Civilinė byla Nr. 2A-1340-275/2018

                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11387-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.16.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui L. J. dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo, ir

n u s t a t ė:

        I.         Ginčo esmė

1.       Ieškovė K. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti 2017 m. vasario 1 d. sudarytą transporto priemonės M. B. A140, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės K. S. ir atsakovo L. J., nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir taikyti restituciją, t. y. ieškovei iš atsakovo priteisti 700 Eur, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo 141,67 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. vasario 1 d. ji su atsakovu sudarė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo transporto priemonę M. B. A140, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 700 Eur. Ieškovės teigimu, parduodant automobilį atsakovas nei žodžiu, nei raštu ieškovei nenurodė jokių automobilio trūkumų, o nurodė, kad automobilis yra tvarkingas, jokių defektų ar trūkumų, išskyrus smulkius kėbulo defektus, neturi, prieš kelis mėnesius automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, kur nustatyta, kad automobilis yra techniškai tvarkingas. Įsigydama automobilį ieškovė manė, kad perka techniškai tvarkingą 2001 metų Vokietijos gamybos transporto priemonę, kokia yra nurodyta atsakovo 2017 m. sausio 21 d. skelbime. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad automobilis turėjo defektų, buvo ne 2001 metų ir ne tos šalies, kurią nurodė atsakovas, gamybos. Atsakovo skelbimą apie parduodamą automobilį ieškovė rado internetiniame tinklalapyje www.autogidas.lt ir susisiekė su atsakovu. Tiek pokalbio su atsakovu metu, tiek susitikus, atsakovas ieškovę patikino, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, todėl įsigydama jį ieškovė nepasigailės. Ieškovei ir atsakovui nuvykus įregistruoti transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties į valstybės įmonę „Regitra“, paaiškėjo, kad automobilis buvo išregistruotas. Ieškovė nurodė, jog atsakovas jai paaiškino, kad išregistravo automobilį tik dėl to, jog atsakovo darbe griežtai vertinama, kai darbuotojas turi daugiau, kaip du automobilius. Tą pačią dieną po sutarties įregistravimo ieškovė automobiliu atvykusi prie savo namų bandė priparkuoti automobilį įkalnėje, tačiau išjungus variklį ir užtraukus rankinį stabdį automobilis pradėjo riedėti. Ieškovė nedelsdama nuvyko į šalia jos namų esantį autoservisą UAB „Autorigeka“, kur automobilis buvo patikrintas ir nustatyta, kad juo važiuoti yra nesaugu. Ieškovė nurodė, kad autoserviso darbuotojai nustatė, kad būtina atlikti automobilio pakabos, stabdžių sistemos, bėgių perjungimo mechanizmo remonto darbus, rankinio lyno pakeitimo darbus, kas sudaro apie 466 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad automobiliu ji naudojosi apie 1 val. laiko ir pravažiavo ne daugiau kaip 50 km, todėl automobilio defektai negalėjo atsirasti po sutarties pasirašymo. Ieškovės teigimu, automobilio gedimai atsirado dėl elementų nusidėvėjimo, todėl atsakovas apie juos žinojo ir juos nuslėpė. Be to, serviso darbuotojai ieškovei nurodė, kad automobilio techniniame pase automobilio gamybos metai nurodyti 1998, o ne 2001. Ieškovė taip pat sužinojo, kad automobilis yra ne Vokietijos gamybos, o Švedijos. Pažymėjo, kad ji tikėjosi įsigyti 2001 metų Vokietijos gamybos automobilį, tačiau įsigijo automobilį, kuris neatitinka pirkimo pardavimo sutarties ir atsakovo skelbimo turinio bei yra netinkamos kokybės. Dėl nurodyto ieškovė prašo pirkimo pardavimo sutartį nutraukti, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 700 Eur, sumokėtus už automobilį, bei 141,67 Eur nuostolių, kuriuos sudaro automobilio registravimo mokestis, išlaidos už suteiktas autoservisų paslaugas bei kuro išlaidos.

