Administracinė byla Nr. eA-637-662/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01241-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 13.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sodrugestvo Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sodrugestvo Baltija“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė), dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Sodrugestvo Baltija“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Sodrugestvo Baltija“, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2016 m. rugpjūčio 16 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6KM19/32-0460S, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 1A-439 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2017 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. S-69 (7-24/2017).
2. Pareiškėjas nurodė, kad importo deklaracijoje Nr. 16LTKR2000IM00F241 gabenamą prekę „sojų rupiniai, skirti pašarų gamybai“ Bendrovė klasifikavo TARIC kodu 2304 00 00 00, tačiau paėmus prekės mėginį ir Muitinės laboratorijai atlikus tyrimą Kauno TM nusprendė pakeisti ginčo prekės TARIC kodą į 2309 90 96 90 ir priskaičiavo Bendrovei muito mokestį ir su juo susijusias sumas.
3. Pareiškėjas nesutiko su tokiu ginčo prekės klasifikavimu, skunde rėmėsi Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) 2304 00 00 pozicijos aprašymu, KN 2304 00 00 pozicijos paaiškinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (toliau – ir SS) paaiškinimų (toliau – ir HSEN‘s) 23.04 pozicijos paaiškinimais, TARIC kodo 2309 90 96 90 aprašymu, KN 23 skirsnio 1 pastaba, HSEN‘s 2309 pozicijos paaiškinimais ir jų pagrindu darė išvadą, kad deklaruota prekė teisingai kvalifikuota pagal KN 2304 00 00 kodą.
4. Pareiškėjas nurodė, kad MGK priimtame sprendime neišnagrinėjo visų pareiškėjo skundo argumentų ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Bendrovė skundą MGK motyvavo tuo, kad ginčo produktas yra gaunamas kaip kietosios liekanos po to, kai iš sojų pupelių yra išgaunamas sojų aliejus. Kietosios liekanos po sojų aliejaus ekstrahavimo klasifikuojamos KN 2304 pozicijoje, nes pilnai atitinka jos aprašymą. Ginčo prekė negali būti klasifikuojama KN 2309 pozicijoje, nes tai nėra skirtingų medžiagų mišinys – gamyboje naudojama vienintelė žaliava – sojų pupelės ir gaunami tik du produktai sojų aliejus ir kietosios liekanos. Ji taip pat nėra „galutinis produktas“, kuris galėtų būti klasifikuojamas KN 2309 pozicijoje. Teigė, kad šioje pozicijoje galima klasifikuoti tik prekes, kurios nėra niekur kitur klasifikuojamos. Pažymėjo, jog ginčo prekė pilnai atitinka KN 2304 poziciją ir galimai iš dalies KN 2309 pozicijos aprašymus.
5. Pareiškėjas teigė, jog MGK rėmėsi tik Muitinės laboratorijos pateikta išvada ir tyrimais ir suteikė Muitinės laboratorijos išvadai išimtinę įrodomąją galią, nors turėjo ją įvertinti taip, kaip ir visus byloje esančius įrodymus, t. y. pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
6. Nurodė, kad MGK be pagrindo ignoravo 2015 metais Muitinės priimtą sprendimą dėl produkto klasifikavimo KN 2304 pozicijoje. Bendrovės prekė kitose šalyse bei Lietuvos Respublikoje yra klasifikuojamos pagal kitą TARIC kodą nei šiuo atveju nustatė Muitinės laboratorija, todėl pareiškėjo įsitikinimu, yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamus sprendimus.
7. Pareiškėjas vertino, kad ginčo prekė negali būti klasifikuojama KN 2309 kodu ir dėl to, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog sojų aliejaus ekstrahavimo liekanos būtų praradę pagrindines savo pirmines savybes po to, kai fosfolipidinė emulsija buvo sugrąžinta prie visų kitų aliejaus ekstrahavimo liekanų. Deklaruotam produktui nebuvo atliekami jokie procesai, kurie pakeistų jo savybes iš esmės. Pažymėjo, kad tiek Muitinė, tiek MGK pripažino, kad ginčo produktas yra gaunamas nepridedant jokių pašalinių medžiagų. Aliejaus ekstrakcijos procese nėra papildomai pridedama jokių medžiagų, o tik sugrąžinamos atgal į vieną talpą medžiagos, kurios nuo pat pradžių buvo sojų pupelėse.
8. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą byloje.
9. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti.
10. Atsakovas nurodė, jog Bendrovė importuotą ginčo prekę klasifikavo KN 2304 pozicijoje, tačiau kadangi ginčo produktas nėra vien sojos pupelių aliejaus ekstrakcijos liekanos, bet jos dar buvo praturtintos lipidais, todėl negali būti klasifikuojamos šiuo kodu.
11. Atsakovas pažymėjo, kad Kauno TM, priimdama skundžiamą supaprastinto patikrinimo ataskaitą, įvertino pareiškėjo papildomai pateiktą gamybos technologinio proceso aprašymą ir nustatė, kad sojų pupelės daug kartų buvo ekstrahuojamos tirpikliu, kuris paskui buvo išgarinamas, ir tada gruzdinamos bei maišomos su hidrofosfolipido emulsija ir valomos vandeniu. Dėl tokio gamybos proceso yra gaunamas naujas produktas – sojos rupiniai, kurie yra praturtinti lipidais, ir jis negali būti priskirtas KN 2304 pozicijai. Atsakovas rėmėsi ESTT sprendime byloje Nr. C-144/15 pateiktu išaiškinimu, kad KN 2309 pozicijos tikslams sąvoka „produktai“ reiškia arba produktų apdorojimą arba mišinio su kitais komponentais gavimą. Norint produktą priskirti KN 2309 pozicijai, jis pirmiausia turi būti skirtas pašarams ir arba galutinai paruoštas, arba gautas sumaišius įvairias medžiagas. Ginčo produktas – pašarinės gruzdintos lipidais praturtintos sojų išspaudos, todėl jos skirtos pašarui.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti.
13. Kauno TM nurodė, jog KN 2304 pozicijoje klasifikuojamos sojų išspaudos, iš kurių išplauti riebalai ir daugiau jokių operacijų su jomis neatliekama, o KN 2309 pozicijoje yra klasifikuojamos perdirbtos sojų išspaudos, paruoštos kaip gyvūnų pašarai. Atsižvelgus į gabenamos prekės apdorojimo procesą, matyti, kad gamybos procese yra dviejų skirtingų produktų maišymo operacija, todėl lipidais praturtintos sojų pupelės turi būti klasifikuojamos KN 2309, o ne KN 2304 kodu.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš Rusijos Federacijos į Bendrijos muitų teritoriją importavo prekę, kurią deklaravo elektroninėje importo deklaracijoje (toliau – ir EID) Nr. 16LTKR2000IM00F241 kaip „sojos rupiniai, skirti pašarų gamybai, krovinys negranuliuotas“ TARIC kodu 2304 00 00 00. EID įforminimo metu buvo paimtas prekės – sojų išspaudų, praturtintų lipidais, mėginys, kuris buvo ištirtas Muitinės laboratorijoje, įforminus prekės klasifikavimo aktą Nr. 16K0154, kuriame prekė suklasifikuota TARIC kodu 2309 90 96 90. Kauno TM atliko supaprastintą mokestinį tyrimą ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. surašė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6KM19/32-0460S, kuria nusprendė pakeisti EID Nr. 16LTKR2000IM00F241 (2016 m. balandžio 25 d.) deklaruotą ginčo prekės TARIC kodą 2304 00 00 00 į TARIC kodą 2309 90 96 90 bei įregistruoti mokestinę prievolę muitinei: 24 888 Eur muito, 5 226 Eur importo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 3011 Eur baudos, 147 Eur muito delspinigių. Kauno TM supaprastinto patikrinimo ataskaitą pareiškėjas apskundė Departamentui, kuris 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1A-439 „Dėl UAB Sodrugestvo Baltija“ skundo“ patvirtino Kauno TM 2016 m. rugpjūčio 16 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6KM19/32-0460S. Departamento sprendimą pareiškėjas apskundė MGK, kuri 2017 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. S-69 (7-24/2017) „Dėl UAB „Sodrugestvo Baltija“ 2017 m. sausio 17 d. skundo“ patvirtino Departamento 2016 m. gruodžio 22 sprendimą Nr. 1A-439.
