normos, reglamentuojančios žalos atlyginimą, paneigia atsakovo apeliacinio skundo poziciją ir aiškiai pagrindžia, kad ieškovė šioje byloje turėjo teisę tiek įrodinėti papildomus atsakovo neteisėtus veiksmus dėl 720 vnt. degtinės butelių neteisėto išvežimo iš sandėlio, tiek ir reikalauti negautų pajamų atlyginimo, bendrą žalą (nuostolius) skaičiuojant ne pagal 1 vnt. degtinės butelio įsigijimo kainą (6,20 Eur), o pagal tą kainą, už kurią degtinės praradimo laikotarpiu Ieškovė realizuodavo degtinę tretiesiems asmenims (t. y. 8,00 Eur / 1 vnt.);
14.4. atsakovas savo apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė ir nepagrindė, kurios ieškovei suteiktos teisinės paslaugos viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius ir kokia apimtimi. Bylos medžiagoje taip pat yra dokumentai, kurie aiškiai pagrindžia, kokios konkrečiai teisinės paslaugos ir kokiuose konkrečiai procesuose buvo suteiktos ieškovei (prie kiekvienos sąskaitos yra pateikta suteiktų teisinių paslaugų detalizacija);
14.5. įstatymai nedraudžia baudžiamajame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas prisiteisti atskirame procese (civiline tvarka);
14.6. jeigu atsakovas ieškovės atžvilgiu nebūtų atlikęs nusikalstamų veiksmų (t. y. nebūtų neteisėtai pasisavinęs ieškovės degtinės), nebūtų buvę ir jokio baudžiamojo proceso, bei atitinkamai ieškovei nebūtų reikėję kreiptis į advokatą dėl teisinio atstovavimo baudžiamojoje byloje (procese), kurioje (kuriame) ieškovė, be kita ko, siekė, jog būtų atskleistos nusikalstamos veikos ir būtų įrodyti atsakovo atlikti neteisėti veiksmai bei ieškovei padarytos žalos (nuostolių) mastas;
14.7. ieškovės įsitikinimu, pakankamai akivaizdu, kad visas teisinio atstovavimo išlaidas sąlygojo būtent atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. tokiu atveju, jeigu atsakovas nebūtų elgęsis neteisėtai ir netgi nusikalstamai, ieškovei nebūtų atsiradęs poreikis kreiptis į advokatą dėl teisinių paslaugų jai teikimo, aiškinantis degtinės dingimo iš sandėlio aplinkybes ir komunikuojant su saugotoju žalos atlyginimo klausimais. Jeigu atsakovas būtų anksčiau pripažinęs savo neteisėtus (nusikalstamus) veiksmus ir / ar atlyginęs žalą (nuostolius), ieškovei nebūtų tekę bylinėtis su saugotoju ir patirti išlaidų teisiniam atstovavimui civilinėje byloje Nr. e2-7305-1052/2021 bei civilinėje byloje Nr. e2A-108-796/2022 apmokėti. Taigi, atsakovo teiginiai, kad jis niekaip nesusijęs su ieškovės nurodytose bylose patirtomis išlaidomis yra nepagrįsti;
14.8. atsakovas neįrodė sprendimo įvykdymo išdėstymo instituto taikymo išimtinumo (t. y. labai sunkios turtinės padėties ir / ar labai nepalankių aplinkybių įvykdyti priimtą sprendimą). Atsakovas sunkią materialinę padėtį byloje įrodinėjo iš esmės vien tik tomis aplinkybėmis, kad šiuo metu jis augina du mažamečius vaikus, o jo gyvenimo draugė tuo tarpu yra motinystės atostogose. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu jis vienas išlaiko (t. y. materialiai aprūpina) savo šeimą. Tačiau atsakovas nepateikė į jokių kitų duomenų, kurie įgalintų įvertinti tikrąją jo materialinę padėtį, pavyzdžiui, pajamų mokesčio deklaracijų už tam tikrą laikotarpį, duomenų iš SODROS apie buvusias ir esamas darbovietes ir gautą bei gaunamą darbo užmokestį, banko sąskaitų išrašų. Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų iš kokių pajamų šiuo metu jis gyvena, kokios yra mėnesinės jo / jo šeimos gaunamos pajamos. Atsakovas nepateikė ir duomenų, jog turėtų kokių nors sveikatos problemų. Atsakovas yra sveikas, pakankamai jauno, darbingo amžiaus, todėl neabejotinai gali dirbti ir užsidirbti bei atitinkamai atlyginti ieškovei jo neteisėtais veiksmais sukeltą žalą (nuostolius).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Faktinės bylos aplinkybės
17. Nustatyta, kas ieškovė, UAB „Ginvest“, verslo tikslais, 2014 m. spalio 5 d. iš Global Drinks Finland OY už bendrą 61 900,80 Eur kainą įsigijo 9 984 vnt. degtinės Moses Vodka (700 ml, 40 % alk. t.) (toliau – degtinė) butelių (1 vnt. degtinės butelio kaina – 6,20 Eur), kurią laikė (saugojo) UAB „Lavisos LEZ terminalas“ (toliau - saugotojas) sandėlyje ir pardavinėjo po 8 Eur už 1 vnt. (patvirtina 2019 m. sausio 19 d. sąskaitą; 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaita-faktūra). Saugotojas išduodavo degtinę pagal ieškovės nurodymą (kiekis, laikas ir pan.), jos nurodytiems asmenims. 2020 metais paaiškėjo, kad ieškovės parduotos degtinės kiekis nesutampa su iš sandėlio išvežtos degtinės kiekiu, t. y. išvežta daugiau, negu ieškovė prašė ir pardavė. Nustatyta, kad apeliantas (atsakovas), pasinaudodamas suklastotais dokumentais, be ieškovės žinios pradavė ieškovės dalį degtinės, t. y. 3036 butelius degtinės, už ką yra nuteistas Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Vėliau (2021 metais) buvo gauti papildomi duomenys iš saugotojo, kad apelianto nurodymu dar buvo išvežta 720 butelių degtinės (patvirtina – Moses Distribution OÜ 2016-01-08 elektroninis laiškas ir sąskaita – faktūra Nr. 14 bei Moses Distribution OÜ 2016-03-22 elektroninis laiškas, pasirašytas S. N., ir sąskaita– faktūra Nr. 22), kurie nebuvo inkriminuoti apeliantui (teismas, ieškovei prašant, atsisakė papildyti baudžiamosios bylos medžiagą). Ieškovė, nors ir buvo pripažinta baudžiamojoje byloje civiline ieškove, civilinio ieškinio nereiškė, todėl pateikė ieškinį civilinio proceso tvarka.
