Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-791-460/2012
Teisėjas Egidijus Mockaitis (Proceso Nr. 2-46-3-00816-2011-4)
Procesinio sprendimo kategorija
(S) 30.5; 45.6;121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. birželio 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriui, S. S., V. G., tretieji asmenys Tauragės rajono savivaldybės administracija, Tauragės rajono 1-asis notarų biuras, dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu, Tauragės apskrities viršininko 2005 m. balandžio 25 d. įsakymo ir sprendimo Nr. 77-12099 dalinio panaikinimo bei paveldėjimo teisės liudijimo dalinio pakeitimo, bei ieškovo (apelianto) K. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydamas pripažinti 0,25 ha žemės sklypo, esančio Taurų kaime (sklypo Nr. 16), Tauragės rajone, Tauragės apskrityje, pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp jo ir Tauragės rajono valdybos 1992 m. gruodžio 20 d., galiojančia; panaikinti iš dalies Tauragės apskrities viršininko 2005 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. V-606 1 p. patvirtinimo priedėlio Nr. 5 dėl žemės sklypo Nr. 1173-11 ir to paties viršininko 2005 m. balandžio 28 d. pakeitimo įsakymo Nr. V-1052 1 p., 1.10 p. ir Tauragės apskrities viršininko 2005 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 77-12099 ta apimtimi, kuria nustatyta atkurti mirusiajai E. S. nuosavybes teises į žemės savininko V. Š. 1,0900 ha žemės sklypą, esantį Taurų k., Tauragės r., ir nustatyti, kad šiais Tauragės apskrities viršininko teisės aktais E. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į savininko V. Š. 0,8400 ha žemės sklypą, esantį Taurų k., Tauragės r.; iš dalies panaikinti Tauragės rajono 1-ojo notarų biuro 2007 m. balandžio 23 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą atsakovams S. S. ir V. G. (registro Nr. 3775) ir nustatyti, kad pagal šį paveldėjimo teisės liudijimą atsakovai S. S. ir V. G. lygiomis dalimis po E. S. mirties paveldėjo 0,8400 ha žemės sklypą, esantį Taurų k., Tauragės r. Ieškovas nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės viršaitė, vykdydama Tauragės apylinkės tarybos 1992 m. vasario 9 d. sprendimą, 1992 m. kovo 12 d. potvarkiu Nr. 98 paskyrė jam 0,25 ha žemės sklypą individualaus gyvenamojo namo statybai. Buvo paruoštas statybos projektas ir 1992 m. gruodžio 15 d. sudaryta notarinė statybos darbų atlikimo sutartis. Ieškovas atliko būtinus statyboms pradėti darbus, be to, kreipėsi į Tauragės rajono valdybą su prašymu leisti jam paskirtąjį žemės sklypą nusipirkti. 1992 m. rugsėjo 30 d. potvarkiu minima institucija leido jam parduoti įsigytąjį žemės sklypą, už kurį ieškovas sumokėjo 11 025 talonus, iki šiol moka žemės rentos mokestį. Nesulaukdamas kvietimo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoriui įforminti, 2011 m. sausio 19 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių, iš kurio 2011-02-15 rašto sužinojo, kad jam paskirtasis žemės sklypas Tauragės apskrities viršininko sprendimu paskirtas mirusiajai E. S., atkuriant jai nuosavybės teisę į turėtą žemę, ir šis E. S. žemės sklypas visiškai padengia jam paskirtąjį 0,25 ha žemės sklypą. Ieškovas teigia, kad žemės sklypas jam buvo paskirtas teisėtai, šis teisinis veiksmas nėra teismine tvarka nuginčytas, todėl mano, kad šis sandoris teismine tvarka pripažintinas galiojančiu, o valstybės institucijų aplaidumo ir neapsižiūrėjimo pagrindu priimto teisės akto, kuriuo E. S. vardu atkurta nuosavybės teisė į žemę, kurią yra įsigijęs ir už ją sumokėjęs ieškovas, dalis, turi būti panaikinta, taip pat turi būti panaikinta ir notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalis E. S. turto paveldėtojams atsakovams S. S. ir V. G. dėl jam priklausančio 0,25 ha žemės sklypo.