2.       Atsakovas L. J. atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pardavė ieškovei techniškai tvarkingą su minimaliais gedimais ir kėbulo pažeidimais automobilį. Pažymėjo, kad prieš sutarties pasirašymą atsakovas siūlė ieškovei nuodugniai apžiūrėti automobilį, jį išbandyti, patikrinti pasirinktame autoservise, tačiau, anot atsakovo, ieškovė nurodė, kad tai nėra būtina. Nurodė, kad ieškovė sudariusi sutartį ir ją įregistravusi prisiėmė pilną automobilio atsakomybę, o ieškovės vienašališkai nustatyti automobilio gedimai yra niekiniai. Pažymėjo, kad automobilį ieškovė savo vardu įregistravo 12.08 val., o servise paliko 16.33 val., todėl pusdienį automobilis buvo tvarkingas. Nurodė, kad apžiūrint automobilį ieškovė buvo perspėta, kad skelbime yra įsivėlusi klaida dėl automobilio pagaminimo metų. Be to, automobilio pagaminimo metus ieškovė matė dokumentuose. Atsakovo teigimu, jis nežinojo iš kokios valstybės yra kilęs automobilis, nes atsakovas nebuvo pirmas jo savininkas. Atsakovui perkant šį automobilį, jam buvo nurodyta, kad jis yra iš Vokietijos, todėl tą pačią informaciją jis nurodė ir ieškovei. Nurodė, kad automobilis nėra Švedijos gamybos, tai yra vokiškas automobilis, patekęs į Švedijos prekybos rinką. Pažymėjo, kad automobilis yra 19 metų senumo, todėl nurodyti gedimai atsiranda laikui bėgant, jų negalima nustatyti nesant specialistu. Nurodė, kad pirkėjai nebuvo suteikta nei raštiška, nei žodinė garantija. Be to, ieškinyje nurodyti gedimai yra menkaverčiai, tai nėra variklio, pavarų dėžės ar važiuoklės, ratų gedimai, visi pagrindiniai automobilio mazgai yra tvarkingi. Atsakovo teigimu, dėl ieškovės nurodytų gedimų nėra pagrindo taikyti restituciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nutraukė 2017 m. vasario 1 d. tarp ieškovės K. S. ir atsakovo L. J., sudarytą transporto priemonės M. B. A140, pirkimo-pardavimo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; taikė dvišalę restituciją- priteisė iš atsakovo L. J. ieškovės K. S. naudai už parduotą transporto priemonę sumokėtus 700 Eur; grąžino atsakovui L. J. transporto priemonę M. B. A140, įpareigojant atsakovą šią transporto priemonę savo lėšomis atsiimti iš UAB „Autorigeka” ir įregistruoti valstybės įmonėje „Regitra“ atsakovo nuosavybės teisę į šią transporto priemonę. Teismo nustatyti įpareigojimai turi būti įvykdyti per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, o atsakovui nevykdant nustatyto įpareigojimo, paskyrė atsakovui L. J. 10  Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovės K. S. naudai; priteisė iš atsakovo L. J., ieškovės K. S., naudai už parduotą transporto priemonę sumokėtus 141,67 Eur nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2017 m. kovo 20 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 543,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Priimdamas sprendimą teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti, apie kokius automobilio trūkumus atsakovui buvo žinoma parduodant automobilį ieškovei ir kokią reikšmę esami automobilio trūkumai galėjo turėti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ginčo automobilio trūkumai galėjo atsirasti dėl ieškovės kaltės naudojantis ginčo automobiliu, kaip nepagrįstus, nes ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė nesinaudojo automobiliu, bet laikė autoservise UAB „Autorigeka“. Dėl to, teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ginčo automobilio trūkumai galėjo atsirasti dėl ieškovės kaltės naudojantis ginčo automobiliu, kaip nepagrįstus.

