Civilinė byla Nr. e2A-67-450/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00394-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10; 2.6.10.2.4.1; 2.6.11.6

                                                                (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. P. ir R. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimo ir 2022 m. rugsėjo 22 d. papildomo sprendimo, ieškovų V. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir R. K. ieškinį atsakovams R. P. ir S. P. dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Archkodas“, D. J. ir A. U..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai V. K. ir R. K. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti ieškovų bei atsakovų R. P. ir S. P. (toliau – ir atsakovai) 2013 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų 116 210 Eur turto kainą; priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų 147 485 Eur nuostolių atlyginimą, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovai nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – ir sutartis) jie nusipirko iš atsakovų už 116 210 Eur (401 250 Lt) žemės sklypą ir vienbutį gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas). Parduodamo namo baigtumas – 78 proc., t. y. buvo pamatai, sienos, stogo konstrukcija. Taigi, didžioji dalis gyvenamojo namo buvo pastatyta, bet nebuvo atlikta vidaus apdaila. Dėl to ieškovai, nusipirkę gyvenamąjį namą, atliko visą jo apdailą, sumontavo baldus, šviestuvus, buitinę techniką ir kt. Ieškovai sutvarkė aplinką: išlygino žemės sklypą, užsėjo jį veja, apsodino augalais; pastatė terasą ir vaikų žaidimo aikštelę.

3.       Atsakovai patikino ieškovus, kad gyvenamasis namas neturi trūkumų ar paslėptų defektų. Tačiau, praėjus pirmai gyvenimo gyvenamajame name žiemai, t. y. 2014 metų pavasarį, pradėjo smarkiai trūkinėti namo išorės fasadas ir vidaus atitvaros. Ieškovai įtrūkimus užglaistė ir uždažė, bet šie per kelis mėnesius vėl atsinaujino. Gyvenamojo namo konstrukcijų trūkumai nurodyti ieškovų pasamdyto eksperto Daliaus Kalibato vertinimo akte. Uždaroji akinė bendrovė (toliau – UAB) „Geomira“, 2018 m. spalio mėn., atlikusi ginčo sklypo geologinius ir geotechninius tyrimus, nurodė, kad namo pamatai remiasi į durpes ir piltinį gruntą, todėl yra nestabilūs ir veikiami didelės drėgmės neatlaiko viso gyvenamojo namo konstrukcijų, dėl to atsiranda fasado ir atitvarų įtrūkimų.

4.       Ieškovai teigė, kad, sudarant sutartį, gyvenamasis namas turėjo paslėptų esminių kokybės trūkumų, kurie yra neištaisomi. Dėl to ieškovai prašė teismo nutraukti su atsakovais sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovams už nekilnojamuosius daiktus sumokėtą kainą – 116 210 Eur.

5.       Ieškovai tvirtino, kad, nusipirkę gyvenamąjį namą, įrengė jį naudodami geriausias medžiagas, sumontavo baldus, buitinę techniką, sukūrė visas gyvenimui reikalingas sąlygas, savo jėgomis sutvarkė aplinką. Dėl to, tik nutraukus sutartį ir pritaikius restituciją, ieškovai nebūtų grąžinti į iki sutarties sudarymo buvusią padėtį. Ieškovams turi būti atlyginti nuostoliai, išreikšti suma, už kurią jie galėtų įsigyti tokį patį gyvenamąjį namą atitinkamoje vietoje (tokios pačios rinkos vertės). Ieškovų užsakymu UAB „Vertinimo partneriai“, atlikusi turto įvertinimą, atsižvelgė į gyvenamojo namo ir sklypo strateginę padėtį ir nustatė, kad sklypo ir namo rinkos vertė, nevertinant statybos defektų, yra 262 000 Eur. Nutraukus sutartį ir pritaikius restituciją, bet neatlyginus nuostolių, ieškovams būtų grąžinta tik 116 210 Eur. Todėl ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovų 145 790 Eur nuostolių atlyginimą – kainos skirtumą tarp gyvenamojo namo ir sklypo rinkos vertės bei kainos, kurią ieškovai sumokėjo už namą ir sklypą (262 000 Eur – 116 210 Eur).

6.       Ieškovai prašė teismo priteisti 1 695 Eur išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl patirto didelio streso ir emocinių išgyvenimų.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

 

7.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, nutraukė ieškovų ir atsakovų 2013 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė restituciją – priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 116 210 Eur turto kainą, priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 145 790 Eur nuostolių atlyginimą ir 1 695 Eur kitų nuostolių, susijusių su žalos įvertinimu, atlyginimą. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovai nusipirko iš atsakovų už 116 210 Eur (401 250 Lt) žemės sklypą ir 78 proc. baigtumo vienbutį gyvenamąjį namą. Pirkimo–pardavimo sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad namas ir žemės sklypas yra tinkami naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdžių ar esminių trūkumų, nėra paslėptų trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti pagal jų tikslinę paskirtį arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai, apie tuos trūkumus žinodami, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkę, arba nebūtų už juos tiek mokėję. Atsakovai veikė kaip profesionalūs statytojai, nekilnojamojo turto plėtotojai – verslininkai, kurie keitė žemės sklypo paskirtį ir jį padalijo į kelis žemės sklypus, juose projektavo ir statė ne vieną gyvenamąjį namą. Atsakovai pardavė ieškovams 78 proc. baigtumo namą be apdailos, todėl ieškovai po sutarties sudarymo atliko namo apdailą, sumontavo baldus, šviestuvus, buitinę techniką, sutvarkė aplinką.

9.       Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visetą, konstatavo, kad atsakovai pardavė ieškovams gyvenamąjį namą su trūkumais, kurie yra esminiai ir negali būti ištaisyti. Atsakovai statė namą neatlikę geologinių tyrimų, namo pamatai remiasi į durpes ir piltinį gruntą, todėl yra nestabilūs ir veikiami didelės drėgmės neatlaiko viso namo konstrukcijų. Gyvenamojo namo stogo ir sienų konstrukcijos neatitinka esminių statinio reikalavimų, namas yra nusėdęs (pakrypęs) dėl nepakankamų pamatų įrengimo, jo sienos daugybėje vietų sutrūkusios kiaurai, stogo konstrukcijos skečiasi ir laikosi tik dėl trosų, todėl pirkėjai turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą.

10.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalyje apibrėžti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus.

11.       Teismas nustatė, kad ieškovai pateikė pretenzijas atsakovams per garantinį laikotarpį – 2020 m. sausio 7 d. Ieškovai 2020 m. vasario 24 d. gavo atsakovų atsakymą, kad šie atsisako tenkinti pretenzijoje nurodytus ieškovų reikalavimus. Šalys 2018 metais bendradarbiavo, bandė ieškoti išeičių iš susidariusios padėties, todėl ieškovai, tik 2020 m. vasario 24 d. gavę atsakovų galutinį atsakymą, suprato, kad atsakovai atsisako prisiimti atsakomybę. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad ieškovai ieškinį pateikė nepraleidę sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino.

12.       Teismas pažymėjo, kad nutraukus sutartį bei taikius restituciją ieškovai nebūtų grąžinti į iki sutarties buvusią padėtį, kadangi įrengdami namą ir sutvarkydami aplinką jie patyrė dideles išlaidas. Nutraukus sutartį ieškovų padėtis turi būti tokia, kad ieškovai galėtų įsigyti gyvenamąjį būstą, analogišką nupirktam namui, jei jis nebūtų su defektais. Vadinasi, ieškovams atlyginami nuostoliai turi būti išreikšti tokia suma, už kurią jie galėtų įsigyti tokį pat gyvenamąjį namą atitinkamoje vietoje, t. y. tokios pat rinkos vertės.

13.       Teismas skyrė ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti, ją pavedė atlikti teismo ekspertei Daliai Aleknienei. Ekspertė pateikė išvadą, kad 2019 m. gruodžio 11 d. namų valdos – žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertė galėjo būti apie 185 800 Eur. Teismas, esant abiejų šalių prašymui, paskyrė dar vieną ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei ekspertizės atlikimo dieną nustatyti, darant prielaidą, kad namas neturi trūkumų. Teismo ekspertai Saulius Raslanas ir Vitalijus Stacevičius apskaičiavo namų valdos rinkos vertę 2022 m. sausio 18 d., atitinkamai 324 000 Eur ir 289 000 Eur. Teismas įvertino, kad abi vertės yra aiškiai didesnės nei ieškovų su ieškiniu pateiktame vertinime nurodyta turto vertė – 262 000 Eur, kurią priteisti prašo ieškovai. Teismas nusprendė, kad ieškovai ieškinyje nurodė pagrįstą ginčo turto vertę, ne didesnę nei tikroji, ir priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 145 790 Eur nuostolių atlyginimo (skirtumą tarp ginčo turto rinkos vertės bei ieškovų sumokėtos kainos (262 000 Eur – 116 210 Eur = 145 790 Eur).

14.       Teismas konstatavo, kad ieškovai patyrė 1 695 Eur nuostolių, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu: sumokėjo ekspertui 605 Eur už aktą Nr. 1 ir 300 Eur – už aktą Nr. 2; sumokėjo UAB „Geometra“ už paslaugas 290 Eur, UAB „Vertinimo partneriai“ 500 Eur už turto vertinimo paslaugas. Teismas priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 1 695 Eur nuostolių atlyginimą.

15.       Teismas atmetė ieškovų reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, nes nenustatė, kad ieškovų išgyvenimus sukėlė atsakovų tyčiniai veiksmai. Teismas padarė išvadą, kad daiktų kainos ir nuostolių atlyginimo priteisimas yra pakankami ieškovų dvasiniams praradimams kompensuoti.

16.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. papildomu sprendimu iš atsakovų S. P. ir R. P. ieškovams R. K. ir V. K. solidariai priteisė 5 proc. metines palūkanas nuo priteisto 263 695 Eur dydžio, skaičiuojant palūkanas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki jo visiško įvykdymo dienos.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

17.       Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams solidariai iš atsakovų priteista 146 290 Eur (145 790 Eur + 500 Eur = 146 290 Eur) nuostolių atlyginimo ir išspręsti klausimą iš esmės, atmesti šią ieškinio dalį; perskirstyti, sumažinant ieškovams iš atsakovų priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Teismas nepagrįstai priteisė ieškovams 145 790 Eur nuostolių atlyginimą. Teismas tokią  išvadą motyvavo tik tuo, kad ieškovai įrengė gyvenamąjį namą, sumontavo baldus, buitinę techniką, sutvarkė aplinką, išlygino žemę, užsėjo ją veja, apsodino augalais, pastatė šiltnamį ir terasą, vaikų žaidimo aikštelę, išklojo kiemą trinkelėmis. Ieškovai galėjo reikalauti tik tiesioginių su turto pagerinimu susijusių išlaidų atlyginimo, bet ieškovai tokio reikalavimo nereiškė. Ieškovų pasirinktas nuostolių apskaičiavimas pagal jų nurodytą principą neturi tiesioginio priežastinio ryšio su ieškovų nurodytomis tiesioginėmis išlaidomis, susijusiomis su turto tvarkymu. Todėl skundžiamo sprendimo motyvas, kad ieškovai patyrė neįrodinėtų tiesioginių išlaidų, nesudaro pagrindo ieškovams priteisti nuostolių atlyginimą pagal ieškinyje nurodytą principą.

17.2.                      Teisės aktuose nenustatyta galimybė dėl to paties pažeidimo – atsakovams pardavus namą su esminiais trūkumais – kartu prašyti taikyti du skirtingus teisių gynimo būdus: reikalauti nutraukti sutartį taikant dvišalę restituciją pagal CK 6.399 straipsnį ir 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą; papildomai reikalauti atlyginti nuostolius, prilyginant juos sumai, už kurią pagal sutartį įsigytas turtas galėtų būti parduotas rinkoje, darant prielaidą, kad jis be trūkumų.

17.3.                      Ieškovai reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo kildina iš bendrosios atsakovų pareigos elgtis protingai ir sąžiningai bei įvardija CK 6.245–6.251 straipsniuose numatytas bendrąsias žalos atlyginimo normas. Vis dėlto CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis iš visiško nuostolių atlyginimo principo – padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Dėl to nagrinėjamojoje byloje taikytina tik CK 6.334, 6.399 straipsniuose įtvirtinta pardavėjo atsakomybė.

17.4.                      CK 6.399 straipsnyje numatyta išimtis, kad nekilnojamojo daikto pirkėjas neturi teisės reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti kitu. Ieškovų reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą savo esme taip pat yra reikalavimas pakeisti namą tinkamos kokybės namu. Jie reikalauja sumokėti analogiško tinkamos kokybės namo vertę pinigais (namo natūra ekvivalentą pinigais), kuriuos įvardija kaip nuostolius. Toks reikalavimas pagal CK 6.399 straipsnį draudžiamas.

17.5.                      Ieškovų nurodytas nuostolių apskaičiavimo būdas neįtvirtintas teisės normose. CK nenumatyta pirkėjo teisė reikalauti negautų pajamų, kurias jis galbūt būtų gavęs pardavęs įsigytą daiktą, jeigu jis būtų kokybiškas, atlyginimo.

17.6.                      Ieškovų pasirinktas nuostolių apskaičiavimo būdas apima reikalavimą pašalinti namo trūkumus, nes įvertinti ir parduoti gyvenamąjį namą be trūkumų galima tik tuo atveju, jeigu trūkumai būtų pašalinti. Vadinasi, ieškovai pasirinkę vieną iš CK 6.399, 6.334 straipsniuose leistinų gynybos būdų – reikalauti atsisakyti sutarties ir taikyti dvišalę restituciją, už tą patį pažeidimą prašo taikyti dar vieną gynybos būdą – pašalinti namo trūkumus. Toks reikalavimas negalimas, nes ieškovai pirmuoju ieškinio reikalavimu pasirinko kitą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą teisių gynimo būdą.

17.7.                      CK 6.334 straipsnio 3 dalyje numatyta vienintelė galimybė, kuomet pirkėjas, pasinaudojęs vienu iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų gynimo būdų, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo – jeigu dėl paslėpto trūkumo daiktas žuvo, o pardavėjas apie tą trūkumą žinojo arba turėjo žinoti. Nagrinėjamoje byloje ši teisės norma netaikytina, nes daiktai nežuvo, sutarties sudarymo metu namas neturėjo trūkumų, atsakovai neklaidino ieškovų, nenuslėpė jokių aplinkybių. Taigi, nėra CK 6.334 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų reikalauti atlyginti nuostolius.

17.8.                      Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir prašomo priteisti nuostolių atlyginimo. Gyvenamojo namo su trūkumais pardavimas nėra tiesioginė priežastis, dėl kurios rinkoje beveik dvigubai išaugo turto, jeigu jis būtų be trūkumų, kaina. Pardavėjas negali būti atsakingas už per laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. sausio 18 d. objektyviai pasikeitusią (padidėjusią) nekilnojamojo turto rinkos kainą. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

17.9.                      Pagal ieškinyje nurodytas ieškinio ribas ir nuostolių nustatymo datą, galėjo būti įrodinėjami tik 2019 m. gruodžio 11 d. atsiradę nuostoliai. Dėl to teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktais apie 2022 m. sausio 18 d. turto rinkos kainą ir nustatė nepagrįsto dydžio nuostolius. Ieškovų pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta nepagrįsta turto vertė – 262 000 Eur. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Newsec valuations“ 2020 m. balandžio 27 d. išvada, kurioje nurodyta turto vertė – 189 000 Eur; ekspertės D. Aleknienės 2021 m. vasario 12 d. ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, turto vertė – 185 800 Eur; eksperto V. Stasevičiaus 2021 m. liepos 5 d. pakartotinės ekspertizės aktas, kuriame nurodyta turto vertė – 210 000 Eur; eksperto V. Raslano 2021 m. gegužės 25 d. pakartotinės ekspertizės aktas, kuriame nurodyta turto vertė – 233 800 Eur, vidurkis – 204 650 Eur. Ieškovai pripažino, kad atsakovai 2019 m. gruodžio mėn. siūlė jiems išpirkti namą už 200 000 Eur, bet ieškovai pasiūlymo atsisakė. Jie nutraukė derybas ir nepagrįstai reikalavo sumokėti 262 000 Eur. Todėl  po 2019 m. gruodžio 11 d. įvykusi turto vertės padidėjimo rizika tenka ieškovams.

17.10.                      Jeigu teismas nuspręstų, kad atsakovai atsakingi už ieškovų reikalaujamus atlyginti nuostolius, jie turėtų būti atleisti nuo atsakomybės, nes dėl nuostolių atsiradimo atsakingi patys ieškovai, taip pat Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), kuri dalyvavo namo statybos procese. Pastaroji 2013 m. liepos 24 d. išdavė pažymą apie 78 proc. namo statybos teisėtumą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Nurodytos pažymos pagrindu atsakovai įregistravo 78 proc. gyvenamojo namo baigtumą. Be to, Inspekcija privalėjo patikrinti gyvenamojo namo projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams, kai ieškovai užpildė statybų užbaigimo deklaraciją. Inspekcija, nenustačiusi projekto trūkumų, taip pat atsakinga, kad namas pripažintas tinkamu naudoti.

17.11.                      Atsakovai nenuslėpė nuo ieškovų jokios informacijos. Jie perdavė ieškovams visus turimus dokumentus: projektą, kuriame nebuvo geologinių tyrimų ir ieškovų nurodytų projekto dalių, statybos darbų žurnalą. Atsakovai tinkamai įvykdė visus preliminariojoje sutartyje nurodytus ir šalių sutartus reikalavimus, taip pat ir reikalavimus dėl pamatų. Ieškovams turėtų būti priskirta dalis atsakomybės už netinkamai įrengtus pamatus. Ieškovai po sutarties sudarymo, t. y. 2014 m. kovo 26 d., gavo namo statybos leidimą savo vardu, todėl būtent jie tapo statytojais, kuriems taikomos visos statytojams nustatytos pareigos, ir pareiga vykdyti statybas pagal tinkamai parengtą projektą bei tinkamai sukomplektuotą dokumentaciją. Taigi, jie 2014 m. kovo 26 d. turėjo žinoti, kad namo projektinė dokumentacija nepilna, neatlikti geologiniai tyrimai, todėl pamatai gali būti nepakankamai atsparūs. Jie patys užpildė pažymą apie tai, kad gyvenamasis namas tinkamai pastatytas, pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą. Atsakovai atsakingi už tai, kad iki 2014 m. kovo 26 d. įrengė namą su nepakankamai tvirtais pamatais. Jiems už tai pritaikyta atsakomybė, pripažinus sutartį negaliojančia ir taikius dvišalę restituciją. Ieškovams turi tekti rizika už tai, kad po 2014 m. kovo 26 d. jie privalėjo žinoti apie galimus gyvenamojo namo trūkumus. Atsakovai neatsakingi už per laikotarpį nuo 2014 m. kovo 26 d. padidėjusią turto rinkos kainą.

17.12.                      Teismas nenustatė atsakovų kaltės dėl nuostolių atsiradimo. Atsakovai nebuvo verslininkai, neužsiėmė gyvenamųjų namų statyba ir pardavimu.

18.       Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. papildomą sprendimą ir atmesti ieškovų reikalavimą dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Ieškovai ieškinyje neargumentavo, nenurodė faktinio ir teisinio pagrindo priteisti palūkanas, todėl teismas turėjo atmesti tokį reikalavimą.

18.2.                      Nėra pagrindo priteisti CK 6.37 straipsnyje nustatytų procesinių palūkanų, skaičiuojamų už 116 210 Eur dydį. CK 6.399 ir 6.334 straipsniuose įtvirtintas baigtinis pirkėjo teisių gynybos būdų sąrašas. Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra reikalavimas taikyti papildomą atsakomybę už tą patį pažeidimą.

18.3.                      Nėra pagrindo priteisti CK 6.37 straipsnyje nustatytų procesinių palūkanų, skaičiuojamų už 145 790 Eur dydį. CK 6.37 straipsnyje numatytos palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais. Negali būti priteistas nuostolių atlyginimas nuo jau priteistų nuostolių atlyginimo. Negalima reikalauti dvigubos atsakomybės už tą patį tariamą pažeidimą.

19.       Ieškovai atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

19.1.                      Atsakovai, neginčydami teismo sprendimo dalies dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, pripažįsta, kad pažeidė sutartį. Sutartį pažeidęs asmuo privalo atlyginti dėl to patirtus kitos sutarties šalies nuostolius (CK 6.256 straipsnis). Pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo. Specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti pirkėjo pasirinkimu derinami kartu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti, taip pat gali būti derinami su nuostolių atlyginimu, kaip bendruoju pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo padariniu.

19.2.                      Šalys sutarties 9.1 papunktyje susitarė dėl nuostolių atlyginimo instituto taikymo.

19.3.                      Yra visos atsakovų atsakomybei kilti būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovai pagerino turtą, įrengė namą, sutvarkė aplinką. Netaikius nuostolių atlyginimo instituto, ieškovai nebūtų grąžinti į pirminę padėtį, būtų pažeistas jų teisėtų lūkesčių principas, o atsakovai dėl šios situacijos nepagrįstai praturtėtų.

19.4.                      Ieškovai neprašo taikyti dvigubos atsakomybės. Priešingai, jie gina savo teisėtą lūkestį. Visiškas lūkesčio intereso gynimas reiškia, kad, taikant nuostolių atlyginimo priteisimą, kaip pažeistų teisių gynybos būdą, nukentėjusi šalis turi atsidurti tokioje padėtyje, kiek tai leidžia pinigai, tarsi sutartis būtų tinkamai įvykdyta. Ieškovų teisėtų lūkesčių užtikrinimas galimas tik tokiu būdu, kad jiems būtų atlyginta tokia suma, už kurią būtų galima įsigyti ar pastatyti analogišką gyvenamąjį namą. Ieškovai pasirinko tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą.

19.5.                      Atsakovai neteisingai interpretuoja teisės normas, nepagrįstai teigia, kad, pritaikius CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytą gynybos būdą, negalima papildomai taikyti nuostolių atlyginimo instituto ir ignoruoja CK 6.399 straipsnyje numatytos išimties tikslą. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad pirkėjas gali reikalauti pakeisti ne bet kokį, bet rūšiniais požymiais apibrėžtą daiktą. Nekilnojamasis daiktas yra individualiais požymiais apibūdintas daiktas, todėl neįmanoma jo pakeisti kitu. Išlyga dėl nekilnojamojo turto pakeičiamumo nustatyta tik dėl to, kad nekilnojamojo turto, esančio individualiais požymiais apibrėžtu daiktu, neįmanoma pakeisti. Tokiu atveju daikto įvertinimas pinigais ir nuostolių apskaičiavimas įgyja dar didesnę reikšmę, nes tik tokiu būdu galima pasiekti teisėtų lūkesčių principo užtikrinimą.

19.6.                      Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovų reikalavimas atlyginti nuostolius iš esmės yra reikalavimas ištaisyti daikto trūkumus. Tai yra du skirtingi institutai. Be to, ieškovai įrodė, kad neįmanoma ištaisyti namo trūkumų. Atsakovai tai pripažino, nes neginčija šios sprendimo dalies.

19.7.                      Nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovų prašomų atlyginti nuostolių. Atsakovų padarytas esminis sutarties pažeidimas yra priežastis to, kad tik pritaikius restituciją ir neatlyginus nuostolių, būtų pažeistas ieškovų teisėtas lūkestis gyventi tokiame būste, kokiame ieškovai siekė gyventi, t. y. ieškovai patirtų nuostolių, kurių piniginė vertė – skirtumas tarp tokio būsto vertės ir pagal restituciją ieškovams grąžintinos sumos. Nepaisant to, kad nuostolių dydis susijęs su rinkos pokyčiais, šiuos nuostolius lėmė atsakovų padarytas esminis sutarties pažeidimas. Jeigu atsakovai nebūtų pažeidę sutarties, nebūtų atsiradę nuostoliai. Be to, atsakovai, žinodami apie namo trūkumus, ilgą laiką vilkino bet kokių sprendimų priėmimą, neatsakydavo į ieškovų prašymus spręsti problemą.

19.8.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai sudarė sutartį kaip verslininkai, t. y. siekdami gauti pelno. Atsakovai nepaneigė šios aplinkybės. Jie kalti dėl ieškovų patirtų nuostolių.

19.9.                      Teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizės išvadose 2022 m. sausio 18 d., bet ne 2019 m. gruodžio 11 d., buvusia turto rinkos kaina. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Ieškovai ieškinio padavimo metu negalėjo pateikti įrodymų, kokia turto vertė bus sprendimo priėmimo dieną, todėl teikė įrodymus apie jo vertę ieškinio pateikimo metu. Ieškovai, atsižvelgę į reikšmingą nekilnojamojo turto kainų didėjimą, prašė teismo paskirti turto vertės ekspertizę. Dėl to teismas, apskaičiuodamas nuostolių dydį, tinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 5 dalį.

19.10.                      Ekspertė D. Aleknienė netinkamai atliko ekspertizę (ieškovų 2021 m. kovo 29 d. rašytiniai paaiškinimai). Ekspertizės akte neįmanoma identifikuoti lyginamųjų objektų, jame daug netikslumų ir prieštaravimų. Dėl to teismas paskyrė pakartotinę ekspertizę, kurią atliko šalių pasirinkti ekspertai S. Raslanas ir V. Stasevičius.

19.11.                      Atsakovai nepagrįstai teigia, kad dėl nuostolių atsiradimo kalti ieškovai ir Inspekcija. Atsakovai, sudarydami sutartį, garantavo, kad gyvenamasis namas tinkamas naudoti pagal paskirtį ir neturi trūkumų. Ieškovai neturėjo specialių žinių ir galimybių nustatyti trūkumus. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu. Pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą. Ne ieškovai, kaip pirkėjai, turėjo užsiimti perkamo turto tyrimu, bet atsakovai, kaip pardavėjai ir statytojai, privalėjo atskleisti visą informaciją apie namo statybos trūkumus, taip pat ir tai, kad gyvenamojo namo statyba neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsakovai, kaip statytojai, atsakingi už teisės aktų laikymąsi, taip pat ir už būtinus statybinius tyrinėjimus, pvz., geologinius tyrimus. Inspekcija, išduodama pažymą, vadovavosi 2011 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 1V-112 patvirtintu „Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto išdavimo tvarkos aprašu“ (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki gruodžio 31 d.) (toliau – Aprašas). Esminių statinio sprendinių atitikimo įvertinimui neturi būti atliekama paslėptų konstrukcijų, tokių kaip poliniai pamatai, ekspertizė. Inspekcija tik vertina, ar statinys stovi toje vietoje, kaip numatyta projekte, ir yra toks, koks numatytas projekte išoriškai (Aprašo 3, 11 punktai; Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalis).

20.       Ieškovai apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. papildomą sprendimą ir priteisti jiems solidariai iš atsakovų 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistus 263 695 Eur nuostolius nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Ieškovai ieškinyje prašė priteisti procesines, bet ne kompensacines palūkanas. Yra visos kasacinio teismo praktikoje suformuotos sąlygos priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas. Jos skaičiuojamos už visą skolos sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo.

20.2.                      Teismas neturėjo diskrecijos keisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanų skaičiavimo taisyklės.

21.       Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovai prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

21.1.                      Nutraukus sutartį, ieškovai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet ne nuo ieškinio pateikimo dienos, įgis teisę gauti sumokėtą 116 210 Eur kainą su sąlyga, kad grąžins turtą pardavėjams. Vadinasi, ieškovai gali reikalauti sumokėti 116 210 Eur tuomet, kai perduos turtą atsakovams. Kol ieškovai to nepadarė, negali reikalauti priteisti palūkanas. Ieškovai nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos naudojasi ginčo turtu.

21.2.                      Ieškovų reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra išvestinis lyginant su reikalavimu nutraukti sutartį dėl namo trūkumų. Išvestiniam reikalavimui taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir pagrindiniam. Vadinasi, jeigu negalima skaičiuoti palūkanų nuo ieškinio priėmimo dienos už 116 210 Eur kainą, negalima skaičiuoti ir palūkanų už išvestinį reikalavimą.

21.3.                      Neįmanoma už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 24 d. skaičiuoti palūkanas už daiktų vertę, kuri atsirado tik 2022 m. liepos 13 d. 

 

        IV. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

22.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. kovo 16 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimą – papildė sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, nurodžiusi, kad ieškovams iš atsakovų priteisiama 116 210 Eur sutarties kaina, o atsakovams priteisiamas nuosavybės teise namas ir žemės sklypas. Apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi taip pat paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. papildomą sprendimą.

23.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Vis dėlto tai nereiškia, kad pirkėjai negali gintis kitais CK įtvirtintais teisių gynimo būdais. Priešingai negu teigia atsakovai, be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų specialių teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo atlyginti taip pat ir nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.334, 6.399 straipsniuose, gali būti pirkėjo pasirinkimu derinami kartu su nuostolių atlyginimu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti. Ieškovai pasirinko taikyti specialųjį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą jų pažeistų teisių gynimo būdą kartu su bendruoju teisių gynimo būdu – reikalauti atlyginti nuostolius, kurie nėra kompensuoti pritaikius CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teisų gynimo būdą, ir toks pasirinkimas yra galimas.

24.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovai pažeidė sutartį – pardavė ieškovams nekokybišką namą, ir šis sutarties pažeidimas esminis; namas negali būti naudojamas pagal paskirtį ir neįmanoma pašalinti jo trūkumų. Taigi, byloje nustatyta pirmoji atsakovų sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina sąlyga – atsakovų neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o atsakovai šios prezumpcijos nepaneigė.

25.       Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir prašomų priteisti nuostolių apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad žalingų padarinių nebūtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų. Būtent atsakovai pažeidė sutartį ir pardavė ieškovams namą su trūkumais, kurių neįmanoma pašalinti. Ieškovai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų priversti ieškoti kito gyvenamojo būsto, o šio kainos rinkoje padidėjo. Dėl to būtent atsakovams, kaip pardavėjams, bet ne ieškovams tenka nekilnojamojo turto kainų padidėjimo rizika. Atsakovai sudarant sutartį galėjo protingai numatyti ieškovų įrodinėjamus nuostolius kaip tikėtinus, jeigu parduoti daiktai neatitiks kokybės reikalavimų. Tokie nuostoliai nelaikytini itin specifiniais, kurių atsakovai negalėtų prognozuoti.

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jo kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Ieškovai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų negali gyventi įsigytame ginčo name ir yra priversti iš jo išsikraustyti. Taigi, nutraukus ginčo sutartį, ieškovai neteks šeimos gyvenamojo būsto. Nuo sutarties sudarymo praėjo 9 metai, būstų rinkos kainos gerokai padidėjo, todėl, nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinus ieškovams 116 210 Eur turto kainos, jie už grąžintus pinigus negalės nusipirkti gyvenamojo būsto, lygiaverčio 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsigytam ginčo namui, jeigu jis būtų be trūkumų. Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad ieškovams turi būti atlyginti nuostoliai, kurie nekompensuoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu jų pažeistų teisių gynimo būdu, t. y. turi būti priteistas ginčo turto rinkos vertės (darant prielaidą, kad namas be trūkumų) ir 116 210 Eur turto kainos skirtumas, jog ieškovai už priteistą sumą galėtų nusipirkti kitą lygiavertį gyvenamąjį būstą.

27.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bendroji turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklė, pagal kurią nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną, todėl pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovų nuostolių dydį, pagrįstai rėmėsi ekspertizės aktais, kuriuose nustatyta 2022 m. sausio mėn., bet ne 2019 m. gruodžio mėn. buvusi turto rinkos kaina. Atsakovai neįrodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bendrosios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės.

28.       Apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti mišrios kaltės institutą ir spręsti dėl atsakovų atsakomybės mažinimo ar atleidimo nuo jos. Iš į bylą pateiktų įrodymų viseto matyti, kad ieškovai elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, bendravo su atsakovais tiek žodžiu, tiek raštu ir bendradarbiavo, pastebėję namo trūkumus nedelsdami kreipėsi į atsakovus, informavo apie šiuos trūkumus, bandė ginčą išspręsti taikiu būdu, dalijosi su atsakovais visa turima informacija, dėjo pastangas, kad išsiaiškintų, ar įmanoma namo trūkumus pašalinti. Atsakovai gera valia negrąžino ieškovams už nekilnojamuosius daiktus sumokėtų pinigų ir neatlygino nuostolių, todėl ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą. Būtent atsakovams, o ne ieškovams tenka nekilnojamojo turto kainų padidėjimo rizika.

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovų ieškinio reikalavimas dėl 145 790 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų, bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui; kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

30.       Kasacinis teismas, spręsdamas dėl nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą pirkėjo teisių gynimo būdų, nurodė, kad tiek pagal CK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, tiek pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, specialusis pirkėjo teisių gynybos būdas, įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, gali būti derinamas su bendruoju teisių gynybos būdu – reikalavimu atlyginti nuostolius, jei taikant restituciją pirkėjo nuostoliai, atsiradę dėl sutarties pažeidimo, nebūtų visiškai atlyginti. Nagrinėjamu atveju ieškovai pasinaudojo šia teise, kartu su reikalavimu dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo pareikšdami atsakovams ir reikalavimą dėl nuostolių, kurių nepadengia restitucija, atlyginimo.

31.       Kasacinis teismas, vertindamas atsakovų argumentus, kad pirkėjui pasinaudojus CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu teisių gynybos būdu, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui šio sumokėtą kainą (ginamas pirkėjo restitucinis interesas) ir atlyginti pirkėjui pardavimo nulemtas išlaidas (ginamas tikrumo interesas), o lūkesčio interesas galėtų būti ginamas tik tuo atveju, kai pardavėjas yra verslininkas arba sudarydamas sutartį veikė nesąžiningai, atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovai, sudarydami ginčijamą sandorį su ieškovais, veikė kaip verslininkai, todėl dėl jų atsakomybės turėjo būti sprendžiama pagal verslininko sutartinės atsakomybės taisykles. Kita vertus, teisėjų kolegija neturėjo teisinio pagrindo sutikti su teiginiu, kad, pirkėjui pasinaudojus CK 6.634 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta teise atsisakyti sutarties, greta restitucinio intereso turėtų būti ginamas tik tikrumo, o ne lūkesčio interesas.

32.       Kasacinis teismas nurodė, kad jo praktikoje yra pažymėta, jog lyginamojoje sutarčių teisėje pripažįstami du pagrindiniai nuostolių apskaičiavimo metodai ginant lūkesčio interesą: objektyvusis (abstraktus) ir subjektyvusis (konkretus). Konkretus nuostolių apskaičiavimo metodas taikytinas tais atvejais, kai sutartis nutraukiama ir per protingą laiką sudaroma nauja pirkimo–pardavimo sutartis. Šiuo atveju nuostoliai gali būti apskaičiuojami nustatant skirtumą tarp nutrauktoje sutartyje šalių sulygtos kainos ir kainos, už kurią prekės buvo parduotos ar nupirktos jau nutraukus sutartį. Abstraktus nuostolių apskaičiavimo metodas taikytinas tais atvejais, kai nukentėjusi sutarties šalis nebesudaro naujos pirkimo–pardavimo sutarties, todėl nuostoliai apskaičiuojami nustatant skirtumą tarp nutrauktoje sutartyje šalių sulygtos kainos ir sutarties nutraukimo momentu buvusios einamosios (rinkos) kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 67 punktas).