Atsakovai V. G. ir S, S. su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad sprendimą dėl žemės sklypo suteikimo ieškovui galėjo priimti tik apylinkės taryba, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Ieškovas sklypo niekada faktiškai nenaudojo, 1992-12-15 sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutarties neįvykdė, žemės sklypo plano neparengė. Nurodytų aplinkybių pagrindu mano, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinti galiojančia nėra pagrindo. Šio ieškovo reikalavimo nepatenkinus, nėra reikalo spręsti ir kitus ieškovo reikalavimus, be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ginčyti nurodytiems apskrities viršininko sprendimams.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą tik apylinkės tarybos sesijoje galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl žemės skyrimo ieškovui. Byloje yra du potvarkiai dėl 0,25 ha žemės skyrimo ieškovui individualiai statybai, jų identiški numeriai ir datos, bet skirtingas turinys, t. y. viename iš jų yra papildomas įrašas, kad žemės sklypas skiriamas ieškovui remiantis Tauragės apylinkės tarybos 1992 m. vasario 9 d. sprendimu, tačiau iš Tauragės apskrities archyvo duomenų matyti, kad minimos institucijos protokolų ir sprendimų analogiška data nerasta. Taigi viršaitė viršijo savo įgaliojimus paskirdama potvarkiu 0,25 ha žemės sklypą ieškovui, dėl to nėra pagrindo pripažinti ieškovo nurodyto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia bei iš dalies panaikinti Tauragės apskrities viršininko įsakymą ir sprendimą bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.
Trečiasis asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, su atsiliepimu pateikė įrodymą, kad 1992 m. vasario 9 d. Tauragės apylinkės tarybos posėdžio nebuvo.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-12-12 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo K. L. atsakovei V. G. 1 400 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo K. L. 53,25 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Konstatavo, kad Tauragės rajono apylinkės viršaitės 1992 m. kovo 12 d. potvarkis Nr. 98 yra niekinis, ieškovo prašymą pripažinti žemės sklypo 0,25 ha, esančio Taurų kaime, pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp jo ir Tauragės rajono valdybos 1992 m. gruodžio 20 d., galiojančia teismas atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, jog atmetus pirmąjį ieškovo prašymą, neliko teisinio pagrindo tenkinti ir kitų ieškinio reikalavimų.
Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-12-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog 1) apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus; 2) byloje yra Tauragės rajono apylinkės viršaitės 1992 m. kovo 12 d. potvarkis Nr. 98 su kiek kitokiu dokumento turiniu; 3) nebuvo bandoma išsiaiškinti Tauragės rajono apylinkės tarybos 1992 m. vykusios veiklos ir priimtų sprendimų apimties bei turinio; 4) Tauragės rajono apylinkės viršaitės 1992 m. kovo 12 d. potvarkio Nr. 98 pagrindu priimti kiti aktai nėra nuginčyti; 5) tik teismo posėdžio metu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius pateikė dokumentus, kad nutraukia žemės sklypo mokėjimo nuomos mokestį; 6) žemėtvarkos skyrius pripažino, kad ginčo sklypo vietoje yra suprojektuotas sklypas kitam asmeniui; 7) mano, jog skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.