5.       Teismas iš dalies sutiko su atsakovo teiginiais, kad tokie ginčo automobilio trūkumai kaip žibintų sureguliavimas, akumuliatoriaus pritvirtinimas gali būti lengvai ištaisomi, tačiau ginčo automoblio stabdžių sistemos ir pakabos būklė negali būti vertinama analogiškai. Teismas vertino, kad ginčo automobilio nurodyti trūkumai, nustatyti 2017-08-01 techninės apžiūros metu, vertintini kaip esminiai, kurių pašalinimas reikalauų didelių laiko sąnaudų ir lėšų lyginant su įsigyto daikto kaina. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovui negalėjo būti nežinomi šie automobilio defektai pardavimo metu, todėl konstatavo, jog atsakovas laikytinas atsakingu už šiuos ginčo automobilio kokybės trūkumus. Nustačius, jog automobilio trūkumai laikytini esminiais, teismas taip pat konstatavo, jog ieškovė turi teisę pasinaudoti LR CK 6.334 str. 1 d. 4 p. nustatytu pažeistų teisių gynimo būdu, t. y. atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Dėl to, ieškovės ieškinį teismas patenkino, nutraukiant ginčo sutartį ir priteisiant iš atsakovo automobilio kainą, ir grąžinant atsakovui parduotą automobilį.

6.       Atsižvelgdamas į tai, jog dėl netinkamo sutarties įvykdymo nustatyta būtent atsakovo kaltė, teismas taip pat iš atsakovo priteisė 141,67 Eur nuostolius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7.       Apeliantas L. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi techninės apžiūros rezultatų kortele, kurią atliko Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“. Pažymi, kad ši transporto priemonės techninė apžiūra atlikta 2017-08-01, praėjus 6 mėnesiams po transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovė atsakovui transporto priemonės pirkimo momentu  nereiškė pretenzijų dėl perkamo automobilio kokybės, nes parduodamas automobilis buvo 19 metų senumo. Techninės apžiūros metu nustatyti trūkumai atsirado dėl automobilio ekspolatavimo po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė pusmetį po automobilio pirkimo pati eksploatavo nupirktą automobilį, todėl atsirado automobilio trūkumai, kuriuos nustatė UAB „Tuvlita“.

8.       Apelianto manymu, jeigu automobilio trūkumai būtų nustatyti automobilio pirkimo metu, jie yra neesminiai ir neduoda pagrindo nutraukti pirkimo pardavimo sutartį, nes tai nėra variklio, pavarų dėžės ar važiuoklės ir ratų gedimai.

9.       Be to, sprendime šalių teisiniams santykiams teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.327 str. ir 6.431 str. normas. Šiuo atveju ieškovė žinojo, jog parduodamas automobilis yra senas ir jo kokybė būtent atitiko šalių nustatytą 700 Eur pardavimo kainą. Kad daiktas atitiko jam keliamus reikalavimus, įrodo galiojanti parduodamo automobilio techninė apžiūra. Pažymi, kad atsakovas,  parduodamas automobilį ieškovei,  taip pat nepažeidė LR CK 6.431 str. normos,  kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo pirkimo pardavimo sutartyje pirkėjui nurodyti ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas. Atsakovas nurodė automobilio ridos ir kitus duomenis, eismo įvykių su parduodama transporto priemone atsakovas neturėjo. Automobilio trūkumų sutartyje atsakovas nenurodė, nes buvo galiojanti parduodama automobilio techninė apžiūra.

10.       Ieškovė K. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas klaidinančiai apeliaciniame skunde nurodo, kad neva ieškovė visą vykusį ginčo laikotarpį eksploatavo automobilį dėl ko atsirado techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaita) užfiksuoti gedimai. Kadangi apeliantui yra žinoma, jog ieškovė su jo parduotu automobiliu pavažiavo tik apie valandą laiko ir per šį laikotarpį pravažiuota viso tik 50 km (įskaitant ir tą laiką, kurį automobilį eksploatavo apeliantas iki kol pati ieškovė sėdo už šio automobilio vairo). Minėtos transporto priemonės pirkimo- pardavimo sandoris tarp šalių sudarytas 2017-02-01. Ieškovė tik po to kai jai apeliantas perleido „automobilio vairą“ tas įvyko tik po transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo, atvažiavusi prie savo namų, bandydama automobilį priparkuoti įkalnėje rankiniu stabdžiu, pastebėjo, jog jis neatlieka savo funkcijos, t. y. užtraukus rankinį stabdį ir atleidus automobilio stabdžio pedalą- automobilis ne stovėjo- o riedėjo žemyn. Pasitarusi su sutuoktiniu ieškovė nusprendė automobilį nuvežti apžiūrai į šalia namų esantį autoservisą. Po išsamios UAB „AUTOGIRTEKA“ meistrų automobilio apžiūros ieškovei tapo žinoma, jog apeliantas jai pardavė ne tik automobilį su begales defektų, bet ir nuslėpė, kad toks automobilis nėra galimas eksploatuoti esme nes nėra saugus. 

