Civilinė byla Nr. e2A-972-450/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00527-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.15
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU
2021 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Marijampolės ligoninei, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, InterRisk Vienna Insurance Group AAS, veikiantis per Lietuvos filialą, viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, viešoji įstaiga Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotis dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nustatyti, kad atsakovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Marijampolės ligoninė pažeidė ieškovo teisę į kokybiškas medicinos paslaugas; 2) priteisti iš atsakovės 5 580,28 Eur turtinę ir 50 000 Eur neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. sausio 13 d. komandiruotės į (duomenys neskelbtini) metu, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), pajuto dešinės kojos pėdos skausmą, dėl ko tęsti kelionės negalėjo, sustojo ir laukė jį pakeisiančio vairuotojo. Skausmui nesiliaujant, apie 14 val. išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai suleido vaistų nuo skausmo. Tą pačią dieną apie 23 val. pakartotinai išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Po apžiūros ieškovas buvo nuvežtas į atsakovės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, kur buvo apžiūrėtas vidaus ligų gydytojo ir gydytojo traumatologo ortopedo, padaryta rentgenograma, nustatytas čiurnos raiščių patempimas, uždėta langetė, paskirti vaistai nuo skausmo ir ieškovas iš gydymo įstaigos išleistas. 2016 m. sausio 15 d. apie 7 val. skausmui tapus nepakeliamu, ieškovas trečią kartą iškvietė greitąją medicinos pagalbą, jam dar kartą buvo suleisti vaistai nuo skausmo, į gydymo įstaigą ieškovas nevyko, atvykus jį pakeisiančiam kolegai, išvyko į namus (duomenys neskelbtini). Būnant namuose, skausmui stiprėjant, ieškovas 2016 m. sausio 17 d. apie 6 val. vėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir buvo nuvežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo konstatuota dešiniojo bifurkacinio rago trombozė. Po dviejų rezultatų nedavusių operacijų, 2016 m. sausio 20 d. ieškovui buvo atlikta dešinės kojos amputacija. Paaiškino, kad atsakovės gydytojai ieškovui nustatė neteisingą diagnozę, konstatuodami traumą buityje, nors ieškovas, jau kviesdamas greitąją medicinos pagalbą, akcentavo, jog skausmas atsirado iš niekur, apie prieš kelias dienas įvykusį kojos pakreipimą užsiminė tik klausinėjamas atvykusių medikų. Greitosios medicinos pagalbos kortelėje užfiksuota kraujagyslinė patologija – išeminė širdies liga, todėl atsakovės vidaus ligų gydytoja, matydama, kad pacientas serga šia liga, turėjo išsiaiškinti visas paciento sveikatos problemas, susijusias su šia liga, bei, įvertinusi tai, jog kojos skausmas atsirado netikėtai, buvo itin stiprus, pasikartojantis, koja buvo šalta, turėjo pakankamai duomenų įtarti, kad skausmo priežastis gali būti susijusi su kraujotakos sutrikimu. Ieškovui turėjo būti atlikta kojos kraujagyslių echoskopija bei kiti tyrimai, reikalingi galimiems kraujotakos sutrikimams nustatyti, tačiau buvo pasirinkta kitokia apžiūros taktika, nustatyta klaidinga diagnozė. Laiku nustačius sveikatos sutrikimo priežastį buvo galima išvengti žalos jo sveikatai. Turtinės žalos atsiradimą ieškovas sieja su prarastomis pajamomis (2016 m. balandžio 16 d. jam nustatytas ribotas 30 proc. darbingumas, dėl kojos amputacijos jis prarado darbą), neturtinės žalos – su patirtu skausmu, neigiamais išgyvenimais, prarastu gyvenimo džiaugsmu.
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinio netenkino.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovo 3 446,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartyje nurodė, kad pirmą kartą nagrinėdami bylą teismai deramai nesiaiškino ieškovo nurodomų aplinkybių, jog jis, pirmą kartą kviesdamas greitąją medicinos pagalbą, aiškiai nurodė, kad skausmas atsirado iš niekur, dėl skausmo negali vairuoti automobilio, tą pačią dieną kviesdamas pagalbą antrą kartą ieškovas taip pat neminėjo traumos, medicininis įrašas apie galimą traumą – lipant iš automobilio pakrypus kojai – atsirado tik greitosios medicinos pagalbos specialistams apžiūrint ieškovą ir pildant apžiūros dokumentus. Teismas dėl šių argumentų pažymėjo, kad, nors ieškovo pateiktų skambučių garso įrašų bei greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių turinys ir patvirtina ieškovo argumentus, jog jam 2016 m. sausio 13 d. apie 14 val. iškvietus pagalbą, nebuvo teikiama informacija apie skausmo priežastis (galimą traumą), dėl ko buvo diagnozuota ūmi liga, kojos skausmas, tačiau atkreipė dėmesį, kad ieškovas į gydymo įstaigą vykti atsisakė, paslaugų teikimas apsiribojo vaistų nuo skausmo suleidimu. Kartu teismas pabrėžė, kad įrodymų visuma neleidžia spręsti, jog atsakovei ši informacija buvo žinoma, nes ieškovui paskambinus pagalbos telefonu su juo bendravo specialią iškvietimų registravimo paslaugą teikiančio subjekto darbuotojas, tikslus telefoninio pokalbio turinys trečiajam asmeniui, ir, juo labiau, atsakovei tapo žinomas tik kilus ginčui; kiekvieno iškvietimo metu pildoma atskira kortelė, tačiau pacientui atsisakius vykti į gydymo įstaigą, greitosios medicinos pagalbos teikimo veiksmas užbaigiamas ir medžiaga atsakovei neperduodama; iš ieškovui 2016 m. sausio 13 d. apie 23 val. antrą kartą išsikvietus greitąją medicinos pagalbą užpildytos kvietimo kortelės turinio matyti, kad nors kortelę pildė ta pati trečiojo asmens specialistė, teikusi pagalbą ir pirmojo iškvietimo metu, niekur nefiksuota, jog pagalbą ieškovas išsikvietė pakartotinai; antrą kartą atvykusi teikti ieškovui medicininę pagalbą trečiojo asmens specialistė, įvertinusi aplinkybę, kad pirmojo iškvietimo metu suleistų vaistų poveikis baigėsi, ėmėsi aiškintis galimas skausmo priežastis ir iš ieškovo gavo informaciją apie 2016 m. sausio 12 d. buityje (lipant laiptais) patirtą traumą, todėl būtent ši ieškovą kamuojančio skausmo priežastis buvo įvardinta medicininiuose dokumentuose.
8. Nors ieškovas akcentavo, kad nebuvo įvertinta jo ligos istorija, pagal kurią ieškovui 2013 m. diagnozuota obliteruojanti apatinių galūnių aterosklerozė, kojų kraujagyslių susiaurėjimas, atlikta dešinės klubinės arterijos stenozės angioplastika su stenavimu ir kairės vidinės miego arterijos endarterektomija bei plastika protezo lopeliu, 2014 m. medicininė informacija apie ieškovą kamuojantį nuovargį, jam diagnozuotą chroninę abiejų kojų galūnių išemiją bei atliktą operaciją, tačiau teismas pažymėjo, jog ieškovas medicinos paslaugų, dėl kurių kokybės kilo ginčas, kreipėsi ne į tą įstaigą, kurioje buvo registruotas, o atsakovė neturėjo galimybės informacijai apie ieškovo ligos istoriją patikrinti. Ieškovas šios aplinkybės neginčijo, neįrodinėjo fakto, kad nurodyti duomenys buvo elektroninėje sistemoje e-sveikata.