Atsakovė V. G. teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apelianto skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad žemės sklypas buvo skirtas viršaitei viršijant įgaliojimus. Pažymėjo, kad 1992-02-09 tarybos protokolo ir sprendimų nerasta. Apylinkės teismas pagrįstai netenkino prašymo iškviesti liudytojus. Žemės sklypas nėra suformuotas, ieškovas neturi sklypo plano. Atsakovė mano, kad apeliantas praleido senaties terminą administraciniams aktams ginčyti.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-12-12 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti nėra jokio pagrindo, kviesti liudytojų nėra jokio pagrindo, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra būtinybės.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1992 m. kovo 12 d. Tauragės rajono Tauragės apylinkės viršaitės potvarkiu Nr. 98 ieškovui skirtas 0,25 ha žemės sklypas. Byloje yra dvi šio potvarkio kopijos - atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikto potvarkio Nr. 98 tekstas yra toks: „skirti 0,25 ha žemės sklypą L. K., P. s., gyv. Tauragės raj. ir apyl. Taurų kaime, individualinei statybai Taurų gyvenvietėje naujai išplanuotame kvartale, sklypo Nr. 16“ (t. 1, b. l. 20); ieškovo pateikto potvarkio Nr. 98 tekstas yra toks: „Remiantis Tauragės apylinkės tarybos 1992 m. vasario mėn. 9 d. sprendimu, skirti 0,25 ha L. K., P. s., gyv. Tauragės raj. ir apyl. Taurų kaime, individualinei statybai Taurų gyvenvietėje naujai išplanuotame kvartale, sklypo Nr. 16“ (t. 1, b. l. 21). Abiejų byloje esančių potvarkių numeriai, surašymo data ir vieta identiški, abu potvarkiai pasirašyti apylinkės viršaitės S. G.. Teisme apklausiama liudytoja S. G. patvirtino, kad abiejuose potvarkiuose yra jos parašai, paaiškino, kad potvarkio su vienodu numeriu ir data tekstai turi būti identiški. Kodėl jie skiriasi, negali paaiškinti, gal nuėjus išsipirkti žemės reikėjo patikslinti, kokiu tarybos sprendimu ji skirta (t. 1, b. l. 202). Iš Tauragės apskrities archyvo rašto matyti, kad 1992 m. Tauragės rajono apylinkės tarybos sesijų protokolų byloje Tauragės rajono Tauragės apylinkės Tarybos 1992 m. vasario 9 d. protokolo ir sprendimų nerasta (t.1, b. l. 22). Iš Tauragės rajono Tauragės seniūno 1991–1994 m. Tauragės rajono Tauragės apylinkės tarybos ir viršaičio nuolatinio saugojimo bylos matyti, kad 1992 m. Apylinkės tarybos sesijų protokolų chronologinės ribos yra tokios: pradėta 1992-04-01, baigta 1992-12-16 (t. 1, b. l. 105). Iš Tauragės rajono valdybos 1992-09-30 potvarkio Nr. 293 priedo Nr. 2 išrašo matyti, kad leista išsipirkti namų valdą L. K., Povilo (t. 1, b. l. 26–27). Iš 1992-10-20 mokėjimo pranešimo matyti, kad už žemės sklypą pagal įkainojimo aktą (t. 1, b. l. 28) ieškovui nustatyta sumokėti 11 025 talonus (t. 1, b. l. 29), minimą sumą ieškovas kaip avansą sumokėjo 2011-10-20 (t. 1, b. l. 30). Liudytojas V. J., buvęs minimo žemės sklypo įkainojimo komisijos pirmininkas, paaiškino, kad jis pasirašė ieškovui paskirtos žemės įkainojimo aktą. Kokio teisės akto pagrindu tai atliko, nežino, mano, kad tai būdavo atliekama pagal pateiktus potvarkius. Pagal pareigas jam nepriklausydavo tikrinti, ar žemės sklypas asmeniui paskirtas pagrįstai.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Apeliantas Klaipėdos apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Apeliantas prašymą bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl jam turėtų būti sudaryta galimybė pasisakyti dėl įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nepriklausomai nuo teismo posėdžio formos (žodinio ar rašytinio proceso tvarka) byla yra nagrinėjama iš esmės, t. y. taip, kaip įstatymas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (apimtis). Poreikis apeliacinėje instancijoje nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka gali kilti dėl to, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrų faktinių aplinkybių nenustatė (neišsiaiškino), nors jos galėtų būti reikšmingos ginčo išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, apelianto manymu, netinkamai įvertino įrodymus, nesuponuoja išvados dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme; apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus (iš jų – dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme), turi galimybę nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, ir tokiam vertinimui atlikti nėra būtinas žodinis nagrinėjimas.
Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų nėra pateikta, todėl teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas, todėl šis prašymas atmestinas.