33.       Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad sprendžiant dėl verslininko prievolės atlyginti nuostolius, apskaičiuotus taikant abstraktų nuostolių apskaičiavimo metodą, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp ieškovo reikalaujamų priteisti nuostolių ir sutarties pažeidimo. Verslininko atsakomybės atveju priežastinis ryšys turi tam tikrą specifiką. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga sutartinės verslininko civilinės atsakomybės atveju turi atitikti nuostolių numatymo kriterijų (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Šis kriterijus reiškia, kad nukentėjusi šalis negali tikėtis, jog jai bus kompensuoti net ir tie praradimai, kurių sutartį pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi verslininkė, negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip įprastų tokios sutarties pažeidimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014). Verslininkas negali būti laikomas atsakingu už tokius kitos sutarties šalies nuostolius, kurie kilo jam tinkamai neįvykdžius prievolės, tačiau nuostolius lėmusių aplinkybių jis protingai negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu, šių aplinkybių atsiradimas nepriklausė nuo jo valios ir veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 44 punktas).

34.       Kasacinis teismas savo praktikoje pažymėjo ir tai, kad, CK 6.258 straipsnio 4 dalies normą aiškinant kartu su CK 6.252 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į tarptautinių sutarčių teisės kodifikavimo aktų principus, konstatuotina, jog tais atvejais, kai skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės tyčia ar dėl didelio neatsargumo (didelio aplaidumo), jam kyla pareiga atlyginti nukentėjusios šalies patirtus nuostolius, priežastiniu ryšiu susijusius su sutarties pažeidimu, net ir tais atvejais, kai tokio dydžio nuostolių, sudarydamas sutartį, jis negalėjo numatyti kaip sutarties neįvykdymo pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2013). Vis dėlto, nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai atsakovų tyčios ar didelio neatsargumo nenustatė, todėl kasacinis teismas pagrįstais pripažino kasacinio skundo argumentus, kad, sprendžiant dėl atsakovų prievolės atlyginti ieškovų reikalaujamus nuostolius, turėjo būti laikomasi nuostolių numatymo kriterijaus.

35.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad, taikant abstraktų nuostolių apskaičiavimo metodą, būtina atsižvelgti į šio nuostolių apskaičiavimo metodo taikymo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad orientyras nuostoliams, taikant abstraktų jų apskaičiavimo metodą, įvertinti (jų atlyginimo dydžiui nustatyti) yra turto rinkos kaina, tačiau ne bet kokia, o buvusi sutarties nutraukimo momentu. Taikant šį nuostolių apskaičiavimo metodą, taip pat turi būti įvertinti nuostolius patyrusio asmens veiksmai – nustačius, kad ši šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo. Be to, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad dažnai nuostolius lemia ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai – valstybėje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., nekilnojamojo turto rinkoje vykstanti kainų kaita, kurią gali lemti tiek šalies vidiniai, tiek regioniniai ar net pasauliniu mastu vykstantys procesai, kaip antai ekonominė krizė ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022 58, 75 punktai). Pažymėjo, kad panašūs reikalavimai keliami ir taikant nuostolių skaičiavimo metodą, pagrįstą pažeistos sutarties ir ją pakeičiančios sutarties kainų skirtumu, – siekiant tokio pobūdžio nuostolių atlyginimo, pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma per protingą terminą, be to, pakeičiančiosios sutarties sudarymu turi būti siekiama sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui. Reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti sutartį pažeidusios šalies ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą, taikant abstraktų nuostolių apskaičiavimo metodą, neturi būti mažesni, nei taikant nuostolių apskaičiavimo metodą, pagrįstą pažeistos sutarties ir ją pakeičiančios sutarties kainų skirtumu, t. y. kreditorius ginti savo pažeistas teises turi per protingą terminą, siekdamas padaryti skolininkui kiek įmanoma mažiau nuostolių.

36.       Teisėjų kolegija pripažino iš esmės teisiškai pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad ieškovų reikalavimas dėl 145 790 Eur nuostolių atlyginimo nagrinėjamoje byloje buvo patenkintas tinkamai nenustačius visų atsakovų sutartinei atsakomybei taikyti reikšmingų aplinkybių ir ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria paliktas nepakeistas šį ieškovų reikalavimą patenkinantis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

37.       Pirma, pasak kasacinio teismo, ieškovams padarytus nuostolius apskaičiuodami kaip skirtumą tarp turto pardavimo kainos ir analogiško turto rinkos vertės teismo sprendimo priėmimo metu, bylą nagrinėję teismai vadovavosi CK 6.249 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant minėtą nuostatą nurodoma, kad CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos trys alternatyvios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną. Jeigu kainų pagal nurodytą taisyklę taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą (t. y. jam būtų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba nevisišką žalos atlyginimą (jis nebūtų visiškai grąžintas į padėtį, kuri būtų nepadarius žalos), įstatymo leidžiama taikyti bendrosios taisyklės išimtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010).

38.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad atsakovai nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bendrosios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės. Kasacinio teismo vertinimu, darydamas šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovų reikalaujami nuostoliai iš esmės yra apskaičiuoti pritaikius abstraktų nuostolių apskaičiavimo metodą, pagal kurį nuostolių apskaičiavimo pagrindas yra būtent turto rinkos kaina, buvusi sutarties nutraukimo (atsisakymo) momentu.

39.       Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė atsisakyti sutarties nesiejama su teismo sprendimo šiuo klausimu priėmimu. CK 6.217 straipsnis, reglamentuojantis sutarties nutraukimą, taip pat leidžia nutraukti sutartį, esant esminiam jos pažeidimui, nesikreipiant dėl to į teismą. Tai, kad ieškovai nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą reikalaudami ne tik sumokėtos kainos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, bet ir pareikšdami savarankišką reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, nesudaro pagrindo sutarties atsisakymo momentu laikyti teismo sprendimo priėmimo momentą. Byloje nustatyta, kad ieškovai dar 2020 m. sausio 7 d. pretenzija informavo atsakovus, jog pageidauja nutraukti sutartį ir reikalauja grąžinti už turtą sumokėtą kainą bei atlyginti nuostolius, todėl būtent šis, o ne teismo sprendimo priėmimo momentas yra reikšmingas sprendžiant dėl ieškovų patirtų nuostolių dydžio.

40.       Sprendžiant dėl ieškovų lūkesčio intereso gynimo, atspirties tašku, apskaičiuojant ieškovų nuostolių dydį, pasak kasacinio teismo, laikytinas tinkamas tarp jų ir atsakovų sudarytos sutarties įvykdymas. Šiuo aspektu reikšminga aplinkybe kasacinis teismas laikė tai, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovai nusipirko iš atsakovų žemės sklypą su 78 proc. baigtumo gyvenamuoju namu. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai dėl ieškovų nuostolių dydžio sprendė lygindami sutarties kainą su žemės sklypo ir visiškai įrengto (100 proc. baigtumo) namo kaina. Kasacinis teismas nurodė, kad taikyti abstraktų nuostolių apskaičiavimo metodą 22 proc. gyvenamojo namo įrengimui nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo, nes namo įrengimas (statybos užbaigimas iki 100 proc.) nebuvo tarp ieškovų ir atsakovų sudarytos sutarties objektas ir todėl nepatenka į ginamo ieškovų lūkesčio intereso ribas.

41.       Nors byloje nustatyta ir neginčijama, kad ieškovai patyrė išlaidų namo statybai užbaigti (t. y. jam įrengti iki 100 proc. baigtumo), reikalavimas dėl nurodytų išlaidų atlyginimo nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas, ieškovai neteikė patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad ieškovų faktiškai turėtų išlaidų namui įrengti kompensavimas ieškovų nurodomu būdu, t. y. kaip 22 proc. namo vertės padidėjimas, nagrinėjamu atveju galėtų reikšti nepagrįstą ieškovų praturtėjimą, nes, rinkoje augant nekilnojamojo turto kainoms, atitinkamos namo procentinės dalies kainos pasikeitimas gali viršyti ieškovų prieš keletą metų faktiškai dėl to turėtas išlaidas.

42.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepagrindė, jog nuostoliai, atsiradę dėl nekilnojamojo turto rinkos kainos padidėjimo nuo sandorio sudarymo iki teismo sprendimo priėmimo (t. y. per daugiau nei devynerius metus, iš kurių dvejus metus vyko šalių ginčo nagrinėjimas teisme), šiuo atveju atitinka nuostolių numatymo kriterijų ir todėl yra teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai šiuo klausimu iš esmės susiję su konstatavimu, kad būtent atsakovai pažeidė su ieškovais sudarytą sutartį, todėl galėjo ir turėjo numatyti, kad jiems gali tekti pareiga atlyginti su tuo susijusius ieškovų nuostolius (skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 52 punktas), tačiau atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, konstatavimas savaime nereiškia, kad yra tenkinama ir kita civilinės atsakomybės sąlyga – ieškovų įrodinėjamų nuostolių ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys.

43.       Kasacinis teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto rinkoje vykstanti kainų kaita yra objektyvus reiškinys, nepriklausantis nuo šalių valios. Nors pats faktas, kad nekilnojamojo turto rinkos kainos per tam tikrą laikotarpį gali kisti (t. y. tiek didėti, tiek mažėti), sutarties sudarymo metu gali būti numanomas, tai savaime nereiškia, kad pardavėjas kiekvienu atveju gali būti pripažintas galėjusiu numatyti su nekilnojamojo turto kainų pokyčiais susijusių konkrečių pirkėjo nuostolių atsiradimo galimybę ir kad bet kokia nekilnojamojo turto kainų padidėjimo rizika visais atvejais gali būti priskirta išimtinai sutartį pažeidusiam pardavėjui. Vertindamas, ar pardavėjas konkrečiu atveju gali būti pripažintas atsakingu už pirkėjui dėl nekilnojamojo turto kainų padidėjimo atsiradusius nuostolius, teismas turi vertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, be kita ko, atsižvelgdamas ir į tai, kokios priežastys lėmė atitinkamą laikotarpį, per kurį pakito nekilnojamojo turto kaina, ar paties pirkėjo veiksmai neprisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar padidėjimo. Pardavėjas negali būti pripažintas atsakingu už dėl nekilnojamojo turto kainų pokyčių pirkėjui atsiradusius nuostolius, jei pats pirkėjas, turėdamas galimybę atsisakyti sutarties, nepagrįstai delsia tai padaryti, ir būtent per šį delsimo laikotarpį nekilnojamojo turto kainos padidėja.

44.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo trūkumai ieškovams paaiškėjo jau 2014 metų pavasarį, tačiau ieškovai pretenziją atsakovams pareiškė tik 2020 metais. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai išsamiau nevertino, kokios priežastys lėmė tokį ilgą ieškovų delsimą atsisakyti sutarties, ar toks delsimas buvo pagrįstas ir ar dėl per šį laikotarpį įvykusio kainų pokyčio atsakingais gali būti pripažinti išimtinai atsakovai.

45.       Byloje nustatyta, kad atsakovai 2020 metais buvo pateikę pasiūlymą ieškovams atpirkti ginčo turtą už 200 000 Eur, tačiau ieškovai su šiuo pasiūlymu nesutiko. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai šios aplinkybės neneigia, nurodydami, be kita ko, kad atsakovų pasiūlyta kaina neatitiko tuometinės turto rinkos kainos. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškinyje nuostolių dydį ieškovai grindė UAB „Vertinimo partneriai“ 2019 m. gruodžio 17 d. turto vertinimo ataskaita Nr. VP19N12-05, pagal kurią ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė (darant prielaidą, kad vertinamas turtas neturi defektų) 2019 m. gruodžio 11 d. buvo 262 000 Eur. Tarp šalių kilus ginčui dėl vertinimo ataskaitoje nurodytos ginčo nekilnojamojo turto vertės pirmosios instancijos teismas skyrė ekspertizę, kad būtų nustatyta, kokia buvo ginčo turto rinkos vertė 2019 m. gruodžio 11 d., darant prielaidą, jog gyvenamasis namas neturi pamatų įrengimo trūkumų ir dėl šios priežasties galėjusių atsirasti kitų gyvenamojo namo trūkumų. Teismo ekspertė D. Aleknienė pateikė išvadą, kad 2019 m. gruodžio 11 d. namų valdos, žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertė galėjo būti apie 185 800 Eur. 2021 m. balandžio 14 d. byloje buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, ją atlikusių ekspertų nuomonės dėl turto vertės išsiskyrė. Ekspertas S. Raslanas pateikė išvadą, kad namų valdos rinkos vertė 2019 m. gruodžio 11 d. sudarė 233 800 Eur, ekspertas V. Stacevičius pateikė išvadą, jog namų valdos rinkos vertė 2019 m. gruodžio 11 d. buvo 210 000 Eur. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nė vienos iš nurodytų ekspertų išvadų nepripažino aiškiai nepagrįsta, tačiau dėl ieškovų reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumo sprendė pagal vėliau byloje paskirtos dar vienos ekspertizės išvadoje nurodytų ginčo turto rinkos verčių 2022 m. sausio 18 d., kurios buvo žymiai didesnės, nei ekspertų nurodyta ginčo turto rinkos vertė 2019 m. gruodžio 11 d. (atitinkamai 324 000 Eur ir 289 000 Eur), vidurkį.