9. Vertindamas bylos duomenis ieškovui skubios medicinos pagalbos paslaugas teikusių atsakovės darbuotojų galimybių diagnozuoti lėtinės ligos paūmėjimą kontekste, teismas akcentavo ir su paties ieškovo elgesiu susijusias reikšmingas aplinkybes:
9.1. ieškovas į medikus po 2013–2014 m. vykusių operacijų iš esmės kreipdavosi tam, kad jam būtų išrašyti vaistai, tačiau nepateikė įrodymų, jog juos vartojo; medicininiuose dokumentuose fiksuotas vaistų nenaudojimo faktas, tai teismui leido vertinti kaip labiausiai tikėtiną išvadą, kad ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas, nerimtai vertino sveikatos sutrikimus bei galimas jų pasekmes.
9.2. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti ieškovo neatsakingą požiūrį vien dėl to, kad jis po 2013–2014 m. diagnozuotų sveikatos sutrikimų ir atliktų operacijų tęsė savo profesinę veiklą, kuri galėjo turėti neigiamos įtakos jo sveikatos būklės raidai, tačiau pažymėjo, jog pats ieškovas akcentavo 2016 m. sausio 12 d. patyręs kojos traumą, pripažino, kad koją pradėjo skaudėti ne tuo metu, kai jis (duomenys neskelbtini) sustojo ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, bet anksčiau. Kviesdamas medikus ieškovas nurodė, kad jau kraunantis krovinį (duomenys neskelbtini) skausmas buvo paūmėjęs, bet ieškovas tęsė kelionę, tai rodo, jog ieškovas prioritetą teikė darbo funkcijų vykdymui.
9.3. Teismas pabrėžė, kad subjektyvus paties paciento vengimas pateikti reikšmingą informaciją arba akivaizdus informacijos iškraipymas negali būti vertinami kaip neturintys įtakos skubios sveikatos priežiūros paslaugų turiniui ir apimčiai. Aplinkybės, kad ieškovui 2016 m. sausio 13 d. apie 14 val. iškvietus greitąją medicinos pagalbą jo skausmo lygis buvo įvertintas 5 balais iš 10 galimų, tiek ir faktas, jog jis atsisakė vykti į gydymo įstaigą, nesant jokių duomenų apie lėtinį susirgimą, neleido greitosios pagalbos specialistams būklės vertinti kaip kritinės. Ieškovui pagalbą iškvietus antrą kartą, pakartotinai atvykusi ta pati specialistė ėmėsi aiškintis nepraeinančio skausmo priežastis. Iškvietimo kortelėje buvo užfiksuota, kad ieškovas serga išemine širdies liga, tai atskleidžia, jog ieškovo buvo teiraujamasi apie lėtines ligas, tačiau nėra jokių duomenų, kad jis nurodė sergąs ir kojų kraujagyslių išemija. Be to, nors ieškovas kviesdamas greitąją medicinos pagalbą pirmus du kartus akcentavo skausmą atsiradus staiga, antrojo iškvietimo metu jis pateikė papildomus duomenis apie iš vakaro patirtą traumą lipant laiptais. Tai, kad ieškovas nebuvo linkęs atskleisti visos informacijos, anot teismo, patvirtina ir trečiojo greitosios medicinos pagalbos iškvietimo pokalbio garso įrašas, kuriame ieškovas, klausiamas, ar trauma buvo patirta dirbant, pradžioje vengė tiesioginio atsakymo, vėliau akcentavo, jog trauma nėra susijusi su darbu. 2016 m. sausio 17–20 d. medicininiuose dokumentuose fiksuojama nuosekli ieškovo pozicija, kad koją lipdamas laiptais jis susižalojo prieš vykdamas į darbo kelionę. Teismas darė išvadą, kad toks ieškovo elgesys ne tik nepadėjo medikams tinkamai įvertinti sveikatos būklę, bet, priešingai, jiems trukdė. Į gydymo įstaigą ieškovas buvo pristatytas kaip dėl lipant laiptais patirtos traumos jaučiantis vidutinio stiprumo (4 balų iš 10 galimų) skausmą. Būtent dėl šios priežasties ieškovas ir buvo nukreiptas ortopedo traumatologo konsultacijai, kuris, esant duomenims, kad ieškovas traumą buvo patyręs, nenustatęs lūžimo, konstatavo raiščių patempimą.
9.4. Teismas pabrėžė, kad širdies išeminė liga ir kojų kraujagyslių išemija nėra ta pati liga, todėl sieti duomenis apie greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodytą lėtinį susirgimą su kojos skausmais, nesant jokių kitų duomenų, nebuvo pagrindo. Be to, atsakovė nebuvo nuolatines sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui teikianti įstaiga, gydžiusi lėtines ligas ir turinti informaciją apie jo ligos istoriją.
9.5. Teismas, įvertinęs ieškovo argumentus apie kojos būklę (spalvą, temperatūrą, pulso buvimą), pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti apie nurodytų simptomų egzistavimą tuo metu, kai sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui teikė atsakovė. Nors ieškovo atstovės pateiktoje konsultacinėje išvadoje teismo medicinos gydytojas P. P. ir nurodė, kad sveikatos priežiūros paslaugas atsakovė ieškovui suteikė netinkamai ir nekokybiškai, nes ūminės kojos išemijos požymiai yra lengvai identifikuojami, tačiau, kaip nurodė ekspertas R. R., tokia mediko, kuris nėra aptariamos srities specialistas, vadovavosi senais literatūros šaltiniais ir išvadą pateikė neturėdamas duomenų apie faktiškai egzistavusius simptomus, išskyrus skausmą, kurį galėjo sukelti ir ieškovo patirta trauma, pozicija vertintina kaip subjektyvi prielaida. Teismas pažymėjo, kad, skirtingai nei akcentavo ieškovo atstovė, VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ieškovą 2016 m. sausio 18–20 d. gydęs angiochirurgas M. P., apklausiamas teismo posėdyje, nepatvirtino aplinkybės, jog atsakovei teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas kojos kraujagyslių išemijos požymiai turėjo būti akivaizdūs. Liudytojas nurodė, kad sunku (praktiškai neįmanoma) nemačius realios situacijos įvertinti, kada ir kur prasidėjo ūminė išemija, kaip ji vystėsi.
