Civilinė byla Nr. 2S-793-464/2011

Teisminio proceso Nr. 2-04-3-01229-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.5.; 119.5.

                                                                                    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. liepos 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Rivi“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Rivi“ ieškinį atsakovui UAB „Unigela“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,             

n u s t a t ė:

ieškovas UAB „Rivi“ 2010-06-17 dokumentinio proceso tvarka su ieškiniu (b.l. 1-8) kreipėsi į Vilniaus m. 4-ajį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Unigela“ 87 820 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1318 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2010-06-21 preliminariu sprendimu (b.l. 84-85) ieškovo reikalavimus patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 87 820 Lt sumą nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-06-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1318 Lt turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas UAB „Unigela“ 2010-07-22 pateikė prieštaravimus (b.l. 88-90) ir prašė panaikinti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010-06-21 preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2010-10-04 nutartimi (b.l. 116-117): 1) panaikino 2010-06-21 preliminarų sprendimą; 2) ieškinį paliko nenagrinėtą; 3) panaikino 2010-06-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų bei turtinių teisių, o jų nesant arba esant nepakankamai – piniginių lėšų areštą 87 820 Lt sumai; 4) grąžino ieškovui 1318 Lt žyminio mokesčio, sumokėto „Swedbank“, AB, 2010-06-14 įmokos mokėjimo kvitu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko nepranešęs teismui savo neatvykimo priežasties, apie posėdžio laiką ir vietą ieškovas buvo informuotas tinkamai, o dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose sprendimo už akių priėmimas nėra galimas.

Atsakovas UAB „Unigela“ atskiruoju skundu (b.l. 120-121) prašė panaikinti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010-10-04 nutarties dalį, kuria ieškovui grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis. Nurodė, kad ieškovui žyminis mokestis grąžintas nepagrįstai, kadangi, palikus ieškinį nenagrinėtu, žyminis mokestis gali būti grąžinamas tik kai yra CPK 296 str. 1 d. 3 – 4 p., 11 p. numatyti pagrindai. Kadangi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas kitu pagrindu (CPK 296 str. 1 d. 5 p.), ieškovas neturi teisės į žyminio mokesčio grąžinimą.

Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, 2010-11-03 nutartimi (b.l. 122-123) pasinaikino Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010-10-04 nutarties dalį, kuria ieškovui UAB „Rivi” grąžinta 1318 Lt žyminio mokesčio, sumokėto „Swedbank“, AB, 2010-06-14 įmokos mokėjimo kvitu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu dėl to, kad ieškovas (jo atstovas) dėl nepateisinamų priežasčių neatvyko į teismo posėdį (CPK 296 str. 1 d. 5 p.), nepatenka į aplinkybių (pagrindų), kurioms esant grąžinamas žyminis mokestis, sąrašą. Todėl pripažintino, jog 2010-10-04 nutartimi žyminis mokestis ieškovui UAB „Rivi” buvo grąžintas nepagrįstai.

Ieškovas UAB „Rivi“ atskiruoju skundu (b.l. 126-128) prašo panaikinti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010-11-03 nutartį ir grąžinti ieškovui sumokėtą 1318 Lt dydžio žyminį mokestį. Tvirtina, kad nors CPK 87 str. nurodytas sąrašas pagrindų, kada grąžinamas žyminis mokestis, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK Komentaru, kadangi šis teisės šaltinis yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nesivadovavo teismų praktika analogiškose bylose – Vilniaus apygardos teismo 2010-10-28 nutartimi c.b. 2S-1148-56/2010. Taigi pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio grąžinimą tuo atveju, kai byloje nėra priimtas galutinis sprendimas. Pažymi, kad žyminis mokestis yra mokestis valstybei už teismo darbą, vykdant teisingumo funkcijas. CPK nenumato tokios sankcijos, kaip žyminio mokesčio negrąžinimas, kuomet dėl ginčo nėra priimta galutinio sprendimo.