46.       Kasacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovų patirtiems nuostoliams apskaičiuoti šiuo atveju reikšminga turto vertė, buvusi sutarties atsisakymo metu, o byloje atliktų ekspertizių išvadose nurodytos trys skirtingos turto rinkos vertės 2019 m. gruodžio 11 d., kurių visos yra mažesnės, nei ieškinyje nurodyta turto vertė, darė išvadą, jog ieškovų patirtų nuostolių dydis byloje nebuvo tinkamai nustatytas.

47.       Spręsdamas dėl ieškovų gautos naudos įskaitymo į nuostolius kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nuostolių ieškovams atsiradimas kildinamas iš atsakovų padaryto sutarties pažeidimo – netinkamos kokybės namo pardavimo. Dėl šio pažeidimo ieškovai jokios naudos neįgijo, nes jų gyvenimas ginčo name buvo lemtas ne nurodyto pažeidimo, o paties sutarties sudarymo fakto. Kita vertus, kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažino pagrįstais ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad ilgą laiką dėl atsakovų kaltės gyvendami name, kurio kokybės trūkumai buvo esminiai, ieškovai negali būti laikomi įgiję naudos (praturtėję) atsakovų sąskaita, nes toks vertinimas nebūtų suderinamas su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterija

is.

 

                V. Papildomų rašytinių paaiškinimų argumentai

 

48.       Lietuvos Aukščiausiajam Teismui bylos dalį grąžinus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, Lietuvos apeliacinio teismas 2024 m. sausio 23 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę, siekiant nustatyti ieškovų patirtų nuostolių dydį (žemės sklypo ir 78 proc. baigtumo gyvenamojo namo rinkos vertę 2020 m. sausio 7 d., darant specialiąją prielaidą, kad gyvenamasis namas neturi pamatų įrengimo trūkumų ir neturi dėl šios priežasties galėjusių atsirasti gyvenamojo namo trūkumų (sienų, lubų, grindų įtrūkimų ir jų sukeltų kitų trūkumų)), kurią 2024 m. kovo 5 d. nutartimi pavedė atlikti teismo ekspertui Mariui Kondratui ir sustabdė civilinę bylą Nr. e2A-67-450/2024, iki bus atlikta teismo ekspertizė.

49.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 13 d. gavęs atliktos ekspertizės aktą (toliau – ir ekspertizės aktas), kuriame nurodyta, kad žemės sklypo su jame esančiu 78 proc. baigtumo gyvenamuoju namu rinkos vertė 2020 m. sausio 7 d., darant specialiąją prielaidą, jog gyvenamasis namas neturi pamatų įrengimo trūkumų ir neturi dėl šios priežasties galėjusių atsirasti gyvenamojo namo trūkumų (sienų, lubų, grindų įtrūkimų ir jų sukeltų kitų trūkumų), buvo 165 000 Eur, 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinę bylą atnaujino ir pasiūlė bylos šalims iki 2024 m. gegužės 24 d. pateikti raštu nuomonę, susijusią su pateiktu ekspertizės aktu, atsižvelgiant į apeliacinių skundų dalyką.

50.       Ieškovai R. K. ir V. K. 2024 m. gegužės 24 d. pateikė nuomonę dėl atliktos ekspertizės, kuria ieškovai nesutinka su ekspertizės akte pateikta turto verte, mano, kad ji yra neteisinga, nepagrįsta ir neatspindi to meto (2020 m. sausio mėn.) (duomenys neskelbtini) ir aplinkinių teritorijų namų valdų rinkos kainų. Ieškovai nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

50.1.                      Ekspertizės akte nurodyti standartai (Tarptautiniai vertinimo standartai (toliau – ir TVS) ir Europos vertinimo standartai (toliau – ir EVS), kuriais vadovavosi ekspertas, tačiau nenurodyta, kurių metų galiojančiais standartais buvo vadovautasi. Tinkamos redakcijos standartų taikymas yra labai svarbus ir lemiamas, nes ekspertui reikėjo retrospektyviai nustatyti turto rinkos vertę 2020 m. sausio 7 d., o tiek TVS, tiek EVS nuostatos dėl retrospektyvaus vertinimo ženkliai keitėsi. Be to, ekspertizės akte nėra nurodyta, kaip to reikalauja Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – ir Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, koks buvo vertinimo tikslas ir atvejis, kas yra ypač svarbu parenkant teisingą vertės nustatymo pagrindą.

50.2.                      Ekspertizės akte nepateikta visų lyginamųjų sandorių imtis (nenurodytas kiekvienas sandoris, jo laikas, vieta, fizinės turto charakteristikos) už nagrinėjamąjį laikotarpį, iš kurios buvo atrinkinėjami lyginamieji sandoriai, tai turi lemiamos reikšmės nustatytam turto rinkos vertės dydžiui ir kelia abejones dėl vertinimo pagrįstumo parenkant lyginamuosius objektus. Be to, ekspertas namų valdų pirkimo–pardavimo sandorius analizavo tik vienoje (duomenys neskelbtini) savivaldybės verčių zonoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra vertinamas turtas, nors ekspertizės akto 6 psl. nurodo ir gretimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) verčių zonas. Atliekant vertinimą ir siekiant išsamiai išanalizuoti namų valdų rinkos sandorius, būtina buvo surinkti duomenis apie įvykusius sandorius ne tik minėtose verčių zonose, bet ir (duomenys neskelbtini) verčių zonoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri prasideda už pusės kilometro nuo vertinamo turto.

50.3.                      Ekspertizės akto p. 13 pateikiamas abstraktus lyginamųjų objektų parinkimas, kurio pagrįstumo negalima patikrinti. Vadovaujantis Metodikos 62.2 punktu, turto vertintojas privalo nurodyti analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes, tačiau ekspertas šios privalomos nuostatos nesilaikė, nes kriterijai, pagal kuriuos parinktos namų valdos tik (duomenys neskelbtini), kai gyvenamieji namai, kurie turi garažą, o namo statybos metų skirtumas ne daugiau nei 5 metai, nėra pagrįsti, jie susiaurina tyrimą ir nėra aišku, kuo remiantis ekspertas teigia, jog šie kriterijai yra svarbiausi vertinamojo turto rinkos vertei.

50.4.                      Ekspertas, nustatydamas pataisas, vadovavosi valstybės įmonės (toliau –VĮ) Registrų centro pateikta masinio vertinimo ataskaita, taikoma nekilnojamojo turto mokestinei (vidutinei rinkos) vertei nustatyti. Būtent dėl tos priežasties ekspertizės akte ir nebuvo įvardytas vertinimo tikslas, nes masinio vertinimo ataskaitos atliekamos apmokestinimo apskaičiavimo tikslu ir nustatytos nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės būna gerokai mažesnės nei rinkos vertės.

50.5.                      Skaičiuodamas laiko pataisą ekspertas vadovavosi UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas publikuota apžvalga, kurioje pateikiami individualių ir sublokuotų namų, turimų tik šios įmonės, bet ne visų sandorių, apytiksliai kainų intervalai. Be to, sublokuoti namai sudaro atskirą segmentą, kurio kainų lygis daug žemesnis nei individualių gyvenamųjų namų, atitinkamai dėl šios priežasties duomenų šaltinis yra nepagrįstas ir neteisingas. Ekspertas, nustatydamas laiko pataisą, privalėjo vadovautis VĮ Registrų centro pateikiamais rinkos sandorių duomenimis, bet rėmėsi vieno privataus juridinio asmens pardavimų duomenimis.

50.6.                      Namo statybos metų pataisa (ekspertizės akto p. 14–15) apskaičiuota neteisingai, nes vadovautasi masinio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, taikoma mokestinėms vertėms nustatyti ir visiškai neatsižvelgiama į individualias turto savybes. Taip pat nepagrįstai, vadovaujantis masinio vertinimo duomenimis, grindžiamas namo ploto pataisos skaičiavimas (ekspertizės akto p. 15).

50.7.                      Vertinant turtą nebuvo atsižvelgta į jo vietą (toks kriterijus 2.5.3.1 lentelėje nenurodytas), o eksperto nuomonė, kad turto vietą atitinka vertės zona, yra neteisinga, nes toje pačioje zonoje vietos gali labai skirtis nuo blogos iki labai geros.

51.       Atsakovai R. P. ir S. P. 2024 m. gegužės 24 d. pateikė rašytinę nuomonę dėl atliktos ekspertizės, kuriuose nurodo tokius pagrindinius atsikirtimus:

51.1.                      Įvertinus kasacinio teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų visumą, ieškovams priteistinus nuostolius, atsižvelgiant į ieškovų ieškinio ribas, turėtų sudaryti sklypo su 78 proc. baigtumo gyvenamuoju namu kainos, buvusios 2020 m. sausio 7 d. (kaip nustatyta ekspertizės akte, 165 000 Eur), ir kainos, ieškovų sumokėtos atsakovams už turtą (116 210 Eur), skirtumas. Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus ir vadovaujantis ekspertizės aktu, spręstina, kad ieškovų naudai iš atsakovų priteistini nuostoliai sudaro 48 790 Eur (165 000 Eur – 116 210 Eur).

51.2.                      Atsakovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 762 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdami į tai, kad jie yra įvykdę Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir, be kita ko, grąžinę ieškovams pagal sutartį sumokėtus 116 210 Eur bei sumokėję 147 485 Eur, priteistus ieškovų naudai, kaip nuostolių atlyginimą, prašo, konstatavus, jog ieškovų naudai iš atsakovų priteistini nuostoliai sudaro 48 790 Eur, išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir įpareigoti ieškovus grąžinti atsakovams 97 000 Eur (iš atsakovų kasaciniu skundu ginčytos 145 790 Eur priteistų nuostolių dalies), atsakovų sumokėtus ieškovams vykdant Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, taip pat išspręsti atgręžimo klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti perskirstytos pagal galutinį bylos išsprendimo rezultatą

.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

        

          VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

52.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

53.       Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties dalį dėl nuostolių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei perdavė šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

54.       Kasacinis teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimas dėl 145 790 Eur nuostolių atlyginimo nagrinėjamoje byloje buvo patenkintas tinkamai nenustačius visų atsakovų sutartinei atsakomybei taikyti reikšmingų aplinkybių (kasacinio teismo nutarties 56 punktas).

55.       Kasacinis teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėję teismai atsakovų tyčios ar didelio neatsargumo nagrinėjamu atveju nenustatė, todėl, sprendžiant dėl atsakovų prievolės atlyginti ieškovų reikalaujamus nuostolius, turėjo būti laikomasi nuostolių numatymo kriterijaus (kasacinio teismo nutarties 54 punktas). Kasacinis teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovai dar 2020 m. sausio 7 d. pretenzija informavo atsakovus, jog pageidauja nutraukti sutartį ir reikalauja grąžinti už turtą sumokėtą kainą bei atlyginti nuostolius, todėl būtent šis, o ne teismo sprendimo priėmimo momentas yra reikšmingas sprendžiant dėl atsakovų patirtų nuostolių dydžio (kasacinio teismo nutarties 59 punktas). Teismas nurodė ir tai, kad taikyti abstraktų nuostolių apskaičiavimo metodą 22 proc. gyvenamojo namo įrengimui nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo, nes namo įrengimas (statybos užbaigimas iki 100 proc.) nebuvo tarp ieškovų ir atsakovų sudarytos sutarties objektas ir nepatenka į ginamo ieškovų lūkesčio intereso ribas (kasacinio teismo nutarties 60 punktas). Teismas pažymėjo, kad nors byloje nustatyta ir neginčijama, jog ieškovai patyrė išlaidas gyvenamojo namo statybai užbaigti (jam įrengti iki 100 proc. baigtumo), reikalavimas dėl nurodytų išlaidų atlyginimo nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas, ieškovai neteikė patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų (kasacinio teismo nutarties 61 punktas).