9.6. Teismas reikšmingais pripažino duomenis, užfiksuotus trečiojo asmens greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje. Praėjus daugiau nei parai po to, kai ieškovas buvo išleistas iš ligoninės tęsti gydymą į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, jis, vis dar laiką leisdamas savo vairuojamoje transporto priemonėje, vėl iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę greitosios pagalbos specialistai apžiūrėjo ieškovą ir ne tik konstatavo, kad koja neištinusi, o gipso langetė laisva, bet ir apčiuopė pulsą pakinklio ir pėdos arterijų srityje. Šie duomenys, anot teismo, kartu su paties ieškovo pateikta informacija apie raiščių patempimą, leido diagnozuoti trauminį čiurnos sąnario skausmo pobūdį. Papildomai teismas akcentavo, kad ieškovas atsisakė pakartotinai vykti į ligoninę. Be to, kvietimo kortelėje užfiksuota aplinkybė, kad ieškovas buvo vartojęs alkoholio. Faktas, kad ieškovas automobilyje dvi paras laukė, kol bendradarbis atvyks jo pakeisti, net ir po to, kai išleidžiamas iš ligoninės buvo informuotas apie būtinybę vykti į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, teismui leido spręsti, jog ieškovo būklė tuo metu dar nebuvo kritinė arba jis pats dėl subjektyvių priežasčių jos tinkamai nevertino. Teismas pabrėžė, kad tiek ieškovo atsisakymas po trečiojo greitosios medicinos pagalbos iškvietimo vykti į ligoninę, tiek ir nenuvykimas į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą lėmė, jog jo būklė atsakovei baigus teikti sveikatos priežiūros paslaugas tebuvo po daugiau nei paros preliminariai įvertinta greitosios pagalbos specialistės, išsamiai gydymo įstaigoje ieškovas buvo apžiūrėtas 2016 m. sausio 17 d., praėjus daugiau nei trims paroms.
10. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2020 m. spalio 22 d. nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, akcentavus, kad medikų pareigų apimtis diagnozuojant sveikatos sutrikimą nebuvo aptarta įrodymų šaltiniuose, kurių duomenimis teismai grindė išvadą dėl neteisėtų veiksmų fakto nebuvimo (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau ir – Komisija) sprendime bei nagrinėjant bylą paskirtos ekspertizės akte), taip pat pabrėžus ekspertizės akto turinio trūkumus (duomenų vertinimo ir argumentų, kurių pagrindu daromos išvados, nebuvimą), pakartotinio bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje buvo apklaustas vienas iš ekspertizę atlikusių ekspertų – R. R., kuris patvirtino atsakovės ir trečiojo asmens VšĮ Marijampolės greitosios pagalbos stoties atstovų argumentus, jog, pacientą pristačius į skubios pagalbos skyrių, skirtingai nei jam atvykus į šeimos gydytojo konsultaciją, yra vertinami tik skubios pagalbos poreikį lemiantys paciento nusiskundimai, kad jokiame teisės akte nėra nurodytas informacijos, kuri privalo būti surinkta teikiant skubią medicinos pagalbą, sąrašas. Ekspertas taip pat akcentavo, kad aplinkybė, jog greitosios medicinos pagalbos specialistė 2016 m. sausio 15 d., apžiūrėdama ieškovo koją, užčiuopė pulsą, leidžia spręsti, kad tuo metu, o taip pat ir anksčiau, visiškos trombozės dar nebuvo. Eksperto tvirtinimu, būtinoji pagalba teikiama pagal dominuojančią patologiją, o šiuo atveju tiek ieškovo pateikta, tiek ir greitosios medicinos pagalbos specialistų atsakovės darbuotojams perduota informacija buvo siejama su vienintele patologija – kojos trauma.
11. Apibendrindamas motyvus, teismas nurodė, kad detali įrodymų analizė nesukuria pagrindo spręsti, jog atsakovei teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas ieškovo sveikatos būklė, tuo metu pasireiškę simptomai bei ieškovo nusiskundimai rodė nustatytos diagnozės (kojos skausmas dėl patirtos traumos) klaidingumą bei sąlygojo pareigą ieškoti papildomų sveikatos sutrikimo priežasčių bei diagnozuoti kojos kraujagyslių trombozę.
12. Priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, aspektu teismas laikė itin reikšminga aplinkybe tai, kad po trečiojo greitosios medicinos pagalbos iškvietimo ieškovas atsisakė vykti į ligoninę, nes į tą pačią gydymo įstaigą pristačius ieškovą pakartotinai būtų buvusi papildomai įvertinta sveikatos sutrikimo raida. Net ir po to, kai, ieškovui ketvirtą kartą jau (duomenys neskelbtini) iškvietus greitąją medicinos pagalbą, jis buvo nuvežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur, pagal tuo metu buvusią būklę jam buvo diagnozuotas lėtinės ligos paūmėjimas bei rekomenduotas operacinis gydymas, ieškovas tokio gydymo atsisakė, t. y. net ir supratęs, kad blogėjanti sveikatos būklė susijusi ne su patirta trauma, bet su lėtinės ligos pasekmėmis, ieškovas priėmė valinį sprendimą atidėti gydymą, siekė, jog jį gydytų pažįstamas gydytojas. Spręsti, kad ieškovas būtų elgęsis kitaip tuo atveju, jeigu tikroji kamuojančio skausmo priežastis būtų buvusi nustatyta anksčiau, kai ieškovas dar jautėsi geriau ir pagalba jam buvo teikiama kitame mieste, pasak teismo, nėra pagrindo.
13. Kartu teismas akcentavo ir tai, kad, net ir ieškovą pristačius į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, vertinant jo būklę buvo konstatuota, jog silpna kraujotaka iki pėdos girdima dopleriu (retrogradinės trombozės nėra). Atsakovui atsisakius operacinio gydymo, jis iš gydymo įstaigos išleistas pažymint, kad kraujotaka, nors išemiška, bet subkompensuota. Kitaip tariant, net ir praėjus keturioms paroms po to, kai ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas teikė atsakovė, esant akivaizdiems lėtinės ligos požymiams, nustatyta diagnozė nebuvo įvertinta kaip kritinė, sąlygojanti būtinybę operaciją atlikti nedelsiant. Teismas darė išvadą, kad ne vėlesnė diagnozė, o ieškovo siekis sulaukti, kol jo vairuojamą automobilį perims bendradarbis ir, praėjus savaitgaliui, ieškovas galės kreiptis į anksčiau jį gydžiusį specialistą, lėmė gydymo eigą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovas K. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas nepašalino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartimi nustatytų ekspertizės akto trūkumų, jo prieštaringumo kitiems byloje esantiems įrodymams, nevertino kitų byloje esančių įrodymų. Apklausiant ekspertą R. R. teismo posėdyje, jis du kartus nurodė, kad nėra susipažinęs su visa bylos medžiaga bei su pagalbos skambučio įrašais. Ekspertas apklausos metu, kaip ir ekspertizės akte, pakartojo kitų byloje esančių rašytinių įrodymų duomenis, tačiau nepateikė šių duomenų vertinimo ir argumentų, kuriais remiantis padarytos išvados, neatsakė į pagrindinius klausimus, ar medikai tinkamai įvertino sveikatos būklę ir parinko tinkamą gydymą.
14.2. Nors kasacinis teismas ir buvo nurodęs, tačiau teismas iš viso nepasisakė dėl ekspertizės akto ir specialisto išvados prieštaringumo, bei sprendimą priėmė išimtinai remdamasis ekspertizės aktu. Tiek teismo medicinos ekspertizė (10 ir 11 klausimai), tiek specialisto išvada patvirtino aplinkybę, jog atsakovės ligoninėje nebuvo tinkamai surinkta anamnezė, tai lėmė tikrosios skausmo priežasties nenustatymą ir galiausiai kojos amputaciją.
14.3. Ieškovas greitąją medicinos pagalbą kvietė tris kartus: pirmą kartą jis aiškiai nurodė, jog skausmas atsirado iš niekur, dėl skausmo negali vairuoti automobilio; antrą kartą ieškovas taip pat neminėjo traumos; medicininis įrašas apie galimą traumą atsirado tik greitosios medicinos pagalbos specialistams apžiūrint ieškovą ir pildant apžiūros dokumentus. Ekspertas apklausos metu patvirtino, kad po traumos jaučiama kojos aukštesnė temperatūra, o esant kraujagyslių sutrikimui galūnėje, kojos temperatūra būna mažesnė nei įprastai; kojos temperatūros pokyčiai gali būti pastebimi atliekant kojos apžiūrą ir čiuopiant koją. Šiuo atveju koja buvo ne tik apžiūrėta, bet ir įdėta į langetę, t. y. gydytojas turėjo visas galimybes nustatyti kojos temperatūros pokyčius. Be to, atsakovė neįvertino ieškovo ligos istorijos, jo tinkamai neapžiūrėjo ir neatsižvelgė į po operacijos esančius randus, kurie būtų sudarę prielaidas nustatyti tinkamą diagnozę.
14.4. Teismas neteisingai vertino ieškovą 2016 m. sausio 18-20 d. gydžiusio angiochirurgo M. P. liudijimą, nes, priešingai nei nustatė teismas, gydytojas patvirtino, kad jeigu atsakovės ligoninėje būtų pritaikytas tinkamas gydymas, būtų buvę galima išvengti kojos amputacijos; atsižvelgiant į tai, jog ieškovas sirgo ateroskleroze ir išemine širdies liga, kraujagyslės yra sklerozuotos ir organizmas paprastai prisitaiko, todėl išemijos laipsnis nekinta taip greitai kaip jauno, sveiko žmogaus, t. y. ieškovui išemija galėjo tęstis gana ilgą laiką; nėra įrodyta, kad rūkymas turi tiesioginės įtakos trombams kraujagyslėse susidaryti, o taip pat, jog ieškovo sėdimas darbas bei vibracija taip pat neturėjo įtakos ligos progresavimui.
14.5. Teismas konstatavo alkoholio vartojimą, remdamasis vien tik greitosios medicinos pagalbos kortelės duomenimis, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas vartojo alkoholį, pvz. atliktas tyrimas alkoholio kiekiui nustatyti ir pan. Juo labiau, ieškovas tuo metu dirbo.
15. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
15.1. Išvadose, kuriomis rėmėsi Komisija, konstatuota, kad 2016 m. sausio 14 d. duomenų apie arterijų trombozę nebuvo; atsakovės ligoninėje buvo teisingai įvertinta apelianto būklė ir suteikta tinkama skubioji medicinos pagalba. Išvada padaryta atsižvelgiant į apelianto ligos istoriją; medicininiuose dokumentuose, t. y. greitosios medicinos pagalbos kortelėse bei atsakovės ligoninės dokumentuose, traumos laikas ir priežastys nurodomos skirtingai; 2016 m. sausio 15 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nebuvo užfiksuotas arterinės kraujotakos nepakankamumas, buvo čiuopiami arteriniai pulsai pakinklyje ir pėdoje.
15.2. Atsakovės gydytojo nurodytą požymį, t. y. kojos sutinimą, galėjo sąlygoti apelianto nurodyta patirta trauma. Po ligoninėje suteiktos būtinosios medicinos pagalbos, 2016 m. sausio 15 d. 07.17 val. pas apeliantą atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas neužfiksavo arterinės kraujotakos nepakankamumo, apžiūros metu buvo apčiuopti arteriniai pulsai pakinklyje ir pėdoje, todėl apelianto teiginys, kad jau ligoninėje dešinėje kojoje nebebuvo pulso, yra nepagrįstas. Net ir teigiant, kad kojoje pulso nebuvo arba jis buvo silpnas, ši aplinkybė savaime nerodė arterijų trombozės, nes apelianto kirkšnyse pulsas angiochirurgo nebuvo apčiuopiamas arba buvo apčiuopiamas labai silpnai jau nuo 2014 m. Be to, iki atvykimo į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, kurioje ieškovui buvo atlikta dešiniosios kojos šlaunies amputacija, apeliantas pusantros paros gydėsi VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės angiochirurgijos skyriuje, kurios gydytojai, išleisdami apeliantą, konstatavo dešiniosios kojos kraujotakos subkompensavimą, t. y. apeliantui 2016 m. sausio 14 d. nebuvo atsiradę aiškūs ūmios trombozės reiškiniai, dešinės kojos kraujotakos nepakankamumas nebuvo kritinis, dėl ko būtų buvę būtina skubos tvarka atlikti trombektomiją.
15.3. Iki 2016 m. sausio 14 d. apeliantas ne kartą kreipėsi į gydymo įstaigas dėl staigių skausmų kojose, kurie atsiranda paėjus tam tikrą atstumą, dėl ko jam buvo diagnozuota chroninė galūnių išemija. Nepaisant to, tiek greitosios medicinos pagalbos ekipažui, tiek ir atsakovės gydytojams, apeliantas, užuot atskleidęs, kad ir anksčiau yra patyręs kojų skausmus, nesant jokiai traumai, nurodė, jog dešinės kojos čiurnos skausmo priežastis – trauma.
15.4. Net ir teigiant, kad atsakovės ligoninės gydytojai padarė diagnozės klaidą, apeliantas neįrodė, jog tai sąlygojo dešinės kojos šlaunies amputaciją. Apeliantas keletą kartų atsisakė vykti į ligoninę; nevykdė atsakovės gydytojų nurodymo kreiptis į šeimos gydytoją, kuris žinodamas apie diagnozuotą ūminę kojų išemiją, tikėtina būtų ėmęsis reikalingų veiksmų; apeliantui diagnozė buvo nustatyta praėjus daugiau nei 3 paroms nuo būtinųjų medicinos paslaugų suteikimo VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, tačiau jis taip pat atsisakė šios ligoninės paslaugų.
15.5. Apeliantas neįrodė, kad jis buvo pakankamai rūpestingas savo sveikatos atžvilgiu, t. y. byloje nėra duomenų, jog jis vartojo vaistus bei tai darė nuolat; po 2013 m. atliktos sunkios operacijos apeliantas dirbo vairuotoju, kur tokio pobūdžio darbe jam tekdavo ilgą laiką sėdėti nuleistomis kojomis. Be to, 2016 m. sausio 15 d. greitosios medicinos pagalbos ekipažas nustatė, kad apeliantas vartojo alkoholį ((duomenys neskelbtini) ir alkoholio derinys gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą). Taigi, apelianto įrodinėjama patirta žala – tai nuo 2013 m. jo sergamos sunkios ligos rezultatas, kuris teisiškai yra pernelyg nutolęs nuo 2016 m. sausio 14 d. atsakovės gydytojų neva atliktų neteisėtų veiksmų ir kurios atsiradimui esminę reikšmę turėjo paties apelianto nepakankamas rūpestingumas savo sveikatos atžvilgiu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
17. Byloje nustatyta, kad ieškovas, dirbdamas vilkiko vairuotoju ir veždamas krovinį, 2016 m. sausio 13 d. dėl kojos skausmų sustojo (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi dėl medicininės pagalbos suteikimo. Ieškovas greitąją medicinos pagalbą kvietė tris kartus.
18. Ieškovas pirmą kartą dėl medicininės pagalbos suteikimo kreipėsi 2016 m. sausio 13 d. apie 14 val. Iš VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties greitosios medicinos pagalbos Kvietimo kortelės matyti, kad kvietimo priežastis nurodyta – nevaldo kojų, sužalojimo / skausmo vieta: dešinė koja; papildoma informacija: nuo ryto skauda dešinę koją, aptirpusi; preliminari diagnozė: kojos skausmas (M79.6). Ūmi liga. Įvykusio iškvietimo metu ieškovas buvo apžiūrėtas, jam suleisti vaistai nuo skausmo, tačiau į ligoninę vykti atsisakė.
19. Apeliantas dar kartą medicininės pagalbos kreipėsi 2016 m. sausio 13 d. apie 23 val. kvietimo priežastis nurodyta „skausmas“. Apžiūros metu užfiksuota, kad sužalojimo / skausmo vieta: dešinė koja (skausmas, sutinimas); nuskausminamųjų ieškovas atsisakė; papildoma informacija: IŠL; kita: lipant iš automobilio pakrypo koja; patinusi, skausminga; preliminari diagnozė: skausmas, nepatikslintas (R52). Po apžiūros dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo ieškovas naktį iš 2016 m. sausio 13 d. į 2016 m. sausio 14 d. buvo pristatytas į VšĮ Marijampolės ligoninę, kur jam buvo konstatuotas dešinės kojos čiurnos raiščių patempimas, uždėta langetė, skirti vaistai, nurodyta dėl tolimesnio gydymo kreiptis į šeimos gydytoją. Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje nurodyta, kad ieškovo nusiskundimai: skauda, patino dešinė čiurna; ligos anamnezė: trauma lipant nuo laiptų, dešinė čiurna patinusi, skausminga, oda nepakitusi; preliminari diagnozė: dešinės čiurnos trauma. Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo duomenimis, traumos laikas: 2016 m. sausio 12 d.; nusiskundimai: skauda dešinę čiurną, skausmas 5-6 balai; objektyviai: dešinė čiurna nedaug patinusi, judesiai riboti, skausmingi, trauma įvyko buityje, sužalojimo pobūdis: raiščių plyšimas / patempimas; traumos aplinkybės plačiau: ant laiptų pakrypo dešinė čiurna; diagnozė: S93.40 (čiurnos raiščių patempimas, dalis nepatikslinta – pagal TLK-10-AM).
20. 2016 m. sausio 15 d. apie 7 val. trečią kartą ieškovui iškvietus greitąją medicinos pagalbą, jis buvo apžiūrėtas, nustatyta, kad langetė laisva, koja nesutinusi, pulsas pakinklio ir pėdos arterijų srityje apčiuopiamas; ypatingos aplinkybės: gėręs alkoholio, trauma buityje, uždėtas gipsas dešinės kojos čiurnos sąnario srityje; preliminari diagnozė: skausmas intensyvus, dešinės kojos čiurnos sąnario skausmas po traumos, skausminis sindromas, ūmi liga. Ieškovui buvo suleisti vaistai, tačiau į ligoninę vykti atsisakė.
21. Ieškovui 2016 m. gegužės 15 d. grįžus į namus (duomenys neskelbtini), jis 2016 m. sausio 17 d. apie 6 val. vėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir buvo nuvežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo konstatuota dešiniojo bifurkacinio rago trombozė ir rekomenduotas operacinis gydymas. Ieškovui atsisakius operacinio gydymo, iš gydymo įstaigos jis buvo išleistas, tačiau jau 2016 m. sausio 18 d. jis buvo paguldytas į VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės angiochirurgijos skyrių, kur po kelių rezultatų nedavusių operacijų, 2016 m. sausio 20 d. ieškovui buvo atlikta dešinės kojos amputacija apatiniame šlaunies trečdalyje.
22. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nors medicininę pagalbą ieškovui teikė keturios skirtingos įstaigos, į žalos atlyginimo klausimą įgaliotą spręsti Komisiją ieškovas kreipėsi dėl atsakomybės taikymo dviem juridiniams asmenims – atsakovei (prašymas atmestas 2017 m. kovo 23 d. sprendimu, konstatavus, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjui, nepadaryta) ir trečiajam asmeniui VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stočiai (prašymas atmestas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu, konstatavus, jog žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nepadaryta).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimo dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo faktiniu pagrindu nurodė tai, kad VšĮ Marijampolės ligoninė pažeidė jo teisę į kokybiškas medicinos paslaugas, nes atsakovės darbuotojai tinkamai nesurinko anamnezės ir nediagnozavo sveikatos sutrikimo priežasties, tai lėmė jo dešinės kojos amputaciją. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, remdamasis VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties greitosios medicinos pagalbos Kvietimo kortelių duomenimis, kitais ieškovo medicininiais dokumentais, Komisijos sprendimu ir teismo paskirtos ekspertizės aktu, taip pat eksperto R. R. bei pacientą gydžiusio gydytojo M. P. parodymais teismo posėdžio metu, įvertinęs paties ieškovo elgesį, konstatavo, kad atsakovės gydytojai skubios medicinos paslaugas suteikė tinkamai ir profesionaliai (tuo metu ieškovui pasireiškę simptomai bei ieškovo nusiskundimai rodė nustatytos diagnozės (kojos skausmas dėl patirtos traumos) teisingumą bei nesąlygojo pareigos ieškoti papildomų sveikatos sutrikimo priežasčių), o gydymo eigą ir kilusias sunkias pasekmes lėmė paties ieškovo siekis sulaukti, kol jo vairuojamą automobilį perims bendradarbis, ir, praėjus savaitgaliui, ieškovas galės kreiptis į anksčiau jį gydžiusį specialistą, t. y. paties ieškovo elgesys. Ieškovas, nesutikdamas su tokiomis išvadomis, teigia, kad teismas nepašalino ekspertizės akto trūkumų, jo prieštaringumo kitiems byloje esantiems įrodymams (specialisto išvadai); neteisingai vertino ieškovą gydžiusio angiochirurgo M. P. liudijimą; pacientui kilusias sunkias pasekmes lėmė neteisingai diagnozuota sveikatos sutrikimo priežastis; nepagrįstai konstatavo alkoholio vartojimą.
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtų veiksmų kaip vienos civilinės atsakomybės už pacientų sveikatai padarytą žalą sąlygų nustatymo ir tai patvirtinančių įrodymų vertinimo (teismo medicinos ekspertizės akto įrodomosios galios).
Dėl sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų) ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimo
25. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283, 6.284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018, 16 punktas). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 29 punktas).
26. Pagrindinis teisės aktas, apibrėžiantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTŽSAĮ). Žalos padarymo metu galiojusios PTŽSAĮ redakcijos 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (2 straipsnio 8 dalis). Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalį turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, jog ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Taigi, ieškovas, įrodinėdamas neteisėtus atsakovės veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi įrodyti, kad gydymas buvo atliktas nekokybiškai, nekvalifikuotai, nesilaikant tokiam gydymui taikytinų reikalavimų (standartų).
28. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra konstatuota, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 ir 30–32 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika).
29. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, remdamasis teismo paskirtos ekspertizės aktu, taip pat eksperto R. R. bei pacientą gydžiusio gydytojo M. P. parodymais teismo posėdžio metu, įvertinęs paties ieškovo elgesį, konstatavo, jog atsakovės gydytojai skubios medicinos paslaugas ieškovui suteikė tinkamai ir profesionaliai, o tolesnio gydymo eigą ir kilusias sunkias pasekmes lėmė paties ieškovo elgesys. Ieškovas nurodo, kad teismas, darydamas tokias išvadas, nepašalino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartimi nustatytų ekspertizės akto trūkumų, jo prieštaringumo kitiems byloje esantiems įrodymams (specialisto išvadai); ekspertų išvados yra nemotyvuotos, nepagrįstos ir neišsamios (neatsakyta į pagrindinį klausimą, ar medikai tinkamai įvertino ieškovo sveikatos būklę ir parinko tinkamą gydymą).
30. Nagrinėjamoje byloje, kilus specialiųjų medicinos srities žinių poreikiui, buvo atlikta teismo ekspertizė, 2018 m. rugpjūčio 28 d. ekspertai J. G.–D., M. G., K. P. ir R. R. pateikė ekspertizės aktą. Ekspertai išvadoje nurodė, kad K. K. nustatyta diagnozė bei suteikta būtinoji medicinos pagalba buvo teisinga (1 klausimas); ieškovo veiksmai, atsisakant vykti į ligoninę, nesikreipiant į medikus iki 2016 m. sausio 17 d., vertintini kaip galėję turėti nepalankios įtakos ligos eigai ir jos išeičiai (5 ir 6 klausimai); atsakovės ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje įrašų apie persirgtas ligas, pooperacinius randus, pulsą ir temperatūrą nėra; įvertinti jutimai ir motorika (8 ir 9 klausimai).
31. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad teismas negali teisingumo vykdymo funkcijos perduoti teismo ekspertams; ekspertizės išvada teismui nėra privaloma, o turi būti vertinama visumos kitų bylos įrodymų kontekste. Įrodinėjimo procesui ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 36 punktas).
32. Spręsdami dėl teismo ekspertizės akto įrodomosios reikšmės teismai turi įvertinti ir jo atitiktį įstatyme įtvirtintiems turinio reikalavimams. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad ekspertizės aktas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų: akto tiriamojoje dalyje yra pakartojami kitų byloje esančių rašytinių įrodymų duomenys, tačiau nėra pateikiamas ekspertų atliktas šių duomenų vertinimas ir argumentai, kurių pagrindu daromos išvados. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, šių ekspertizės akto trūkumų nepašalino, tačiau tokie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegija nurodo, kad iškilusios abejonės dėl ekspertizės akto gali būti pašalinamos ir eksperto apklausos metu (CPK 217 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti ekspertizės akto trūkumus, 2021 m. kovo 31 d. vykusiame teismo posėdyje apklausė vieną iš ekspertizę atlikusių ekspertų – R. R., kuris paaiškino, jog ekspertų tyrimo objektas buvo jiems pateikti medicininiai dokumentai ir juose esanti informacija; ekspertų atliktas jiems pateiktų medicininių duomenų vertinimas atsispindi ekspertizės akto išvadose, atsakant į suformuluotus klausimus. Nagrinėjamu atveju ekspertas R. R. teismo posėdžio metu taip pat išsamiai atsakė į šalių užduotus klausimus, paaiškino ekspertizės metu padarytas išvadas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, ekspertui R. R. teismo posėdžio metu paaiškinus aplinkybes dėl medicininių duomenų vertinimo, taip pat išsamiai paaiškinus ekspertizės metu padarytas išvadas bei atsakius į šalių jam užduotus klausimus, vertinama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi nustatyti ekspertizės akto trūkumai buvo pašalinti, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pateiktą ekspertų išvadą laikyti nepatikima, neišsamia ir ja nesiremti.
34. Apeliantas ekspertizės išvadų nepagrįstumą ir neišsamumą grindžia ir aplinkybe, kad apklausiant ekspertą R. R. teismo posėdyje, jis net du kartus nurodė, jog nėra susipažinęs su visa bylos medžiaga bei su pagalbos skambučio įrašais. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2021 m. kovo 31 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, su apelianto argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Pirma, priešingai nei teigia apeliantas, ekspertas R. R. net keletą kartų patvirtino, kad ekspertų tyrimo objektai buvo visa bylos medžiaga ir medicininiai dokumentai. Kad ekspertiniam tyrimui buvo pateikta visa civilinės bylos medžiaga kartu su joje esančiais medicininiais dokumentais bei pareikalauti papildomi medicininiai dokumentai (VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorija, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorija, VšĮ Karoliniškių poliklinikos asmens sveikatos istorija, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ligos istorija; VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, VšĮ Marijampolės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė bei kt.) patvirtina ir paties ekspertizės akto turinys (žr., pvz., ekspertizės objektas (-ai) (ekspertizės akto 1 psl.), tyrimui pateiktos medžiagos sąrašas (ekspertizės akto 3 psl.), ekspertizės akto tiriamoji dalis (4-18 psl.)). Antra, apeliantas teisingai nurodo, kad ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino, jog atliekant ekspertizę, ekspertai greitosios medicinos pagalbos skambučių nebuvo išklausę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė, ekspertui teismo posėdžio metu išsamiai paaiškinus ekspertizės akto išvadas, niekaip nepagrindžia ekspertizės akto trūkumų, kurie leistų ekspertų išvadas laikyti nepatikimomis. Minėta, kad nagrinėjamu atveju ekspertinio tyrimo objektas buvo medicininiai dokumentai ir juose esanti informacija, o ne garso įrašai. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu trečiojo asmens VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties vadovo A. D. paaiškinimus, kad ieškovui paskambinus pagalbos telefonu su juo bendravo ne trečiojo asmens, bet specialią iškvietimų registravimo paslaugą teikiančio subjekto darbuotojas, tikslus telefoninio pokalbio turinys trečiajam asmeniui, ir, juo labiau, atsakovei tapo žinomas tik kilus ginčui. Taigi, ieškovui įrodinėjant tik atsakovės neteisėtus veiksmus, kai jam paslaugas teikė keturios skirtingos įstaigos, bei esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovei, teikiant medicinines paslaugas ieškovui, aptariamų pokalbių turinys nebuvo žinomas, darytina išvada, jog minėti garso įrašai tiesiogiai nėra susiję su atsakovės veiksmais / neveikimu. Juo labiau, kad apeliantas nenurodo kokioms konkrečiai ekspertų išvadoms garso įrašai galėtų turėti įtakos.
35. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad sprendžiant dėl atsakovės gydytojų veiksmų įrodomąją reikšmę turi ne tik medicinos ekspertų išvados, tačiau ir kiti specialias žinias turinčių specialistų paaiškinimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo atstovės prašymu buvo parengta teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismo medicinos gydytojas P. P. teigia, jog sveikatos priežiūros paslaugos ieškovui buvo suteiktos netinkamai: laiku nediagnozuota šlaunies protezo dešinės šakos trombozė bei nepradėtas taikyti tinkamas gydymas, tai turėjo įtakos ieškovui kilusioms pasekmėms. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad nors kasacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, buvo nurodęs, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ekspertizės akto ir specialisto išvados prieštaringumo, tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus laiko deklaratyviais ir nepagrįstais. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino tiek ekspertizės aktą, tiek ir specialisto išvadą, bei, remdamasis eksperto R. R. paaiškinimais, teismo medicinos gydytojo P. P. poziciją laikė subjektyvia prielaida, nes gydytojas P. P., nebūdamas aptariamos srities specialistu, vadovavosi senais literatūros šaltiniais ir išvadą pateikė neturėdamas duomenų apie faktiškai egzistavusius simptomus, išskyrus skausmą, kurį galėjo sukelti ir ieškovo patirta trauma (skundžiamo sprendimo 19.6 punktas). Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, paremtą eksperto R. R. paaiškinimais, patvirtino ir 2018 m. sausio 29 d. teismo posėdžio metu apklaustas angiochirurgas liudytojas M. P..
36. Kasacinis teismas naujausioje savo praktikoje yra nurodęs, kad deontologinė ekspertizė yra specifinė ekspertizės rūšis. Teisės doktrinoje nurodoma, kad ją iš kitų rūšių išskiriantis ypatumas, be kita ko, yra tas, jog tokią ekspertizę visada atlieka ekspertų komisija – be teismo eksperto, pasitelkiami ir kitų medicinos specialybių gydytojai, neturintys teismo eksperto statuso; ekspertų komisija vertina gydytojų veiksmus, nurodydama ne tik padarytą gydymo klaidą, bet ir jos reikšmę asmens sveikatos sutrikdymui, t. y. nustato ne tik ligos, sužalojimo pobu?di?, bet ir gydymo teisinguma?, neteisingo gydymo pasekmes, diagnostikos teisinguma? ir savalaikiškuma?, ar sveikatos priežiūros specialisto veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais pavojingais sveikatai padariniais ir šie padariniai atsirado dėl tiesioginės sveikatos priežiūros specialisto teiktų paslaugų kokybės. Šiam tyrimui pateikiami asmens medicininiai dokumentai, specialisto ar eksperto išvada, kita medžiaga. Taigi, deontologinę ekspertizę atlikę teismo medicinos ekspertai pateikia išvadą, grindžiamą objektyviais duomenimis, ir tokia išvada yra konstatuojamas sveikatos priežiūros specialisto veiksmų (ne)teisėtumas (kaltė) medicinine prasme. Teisinį šių išvadų vertinimą atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021,48 punktas).
37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju deontologinę ekspertizę atliko ekspertų komisija – Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. G.–D. (teismo medicinos gydytoja, turinti medicinos mokslų daktaro laipsnį), VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centro konsultantas, gydytojas, kraujagyslių chirurgas M. G., VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Traumatologijos skyriaus gydytojas ortopedas, traumatologas K. P. ir Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R. (teismo medicinos gydytojas, turintis medicinos mokslų daktaro laipsnį). Taigi, į bylą pateiktos ekspertizės išvados yra bendras aukščiau nurodytų ekspertų (dviejų teismo ekspertų ir dviejų gydytojų specialistų), t. y. reikiamų specialistų šiam atvejui, konkretus tyrimas ir vertinimas. Tuo tarpu ieškovo atstovės prašymu teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą pateikė vienas teismo medicinos gydytojas, turintis medicinos mokslų daktaro laipsnį – P. P..
38. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus 2020 m. spalio 22 d. nutartyje, deramai įvertino ekspertizės akto ir specialisto išvados prieštaringumą bei pagrįstai nusprendė ieškovo atstovės pateikta specialisto išvada nesivadovauti.
39. Teisėjų kolegija, apibendrindama išvadas dėl ekspertizės akto, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, pažymi, kad byloje atliktos ekspertizės akto turinio trūkumai buvo pašalinti, pirmosios instancijos teismo posėdyje ekspertui R. R. išsamiai paaiškinus ekspertizės akto išvadas, jos atlikimo metodus bei išsamiai atsakius į teismo ir šalių užduotus klausimus, todėl byloje nekyla abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos, jo išsamumo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pakartotinai, tinkamai įvertino šios ekspertizės esmę ir atlikimo tikslus, akto turinį, todėl pagrįstai juo rėmėsi kaip įrodymų šaltiniu, o ieškovo atstovės pateiktas specialisto išvadas laikė neišsamiomis ir subjektyviomis, todėl jomis nesivadovavo.
40. Pasak apelianto, pirmosios instancijos eismas neteisingai vertino ieškovą 2016 m. sausio 18-20 d. gydžiusio angiochirurgo M. P. liudijimą, nes, priešingai nei nustatė teismas, gydytojas patvirtino, kad jeigu atsakovės ligoninėje būtų pritaikytas tinkamas gydymas, būtų buvę galima išvengti kojos amputacijos. Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 29 d. posėdžio garso įrašą, su apelianto pateikiama angiochirurgo M. P. duotų paaiškinimų interpretacija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad priešingai nei akcentuoja ieškovo atstovė, VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ieškovą 2016 m. sausio 18–20 d. gydęs angiochirurgas M. P. nepatvirtino aplinkybės, jog atsakovei teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas kojos kraujagyslių išemijos požymiai turėjo būti akivaizdūs. Liudytojas nurodė, kad sunku (praktiškai neįmanoma) nemačius realios situacijos įvertinti, kada ir kur prasidėjo ūminė išemija, kaip ji vystėsi.
41. Apeliantas nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, lėmusių jo dešinės kojos amputaciją, suteikimą sieja su atsakovės darbuotojų neteisingos diagnozės nustatymu. Ieškovas teigia, kad atsakovės gydytojai tinkamai neįvertino jo ligos istorijos; tinkamai jo neapžiūrėjo, todėl neįvertino pooperacinių randų; gydytojas, dėdamas ieškovo koją į langetę, turėjo visas galimybes nustatyti kojos temperatūros pokyčius. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui 2016 m. sausio 13 d. apie 23 val. antrą kartą iškvietus greitąją medicinos pagalbą, iškvietimo kortelėje buvo fiksuota, jog jis serga išemine širdies liga, tačiau tarp šalių nėra ginčo, kad išeminė širdies liga ir kojų kraujagyslių išemija yra skirtingos ligos. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apelianto vis tik buvo teiraujamasi apie pastarojo lėtines ligas, tačiau dėl nežinomų priežasčių jis nurodė sergąs tik išemine širdies liga, kuri nesąlygojo būtinybės spręsti dėl angiochirurgo konsultacijos, o ne ir kojų kraujagyslių išemija, kas būtų leidę atsakovės gydytojams spręsti apie angiochirurgo konsultacijos būtinybę. Nors apeliantas skunde akcentuoja kasacinio teismo išaiškinimus, kad aplinkybė, jog jis neatskleidė savo lėtinių ligų, nėra pakankama išvadai, kad gydytojų veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų, tačiau teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo pozicijai, pažymi, jog paciento gydytojui nurodomos aplinkybės, susijusios tiek su jo nusiskundimais, tiek ir su lėtinėmis ligomis, yra neatsiejama ligos ir / ar nusiskundimų priežasčių diagnostikos dalis. Taigi, nors pareiga surinkti tinkamą ir išsamią anamnezę vis tik priklauso gydytojui, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai sprendė, kad informacijos neatskleidimas ne tik nepadėjo medikams tinkamai įvertinti ieškovo sveikatos būklės, bet, priešingai, jiems trukdė.