Dėl ieškinio senaties termino
Pažymėtina, jog apeliantas pagrindiniu reikalavimu prašo pripažinti 0,25 ha žemės sklypo, esančio Taurų kaime (sklypo Nr. 16), Tauragės rajone, Tauragės apskrityje, pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp jo ir Tauragės rajono valdybos 1992 m. gruodžio 20 d., galiojančia, kiti reikalavimai yra išvestiniai. Aktualu pažymėti, kad ginčo sklype Tauragės apskrities viršininko administracijos 2005-04-25 sprendimu Nr. 77-12099 žemės sklypas, nors ir ne tos apimties, tačiau apimantis ir ginčo vietą, buvo grąžintas E. S. (t. 1, b. l. 37). Atsakovų akcentuojamame specialiajame įstatyme – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje - numatytas 30 dienų terminas sprendimams apskųsti, yra skirtas sureglamentuoti administracinio individualaus pobūdžio akto apskundimo tvarką, kai tokį sprendimą skundžia asmuo, kuriam šis sprendimas (individualus teisės aktas) yra skirtas. Tokia išvada seka iš įstatyme formuluojamos apskundimo termino skaičiavimo tvarkos – per trisdešimt dienų nuo sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Kadangi apeliantas nėra subjektas, kuriam atitinkamu Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimu atkurta nuosavybės teisė į žemę, jam šis terminas nėra taikomas, ir, nesant nustatyto termino kreiptis į teismą kitiems asmenims, taikytinas bendrasis ieškinio senaties termino nustatymo kriterijus, o kadangi iš atitinkamų administracinių aktų atsirado civilinės teisės bei pareigos, laikytina, kad asmenys, kurių teises ar interesus tokie aktai pažeidžia, turi teisę pareikšti ieškinį per bendrąjį ieškinio senaties terminą, nustatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje, skaičiuojant jį nuo tada, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas praleido ieškinio senaties terminą savo pagrindiniam reikalavimui pareikšti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Apeliantas skunde nurodo, kad Apylinkės viršaitės 1992-03-12 potvarkis buvo parengtas remiantis 1992-02-09 Tauragės rajono Tauragės apylinkės Tarybos sprendimu ir tada jo nuomone buvo teisėtas. Akcentuotina, kad byloje buvo pateikti du potvarkiai, turintys tą pačią datą, tą patį numerį, abu buvo pasirašyti to paties asmens, tačiau potvarkių turinys (tekstas) skyrėsi. Viename potvarkyje duomenų apie tai, kad potvarkis priimtas remiantis Tarybos 1992-02-09 sprendimu, nebuvo visiškai, kitame potvarkyje toks tekstas jau buvo įrašytas. Esant minėtai situacijai pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir aiškinosi aplinkybes, susijusias su 1992-02-09 Tarybos sprendimu (buvo toks posėdis, ar ne). Remiantis byloje surinkta rašytine medžiaga, 1992 m. Tarybos posėdžiai vyko laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 16 d. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, 1992-02-09 Tarybos protokolo ir sprendimų nerasta, todėl ieškovo teiginys dėl tariamai teisėto žemės sklypo skyrimo pagrindo, t. y. esant Tauragės apylinkės Tarybos sprendimui, byloje įrodytas nebuvo, šis teiginys laikytinas nepagrįstu (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog sprendžiant klausimą, ar pagrįstai 1992 metais buvo paskirtas 0,25 ha žemės sklypas ieškovui, būtina nustatyti, ar jis paskirtas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsnio 4 punkte (Žin., 2001, Nr. 27-736) buvo nustatyta, kad tik apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus) ir rajono (apskrities) miesto tarybos sesijoje svarstomi ir sprendžiami žemės skyrimo juridiniams ir fiziniams asmenims įstatymo numatytais atvejais ir tvarka klausimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl individualios statybos“ 2.5. punkte buvo nustatyta, kad žemės sklypus individualiai gyvenamųjų namų statybai kaimo vietovėje galėjo paskirti apylinkės taryba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ numatė, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami piliečiams, kuriems iki šio nutarimo priėmimo dienos suteikti žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Jeigu tokio sklypo nuomininkas per vienerius metus nuo sklypo suteikimo naudotis dienos nepaklojo namo pamatų, šis sklypas jam neparduodamas, o sklypo naudojimo (nuomos) sutartis miesto (rajono) valdybos potvarkiu nutraukiama (4.1.2. punktas). Pagal šio nutarimo 10.6.1. punktą žemės sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti iki 1992 m. kovo 15 d. galėjo suteikti vietos savivaldybės sprendimu ta tvarka, kuri galiojo iki šio nutarimo priėmimo dienos.
Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis yra žemės sandoris. Ar iš jo atsirado civilinės teisės ir pareigos, sprendžiama pagal tai, ar šalys atliko veiksmus, nukreiptus civilinėms teisėms ir pareigoms sukurti, pakeisti ar panaikinti. Valstybinei žemei parduoti valstybei atstovaujanti institucija turi apibrėžti parduodamą valstybinės žemės sklypą kaip pardavimo sutarties objektą – kadastrinį vienetą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybinės žemės pirkimo–padavimo sutarčiai pripažinti galiojančia turi būti įvykdytas sąlygų visetas, t. y. parduodamos žemės sklypas turi būti apibrėžiamas, parengiamas jo planas, priimamas sprendimas dėl pardavimo, apmokama nustatyta kaina ir žemės sklypas turi būti naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2005). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad apeliantas neturi šio žemės sklypo plano, t. y. žemės sklypas jam nebuvo suformuotas ir apibrėžtas.
Apeliantas teigia, kad 1992 m. jam faktiškai buvo parduotas 0,25 ha žemės sklypas, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisako šią pirkimo–pardavimo sutartį įforminti. 1964 m. CK 58 straipsnyje buvo nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo metu galiojančio CK 6.309 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, žemės sklypas, kurio pirkimo–pardavimo sutartį apeliantas prašo patvirtinti teismo tvarka, nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisės tretiesiems asmenims atkurtos administracinių aktų pagrindu, kurie nepanaikinti, nenuginčyti ir galiojantys.
Pažymėtina ir tai, kad apeliantas ginčo žemės sklypo nenaudojo faktiškai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų perdavimo ir nuomos tvarkos" 4.1.2. punkte buvo numatyta, kad „jeigu tokio sklypo nuomininkas per vienerius metus nuo sklypo suteikimo naudotis dienos nepaklojo namo pamatų, šis sklypas jam neparduodamas, o sklypo naudojimo (nuomos) sutartis miesto (rajono) valdybos potvarkiu nutraukiama“. Be to, 1992-12-15 žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartyje, sudarytoje su apeliantu (statytoju), 2.1 punkte yra nustatyta, jog statytojas įsipareigoja pradėti individualią statybą per vienerius metus ir baigti ją per trejus metus nuo leidimo statybai išdavimo; laikoma, kad statyba pradėta paklojus pamatus ir baigta patvirtinus namo priėmimo naudoti aktą. Minėtos sutarties 3 punkte nustatyta, jog jeigu statytojas nevykdo šios sutarties sąlygų, ji laikoma nutraukta (t. 1, b. l. 51). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas būtų kreipęsis dėl leidimo statybai išdavimo, nors apeliantas teismo posėdžio metu ir minėjo, kad turėjo leidimą, tačiau jo nepateikė; nėra duomenų ir apie tai, kad apeliantas ginčo sklype statybas buvo pradėjęs, o tuo labiau apie tai, kad jas baigė. Negalima nepaminėti ir to, kad apeliantas ir pats žinojo, kad žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartis su juo bus nutraukta po 3 metų neįvykdžius sutarties sąlygos – nebaigus statybų. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad savo reikmėms naudojo ginčo žemės sklypą.
Apibendrindama anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog 1992 m. kovo 12 d. Tauragės rajono Tauragės apylinkės viršaitės potvarkis Nr. 98, kuriuo ieškovui skirtas 0,25 ha žemės sklypas individualiai statybai, priimtas pažeidžiant tuo metu galiojusių minėtų teisės aktų nuostatas, minėtas potvarkis nesukuria ieškovui teisės įsigyti žemės sklypą privatinėn nuosavybėn. Be to, ir pats apeliantas neatliko visų būtinų įstatymuose nustatytų veiksmų, nukreiptų civilinėms teisėms ir pareigoms sukurti, pakeisti ar panaikinti – pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti.
Dėl kitų apelianto argumentų kolegija nepasisako, nes šios bylos nagrinėjimui yra nereikšmingi arba ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aktualiomis byloje kilusiai teisinei situacijai spręsti teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovė V. G. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Juo prašo iš apelianto priteisti jos patirtas 400 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apelianto apeliacinio skundo procesinis sprendimas priimtas jo nenaudai. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 608278 patvirtina, kad 2012-01-26 atsakovė sumokėjo 400 Lt už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas. Esant tokiems įrodymams, tenkintinas atsakovės prašymas dėl 400 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą iš apelianto, priteisimo (CPK 98 straipsnis).
Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,
n u t a r i a :
Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš apelianto K. L. priteisti 400 Lt atsakovei V. G. teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė Aušra Maškevičienė
Kolegijos teisėjos Danguolė Martinavičienė
Erika Misiūnienė