56.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepagrindė, jog nuostoliai, atsiradę dėl nekilnojamojo turto rinkos kainos padidėjimo nuo sandorio sudarymo iki teismo sprendimo priėmimo (per daugiau nei devynerius metus, iš kurių dvejus metus vyko šalių ginčo nagrinėjimas teisme), šiuo atveju atitinka nuostolių numatymo kriterijų ir yra teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais. Atkreipė dėmesį, kad atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, konstatavimas savaime nereiškia, jog yra tenkinama ir kita civilinės atsakomybės sąlyga – ieškovų įrodinėjamų nuostolių ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys (kasacinio teismo nutarties 62 punktas).

57.       Kasacinis teismas nurodė, kad pardavėjas kiekvienu atveju negali būti pripažintas galėjusiu numatyti su nekilnojamojo turto kainų pokyčiais susijusių konkrečių pirkėjo nuostolių atsiradimo galimybę ir jog bet kokia nekilnojamojo turto kainų padidėjimo rizika visais atvejais gali būti priskirta išimtinai sutartį pažeidusiam pardavėjui. Vertindamas, ar pardavėjas konkrečiu atveju gali būti pripažintas atsakingu už pirkėjui dėl nekilnojamojo turto kainų padidėjimo atsiradusius nuostolius, teismas turi vertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, be kita ko, atsižvelgdamas ir į tai, kokios priežastys lėmė atitinkamą laikotarpį, per kurį pakito nekilnojamojo turto kaina, ar paties pirkėjo veiksmai neprisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar padidėjimo. Pardavėjas negali būti pripažintas atsakingu už dėl nekilnojamojo turto kainų pokyčių pirkėjui atsiradusius nuostolius, jei pats pirkėjas, turėdamas galimybę atsisakyti sutarties, nepagrįstai delsia tai padaryti, ir būtent per šį delsimo laikotarpį nekilnojamojo turto kainos padidėja (kasacinio teismo nutarties 63 punktas). Ieškovams namo trūkumai paaiškėjo jau 2014 metų pavasarį, tačiau ieškovai pretenziją atsakovams pareiškė tik 2020 metais, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai išsamiau nevertino, kokios priežastys lėmė tokį ilgą ieškovų delsimą atsisakyti sutarties, ar toks delsimas buvo pagrįstas ir ar dėl per šį laikotarpį įvykusio kainų pokyčio atsakingais gali būti pripažinti išimtinai atsakovai (kasacinio teismo nutarties 64 punktas). Byloje nustatyta, kad atsakovai 2020 metais buvo pateikę pasiūlymą ieškovams atpirkti ginčo turtą už 200 000 Eur, tačiau ieškovai su šiuo pasiūlymu nesutiko, nes atsakovų pasiūlyta kaina neatitiko tuometinės turto rinkos kainos, nors UAB „Vertinimo partneriai“ 2019 m. gruodžio 17 d. turto vertinimo ataskaitoje Nr. VP19N12-05 ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė (darant prielaidą, kad vertinamas turtas neturi defektų) 2019 m. gruodžio 11 d. nurodyta 262 000 Eur (kasacinio teismo nutarties 65 punktas).

58.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, ir sprendžia tik dėl ieškovų patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija nenustatė sąlygų peržengti apeliacinių skundų ribų, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl bylą nagrinėja pagal apeliaciniuose skunduose apibrėžtas ribas, atsižvelgusi į šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus (CPK 320 straipsnis, 362 straipsnio 2 dalis).

Dėl rašytinių paaiškinimų

59.       Lietuvos Aukščiausiajam Teismui

 bylos dalį grąžinus nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, ieškovai R. K. ir V. K. 2024 m. gegužės 24 d., atsakovai R. P. ir S. P. 2024 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (žr. šios nutarties 50–51 punktus).

60.       CPK 42

 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. CPK normoms, reglamentuojančioms apeliacinį procesą, nenumatant galimybės papildyti apeliacinio skundo naujais argumentais, pasibaigus skundo padavimo terminui (CPK 323 straipsnis), dalyvaujantys byloje asmenys teise pateikti paaiškinimus raštu (CPK 42 straipsnio 2 dalis) apeliacinės instancijos teisme turi naudotis atsižvelgdami į šį apribojimą.

61.       Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi bylos šalims buvo pasiūliusi pateikti raštu nuomonę, susijusią su pateiktu ekspertizės aktu, atsižvelgiant į apeliacinių skundų dalyką, taip pat tai, jog tiek ieškovai, tiek ir atsakovai teikiamuose paaiškinimuose išdėstė savo pozicijas dėl pateikto ekspertizės akto, nusprendžia ieškovų ir atsakovų rašytinius paaiškinimus pridėti prie bylos.

Dėl atlygintinų nuostolių dydžio, pardavus netinkamos kokybės daiktą

62.       Minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, jog 2020 m. sausio 7 d. pretenzijos pateikimas yra tas momentas, kuris yra reikšmingas sprendžiant dėl ieškovų patirtų nuostolių dydžio; taikyti abstraktų nuostolių apskaičiavimo metodą 22 proc. gyvenamojo namo įrengimui nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo; ieškovų patirtiems nuostoliams apskaičiuoti reikšminga turto vertė, buvusi sutarties atsisakymo metu, o byloje atliktų ekspertizių išvadose nurodytos trys skirtingos turto rinkos vertės 2019 m. gruodžio 11 d., kurių visos yra mažesnės, nei ieškinyje nurodyta turto vertė; priėjo prie išvados, jog siekiant nustatyti ieškovų patirtų nuostolių dydį (žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertę) bei priimti teismo sprendimą remiantis tik patikimų, neprieštaringų įrodymų visuma, klausimui dėl nuostolių dydžio išspręsti paskyrė ekspertizę, pavesdamas ją atlikti teismo ekspertui Mariui Kondratui.

63.       Teismo ekspertui M. Kondratui buvo pavesta atsakyti į klausimą, kokia buvo žemės sklypo su jame esančiu 78 proc. baigtumo vienbučiu gyvenamuoju namu rinkos vertė 2020 m. sausio 7 d., darant specialiąją prielaidą, kad anksčiau nurodytas 78 proc. baigtumo gyvenamasis namas neturi pamatų įrengimo trūkumų ir neturi dėl šios priežasties galėjusių atsirasti gyvenamojo namo trūkumų (sienų, lubų, grindų įtrūkimų ir jų sukeltų kitų trūkumų). Teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad žemės sklypo su jame esančiu 78 proc. baigtumo gyvenamuoju namu rinkos vertė 2020 m. sausio 7 d., darant specialiąją prielaidą, jog gyvenamasis namas neturi pamatų įrengimo trūkumų ir neturi dėl šios priežasties galėjusių atsirasti gyvenamojo namo trūkumų (sienų, lubų, grindų įtrūkimų ir jų sukeltų kitų trūkumų), buvo 165 000 Eur.

64.       Ieškovai, kritikuodami eksperto išvadą dėl nustatytos ginčo turto vertės, nurodo, kad ekspertas neteisingai parinko lyginamuosius objektus, klaidingai juos apibūdino, pataisų skaičiavimui pritaikė VĮ Registrų centro parengtą masinio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kuri yra taikoma ne rinkos, o mokestinėms rinkos vertėms apskaičiuoti, be to, vadovavosi nepatikimais informacijos šaltiniais, dėl to ekspertizės akte pateikta turto vertė yra neteisinga, nepagrįsta ir neatspindi to meto (2020 m. sausio mėn.) (duomenys neskelbtini) ir aplinkinių teritorijų namų valdų rinkos kainų.

65.       Viena iš įrodinėjimo priemonių yra eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, jog eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktas). Teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2006; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023 76 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024 52 punktas).

66.       Taigi, nesivadovauti byloje esančios, teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvadomis galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, tyrimo eigos ar jų rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių patikimais įrodymais nepagrįstu nesutikimu su nustatyta turto verte.

67.       Ekspertas ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodė, kad rengdamas ekspertizės aktą, jis, be kita ko, naudojosi Tarptautiniais vertinimo standartais ir Europos vertinimo standartais, tačiau, kaip pagrįstai pastebi ieškovai, nenurodė šių standartų redakcijos. Pasak ieškovų, konkrečios standartų redakcijos neįvardijimas nagrinėjamu atveju yra svarbi ir lemianti aplinkybė, nes ženkliai keitėsi aptariamų standartų nuostatos dėl retrospektyvaus vertinimo.

68.       Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1–4 punktus, turto arba verslo vertė gali būti nustatoma pagal: pirkimo–pardavimo sandorius; turto sukūrimo (atkūrimo) sąnaudas; pajamas, gaunamas naudojant turtą, arba verslo pajamas; kitus Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytus turto arba verslo vertės nustatymo pagrindus. TVVPĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertinimas atliekamas Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytais turto ir verslo vertinimo metodais šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais. Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų metodų šiuose standartuose nustatytais turto arba verslo vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka išsamiai nurodytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (TVVPĮ 6 straipsnio 2 dalis).

69.       Metodikos III skirsnyje detalizuota turto vertinimo tvarka; šios Metodikos 43.1–43.3 papunkčiuose nustatyta, kad atliekant retrospektyvinį vertinimą: galima remtis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, egzistavusiomis nurodytą vertės nustatymo dieną (praeityje); galima remtis tik tomis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, kurios buvo iki nurodytos turto arba verslo vertės nustatymo dienos (praeityje); turi būti vadovaujamasi tais teisės aktais ir dokumentais, kurie galiojo iki ir nurodytą turto arba verslo vertės nustatymo dieną (praeityje). Atitinkamai aptariamos Metodikos IV skirsnyje detalizuoti turto vertinimo metodai ir jų taikymas; 54 punkte įtvirtinta, kad vertinant turtą taikomi: lyginamasis metodas, išlaidų (kaštų) metodas; pajamų metodas; šios Metodikos 54.1–54.3 papunkčiuose nustatytų metodų deriniai. Metodikos 56–83 punktuose nurodyti konkrečių turto vertinimo metodų taikymo aspektai – konkretūs veiksmai, atliekami vertinant turtą pasirinktu metodu tam, kad būtų įvertintas konkretus turtas ir nustatyta jo rinkos vertė tam tikru metu.