16. Teismas, nagrinėdamas ginčą, taikė 2015 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/1754, iš dalies keičiančio 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento Nr. 2658/87 „Dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo“ (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 2015/1754) I priedo (KN, 2016), nuostatas.
17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija tai, jog prekė turi būti deklaruota TARIC kodu 2304 00 00, kadangi produktas nėra sudarytas iš skirtingų medžiagų mišinio, fosfolipidai sudaro tik labai nedidelę dalį produkto masės, o pats produktas nėra praradęs pagrindines pirmines medžiagos savybes. Taip pat, kad MGK, priimdama ginčijamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi vien tik Muitinės laboratorijos išvada, nevertindama kitų įrodymų visumos.
18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktas nustato įrodymų leistinumo kriterijus tais atvejais, kai prekių klasifikavimui pagal TARIC nomenklatūrą yra reikalingas laboratorinis tyrimas, t. y. specialiomis žiniomis pagrįsta išvada. Taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes išvadomis.
19. Teismas nustatė, kad Kauno TM, pakeisdama TARIC kodą, rėmėsi šia įrodomąja medžiaga: Muitinės laboratorijos 2016 m. gegužės 17 d. tyrimo protokolu Nr. 16MLT0734, EID muitinio įforminimo metu pateiktu kokybės ir saugumo pažymėjimu Nr. 5226, standartu GOST P53799-2010 bei pareiškėjo pateiktu gamybos proceso aprašymu, taip pat Kauno TM atsižvelgė į ESTT 2016 m. kovo 3 d. sprendime byloje Nr. C-144/15 pateiktus išaiškinimus.
20. Kaip matyti iš muitinės laboratorijos 2016 m. gegužės 17 d. tyrimo protokolo Nr. 16MLT0734, prekės mėginio tarifinis klasifikavimas atliktas vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 2015/1754, iš dalies keičiančiu Tarybos Reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (KN, 2016). Prekė klasifikuota remiantis Bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skirsnių, pozicijų, subpozicijų pastabomis, HSEN‘s (2012 m.), Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (OL C 76/01, 2015). Muitinės laboratorijos tyrimo protokole nurodyta, kad produkte yra 47,5 proc. masės baltymų, drėgmės – 10,86 proc. masės, riebalų – 2,55 proc. masės, cukrų (fruktozės, gliukozės, sacharozės, maltozės, laktozės) ir krakmolo yra žemiau aptikimo ribos. Pareiškėjas laboratorinio tyrimo metu nustatytų produkto parametrų neginčijo.
21. EID muitinio įforminimo metu pateiktame kokybės ir saugumo pažymėjime nurodyta, kad tai yra pašariniai gruzdinti sojų rupiniai (tipas: baltyminiai, papildyti riebalais), produktas atitinka standarto GOST P53799-2010 reikalavimus. Šis standartas apima du tipus sojų išspaudų: nepraturtintų lipidais (markės: bazinė; su standartiniu baltymų kiekiu; su dideliu baltymų kiekiu) ir praturtintų lipidais (markės: bazinė, praturtinta lipidais; su standartiniu baltymų kiekiu, praturtinta lipidais; su dideliu baltymų kiekiu, praturtinta lipidais). Nepraturtintų lipidais sojų išspaudų sudėtyje riebalai sudaro 0,5–2,0 proc. imtinai masės, o praturtintų lipidais atveju – 2,0–4,0 proc. masės. Laboratorinio tyrimo duomenimis, pareiškėjo deklaruoto produkto sudėtyje yra 2,5 proc. riebalų, kas atitinka standarte GOST P53799-2010 aprašytą praturtintų lipidais sojų išspaudų sąvoką.
22. HSEN‘s 2304 pozicijos aiškinamojoje pastaboje nustatyta, kad šioje pozicijoje klasifikuojamos išspaudos ir kitos liekanos, susidariusios suskystintu ekstrakcijos būdu (naudojant tirpiklius) ekstrahavus aliejų iš sojų pupelių ar likusios presuose arba rotaciniuose sraigtiniuose presuose. Taigi, KN 2304 pozicija apima tik produktus, kurie tiesiogiai lieka po ekstrakcijos proceso.
23. Pagal KN 23 skirsnio 1 pastabą 2309 pozicijai priskiriami produktai, naudojami gyvūnams šerti, nenurodyti kitoje vietoje, pagaminti apdorojant augalines arba gyvūnines medžiagas tokiu mastu, kad jie yra praradę pagrindines pirminės medžiagos savybes, išskyrus augalines atliekas, augalines liekanas ir šalutinius tokio apdorojimo produktus. HSEN‘s 2309 pozicijos aiškinamojoje pastaboje nustatyta, kad prie šios pozicijos priskiriami pašarai su melasos ar cukraus priedais ir pašarai, pagaminti iš kelių maistinių medžiagų mišinio, skirti: <...> 2) žemės ūkyje pagamintam pašarui papildyti tam tikromis organinėmis ar neorganinėmis medžiagomis (papildomas pašaras) arba 3) naudoti gaminant visaverčius ar papildomus pašarus“.
24. Iš ESTT praktikos matyti, kad „produktas“ pagal KN 2309 poziciją suprantamas kaip apdorotas produktas arba medžiagų mišinys. Kad produktą būtų galima priskirti prie KN 2309 pozicijos, jis turi būti naudojamas gyvūnų pašarams ir būti visiškai apdorotas arba gautas sumaišius įvairias medžiagas (žr., pvz., ESTT sprendimą byloje Nr. C-144/15, 36 p.). Taigi, pagal šį išaiškinimą 2309 pozicijoje gali būti klasifikuojamos ir prekės, pagamintos iš vienos žaliavos (šiuo atveju tai sojų pupelės), o esminiais kriterijais yra tai, kad prekės turi būti skirtos gyvūnų pašarams ir būti visiškai apdorotos arba gautos sumaišius įvairias medžiagas.
25. Teismas vertino, kad pareiškėjo aprašytas sojų pupelių perdirbimo procesas, leidžia daryti išvadą, kad EID deklaruotas produktas – „sojos rupiniai, skirti pašarų gamybai, krovinys negranuliuotas“ – negali būti laikomas produktu, likusiu tiesiogiai po aliejaus ekstrakcijos proceso, kaip jis suprantamas pagal KN 2304 poziciją, kadangi antrajame gamybos etape vyksta tolesnis perdirbimas, t. y. po aliejaus išspaudimo, sojos pupelių kietosios liekanos yra papildomai gruzdinamos (iki + 150 ? C) ir praturtinamos lipidais, likusiais po aliejaus pirminio apdorojimo proceso (po aliejaus distiliacijos ir hidratacijos). Į sojų kietąsias liekanas (išspaudas) supilamas šalutinis produktas, gautas valant aliejų, o jį įmaišius į masę pagaminamas naujas produktas – išspaudų ir lipidų mišinys (praturtinti lipidais sojų rupiniai), skirtas gyvūnų pašarams. Produkto panaudojimo paskirtį patvirtina tiek muitinio įforminimo metu pateiktas veterinarinis sertifikatas, kuriame nurodyta, kad jis skirtas gyvulininkystei, tiek EID pateikta informacija, kad sojos rupiniai skirti pašarų gamybai. Po papildomo apdorojimo proceso (gruzdinimo ir praturtinimo lipidais) toks produktas taip pat negali būti laikomas išlaikiusiu pirmines medžiagos savybes.
26. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepagrįstai skunde rėmėsi HSEN‘s 2309 pozicijos paaiškinimų (a) dalimi, nurodydamas, kad lipidų kiekis bendroje produkto masėje neviršija 3 proc. ribos, todėl prekės klasifikavimui reikšmės neturi. Pažymėjo, kad nurodyti paaiškinimai yra susiję su produkto, kuris yra granulių ar medžiagų mišinio pavidalu, ir patvirtina apie rišančios medžiagos kiekį produkto masėje. Šiuo atveju, pareiškėjo deklaruotas produktas nepriskirtinas šiai kategorijai. Teismas priėjo išvadą, kad Kauno TM EID deklaruotą produktą pagrįstai perklasifikavo į KN 2309 poziciją, nes jis yra apdorotas, skirtas gyvūnų pašarams.
27. Teismas nurodė, jog byloje pateiktos pareiškėjo ekspertų išvados dėl sojos rupinių klasifikavimo KN 2304 kodu negali paneigti Muitinės laboratorijos ir Kauno TM supaprastino patikrinimo ataskaitos išvadų, kadangi neatitinka Taisyklių 6 punkte įrodymų leistinumo kriterijų. Aplinkybė, kad analogiškas produktas 2015 m. buvo klasifikuotas KN 2304 pozicijoje, taip pat nepaneigia Kauno TM išvadų dėl taikytino KN kodo.
28. Kauno TM supaprastino patikrinimo ataskaitoje pakeisdama prekės KN kodą, vadovavosi ne tik Muitinės laboratorijos išvadomis, pareiškėjo muitinio įforminimo metu pateiktais dokumentais ir paaiškinimais, bet ir ESTT 2016 m. kovo 3 d. sprendime byloje Nr. C-144/15 pateiktais išaiškinimais dėl KN 2304, 2308 ir 2309 pozicijų taikymo, todėl teismas vertino, jog Kauno TM, Departamento ir MGK ištirtos ginčui aktualios aplinkybės, jų įvertinimas ginčo sprendimuose atitinka ESTT minėtoje byloje nurodytą teisės aktų aiškinimą.
29. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, atsižvelgė į šios bylos aplinkybes bei sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis į ESTT, kadangi teismui nekyla abejonių dėl šioje byloje taikytinų Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo.
30. Teismas konstatavo, kad Kauno TM, Departamentas ir MGK tinkamai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė mokestinės prievolės atsiradimui reikšmingas aplinkybes, įvertino pateiktus įrodymus bei priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.
III.
31. Pareiškėjas UAB „Sodrugestvo Baltija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, MGK 2017 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. S-69 (7-24/2017), Departamento 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 1A-439 ir Kauno TM 2016 m. rugpjūčio 16 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6KM19/32-0460S. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
32. Be to, pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą prijungti papildomus įrodymus: ES Sprendimą dėl privalomosios tarifinės informacijos, reg. Nr. DEBTI-35287/18-1 (2018 m. lapkričio 19 d.) ir pareiškėjo prašymą priimti sprendimą dėl privalomosios tarifinės informacijos (2018 m. liepos 5 d.); privalomąją tarifinę informaciją PVM tikslais (2018 m. liepos 18 d.) ir prašymą suteikti neprivalomąją tarifinę informaciją PVM tikslais (2018 m. kovo 23 d.); Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslinio ekspertinio tyrimo ataskaitą (2018 m. balandžio 16 d.); Rusijos Federacijos išankstinį sprendimą dėl prekių klasifikavimo Nr. RU/10200/18/0020 ir Nr. RU/10200/18/0021; Sekargas-Kalinigrad Ltd. 2016 m. liepos 27 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 193/16SSK vertimą į lietuvių kalbą; Latvijos Respublikos rajono administracinio teismo Rygos teismo rūmų 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą su vertimu į lietuvių kalbą.
33. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
33.1. Teismas klaidingai taikė ESTT praktiką, kas lėmė netinkamą Reglamento (ES) Nr. 2015/1754 taikymą ir KN 2304 ir KN 2309 kodų aiškinimą. Teismas, vadovaudamasis ESTT sprendime byloje Nr. C-144/15 pateiktais išaiškinimais, rėmėsi atskiru sprendimo punktu (36 p.), tačiau nevertino teisiškai reikšmingų išaiškinimų dėl klasifikavimo, pateiktų kituose šio sprendimo punktuose.
33.2. Teismas netinkamai aiškino byloje esančius įrodymus ir ESTT sprendime pateiktus išaiškinimus, kas lėmė neteisingas išvadas dėl prekių priskyrimo KN 2309 kodui. ESTT sprendime byloje Nr. C-144/15 išaiškinta, kad iš sojų rupinių pagaminus naują produktą – sojų baltymų koncentratą – jam turi būti taikomas jau KN 2309 kodas. Nagrinėjamos bylos atveju, perdirbant sojų rupinius nėra gaminamas naujas produktas (kaip būtų gaminant baltymų koncentratą), kurio savybės esmingai skirtųsi nuo sojų pupelių kietųjų liekanų, gautų po ekstrakcijos proceso, t. y. po džiovinimo ir skrudinimo etapo nėra pagaminamas naujas produktas. Byloje nėra įrodymų, kad sojos rupinių skrudinimas, per se, yra perdirbimo veiksmas, kuris esmingai pakeičia sojos rupinių charakteristikas ir sukuria naują produktą bei sudaro pagrindą klasifikuoti prekę kitoje pozicijoje nei KN 2304. Mokesčių administratorius vertino, jog tik lipidų grąžinimas į sojos rupinius sąlygoja kodo pasikeitimą iš KN 2304 į KN 2309. Tačiau lipidų grąžinimas į sojos rupinius, sojos rupinių skrudinimas nepakeitė esminių sojos rupinių pirminių charakteristikų ir nesuteikė jiems naujos (kitos) specifinės paskirties, todėl šie gamybos proceso veiksmai negali sąlygoti prekių priskyrimo prie KN 2309 kodo. Priešingas aiškinimas prieštarautų Reglamento (ES) Nr. 2015/1754 23 skirsnio 1 pastabai.
33.3. Teismas netinkamai vertino teisiškai reikšmingus kriterijus produkto klasifikavimui KN 2304 pozicijoje. Prekės panaudojimo gyvūnų pašarams paskirtį teismas vertino kaip esminį pagrindą prekę klasifikuoti KN 2309 kodu. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, KN 2304 kodu gali būti klasifikuojami sojų rupiniai, kurie skirti gyvūnų pašarams. Tuo tarpu produktai klasifikuojami KN 2309 kodu, yra specialiai pagamintas pašaras gyvūnams ir nėra augalinė atlieka, augalinė liekana ir šalutinis tokio apdorojimo produktas. Be to, teismas, aiškindamas KN 23 skirsnio pozicijas ir atmesdamas prekių priskyrimą KN 2304 pozicijai, netinkamai taikė Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisykles. KN 2304 pozicijos pavadinimas atitinka ginčo prekės pavadinimą ir ši pozicija apima gyvūnų pašarus, todėl 1 taisyklės taikymas yra pakankamas prekės suklasifikavimui. Taikant KN aiškinimo 3 taisyklės (a) punktą, pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, lyginant su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau. Vertinant, jog visos KN 23 skirsnio prekės gali būti naudojamos kaip gyvūnų parašai, KN 2304 tiksliau aprašo prekę (kietos sojos pupelių aliejaus ekstrahavimo liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos) nei KN 2309 (produktai, naudojami gyvūnų pašarams). Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog KN 2304 kodu klasifikuojama tik tiesiogiai po aliejaus ekstrakcijos proceso gauta medžiaga. Tokiu aiškinimu teismas paneigė bet kokią galimybę šias gamybos liekanas neesmingai perdirbti ar apdoroti, siekiant pagaminti galutinį produktą – sojų rupinius (kietąsias atliekas).