42. Teisėjų kolegija laiko svarbiomis aplinkybėmis ir tai, kad ieškovas buvo pristatytas skubios medicinos pagalbos paslaugų teikimui į įstaigą, kurioje jis nebuvo registruotas ir kurioje jam niekada jokios paslaugos (išskyrus ginčo skubios pagalbos paslaugas) nebuvo teiktos. Ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neginčijo, kad aptariamu laikotarpiu jo sveikatos duomenys elektroninėje sveikatos istorijos sistemoje e-sveikata neegzistavo / nebuvo suvesti. Teismo medicinos ekspertas R. R. 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad ginčo paslaugų teikimo metu (2016 m.) elektroninėje sveikatos istorijos sistemoje e-sveikata duomenys apie pacientų sveikatą nebuvo pildomi. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybių visumą, kad ieškovas vengė atskleisti gydytojams visą informaciją apie savo sveikatos būklę, taip pat tai, jog atsakovės gydytojams kiti šaltiniai, kuriuose būtų fiksuoti ieškovo ligos istorijos duomenys, objektyviai buvo neprieinami, ieškovui iš pradžių akcentuojant kojos skausmą atsiradus staiga, o jau antrojo iškvietimo metu papildomai nurodant apie iš vakaro patirtą traumą lipant laiptais ir šios pozicijos nuosekliai laikantis toliau (2016 m. sausio 17–20 d. medicininiuose dokumentuose fiksuota, kad koją ieškovas susižalojo lipdamas laiptais prieš vykdamas į darbo kelionę (2016 m. sausio 12 d.)), daro išvadą, jog ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų diagnozuojant jo sveikatos sutrikimo priežastis. Kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovei teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovo sveikatos būklė, tuo metu pasireiškę simptomai bei ieškovo nusiskundimai rodė nustatytos diagnozės (kojos skausmas dėl patirtos traumos) klaidingumą bei sąlygojo pareigą ieškoti papildomų sveikatos sutrikimo priežasčių bei diagnozuoti kojos kraujagyslių trombozę.
43. Kaip jau nustatyta šios nutarties 42 punkte, ieškovas į atsakovės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių buvo pristatytas besiskundžiantis kojos čiurnos skausmais, jam teigiant, kad koją susižeidė, lipdamas laiptais. Tuo tarpu iš byloje esančių ieškovo medicininių dokumentų matyti, kad operacinis gydymas apeliantui buvo taikytas kirkšnies, klubo zonoje, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, teisingai nusprendė, jog tai, kad greitąją medicinos pagalbą teikęs medikas neapžiūrėjo viso ieškovo kūno ir nepastebėjo pooperacinių randų, negali būti vertinama kaip nerūpestingumas, nepakankamų diagnostikos priemonių naudojimas.
44. Pasak apelianto, atsakovės gydytojas, dėdamas jo koją į langetę, turėjo visas galimybes nustatyti kojos temperatūros pokyčius, t. y. po traumos jaučiama kojos aukštesnė temperatūra, o esant kraujagyslių sutrikimui galūnėje, kojos temperatūra būna mažesnė nei įprastai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas buvo pristatytas į priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, kur jam buvo teikiama skubi medicinos pagalba. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad, pacientą pristačius į skubios pagalbos skyrių, skirtingai nei jam atvykus į šeimos gydytojo konsultaciją, yra vertinami tik skubios pagalbos poreikį lemiantys paciento nusiskundimai. Šią poziciją patvirtino ir teismo ekspertas R. R., nurodydamas, kad būtinoji pagalba teikiama pagal dominuojančią patologiją. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dominuojanti ieškovo patologija buvo siejama su kojos trauma, todėl ieškovo argumentai dėl galimybės, dedant jo koją į langetę, nustatyti kitokią diagnozę, atsakovės gydytojams neturint visiškai jokių duomenų apie ieškovo lėtines ligas, vertintini kritiškai.
45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vertindamas atsakovės darbuotojų galimybes diagnozuoti ieškovo lėtinės ligos paūmėjimą, akcentavo ir paties ieškovo elgesį, be kita ko, nurodydamas, kad ieškovas, trečią kartą atvykus greitosios medicinos pagalbos specialistams, galimai vartojo alkoholį. Apeliantas kategoriškai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis vartojo alkoholį, pvz. atlikto tyrimo alkoholio kiekiui nustatyti ir pan. Viena vertus, apeliantas teisingai nurodo, kad tyrimai nustatyti alkoholio kiekiui jo organizme nebuvo atlikti. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad alkoholio vartojimo faktas užfiksuotas trečiojo asmens specialistės, teikusios ieškovui medicininę pagalbą, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje. Nors teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotus duomenis nepatikimais, atkreiptinas dėmesys, kad alkoholio vartojimo faktą pirmosios instancijos teismas vertino tik kaip vieną iš keleto ieškovo elgesį charakterizuojančių faktų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime labiau akcentavo, kad ieškovas, sirgdamas lėtine liga, reguliariai nevartojo jam skiriamų vaistų, dvi paras automobilyje laukė jo atvyksiančio pakeisti bendradarbio, bei net ir grįžęs į namus (duomenys neskelbtini), į medikus nesikreipė, nes planavo, praėjus savaitgaliui, kreiptis į anksčiau jį gydžiusį gydytoją, po trečiojo greitosios medicinos pagalbos iškvietimo atsisakė vykti į ligoninę, 2016 m. sausio 17 d. ieškovui iškvietus greitąją medicinos pagalbą ir jį pristačius į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jau buvo diagnozuotas lėtinės ligos paūmėjimas ir rekomenduotas operacinis gydymas, ieškovas tokio gydymo atsisakė. Taigi, net jei ir sutikti su ieškovo argumentais, kad byloje neįrodyta, jog jis vartojo alkoholį, ši pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė nekeičia vertinimo, kad reikšmingos įtakos dėl kilusių sunkių pasekmių turėjo ir paties ieškovo elgesys.
46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, pritaria skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, kad atsakovės neteisėti veiksmai teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, neįrodyti. Byloje nenustatyta, kad atsakovės gydytojai nesuteikė kokybiškų ir profesionalių sveikatos priežiūros paslaugų ar atliko kitus neteisėtus veiksmus, kurie būtų galėję sukelti žalą pacientui. Nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas nėra galimas, todėl teisėjų kolegija nebepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, kaip teisiškai nereikšmingų.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
47. Apibendrindama nutartyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (veiksmų neteisėtumo) buvimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, susijusias su sveikatos priežiūros įstaigos civiline atsakomybe už jos darbuotojų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą paciento sveikatai ir (ar) gyvybei bei pagrįstai konstatavo nesant nustatytų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
48. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlygintinos, tačiau atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės atstovas advokatas pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašo atsakovės naudai priteisti iš ieškovo 968 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bei pateikė išlaidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių (8.11 punktas), todėl atsakovės naudai iš ieškovo priteisiamos 968 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Marijampolės ligoninei (juridinio asmens kodas 165803154) iš ieškovo K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Gintaras Pečiulis
Asta Radzevičienė