70.       Teisėjų kolegija, atmesdama ieškovų argumentus dėl ekspertizės akto, kaip įrodymo, nepatikimumo, visų pirma, pažymi, kad iš nurodytos TVVPĮ 6 straipsnio formuluotės matyti, jog Metodikai, kaip TVVPĮ įgyvendinamajam teisės aktui, yra nustatyti konkretūs reikalavimai: (1) joje turi būti nurodytos TVS ir EVS nustatytų metodų šiuose standartuose nustatytais turto arba verslo vertinimo atvejais taikymo procedūros ir tvarka; (2) TVS ir EVS nustatytų metodų taikymo procedūros ir tvarka turi būti nurodytos išsamiai. Taigi, TVS ir EVS nustatyti metodai, jų taikymo procedūros ir tvarka yra išsamiai nurodyti Metodikoje, kuria, be kita ko, nustatydamas ginčo turto vertę rėmėsi teismo ekspertas. Antra, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-6-822/2018, įvertinęs TVS ir EVS turinį, atsižvelgęs į šių dokumentų galią bei santykį su Metodika, konstatavo, kad Metodikoje, TVS bei EVS įtvirtintos nuostatos koreliuoja tarpusavyje ir turto vertinimo metodų taikymo procedūrų aspektu vienos kitą papildo. Be to, nustatant turto vertę, sistemiškai remiamasi įvairiais kitais šaltiniais, kuriuose plačiai pateikiami turto vertės nustatymui reikšmingi metodų aprašymai ir instrukcijos, vadovaujamasi, kaip minėta, rinkos bei ekonomikos sąlygų stebėjimų, tyrimų išvadomis ir rezultatais (cituojamos nutarties 38 punktas). Taigi, TVS ir EVS nuostatos, kurios iš esmės koreliuoja su Metodikos nuostatomis, yra tik vienas iš daugelio šaltinių, kuriais, nustatydamas turto vertę, sistemiškai remiasi ekspertas. Trečia, ieškovai paaiškinimuose niekaip nedetalizuoja konkrečios TVS ir EVS redakcijos įtakos eksperto išvados dėl nustatyto ginčo turto vertės dydžio (ne)teisingumui, t. y. nenurodo, ar ginčo turto vertė, nurodyta ekspertizės akte, taikant konkrečią ginčui aktualią standartų redakciją, padidėtų ar sumažėtų ir kokiu mastu, apsiribodami deklaratyviu nurodymu, kad ženkliai keitėsi aptariamų standartų nuostatos dėl retrospektyvaus vertinimo.

71.       Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ieškovų argumentus, kad teismo ekspertui ekspertizės akte nenurodžius vertinimo tikslo ir atvejo, kaip to reikalauja Metodika, galėjo būti parinktas neteisingas vertės nustatymo pagrindas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovų prašymu byloje buvo paskirta teismo ekspertizė (vertinimo atvejis), kurios tikslas buvo nustatyti ieškovų patirtų nuostolių dydį (žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertę) 2020 m. sausio 7 d. datai.

72.       Kita argumentų grupė, kuria ieškovai grindžia ekspertizės akto nepatikimumą ir neišsamumą, yra susijusi su lyginamųjų sandorių imtimi. Anot ieškovų, ekspertizės akte nepateikta visų lyginamųjų sandorių imtis (nenurodytas kiekvienas sandoris, jo laikas, vieta, fizinės turto charakteristikos), iš kurios buvo atrinkinėjami lyginamieji sandoriai, tai turi lemiamos reikšmės nustatytam turto rinkos vertės dydžiui ir kelia abejones dėl vertinimo pagrįstumo parenkant lyginamuosius objektus. Taip pat, pasak ieškovų, ekspertas nepagrindė lyginamųjų sandorių pasirinkimo kriterijų.

73.       Metodikos 56 punkte nurodyta, kad lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos vertė. Pagal lyginamojo metodo esmę, vertinamas turtas lyginamas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (57 punktas). Taikant lyginamąjį metodą: surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius (58.1 papunktis); įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu (58.2 papunktis). Turto skirtumus atspindi lyginamieji vienetai (plotas, tūris ir pan.) (59 punktas). Darydamas (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisas, turto vertintojas taiko kiekybinius ir (arba) kokybinius skaičiavimo modelius (60 punktas). Jeigu nėra informacijos apie šios metodikos 58.1 papunktyje nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius (61 punktas).

74.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertizės akto turinį, nenustatė nuostatų, reglamentuojančių lyginamojo metodo taikymą, pažeidimų. Visų pirma, iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas aiškiai ir išsamiai nurodė analogų pasirinkimo aplinkybes, jog jis atrinko per paskutinius 36 mėn. nuo vertinimo datos įvykusius panašaus turto pirkimo–pardavimo sandorius; iš analizuojamų sandorių teismo ekspertas pasirinko namų valdas, kurios buvo parduotos (duomenys neskelbtini) (kaip ir vertinamas turtas), tokių sandorių buvo keturiolika vienetų; iš atrinktų sandorių ekspertas pasirinko gyvenamuosius namus, kurie turi garažą (panašiausi į vertinamą turtą), tokių sandorių buvo dešimt vienetų; vėliau ekspertas analizavo tas namų valdas, kurių namų statybos metai buvo panašiausi į vertinamą turtą (statybos metų skirtumas ne daugiau nei penkeri metai), taip atrinkdamas devynis sandorius ir iš jų atmesdamas tris ekstremumus, kurių kaina yra mažesnė negu 800 Eur / kv. m, nes jie yra ženkliai pigesni nei nagrinėjamų sandorių vieno kv. m kainos vidurkis; iš atrinktų sandorių palyginamaisiais objektais teismo ekspertas pasirinko tris artimiausius vertinimo datai sandorius, esančius (duomenys neskelbtini). Taigi, priešingai nei nurodo ieškovai, teismo eksperto pasirinkti ir nurodyti lyginamųjų objektų atrankos kriterijai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra logiški ir pagrįsti, nes pagal bendrą principą, lyginamuoju metodu nustatant turto rinkos vertę, lyginamieji objektai turi būti toje pačioje vietovėje esantys, panašūs pagal savo parametrus ir perleidimo sąlygas, turto vienetai. Antra, nors ieškovai kritikuoja teismo eksperto pasirinktus objektų atrankos kriterijus, tačiau nenurodo kokie, anot jų, kriterijai turėjo būti pasirinkti kaip pagrįsti ir darantys įtaką vertinamam turtui bei kaip konkrečiai kriterijų (ne)pasirinkimas įtakoja ginčo turto vertės dydį. Trečia, kaip numatyta Metodikos 57 punkte, lyginamuoju metodu vertinamas turtas lyginamas su analogišku arba panašiu turtu. Šiuo atveju pasirinkti lyginamieji objektai yra panašūs, t. y. sutampa lyginamųjų objektų ir vertinamo turto vietovė (zona), pastato sienų medžiagos, rekonstrukcijos metai, patalpų ir žemės sklypo paskirtis, priklausinių nebuvimas; panašūs sandorių sudarymo metai, statybos metai, patalpų ir žemės sklypo plotai. Teismo ekspertas, atsižvelgdamas, kad palyginamaisiais objektais pasirinko panašų turtą, o ne analogišką, lyginamiesiems objektams pritaikė sandorių datos, statybos metų, bendro ploto, pastatų baigtumo skirtumų pataisas, kaip to ir reikalauja Metodikos 58.2 papunktis. Įvertinusi nurodytus lyginamųjų objektų pasirinkimo kriterijus bei atrinktų objektų imtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apie netinkamai pritaikytą lyginamąjį metodą, nes nenustatyta Metodikos nuostatų, reglamentuojančių lyginamojo metodo taikymą, pažeidimų (ekspertizės akte detaliai aptariamas lyginamų objektų parinkimas, sandorių datos, statybos metų, bendro ploto, pastatų baigtumo pataisos koeficientai, nurodomas atliktas paskaičiavimas, t. y. visi Metodikos 62 punkte būtini nurodyti elementai).

75.       Ieškovai lyginamojo metodo taikymo pažeidimu laiko ir tai, jog ekspertas palyginamuosius objektus analizavo tik vienoje (duomenys neskelbtini) verčių zonoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra vertinamas turtas, nors ekspertizės akte nurodo ir gretimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) verčių zonas. Be to, anot ieškovų, siekiant išsamiai išanalizuoti namų valdų rinkos sandorius, buvo būtina surinkti duomenis apie įvykusius sandorius ne tik minėtose verčių zonose, bet ir (duomenys neskelbtini) verčių zonoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri prasideda už pusės kilometro nuo vertinamo turto.

76.       Teisėjų kolegija, atmesdama ieškovų argumentus dėl netinkamo verčių zonų pasirinkimo, visų pirma, nurodo, kad teismo ekspertas, vertindamas ginčo turtą, kaip lyginamuosius objektus pasirinko esančius verčių zonoje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. toje pačioje zonoje kaip ir vertinamasis turtas. Antra, ieškovai, teigdami, kad nors ekspertas nurodė gretimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) verčių zonas, bet vertino tik objektus, esančius  (duomenys neskelbtini) verčių zonoje, netiksliai cituoja ir interpretuoja ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes. Teismo ekspertas, aprašydamas vertinamo turto lokalizaciją, kuri yra  (duomenys neskelbtini) verčių zonoje pagal VĮ Registrų centro teritorinį suskaidymą, pacitavo VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos nekilnojamojo turto masinio vertinimo ataskaitą, kad (duomenys neskelbtini) verčių zonos – besiribojančios su (duomenys neskelbtini) šiaurės vakarine riba, abipus ir šalia esančios (duomenys neskelbtini) magistralės; šių verčių zonų teritorijose išsidėstę vieni brangiausių nekilnojamojo turto (gyvenamosios paskirties) požiūriu kaimai – (duomenys neskelbtini), tik nežymiai skiriasi kainų lygiu nuo besiribojančių (duomenys neskelbtini) verčių zonų; šiose teritorijose pasatyti ir toliau statomi individualūs ir sublokuoti gyvenamieji namai, išplėtota infrastruktūra; teritorijos yra paklausios dėl nedidelio atstumo, gero susisiekimo su (duomenys neskelbtini) miestu; anksčiau aprašytomis aplinkybėmis ir panašiomis nekilnojamojo turto pardavimo kainomis pasižyminčios teritorijos išskirtos į atskiras verčių zonas. Trečia, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) verčių zonose esančių turto objektų kainos skiriasi itin nežymiai. Ketvirta, ieškovai neteisūs teigdami, kad ekspertas privalėjo vertinti  (duomenys neskelbtini) verčių zonoje esančius objektus. Nagrinėjamu atveju ekspertas atrinko ir vertino būtent tuos objektus, kurie yra visiškai toje pačioje zonoje kaip ir vertinamasis turtas, be kita ko, įvertindamas ir tas aplinkybes, jog vertinamojoje zonoje esantys objektai kainų lygiu tik nežymiai skiriasi nuo besiribojančių (duomenys neskelbtini) miesto verčių zonų. Penkta, ieškovai nenurodo konkrečių turto objektų, esančių jų nurodomoje zonoje, kurių vertė būtų didesnė nei eksperto atrinktų palyginamųjų objektų. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ekspertas pasirinko palyginamuosius objektus, esančius toje pačioje verčių zonoje kaip ir vertinamieji objektai, tik pagrindžia ekspertizės akto išsamumą ir patikimumą, ekspertas įvertino individualias turto savybes, nurodydamas VĮ Registrų centro duomenis, kad vertinamo turto zona kainų lygiu tik nežymiai skiriasi nuo besiribojančių (duomenys neskelbtini) verčių zonų.

77.       Be to, teisėjų kolegija atmeta ieškovų argumentus, kad ekspertas nevertino turto vietos, nes eksperto nuomonė, jog turto vietą atitinka vertės zona, yra neteisinga; toje pačioje zonoje vietos gali labai skirtis nuo blogos iki labai geros. Pirma, nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049, 3 punkte nekilnojamojo turto verčių zona apibrėžiama kaip atliekant sisteminę analizę nustatoma ir ekonominiais veiksniais bei rinkos sandorių duomenimis grindžiama panašių kainų lygio teritorija, atvaizduojama Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, dėl to ieškovų argumentai, kad turto vieta neatitinka vertės zonos, yra nepagrįsti ir atmestini. Antra, priešingai nei nurodo ieškovai, teismo ekspertas atrinko tris lyginamuosius objektus, iš kurių du yra to paties kaimo gretimose gatvėse, o trečiasis – toje pačioje gatvėje kaip ir vertinamasis turtas. Trečia, ekspertas, be verčių zonos kriterijaus, vertino eilę kitų kriterijų, tokių kaip sienų medžiagas, statybos metus, paskirtį, bendrą plotą, apdailos būklę ir pan.