33.4. Teismas klaidingai taikė KN aiškinimo 3 taisyklės (a) punktą. Teismas aiškindamas šią taisyklę, sugretino skirtingo lygio pozicijas, taip pažeisdamas KN aiškinimo 6 taisyklę. Tai reiškia, kad taikant KN aiškinimo 3 taisyklės (a) punktą, tarpusavyje galima gretinti tik to paties lygio subpozicijas. Teismas KN 2304 poziciją sugretino su ketvirtojo lygio subpozicija KN 2309 90 96 „kiti“, taigi, buvo pažeista KN aiškinimo 6 taisyklė, kas lėmė netinkamą Reglamento (ES) Nr. 2015/1751 I skyriaus (A) 3 (a) punkto taikymą ir klaidingą produkto klasifikavimą.
33.5. Teismas klaidingai aiškino GOST standartą. Pirma, GOST standartai nėra sukurti tarifinio klasifikavimo tikslams, jie naudojami gamybos techniniams ir prekės saugumo parametrams apibrėžti, todėl GOST standarte pateiktos charakteristikos negali būti juridiniu pagrindu priskirti produktą KN 2309 kodui. Šią aplinkybę patvirtina Pasaulinės muitinės organizacijos akredituoto eksperto 2016 m. spalio 24 d. išvadoje Nr. 01/10-17 pateikti išaiškinimai. Antra, riebalų kiekio dalis ir grąžinamų fosfolipidų dalis neturi įtakos produkto teisiniam klasifikavimui ir nekeičia esminių produkto savybių. Teismas klaidingai vertino riebalų kiekio priežastis ir jų įtaką produkto muitiniam klasifikavimui.
33.6. Teismas klaidingai vertino gamybos procesą. Sąvokas aliejaus išspaudimas ir ekstrakcija teismas klaidingai vartoja kaip sinonimus. KN 2304 pozicijoje klasifikuojamos kietosios liekanos gautos būtent po aliejaus ekstrakcijos proceso pabaigos, t. y. po visų aliejaus išgavimo etapų pabaigos. KN 2304 aprašyme nenurodyta, kokiu būdu spaudžiamas aliejus, todėl preso arba tirpiklio naudojimas prekėms nereiškia, kad jos negali būti klasifikuojamos KN 2304 kodu. KN 2304 apima kietąsias liekanas (rupinius) likusius inter alia (be kita ko) po aliejaus išspaudimo naudojant tirpiklius (HSEN‘s 2017, paaiškinimai dėl KN 2304). Gaminant ginčo produktą pirmajame etape yra atliekamas paprastas pupelių spaudimas presu, o vėliau aliejaus išgavimas tęsiamas naudojant tirpiklius. Taigi, teismas klaidingai aiškina KN 2304 turinį teigdamas, kad gruzdinimas ir fosfolipidų sugrąžinimas į kitas liekanas yra procesai, atliekami po aliejaus ekstrakcijos pabaigos.
33.7. Teismas darė neteisingą išvadą, kad produktas neišlaikė pirminių savo savybių. Sojos rupinių gruzdinimas yra vientisos rupinių gamybos technologijos dalis ir be šių veiksmų negali būti pagaminti rupiniai. Bendrovės pateikti įrodymai patvirtino, kad nei gruzdinimo procesas, nei fosfolipidų grąžinimas nepakeitė produkto esminių savybių ar naudojimo paskirties. Muitinės laboratorijos ataskaita nepateikia duomenų apie produkto esminių savybių pasikeitimą perdirbimo procese. Taigi, teismas nustatė aplinkybes, kurių Muitinė neįrodinėjo ir kurių nepatvirtino byloje surinkti įrodymai, todėl apribojo Bendrovės teises į teisingą teismą bei pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10, 56, 86, 87 straipsnių nuostatas.
33.8. Teismas klaidingai taikė HSEN‘s 2309 pozicijos paaiškinimų (a) dalį. Neteisinga teismo pozicija, kad pareiškėjas nepagrįstai skunde remiasi HSEN‘s 2309 pozicijos paaiškinimų (a) dalimi, nurodydamas, kad lipidų kiekis bendroje produkto masėje neviršija 3 proc. ribos, todėl prekės klasifikavimui reikšmės neturi. Teismas pasisakė tik dėl vieno pareiškėjo argumento, ignoruodamas kitus labiau svarbius argumentus. Be to, pareiškėjas buvo nurodęs, jog ESTT WÜNSCHE byloje yra išaiškinęs, kad klasifikuojant produktus, įeinančius į pašarų sudėtį, reikia atsižvelgti tik į tokius produktus, kurių yra pakankamas kiekis ir kurie turi žymią įtaką, o antraeilių ar nežymių komponentų reikia nevertinti. Taip pat teismas ignoravo Generalinio advokato nuomonėje Henck byloje pateiktą išaiškinimą, kad vertinant medžiagų mišinius reikia ignoruoti medžiagas, kurių kiekis yra nežymus. Be to, pareiškėjas teismui pateikė įrodymus (2016 m. spalio 3 d. eksperto T. L. QC konsultacija dėl prekių muitinio klasifikavimo, ataskaitos 13, 17 psl.), tačiau teismas šių įrodymų ir motyvų neįvertino pagal ABTĮ 86 straipsnio ir 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, o tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
33.9. Teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo pateiktų ekspertų išvadų ir kitų įrodymų ir nepagrįstai vadovavosi išimtinai Muitinės laboratorijos duomenimis. Muitinės laboratorijos tyrimo ataskaita dėl kokybinių rodiklių ir sudėties atitiktų įrodymo sąsajumo reikalavimus, jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 2015/1754 sąlygas kokybiniai parametrai yra teisiškai reikšmingas kriterijus prekės klasifikavimui. Tuo tarpu KN 2304, 2309 pozicijose prekės klasifikavimas nesiejamas su prekės sudėtinių medžiagų kiekiais ar proporcijomis. Jokie teisės aktai nesuteikia Muitinės laboratorijai kompetencijos vienašališkai klasifikuoti prekių ir Muitinės laboratorijos išdėstyta nuomonė, negali turėti išskirtinės įrodomosios galios. Be to, jeigu Muitinės laboratorijos ir Kauno TM supaprastino patikrinimo ataskaitos išvados dėl produkto klasifikavimo galėtų būti paneigtos tik kitos Muitinės laboratorijos išvadomis, tokiu atveju, nesant Lietuvoje kitos Muitinės laboratorijos, iš mokesčių mokėtojų būtų atimta teisė ginti savo teises teisme, kas prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo 8, 32, 36 straipsnių nuostatoms.
33.10. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Muitinės 2015 metais priimtą sprendimą ir 2015 metų Muitinės laboratorijos tyrimo ataskaitą. Būtent Muitinės priimti sprendimai dėl prekių klasifikavimo buvo paremti Muitinės laboratorijos ataskaita apie prekių tyrimus.
33.11. Teismas neatliko teismui priskirtos mokesčių administratoriaus veiksmų tinkamos kontrolės funkcijos, o padarytas įrodymų vertinimo pažeidimas turėjo esminės reikšmės neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų viseto, iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų analizės, jų neapibendrino, o savo išvadas grindė tik dalimi įrodymų bei pačios Muitinės procesiniuose dokumentuose ir sprendime padarytomis išvadomis, todėl pažeidė ABTĮ 57, 56 straipsnius bei nukrypo nuo apeliacinės instancijos teismo formuojamos praktikos. Teismo sprendime nenurodyta jokių argumentų, dėl ko dalis įrodymų buvo atmesti arba nevertinti, tuo pažeidžiant ABTĮ 81 straipsnį, 87 straipsnio 4 dalį. Byloje esančių dokumentų (patikrinimo ataskaitos, MGK sprendimo ištraukų) bei Departamento motyvų perrašymas į teismo sprendimą, neatlikus įrodymų analizės ir teisinio vertinimo, neatitinka sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei ABTĮ 86, 87 straipsnio 4 dalies nuostatų. Be to, teismo sprendime liko nepasisakyta dėl Bendrovės argumentų ir pateiktų įrodymų, taip pažeidžiant 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
34. Atsakovas Departamentas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
34.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų pirmosios instancijos teismo vertinimą, jog sojos rupinių skrudinimas per se yra perdirbimo veiksmas, kuris esmingai pakeičia sojos rupinių charakteristikas ir sukuria naują produktą. Bendrovės pateiktame Kokybės ir saugumo pažymėjime Nr. 5226 produktas yra įvardintas kaip „Pašariniai gruzdinti sojų rupiniai – baltyminiai, papildyti riebalais“. Tai yra ne išspaudos ar sojos pupelių aliejaus ekstrakcijos liekanos, kaip jos suprantamos pagal KN 2304 poziciją, o kaip šių liekanų produktas, gautas maišant jas su fosfolipidų emulsija, gruzdinant ir smulkinant. Be to, ginčo prekė nėra vien išspauda ar sojų pupelių ekstrakcijos liekana, nes buvo atliekamos papildomos jos apdirbimo operacijos.
34.2. Iš ESTT praktikos matyti, kad „produktas“ pagal KN 2309 poziciją suprantamas kaip apdorotas produktas arba medžiagų mišinys. Kad produktą būtų galimą priskirti prie 2309 pozicijos, jis turi būti naudojamas gyvūnų pašarams ir būti visiškai apdorotas arba gautas sumaišius įvairias medžiagas (2016 m. kovo 3 d. sprendimas byloje Nr. C-144/15, 36 punktas). Kokybės ir saugumo pažymėjime Nr. 5226 produktas taip pat yra įvardintas kaip „Pašariniai gruzdinti sojų rupiniai – baltyminiai, papildyti riebalais“. SS 2309 aiškinamojoje pastaboje irgi teigiama, kad prie šios pozicijos priskiriami būtent produktai, skirti gyvūnų pašarui papildyti baltymais.
34.3. Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad prekės gamintojas atlieka tam tikras operacijas, kas atitinka KN 2309 90 96 subpoziciją „kiti produktai, naudojami gyvūnų pašarams“. Prekės muitinio įforminimo metu pateiktame veterinariniame sertifikate patvirtinama, kad produktas yra skirtas gyvulininkystei.
34.4. Nesutiktina su pareiškėjo pozicija, jog atsižvelgiant į tai, kad lipidų grąžinimas į sojos rupinius, sojų rupinių skrudinimas nepakeitė esminių sojos rupinių pirminių charakteristikų ir nesuteikė jiems naujos (kitos) specifinės paskirties, todėl šie gamybos proceso veiksmai negali sąlygoti prekių priskyrimo prie KN 2309 kodo. Pagal KN 23 skirsnio 1 pastabą turi pasikeisti pagrindinės pirminės medžiagos, t. y. sojos pupelių savybės, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ginčo produktas (sojų rupiniai) laikytini praradusiais pirminės medžiagos (sojų pupelių) savybes.
34.5. KN 2309 pozicijai priskiriami produktai, naudojami ūkyje paruoštiems pašarams papildyti (subalansuoti, pašarų priedai), turintys gana didelį kurios nors vienos maistingosios medžiagos (pavyzdžiui, baltymų) kiekį (SS paaiškinimų 2309 pozicijos paaiškinimų (B) dalis, HSEN‘s, 2012). Ginčo prekės gamintojo UAB „Sodrugestvo-Soja“ pateiktas produkto aprašymas bei produkto apdorojimo paskirtis, taip pat rašytiniai paaiškinimai dėl gamybos technologinio proceso patvirtina Departamento poziciją, jog ginčo prekė yra tikslingai apdorotas produktas (skirtas gyvūnams šerti) ir nėra augalinė atlieka, augalinė liekana ir šalutinis tokio apdorojimo produktas. Pareiškėjo teiginiai, kad produktas nėra tinkamas tik gyvūnų pašarams ir gali būti naudojamas kitoms paskirtims (sodininkystei ir žmonių vartojimui), nepaneigia gamintojo pateiktos informacijos, kuri patvirtina, kad produktas gaminamas gyvulininkystei.
35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
35.1. Priešingai, nei yra teigiama apeliaciniame skunde, nustatant ginčo prekės klasifikaciją, nebuvo vadovautasi vien tik ESTT sprendimu byloje Nr. C-144/15.
35.2. Sutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad bendrovės importuotas produktas nebuvo perdirbtas tokiu mastu, kad būtų pasikeitusios jo esminės charakteristikos (vertinant produkto sudėties aspektu), tačiau pirmiausia turi būti vertinama Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 2304 pozicijos aiškinamoji pastaba. Pagal KN 2304 poziciją klasifikuojamos sojų pupelių išspaudos, iš kurių yra išskirti riebalai ir daugiau jokių kitų operacijų nėra atlikta, o Bendrovės importuotas produktas buvo praturtintas lipidais, todėl ginčo produkto klasifikavimas KN 2304 pozicijoje tapo nebegalimas.
35.3. Atsižvelgiant į KN 23 skirsnio 1 pastabą, 2309 pozicijos aiškinamąją pastabą, perdirbtos sojų išspaudos, paruoštos naudoti kaip gyvūnų pašarai, turi būti klasifikuojamos KN 2309 pozicijoje. Skirtumai taip KN 2304 ir KN 2309 pozicijose klasifikuojamų sojų išspaudų yra tokie: KN 2304 pozicijoje yra klasifikuojamos sojų išspaudos, iš kurių yra išplauti riebalai ir daugiau jokių operacijų nėra atlikta, o KN 2309 pozicijoje yra klasifikuojamos perdirbtos sojų išspaudos ir paruoštos kaip gyvūnų pašarai. Šiuo konkrečiu atveju būtent sojų pupelių išspaudų (liekanų) praturtinimas lipidais nulėmė prekės klasifikacijos pasikeitimą iš 2304 į 2309 KN poziciją, todėl nėra pagrindo vertinti, kad sojų pupelių išspaudų skrudinimas, džiovinimas ir vėsinimas nėra laikytini perdirbimo veiksmais, kurie darytų įtaką KN kodo pakeitimui iš 2304 į 2309.
35.4. Apeliacinio skundo teiginys, kad praturtinti lipidais sojos rupiniai (pirmasis produktas) neįgyja naujos panaudojimo paskirties, kurios neturėtų nepraturtinti lipidais rupiniai (antrasis produktas), yra neteisingas, kadangi pirmasis produktas įgyja aiškiai konkrečią vieną paskirtį – gyvūnų pašarai, kai tuo tarpu antrasis yra tik liekana, kurios panaudojimas yra įvairus (pvz., kuras, trąšos). Ekonomiškai būtų nenaudinga ir neracionalu praturtintus lipidais rupinius sudeginti ar panaudoti kaip trąšą.