Dėl teismo šališkumo
18. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes: 1) teismas nesuteikė pakankamai laiko atsiliepimui parengti, 2) teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo ir nesuteikė galimybės ginčą išspręsti taikiai, 3) teismas jį moralizavo ir uždavinėjo klausimus nesusijusius su bylos nagrinėjimu.
19. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į apelianto argumentus, neturi pagrindo pripažinti teisėją buvus šališka.
20. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023).
21. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju apelianto argumentai dėl teismo šališkumo yra susiję išimtinai su procesinių veiksmų byloje atlikimu, kas negali būti pagrindas teisėją laikyti šališku ir suinteresuotu bylos baigtimi. Apeliantas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios atitiktų CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytus nušalinimo pagrindus. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas nepareiškė teisėjai nušalinimo bylos nagrinėjimo metu, tuomet, kai atsirado apelianto nurodytos aplinkybės (nesuteikė pakankamai laiko atsiliepimui parengti ir pan.), o teisėjos šališkumą nurodė tik apeliaciniame skunde, kas tik patvirtina, jog apelianto argumentai dėl teisėjos šališkumo yra nepagrįsti.
Dėl ginčo esmės
22. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį visiškai ir priteisė iš apelianto 43 114,06 Eur žalai atlyginti, kuri susidarė: 1) dėl apelianto 3756 degtinės butelių neteisėto pardavimo - 30 048 Eur suma, 2) dėl teisinių išlaidų aiškinantis degtinės dingimo aplinkybes – 14 066,06 Eur suma.
23. Apeliantas iš dalies nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad: 1) iš jo turėjo būti priteista tik 17 823,20 Eur (18 823,20 Eur, baudžiamojoje byloje nustatyta žala, – 1 000 Eur, atlyginta žala), 2) priteistos išlaidos (kaip žala) advokato teisinei pagalbai apmokėti (14 066,06 Eur), yra nepagrįstos ir akivaizdžiai per didelės.
Dėl 30 048 Eur žalos
24. Apeliantas nesutinka su žalos dydžiui, todėl teisėjų kolegija pasisakys būtent dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos.
25. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad turėjo būti remtasi tik baudžiamojoje byloje nustatyta žala, t. y. 18 823,20 Eur.
26. CK 6.246 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, <...>. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
27. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną.
28. Taigi, įstatyminis reglamentavimas numato visiško nuostolių atlyginimo principą, t. y. tiek tiesioginių nuostolių atlyginimą, tiek netiesioginių. Baudžiamojoje byloje nustatyta žala (18 823,20 Eur) skirta nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir tai yra tik tiesioginiai ieškovės nuostoliai (degtinės butelių savikaina, t. y. kaina už kurią ieškovė įsigijo degtinę). Tuo tarpu, kaip jau minėta, visiškas nuostolių atlyginimo principas apima ir negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) atlyginimą, todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės žala yra 30 048 Eur (3756 buteliai x 8 Eur). Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovė degtinę buvo įsigijusi verslo tikslu ir ją pardavinėjo po 8 Eur už 1 butelį.
29. Nors apeliantas nesutinka su žala už papildomą 720 vnt. butelių kiekį, kuris nebuvo inkriminuotas baudžiamojoje byloje (inkriminuota tik 3036 vnt.), tačiau iš esmės neginčija fakto, kad jis realizavo šį kiekį degtinės. Be to, byloje yra pateikti įrodymai (Moses Distribution OÜ 2016-01-08 elektroninis laiškas ir sąskaita – faktūra Nr. 14 bei Moses Distribution OÜ 2016-03-22 elektroninis laiškas, pasirašytas apelianto, ir sąskaita– faktūra Nr. 22), kad jis realizavo šią degtinę. Šį faktą patvirtina ir tai, kad degtinė buvo realizuota būtent pagal analogišką schemą, kaip ir baudžiamojoje byloje apeliantui inkriminuotas kiekis degtinės.
30. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad žala ieškovei dėl neteisėtai (be jos žinios) realizuotos degtinės yra 29 048 Eur (30 048 Eur – 1 000 Eur, atlyginta žala).
Dėl 14 066,06 Eur žalos
31. Šios žalos atsiradimą ir dydį ieškovė grindžia patirtomis išlaidomis advokatų teisinei pagalbai apmokėti tiek vykusiame civiliniame procese (ne šios bylos), tiek ikiteisminiame procese (ne šios bylos), tiek baudžiamajame procese.
28. Pirmosios instancijos teismas priteisė šią žalą nurodydamas tik tai, kad „Pastarosios išlaidos buvo protingos ir būtinos, t. y. patirtos ieškovei siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus, t. y. nustatyti dėl žalos kaltus asmenis ir pasiekti, kad dėl kaltų veiksmų padaryta žala būtų visiškai atlyginta“.
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši teismo sprendimo dalis yra be motyvų.
30. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais ir nesiremia konkrečiais įrodymais, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023).
31. Tinkamo teismo sprendimo motyvavimo, kaip vieno iš teisės į teisingą teismą elementų, svarba yra pabrėžiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje. EŽTT šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. EŽTT savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, kad teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (pvz., EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91).
32. Nagrinėjamu atvejų, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalą, visiškai nepasisakė, kokie pateikti įrodymai patvirtina jos dydį, neanalizavo ir nevertino ieškovės pateiktų įrodymų (mokėjimo nurodymų, ataskaitų, PVM sąskaitų-faktūrų), nemotyvavo, kodėl įvairiuose skirtinguose procesuose (juo labiau užbaigtuose) patirtos išlaidos turėtų būti pripažįstamos žala, kaip šios išlaidos susiję su apeliantu, ar šios išlaidos atsirado dėl apelianto kaltės, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos. Taigi, pirmosios instancijos teismas priteisė žalą visiškai nenustatinėdamas (sprendime nepasisakydamas) būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala) šiai žalai atsirasti.
33. Nustačius, kad sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), kas pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
34. Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 30 048 Eur žalos yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitoje teismo sprendimo dalyje (dėl 14 066,06 Eur žalos) teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, panaikintina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
35. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, motyvuodamas tuo, jog jis turiu du mažamečius vaikus - S. N., gimusią (duomenys neskelbtini) ir E. N., gimusią (duomenys neskelbtini), šeimą šiuo metu išlaiko vienas, kadangi gyvenimo draugė ir vaikų mama L. L. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi.
36. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.
37. Šiuo atveju svarstytinas klausimas ar yra pagrindas išdėstyti 29 048 Eur sumą, nes tokioje apimtyje paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.
38. Pažymėtina, kad CPK 18 straipsnyje nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.
39. Jeigu tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, suinteresuoti asmenys gali siekti pasinaudoti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sprendimo vykdymo atidėjimo ar vykdymo išdėstymo institutu. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Visgi kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas visuomet reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
40. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta jokių konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, tačiau kasacinio teismo praktikoje išskirta, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).
41. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022).
42. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė duomenų, kurie leistų įvertinti jo tikrąją turtinę padėtį (pajamų mokesčio deklaracijų, duomenų iš SODROS apie buvusias ir esamas darbovietes ir gautą bei gaunamą darbo užmokestį, banko sąskaitų išrašų), taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, iš kokių pajamų šiuo metu jis gyvena, kokios yra mėnesinės jo/jo šeimos gaunamos pajamos, kokį turtą turi jo sugyventinė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žala ieškovei yra nustatyta jau seniai (2022 m. sausio 18 d. nuosprendžiu), tačiau apeliantas jos nesistengia atlyginti (išskyrus sumokėtus 1 000 Eur). Be to, apeliantas neteikė jokių įrodymų, kad jo galimai sunki turtinė padėtis ateityje pagerės. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog yra pagrindas teismo sprendimo vykdymą išdėstyti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Bylinėjimosi išlaidų klausimas nesvarstytinas, nes jis turės būti išspręstas priimant galutinį sprendimą (išsprendus visus reikalavimus) šioje byloje.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas:
1) priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ginvest“ (juridinio asmens kodas 302544288) iš atsakovo S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) – 14 066,06 Eur (keturiolika tūkstančių šešiasdešimt šešis eurus 6 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (byla iškelta: 2023 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtų bylinėjimosi išlaidų - 872 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus),
2) priteisė valstybei iš atsakovo S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - 6,64 Eur (šešis eurus ir 64 ct),
- ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą teismo sprendimo dalį, kuria:
1) priteista ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ginvest“ (juridinio asmens kodas 302544288) iš atsakovo S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), 29 048 Eur (dvidešimt devynių tūkstančių keturiasdešimt aštuonis eurų) žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
2) atmestas atsakovo S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo,
- palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė