Civilinė byla Nr. e2A-954-524/2017

                                          (Proceso Nr. 2-06-3-08326-2016-9)

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.29.1.; 3.1.7.6.; 3.3.1.18

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjo Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovams S. S., D. S. dėl skolos priteisimo, ir ieškovės  apeliacinį skundą  dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-13 sprendimo,

n u s t a t ė :

I . Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 5260,00 Eur skolą, 3,06 proc. dydžio metines palūkanas nuo 5260,00 Eur sumos nuo 2016-03-21 iki visiško skolos grąžinimo, priteisti iš atsakovo D. S. 2720,00 Eur skolą, 3,06 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2720,00 Eur sumos nuo 2016-03-01 iki visiško skolos grąžinimo, priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji laikotarpiu nuo 2015-05-25 iki 2016-03-21 savo dukteriai S. S. ir jos sutuoktiniui D. S. paskolino 5260,00 Eur, kurie buvo skirti jų šeimos pragyvenimo išlaidoms. Ji taip pat paskolino 2720,00 Eur atsakovo D. S. kelionėms į užsienį, t. y. 2014 metais ji perdavė atsakovui 2220,00 Eur, 2016-03-01 – 500,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad skolindama pinigus atsakovams jais pasitikėjo ir tikėjosi, jog skolą pastarieji grąžins, todėl rašytinės sutarties šalys nesudarė. Kadangi atsakovas D. S. gyvena ir dirba užsienyje bei gauna nemažas pajamas, ji kreipėsi į atsakovus su prašymu grąžinti skolą, tačiau atsakovai skolos jai negrąžino.
2. Atsakovas D. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės ieškinyje išdėstytos aplinkybės yra nepagrįstos, ji paskolos atsakovams suteikusi nebuvo. 2016-05-13 jis kartu su sutuoktine S. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šiame prašyme nei jis, nei sutuoktinė nenurodė, kad jie turi įsiskolinimą kreditorei  R. G., t. y. ieškovei. Ieškovės reikalavimas jam tapo žinomas tik tuomet, kai ieškovė pareiškė kreditinį reikalavimą santuokos nutraukimo byloje. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovė                        2016-06-01 pareikšdama kreditinį reikalavimą santuokos nutraukimo byloje nurodė, kad 7980,00 Eur skolos reikalauja solidariai iš abiejų atsakovų, o pateikdama ieškinį šioje byloje nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovų solidariai 5260,00 Eur skolos, o likusią 2720,00 Eur skolos dalį prašo priteisti iš jo. Pažymėjo, jog 2014 metais jis iš tiesų vyko dirbti į Norvegiją, tačiau piniginės lėšos, priešingai, nei teigia ieškovė, jam nebuvo reikalingos, kadangi visas išlaidas, susijusias su darbu, kompensavo ir apmokėjo darbdavys. Jis apmokėjo atsakovo kelionę į Norvegiją, išlaidas būsto nuomai ir maistui ir vėliau šios išlaidos buvo išskaičiuojamos iš darbo užmokesčio, dėl to jis gavo mažesnį darbo užmokestį. Be to, ieškovės nurodyta 2720,00 Eur suma vertintina kaip didelė, todėl nėra aišku, kam vienam asmeniui, į užsienį vykstančiam dirbti be šeimos, būtų reikėję tiek piniginių lėšų. Laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2016 metų kovo mėnesio jis kartu su sutuoktine gyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Jūros g. 19-6, Klaipėdoje. Šiame bute už savo pinigines lėšas jis atliko remontą, pirko namų apyvokos daiktų.
3. Atsakovė S. S. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad iki sūnaus gimimo                    (duomenys neskelbtini) atsakovas D. S. vykdavo dirbti į užsienį. Gimus sūnui, nuo 2015 metų balandžio ar gegužės mėnesio atsakovas dirbti į užsienį nebevažiavo iki 2016 metų kovo mėnesio, kadangi nebuvo darbo, todėl šeimai trūko piniginių lėšų pragyvenimui ir ji kartu su atsakovu skolinosi pinigų iš ieškovės. Pažymėjo, kad kiekvieną kartą ieškovė, paskolinusi pinigų, apie tai pasižymėdavo savo užrašuose. Atsakovė nurodė, kad piniginių lėšų iš ieškovės jie skolindavosi ir anksčiau, tačiau visuomet skolą grąžindavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-13 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 745,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. S..