11.       Kuomet ieškovei išaiškėjo apelianto apgavystės dėl parduoto automobilio būklės ji iškarto grįžusi namo susiekė su apeliantu, kad galėtų gražiuoju išspręsti susidariusią situaciją. Tačiau apeliantas galimai įtaręs, kad ieškovė išsiaiškino užslėptus automobilio defektus ne tik ignoravo ieškovę, bet dar ir pačią kaltino, kad ji pati turėjo žiūrėti ką perką.

12.       Svarbu pastebėti, kad apelianto argumentas, jog ginčo automobilyje nustatyti gedimai nėra esminiai, nes tai nėra variklio, pavarų dėžės ar važiuoklės ir ratų gedimai yra netikslingi. Kadangi įstatymas nereglamentuoja imperatyviai, kad esminiais automobilio gedimais galima laikyti tik variklio, pavarų dėžės, važiuoklės ir ratų gedimus. Įstatyminės normos reglamentuoja, kad visais atvejais tiek naudotiems, tiek naujiems automobiliams keliamas reikalavimas, kad parduodamu daiktu (šiuo atveju automobiliu) turi realiai egzistuoti galimybė daiktą normaliai eksploatuoti pagal įprastinę paskirtį. Šioje byloje ginčo automobilį eksploatuoti galimybės nebuvo dėl nustatytų defektų, kurių apeliantas nenurodė ieškovei perkant automobilį. Ieškovė patikėjo apeliantu, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, juolab, jog šią aplinkybę apeliantas grindė visai neseniai atlikta automobilio technine apžiūra, t. y. parduodamas apelianto automobilis turėjo 2016-11-22 atliktą ir galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę. Sudarytojo tarp šalių transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartyje buvo pažymėti tik smulkus kėbulo trūkumai, dėl ko ieškovė pretenzijų apeliantui neturėjo ir neturi.

13.       Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog ginčo automobilis buvo parduotas tinkamos kokybės ir jis atitiko įstatyminiu CK 6.327 str., 6.333 str. 2 d., 4 d., 6 d. normų keliamus reikalavimus ir, kad vėliau paaiškėję trūkumai jam nebuvo žinomi ar, kad atsirado ieškovei jį eksploatuojant tik vieną valandą. Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kurie pagrindė aplinkybę, jog ginčo automobilyje nustatyti defektai buvo atsiradę jau iki pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ir apeliantas apie juos žinojo, tačiau sąmoningai nuslėpė. Ieškovė taip pat pažymi, jog kad apelianto argumentas, jog daiktas yra 19 metų senumo ir parduotas už labai mažą 700 Eur kainą yra melagingas. Kadangi ieškovei tik vėliau tapo žinoma, kad parduodamas automobilis yra ne 2001 metų, o 1998 metų gamybos.

14.       Apeliantas dėl teismo vertinimo, jog automobiliui pritaikytos kaip parduoto naujo automobilio reikalavimai nagrinėjant bylą yra netikslingi. Teismas vertindamas automobilio kokybės reikalavimų atitikimą įvertino jį pagal įstatyminių normų reglamentaciją. Tesimas įvertinęs surinktus įrodymus byloje padarė pagrįstą išvadą, jog automobilis neatitinka LR CK 6.327 str., 6.333 str. 2 d., 4 d., 6 d. įstatyminių normų reikalavimų, t. y. parduotam automobiliui neegzistavo reali galimybė daiktą normaliai eksploatuoti. Svarbu pastebėti, kad kuomet ieškovė pateikė rašytinius įrodymus dėl automobilio pakartotinės apžiūros apeliantas šių įrodymų neginčijo, todėl laikytina, kad jis sutiko su 2017-08-01 akte užfiksuotais gedimais. Reikia pažymėti, kad ir apeliaciniame skunde apeliantas neginčija minėtame akte užfiksuotų gedimų, tačiau bando įrodinėti, kad tie gedimai atsirado eksploatuojant transporto priemonę ieškovei nuo automobilio pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo iki techninės apžiūros (2017-08-01).

15.       Apelianto pateikti argumentai prasilenkia su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (LR CK 1.5 str.). UAB „AUTOGIRTEKOS“ 2017-02-01 nustatytame gedimų akte nurodyta darbų kaina tikrai nėra laikytina minimali suma, nes pats faktas, kad automobilis kainavo 700 Eur, o į jį dar reikia investuoti daugiau nei pusė automobilio pirkimo kainos niekaip neatitinka aukščiau nurodytų principų logikos. Be to, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog jis nepažeidė LR CK 6.431 str. nustatytų reikalavimų, nes nurodė automobilio pirkimo- pardavimo sutartyje automobilio ridos duomenis, o su minėta transporto priemone eismo įvykių neturėjo. Taip pat pažymėjo, kad automobilio trūkumų sutartyje nenurodė, nes buvo galiojanti parduodamo automobilio techninė apžiūra. Automobilio pirkimo- pardavimo sutartyje yra nurodyta, jog be automobilio ridos, joje taip pat turi būti nurodyta informacija, ar transporto priemonė eismo ar kitų įvykių metu per laikotarpį, kurį buvo parduodamos transporto priemonės pardavėjas jos savininkas buvo apgadinta eismo įvykyje, bei jam žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta. Taip pat turėjo būti nurodyti transporto priemonės trūkumai: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos, vadovaujantis CK 6.4311 str.. ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231. Šie duomenys nurodyti nebuvo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas  atmestinas.

16.       Nustatyta, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2017-02-01,  joje buvo nurodyta, jog galioja parduodamo automobilio M. B. A140 privalomoji techninė apžiūra, grafoje „ Transporto priemonės trūkumai“ buvo nurodyti tokie trūkumai kaip  smulkūs kėbulo defektai.  Byloje liko ginčas dėl to, ar trūkumai, kurie buvo nustatyti  2017-08-01 atliktos ginčo automobilio techninės apžiūros UAB „Tuvlita“ metu, jau buvo, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį tarp šalių, ar atsirado po sutartie sudarymo. Teismo sprendime teigiama,  kad 2017-08-01 techninės apžiūros metu nustatyti trūkumai iš esmės atitinka UAB „Autorigeka“ 2017-02-01 nustatytus trūkumus,  todėl teismas vertina, kad ginčo automobilio stabdžių sistemos ir pakabos trūkumai yra privalomais duomenimis, kurie turėjo būti nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje. Apelianto teigimas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi automobilio techninės apžiūros rezultatų kortele,  kadangi techninė apžiūra buvo atlikta 2017-08-01, praėjus šešiems mėnesiams po transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo,  yra nepagrįsta, nes išvadą apie tai, kokie automobilio trūkumai buvo jo pardavimo metu, teismas padarė pagal UAB „Autorigeka“ nustatytus trūkumus. Tai, kad šis įrodymas iš esmės nebuvo priešingas techninės apžiūros, kuri buvo atlikta   2017-08-01 išvadoms,   buvo įvertinta, kad UAB „Autorigeka“ priėmimo-perdavimo akte nurodyti darbai, kaip būtini atlikti automobiliui, yra priimtinu įrodymu byloje ir juo remiantis buvo padaryta išvada, kad ne visi esminiai automobilio trūkumai buvo nurodyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje. Teismas rėmėsi 2017-08-01 techninės apžiūros rezultatų kortele ne automobilio trūkumų, kurie jame buvo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo laikotarpiu nustatyti, o kaip įrodymu, patvirtinančiu UAB „Autorigeka“ nustatytus kaip atliktinus darbus automobiliui, kad juo būtų galima saugiai naudotis, nekeliant pavojaus. Atsakovas teigia, kad techninės apžiūros metu nustatyti trūkumai atsirado dėl automobilio eksploatavimo po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau nenurodo, kokiais argumentais teismas turėjo atmesti pagrindinį įrodymą dėl parduoto daikto trūkumų, buvusių sutarties sudarymo dieną, t.y. UAB „Autorigeka“ priėmimo-perdavimo aktą, todėl atsakovo argumentai dėl trūkumų atsiradimo laiko, atmestini. Teismas nepažeidė  procesinės teisės normų, vertindamas įrodymus dėl automobilio trūkumų, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį.

17.       Teismo sprendime nurodyta, kokios nuostatos yra įtvirtintos CK 6.327 straipsnyje, tačiau nėra pagrindo teigti, kad šio straipsnio nuostatas teismas taikė ginčo išsprendimui ir,  netinkamai aiškindamas CK 6.327 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai pripažino pardavėją atsakingu už daikto,  kurio neatitikimus pirkėja žinojo,  netinkamą pardavimą. Daiktų neatitikimo žinojimu atsakovas nurodo tai, kad pirkėja žinojo, jog automobilis yra 19 metų senumo ir kad jo kokybė atitinka 700 Eur sumą. Automobilio gamybos metų žinojimas ir sutarta kaina nėra atitikimai, kurie nurodyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, nes automobilio senumas nėra tapatu daikto kokybei. Susitarimas parduoti automobilį už tam tikrą sumą, nėra daikto kokybės rodikliu. Civilinio kodekso šeštosios knygos antrasis skirsnis numato bendrąsias pardavėjo teises ir pareigas, t.y.  CK 6.327 straipsnio 1 dalies nuostata, kad parduodamų daiktų kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, yra bendra norma, o  CK 6.4311 straipsnio nuostatos yra specialios normos teisiniams santykiams, atsiradusiems kilus ginčui   dėl  motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo. Tai, kad šiame straipsnyje numatyta, jog privalomi duomenys, kokie turi būti nurodyti tokios transporto priemonės įsigijimo sutartyje, bei kokie jos trūkumai, sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, teismo išvada, kad pirkimo pardavimo sutartyje turėjo būti nurodyti automobilio trūkumai, kurie yra tokiame sąraše, yra tinkamu materialinės teisės normos taikymu.   Valstybinės  kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymu Nr. 2B-231 patvirtintas  Motorinės transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas, jame nurodyta, kad tokie gedimai kaip stabdžių sistemos ir vairo mechanizmo ir pakabos elementų trūkumai turi būti nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje. Teismui padarius išvadą, kad automobilis buvo parduotas su stabdžių sistemos ir pakabos trūkumais, atsakovas nepateikus įrodymų, kad tokių trūkumų automobilyje nebuvo, teismas turėjo pagrindo tenkinti ieškinį, nes pardavėjas turėjo pareigą, bet nenurodė pirkėjai automobilio trūkumų, kurie yra esminiai, nes vertintina, kad trūkumai, kurie yra išvardinti aukščiau minėtame sąraše, yra esminiais daikto trūkumais, kuriuos nustačius, sutartis gali būti nutraukta. Tai, kad atsakovas pardavė seną automobilį, kad jo kaina buvo nedidelė (700 Eur), nėra aplinkybėmis, kurios   būtų reikšmingos, darant išvadą, ar  turi teisę atsisakyti nuo tokios sutarties daiktą įsigijęs asmuo. CK 6.334 straipsnio 1 dalis 4 punktas numato, kad pardavus kokybės reikalavimų neatitinkantį daiktą ir pardavėjui su pirkėju neaptarus jo trūkumų, pirkėjas turi teisę atsisakyti nuo sutarties. Tai, kad transporto priemonė neatitiko kokybės reikalavimų, patvirtina joje rastų  gedimų, kurie turėjo būti patarti pardavėjo su pirkėju nustatymas iš karto po sutarties sudarymo, todėl tai ir buvo pagrindu tenkinti ieškovės reikalavimus.

                      Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

            Teisėjos                                                                                               Ona Gasiulytė

Danutė Kutrienė        

                                                                                                                        Tatjana Žukauskienė