35.5. Kauno TM neginčija importuoto produkto paskirties – gyvūnų pašarai (tą deklaravo ir pati Bendrovė EID 31 langelyje, tai nurodyta pridedamuose dokumentuose bei susijusio GOST standarto aprašyme) ir fakto, kad gyvūnų šėrimui tinkami produktai gali būti klasifikuojami ir KN 2304 pozicijoje, ir KN 2309 pozicijoje. Kauno TM taip pat neįrodinėja, kad tai yra savo prigimtimi skirtingų medžiagų mišinys, o teigia, kad tai yra jau nebe sojų išspaudos (tiesioginės aliejaus ekstrakcijos proceso liekanos), o gyvūnų pašarams papildyti skirtas baltymingas produktas, pagamintas iš sojų išspaudų ir jas praturtinančios papildomo gamybos proceso metu pridėtos lipidų turinčios emulsijos (Hydro sludge).
35.6. Skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė KN aiškinimo 3 taisyklės (a) punktą, yra neteisingas, nes šiuo konkrečiu atveju importuotos sojų išspaudos (rupiniai) po aliejaus ekstrakcijos iš sojų pupelių buvo papildomai apdorotos (skrudintos ir praturtintos lipidais) ir toks jų papildomas apdorojimas labiau tinkamas naudoti gyvūnų pašarams, o produktai, naudojami gyvūnų pašarams, tiksliausiai yra aprašyti KN 2309 pozicijoje.
35.7. Skundo teiginys, kad Muitinės laboratorijai nesuteikta kompetencija vienašališkai klasifikuoti prekes, yra nepagrįstas, nes UAB „Sodrugestvo Baltija“ EID Nr. 16KTKR2000IM00F241 muitinio įforminimo metu paimtos prekės – sojų išspaudų, praturtintų lipidais, mėginys buvo pateiktas Muitinės laboratorijai ištirti. Muitinės laboratorija, atlikusi ginčo prekės mėginio tyrimą, 2016 m. gegužės 17 d. surašė tyrimo protokolą Nr. 16MLT0734, kuriame nurodė, kad rekomenduojamas TARIC kodas yra 2309 90 96 90. Kauno TM 2016 m. gegužės 26 d. prekės klasifikavimo aktu Nr. 16K0154 produktas buvo suklasifikuotos TARIC kodu 2309 90 96 90, remiantis ne tik Muitinės laboratorijos 2016 m. gegužės 17 d. tyrimo protokolo Nr. 16MLT0734 duomenimis, bet ir KN 2309 90 96 subpozicijos paaiškinimu, pareiškėjo muitinio įforminimo metu pateikto Kokybės ir saugos pažymėjimo Nr. 5226 informacija apie produkto atitikimą standarto GOST P53799-2010 reikalavimams ir praturtinimą lipidais, taip pat įvertinus pareiškėjo pateiktą minėto produkto gamybos proceso schemą bei atsižvelgiant į ESTT 2016 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Nr. C-144/15.
35.8. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas sprendime teisingai vertino, kad pareiškėjas nepagrįstai skunde remiasi HSEN‘s 2309 pozicijos paaiškinimų (a) dalimi, kadangi lipidai, nepriklausomai nuo jų kiekio bendroje produkto masėje, nelaikytini rišančiąja medžiaga, apie kurią yra pasisakyta minėtų paaiškinimų (a) dalyje.
35.9. Tai, jog tą patį produktą, pagamintą to paties gamintojo, 2015 metais Muitinė suklasifikavo KN 2304 pozicijoje, neturi įtakos nagrinėjamo ginčo išsprendimui, nes atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 48 straipsnio nuostatas, norint įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumu, inter alia įsitikinti, kad prekės pateiktoje deklaracijoje yra suklasifikuotos teisingai, muitinė kiekvienu atveju turi teisę tikrinti deklaracijoje nurodytą prekę, imti jos pavyzdį ir pan., bei daryti išvadas dėl konkrečios deklaruotos prekės klasifikavimo teisingumo arba neteisingumo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno teritorinės muitinės 2016 m. rugpjūčio 16 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 6KM19/32-0460S, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 1A-439 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. S-69 (7-24/2017) teisėtumo ir pagrįstumo.
37. Šios bylos ginčo esmė – Bendrovės 2016 m. balandžio 25 d. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 16LTKR2000IM00F241 deklaruotų prekių „sojų rupiniai, skirti pašarų gamybai“ tarifinio klasifikavimo teisingumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas ginčo prekes deklaravo TARIC kodu 2304 00 00 00, tačiau Kauno TM nusprendė jį pakeisti į TARIC kodą 2309 90 96 90. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog šiuo atveju ginčo prekės buvo pagrįstai perklasifikuotos TARIC kodu 2309 90 96 90, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
38. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia argumentais dėl, jo manymu, teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo bei teisės aiškinimo ir taikymo. Tačiau ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, inter alia dėl aptariamų prekių sudėties, tarp bylos šalių iš esmės nėra. Šiuo atveju esminis ginčas vyksta dėl gamybos proceso, kurio metu gaunamos aptariamos prekės – sojų rupiniai, reikšmės pastarųjų prekių klasifikavimui. Kitaip tariant, ginčas iš esmės kilo dėl to, ar į sojos pupelių aliejaus ekstrahavimo metu gautas sojos pupelių išspaudas (po jų presavimo ir apdirbimo tirpikliu) grąžinus fosfolipidų emulsiją, kuri lieka išfiltravus po sojos pupelių presavimo ir apdirbimo tirpikliu išgautą aliejų, bei vėliau šį mišinį gruzdinant gauti sojų rupiniai gali būti klasifikuojami KN 2304 pozicijoje, ar jie turi būti klasifikuojami KN 2309 pozicijoje.
39. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
41. Aptartoje Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).
42. Įvertinus tai, kad pareiškėjas prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliaciniame skunde tinkamai nepagrindė, o be to, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, teisėjų kolegijos nuomone, šioje bylos proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
43. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
44. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muito tarifo, 2015 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/1754 (2016 m. versija), kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, nuostatos.
45. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klasifikuojant prekes pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklėmis. Remiantis pirmąja KN aiškinimo taisykle, skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis.
46. Iš nusistovėjusios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę, prekių tarifinę klasifikaciją lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatytas atsižvelgiant į šių prekių požymius ir objektyvias savybes, išvardytas KN pozicijos ir skyriaus ar skirsnio pastabose (žr., pvz., ESTT 2007 m. liepos 18 d. sprendimo Olicom A/S prieš Skatteministeriet, Nr. C-142/06, 16 p. ir jame nurodytą praktiką).
47. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad KN 2304 pozicijoje, pagal jos pavadinimą, klasifikuojamos „Išspaudos ir kitos kietos sojos pupelių aliejaus ekstrahavimo liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos“. Tuo tarpu KN 2309 pozicijoje – „Produktai, naudojami gyvūnų pašarams“. Pagal KN 23 skirsnio 1 pastabą, 2309 pozicijai priskiriami produktai, naudojami gyvūnams šerti, nenurodyti kitoje vietoje, pagaminti apdorojant augalines arba gyvūnines medžiagas tokiu mastu, kad jie yra praradę pagrindines pirminės medžiagos savybes, išskyrus augalines atliekas, augalines liekanas ir šalutinius tokio apdorojimo produktus. Taigi, iš minėtos pastabos matyti, kad KN 2309 pozicijai prekės gali būti priskiriamos, be kita ko, tik tuo atveju, jeigu jos nenurodytos kitoje vietoje, t. y. nėra klasifikuojamos kitoje pozicijoje. Todėl šiuo atveju pirmiausia svarbu nustatyti, ar ginčo prekės galėjo būti klasifikuojamos KN 2304 pozicijoje.