5. Teismas konstatavo, kad tarp šalių paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė. Teismas nustatė aplinkybes, jog ieškovė atsakovams teikė pinigines lėšas, tačiau teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovams gyvenant santuokoje ieškovė teikė jiems tam tikras pinigines lėšas kaip paramą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo                    2017-02-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Teigia, kad ginčas byloje kilęs iš paskolos teisinių santykių. Pinigai atsakovams buvo skolinami pragyvenimo išlaidoms ir atsakovui jo kelionėms į Norvegiją. Pinigų teikimo faktas byloje įrodytas, nenuginčytas. Atsakovai neturėjo lėšų pragyvenimui. Atsakovas neįrodė, kad turėjo santaupų, atitinkamų įrodymų nebuvo pateikta ir teismas jų nevertino. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas.
7. Atsakovo D. S. atstovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Mano, kad ieškovė siekia suklaidinti teismą, teikia tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie atsakovo darbą ir gaunamas pajamas. Pažymi, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2010-06-12 iki 2015-12-29 gaudavo pajamas, kurių dydis vidutiniškai kas mėnesį viršijo vieną tūkstantį eurų. Minėtų pajamų buvo pakankamai pragyventi. Taip pat pažymi, kad rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, neįrodyta, kad atsakovės tariamai pasiskolinti iš ieškovės pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams, todėl atsakovas jų grąžinti neprivalo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
9. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Ieškovė nurodo, jog laikotarpiu nuo 2015-05-25 iki 2016-03-21 savo dukteriai S. S. ir jos sutuoktiniui D. S. paskolino 5260,00 Eur, kurie buvo skirti jų šeimos pragyvenimo išlaidoms. Ji taip pat nurodo, jog paskolino 2720,00 Eur atsakovo D. S. kelionėms į užsienį, t. y. 2014 metais ji perdavė atsakovui 2220,00 Eur,  o 2016-03-01 – 500,00 Eur. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėja atsakovės S. S. paaiškinimu, jos sudarytu išrašu, įrodančiu, jog 3420 Eur lėšų buvo suteikta pragyvenimui, atsakovų sunkia turtine padėtimi bei savo  paaiškinimu. Įvertinus paminėtus įrodymus bei atsakovų 2016-05-13 pateiktą Klaipėdos miesto apylinkės teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje  atsakovai nenurodė kreditorės ieškovės, darytina išvada, jog šie ieškovės įrodymai nėra pakankami nustatyti, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovės nurodoma sumos paskirtis buvo parama dukros šeimai.
11. Teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008;                                2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008).
12. Sutartis dėl ieškovės įrodinėjamo pinigų perdavimo buvo sudaryta žodine forma, nes ieškovė nepateikė rašytinės sutarties ar  pinigų pervedimo per banko įstaigą dokumentų, nurodančių tokių pervedimų paskirtį, todėl šių  aplinkybių  įrodinėjimas sunkus. CK 1.72 str., 1.73 str. 1 d. 1 p.  numato  sudarytų tarp fizinių asmenų sandorių, kurių suma neviršija 1500 Eur, žodinę formą, tačiau byloje turi būti įrodymų šioms aplinkybėms įrodyti. Ieškovei iškėlus ginčą dėl paskolos grąžinimo, taikytinos 6.871 str. 1 d. nuostatos, nustatančios, jog fizinių asmenų paskolos sutartis  turi būti rašytinė, jeigu  paskolos suma viršija 600 Eur.  Ieškovė ieškinyje suformulavo du reikalavimus dėl  5260 Eur paskolos priteisimo solidariai iš atsakovų ir 2720 Eur paskolos priteisimo iš atsakovo, tačiau šioje byloje į įrodinėjimo dalyką įeina ir šalių susitarimas ginčo sumą grąžinti ieškovei solidariai. Ieškovė nurodo, kad atsakovui  paskolino 2720,00 Eur kelionėms į užsienį, t. y. 2014 metais ji perdavė atsakovui 2220,00 Eur, 2016-03-01 – 500,00 Eur, todėl įvertinus paminėtą teisės normą, žodine paskolos sutarties forma galėtų būti įrodinėjama tik paskolos dalis dėl 500 EUR, jeigu  būtų pakankamai įrodymų dėl atsakovo įsipareigojimo šią sumą grąžinti ieškovei. Atsakovas neigia pinigų perdavimo faktą, susitarimą grąžinti ginčo sumą kaip  skolą, byloje nėra net jokių netiesioginių  ieškovės įrodymų jos įrodinėjamiems mokėjimams kaip paskolai pagrįsti, todėl tik ieškovės paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas jos nurodomai aplinkybei įrodyti (CPK 177 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovų 2016-05-13 sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje abu atsakovai ieškovės nenurodė kreditore ištuokos byloje, kuri yra sustabdyta iki šios bylos išnagrinėjimo.
13. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą, yra reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės raiškos formos, taip pat sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, aplinkybės dėl kreditoriaus ar skolininko sutarties originalo turėjimo, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remdamasis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Tačiau šioje byloje nėra jokio pakankamo įrodymo, jog atsakovai buvo įsipareigoję ginčo sumą grąžinti kaip pasiskolintą. Bylos vienintelis rašytinis įrodymas – atsakovės S. S. sudarytas išrašas – įrodo ginčo pinigų   paskirtį – pragyvenimui, o ne paskolą. Šis išrašas yra  šalių nepasirašytas, jį tik sudarė atsakovė S. S..
14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia sukurti ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Byloje ieškovės paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, jog perduodant pinigus dukros šeimai šalių valia buvo nukreipta sukurti  paskolos teisinius santykius. Pinigų pervedimas ar jų perdavimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolių, susijusių su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės, parama šeimos nariams ir kt. Teisme ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) nenustatytas paskolos teisinių santykių egzistavimas tarp ginčo šalių.
15. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių bendrosios prievolės gali būti dalinės arba solidariosios. Sutuoktiniai prieš trečiuosius asmenis gali atsakyti ir subsidiariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje                                        Nr. 3K-P-186/2010). Kvalifikuodamas sutuoktinių turtines prievoles teismas pirmiausia identifikuoja ginčo santykį – ar ginčas kilo tarp kreditoriaus ir vieno ar abiejų sutuoktinių, ar tarp sutuoktinių         (2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ieškovė ginčo sumos dalį – 5260 Eur prašo priteisti kaip solidariąją prievolę ir ieškovės nurodyta solidarioji bendraskolė – ieškovės dukra  nurodo, jog ji pripažįsta prievolę, todėl darytina išvada, jog ginčo tarp ieškovės ir atsakovės nėra. Byloje nesant pakankamai įrodymų konstatuoti, jog ieškovė yra atsakovų su solidaria reikalavimo teise kreditorė ir atsakovo kreditorė, nėra pagrindo šioje byloje taikyti CK 6.12 str. 1 d. ir laikyti, kad atsakovės S. S. prievolės pripažinimas taikomas ir kitam atsakovui, nes byloje neįrodyta, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis.
16. Sutuoktinių turtinių prievolių skirstymo į asmenines ir bendrąsias svarba ne kartą akcentuota kasacinėje jurisprudencijoje. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; kt.). Tai reiškia, kad, priklausomai nuo to, kokia turtinė prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs tik vienas iš sutuoktinių (plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tačiau šis teisinis reglamentavimas taikomas prievolėms, kurių buvimo tarp šalių ieškovė neįrodė šios nutarties 12–14 p. motyvais.
17. Įvertinusi anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
18. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

                 Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovui priteistina 300  Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-13 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti D. S. iš R. G. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos teisėjai                                                                                            Irma Čuchraj

                                                                                                            Erika Misiūnienė

                                                                                                            Almantas Padvelskis