Atsakovas atsiliepimu (b.l. 131-133) prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010-11-03 nutartį palikti nepakeistą. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog teismas nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškuose bylose. Ieškovo nurodytos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamai civilinei bylai. Neatkvykimo į teismo posėdį pasekmės apima ir žyminio mokesčio negrąžinimą, kas iš esmės gali būti vertinama kaip sankcija už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 str.). Šis valstybės nustatytas mokestis mokamas už teismo darbą, vykdant teisingumą konkrečioje byloje. Kai teismas dėl tam tikrų priežasčių neatlieka savo pareigos įvykdyti teisingumą pagal žyminiu mokesčiu apmokėtą procesinį dokumentą, civilinio proceso įstatymo įtvirtinta sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo galimybė. CPK 87 str. nustatyti žyminio mokesčio grąžinimo pagrindai, esminės žyminio mokesčio grąžinimo tvarkos nuostatos, taip pat terminas kreiptis į teismą dėl jo sugrąžinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant žyminiu mokesčiu atlyginti valstybei dalį jos išlaidų teisingumui vykdyti, taip pat atsižvelgiant į apmokestinimo žyminiu mokesčiu ir šio mokesčio grąžinimo tikslus – vykdyti nesąžiningo bei neracionalaus bylinėjimosi prevenciją, skatinti šalis siekti taikaus ginčo išsprendimo, civilinio proceso įstatyme nustatytas ribotas pagrindų, kai sumokėtas žyminis mokestis gali būti grąžinamas, sąrašas (CPK 87 str. 1 d., 2 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2010-10-04 nutartimi (b.l. 116-117) apelianto (ieškovo) UAB „Rivi“ ieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi apelianto (ieškovo) atstovas neatvyko į teismo posėdį. Bylos duomenys patvirtina, kad apie teismo posėdžio vietą ir laiką apeliantui (ieškovui) ir jo atstovui buvo pranešta tinkamai (b.l. 112-113), teismui nepateikta duomenų, pateisinančių jo atstovo neatvykimą į teismo posėdį. Apeliantas prašo teismo grąžinti žyminį mokestį, sumokėtą paduodant ieškinį, kuris teismo paliktas nenagrinėtas CPK 296 str. 1 d. 5 p., 427 str. 1 d. pagrindu.

Kaip minėta, žyminio mokesčio grąžinimas, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, reglamentuojamas CPK 87 str. 1 d. 5 p. Šioje teisės normoje nenustatyta, kad žyminis mokestis grąžinamas visais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais. Priešingai, CPK 87 str. 1 d. 5 p. įtvirtinti konkretūs pagrindai, kuriais palikus ieškinį nenagrinėtą, įstatymo nustatyta galimybė žyminiam mokesčiui susigrąžinti: 1) kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka; 2) kai ieškinį padavė neveiksnus asmuo; 3) kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio. Taigi įstatymo nustatyta galimybė susigrąžinti žyminį mokestį, kai ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 str. 1 d. 1 p., 2 p., 7 p. 8 p. pagrindais. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje 2010-11-03 nutartyje teisingai konstatavo, jog ieškinį palikus nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 5 p. pagrindu, pagal CPK 87 str. 1 d. 5 p. nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui grąžinti.

Apeliantas taip pat nurodo, kad yra pagrindas grąžinti žyminį mokestį pagal CPK 87 str. 1 d. 3 p., nes ieškinio palikimas nenagrinėtu yra jo grąžinimas be teismo sprendimo. CPK 87 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą, skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo. Teisėjų kolegija sutinka, kad bendrąja (plačiąja) prasme ieškinio palikimas nenagrinėto CPK 296 str. 1 d. 5 p. pagrindu reiškia, jog nepriimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Tačiau laikoma, jog ieškinys yra grąžinamas be sprendimo, kuomet ieškinį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu bei kai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 296 str. 1 d. 3-4, 11 p.). Žyminio mokesčio grąžinimą palikus ieškinį nenagrinėtą yra reglamentuojamas būtent CPK 87 str. 1 d. 5 p. nuostatomis, kuriame ir yra išvardyti konkretūs ieškinio palikimo nenagrinėtu atvejai, kai žyminis mokestis gali būti grąžinamas. Pripažinus, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu atvejai patenka ir į CPK 87 str. 1 d. 3 p. reglamentavimo sritį, netektų prasmės CPK 87 str. 1 d. 5 p.

Apeliantas taip pat teigia, jog CPK 87 str. nurodytas sąrašas pagrindų, kada grąžinamas žyminis mokestis, nėra baigtinis. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad gali būti teisinių situacijų, kai, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas ir CPK 87 str. 1 d. 5 p. neįvardytais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais (CPK 3 str. 6 d.). Tačiau tokias ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais, kurie nepatenka į CPK 87 str. 1 d. 5 p. išvardytų pagrindų žyminiam mokesčiui grąžinti sąrašą, žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas pagal CPK 87 str. 1 d. 3 p. ir jeigu dėl bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra ieškovo kaltės. Kada dėl tokios proceso baigties yra ieškovo kaltė, nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui pagal CPK 87 str. 1 d. 3 p. grąžinti ( CPK 3 str. 6 d.).

Esant tokiam nagrinėjamo šioje byloje klausimo teisiniam reguliavimui bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad ieškinio palikimą nenagrinėtu lėmė nepateisinamas CPK normų prasme apelianto pasyvus elgesys procese, teisėjų kolegija pripažįsta, kad toks elgesys gali būti traktuojamas kaip paties apelianto kaltė dėl būtent tokios šio civilinio proceso baigties.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto skundo argumentas, kad bylos iš esmės neišnagrinėjus, ieškovui nesuteikta viešųjų paslaugų, už kurias buvo sumokėtas žyminis mokestis. Pažymėtina, jog pagal apelianto ieškinį buvo pradėtas civilinis procesas (b.l. 1-8), pirmosios instancijos teismas nagrinėjo apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šiuo klausimu priėmė nutartį (b.l. 82-83), taip pat civilinėje byloje buvo priimtas preliminarus sprendimas (b.l. 84-85), išspręsti atsakovo prieštaravimų (b.l. 88-90) ir apelianto atsiliepimo į prieštaravimus (b.l. 104-108) priėmimo klausimai, paskirtas teismo posėdis (b.l. 115). Esant nurodytoms aplinkybėms, tokie apelianto atskirojo skundo argumentai atmestini kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsti.

Apelianto argumentai, kad žyminio mokesčio negrąžinimas nagrinėjamoje situacijoje reikštų baudą už neatvykimą į teismo posėdį, taip pat atmestini. Baudos gali būti taikomos tik įstatymo nustatytais atvejais ir tik įstatymo nustatyto dydžio (CPK 106 str.). Tačiau žyminio mokesčio negrąžinimas, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas CPK 296 str. 1 d. 5 p. pagrindu, yra ne įstatymo leidėjo nustatyta konkreti sankcija (bauda), bet vienas iš šalies netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis neigiamų padarinių.

Nurodytais motyvais darytina išvada, kad apeliantas neturi teisinio pagrindo reikalauti grąžinti jam šioje byloje sumokėtą žyminį mokestį. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas, formuodami teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis c.b. 3K-3-215/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2009-01-22 nutartis c.b. 2-45/2009). Todėl tokie atskirojo skundo argumentai, kad žyminio mokesčio grąžinimo klausimą išsprendęs pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, atmestini kaip nepagrįsti, juo labiau, kad precedentų konkurencijos atveju (t.y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose ar situacijose priimti teismų procesiniai sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu.

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 7,05 Lt (b.l. 137) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „Rivi“ 7 (septynis) litų 5 centus dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė                                          Dalia Kačinskienė

Teisėjai                                                        Andrutė Kalinauskienė

                                                                      Virginijus Kairevičius