48. Vadovaujantis pirmąja KN aiškinimo taisykle, atsižvelgus į KN 2304 pozicijos pavadinimą, akcentuotina, kad esminis šioje pozicijoje klasifikuojamų prekių kriterijus yra tai, jog jos susidaro sojos pupelių aliejaus ekstrahavimo proceso metu kaip išspaudos ir kitos kietos šio proceso liekanos, taip pat jos gali būti papildomai apdorotos – maltos arba granuliuotos. Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (toliau – ir Suderinta sistema, SS) nomenklatūros, kuri, vadovaujantis 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo 1 straipsnio 2 dalimi, yra Kombinuotosios nomenklatūros dalis, paaiškinimuose dėl 2304 pozicijos nurodyta: „Prie šios pozicijos priskiriamos išspaudos ir kitos kietos sojos pupelių aliejaus ekstrakcijos liekanos, gautos spaudžiant, naudojant tirpiklius arba centrifuguojant. Šios liekanos yra visavertis gyvūnų pašaras“ (žr., pvz., ESTT 2016 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Staatssecretaris van Financi?n prieš Customs Support Holland BV, Nr. C‑144/15, 13 p.). Atsižvelgiant į tai ir į šioje byloje kilusio ginčo apimtį (žr. šio Sprendimo 37 punktą), visų pirma, reikia įvertinti, ar fosfolipidų emulsijos grąžinimas į sojos pupelių išspaudas ir šio mišinio gruzdinimas laikytini sojos pupelių aliejaus ekstrahavimo proceso dalimi.
49. Kaip matyti iš MGK byloje Nr. 7-24/2017 esančio ginčo prekės gamintojo UAB „Sodrugestvo-Soja“ pateikto trumpo sojų aliejaus (rupinių) gamybos ekstrakcijos būdu technologinio proceso aprašymo, šis procesas yra daugiapakopis, nenutrūkstamas ir uždaras, o vienintelė jo žaliava yra sojų pupelės. Išvalytos sojų pupelės gabenamos į rievėtus smulkinimo įrenginius, per kuriuos einančios pupelės suskaldomos ir sutraiškomos. Tuo pačiu metu nuo branduolio iš dalies atsilupa sojų pupelių apvalkalas. Atsilupę sojų pupelių lukštai separuojant oru atskiriami nuo bendro susmulkintų pupelių srauto ir tampa savarankišku pašarinės ir techninės paskirties produktu. Nuvalytos ir susmulkintos sojų pupelės patenka į vertikalųjį gruzdintuvą-kondicionierių, kur jos termiškai kondicionuojamos, kad įgautų reikiamą plastiškumą ir drėgmę. Po to sojų pupelės smulkinamos (suspaudžiamos) valcuojant iki žiedlapio formos dribsnių. Gauti žiedlapiai keliauja į ekspandavimo įrenginį, iš kurio išeina lengvai ekstrahuojamos granulės. Specialiame aparate (ekstraktoriuje) granulės daug kartų suvilgomos tirpikliu (heksanu) ir aliejaus kiekis jose pamažu sumažėja iki 0,6 proc. Gautas aliejaus ekstraktas (augalinis aliejus, tirpiklis ir kietosios ekstrahuojamos medžiagos dalelės) yra išgryninamas hidrocikloninų sistemoje ir perpumpuojamas į tirpiklio išgarinimo (distiliavimo) sistemą. Šią sistemą sudaro keli nuosekliai išdėstyti prietaisai, kuriuose šilumos ir vakuumo veikiamas tirpiklis pašalinamas iš aliejaus ekstrakto ir po kondensacijos grąžinamas į gamybą. Aliejus, iš kurio pašalintas tirpiklis, patenka į tolesnį apdorojimo etapą – atliekamas hidrinimas. Ekstrahuojant gautos nuriebalintos sojų granulės gabenamos į specialų daugiaaukštį vertikalųjį aparatą (džiovintuvą-vėsintuvą), kuriame, veikiant garais, pašalinamas tirpiklis. Šiame aparate ne tik visiškai išgarinamas tirpiklis iš medžiagos, bet ji dar ir specifiškai apdorojama karščiu – gruzdinama, tuo pat metu į džiovintuvą-vėsintuvą (į vieną jo vonią) teikiama hidratuojant aliejų susidaranti hidrafosfolipido emulsija, kuri maišoma, išgarinama ir džiovinama. Iš džiovintuvo-vėsintuvo, pasibaigus likutinio tirpiklio šalinimo, sumaišymo su hidrafosfolipido emulsija ir pakepinimo procesui, t. y. kietųjų atliekų homogenizacijai, išeina pašariniai, gruzdinti sojų pupelių rupiniai. Tirpiklio garai, susidarantys distiliacijos ir kepinimo sistemose, kondensuojami atvėsinant. Po to iš kondensuoto tirpiklio pašalinamas vanduo ir tirpiklis grąžinamas į ekstrakcijos procesą. Tokiu būdu tirpiklis daug kartų naudojamas technologiniame procese. Pabrėžtina, kad šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo dėl nurodyto technologinio proceso.
50. Taigi, nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo produktas – sojų rupiniai – gaunamas ne per atskirus su sojų aliejaus ekstrahavimu nesusijusius gamybos procesus, atliekamus tikslingai siekiant pagaminti šį produktą, o tik baigus visą sojų aliejaus ekstrahavimo procesą, būtent kaip šio proceso liekanos KN 2304 pozicijos prasme. Sojos pupelių išspaudos ir fosfolipidinė emulsija, iš kurių sudarytos ginčo prekės – sojų rupiniai, susidaro skirtinguose to paties sojų aliejaus ekstrahavimo proceso etapuose spaudžiant sojų pupeles ir naudojant tirpiklius, tam tikru metu jos yra laikinai atskiriamos, o vėliau vėl sumaišomos. Kitaip tariant, tiek sojos pupelių išspaudos, tiek fosfolipidinė emulsija susidaro sojos pupelių aliejaus ekstrahavimo proceso, kuris yra uždaras ir nenutrūkstamas, metu (tik skirtinguose etapuose) ir abi šios medžiagos yra išskiriamos iš sojos pupelių, kaip liekanos. Be to, iš minėto aprašymo matyti, kad gruzdinimas yra neatskiriamas sojos pupelių aliejaus ekstrahavimo proceso etapas, kurio metu, iš kietų sojos pupelių liekanų (sojos pupelių išspaudų, sumaišytų su fosfolipidine emulsija) galutinai pašalinus šiam procesui būtiną daugkartinio naudojimo tirpiklį (heksaną), jis grąžinamas į tolesnį gamybos procesą pakartotiniam naudojimui ekstrahuojant sojos pupelių aliejų. Todėl tai, kad tam tikrame sojų aliejaus ekstrahavimo proceso etape iš sojos pupelių laikinai yra atskiriamos sojos pupelių išspaudos ir fosfolipidinė emulsija, o vėlesniame etape jos vėl sumaišomos ir gruzdinamos, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo ginčo prekes eliminuoti iš KN 2304 pozicijos.
51. Kiek tai susiję su Muitinės laboratorijos 2016 m. gegužės 17 d. tyrimo protokolu Nr. 16MLT0734 ir jame pateikta išvada dėl ginčo prekės tarifinio klasifikavimo, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog prekių klasifikavimas atitinkamoje KN pozicijoje yra teisės taikymo veiksmas, tačiau tam tikrais atvejais, siekiant atitinkamą prekę tinkamai klasifikuoti, būtina turėti informaciją apie jos sudėtį ir (ar) kitus klasifikavimui reikšmingus prekės požymius (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2477-662/2016, Administracinė jurisprudencija Nr. 31, 2017; 2016 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1957-662/2016). Nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktas nustatė, kad taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.