78.       Ieškovai kritikuoja eksperto apskaičiuotas pataisas, nes, pasak jų, ekspertas nepagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centro masinio vertinimo ataskaita bei UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas publikuota apžvalga. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertas, be kitų šaltinių, apskaičiuodamas pataisas, rėmėsi dviem skirtingais šaltiniais – VĮ Registrų centro, t. y. valstybės įmonės, ir UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamo turto, t. y. vienos iš stambiausių nekilnojamojo turto bendrovės Baltijos šalyse, duomenų bazėmis, tai tik patvirtina ekspertizės akto išsamumą ir patikimumą. Be to, ieškovai deklaratyviai kritikuodami eksperto nurodytus pataisų skaičiavimus, neteikia savo apskaičiavimų, nenurodo, kokiais šaltiniais, be VĮ Registrų centro ir UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas duomenų bazių, ekspertas turėjo remtis, nustatydamas objektų pataisas.

79.       Teisėjų kolegija atskirai pažymi ir tai, kad ieškovai, kritikuodami ekspertizės aktą, neprašė žodiniame teismo posėdyje apklausti eksperto tam, jog šis savo išvadą išaiškintų žodžiu (CPK 217 straipsnis), nors eksperto apklausa žodiniame teismo posėdyje dėl eksperto išvados yra viena iš esminių tokio įrodymo tyrimo priemonių, vertinant jo objektyvumą ir patikimumą. Taip pat ieškovai nereiškė prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, siekiant nustatyti jų patirtus nuostolius (ginčo turto vertę).

80.       Nenustačius aplinkybių, kurios keltų pagrįstas abejones atliktos ekspertizės patikimumu, teisėjų kolegija konstatuoja neturinti pagrindo nesiremti ekspertizės aktu ir jame padaryta išvada, kad žemės sklypo su jame esančiu 78 proc. baigtumo gyvenamuoju namu rinkos vertė 2020 m. sausio 7 d., darant specialiąją prielaidą, jog gyvenamasis namas neturi pamatų įrengimo trūkumų ir neturi dėl šios priežasties galėjusių atsirasti gyvenamojo namo trūkumų (sienų, lubų, grindų įtrūkimų ir jų sukeltų kitų trūkumų), buvo 165 000 Eur.

81.       Nustačius, kad egzistuoja pagrindas remtis ekspertizės akto išvadomis, taip pat atsakovams neginčijant ir atsakomybėn prisiimant ginčo turto rinkos vertės padidėjimą 2014–2020 metų laikotarpiu (iki 2020 m. sausio 7 d.) (žr. 2023 m. gruodžio 22 d. (dokumento registracijos Nr. DOK- 4973) ir 2024 m. sausio 12 d. (dokumento registracijos Nr. DOK-213) atsakovų papildomus paaiškinimus), pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovams solidariai iš atsakovų priteista 145 790 Eur nuostolių atlyginimo, keistina, priteistinų nuostolių dydį sumažinant iki 48 790 Eur (165 000 Eur (teismo eksperto nustatyta turto vertė) – 116 210 Eur (turto kaina, kuri priteista ieškovams iš atsakovų įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi)). 

Dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo 

82.       Atsakovai R. P. ir S. P. 2024 m. gegužės 24 d. pateiktuose paaiškinimuose, vadovaudamiesi CPK 762 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdami į tai, kad jie yra įvykdę Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį ir, be kita ko, grąžinę ieškovams pagal sutartį sumokėtus 116 210 Eur bei sumokėję 147 485 Eur, priteistus ieškovų naudai kaip nuostolių atlyginimą, prašo, konstatavus, jog ieškovų naudai iš atsakovų priteistini nuostoliai sudaro 48 790 Eur, išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir įpareigoti ieškovus grąžinti atsakovams 97 000 Eur (iš atsakovų kasaciniu skundu ginčytos 145 790 Eur priteistų nuostolių dalies). 

83.       CPK 762 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės. Tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. 

84.       Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki įvykdymo teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesiniu sprendimu ir byla iš esmės išspręsta kitaip, negu prieš tai priimtu teismo sprendimu. 

85.       Pažymėtina tai, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas yra specialus įstatyme įtvirtintas procesinis pažeistų teisių gynimo būdas, išieškant sumas, sumokėtas pagal teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas arba neteko teisinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010). 

86.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai, vykdydami Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį, ieškovams 2023 m. kovo 21 d., 2023 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymais pervedė atlyginimą iš viso 270 692,30 Eur, be kita ko, ir 145 790 Eur nuostolių. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovų ieškinio reikalavimas dėl 145 790 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir perdavus nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovams solidariai iš atsakovų priteistas 145 790 Eur nuostolių atlyginimas, ir priteisiamų nuostolių dydį sumažina iki 48 790 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atgręžti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties dalies įvykdymą civilinėje byloje Nr. e2A-106-912/2023, priteisiant iš ieškovų atsakovams jų sumokėtus 97 000 Eur (145 790 Eur - 48 790 Eur). 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų 

87.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai nustatė ieškovų patirtų nuostolių dydį, susiedamas jį su teismo sprendimo priėmimo momentu, o ne su sutarties atsisakymo momentu, taip pat nepagrįstai pritaikydamas abstraktų nuostolių apskaičiavimo metodą 22 proc. gyvenamojo namo įrengimui, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo pakeičiama, priteistą 145 790 Eur nuostolių atlyginimo dydį sumažinant iki 48 790 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 331 straipsnis). Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi, kad atsakovai Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovų ieškinio reikalavimas dėl 145 790 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų, jau buvo įvykdę, išsprendžia šios nutarties dalies įvykdymo atgręžimą, priteisiant iš ieškovų atsakovams jų sumokėtus 97 000 Eur (145 790 Eur - 48 790 Eur) (CPK 762 straipsnis). Minėta, kad kasacinis teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 16 d. nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovų ieškinio reikalavimas dėl 145 790 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 16 d. nutarties dalį, kuria nutraukta ieškovų ir atsakovų 2013 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto 23–iame notaro biure sudaryta žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); taikyta restitucija – priteista ieškovams solidariai iš atsakovų pagal 2013 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį sumokėti 116 210 Eur; priteista atsakovams nuosavybės teise žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys  (duomenys neskelbtini); bei kita ieškinio dalis atmesta; paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. papildomas sprendimas, – paliko nepakeistą. 

88.       CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

89.       Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovai iš viso patyrė 6 066,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 416,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 1 500 Eur teismo paskirtų ekspertizių atlikimo išlaidų, 150 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas); atsakovai iš viso patyrė 9 727,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; šalys viena kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio neginčija.

90.       Ieškovų ieškinio reikalavimų suma – 278 695 Eur (116 210 Eur + 145 790 Eur + 1 695 Eur + 15 000); ieškovų patenkintų reikalavimų suma – 166 695 Eur (116 210 + 1 695 Eur + 48 790 Eur), atmestų – 112 000 Eur (278 695 Eur – 166 695 Eur). Vadinasi, pagal priteisiamą sumą patenkinama iš viso 60 proc. (166 695 Eur x 100 proc. / 278 695 Eur) ieškinio reikalavimų, atmetama – 40 proc. Dėl to ieškovai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, įgijo teisę į 60 proc., o atsakovai – į 40 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl to, įvertinus bylinėjimosi išlaidų pobūdį, advokatų darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant šalims, bylos apimtį, šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: ieškovams iš atsakovų priteisiama 3 639,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (6 066,50 Eur x 60 proc. / 100 proc.), o atsakovams – 3 890,88 Eur (9 727,20 Eur x 40 proc. / 100 proc.) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atlikus priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymą, atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovų priteisiama 250,98 Eur (3 890,88 Eur – 3 639,90 Eur), t. y. po 125,49 Eur iš kiekvieno ieškovo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

91.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 2 803 Eur (2 953 Eur mokėtinas žyminis mokestis už ieškinį – 150 Eur žyminio mokesčio, kurį sumokėjo ieškovai) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, nuo kurio dalies sumokėjimo ieškovai buvo atleisti); šalys šių nurodymų neginčija. Dėl to, atsižvelgiant į ieškovų patenkintų 166 695 Eur reikalavimų sumą, kuri pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 7 dalį turi būti valstybei apmokama 2 225 Eur žyminiu mokesčiu. Ieškovai sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, todėl 2 075 Eur (2 225 Eur – 150 Eur) žyminis mokestis iš atsakovų priteisiamas valstybei lygiomis dalimis, t. y. po 1 037,50 Eur.

92.       Atsakovų apeliacinio skundo reikalavimų suma – 146 290 Eur; atsakovų patenkintų reikalavimų suma apeliacinėje instancijoje – 48 790 Eur, atmestų – 97 500 Eur (146 290 Eur – 48 790 Eur). Vadinasi, pagal priteisiamą sumą patenkinama iš viso 33,35 proc. (48 790 Eur x 100 proc. / 146 290 Eur) apeliacinio skundo reikalavimų, atmetama – 66,65 proc. Dėl to atsakovai įgijo teisę į 33,35 proc., o ieškovai – į 66,65 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

93.       Bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovai pateikė duomenis, kad jie patyrė 2 662 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą; atsakovai – 4 108,82 Eur (2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 1 608,82 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą). Dėl to, įvertinus bylinėjimosi išlaidų pobūdį, advokatų darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant šalims, bylos apimtį, šalims priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: ieškovams iš atsakovų priteisiama 1 774,22 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 661 Eur x 66,65 proc. / 100 proc.), o atsakovams iš ieškovų – 1 370,29 Eur (4 108,82 Eur x 33,35 proc. / 100 proc.). Atlikus priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymą, ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovų priteisiama 403,93 Eur (1 774,22 Eur – 1 370,29 Eur), t. y. po 201,97 Eur iš kiekvieno atsakovo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

94.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme ieškovai pateikė duomenis, kad jie patyrė 1 815 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą; atsakovai – 8 119 Eur (6 050 Eur bylinėjimosi išlaidų už kasacinio skundo parengimą ir 2 069 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą). Dėl to, įvertinus bylinėjimosi išlaidų pobūdį, advokatų darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant šalims, bylos apimtį, šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: ieškovams iš atsakovų priteisiama 1 209,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 815 Eur x 66,65 proc. / 100 proc.), o atsakovams iš ieškovų – 2 707,69 Eur (8 119 Eur x 33,35 proc. / 100 proc.). Atlikus priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymą, atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovų priteisiama 1 497,99 Eur (2 707,69 Eur – 1 209,70 Eur), t. y. po 748,99 Eur iš kiekvieno ieškovo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme.

95.       Bylą iš naujo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovai nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas; atsakovai nurodė, kad jie patyrė 6 726,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 790,40 Eur atstovavimo išlaidų ir 1 936 Eur už ekspertizės išvados parengimą). Įvertinus bylinėjimosi išlaidų pobūdį, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, bylos apimtį, atsakovams iš ieškovų priteisiama 2 243,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (6 726,40 Eur x 33,35 proc. / 100 proc.), t. y. po 1 121,62 Eur iš kiekvieno ieškovo, patirtų bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme. 

96.       Atlikus priešpriešinių mokėtinų sumų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose įskaitymą, priteisiama atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovų 3 337,31 Eur (1 497,99 Eur + 2 243,25 Eur – 403,93 Eur) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 668,65 Eur iš kiekvieno ieškovo.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, 762 straipsniu, 

 

n u t a r i a :

 

        Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas išdėstyti taip:

        „Priteisti ieškovams V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 48 790 Eur (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt eurų) nuostolių atlyginimo.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 075 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, t. y. po 1 037,50 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt septynis eurus 50 centų) iš kiekvieno atsakovo. 

Priteisti atsakovams R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš ieškovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. K., asmens kodas  (duomenys neskelbtini), 250,98 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 98 centus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 125,49 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 49 centus) iš kiekvieno ieškovo“. 

Atgręžti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties dalies įvykdymą civilinėje byloje Nr. e2A-106-912/2023 ir priteisti iš ieškovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovams R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jų sumokėtus 97 000 Eur (devyniasdešimt septynis tūkstančius eurų). 

Priteisti atsakovams R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš ieškovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 337,31 Eur (tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt septynis eurus 31 centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, t. y. po 1 668,65 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 65 centus) iš kiekvieno ieškovo.

 

 

Teisėjai                                                                                 Gintaras Pečiulis

 

 

                                                                                                 Asta Radzevičienė

 

 

                                                                                         Neringa Švedienė