52. Atitinkamai šiuo atveju Kauno TM, perklasifikuodama ginčo prekes, minėtu Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu iš esmės vadovavosi tuo aspektu, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog tyrimui pateikto ginčo produkto – sojų rupinių – sudėtyje yra 2,55 proc. riebalų. Atsižvelgiant į tai, tiek Kauno TM, tiek Departamentas sprendė, kad ginčo produktas yra specialiai praturtintas kitomis medžiagomis – lipidais (riebalais), ir tai vertino kaip produkto gamybą iš kelių skirtingų medžiagų mišinio, dėl ko pagamintas produktas, jų manymu, laikytinas praradusiu pirminės medžiagos savybes ir perdirbtu į kitą produktą – pašarus gyvūnams. Tačiau, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje keliamas teisės taikymo klausimas, o ginčo dėl aptariamo produkto – sojų rupinių – sudėties (įskaitant ir riebalų kiekį juose) nėra. Muitinės laboratorijos 2016 m. gegužės 17 d. tyrimo protokole Nr. 16MLT0734 išvada dėl rekomenduojamo ginčo prekių TARIC kodo 2309 90 96 90 iš esmės padaryta ne remiantis laboratorinio tyrimo metu nustatyta konkrečia prekės sudėtimi, kurios pareiškėjas ir neginčijo, bet dėl skirtingo sojos pupelių aliejaus ekstrahavimo proceso, kurio metu gaunamos aptariamos prekės – sojų rupiniai, aiškinimo ir jo reikšmės pastarųjų prekių tarifinio klasifikavimo kontekste. Todėl sprendžiant klausimą dėl ginčo prekių klasifikavimo KN 2304 pozicijoje, atsižvelgiant į Sprendimo 44 punkte nurodytus esminius šioje pozicijoje klasifikuojamų prekių kriterijus ir į tai, kad prekių klasifikavimas minėtoje pozicijoje nėra siejamas su konkrečiu jų sudėtyje esančių riebalų (lipidų) kiekiu ar su tuo susijusiomis specifinėmis prekės savybėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas Muitinės laboratorijos tyrimas šioje dalyje nėra aktualus ir minėtai Muitinės laboratorijos išvadai negali būti suteikiama Taisyklių 6 punkte nustatyta įrodomoji reikšmė. Taigi, Sprendimo 46 punkte išdėstytais argumentais nustačius, kad ginčo produktas – sojų rupiniai – gaunamas tik baigus visą sojų aliejaus ekstrahavimo procesą, būtent kaip šio proceso liekanos KN 2304 pozicijos prasme, o laikinas sojos pupelių išspaudų ir fosfolipidinės emulsijos atskyrimas tam tikrame sojų aliejaus ekstrahavimo proceso etape ir vėlesnis jų sumaišymas bei gruzdinimas nelaikytini atskiru su sojų aliejaus ekstrahavimu nesusijusiu gamybos procesu, šiuo konkrečiu atveju Muitinės laboratorijos 2016 m. gegužės 17 d. tyrimo protokolas Nr. 16MLT0734, sprendžiant dėl ginčo prekių klasifikavimo atitinkamoje KN pozicijoje, kaip teisės taikymo veiksmo, neturi esminės reikšmės ir savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo produktas – sojų rupiniai – negali būti klasifikuojamas KN 2304 pozicijoje.
53. Aplinkybė, kad aptariamas produktas gali būti naudojamas gyvūnų pašarams, nagrinėjamu atveju taip pat neeliminuoja galimybės jį klasifikuoti KN 2304 pozicijoje, kadangi ši pozicija nėra siejama su konkrečiais joje klasifikuotinų prekių panaudojimo tikslais. Be to, kaip minėta, pagal SS 2304 pozicijos aiškinamąją pastabą šioje pozicijoje klasifikuojami produktai yra visavertis gyvūnų pašaras, o Suderintos sistemos 23 skirsnio („Maisto pramonės liekanos ir atliekos; paruošti pašarai gyvūnams“) bendrosiose pastabose paaiškinama, kad šiame skirsnyje klasifikuojamos įvairios augalinių medžiagų, naudojamų maisto pramonėje, liekanos ir atliekos, taip pat tam tikri gyvūninės kilmės produktai; daugelis šių produktų dažniausiai naudojami gyvūnams šerti, atskirai arba sumaišyti su kitomis medžiagomis, nepriklausomai nuo to, kad kai kurie iš jų tinka vartoti žmonių maistui (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1238/2012). Dėl SS aiškinamųjų pastabų pridurtina, kad jos, nors ir neturi teisiškai privalomos galios, yra svarbi priemonė užtikrinant vienodą Bendrojo muitų tarifo taikymą ir jose pateikiama jam aiškinti reikiamos medžiagos (žr., pvz., ESTT 2009 m. birželio 18 d. sprendimo Kloosterboer Services BV prieš Inspecteur van de Belastingdienst/D. R., Nr. C‑173/08, 25 p. ir jame nurodytą praktiką; 2013 m. birželio 20 d. sprendimo Agroferm A/S prieš Ministeriet for Fødevarer, Landbrug og Fiskeri, Nr. C‑568/11, 28 p. ir jame nurodytą praktiką).
54. Teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad ESTT 2016 m. kovo 3 d. sprendime byloje Staatssecretaris van Financi?n prieš Customs Support Holland BV Nr. C-144/15, kuriuo, be kita ko, rėmėsi atsakovas, buvo nustatyta, jog toje byloje nagrinėtas produktas buvo gautas per atskirą vėlesnį procesą, skirtą baltymų koncentratui išgauti, per kurį iš sojų miltų (kaip sojos pupelių aliejaus ekstrakcijos liekanų, kaip jos suprantamos pagal KN 2304 poziciją) pašalinamos kai kurios jų sudedamosios dalys, tikslingai siekiant konkretaus zootechninio tikslo – gauti baltymų koncentratą, kurį, priešingai nei sojų miltus, galėtų įsisavinti maži veršeliai. Tačiau šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos.
55. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčo prekės – sojų rupiniai – klasifikuotinos KN 2304 pozicijoje. Pažymėtina, kad šios išvados pagrįstumą papildo ir bylos nagrinėjimo metu gauti duomenys apie Hanoverio centrinės muitinės (Vokietija) priimtą sprendimą dėl analogiškų prekių klasifikavimo KN 2304 00 00 subpozicijoje (Sprendimas dėl privalomosios tarifinės informacijos, reg. Nr. DEBTI-35287/18-1). Tai nustačiusi, teisėjų kolegija nebepasisako dėl argumentų, susijusių su šių prekių klasifikavimu KN 2309 pozicijoje (žr. šio Sprendimo 43 p.).
56. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalyje išdėstyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme tiriami tik tuo atveju, jeigu pastarasis teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tai reiškia, kad šalys administracinės bylos procese turi teisę teikti įrodymus, tačiau ši teisė ribojama nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Prašomas pridėti prie bylos procesinis sprendimas yra ne galutinis sprendimas (nėra įsiteisėjęs) byloje, todėl jo pridėjimas prie bylos nėra tikslingas. Atsižvelgiant į tai, UAB „Sodrugestvo Baltija“ su prašymu pateiktus įrodymus atsisakytina pridėti prie bylos ir juos tirti bei vertinti.
57. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Kauno teritorinės muitinės ataskaitą, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus teisėtais ir pagrįstais, netinkamai vertino bylos aplinkybes ir neteisingai taikė teisės normas, dėl to pareiškėjo UAB „Sodrugestvo Baltija“ apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. priimamas naujas sprendimas ir skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas naikinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sodrugestvo Baltija“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sodrugestvo Baltija“ skundą tenkinti. Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. S-69 (7-24/2017) „Dėl UAB „Sodrugestvo Baltija“ 2017-01-17 skundo“, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 1A-439 „Dėl UAB „Sodrugestvo Baltija“ skundo“ ir Kauno teritorinės muitinės 2016 m. rugpjūčio 16 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6KM19/32-0460S.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Dalia Višinskienė